Byla C-553/07

College van burgemeester en wethouders van Rotterdam

prieš

M. E. E. Rijkeboer

(Raad van State prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis — Direktyva 95/46/EB — Privataus gyvenimo apsauga — Duomenų ištrynimas — Teisė gauti duomenis ir informaciją apie duomenų gavėjus — Terminas pasinaudoti teise gauti informaciją“

Generalinio advokato D. Ruiz-Jarabo Colomer išvada, pateikta 2008 m. gruodžio 22 d.   I ‐ 3891

2009 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas   I ‐ 3919

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Direktyva 95/46

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 12 straipsnio a punktas)

Direktyvos 95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo gerbimą reiškia, kad duomenų subjektas turi galimybę įsitikinti, ar tvarkomi jo asmens duomenys yra tikslūs ir tvarkomi teisėtai, t. y. konkrečiau tariant, ar pagrindiniai duomenys apie jį yra tikslūs ir teikiami teisėtiems jų gavėjams. Kaip nurodyta direktyvos 41 konstatuojamojoje dalyje, tam, kad duomenų subjektas galėtų atlikti reikiamus patikrinimus, jam turi būti suteikta teisė gauti savo asmens duomenis, kurie yra tvarkomi.

Direktyvos 95/46 12 straipsnio a punktu valstybių narių reikalaujama numatyti teisę gauti tiek su dabartimi, tiek su praeitimi susijusią informaciją apie duomenų gavėjus arba jų kategorijas bei atskleistos informacijos turinį. Valstybės narės turi nustatyti šios informacijos saugojimo trukmę bei atitinkamą teisę gauti ją taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp, viena vertus, duomenų subjekto intereso apsaugoti privatų gyvenimą pasinaudojant, be kita ko, Direktyvoje 95/46 numatytomis įsiterpimo ir reikalavimų iškėlimo priemonėmis ir, kita vertus, naštos, kuri duomenų valdytojui tenka dėl pareigos saugoti šią informaciją.

Reguliavimu, kai informacijos apie duomenų gavėjus arba jų kategorijas bei atskleistų duomenų turinį saugojimas ribojamas vienais metais ir atitinkamai ribojama galimybė gauti šią informaciją, nors pagrindiniai duomenys saugomi daug ilgesnį laiką, negali užtikrinti tinkamos pusiausvyros tarp nagrinėjamo intereso ir nagrinėjamos pareigos, nebent būtų įrodyta, kad ilgesnis šios informacijos saugojimas būtų pernelyg didelė našta duomenų valdytojui. Tai patikrinti turi nacionalinis teismas.

(žr. 49, 70 punktus ir rezoliucinę dalį)