6.4.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 107/64

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa

(COM(2010) 494 galutinis – 2010/0257(COD))

2011/C 107/13

Pranešėjas Jan SIMONS

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, 2010 m. spalio 20 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa

COM(2010) 494 galutinis – 2010/0257(COD).

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 2 d. priėmė savo nuomonę.

469-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. vasario 16–17 d. (2011 m. vasario 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 111 narių balsavus už ir 2 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Komitetas laikosi nuomonės, kad nagrinėjamas pasiūlymas yra logiškas tęsinys, kuris leis pagaliau sukurti integruotą jūrų politiką, ir pritaria pagrindinėms šiame dokumente išdėstytoms mintims.

1.2   Kompetencijos pasidalijimo klausimu Komitetas su pasitenkinimu konstatuoja, kad Komisija šiame pasiūlyme patikslina, jog kalbama apie pasidalijamąją kompetenciją, išskyrus su jūrų biologiniais ištekliais susijusius klausimus, kuriuos spręsti Komisija turi išimtinę kompetenciją.

1.3   Komitetas prašo Komisiją paaiškinti pasirinktą teisinį pagrindą. Komitetas nėra tikras, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 ir 77 straipsniai, kurių atveju netaikoma įprasta teisėkūros procedūra, dera su kitu teisiniu pagrindu, kurio atveju tokia procedūra taikoma.

1.4   Komitetas mano, kad tarpsektorinis ir tarptautinis jūrinės veiklos pobūdis ir skirtinguose sektoriuose vykdomos politikos sąveika yra pakankamai svari priežastis priimti priemones, kurios padėtų plėtoti integruotą jūrų politiką. Taigi, Komitetas mano, kad subsidiarumo principas nėra pažeidžiamas.

1.5   Tai pasakytina ir apie Komiteto nuomonę dėl proporcingumo principo laikymosi aptariamame pasiūlyme. Veiksmams, kurių reikia imtis likusiu 2011–2013 m. laikotarpiu, finansuoti numatyta nepakankamai lėšų.

1.6   Atsižvelgdamas į dabartinę sudėtingą finansinę Sąjungos padėtį Komitetas mano, kad nagrinėjamame pasiūlyme nurodyto Komisijos ex ante vertinimo nepakanka. Komitetas pageidauja, kad Komisija pateiktų svaresnius argumentus, ypač dėl temų ir konkrečių veiksmų.

1.7   Komitetas atkreipia dėmesį, kad netgi pačiame pasiūlyme nėra aiškiai išdėstyta, kokios gali būti 5 straipsnio 2 dalyje minimos veiklos dotacijos. Konstatuojamoje dalyje taip pat būtų tikslinga nurodyti, kad nėra numatyta finansuoti jūrų infrastruktūros, įskaitant uostus.

1.8   Kaip žinoma, Komitetas pasisako už tarpsektorinį požiūrį į jūrų valdymą. Nors nagrinėjamame pasiūlyme neaptariamas politikos turinys, Komitetas šios nuomonės skyriuje „Konkrečios pastabos“, kaip ir ankstesnėse nuomonėse, atkreipia dėmesį į temas, kurioms reikėtų skirti ypatingą dėmesį svarstant integruotos jūrų politikos klausimą.

2.   Įžanga

2.1   2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija paskelbė savo Pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa (COM(2010) 494 galutinis) ir pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnį paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą parengti nuomonę šiuo klausimu.

2.2   Komitetas reaguodamas į šį prašymą mielai imasi darbo, kadangi mano, kad nagrinėjamas pasiūlymas yra logiškas integruotos jūrų politikos vystymo, Komisijai 2007 m. spalio 10 d. paskelbus komunikatą (mėlynąją knygą), žingsnis.

2.3   Šiame komunikate Komisija pabrėžia, kad būtina plėtoti ir įgyvendinti integruotą, nuoseklų ir bendrą sprendimų dėl vandenynų, jūrų, pakrančių regionų ir jūrų sektorių priėmimą.

2.4   Tarpsektorinis požiūris į jūrų valdymą yra integruotos jūrų politikos esmė, todėl ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos, jūrų transporto, energetikos, mokslinių tyrimų, pramonės, žuvininkystės ir regioninės politikos srityse vykdomos politikos sąveikai.

2.5   Prie „mėlynosios knygos“ buvo pridėtas veiksmų planas, kuriame Komisija siūlė imtis tam tikrų priemonių, kad integruota jūrų politika įgytų konkretumo.

2.6   2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybai pritarus pasiūlymui dėl integruotos Europos Sąjungos jūrų politikos, 2009 m. spalio 15 d. Komisija priėmė integruotos jūrų politikos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

2.7   Šioje ataskaitoje nurodoma, kurios iš 2007 m. pasiūlytame veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendintos, ir nustatomos kito įgyvendinimo etapo gairės.

2.8   2009 m. lapkričio 16 d. Bendrųjų reikalų taryba savo išvadose pabrėžė integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo ir įgyvendinimo finansavimo svarbą ir paprašė „Komisijos pateikti reikiamus pasiūlymus dėl integruotos jūrų politikos veiksmų finansavimo pagal galiojančią finansinę programą, kad jie įsigaliotų iki 2011 m.“.

2.9   Aptariamame komunikate Komisija teigia, kad tolesniam integruotos jūrų politikos vystymui ir įgyvendinimui iškilo pavojus, kadangi nepakanka lėšų būtiniems veiksmams finansuoti likusiuoju dabartinės finansinės programos laikotarpiu (2011–2013 m.). Komisijos manymu, tokia finansinė parama būtina siekiant įgyvendinti tikslus, nustatytus mėlynojoje knygoje ir patvirtintus 2009 m. lapkričio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadose.

2.10   Kadangi neįmanoma visų integruotos jūrų politikos prioritetų ir tikslų susieti su kitais Sąjungos fondais, reikia sukurti programą tolesniam integruotos jūrų politikos vystymui remti.

2.11   Komisija teigia, kad programos įgyvendinimas trečiosiose valstybėse taip pat turėtų padėti siekti atitinkamos valstybės vystymosi tikslų ir derėti su kitomis ES bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat ir ES politikos tikslais bei prioritetais susijusiose srityse.

2.12   Komisijos nuomone, valstybės narės nėra pajėgios vienos pačios tinkamai įgyvendinti aptariamo pasiūlymo priimti reglamentą tikslų turint omenyje su programa susijusių finansuotinų veiksmų mastą ir poveikį. ES lygmeniu tai būtų galima geriau įgyvendinti patvirtinus priemones, atitinkančias Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytą subsidiarumo principą.

2.13   Komisija laikosi nuomonės, kad kalbant apie proporcingumo principą šiuo pasiūlymu priimti reglamentą neviršijama tai, kas būtina nustatytiems tikslams pasiekti.

2.14   Nagrinėjamo pasiūlymo priimti reglamentą tikslas – sukurti integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programą.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Ankstesnėse nuomonėse (1) Komitetas palankiai įvertino Komisijos pastangas sukurti integruotą jūrų politiką. Pateiktas pasiūlymas yra logiška seka šiame procese.

3.2   Siūlomame reglamente apibrėžiami bendri ir konkretūs programos tikslai, veiksmai, kuriems gali būti skirtas finansavimas, ir galimi finansavimo būdai. Be to, pasiūlyme numatyta, kad ne vėliau kaip 2014 m. pabaigoje turi būti atliktas vertinimas ir siūloma įkurti patariamąjį komitetą, kuris padėtų Komisijai rengti metines darbo programas. Komisijos paskaičiavimu programos įgyvendinimui 2011–2013 m. laikotarpiu prireiks 50 milijonų eurų. Komitetas taip pat laikosi nuomonės, kad visos šios priemonės būtinos.

3.3   Komisijos pasiūlymą reikėtų vertinti kaip pamatinį pasiūlymą, kuriame numatytos tam tikros techninės priemonės, o ne kaip politinių priemonių pasiūlymą. Beje, pasiūlymu taip pat nesiekiama sudaryti sąlygų finansuoti jūros infrastruktūrą, įskaitant uostus. Komitetas mano, kad pasiūlyme tai irgi reikėtų patikslinti, pavyzdžiui, konstatuojamojoje dalyje.

3.3.1   Nagrinėjamo pasiūlymo 5 straipsnio antros dalies pirmame sakinyje nurodyta galimybė pagal programą teikti ne tik priemonių, bet ir veiklos dotacijas. Komitetas pabrėžia, kad nors iš išteklių suvestinės, pridėtos prie reglamento pasiūlymo, ir galima nuspėti programos pagrindą, tačiau pačiame pasiūlymo tekste aiškiai nepasakoma, kokio pobūdžio veiklos dotacijos numatomos.

3.3.2   Kad pati Komisija nepažeistų sutartyje įtvirtintų konkurencijos taisyklių esmės, Komitetas taip pat rekomenduoja šį aspektą patikslinti pačiame pasiūlymo tekste, kadangi tarptautinė konkurencija šiuo metu yra labai svarbi jūrų sektoriaus realija. Taip pat reikia pabrėžti, kad kiekviena valstybė narė turi išsaugoti galimybę teikti paramą savo jūrų transporto sektoriui.

3.4   Komitetas su pasitenkinimu konstatuoja, kad nagrinėjamas pasiūlymas grindžiamas kompetencijos pasidalijimo principu, išskyrus klausimus, susijusius su jūrų biologiniais ištekliais, kuriuos spręsti Komisija turi išimtinę kompetenciją.

3.5   Komitetas prašo Komisiją paaiškinti pasirinktą teisinį pagrindą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 ir 77 straipsnių atveju netaikoma įprasta teisėkūros procedūra. Komitetas nėra tikras, ar Komisijos pasirinktas teisinis pagrindas dera su kitu teisiniu pagrindu, kurio atveju tokia procedūra taikoma. Taip pat reikia pabrėžti, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 ir 77 straipsniuose numatytos procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 289 straipsnį nėra teisėkūros procedūros.

3.6   Komitetas mano, kad tarptautinis jūrinės veiklos pobūdis ir skirtinguose sektoriuose vykdomos politikos sąveika yra svarus argumentas imtis priemonių integruotos jūrų politikos srityje: vykdyti mokslinius tyrimus, dalyvauti bandomuosiuose projektuose, Europos Sąjungos lygmeniu valstybėse narėse populiarinti integruotą jūrų politiką ir sudaryti jai sąlygas.

3.7   Komitetas laikosi nuomonės, kad Komisijos ex ante vertinimo pagrindas nėra pasiūlymo stiprioji vieta. Atsižvelgdamas į kitus galimus variantus Komitetas vidutiniškai vertina tai, kad pasirinktas antras variantas, t.y. nedidelis ES finansinis indėlis, skirtas galimybėms toliau nagrinėti ir nuolat įgyvendinti integruotą jūrų politiką ją laipsniškai plėtojant. Komitetas rekomenduoja Komisijai bandyti rasti tvirtesnį pagrindą, ypač kalbant apie temų ir konkrečių veiksmų pasirinkimą.

3.8   Komitetas mano, kad Komisijos pasiūlyme numatytų priemonių, kurios išvardytos 4 straipsnyje, nepakanka pirmesniuose punktuose išdėstytiems tikslams pasiekti. Jis rekomenduoja Komisijai atsižvelgiant į subsidiarumo principą pasiūlyti aiškesnes gaires tose srityse, kuriose dėl atsakomybės ir įgaliojimų reikia didesnio koordinavimo ir aiškumo.

3.9   Komisija siūlo ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ex post vertinimo ataskaitą. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui, bet atkreipia dėmesį, kad būtina atlikti nuodugnesnį ex ante vertinimą, jei norime ex post konstatuoti, kad užsibrėžti tikslai buvo tikrai įgyvendinti.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Kaip žinoma, Komitetas pasisako už tarpsektorinį požiūrį į jūrų valdymą. Todėl Komitetas pabrėžia visų subjektų bendradarbiavimo svarbą. Komitetas laikosi nuomonės, kad aktyvus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas vykdomoje veikloje yra sėkmės pagrindas. Norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ypač svarbu skatinti tokį dalyvavimą ir informuoti apie integruotos jūrų politikos rezultatus, pasiektus atskirose valstybėse narėse ir joms bendradarbiaujant.

4.2   Nors nagrinėjamame pasiūlyme neaptariamas politikos turinys, Komitetas pageidauja priminti ankstesnėse nuomonėse jau išdėstytą savo poziciją dėl aspektų, kuriems reikėtų skirti ypatingą dėmesį svarstant integruotos jūrų politikos klausimą.

4.2.1   Reikia tinkamai įvertinti ir ES pakrančių regionų aplinkos apsaugos problemas, ir tarptautinės prekybos poreikius, dėl kurių didėja jūrų transporto apimtis.

4.2.2   Komitetas primena dvi dideles nelaimes jūroje – laivą „Erika“ 1999 m. ir laivą „Prestige“ 2002 m. ištikusias nelaimes, sulaukusias plataus žiniasklaidos dėmesio, ir ragina parengti planą „blogiausiam atvejui“. Vis tik Komitetas mano, kad nepaisant turimo teisinių priemonių paketo, kurį sudaro maždaug 15 naujų reglamentų ir direktyvų, dviejose svarbiose srityse valstybės narės deda nepakankamai pastangų:

—	uostuose pastatyti laivų naftos atliekų surinkimo įrenginius, dėl kurių trūkumo dar ir šiandien nafta išpilama į jūrą;

—	sukurti pakankamą kiekį „prieglobsčio uostų“ nelaimės ištiktiems laivams ir aiškiau apibrėžti atsakomybę ir įgaliojimus katastrofos atveju.

Į veiksmų, atitinkančių reikalavimus finansavimui gauti, sąrašą reikėtų įtraukti priemones, skirtas šiems trūkumams šalinti.

4.2.3   Kadangi visos ES valstybės narės yra ratifikavusios Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), reikėtų stebėti jos taikymą. Komitetas laikosi nuomonės, kad reikia kreiptis į konvencijos dar neratifikavusias trečiąsias šalis, kad jos tai padarytų ir šią konvenciją taikytų, visų pirma į šalis, esančias prie jūrų, besiribojančių su ES valstybėmis narėmis, ir šalis, sudariusias su ES asociacijos sutartis arba pradėjusias derybas dėl stojimo, kadangi konvencija yra neatskiriama Bendrijos acquis dalis.

4.2.4   Kad būtų užtikrintas sklandus procesas, Komitetas siūlo ne rečiau kaip kartą metuose organizuoti Viduržemio jūros šalių sąjungai priklausančių valstybių ministrų lygio susitikimą integruotos jūrų politikos tema. Komitetas tikisi, kad artimiausiu metu šią praktiką pavyks išplėsti į kitus jūrų baseinus, pavyzdžiui, Baltijos jūros, Šiaurės Atlanto ir Juodosios jūros.

4.2.5   Komiteto nuomone, Komisija, siekdama sustiprinti tarptautinį integruotos jūrų politikos matmenį, turėtų daugiau dėmesio skirti darbo jūroje sąlygų gerinimui bei laivų saugumui ir aplinkosauginiam veiksmingumui.

4.2.6   Komitetas nori atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti sklandų integruotos jūrų rinkos veikimą būtina plėtoti glaudesnį valstybių narių kontrolės tarnybų, pakrančių apsaugos tarnybų ir laivynų bendradarbiavimą, pageidautina tarpininkaujant Europos jūrų saugumo agentūrai.

4.2.7   Norint užtikrinti sklandų veikimą taip pat reikia sukurti jūrų sričiai skirtą bendrą dalijimosi informacija aplinką ir integruotą jūrų priežiūros sistemą. Savo nuomonėje šia tema (2) EESRK pabrėžia, kad būtina sukurti sistemą, kuri ilgalaikėje perspektyvoje teiktų tikslius, naujausius, nedaug kainuojančius ir kokybiškus duomenis.

4.2.8   Komitetas primena, kad vienoje iš savo nuomonių (3) yra nurodęs, kokį vaidmenį jis galėtų atlikti įgyvendinant politinius sprendimus jūrų klausimais, visų pirma jūrų erdvės planavimo srityje. Komitetas nori dar kartą pabrėžti, kad yra tam pasirengęs.

---

(1)  OL C 44, 2011 2 11, p. 173.

OL C 255, 2010 9 22, p. 103.

OL C 306, 2009 12 16, p. 46.

OL C 277, 2009 11 17, p. 20.

OL C 211, 2008 8 19, p. 31.

OL C 168, 2007 7 20, p. 50.

(2)  OL C 44, 2011 2 11, p. 173.

(3)  OL C 211, 2008 8 19, p. 31.

---