Sujungtos bylos C-75/05 P ir C-80/05 P

Vokietijos Federacinė Respublika ir kt.

prieš

Kronofrance SA

„Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Komisijos sprendimas nepateikti prieštaravimų — Ieškinys dėl panaikinimo — Priimtinumas — Suinteresuotosios šalys — Regioninė pagalba dideliems investiciniams projektams — 1998 m. daugiasektorinė programa“

Generalinio advokato Y. Bot išvada, pateikta 2008 m. kovo 6 d.   I - 6622

2008 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas   I - 6653

Sprendimo santrauka

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai

   (EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys bei EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktas)

2. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – Nepriimtinumas – Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

   (EB 225 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmoji pastraipa)

3. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Komisijos diskrecija – Galimybė priimti gaires

   (EB 87 straipsnio 3 dalis; Regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams daugiasektorinė programa)

4. Procesas – Tyrimo priemonės – Pirmosios instancijos teismo vertinimo, ar yra būtinybė papildyti informaciją, kontrolė, kurią atlieka Teisingumo Teismas – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

   (Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 64 straipsnis)

1.  Vykdant EB 88 straipsnyje įtvirtintą valstybės pagalbos kontrolės procedūrą, kai nepradėdama EB 88 straipsnio 2 dalies procedūros ir remdamasi šio straipsnio 3 dalimi Komisija konstatuoja, kad pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, asmenys, kurie turi šioje 2 dalyje numatytas procesines garantijas, gali jomis pasinaudoti tik tuomet, jeigu turi galimybę šį sprendimą užginčyti Bendrijos teisme. Todėl kai ieškiniu dėl Komisijos sprendimo, priimto per pirminį patikrinimą, panaikinimo ieškovas siekia, kad jam būtų suteiktos EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės garantijos, vien to, kad jis yra suinteresuotoji šalis šios nuostatos prasme,pakanka, kad jis būtų laikomas tiesiogiai ir konkrečiai susijusiu EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme.

   Suinteresuotoji šalis – tai kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos.

   Nagrinėdamas, ar ieškinys priimtinas Pirmosios instancijos teisme, ir nustatęs, kad ieškovas gali būti laikomas „suinteresuotąja šalimi“ EB 88 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punkto prasme, šis teismas neturi reikalauti, kad taip pat būtų įrodyta, jog ginčijamo sprendimo priėmimas iš esmės paveikė šios šalies padėtį rinkoje.

   (žr. 37–40, 43, 44 punktus)

2.  Nagrinėjant apeliacinį skundą, Teisingumo teismo kontrolė neapima Pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo, išskyrus atvejus, jei buvo iškraipyti Pirmosios instancijos teismui pateikti faktai ar įrodymai.

   (žr. 47–49 punktus)

3.  Priimdama elgesio taisykles ir pranešdama jas viešai paskelbiant, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios normos, Komisija apriboja savo diskreciją, kurią ji turi pagal EB 87 straipsnio 3 dalį, ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeidimą.

   Specifinėje valstybės pagalbos srityje Komisija privalo laikytis savo pačios nustatytų rekomendacijų ir priimtų pranešimų tiek, kiek jie atitinka Sutarties normas (jų negalima aiškinti taip, kad būtų susiaurinta EB 87 ir 88 straipsnių taikymo sritis arba prieštaraujama juose nustatytiems tikslams) bei kiek valstybės narės su jais sutiko. Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar Komisija laikėsi šių taisyklių.

   Nagrinėdamas, ar pagalba pagal regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams daugiasektorinę programą yra suderinama su bendrąja rinka, Pirmosios instancijos teismas nepažeidžia Komisijos turimos didelės diskrecijos, jei jis patikrina, ar priimdama ginčijamą sprendimą Komisija laikėsi šios programos ir ar nustatydama taikomą korekcinį koeficientą ji atsižvelgė į tai, kad pagalba gali būti skirta rinkai, kurioje yra nuosmukis. Pirmosios instancijos teismas taip pat gali nuspręsti, kad minėtą daugiasektorinę programą reikia aiškinti remiantis EB 87 straipsniu ir jame nurodytu viešosios pagalbos nesuderinamumo principu tam, kad būtų pasiektas šioje nuostatoje numatytas tikslas, t. y. neiškraipyta konkurencija bendrojoje rinkoje.

   (žr. 59–74 punktus)

4.  Kalbant apie Pirmosios instancijos teismo atliekamą bylos šalių pateiktų prašymų taikyti proceso organizavimo ar tyrimo priemones vertinimą, pažymėtina, kad tik Pirmosios instancijos teismas gali spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią jis turi apie nagrinėjamas bylas. Procesinių dokumentų įrodomoji galia priklauso nuo atlikto nepriklausomo faktų vertinimo, kurio Teisingumo Teismas netikrina apeliaciniame procese, išskyrus Pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atveju ar kai iš bylos medžiagos matyti, kad šio teismo išvados iš esmės netikslios.

   (žr. 78 punktą)