19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/57

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Turkijos pažangos 2007 m. (SEC(2007)1436),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei (1) ir 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. (3) ir į 2007 m. vasario 13 d. (4) rezoliucijas dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje (5) („Stojimo partnerystė“), ir taip pat ankstesnius 2001, 2003 ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl Stojimo partnerystės,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0168/2008),

A.

kadangi derybos dėl stojimo su Turkija buvo pradėtos 2005 m. spalio 3 d. Tarybai pritarus derybų programai ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio rezultatas dar nežinomas, atskaitos taškas,

B.

kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šias pastangas taip pat reikėtų vertinti kaip galimybę toliau atsinaujinti pačiai Turkijai,

C.

kadangi pagal 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas visiškas visų Kopenhagos kriterijų laikymasis ir ES gebėjimas integruoti naujas nares išlieka narystės ES (kuri turėtų likti bendromis vertybėmis pagrįsta bendrija) pagrindu,

D.

kadangi Komisijos 2007 m. pažangos ataskaitoje daroma išvada, kad Turkijoje 2007 m. politinių reformų srityje pasiekta ribota pažanga,

E.

kadangi 2007 metais demokratija Turkijoje sustiprėjo, buvo išrinktas naujas parlamentas, atstovaujantis įvairioms šalies politinėms jėgoms, ir sudaryta vyriausybė, turinti tvirtus įgaliojimus,

F.

kadangi Turkija dar nevisiškai įgyvendino EB ir Turkijos asociacijos susitarime ir jo papildomame protokole nustatytas sąlygas,

G.

kadangi 2007 m. pradėtas darbas penkiose derybų darbo grupėse,

1.

pritaria ministro pirmininko R. T. Erdogano įsipareigojimui, kad 2008 m. taptų reformų metais; ragina Turkijos vyriausybę įgyvendinti savo pažadus, pasinaudojant aiškia parlamentine dauguma, ryžtingai vykdyti svarbiausias reformas, kad Turkija taptų modernia ir klestinčia demokratine valstybe, pagrįsta pasaulietinės valstybės ir pliuralistinės visuomenės principais;

2.

pažymi, kad pirmiausia pačios Turkijos interesais būtina vykdyti tokią modernizaciją; taip pat pripažįsta, kad ES strategiškai svarbu, jog Turkija būtų stabili, demokratiška ir klestinti valstybė; pakartoja, kad Turkijai ir jos būsimiems santykiams su ES gyvybiškai svarbu įvykdyti įsipareigojimus, išdėstytus Stojimo partnerystėje;

3.

pabrėžia, kad tik visuomenė, kuri vadovaujasi pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir kuri remiasi demokratija, teisinės valstybės principais ir socialiai orientuota rinkos ekonomika, gali tapti taikia, stabilia ir klestinčia visuomene;

4.

pabrėžia, jog svarbu, kad Turkija kovotų su visų formų diskriminacija pagal EB sutarties 13 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad lygios galimybės būtų suteikiamos visiems žmonėms, nesvarbu, kokia jų lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija;

5.

pastebi, kad Stojimo partnerystė neseniai buvo persvarstyta; supranta, kad šio, trečiojo nuo 2001 m., persvarstymo metu daugelyje sričių numatyta, kad prioritetai gali būti neįvykdyti ilgesnį laiką; ragina Turkijos vyriausybę jau dabar, kaip tai nurodyta partnerystės programoje, pertvarkyti savo reformų planų prioritetus ir kalendorinį planą, turint omenyje, kad tolesni atidėliojimai gali turėti didelę įtaką derybų tempui;

6.

džiaugiasi, kad 2007 m. demokratija įveikė karinių jėgų siekį kištis į politinį procesą; ragina Turkijos vyriausybę ir toliau nuolatos dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad demokratiškai išrinkta politinė vadovybė prisiimtų visišką atsakomybę dėl vidaus, užsienio bei saugumo politikos, taip pat ir Kipro atžvilgiu, formavimo ir dėl to, kad ginkluotosios pajėgos gerbtų šią atsakomybę – visiškai ir nedviprasmiškai pripažintų civilinę kontrolę; ypač pabrėžia, kad reikia organizuoti veiksmingą parlamentinę karinių bei saugumo ir visų susijusių sričių išlaidų priežiūrą;

7.

yra susirūpinęs dėl AK partijos uždraudimo bylos pasekmių; tikisi, kad Turkijos konstitucinis teismas laikysis teisinės valstybės principų, Europos standartų ir Politinių partijų draudimo ir paleidimo ir analogiškų priemonių gairių, priimtų Europos Tarybos Venecijos komisijos 1999 m. gruodžio 10-11 d.; ragina Turkijos parlamentą suderinti Konstituciją su šiais politinių partijų draudimo standartais;

8.

ragina Turkijos vyriausybę vykdant reformas laikytis pliuralizmo ir įvairovės principų pasaulietinėje ir demokratinėje Turkijoje bei ragina vyriausybę ir visas politines partijas konstruktyviai įsipareigoti ieškoti sutarimo dėl svarbių šalies modernizavimo veiksmų;

9.

mano, kad Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pakeitimai, kuriuos 2008 m. balandžio 30 d. patvirtino Turkijos parlamentas, tėra pirmas žingsnis vykdant esminę šio straipsnio ir kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių reformą, ir laukia tolesnių veiksmų šiuo klausimu; pabrėžia, kad būtina pasiekti teorinę ir praktinę pažangą užtikrinant žodžio laisvę; apgailestauja, kad 2007 m. toliau daugėjo asmenų, persekiojamų baudžiamąja tvarka pagal teisės aktų nuostatas, numatančias nesankcionuotus apribojimus dėl nesmurtinės nuomonės pareiškimo (6); mano, kad geriausia išeitis būtų panaikinti 301 straipsnį ir kitas teisės aktų nuostatas, kuriomis neteisėtai varžoma pagal tarptautinę teisę suteikiama žodžio laisvė, siekiant kad Turkijoje būtų visiškai užkrinta žodžio ir spaudos laisvė, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) puoselėjamus standartus;

10.

džiaugiasi, kad Turkijos parlamentas neseniai priėmė Pagrindų įstatymą; pritaria Komisijos ketinimui išnagrinėti šį teisės aktą ir pabrėžia, kad ji turėtų tirti, ar šiame įstatyme išvardytos visos problemos, su kuriomis susiduria nemusulmoniškos religinės bendruomenės, įsigydamos nuosavybę ir ją valdydamos, įskaitant nusavintą nuosavybę, parduotą trečiosioms šalims; kviečia Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad šis įstatymas būtų įgyvendinamas laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos žmogaus teisių teismo teismų praktikos;

11.

ragina Turkijos vyriausybę atlikus teigiamą veiksmą – priėmus Pagrindų įstatymą, vykdyti savo įsipareigojimus religijos laisvės klausimu ir laikantis EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos sukurti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis visos religinės bendruomenės galėtų veikti be pernelyg didelių apribojimų, ypač klausimais, susijusiais su jų teisiniu statusu, dvasininkų mokymu, bažnytinės valdžios rinkimu, religiniu auklėjimu ir religinių apeigų vietų statymu; ragina saugoti religinį ir kultūrinį paveldą; pakartoja raginimą nedelsiant vėl atidaryti graikų ortodoksų Halki seminariją ir vėl leisti viešai vartoti ekleziastinį ekumeninio patriarcho titulą; pritaria Tarybai, 2007 m. liepos 24 d. išreiškusiai susirūpinimą dėl Turkijos kasacinio teismo sprendimo dėl ekumeninio patriarchato, ir tikisi, kad šis sprendimas nesukliudys patriarchatui ir kitoms ne musulmonų religinėms bendruomenėms naudotis savo teisėmis, užtikrintomis Europos žmogaus teisių konvencijoje;

12.

ragina Turkijos vyriausybę pirmumo tvarka imtis politinės iniciatyvos rasti ilgalaikį kurdų klausimo sprendimą, o tai įmanoma tik akivaizdžiai pagerinus kurdų kilmės piliečių galimybes tenkinti kultūrinius, ekonominius ir socialinius poreikius, įskaitant tikrą pagal viešąją ir privačiąją švietimo sistemas teikiamą galimybę mokytis kurdų kalbos, transliuoti laidas šia kalba ir vartoti ją kasdieniame gyvenime ir teikiant viešąsias paslaugas; mano, kad galimas Demokratinės visuomenės partijos (angl. DTP) draudimas yra žalingas ir nepadės siekti politinio sprendimo;

13.

kviečia DTP, jos narius parlamente ir jos narius miestų merus aiškiai atsiskirti nuo Kurdistano darbininkų partijos (angl. PKK) ir demokratinėje Turkijos valstybėje konstruktyviai ieškoti kurdų klausimo politinio sprendimo; taip pat prašo visų kitų Turkijos partijų siekti to paties tikslo;

14.

apgailestauja, kad būta daug teismo bylų prieš išrinktus merus ir kitus politikus dėl kurdų kalbos vartojimo ar dėl nuomonės kurdų klausimu reiškimo, pvz., teismo procesai, susiję su neseniai nuteista Leyla Zana ir 53 DTP merais;

15.

kartoja ankstesnius raginimus Turkijos vyriausybei parengti visapusę strategiją, kaip skatinti Turkijos pietrytinės dalies socialinį ekonominį ir kultūrinį vystymąsi, kur daugiau nei pusė gyventojų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos; laikosi nuomonės, kad ši strategija taip pat turėtų padėti spręsti socialines, ekologines, kultūrines ir geopolitines problemas, kylančias dėl Pietryčių Anatolijos projekto; prašo Komisijos susieti pasirengimo narystei pagalbos priemonės (angl. IPA) (7) regioninės paramos programą su sparčiu tokios strategijos parengimu;

16.

ragina Turkijos vyriausybę parengti išsamią nacionalinę strategiją, skirtą šalies viduje perkeltų asmenų problemai spręsti, kuri padėtų pašalinti esamus teisinius ir praktinius trūkumus ir teikti finansinę ir kitokią paramą, reikalingą siekiant tinkamai spręsti šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimo ir jiems skiriamų kompensacijų problemas;

17.

atsižvelgia į tai, kad jau rengiama nauja pilietinė konstitucija; laiko tai pagrindine galimybe konstitucijoje įtvirtinti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą; primena, kad turėtų būti sukurta kontrolės ir pusiausvyros sistema, kuri užtikrintų demokratiją, teisės normų laikymąsi, socialinę sanglaudą ir religijos atskyrimą nuo valstybės; taip pat pabrėžia, kad naujojoje konstitucijoje turėtų būti užtikrinama lyčių lygybė, vengiama naudoti neskaidrius kriterijus, tokių kaip bendra moralė, moterys neturi būti laikomos visų pirma šeimos ar bendruomenės narėmis ir dar kartą patvirtinamos moterų žmogaus teisės, įskaitant lytines ir reprodukcines teises, kaip jų asmens teisės;

18.

ragina į šį konstitucinį procesą įtraukti visą pilietinę visuomenę siekiant pasiekti sutarimą dėl Turkijos konstitucijos ateities, kuriame dalyvautų politinės partijos, etninės ir religinės mažumos ir socialiniai partneriai; pažymi, kad gyventojai nusivylę ir susirūpinę dėl to, kad draudimo universitetuose ryšėti skraistes panaikinimas nebuvo numatytas platesniame reformų pakete, kuris grindžiamas išsamiu konsultavimusi su pilietine visuomene; primena savo ankstesnes rekomendacijas dėl rinkimų slenksčio, pateiktas anksčiau minėtoje 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje;

19.

pastebi, kad pasiekta pažanga didinant teismų sistemos veiksmingumą; pritaria Turkijos vyriausybės planui įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kuri stiprintų teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, didintų visuomenės pasitikėjimą teismų sistema; laikosi nuomonės, kad tokia strategija turėtų visų pirma užtikrinti, jog įstatymų, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, aiškinimas atitiktų EŽTK nuostatas; mano, kad ši strategija gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei bus vykdoma griežta teisėjų perkvalifikavimo programa; susirūpinęs dėl neigiamo kai kurių teismų sistemos veikėjų požiūrio į tarptautinius susitarimus dėl pagrindinių teisių ir laisvių bei į Europos žmogaus teisių teismo priimtus sprendimus bylose prieš Turkiją dėl EŽTK pažeidimų;

20.

ragina Turkijos konstitucinį teismą daryti pažangą priimant galutinį sprendimą dėl ombudsmeno teisės, suteikiant vyriausybei galimybę nedelsiant steigti ombudsmeno tarnybą; pataria Turkijai šiuo klausimu bendradarbiauti su Europos ombudsmenu ir ES valstybių narių ombudsmenais;

21.

yra susirūpinęs dėl dalies visuomenės didelio priešiškumo mažumoms ir dėl prievartos, kuri grindžiama politinėmis bei religinėmis priežastimis; ragina Turkijos vyriausybę imtis veiksmų prieš tokį priešiškumą kurstančias organizacijas ir grupes ir apsaugoti visus asmenis, kuriems grasinama bei kurie bijo dėl savo gyvybės, ir dėti ilgalaikes pastangas kuriant sąlygas, palankias siekiant užtikrinti visišką pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms;

22.

griežtai reikalauja, kad Turkijos valdžios institucijos atliktų išsamų tyrimą dėl Hranto Dinko ir trijų krikščionių Malatijoje nužudymo, taip pat dėl visų kitų atvejų, kai prievarta kilo dėl politinių, religinių ar rasinių priežasčių; apgailestauja dėl lėto šių bylų nagrinėjimo teismuose, įtarimų šališkumu ir dėl to atsirandančio nebaudžiamumo jausmo ir ragina valdžios institucijas visiškai išaiškinti įtarimus dėl kompetentingų institucijų aplaidumo, o visus atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

23.

ragina Turkijos valdžios institucijas griežtai laikantis teisinės valstybės principų ryžtingai vykdyti „Ergenekono“ nusikalstamos organizacijos tyrimą, visiškai atskleisti ryšius su valstybės struktūromis ir įsipainiojusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

24.

atsižvelgia į Komisijos vertinimą, kad pastebima ilgalaikė kankinimo ir blogo elgesio atvejų skaičiaus mažėjimo tendencija bei teigiamas tinkamų teisinių apsaugos priemonių poveikis; tačiau prašo Komisiją išanalizuoti, ar įstatymas prieš terorizmą ir įstatymas dėl policijos pajėgų neturi įtakos šiam teigiamam vertinimui; ragina Turkijos vyriausybę paspartinti kovą su kankinimais, vykdomais už sulaikymo centrų teritorijų ribų ir jose, ir su teisėsaugos pareigūnų nebaudžiamumu, taip pat ratifikuoti ir įgyvendinti Konvencijos prieš kankinimus ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą neprivalomąjį protokolą, taip užkertant kelią nuolatiniams kankinimams ir užtikrinant nepriklausomą stebėseną sulaikymo centruose;

25.

atsižvelgia į ministro pirmininko T. Erdogano vertinimą, išsakytą per neseniai vykusį oficialų vizitą į Vokietiją; todėl laikosi nuomonės, kad Turkijos vyriausybė turėtų imtis priemonių, kad visi piliečiai galėtų puoselėti savo kultūrinę tapatybę demokratinėje Turkijos valstybėje; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į derybų programoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su pagarba mažumoms ir jų apsauga, taip pat realiomis galimybėmis mokytis, transliuoti laidas, teikti ir gauti viešąsias paslaugas ne tik turkų, bet ir kitomis kalbomis;

26.

džiaugiasi, kad pasiekta pažanga ginant moteris nuo prievartos, ir šiuo požiūriu gerai vertina viešųjų įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų atliktą darbą; skatina Turkijos valdžios institucijas toliau šalinti šeiminį smurtą, vadinamuosius „žudymus dėl garbės“ ir priverstines vedybas, ypač priimant ir griežtai laikantis tinkamų įstatymų, tęsiant ilgalaikes viešąsias kampanijas, atidarant daugiau prieglaudų aukoms, spartinant teisėsaugos institucijų pareigūnų apmokymą ir įdėmiai stebint, kaip šios iniciatyvos įgyvendinamos; susirūpinęs pažymi, kad vis dar sunku gauti patikimų duomenų apie prievartos prieš moteris atvejus, ir ragina Turkijos vyriausybę išspręsti šią problemą;

27.

pripažįsta, kad nemažai moterų eina svarbias pareigas Turkijos ekonominėje, politinėje ir akademinėje srityse, ir pakartoja, kad esminė prielaida siekti tolesnio ekonominio Turkijos augimo ir klestėjimo yra vienodas vertinimas, galimybė moterims įgyti išsilavinimą ir galių suteikimas moterims politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse; tačiau susirūpinęs pažymi, kad bendras dirbančių moterų skaičius Turkijoje vis dar tik 23,8 proc. (8) ir kad politikoje dalyvaujančių moterų beveik nepadaugėjo; todėl ragina Turkijos vyriausybę imtis akivaizdžių veiksmų didinant dirbančių ir dalyvaujančių politikoje moterų skaičių, ypač kaimo vietovėse, ir daugiau jų įdarbinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemose bei naudoti būdus ar laikinas priemones siekiant, kad daugiau moterų aktyviai dalyvautų politikoje;

28.

teigiamai vertina Turkijos vyriausybę dėl jos paramos ES ir Turkijos partnerių bendradarbiavimui, pvz., miestų partnerystės projektui, kuriame rengiamasi nepriklausomos lyčių lygybės kontrolės institucijos įkūrimui ir rengiami 750 lyčių aspekto specialistų; tikisi, kad tokia lyčių lygybės kontrolės institucija bus įkurta nedelsiant;

29.

pabrėžia, kad neaišku, kokius įgaliojimus numatyta suteikti siūlomai Turkijos parlamento lygių galimybių komisijai; ragina Turkijos parlamentą sukurti specialiąją komisiją, kuri turėtų visas teisėkūros galias, nes tai būtina siekiant pagerinti moterų teisių ir lyčių aspekto integravimo padėtį Turkijoje;

30.

gerbia ir aktyviai remia moterų organizacijų darbą Turkijoje, kuris padeda stiprinti moterų vaidmenį visuomenėje, padeda apsaugoti jas nuo prievartos ir skatina jų verslumą, nes yra teigiamas moterų ekonominio nepriklausomumo pavyzdys bei prisideda prie moterų ir vyrų lygiateisiškumo;

31.

gerai vertina Turkijos ekonomikos vystymąsi; pakartoja savo nuomonę, kad tik socialiniu požiūriu susieta visuomenė, remiama stiprios viduriniosios klasės, gali suklestėti; tačiau apgailestauja, kad stiprus ekonomikos augimas turi nedidelę įtaką vis dar silpnai darbo rinkai; pabrėžia, kad būtina išspręsti šešėlinės ekonomikos problemą ir padėti tvirtą pagrindą socialinės apsaugos sistemai; mano, kad suteikus didesnį vaidmenį mažoms ir vidutinėms įmonėms ekonomikos augimas būtų greitesnis;

32.

pabrėžia, kad dėl veiksmingo socialinio dialogo gali atsirasti partnerystė, kuri būtina socialiai orientuotos rinkos ekonomikos veikimui; yra nusivylęs, kad stiprinant socialinio dialogo priemones pasiekta ribota pažanga; ragina Turkijos vyriausybę visiškai įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir pabrėžia, kad būtina šalinti esančius susivienijimų laisvės, teisės streikuoti ir kolektyvinės sutarties sudarymo derybų teisės apribojimus;

33.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad 2008 m. Stambule vykusio gegužės 1-osios mitingo metu Turkijos policija panaudojo nepagrįstai didelę jėgą prieš demonstrantus; dar kartą pabrėžia, kad laisvė jungtis į asociacijas ir taiki laisvųjų profesinių sąjungų veikla priskiriama prie pagrindinių teisių, numatytų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją;

34.

pažymi, kad socialiniu požiūriu susietai visuomenei atsirasti labai svarbi galimybė gauti išsilavinimą; gerai vertina Turkijos vyriausybės ir pilietinės visuomenės vaidmenį kampanijoje, kurios tikslas – priimti daugiau mergaičių į mokyklas; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog visi gimę vaikai būtų registruojami ir gerinti stebėseną ir priežiūrą, kad būtų laikomasi įpareigojimo mažinti mokyklos nelankančių vaikų skaičių; labai vertina Turkijos vyriausybės laimėjimus mažinant vaikų darbą ir skatina toliau dėti pastangas šioje srityje;

35.

išreiškia susirūpinimą dėl korupcijos lygio; ragina Turkijos valdžios institucijas kurti bendrą kovos su korupcija strategiją, skirtą veiksmingai kovai su korupcija;

36.

yra susirūpinęs dėl Turkijos regionų, taip pat miesto ir kaimo vietovių didelių išsivystymo skirtumų; ragina Turkijos vyriausybę pasiūlyti visapusę strategiją, kaip išlyginti šiuos skirtumus; prašo Komisiją iki 2008 m. pabaigos pateikti Parlamentui informaciją apie ES finansavimą, teikiamą 2007 ir 2008 m. strateginiam planavimui pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA);

37.

ragina Turkijos vyriausybę projektams, kurie turės didelį poveikį aplinkai (pvz., užtvankų Munzuro slėnyje, Allianoi užtvankos, Ilisu užtvankos statybos ir aukso kasyklų Bergamoje ir kituose regionuose projektams) ir gali pakenti istoriniam paveldui bei unikaliems vertingiems kraštovaizdžiams, taikyti Europos standartus; ragina Turkijos vyriausybę planuojant regionų plėtros projektus naudotis ES teise kaip gairėmis;

38.

labai smerkia PKK ir kitų teroristinių grupuočių Turkijoje vykdomus išpuolius; smerkia 2008 m. sausio mėn. Diyarbakire kilusias riaušes, per kurias žuvo šeši ir buvo sužeista daugiau nei 60 žmonių, ir nuoširdžiai užjaučia šio nusikaltimo aukų šeimas; vėl išreiškia solidarumą su Turkija kovojant su terorizmu ir dar kartą ragina PKK nedelsiant paskelbti ugnies nutraukimą ir besąlygiškai jo laikytis;

39.

vėl ragina Turkijos vyriausybę susilaikyti nuo netinkamų karinių operacijų, kurias vykdant būtų pažeidžiama Irako teritorija; reikalauja, kad Turkija gerbtų Irako teritorinį vientisumą, žmogaus teises ir teisinę valstybę bei užtikrintų, kad būtų išvengta civilių aukų; reikalauja iš Irako vyriausybės ir Irako kurdų regioninės vyriausybės, kad Irako teritorija nebūtų naudojama kaip bazė teroristiniams išpuoliams prieš Turkiją; džiaugiasi, kad prasidėjo Turkijos ir Irako vyriausybių bendravimas, taip pat reikalauja imtis priemonių siekiant paspartinti bendradarbiavimą su Irako kurdų regionine vyriausybe, kad būtų veiksmingai sutrukdyta galimiems teroristiniams išpuoliams prisidengus Irako atsakomybe;

40.

primena Turkijos įsipareigojimą palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis ir pabrėžia savo įsitikinimą, kad Turkija atsisakys bet kokių grasinimų kaimyninėms šalims ir visus iškilusius konfliktus išspręs taikiai, laikydamasi JT Chartijos ir kitų atitinkamų tarptautinių konvencijų bei dvišalių susitarimų ir įpareigojimų; ypač skatina Turkijos valdžios institucijas išlaikant gerus kaimyninius santykius stiprinti dialogą su Graikija (pvz., dėl Egėjo kontinentinio šelfo) ir Bulgarija (pvz., dėl Bulgarijos trakų pabėgėlių nuosavybės teisių), siekiant išspręsti visas svarbias dvišales problemas;

41.

pabrėžia, kad būtina rasti visapusį Kipro problemos sprendimą; teigiamai vertina 2008 m. kovo 21 d. dviejų Kipro bendruomenių susitarimą ir kviečia abi šalis pasinaudoti šiuo metu susidariusia galimybe pasiekti visapusį sprendimą JT kontekste, laikantis principų, kuriais remiantis buvo sukurta ES; atsižvelgdamas į tai, primena savo ankstesnes rezoliucijas, teigdamas, kad išvedus Turkijos pajėgas būtų lengviau derėtis dėl šios problemos sprendimo;

42.

pritaria finansinės paramos priemonės, skirtos Kipro turkų bendruomenės ekonominiam vystymuisi skatinti, įdiegimui; dar kartą ragina Komisiją pateikti specialųjį pranešimą apie šios priemonės įgyvendinimą ir veiksmingumą;

43.

pritaria tam, kad per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo Graikijos ir Turkijos santykiai ir kad palaikomi geri politiniai ryšiai, kaip pastebėta per neseniai vykusį Graikijos ministro pirmininko K. Karamanlio vizitą į Turkiją, kuris suteikė viltį, kad toliau gerės dvišaliai Graikijos ir Turkijos santykiai, ypač taikus visų klausimų sprendimas, pabrėžtas ankstesnėse Parlamento rezoliucijose, remiantis tarptautine teise ir atsižvelgiant į įsipareigojimus, priimtus pradedant derybų su Turkija programą;

44.

ragina Turkijos vyriausybę vėl atverti sieną su Armėnija ir su šia šalimi atkurti visus ekonominius ir politinius santykius; dar kartą ragina Turkijos ir Armėnijos vyriausybes pradėti susitaikymo procesą dabarties ir praeities klausimais, sudarant sąlygas atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti apie praeities įvykius; ragina Komisiją palengvinti šį susitaikymo procesą;

45.

pripažįsta, kad Turkija yra svarbi ES partnerė įgyvendinant ES užsienio politikos tikslus Juodosios jūros regione, Centrinėje Azijoje ir platesniame Artimųjų Rytų regione; ragina Tarybą ir Komisiją geriau išnaudoti artimų ES ir Turkijos santykių galimybes šiuose regionuose;

46.

ragina Turkiją pasirašyti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, nes tai yra labai svarbi daugiašalė priemonė;

47.

gerai vertina Turkijos įnašą vykdant Europos saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kongo Demokratinėje Respublikoje, taip pat jos įnašą dalyvaujant NATO vadovaujamose operacijose Kosove, Darfūre ir Afganistane;

48.

tačiau apgailestauja dėl Turkijos prieštaravimų įgyvendinti ES ir NATO strateginį bendradarbiavimą remiantis „Berlin Plus“ susitarimu ir peržengiant jo ribas; susirūpinęs dėl šių prieštaravimų neigiamo poveikio komandiruotiems ES darbuotojams, ypač ES policijos misijose Afganistane ir ES teisinės valstybės (EULEX) misijoje Kosove, bei ragina Turkiją kuo skubiau atsisakyti šių prieštaravimų;

49.

ragina Turkijos vyriausybę visiškai ir nedelsiant įgyvendinti nuostatas, numatytas EB ir Turkijos asociacijos sutartyje ir jos papildomame protokole; primena, kad Turkijos priimtų įsipareigojimų nevykdymas toliau turės rimtų padarinių derybų procesui;

50.

pripažįsta Turkijos siekį tapti Eurazijos energijos centru ir vaidmenį, kurį ji gali atlikti prisidėdama prie Europos energetikos saugumo; gerai vertina Turkijos pažangą, pasiektą energetikos srityje; primena savo anksčiau minėtą 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją, palaikančią derybų pradėjimą šiuo klausimu; ragina Turkiją tapti tikrąja Europos energijos bendrijos nare, kad būtų sustiprintas ES ir Turkijos bendradarbiavimas energetikos srityje, kuris gali duoti naudos visoms dalyvaujančioms šalims; ragina Turkiją visiškai paremti „Nabucco“ naftotiekio projektą, kuris yra prioritetinis Europos projektas;

51.

ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę pradėti derybas dėl ES ir Turkijos supaprastinto vizų režimo sutarties;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad vienas pagrindinių emigracijos kelių iš platesnio Artimųjų Rytų regiono ir Pietų Azijos į Europą eina per Turkijos teritoriją; pažymi, kad migracijos valdymo srityje pasiekta ribotos pažangos; ragina Komisiją ir Turkiją aktyviau vesti derybas dėl readmisijos sutarties nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių, siekiant neatidėliojant ją pasirašyti; ragina Turkijos vyriausybę deramai įgyvendinti esamas dvišales readmisijos sutartis ir protokolus su ES valstybėmis narėmis;

53.

džiaugiasi Turkijos vyriausybės pasiekta pažanga švietimo, mokymo, jaunimo ir kultūros srityse, susijusia su ES acquis atitiktimi; pabrėžia, kad svarbu ES ir Turkijai šiose srityse artimai ir nepertraukiamai bendradarbiauti, nes tai lemiamas veiksnys vykdant sėkmingą, ilgalaikę Turkijos visuomenės modernizaciją;

54.

teigiamai vertina Stambulo paskelbimą 2010 m. Europos kultūros sostine – tai galimybė stiprinti kultūrų dialogą ir pagerinti ES ir Turkijos bendradarbiavimą;

55.

kartoja, kad remia ES ir Turkijos pilietinės visuomenės dialogą, ir prašo Komisiją pranešti apie atliktus darbus vykdant šią programą, taip pat apie Turkijos pilietinei visuomenei suteiktą paramą pagal IPA; ragina Turkijos vyriausybę į reformų procesą glaudžiau įtraukti pilietinę visuomenę;

56.

džiaugiasi tuo, kad pagal IPA teikiama parama veiklai, kuria skatinama geriau informuotos visuomenės diskusija dėl ES plėtros; skatina Turkijos vyriausybę ir nevyriausybinius veikėjus bei ES visiškai išnaudoti šias priemones siekiant sustiprinti paramą reformai ir toliau stiprinti ES ir Turkijos santykius;

57.

apgailestauja, kad Komisija neišleido 2004 m. pristatyto poveikio tyrimo tęsinio, ir ragina nedelsiant jį pristatyti Parlamentui;

58.

ragina Turkijos vyriausybę įsteigti visas struktūras, būtinas visiškai įgyvendinti IPA ir didinti jos įsisavinimo pajėgumus; prašo Komisiją iki 2008 m. pabaigos pranešti, kiek pagal IPA nuo 2007 m. suteikta paramos;

59.

pakartoja, kad dvišalės ir trišalės tarptautinės bendradarbiavimo programos (Turkija, Graikija, Bulgarija) ir programos, vykdomos pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (ENPI) ar Tarpvalstybinio bendradarbiavimo Juodosios jūros klausimu programą svarbios kaip tinkama priemonė skatinti artimesnius socialinius, kultūrinius ir ekonominius vietos partnerių ryšius pasienio regionuose;

60.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Europos žmogaus teisių teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei bei parlamentui.