2006L0112 — LT — 11.08.2010 — 010.001

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	TARYBOS DIREKTYVA 2006/112/EB 2006 m. lapkričio 28 d. dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 11.12.2006, p.1)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
M1	TARYBOS DIREKTYVA 2006/138/EB 2006 m. gruodžio 19 d.	L 384	92	29.12.2006
►M2	TARYBOS DIREKTYVA 2007/75/EB 2007 m. gruodžio 20 d.	L 346	13	29.12.2007
►M3	TARYBOS DIREKTYVA 2008/8/EB 2008 m. vasario 12 d.	L 44	11	20.2.2008
►M4	TARYBOS DIREKTYVA 2008/117/EB 2008 m. gruodžio 16 d.	L 14	7	20.1.2009
►M5	TARYBOS DIREKTYVA 2009/47/EB 2009 m. gegužės 5 d.	L 116	18	9.5.2009
►M6	TARYBOS DIREKTYVA 2009/69/EB 2009 m. birželio 25 d.	L 175	12	4.7.2009
►M7	TARYBOS DIREKTYVA 2009/162/ES 2009 m. gruodžio 22 d.	L 10	14	15.1.2010
►M8	TARYBOS DIREKTYVA 2010/23/ES 2010 m. kovo 16 d.	L 72	1	20.3.2010
►M9	TARYBOS DIREKTYVA 2010/45/ES 2010 m. liepos 13 d.	L 189	1	22.7.2010

pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 335, 20.12.2007, p. 60  (06/112)
►C2	Klaidų ištaisymas, OL L 210, 11.8.2010, p. 36  (10/45)

---

▼B

TARYBOS DIREKTYVA 2006/112/EB

2006 m. lapkričio 28 d.

dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos

TURINYS
I ANTRAŠTINĖ –	DALIS DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS
II ANTRAŠTINĖ –	DALIS TERITORINIO TAIKYMO SRITIS
III ANTRAŠTINĖ –	DALIS APMOKESTINAMIEJI ASMENYS
IV ANTRAŠTINĖ –	DALIS APMOKESTINAMIEJI SANDORIAI
1 skyrius –	Prekių tiekimas
2 skyrius –	Prekių įsigijimas Bendrijos viduje
3 skyrius –	Paslaugų teikimas
4 skyrius –	Prekių importas
V ANTRAŠTINĖ –	DALIS APMOKESTINAMŲJŲ SANDORIŲ VIETA
1 skyrius –	Prekių tiekimo vieta
1 skirsnis –	Prekių tiekimas nenaudojant transporto
2 skirsnis –	Prekių tiekimas naudojant transportą
3 skirsnis –	Prekių tiekimas laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose
4 skirsnis –	Prekių tiekimas naudojant paskirstymo sistemas
2 skyrius –	Prekių įsigijimo Bendrijos viduje vieta
3 skyrius –	Paslaugų teikimo vieta
1 skirsnis –	Sąvokų apibrėžtys
2 skirsnis –	Bendrosios taisyklės
3 skirsnis –	Specialios nuostatos
1 poskirsnis –	Tarpininkavimo paslaugų teikimas
2 poskirsnis –	Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų teikimas
3 poskirsnis –	Transporto paslaugų teikimas
4 poskirsnis –	Kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ir panašių paslaugų, papildomų transporto paslaugų teikimas ir kilnojamojo turto vertinimas bei aptarnavimas
5 poskirsnis –	Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikimas
6 poskirsnis –	Transporto priemonių nuoma
7 poskirsnis –	Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikimas vartojimui laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose
8 poskirsnis –	Elektroninių paslaugų teikimas neapmokestinamiesiems asmenims
9 poskirsnis –	Paslaugų teikimas neapmokestinamiesiems asmenims už Bendrijos ribų
10 poskirsnis –	Dvigubo apmokestinimo ar neapmokestinimo prevencija
4 skyrius –	Prekių importo vieta
VI ANTRAŠTINĖ –	DALIS APMOKESTINIMO MOMENTAS IR PRIEVOLĖ APSKAIČIUOTI PVM
1 skyrius –	Bendrosios nuostatos
2 skyrius –	Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas
3 skyrius –	Prekių įsigijimas Bendrijos viduje
4 skyrius –	Prekių importas
VII ANTRAŠTINĖ –	DALIS APMOKESTINAMOJI VERTĖ
1 skyrius –	Sąvokos apibrėžimas
2 skyrius –	Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas
3 skyrius –	Prekių įsigijimas Bendrijos viduje
4 skyrius –	Prekių importas
5 skyrius –	Įvairios nuostatos
VIII ANTRAŠTINĖ –	DALIS TARIFAI
1 skyrius –	Tarifų taikymas
2 skyrius –	Tarifų struktūra ir dydis
1 skirsnis –	Standartinis tarifas
2 skirsnis –	Lengvatiniai tarifai
3 skirsnis –	Specialios nuostatos
3 skyrius –	Tam tikroms darbui imlioms paslaugoms taikomos laikinos nuostatos
4 skyrius –	Iki galutinių procedūrų priėmimo taikomos specialios nuostatos
5 skyrius –	Laikinos nuostatos
IX ANTRAŠTINĖ –	DALIS NEAPMOKESTINIMAS PVM
1 skyrius –	Bendrosios nuostatos
2 skyrius –	Tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos neapmokestinimas PVM
3 skyrius –	Kita PVM neapmokestinama veikla
4 skyrius –	Sandorių Bendrijos viduje neapmokestinimas PVM
1 skirsnis –	Prekių tiekimo neapmokestinimas PVM
2 skirsnis –	Prekių įsigijimo Bendrijos viduje neapmokestinimas PVM
3 skirsnis –	Tam tikrų transporto paslaugų neapmokestinimas PVM
5 skyrius –	Importo neapmokestinimas PVM
6 skyrius –	Eksporto neapmokestinimas PVM
7 skyrius –	Neapmokestinimas PVM, susijęs su tarptautiniu transportu
8 skyrius –	Tam tikrų eksportu laikomų sandorių neapmokestinimas PVM
9 skyrius –	Tarpininkavimo paslaugų teikimo neapmokestinimas PVM
10 skyrius –	Su tarptautine prekyba susijusių sandorių neapmokestinimas PVM
1 skirsnis –	Muitinės sandėliai, kiti (ne muitinės) sandėliai ir panašios procedūros
2 skirsnis –	Valstybių narių tarpusavio prekybos sandorių, vykdomų eksporto tikslais, neapmokestinamas PVM
3 skirsnis –	1 ir 2 skirsniams bendros nuostatos
X ANTRAŠTINĖ –	DALIS ATSKAITA
1 skyrius –	Teisės į atskaitą atsiradimas ir taikymo sritis
2 skyrius –	Proporcinė atskaita
3 skyrius –	Teisės į atskaitą apribojimai
4 skyrius –	Teisės į atskaitą įgyvendinimo taisyklės
5 skyrius –	Atskaitos tikslinimas
XI ANTRAŠTINĖ –	DALIS APMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ IR TAM TIKRŲ NEAPMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ PRIEVOLĖS
1 skyrius –	Prievolė sumokėti PVM
1 skirsnis –	Asmenys, kuriems tenka prievolė sumokėti PVM mokesčių institucijoms
2 skirsnis –	Mokėjimo procedūros
2 skyrius –	Registravimasis
3 skyrius –	Sąskaita-faktūra
1 skirsnis –	Sąvokų apibrėžimai
2 skirsnis –	Sąskaitos-faktūros sąvoka
3 skirsnis –	Sąskaitų-faktūrų išrašymas
4 skirsnis –	Sąskaitų-faktūrų turinys
5 skirsnis –	Sąskaitų-faktūrų siuntimas elektroninėmis priemonėmis
6 skirsnis –	Supaprastinimo priemonės
4 skyrius –	Apskaita
1 skirsnis –	Sąvokų apibrėžimai
2 skirsnis –	Bendrosios prievolės
3 skirsnis –	Specialios prievolės, susijusios su visų sąskaitų-faktūrų saugojimu
4 skirsnis –	Teisė susipažinti su kitoje valstybėje narėje elektroninėmis priemonėmis saugomomis sąskaitomis-faktūromis
5 skyrius –	Deklaracijos
6 skyrius –	Sumuojančios ataskaitos
7 skyrius –	Įvairios nuostatos
8 skyrius –	Su tam tikrais importo ir eksporto atvejais susijusios prievolės
1 skirsnis –	Importas
2 skirsnis –	Eksportas
XII ANTRAŠTINĖ –	DALIS SPECIALIOS SCHEMOS
1 skyrius –	Speciali smulkaus verslo įmonėms skirta schema
1 skirsnis –	Supaprastintos PVM apskaičiavimo ir rinkimo procedūros
2 skirsnis –	Neapmokestinimas PVM arba laipsniškos lengvatos
3 skirsnis –	Pranešimai ir peržiūra
2 skyrius –	Ūkininkams skirta bendra vienodo tarifo schema
3 skyrius –	Speciali kelionių agentūroms skirta schema
4 skyrius –	Naudotoms prekėms, meno kūriniams, kolekcionavimo objektams ir antikvariniams daiktams skirtos specialios procedūros
1 skirsnis –	Sąvokų apibrėžimai
2 skirsnis –	Apmokestinamiesiems prekybininkams taikomos specialios procedūros
1 poskirsnis –	Maržos apmokestinimo schema
2 poskirsnis –	Naudotoms transporto priemonėms taikomos pereinamojo laikotarpio procedūros
3 skirsnis –	Pardavimui aukcione skirtos specialios procedūros
4 skirsnis –	Konkurencijos iškraipymo ir mokesčių vengimo prevencijos priemonės
5 skyrius –	Investiciniam auksui skirta speciali schema
1 skirsnis –	Bendrosios nuostatos
2 skirsnis –	Neapmokestinimas PVM
3 skirsnis –	Apmokestinimo galimybė
4 skirsnis –	Sandoriai reguliuojamoje aukso rinkoje
5 skirsnis –	Specialios prekybininkų investiciniu auksu teisės ir prievolės
6 skyrius –	Speciali schema, skirta neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims
1 skirsnis –	Bendrosios nuostatos
2 skirsnis –	Speciali schema, skirta elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms
XIII ANTRAŠTINĖ –	DALIS NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS
1 skyrius –	Iki galutinių procedūrų priėmimo taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos
1 skirsnis –	Nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėms, kurios 1978 m. sausio 1 d. buvo Bendrijos narės
2 skirsnis –	Nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėms, kurios įstojo į Bendriją po 1978 m. sausio 1 d.
3 skirsnis –	1 ir 2 skirsniams bendros nuostatos
2 skyrius –	Nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias taikyti reikalingas leidimas
1 skirsnis –	Supaprastinimo priemonės ir mokesčių vengimo ar sukčiavimo prevencijos priemonės
2 skirsnis –	Tarptautiniai susitarimai
XIV ANTRAŠTINĖ –	DALIS KITOS NUOSTATOS
1 skyrius –	Įgyvendinimo priemonės
2 skyrius –	PVM komitetas
3 skyrius –	Valiutų perskaičiavimo kursai
4 skyrius –	Kiti mokesčiai ir rinkliavos
XV ANTRAŠTINĖ –	DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1 skyrius –	Valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo pereinamojo laikotarpio procedūros
2 skyrius –	Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos dėl įstojimo į Europos Sąjungą
3 skyrius –	Perkėlimas į nacionalinę teisę ir įsigaliojimas
I PRIEDAS –	1 I PRIEDAS 13 STRAIPSNIO 1 DALIES TREČIOJE PASTRAIPOJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
II PRIEDAS –	58 STRAIPSNYJE IR 59 STRAIPSNIO PIRMOS DALIES K PUNKTE NURODYTŲ ELEKTRONINIU BŪDU TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ORIENTACINIS SĄRAŠAS
III PRIEDAS –	PREKIŲ IR PASLAUGŲ, KURIAS TAIKANT IR TEIKIANT GALI BŪTI TAIKOMI 98 STRAIPSNYJE NURODYTI LENGVATINIAI TARIFAI, SĄRAŠAS
IV PRIEDAS –	106 STRAIPSNYJE NURODYTŲ PASLAUGŲ SĄRAŠAS
V PRIEDAS –	PREKIŲ KATEGORIJOS, KURIOMS TAIKOMOS KITOS SANDĖLIAVIMO PROCEDŪROS NEI MUITINĖS SANDĖLIAVIMAS, KAIP NUMATYTA 160 STRAIPSNIO 2 DALYJE
VI PRIEDAS –	199 STRAIPSNIO 1 DALIES D PUNKTE NURODYTŲ PREKIŲ TIEKIMO IR PASLAUGŲ TEIKIMO RŪŠIŲ SĄRAŠAS
VII PRIEDAS	295 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTE NURODYTŲ ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
VIII PRIEDAS	295 STRAIPSNIO 1 DALIES 5 PUNKTE NURODYTŲ ŽEMĖS ŪKIO PASLAUGŲ ORIENTACINIS SĄRAŠAS
IX PRIEDAS	311 STRAIPSNIO 1 DALIES 2, 3 IR 4 PUNKTUOSE NURODYTI MENO KŪRINIAI, KOLEKCIONAVIMO OBJEKTAI IR ANTIKVARINIAI DAIKTAI
A dalis –	Meno kūriniai
B dalis –	Kolekcionavimo objektai
C dalis –	Antikvariniai daiktai
X PRIEDAS –	SANDORIŲ, KURIEMS TAIKOMOS 370 IR 371 STRAIPSNIUOSE BEI 375–390 STRAIPSNIUOSE NURODYTOS LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS, SĄRAŠAS
A dalis –	Sandoriai, kuriuos valstybės narės gali ir toliau apmokestinti PVM
B dalis –	Sandoriai, kurių valstybės narės gali ir toliau neapmokestinti PVM
XI PRIEDAS
A dalis –	Panaikinamos direktyvos su jų vėlesniais pakeitimais
B dalis –	Perkėlimo į nacionalinės teisės aktus terminai (nurodyti 411 straipsnyje)
XII PRIEDAS–	KORELIACIJOS LENTELĖ

I

ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

1.  Šia direktyva nustatoma bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema.

2.  Pagal bendros PVM sistemos principą prekės ir paslaugos apmokestinamos bendru vartojimo mokesčiu, kuris yra proporcingas prekių bei paslaugų kainai, nors daugelis sandorių vykdomi gamybos ir paskirstymo metu iki to etapo, kai skaičiuojamas mokestis.

Už kiekvieną sandorį PVM apskaičiuojamas taip – iš PVM, apskaičiuoto prekių ar paslaugų kainai taikant toms prekėms arba paslaugoms nustatytą PVM tarifą, atimama įvairioms sąnaudų sudedamosioms dalims tiesiogiai priskirtino PVM suma.

Bendra PVM sistema taikoma visuose etapuose, įskaitant ir mažmeninę prekybą.

2 straipsnis

1.  PVM objektas yra šie sandoriai:

2.  

▼M7

3.  „Akcizais apmokestinami produktai“ – energetikos produktai, alkoholis, alkoholiniai gėrimai ir apdorotas tabakas, kaip apibrėžta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, išskyrus dujas, tiekiamas Bendrijos teritorijoje esančia gamtinių dujų sistema arba prie tokios sistemos prijungtais tinklais.

▼B

3 straipsnis

1.  Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies b punkto I papunkčio, šie sandoriai nėra PVM objektas:

2.  1 dalies b punkto nuostata taikoma tik tada, kai tenkinamos šios sąlygos:

Šią ribą sudaro bendra prekių įsigijimo Bendrijos viduje, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, vertė be PVM, mokėtino ar sumokėto valstybėje narėje, kurioje prasidėjo prekių siuntimas ar gabenimas.

3.  1 dalies b punkto reikalavimus atitinkantiems apmokestinamiesiems asmenims ir neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims valstybės narės suteikia teisę pasirinkti 2 straipsnio 1 dalies b punkto I papunktyje numatytą bendrą schemą.

Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip naudotis pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, kuri bet kuriuo atveju taikoma dvejus kalendorinius metus.

4 straipsnis

Be 3 straipsnyje nurodytų sandorių PVM objektu nėra šie sandoriai:

II

ANTRAŠTINĖ DALIS

TERITORINIO TAIKYMO SRITIS

5 straipsnis

Taikant šią direktyvą naudojami šie sąvokų apibrėžimai:

6 straipsnis

1.  Ši direktyva netaikoma šiose teritorijose, priklausančiose Bendrijos muitų teritorijai:

2.  Ši direktyva netaikoma šiose teritorijose, nepriklausančiose Bendrijos muitų teritorijai:

7 straipsnis

1.  Atsižvelgiant į konvencijas ir sutartis, kurios yra atitinkamai sudarytos su Prancūzija, Jungtine Karalyste ir Kipru, Monako Kunigaikštystė, Meno sala ir Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenios bazių teritorijos, taikant šią direktyvą, nelaikomos trečiosiomis šalimis.

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad Monako Kunigaikštystėje sudaryti arba jai skirti sandoriai būtų laikomi Prancūzijoje sudarytais ar jai skirtais sandoriais, Meno saloje sudaryti ar jai skirti sandoriai būtų laikomi Jungtinėje Karalystėje sudarytais arba jai skirtais sandoriais ir Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suvereniose bazių teritorijose sudaryti ar joms skirti sandoriai būtų laikomi Kipre sudarytais ar jam skirtais sandoriais.

8 straipsnis

Jei Komisija mano, kad 6 ir 7 straipsniuose nustatytos nuostatos nebegali būti pagrįstos, visų pirma sąžiningos konkurencijos ar nuosavų išteklių atžvilgiu, ji pateikia Tarybai atitinkamus pasiūlymus.

III

ANTRAŠTINĖ DALIS

APMOKESTINAMIEJI ASMENYS

9 straipsnis

1.  „Apmokestinamasis asmuo“ – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.

„Ekonominė veikla“ – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.

2.  Be 1 dalye nurodytų asmenų, apmokestinamuoju asmeniu laikomas asmuo, retkarčiais tiekiantis naujas transporto priemones, kurias įsigyjančiam asmeniui siunčia ar gabena pardavėjas arba prekes įsigyjantis asmuo, arba tai atliekama jų vardu, į paskirties vietą už valstybės narės teritorijos ribų, bet Bendrijos teritorijoje.

10 straipsnis

Tenkinant 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, kad ekonominė veikla turi būti vykdoma „savarankiškai“, PVM neapmokestinami samdomi ir kiti asmenys, jei jie yra sudarę darbo sutartį su darbdaviu ar yra susieti kitais teisiniais ryšiais, kuriais sukuriami darbdavio ir dirbančiojo santykiai, susijusiais su darbo sąlygomis, atlyginimu ir darbdavio atsakomybe.

11 straipsnis

Pasikonsultavusi su patariamuoju pridėtinės vertės mokesčio komitetu (toliau – PVM komitetas), kiekviena valstybė narė gali atskiru apmokestinamuoju asmeniu laikyti tos valstybės narės teritorijoje įsisteigusius asmenis, kurie, būdami teisiškai savarankiški, yra glaudžiai susiję finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais.

Valstybė narė, pasinaudodama pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, gali patvirtinti visas priemones, kurių reikia siekiant užkirsti kelią mokesčio slėpimui ar vengimui pasinaudojant šia nuostata.

12 straipsnis

1.  Valstybės narės apmokestinamuoju asmeniu gali laikyti bet kurį asmenį, kuris retkarčiais vykdo su 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta veikla susijusį sandorį, ypač kurį nors iš šių sandorių:

2.  Taikant 1 dalies a punktą, „pastatas“ – bet koks žemėje įtvirtintas statinys.

Valstybės narės gali nustatyti 1 dalies a punkte nurodyto kriterijaus taikymo pastatų pertvarkymui išsamias taisykles ir apibrėžti, ką reiškia sąvoka „žemė, ant kurios stovi pastatas“.

Valstybės narės gali taikyti ne tik pastato pirmo panaudojimo, bet ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, laikotarpio nuo pastato užbaigimo iki jo pirmo tiekimo dienos arba laikotarpio nuo pastato pirmo panaudojimo iki jo vėlesnio tiekimo dienos, jei pirmu atveju laikotarpis ne ilgesnis kaip penkeri metai, o antru atveju – ne ilgesnis kaip dveji metai.

3.  Taikant 1 dalies b punktą, „žemė statybai“ – neparuošta ar paruošta žemė, kaip ją apibrėžia valstybės narės.

13 straipsnis

1.  Valstybinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos ir viešosios teisės reguliuojamos kitos įstaigos nelaikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai vykdo veiklą ar sandorius, kuriuos jie vykdo kaip valdžios institucijos, net renkant mokesčius, rinkliavas, įmokas ar kitus su šia veikla ar sandoriais susijusius mokesčius.

Tačiau joms vykdant tokią veiklą ar sandorius jos laikomos apmokestinamaisiais asmenimis, jei laikant jas neapmokestinamaisiais asmenimis būtų labai iškraipoma konkurencija.

Visais atvejais viešosios teisės reguliuojamos įstaigos laikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai jos vykdo I priede išvardytą veiklą, jei toji veikla nėra vykdoma tokiu smulkiu mastu, kad ją būtų galima laikyti visiškai nereikšminga.

▼M7

2.  Valstybės narės gali viešosios teisės reguliuojamų įstaigų vykdomą veiklą laikyti veikla, kurią tos įstaigos vykdo kaip valdžios institucijos, kai ta veikla neapmokestinama pagal 132, 135, 136, 371, 374–377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį arba 380–390b straipsnius.

▼B

IV

ANTRAŠTINĖ DALIS

APMOKESTINAMIEJI SANDORIAI

1

SKYRIUS

Prekių tiekimas

14 straipsnis

1.  „Prekių tiekimas“ – teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas.

2.  Be 1 dalyje nurodyto sandorio prekių tiekimu laikomas bet kuris iš šių sandorių:

3.  Valstybės narės prekių tiekimu gali laikyti tam tikrų statybos darbų perdavimą.

15 straipsnis

▼M7

1.  Elektros energija, dujos, šilumos ar vėsinimo energija ir panašūs dalykai laikomi materialiuoju turtu.

▼B

2.  Valstybės narės materialiuoju turtu gali laikyti:

16 straipsnis

Tačiau prekių tiekimu už atlygį nelaikomas toks prekių sunaudojimas, kai veikloje jos naudojamos kaip pavyzdžiai ar mažavertės dovanos.

Prekių, sudarančių apmokestinamojo asmens veiklai skirto turto dalį, sunaudojimas privatiems apmokestinamojo asmens ar jo darbuotojų poreikiams tenkinti, arba jų realizavimas neatlygintinai, arba, platesne prasme, jų panaudojimas kitais nei verslo tikslais, laikomas prekių tiekimu už atlygį, kai PVM, sumokėtas už tas prekes ar jų sudedamąsias dalis, buvo visiškai arba iš dalies atskaitytas.

17 straipsnis

1.  Jei prekes, sudarančias apmokestinamojo asmens veiklai skirto turto dalį, šis asmuo perveža į kitą valstybę narę, šis pervežimas laikomas prekių tiekimu už atlygį.

„Pervežimas į kitą valstybę narę“ – kilnojamojo materialiojo turto siuntimas ar gabenimas į paskirties vietą už valstybės narės, kurioje yra turtas, teritorijos ribų, bet Bendrijos teritorijoje, kai gabenimą ar siuntimą savo verslo tikslais atlieka apmokestinamasis asmuo arba tai atliekama jo vardu.

2.  Pervežimu į kitą valstybę narę nėra laikomas prekių siuntimas ar gabenimas, kai vykdomi šie sandoriai:

▼M7

▼B

▼M9

▼B

3.  Jei kuri nors iš 2 dalyje nurodytų tinkamumo sąlygų nebetenkinama, laikoma, kad prekės buvo pervežtos iš vienos valstybės narės į kitą. Tokiais atvejais pervežimas laikomas įvykęs tuo momentu, nuo kurio sąlyga nebetenkinama.

18 straipsnis

Valstybės narės gali laikyti prekių tiekimu už atlygį šiuos sandorius, kai:

19 straipsnis

Jei visas turtas arba jo dalis perleidžiama už atlygį ar neatlygintinai, arba perduodamas kaip įnašas į bendrovę, valstybės narės gali laikyti, kad prekių tiekimas nebuvo vykdomas ir kad asmuo, kuriam perleidžiamas turtas, laikomas turtą perleidusio asmens teisių perėmėju.

Tais atvejais, kai prekes ar paslaugas gaunantis asmuo nėra vien apmokestinamąją veiklą vykdantis asmuo, valstybės narės gali imtis būtinų priemonių užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui. Jos taip pat gali patvirtinti visas priemones, kurių reikia siekiant užkirsti kelią mokesčio slėpimui ar vengimui naudojantis šiuo straipsniu.

2

SKYRIUS

Prekių įsigijimas Bendrijos viduje

20 straipsnis

„Prekių įsigijimas Bendrijos viduje“ – teisės disponuoti kilnojamuoju materialiuoju turtu kaip savininkui įsigijimas, kai prekes įsigyjančiam asmeniui į kitą valstybę narę nei tą, iš kurios prekės yra išsiųstos ar išgabentos, siunčia ar gabena pardavėjas arba prekes įsigyjantis asmuo ar kitas asmuo pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.

Jei neapmokestinamasis juridinis asmuo įsigytas prekes siunčia ar gabena iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies ir jas importuoja į kitą valstybę narę, kurioje nėra užbaigiamas prekių siuntimas ar gabenimas, laikoma, kad šios prekės buvo siųstos ar gabentos iš importo valstybės narės. Ta valstybė narė importuotojui, pagal 201 straipsnį paskirtam ar pripažintam asmeniu, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, suteikia teisę susigrąžinti už prekių importą sumokėtą PVM, jeigu importuotojas įrodo, kad jo prekių įsigijimas buvo apmokestintas PVM valstybėje narėje, kurioje baigėsi prekių siuntimas ar gabenimas.

21 straipsnis

Prekių įsigijimu už atlygį Bendrijos viduje laikomas prekių panaudojimas apmokestinamojo asmens verslo tikslais, jei tas prekes apmokestinamasis asmuo arba kitas asmuo jo vardu atsiuntė arba atgabeno iš kitos valstybės narės, kurioje jos buvo pagamintos, išgautos, apdorotos, nupirktos ar įsigytos, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies b punkte, arba į kurią tas apmokestinamasis asmuo savo verslo tikslais jas importavo.

▼M6

2 straipsnis

Kai valstybės, kuri yra Šiaurės Atlanto sutarties narė, ginkluotosios pajėgos prekes, kurias jos nusipirko nesilaikydamos bendrųjų apmokestinimo valstybės narės vidaus rinkoje taisyklių, panaudoja savo tikslais arba šias prekes panaudoja jas lydintis civilinis personalas, šis panaudojimas yra laikomas prekių įsigijimu Bendrijos viduje už atlygį, kai tų prekių importas negalėtų būti neapmokestinamas pagal 143 straipsnio 1 dalies h punktą.

▼B

23 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prekių įsigijimu Bendrijos viduje būtų laikomas sandoris, kuris būtų buvęs laikomas prekių tiekimu, jei jį jų teritorijoje būtų vykdęs apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.

3

SKYRIUS

Paslaugų teikimas

24 straipsnis

1.  „Paslaugų teikimas“ – sandoris, kuris nėra prekių tiekimas.

2.  „Telekomunikacijų paslaugos“ – paslaugos, susijusios su signalų, žodžių, vaizdo ir garso duomenų arba kitokios informacijos perdavimu, siuntimu arba priėmimu laidinėmis, radijo, optinėmis arba kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant su tuo susijusį teisės naudotis šio perdavimo, siuntimo arba priėmimo pajėgumais perdavimą arba suteikimą, įskaitant teisės naudotis pasauliniais informacijos tinklais suteikimą.

25 straipsnis

Paslaugų teikimu gali būti inter alia šie sandoriai:

26 straipsnis

1.  Paslaugų teikimu už atlygį laikomi šie sandoriai:

2.  Valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalies, jei taip neiškraipoma konkurencija.

27 straipsnis

Siekdamos užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui ir pasikonsultavusios su PVM komitetu, valstybės narės paslaugų teikimu už atlygį gali laikyti tokį paslaugų teikimą, kurį apmokestinamasis asmuo atlieka savo verslo tikslais, kai ne visa PVM suma už tokią paslaugą, ją įsigijus iš kito apmokestinamojo asmens, galėtų būti įtraukta į atskaitą.

28 straipsnis

Kai apmokestinamasis asmuo, veikdamas savo paties vardu, bet kito asmens naudai, dalyvauja teikiant paslaugas, laikoma, kad tas paslaugas jis gavo ir suteikė pats.

29 straipsnis

20 straipsnis paslaugų teikimui taikomas ta pačia tvarka.

4

SKYRIUS

Prekių importas

30 straipsnis

„Prekių importas“ – prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, kaip nustatyta Sutarties 24 straipsnyje, įvežimas į Bendriją.

Be pirmoje pastraipoje nurodyto sandorio, prekių importu laikomas prekių, kurios išleistos į laisvą apyvartą, įvežimas į Bendriją iš Bendrijos muitų teritorijai priklausančios trečiosios teritorijos.

V

ANTRAŠTINĖ DALIS

APMOKESTINAMŲJŲ SANDORIŲ VIETA

1

SKYRIUS

Prekių tiekimo vieta

1

skirsnis

Prekių tiekimas nenaudojant transporto

31 straipsnis

Kai prekės nėra siunčiamos ar gabenamos, prekių tiekimo vieta yra laikoma vieta, kurioje prekės yra tiekimo momentu.

2

skirsnis

Prekių tiekimas naudojant transportą

32 straipsnis

Kai prekes siunčia ar gabena tiekėjas ar prekes įsigyjantis asmuo, arba trečiasis asmuo, prekių tiekimo vieta yra laikoma šių prekių buvimo vieta tuo momentu, kai pradedamas jų siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui.

Tačiau laikoma, kad, kai prekių siuntimas ar gabenimas prasideda trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje šalyje, importuotojo, pagal 201 straipsnį paskirto ar pripažinto asmeniu, turinčiu prievolę mokėti PVM, atliekamo tiekimo vieta ir vėlesnių tiekimų vieta yra valstybėje narėje, į kurią prekės importuotos.

33 straipsnis

1.  Nukrypstant nuo 32 straipsnio, laikoma, kad prekių, kurias siuntė ar gabeno tiekėjas arba kurios buvo siunčiamos ar gabenamos jo vardu, iš kitos valstybės narės nei tos, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, tiekimo vieta yra šių prekių buvimo vieta tuo momentu, kai baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui, jei tenkinamos šios sąlygos:

2.  Kai tiekiamos prekės yra siunčiamos arba gabenamos iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies ir tiekėjas jas importuoja į kitą valstybę narę nei tą, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui, laikoma, kad šios prekės buvo išsiųstos ar išgabentos iš valstybės narės, į kurią jos buvo importuotos.

34 straipsnis

1.  33 straipsnis netaikomas tiekiant prekes, kurios visos siunčiamas arba gabenamas į tą pačią valstybę narę, tuo atveju, kai ši valstybė narė yra valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, jei tenkinamos šios sąlygos:

2.  Valstybė narė, kurios teritorijoje prekės yra tuo momentu, kai baigiasi jų siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui, gali apriboti 1 dalyje nurodytą ribinę vertę iki 35 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta, kai ta valstybė mano, kad nustačius 100 000 EUR ribinę vertę gali būti labai iškraipoma konkurencija.

Valstybės narės, kurios naudojasi pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, imasi būtinų priemonių atitinkamai informuoti valstybės narės, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas, kompetentingas valstybines institucijas.

3.  Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pranešimą apie 2 dalyje nurodytos specialios 35 000 EUR ribinės vertės taikymo poveikį, prireikus, su atitinkamais pasiūlymais.

4.  Valstybė narė, kurios teritorijoje prekės yra tuo momentu, kai prasideda jų siuntimas ar gabenimas, suteikia tiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie tiekia 1 dalyje nustatytas prekes, teisę pasirinkti, kad tiekimo vieta būtų nustatyta pagal 33 straipsnį.

Atitinkamos valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip naudotis pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, kuri bet kuriuo atveju taikoma dvejus kalendorinius metus.

35 straipsnis

33 ir 34 straipsniai netaikomi 311 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose apibrėžtų naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų tiekimui, taip pat 327 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų naudotų transporto priemonių tiekimui, kuris apmokestinamas PVM pagal atitinkamas specialias procedūras.

36 straipsnis

Kai prekes, kurias siuntė ar gabeno tiekėjas ar jas įsigyjantis asmuo, arba trečiasis asmuo, instaliuoja arba surenka tiekėjas, arba tai atliekama tiekėjo vardu (atlikus bandomąjį patikrinimą arba be jo), laikoma, kad tiekimo vieta yra ten, kur prekės instaliuotos ar surinktos.

Jei instaliavimo ar surinkimo darbai atliekami ne tiekėjo valstybėje narėje, valstybė narė, kurios teritorijoje instaliavimo ar surinkimo darbai atliekami, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo atvejų toje valstybėje narėje.

3

skirsnis

Prekių tiekimas laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose

37 straipsnis

1.  Kai prekės tiekiamos laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, tiekimo vieta yra keleivių vežimo maršruto pradžia.

2.  Taikant 1 dalį, „keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalis“ – be tarpinio sustojimo už Bendrijos ribų atlikto vežimo maršruto dalis nuo keleivių vežimo maršruto pradžios iki pabaigos.

„Keleivių vežimo maršruto pradžia“ – pirmoji pagal tvarkaraštį keleivių įlaipinimo Bendrijoje vieta, tam tikrais atvejais po tarpinio sustojimo už Bendrijos ribų.

„Keleivių vežimo maršruto pabaiga“ – paskutinė pagal tvarkaraštį Bendrijoje įlaipintų keleivių išlaipinimo Bendrijoje vieta, tam tikrais atvejais prieš tarpinį sustojimą už Bendrijos ribų.

Kelionės į abi puses atveju kelionė atgal laikoma atskiru vežimo maršrutu.

3.  Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pranešimą, prireikus, su atitinkamais pasiūlymais dėl laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose vartoti skirtų prekių tiekimo ir paslaugų, įskaitant maitinimo paslaugas, teikimo keleiviams laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose apmokestinimo vietos.

Kol bus priimti pirmoje pastraipoje nurodyti pasiūlymai, valstybės narės gali neapmokestinti ar toliau neapmokestinti, suteikdamos teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose vartoti skirtų prekių tiekimo, kurio apmokestinimo vieta nustatoma pagal 1 dalį.

▼M7

4

skirsnis

Dujų tiekimas gamtinių dujų sistema, elektros energijos ir šilumos ar vėsinimo energijos tiekimas šilumos bei vėsinimo tinklais

38 straipsnis

1.  Jei apmokestinamajam prekybininkui tiekiamos dujos Bendrijos teritorijoje esančia gamtinių dujų sistema arba prie tokios sistemos prijungtais tinklais, tiekiama elektros energija arba tiekiama šilumos ar vėsinimo energija šilumos arba vėsinimo tinklais, tiekimo vieta laikoma ta vieta, kur tas apmokestinamasis prekybininkas yra įsteigęs savo verslą ar turi nuolatinį padalinį, kuriam tiekiamos prekės, arba, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, vieta, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

2.  Taikant 1 dalį „apmokestinamasis prekybininkas“ – apmokestinamasis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra perparduoti nupirktas dujas, elektros energiją, šilumos arba vėsinimo energiją ir kuris saviems poreikiams tų produktų suvartoja nedaug.

39 straipsnis

Tiekiant dujas Bendrijos teritorijoje esančia gamtinių dujų sistema arba prie tokios sistemos prijungtais tinklais, tiekiant elektros energiją arba tiekiant šilumos ar vėsinimo energiją šilumos arba vėsinimo tinklais, kai tokiam tiekimui netaikomas 38 straipsnis, tiekimo vieta laikoma ta vieta, kur prekes įsigyjantis asmuo faktiškai naudoja ir vartoja prekes.

Kai įsigyjantis asmuo faktiškai nesuvartoja visų dujų, elektros energijos arba šilumos ar vėsinimo energijos arba jų dalies, laikoma, kad tos nesuvartotos prekės buvo naudojamos ir vartojamos toje vietoje, kur jis yra įsteigęs savo verslą ar turi nuolatinį padalinį, kuriam tiekiamos prekės. Nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, laikoma, kad įsigyjantis asmuo sunaudojo ir suvartojo prekes vietoje, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

▼B

2

SKYRIUS

Prekių įsigijimo Bendrijos viduje vieta

40 straipsnis

Prekių įsigijimo Bendrijos viduje vieta laikoma ta vieta, kur baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui.

41 straipsnis

Nepažeidžiant 40 straipsnio laikoma, kad prekių įsigijimo Bendrijos viduje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje, vieta yra valstybės narės, suteikusios PVM mokėtojo kodą, kurį prekes įsigyjantis asmuo nurodo įsigydamas prekes, teritorijoje, jeigu tas prekes įsigyjantis asmuo nenurodo, kad šis įsigijimas buvo apmokestintas PVM pagal 40 straipsnį.

Jei įsigijimas apmokestinamas PVM pagal pirmą pastraipą, o vėliau – pagal 40 straipsnį valstybėje narėje, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, apmokestinamoji vertė atitinkamai sumažinama valstybėje narėje, suteikusioje PVM mokėtojo kodą, kurį prekes įsigyjantis asmuo nurodo įsigydamas prekes.

42 straipsnis

41 straipsnio pirma pastraipa netaikoma ir laikoma, kad prekių įsigijimas Bendrijos viduje apmokestinamas PVM pagal 40 straipsnį, kai tenkinamos šios sąlygos:

▼M3

3

SKYRIUS

Paslaugų teikimo vieta

1

skirsnis

Sąvokų apibrėžtys

43 straipsnis

Taikant su paslaugų teikimo vieta susijusias taisykles:

2

skirsnis

Bendrosios taisyklės

44 straipsnis

Paslaugų teikimo apmokestinamajam asmeniui, veikiančiam kaip toks, vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsteigęs savo verslą. Tačiau, jei tos paslaugos yra teikiamos apmokestinamojo asmens nuolatiniam padaliniui, esančiam kitoje vietoje nei ta, kur jis yra įsteigęs savo verslą, šių paslaugų teikimo vieta yra ten, kur yra tas nuolatinis padalinys. Nesant tokios verslo ar nuolatinio padalinio vietos, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur apmokestinamasis asmuo, kuris gauna tas paslaugas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

45 straipsnis

Paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo verslą. Tačiau, jei tos paslaugos yra teikiamos iš paslaugų teikėjo nuolatinio padalinio, esančio kitoje vietoje nei ta, kur jis yra įsteigęs savo verslą, šių paslaugų teikimo vieta yra ten, kur yra tas nuolatinis padalinys. Nesant tokios verslo ar nuolatinio padalinio vietos, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur paslaugų teikėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

3

skirsnis

Specialios nuostatos

1

poskirsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikimas

46 straipsnis

Paslaugų, kurias tarpininkas, veikdamas kito asmens vardu ir jo naudai, teikia neapmokestinamajam asmeniui, teikimo vieta yra ten, kur pagal šios direktyvos nuostatas vykdomas pagrindinis sandoris.

2

poskirsnis

Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų teikimas

47 straipsnis

Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų, įskaitant ekspertų ir nekilnojamojo turto agentų paslaugas, apgyvendinimo paslaugas viešbučiuose ar panašią veiklą vykdančiose įstaigose, pavyzdžiui, poilsiavietėse ar stovyklauti įrengtose vietose, teisės naudoti nekilnojamąjį turtą suteikimą ir statybos darbų parengimo bei koordinavimo paslaugas, pavyzdžiui, architektų ir statybos vietoje priežiūrą vykdančių firmų paslaugas, teikimo vieta yra ta vieta, kur yra nekilnojamasis turtas.

3

poskirsnis

Transporto paslaugų teikimas

48 straipsnis

Keleivių vežimo paslaugų teikimo vieta yra ten, kur atliekamas keleivių vežimas, proporcingai nuvažiuotiems atstumams.

49 straipsnis

Prekių gabenimo, išskyrus prekių gabenimą Bendrijos viduje, paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims vieta yra ten, kur atliekamas prekių gabenimas, proporcingai nuvažiuotiems atstumams.

50 straipsnis

Prekių gabenimo Bendrijos viduje paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims vieta yra maršruto pradžia.

51 straipsnis

Prekių gabenimas Bendrijos viduje – prekių gabenimas, kai maršrutas prasideda vienos valstybės narės teritorijoje ir baigiasi kitos valstybės narės teritorijoje.

Maršruto pradžia – vieta, kur faktiškai prasideda prekių gabenimas, neatsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą iki prekių buvimo vietos, o maršruto pabaiga – vieta, kur faktiškai baigiasi prekių gabenimas.

52 straipsnis

Valstybės narės neprivalo apmokestinti PVM tos prekių gabenimo Bendrijos viduje neapmokestinamiesiems asmenims dalies, kuri vykdoma Bendrijos teritorijai nepriklausančiais vandenimis.

4

poskirsnis

Kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ir panašių paslaugų, papildomų transporto paslaugų teikimas ir kilnojamojo turto vertinimas bei aptarnavimas

53 straipsnis

Paslaugų ir papildomų paslaugų, susijusių su kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašia veikla, pavyzdžiui, mugėmis ir parodomis, įskaitant tokios veiklos organizatorių teikiamas paslaugas, teikimo vieta yra ta vieta, kur ši veikla fiziškai vykdoma.

54 straipsnis

Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims vieta yra ta vieta, kur paslaugos yra fiziškai suteikiamos:

5

poskirsnis

Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikimas

55 straipsnis

Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų, išskyrus tas, kurios fiziškai teikiamos laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, teikimo vieta yra ten, kur paslaugos yra fiziškai suteikiamos.

6

poskirsnis

Transporto priemonių nuoma

56 straipsnis

1.  Transporto priemonių trumpalaikės nuomos paslaugų teikimo vieta yra ten, kur transporto priemonė faktiškai perduodama klientui.

2.  Taikant 1 dalį, „trumpalaikė“ reiškia nepertraukiamą transporto priemonės valdymą ar naudojimą ne ilgiau kaip trisdešimt dienų, o laivų atveju – ne daugiau kaip devyniasdešimt dienų.

7

poskirsnis

Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikimas vartojimui laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose

57 straipsnis

1.  Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų, kurios fiziškai teikiamos laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, teikimo vieta yra keleivių vežimo maršruto pradžia.

2.  Taikant 1 dalį, keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalis – vežimo maršruto, atlikto be tarpinio sustojimo už Bendrijos ribų, dalis nuo keleivių vežimo maršruto pradžios iki pabaigos.

Keleivių vežimo maršruto pradžia – pirmoji pagal tvarkaraštį keleivių įlaipinimo Bendrijoje vieta, tam tikrais atvejais po tarpinio sustojimo už Bendrijos ribų.

Keleivių vežimo maršruto pabaiga – paskutinė pagal tvarkaraštį Bendrijoje įlaipintų keleivių išlaipinimo Bendrijoje vieta, tam tikrais atvejais prieš tarpinį sustojimą už Bendrijos ribų.

Kelionės į abi puses atveju kelionė atgal laikoma atskiru vežimo maršrutu.

8

poskirsnis

Elektroninių paslaugų teikimas neapmokestinamiesiems asmenims

58 straipsnis

Kai valstybėje narėje įsisteigusiems ar joje nuolatinį adresą turintiems ar paprastai gyvenantiems neapmokestinamiesiems asmenims elektroniniu būdu paslaugas, visų pirma tas paslaugas, kurios nurodytos II priede, teikia apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio teikia paslaugas, už Bendrijos ribų, arba kuris, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena už Bendrijos ribų, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur neapmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, arba ten, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

Jeigu paslaugos teikėjas ir paslaugas įsigyjantis asmuo bendrauja elektroniniu paštu, tai savaime nereiškia, kad suteikta paslauga yra elektroniniu būdu teikiama paslauga.

9

poskirsnis

Paslaugų teikimas neapmokestinamiesiems asmenims už Bendrijos ribų

59 straipsnis

Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs arba turi nuolatinį adresą, ar paprastai gyvena už Bendrijos ribų, vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinį adresą ar paprastai gyvena:

▼M7

▼M3

Jeigu paslaugos teikėjas ir paslaugas įsigyjantis asmuo bendrauja elektroniniu paštu, tai savaime nereiškia, kad suteikta paslauga yra elektroniniu būdu teikiama paslauga.

10

poskirsnis

Dvigubo apmokestinimo ar neapmokestinimo prevencija

59a straipsnis

44, 45, 56 ir 59 straipsniais reglamentuojamo paslaugų teikimo vietos atžvilgiu valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, neapmokestinimui ar konkurencijos iškraipymui, gali laikyti, kad:

Tačiau ši nuostata netaikoma elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, kai tos paslaugos yra teikiamos Bendrijoje neįsisteigusiems neapmokestinamiesiems asmenims.

59b straipsnis

Valstybės narės 59a straipsnio b punktą taiko telekomunikacijų paslaugoms ir 59 straipsnio pirmos pastraipos j punkte nurodytoms radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms, kurias valstybėje narėje įsisteigusiems ar joje turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą, ar paprastai gyvenantiems neapmokestinamiesiems asmenims teikia apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio teikia paslaugas, už Bendrijos ribų, arba kuris, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena už Bendrijos ribų.

▼B

4

SKYRIUS

Prekių importo vieta

60 straipsnis

Prekių importo vieta yra valstybė narė, kurios teritorijoje yra prekės, kai jos įvežamos į Bendriją.

61 straipsnis

Nukrypstant nuo 60 straipsnio, kai į Bendriją įvežtoms prekėms, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, taikoma viena iš 156 straipsnyje nurodytų procedūrų ar aplinkybių, arba laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūros, arba išorinio tranzito muitinės procedūros, šių prekių importo vieta yra valstybė narė, kurios teritorijoje prekėms nebetaikomos šios procedūros ar aplinkybės.

Atitinkamai, kai į Bendriją įvežtoms prekėms, kurios išleistos į laisvą apyvartą, taikoma viena iš 276 ir 277 straipsniuose nurodytų procedūrų ar aplinkybių, importo vieta yra valstybė narė, kurios teritorijoje prekėms nebetaikomos šios procedūros ar aplinkybės.

VI

ANTRAŠTINĖ DALIS

APMOKESTINIMO MOMENTAS IR PRIEVOLĖ APSKAIČIUOTI PVM

1

SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

62 straipsnis

Šioje direktyvoje:

2

SKYRIUS

Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas

63 straipsnis

Apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.

64 straipsnis

1.  Jeigu atlikus paslaugų teikimą ar prekių tiekimą, išskyrus 14 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą prekių nuomą tam tikram laikotarpiui ar pardavimą atidedant apmokėjimo terminą, sąskaitos pateikiamos ir apmokamos kelis kartus iš eilės, laikoma, kad paslaugų teikimas ar prekių tiekimas yra atliktas tada, kai baigiasi laikotarpis, su kuriuo yra susijusios šios sąskaitos ar apmokėjimas.

▼M9

2.  Prekės, nepertraukiamai tiekiamos ilgiau nei vieną kalendorinį mėnesį, kurios siunčiamos ar gabenamos į kitą valstybę narę nei ta, kurioje prasidėjo tokių prekių siuntimas arba gabenimas, ir kurios yra neapmokestinamos PVM arba kurias apmokestinamasis asmuo perveža į kitą valstybę narę savo verslo tikslais, jų neapmokestinant PVM, vadovaujantis 138 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, laikomos patiektomis pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui tol, kol prekės baigiamos tiekti.

Paslaugos, už kurias pagal 196 straipsnį PVM turi mokėti įsigyjantis asmuo, nepertraukiamai teikiamos ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, kurio metu sąskaitos nepateikiamos ar neatliekami mokėjimai, laikomos suteiktomis pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams tol, kol paslaugos baigiamos teikti.

Valstybės narės gali numatyti, kad pirmoje ir antroje pastraipose nenumatytais tam tikrais atvejais nepertraukiamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas tam tikrą laikotarpį būtų laikomas užbaigtu taikant bent vienerių metų laikotarpius.

▼B

65 straipsnis

Kai apmokėjimas atliekamas prieš tiekiant prekes ar teikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda gavus atlygį ir apskaičiuojama nuo gautos sumos dydžio.

66 straipsnis

Nukrypdamos nuo 63, 64 ir 65 straipsnių, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sandorių atveju ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda vienu iš šių momentų:

▼M9

Tačiau pirmoje pastraipoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma paslaugų teikimui, už kurį PVM turi mokėti įsigyjantis asmuo pagal 196 straipsnį, ir 67 straipsnyje nurodytam prekių tiekimui ar pervežimui.

67 straipsnis

Kai 138 straipsnyje nustatytomis sąlygomis tiekiamos prekės, kurios siunčiamos ar gabenamos į kitą valstybę narę nei ta, kurioje prasidėjo prekių siuntimas arba gabenimas, yra neapmokestinamos PVM arba kai apmokestinamasis asmuo perveža prekes į kitą valstybę narę savo verslo tikslais, jų neapmokestinant PVM, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda išrašius sąskaitą faktūrą arba pasibaigus 222 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam terminui, jei sąskaita faktūra nebuvo išrašyta iki tos dienos.

64 straipsnio 1 dalis, 64 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa ir 65 straipsnis netaikomi pirmoje pastraipoje nurodytam prekių tiekimui ir pervežimui.

▼B

3

SKYRIUS

Prekių įsigijimas Bendrijos viduje

68 straipsnis

Apmokestinimo momentas įvyksta tada, kai prekės įsigyjamos Bendrijos viduje.

Prekių įsigijimas Bendrijos viduje laikomas įvykusiu, kai panašių prekių tiekimas laikomas atliktu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

▼M9

69 straipsnis

Įsigyjant prekes Bendrijos viduje, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda išrašius sąskaitą faktūrą arba pasibaigus 222 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam terminui, jei sąskaita faktūra nebuvo išrašyta iki tos dienos.

▼B

4

SKYRIUS

Prekių importas

70 straipsnis

Apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai prekės yra importuotos.

71 straipsnis

1.  Kai į Bendriją įvežamoms prekėms taikoma viena iš 156, 276 ir 277 straipsniuose nurodytų procedūrų ar aplinkybių, arba laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūros, arba išorinio tranzito procedūros, apmokestinimo momentas nustatomas ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai prekėms nebetaikomos tos procedūros ar aplinkybės.

Tačiau, kai už importuojamas prekes reikia sumokėti muitą, žemės ūkio mokesčius arba pagal bendrąją politiką nustatytas jiems lygiavertes rinkliavas, apmokestinimo momentas ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įvyksta apmokestinimo tais mokesčiais momentas ir atsiranda prievolė juos apskaičiuoti.

2.  Kai importuotoms prekėms netaikomi 1 dalies antroje pastraipoje nurodyti muitai, valstybės narės apmokestinimo momentui bei prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentui nustatyti taiko galiojančias nuostatas dėl muitų.

VII

ANTRAŠTINĖ DALIS

APMOKESTINAMOJI VERTĖ

1

SKYRIUS

Sąvokos apibrėžimas

72 straipsnis

Šioje direktyvoje „atviros rinkos kaina“ – visa suma, kurią, siekdamas gauti atitinkamas prekes ar paslaugas, tuo pardavimo metu, kuriuo įvyksta prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo turėtų sumokėti nepriklausomam tiekėjui ar teikėjui sąžiningos konkurencijos sąlygomis tos valstybės narės, kurioje tiekimas yra apmokestinamas, teritorijoje.

Kai negalima nustatyti palyginamo prekių tiekimo ar prekių teikimo, „atviros rinkos kaina“ – tai:

2

SKYRIUS

Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas

73 straipsnis

Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, išskyrus nurodytąsias 74–77 straipsniuose, apmokestinamoji vertė apima viską, kas sudaro atlygį, kurį prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba iš trečiosios šalies už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, įskaitant tiesiogiai su šių sandorių kaina susijusias subsidijas.

74 straipsnis

Kai apmokestinamasis asmuo naudoja ar perleidžia jo veiklai skirto turto dalį sudarančias prekes, ar kai tos prekės lieka apmokestinamajam asmeniui ar jo teisių perėmėjui, kai nutraukiama šio asmens apmokestinamoji ekonominė veikla, kaip nurodyta 16 ir 18 straipsniuose, šių prekių apmokestinamoji vertė yra šių prekių ar panašių prekių pirkimo kaina arba, nesant pirkimo kainos, panaudojimo, realizavimo metu ar tuo metu, kai prekės lieka apmokestinamajam asmeniui ar jo teisių perėmėjui, nustatyta savikaina.

75 straipsnis

Teikiant 26 straipsnyje nurodytas paslaugas, kai veiklai skirto turto dalį sudarančios prekės yra sunaudojamos privatiems poreikiams tenkinti arba paslaugos teikiamos neatlygintinai, apmokestinamoji vertė yra visos apmokestinamojo asmens išlaidos, patirtos teikiant šias paslaugas.

76 straipsnis

Tiekiant prekes, kai jos pervežamos į kitą valstybę narę, apmokestinamoji vertė yra šių prekių ar panašių prekių pirkimo kaina arba, nesant pirkimo kainos, pervežimo metu nustatyta savikaina.

77 straipsnis

Kai apmokestinamasis asmuo paslaugas teikia savo verslo tikslais, kaip nurodyta 27 straipsnyje, apmokestinamoji vertė yra suteiktos paslaugos atviros rinkos kaina.

78 straipsnis

Apmokestinamoji vertė apima:

Taikant pirmos pastraipos b punktą valstybės narės atsitiktinėmis išlaidomis gali laikyti išlaidas, dėl kurių sudarytas atskiras susitarimas.

79 straipsnis

Apmokestinamoji vertė neapima:

Apmokestinamasis asmuo privalo pateikti faktiškų pirmosios pastraipos c punkte nurodytų išlaidų įrodymus ir negali atskaityti PVM, kuris galėjo būti apskaičiuotas.

80 straipsnis

1.  Siekdamos užkirsti kelią mokesčio slėpimui ar vengimui, valstybės narės toliau nurodytais atvejais gali imtis priemonių, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, atliekamo dalyvaujant šeimos nariams ar susijusiam su kitais artimais asmeniniais ryšiais, valdymo, nuosavybės, narystės, finansiniais ar teisiniais ryšiais, kaip apibrėžė valstybė narė, apmokestinamoji vertė yra atviros rinkos kaina:

Taikant pirmą pastraipą teisiniai ryšiai gali apimti darbdavio ir darbuotojo, darbuotojo šeimos ar artimai susijusių su darbuotoju kitų asmenų santykius.

2.  Kai valstybės narės pasinaudoja 1 dalyje numatyta galimybe, jos gali apibrėžti prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų, įsigyjančių asmenų ir gavėjų kategorijas, kurioms taikomos tos priemonės.

3.  Valstybės narės informuoja PVM komitetą apie nacionalinės teisės priemones, patvirtintas pagal 1 dalį, jei jos nėra priemonės, kurias Taryba anksčiau leido taikyti iki 2006 m. rugpjūčio 13 d. laikantis Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 1–4 dalių ir kurios toliau taikomos pagal šio straipsnio 1 dalį.

81 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1993 m. sausio 1 d. nepasinaudojo 98 straipsnyje numatyta lengvatinio tarifo taikymo galimybe, gali, jei jos naudojasi 89 straipsnyje numatyta galimybe, nustatyti, kad 103 straipsnio 2 dalyje nurodyto meno kūrinių tiekimo apmokestinamoji vertė yra lygi sumos, nustatytos pagal 73, 74, 76, 78 ir 79 straipsnius, daliai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta dalis nustatoma taip, kad mokėtinas PVM būtų lygus ne mažiau kaip 5 % sumos, nustatytos pagal 73, 74, 76, 78 ir 79 straipsnius.

82 straipsnis

Valstybės narės gali nustatyti, kad apskaičiuojant prekių tiekimo ar paslaugų teikimo apmokestinamąją vertę būtų įtraukta 346 straipsnyje apibrėžto neapmokestinamo investicinio aukso, kurį tiekė įsigyjantis asmuo, kad jis būtų naudojamas perdirbimui, ir kuris dėl to praranda PVM neapmokestinamo investicinio aukso statusą, vertė, kai tiekiamos tokios prekės ar teikiamos tokios paslaugos. Vertė, kuri turi būti naudojama, yra investicinio aukso atviros rinkos kaina šių prekių tiekimo ar šių paslaugų teikimo metu.

3

SKYRIUS

Prekių įsigijimas Bendrijos viduje

83 straipsnis

Įsigyjant prekes Bendrijos viduje, apmokestinamoji vertė nustatoma atsižvelgiant į tuos pačius veiksnius, kurie ►C1  pagal 2 skyriaus ◄ nuostatas naudojami nustatant tų pačių prekių tiekimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje apmokestinamąją vertę. Vykdant sandorius, kurie laikomi prekių įsigijimu Bendrijos viduje pagal 21 ir 22 straipsnius, apmokestinamoje vertė yra šių ar panašių prekių pirkimo kaina arba, nesant pirkimo kainos, tiekimo metu nustatyta savikaina.

84 straipsnis

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pagal 78 straipsnio pirmos pastraipos a punktą į apmokestinamąją vertę būtų įtraukiamas akcizas, kurį turi sumokėti arba jau sumokėjo asmuo, Bendrijos viduje įsigyjantis akcizais apmokestinamą produktą.

2.  Kai Bendrijos viduje įsigijusiam prekes asmeniui sugrąžinamas akcizas, sumokėtas valstybėje narėje, kurioje prasidėjo prekių siuntimas ar gabenimas, apmokestinamoji vertė atitinkamai sumažinama valstybėje narėje, kurios teritorijoje prekės buvo įsigytos.

4

SKYRIUS

Prekių importas

85 straipsnis

Importuojant prekes, apmokestinamoji vertė yra muitinės vertė, nustatyta pagal galiojančias Bendrijos nuostatas.

86 straipsnis

1.  Apmokestinamoji vertė apima, jei dar jie nebuvo apimti:

2.  Taikant 1 dalies b punktą, „pirmoji paskirties vieta“ – vieta, nurodyta važtaraštyje ar kitame dokumente, su kuriuo prekės įvežamos į importo valstybę narę. Jei tokia vieta nenurodyta, pirmąja paskirties vieta laikoma krovinio pirmojo perdavimo vieta importo valstybėje narėje.

87 straipsnis

Apmokestinamoji vertė neapima:

88 straipsnis

Kai laikinai eksportuotos iš Bendrijos prekės yra reimportuojamos atlikus jų remonto, apdorojimo, pritaikymo, komplektavimo ar perdirbimo darbus už Bendrijos ribų, valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad šios prekės būtų apmokestinamos PVM lygiai taip pat, kaip tai būtų daroma atlikus remonto, apdorojimo, pritaikymo, komplektavimo ar perdirbimo darbus jų teritorijoje.

89 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1993 m. sausio 1 d. nepasinaudojo 98 straipsnyje numatyta lengvatinio tarifo taikymo galimybe, gali nustatyti, kad 311 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtų meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų importo apmokestinamoji vertė yra lygi sumos, nustatytos pagal 85, 86 ir 87 straipsnius, daliai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta dalis nustatoma taip, kad mokėtinas importo PVM būtų lygus ne mažiau kaip 5 % sumos, nustatytos pagal 85, 86 ir 87 straipsnius.

5

SKYRIUS

Įvairios nuostatos

90 straipsnis

1.  Anuliavimo, atšaukimo, nutraukimo, visiško ar dalinio neapmokėjimo atvejais arba, kai kaina sumažinama įvykdžius sandorį, apmokestinamoji vertė yra atitinkamai sumažinama valstybių narių nustatytomis sąlygomis.

2.  Visiško ar dalinio neapmokėjimo atveju valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalies.

91 straipsnis

1.  Kai į importo apmokestinamąją vertę įtraukiamos sumos yra išreikštos ne tos valstybės narės, kurioje atliekamas apskaičiavimas, valiuta, valiutų keitimo kursas nustatomas pagal Bendrijos nuostatas, kuriomis reglamentuojamas muitinės vertės apskaičiavimas.

2.  Kai į importo apmokestinamąją vertę įtraukiamos sumos yra išreikštos ne tos valstybės narės, kurioje atliekamas apskaičiavimas, valiuta, yra taikomas valiutų keitimo kursas, kuris prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo metu užregistruojamas naujausiu pardavimo kursu reprezentatyviausioje atitinkamos valstybės narės valiutų keitimo rinkoje ar rinkose arba kuris nustatomas atsižvelgiant į tą rinką ar tas rinkas pagal tos valstybės narės nustatytas taisykles.

▼M9

Valstybės narės sutinka, kad vietoj to būtų taikomas naujausias Europos centrinio banko valiutų keitimo kursas, paskelbtas tuo metu, kai atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM. Perskaičiuojant iš vienos valiutos į kitą, kurių nė viena nėra euro, taikomas kiekvienos valiutos ir euro keitimo kursas. Valstybės narės gali reikalauti, jog joms būtų pranešta apie tai, kad apmokestinamasis asmuo naudojasi šia galimybe.

Tačiau tam tikriems pirmoje pastraipoje nurodytiems sandoriams ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims valstybės narės gali toliau taikyti valiutų keitimo kursą, nustatomą pagal Bendrijos nuostatas, kuriomis reglamentuojamas muitinės vertės apskaičiavimas.

▼B

92 straipsnis

Grąžintinos pakuotės sąnaudoms valstybės narės gali taikyti vieną iš šių priemonių:

VIII

ANTRAŠTINĖ DALIS

TARIFAI

1

SKYRIUS

Tarifų taikymas

93 straipsnis

Apmokestinamiesiems sandoriams taikomas tarifas, kuris galioja apmokestinimo momentu.

Tačiau toliau išvardytais atvejais taikomas toks tarifas, kuris galioja prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo metu:

94 straipsnis

1.  Prekių įsigijimui Bendrijos viduje taikomas toks tarifas, koks taikomas panašių prekių tiekimui valstybės narės teritorijoje.

2.  Pagal 103 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę taikyti lengvatinį tarifą meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų importui prekių importui taikomas toks tarifas, koks taikomas panašių prekių tiekimui valstybės narės teritorijoje.

95 straipsnis

Pasikeitus tarifams, valstybės narės gali 65 ir 66 straipsniuose nurodytais atvejais atlikti patikslinimus atsižvelgdamos į tarifą, taikomą prekių tiekimo ar paslaugų teikimo metu.

Be to, valstybės narės gali patvirtinti visas tinkamas pereinamojo laikotarpio priemones.

2

SKYRIUS

Tarifų struktūra ir dydis

1

skirsnis

Standartinis tarifas

96 straipsnis

Valstybės narės taiko standartinį PVM tarifą, kurį kiekviena valstybė narė nustato kaip tam tikrą procentą nuo apmokestinamosios vertės ir kuris turi būti toks pats prekių tiekimui bei paslaugų teikimui.

97 straipsnis

1.  Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. standartinis tarifas negali būti mažesnis nei 15 %.

2.  Pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba nusprendžia, koks turi būti standartinio tarifo dydis, kuris bus taikomas po 2010 m. gruodžio 31 d.

2

skirsnis

Lengvatiniai tarifai

98 straipsnis

1.  Valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus.

2.  Lengvatiniai tarifai taikomi tik III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui.

▼M3

Lengvatiniai tarifai netaikomi elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms.

▼B

3.  Taikydamos 1 dalyje numatytus lengvatinius tarifus tam tikrų kategorijų prekėms, valstybės narės gali naudotis Kombinuotąja nomenklatūra, kad nustatytų, kas tiksliai priklauso atitinkamai kategorijai.

99 straipsnis

1.  Nustatomi lengvatiniai tarifai yra apmokestinamosios vertės procentinė dalis, kuri negali būti mažesnė nei 5 %.

2.  Kiekvienas lengvatinis tarifas turi būti toks, kad jį pritaikius PVM, į kurio atskaitą teisė suteikiama pagal 167–171 ir 173–177 straipsnius, suma gali būti atskaityta visa.

100 straipsnis

Remdamasi Komisijos pranešimu, Taryba kas dveji metai nuo 1994 m. peržiūri lengvatinių tarifų taikymo sritį.

Pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba gali nuspręsti pakeisti III priede nustatytą prekių ir paslaugų sąrašą.

101 straipsnis

Ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomos ekonomikos ekspertų grupės tyrimu pagrįstą bendro įvertinimo ataskaitą apie lengvatinių tarifų, taikomų vietos lygiu teikiamoms paslaugoms, įskaitant maitinimo paslaugas, poveikį, ypač darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui.

3

skirsnis

Specialios nuostatos

▼M7

102 straipsnis

Pasikonsultavusi su PVM komitetu, kiekviena valstybė narė gali taikyti lengvatinį tarifą gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui.

▼B

103 straipsnis

1.  Valstybės narės gali nustatyti, kad lengvatinis tarifas arba vienas iš lengvatinių tarifų, kurį jos taiko pagal 98 ir 99 straipsnius, taip pat yra taikomas 311 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtų meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų importui.

2.  Jei valstybės narės pasinaudoja 1 dalyje numatyta galimybe, jos taip pat gali taikyti lengvatinį tarifą šiems sandoriams:

104 straipsnis

Jungholz ir Mittelberg (Kleines Walsertal) komunose Austrija gali taikyti antrą standartinį tarifą, kuris yra mažesnis už atitinkamą likusioje Austrijos teritorijoje taikomą tarifą, bet ne mažesnis nei 15 %.

▼M5

104a straipsnis

Kipras gali taikyti vieną iš dviejų 98 straipsnyje numatytų lengvatinių tarifų suskystintų naftos dujų (SND) balionuose tiekimui.

▼M5

105 straipsnis

1.  Portugalija gali taikyti vieną iš dviejų 98 straipsnyje numatytų lengvatinių tarifų rinkliavoms už naudojimąsi tiltais Lisabonos teritorijoje.

2.  Vykdant sandorius Azorų ir Madeiros autonominiuose regionuose ir tiesiogiai importuojant į šiuos regionus, Portugalija gali taikyti mažesnius nei žemyne taikomi tarifus.

▼M5 —————

▼B

4

SKYRIUS

Iki galutinių procedūrų priėmimo taikomos specialios nuostatos

109 straipsnis

Kol bus įvestos 402 straipsnyje nurodytos galutinės procedūros, taikomos šio skyriaus nuostatos.

110 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1991 m. sausio 1 d. neapmokestino suteikdamos teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM arba taikė mažesnius nei 99 straipsnyje numatytus lengvatinius tarifus, gali toliau neapmokestinti PVM arba taikyti tuos lengvatinius tarifus.

Pirmoje pastraipoje nurodyti neapmokestinimo atvejai ir lengvatiniai tarifai turi atitikti Bendrijos teisę ir būti priimti dėl aiškiai apibrėžtų socialinių priežasčių bei galutinio vartotojo naudai.

111 straipsnis

110 straipsnio antroje pastraipoje nustatytomis sąlygomis toliau neapmokestinti suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM gali:

112 straipsnis

Jeigu, taikant 110 straipsnio nuostatas, Airijoje iškraipoma konkurencija tiekiant šildymui ir apšvietimui skirtus energetikos produktus, Airijai, pateikus konkretų prašymą, Komisija gali leisti taikyti lengvatinį tarifą tokiam tiekimui pagal 98 ir 99 straipsnius.

Pirmoje pastraipoje nurodytu atveju Airija pateikia Komisijai prašymą su visa būtina informacija. Jei per tris mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija nepriima sprendimo, laikoma, kad Airijai leidžiama taikyti pasiūlytus lengvatinius tarifus.

113 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1991 m. sausio 1 d. pagal Bendrijos teisę, suteikdamos teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, neapmokestino III priede neišvardintų prekių ir paslaugų arba joms taikė mažesnius nei 99 straipsnyje numatytus lengvatinius tarifus, gali šių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui taikyti 98 straipsnyje numatytą lengvatinį tarifą, arba vieną iš dviejų lengvatinių tarifų.

114 straipsnis

1.  Valstybės narės, kurios 1993 m. sausio 1 d. privalėjo daugiau kaip 2 % padidinti jų taikomą standartinį tarifą, galiojusį 1991 m. sausio 1 d., gali III priede nurodytų kategorijų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui taikyti mažesnį nei 99 straipsnyje numatytą lengvatinį tarifą.

▼M5

Pirmoje pastraipoje nurodytos valstybės narės taip pat gali taikyti tokį tarifą vaikų drabužiams bei vaikų avalynei ir būsto tiekimui.

▼B

2.  Valstybės narės negali remtis 1 dalimi siekdamos įvesti PVM neapmokestinimą su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM.

▼M5

115 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1991 m. sausio 1 d. taikė lengvatinį tarifą vaikų drabužiams, vaikų avalynei ar būsto tiekimui, gali toliau tokį tarifą taikyti šių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui.

▼M5 —————

▼B

117 straipsnis

▼M5 —————

▼B

2.  Austrija gali taikyti vieną iš dviejų 98 straipsnyje nurodytų lengvatinių tarifų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomai, jei šis tarifas nėra mažesnis nei 10 %.

118 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1991 m. sausio 1 d. taikė lengvatinį tarifą III priede neišvardytų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, gali šių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui taikyti 98 straipsnyje numatytą lengvatinį tarifą, arba vieną iš dviejų lengvatinių tarifų, jei tarifas nėra mažesnis nei 12 %.

Pirma pastraipa netaikoma 311 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose apibrėžtų naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ar antikvarinių daiktų tiekimui, kuris apmokestinamas PVM pagal 312–325 straipsniuose numatytą maržos apmokestinimo schemą arba kuriam taikomos pardavimo aukcione procedūros.

119 straipsnis

Taikant 118 straipsnį, Austrija gali taikyti lengvatinį tarifą vynams, kuriuos žemės ūkio valdoje pagamino ūkininkas-gamintojas, jei tarifas nėra mažesnis nei 12 %.

120 straipsnis

Lesbos, Chijo, Samo, Dodekaneso ir Kikladų departamentuose bei Taso, Šiaurės Sporadų, Samotrakės ir Skyro salose Graikija gali taikyti tarifus, kurie yra iki 30 % mažesni už atitinkamus tarifus, taikomus Graikijos žemyninėje dalyje.

121 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1993 m. sausio 1 d. darbų atlikimą pagal sutartį laikė prekių tiekimu, gali darbų atlikimui pagal sutartį taikyti tarifą, taikomą prekėms, gautoms atlikus darbus pagal sutartį.

Taikant pirmą pastraipą, „darbų atlikimas pagal sutartį“ – toks darbų atlikimas, kai rangovas užsakovui perduoda kilnojamąjį turtą, kurį rangovas pagamino arba surinko iš medžiagų ar objektų, kuriuos jam tuo tikslu patikėjo užsakovas, neatsižvelgiant į tai, ar rangovas pats parūpino kokią nors panaudotų medžiagų dalį.

122 straipsnis

Valstybės narės gali taikyti lengvatinį tarifą gyvų augalų ir kitų gėlininkystės produktų tiekimui, įskaitant svogūnėlius, šaknis ir kitas augalų dalis, skintas gėles bei dekoratyvinius žalumynus, bei malkoms skirtos medienos tiekimui.

5

SKYRIUS

Laikinos nuostatos

▼M2

123 straipsnis

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Čekijos Respublika gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 5 % lengvatinį tarifą gyvenamųjų namų statybos darbams, kurių vykdymas nėra socialinės politikos dalis, išskyrus statybinių medžiagų tiekimą.

▼M2 —————

▼B

125 straipsnis

1.   ►M2  Iki 2010 m. gruodžio 31 d. ◄ Kipras, suteikdamas teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, gali toliau neapmokestinti PVM farmacijos ir maisto produktų, skirtų žmonių maistui, tiekimo, išskyrus ledų, ledų ant pagaliuko, šaldyto jogurto, šerbeto ir panašių produktų bei pikantiškų maisto produktų (bulvių traškučių/lazdelių, sluoksniuotos tešlos pyragaičių ir panašių supakuotų produktų, skirtų žmonėms vartoti be papildomo paruošimo) tiekimą.

▼M5 —————

▼M2 —————

▼B

127 straipsnis

Iki ►M2  2010 m. gruodžio 31 d. ◄ Malta, suteikdama teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, gali toliau neapmokestinti maisto produktų, skirtų žmonių maistui, ir farmacijos produktų tiekimo.

▼M2

128 straipsnis

1.  Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Lenkija, suteikdama teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, gali neapmokestinti tam tikrų knygų ir specializuotų periodinių leidinių tiekimo.

▼M5 —————

▼M2

3.  Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Lenkija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 3 % lengvatinį tarifą III priedo 1 dalyje nurodytų maisto produktų tiekimui.

4.  Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Lenkija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 7 % lengvatinį tarifą būsto statybos, renovacijos ir rekonstrukcijos darbams, kurių vykdymas nėra socialinės politikos dalis, išskyrus statybinių medžiagų tiekimą, ir 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų gyvenamųjų pastatų ar gyvenamųjų pastatų dalių tiekimui iki pirmo gyvenamųjų pastatų panaudojimo.

▼B

129 straipsnis

▼M5 —————

▼B

2.   ►M2  Iki 2010 m. gruodžio 31 d. ◄ Slovėnija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 5 % lengvatinį tarifą gyvenamosios paskirties būsto statybos, renovacijos ir priežiūros darbams, kurių vykdymas nėra socialinės politikos dalis, išskyrus statybinių medžiagų tiekimą.

▼M2 —————

▼B

IX

ANTRAŠTINĖ DALIS

NEAPMOKESTINIMAS PVM

1

SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

131 straipsnis

2–9 skyriuose numatytais atvejais neapmokestinimas PVM taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sąlygomis, kurias valstybės narės nustato siekdamos užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.

2

SKYRIUS

Tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos neapmokestinimas PVM

132 straipsnis

1.  Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

2.  Taikant 1 dalies o punktą valstybės narės gali nustatyti reikalingus apribojimus, visų pirma nustatyti renginių skaičių ar įplaukų sumą, kurios neviršijus įgyjama teisė neapmokestinti PVM.

133 straipsnis

Valstybės narės gali ir kitas, ne tik viešosios teisės reglamentuojamas, įstaigas, neapmokestinti PVM 132 straipsnio 1 dalies b, g, h, i, l, m ir n punktuose numatytais neapmokestinimo atvejais, jei kiekvienu konkrečiu atveju tenkinama viena ar kelios šios sąlygos:

Valstybės narės, kurios pagal Direktyvos 77/388/EEB E priedą 1989 m. sausio 1 d. apmokestino PVM 132 straipsnio 1 dalies m ir n punktuose nurodytus sandorius, ►C1  gali taip pat taikyti šio straipsnio pirmos pastraipos d punkte numatytas sąlygas, ◄ kai minėtą viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų vykdomą paslaugų teikimą ar prekių tiekimą leidžiama neapmokestinti PVM.

134 straipsnis

Paslaugų teikimas ir prekių tiekimas neapmokestinami, kaip numatyta 132 straipsnio 1 dalies b, g, h, i, l, m ir n punktuose, kai:

3

SKYRIUS

Kita PVM neapmokestinama veikla

135 straipsnis

1.  Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

2.  1 dalies l punkte numatyta išimtis netaikoma:

Valstybės narės gali numatyti kitus neapmokestinamus sandorius, kuriems taikomas 1 dalies l punktas.

136 straipsnis

Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

137 straipsnis

1.  Valstybės narės gali suteikti apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti šiuos sandorius:

2.  Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kuriomis reglamentuojamas 1 dalyje nurodytos galimybės naudojimas.

Valstybės narės gali apriboti šios pasirinkimo teisės taikymo sritį.

4

SKYRIUS

Sandorių Bendrijos viduje neapmokestinimas PVM

1

skirsnis

Prekių tiekimo neapmokestinimas PVM

138 straipsnis

1.  Valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks, į kitą valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.

2.  Be 1 dalyje nurodyto prekių tiekimo valstybės narės neapmokestina šių sandorių:

139 straipsnis

1.  Prekių teikimo neapmokestinamas pagal 138 straipsnio 1 dalį netaikomas, kai prekes tiekia apmokestinamieji asmenys, kuriems taikomas 282–292 straipsnių nuostatos dėl mažųjų įmonių atleidimo nuo PVM.

Prekių tiekimo neapmokestinamas taip pat netaikomas, kai prekės tiekiamos apmokestinamiesiems asmenims ar neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims, kurių prekių įsigijimai Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį.

2.  Akcizais apmokestinamų produktų tiekimo neapmokestinimas pagal 138 straipsnio 2 dalies b punktą netaikomas, kai šiuos produktus tiekia apmokestinamieji asmenys, kuriems taikomos 282–292 straipsnių nuostatos dėl mažųjų įmonių atleidimo nuo PVM.

3.  Prekių, kurios apmokestinamos PVM pagal 312–325 straipsniuose numatytą maržos apmokestinimo schemą ar pagal specialias pardavimo aukcione procedūras, tiekimui netaikomas nepamokestinamas pagal 138 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies b ir c punktus.

327 straipsnio 3 dalyje nurodytų naudotų transporto priemonių, kurios apmokestinamos PVM pagal naudotoms transporto priemonėms taikomas pereinamojo laikotarpio procedūras, tiekimui netaikomas nepamokestinamas pagal 138 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies c punktą.

2

skirsnis

Prekių įsigijimo Bendrijos viduje neapmokestinimas PVM

140 straipsnis

Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

▼M6

▼B

141 straipsnis

Kiekviena valstybė narė imasi konkrečių priemonių užtikrinti, kad prekių įsigijimas Bendrijos viduje, įvykęs jos teritorijoje pagal 40 straipsnį, nebūtų apmokestinamas PVM, kai tenkinamos šios sąlygos:

3

skirsnis

Tam tikrų transporto paslaugų neapmokestinimas PVM

142 straipsnis

Valstybės narės neapmokestina prekių gabenimo Bendrijos viduje, kai prekės gabenamos į salas, kurios sudaro Azorų ir Maderos autonominius regionus, ir iš šių salų, bei prekių gabenimo, kai jos gabenamos iš vienos salos į kitą.

5

SKYRIUS

Importo neapmokestinimas PVM

143 straipsnis

▼M6

1.  Valstybės narės PVM neapmokestina sandorių, pagal kuriuos:

▼B

▼M7

▼M7

▼B

▼M7

▼M6

2.  PVM neapmokestinama pagal 1 dalies d punktą tais atvejais, kai importavus prekes jos tiekiamos neapmokestinant PVM pagal 138 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies c punktą, tik jei importo metu importuotojas importo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikė bent šią informaciją:

Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad c punkte minėtas įrodymas kompetentingoms institucijoms būtų pateikiamas tik gavus prašymą.

▼B

144 straipsnis

Valstybės narės neapmokestina PVM su prekių importu susijusių paslaugų teikimo, kai tokių paslaugų vertė įtraukta į apmokestinamąją vertę pagal 83 straipsnio 1 dalies b punktą.

145 straipsnis

1.  Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pasiūlymus patikslinti 143 ir 144 straipsniuose išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį ir nustatyti išsamias jų įgyvendinimo taisykles.

2.  Kol įsigalios 1 dalyje nurodytos taisyklės, valstybės narės gali taikyti savo galiojančias nacionalines nuostatas.

Valstybės narės gali priimti nacionalines nuostatas siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymą ir visų pirma užkirsti kelią neapmokestinimui ar dvigubam apmokestinimui Bendrijoje.

Valstybės narės gali taikyti visas administracines procedūras, kurias jos laiko tinkamiausiomis neapmokestinimui užtikrinti.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai, kuri atitinkamai informuoja kitas valstybes nares, apie galiojančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, jei apie jas dar nepranešta, ir pagal 2 dalį priimtas nacionalinės teisės aktų nuostatas.

6

SKYRIUS

Eksporto neapmokestinimas PVM

146 straipsnis

1.  Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

2.  Neapmokestinimas PVM pagal 1 dalies c punktą gali būti įgyvendinamas grąžinant PVM.

147 straipsnis

1.  146 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prekių tiekimas, kai prekės išgabenamos asmeniniame keleivio bagaže, neapmokestinamas tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

Tačiau valstybės narės gali neapmokestinti ir tiekimo, kurio bendra vertė yra mažesnė už c punkto pirmoje pastraipoje nurodytą sumą.

2.  Taikant 1 dalį, „keleivis, kuris nėra įsikūręs Bendrijoje“ – keleivis, kuris Bendrijoje neturi nuolatinės ar įprastinės gyvenamosios vietos. Tokiu atveju „nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta,“ reiškia vietą, įrašytą pase, asmens tapatybės kortelėje ar kitame dokumente, kurį valstybė narė, kurios teritorijoje vykdomas tiekimas, pripažįsta asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

Eksporto faktas įrodomas pateikus sąskaitą-faktūrą ar kitą jai prilyginamą dokumentą, kuris patvirtinamas muitinės įstaigoje išvykstant iš Bendrijos.

Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai antspaudų, kurie naudojami antroje pastraipoje nurodytam patvirtinimui, pavyzdžius. Komisija šią informaciją persiunčia kitų valstybių narių mokesčių institucijoms.

7

SKYRIUS

Neapmokestinimas PVM, susijęs su tarptautiniu transportu

148 straipsnis

Valstybės narės PVM neapmokestina šių sandorių, pagal kuriuos:

149 straipsnis

Portugalija tarptautiniu gabenimu gali laikyti gabenimą jūra ir oru tarp salų, kurios sudaro Azorų ir Maderos autonominius regionus, bei tarp šių regionų ir žemyno.

150 straipsnis

1.  Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pasiūlymus patikslinti 148 straipsnyje išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį ir nustatyti išsamias jų įgyvendinimo taisykles.

2.  Kol įsigalios 1 dalyje nurodytos nuostatos, valstybės narės gali apriboti 148 straipsnio a ir b punktuose išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį.

8

SKYRIUS

Tam tikrų eksportu laikomų sandorių neapmokestinimas PVM

151 straipsnis

1.  Valstybės narės PVM neapmokestina šių sandorių, pagal kuriuos:

▼M7

▼M7

▼B

Kol bus patvirtintos bendros mokesčių taisyklės, pirmoje pastraipoje nurodytiems neapmokestinamiems sandoriams taikomi priimančiosios valstybės narės nustatyti apribojimai.

2.  Tais atvejais, kai prekės neišsiunčiamos ar neišgabenamos iš valstybės narės, kurioje jos tiekiamos, taip pat paslaugų teikimo atveju, neapmokestinimas gali būti taikomas naudojant PVM grąžinimo procedūrą.

152 straipsnis

Valstybės narės neapmokestina aukso tiekimo centriniams bankams.

9

SKYRIUS

Tarpininkavimo paslaugų teikimo neapmokestinimas PVM

153 straipsnis

Valstybės narės neapmokestina paslaugų teikimo, kai paslaugas teikia tarpininkai, veikiantys kito asmens vardu ir jo naudai, dalyvaudami 6, 7 ir 8 skyriuose nurodytuose sandoriuose arba už Bendrijos ribų vykdomuose sandoriuose.

Pirmoje pastraipoje nurodytas neapmokestinimas netaikomas paslaugoms, kurias kelionių agentūros keleivių vardu ir jų naudai teikia kitose valstybėse narėse.

10

SKYRIUS

Su tarptautine prekyba susijusių sandorių neapmokestinimas PVM

1

skirsnis

Muitinės sandėliai, kiti (ne muitinės) sandėliai ir panašios procedūros

154 straipsnis

Taikant šį skirsnį, „kiti (ne muitinės) sandėliai“ akcizais apmokestinamų produktų atveju reiškia vietas, kurios laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pagal Direktyvos 92/12/EEB 4 straipsnio b dalyje pateiktą apibrėžimą, o akcizais neapmokestinamų produktų atveju reiškia vietas, kurias taip apibrėžė valstybės narės.

155 straipsnis

Nepažeisdamos kitų Bendrijos mokesčių nuostatų, valstybės narės, pasikonsultavusios su PVM komitetu, gali imtis specialių priemonių siekiant neapmokestinti visų ar kai kurių šiame skirsnyje nurodytų sandorių, jei jos nėra skirtos taikyti galutinio naudojimo ar vartojimo etape ir jei PVM suma, mokėtina pasibaigus šiame skirsnyje nurodytoms procedūroms arba aplinkybėms, atitinka PVM sumą, kuri turėtų būti mokama, jei kiekvienas šis sandoris būtų buvęs apmokestintas jų teritorijoje.

156 straipsnis

1.  Valstybės narės gali PVM neapmokestinti sandorių, pagal kuriuos:

2.  1 dalyje nurodytos vietos apibrėžtos galiojančiomis Bendrijos muitų nuostatomis.

157 straipsnis

1.  Valstybės narės gali PVM neapmokestinti sandorių, pagal kuriuos:

2.  Valstybės narės negali numatyti taikyti kitas nei muitinės sandėliavimo procedūras, jei prekės, kurios nėra akcizų objektas, yra skirtos mažmeninei prekybai.

158 straipsnis

1.  Nukrypstant nuo 157 straipsnio 2 dalies, valstybės narės be muitinės procedūros gali numatyti kitas sandėliavimo procedūras šiais atvejais:

2.  Kai valstybės narės naudojasi 1 dalies a punkte nurodyta neapmokestinimo galimybe, jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šia neapmokestinimo galimybe būtų naudojamasi teisingai ir tiesiogiai bei būtų užkirstas kelias mokesčių vengimui, sukčiavimui ar piktnaudžiavimui.

3.  Taikant 1 dalies a punktą, „neapmokestinama parduotuvė“ yra oro arba jūrų uoste esanti įstaiga, atitinkanti kompetentingų valdžios institucijų nustatytas sąlygas.

159 straipsnis

Valstybės narės gali neapmokestinti paslaugų teikimo, kuris yra susijęs su 156 straipsnyje, 157 straipsnio 1 dalies b punkte arba 158 straipsnyje nurodytų prekių tiekimu.

160 straipsnis

1.  Valstybės narės gali PVM neapmokestinti sandorių, pagal kuriuos:

2.  Kai valstybės narės 1 dalies a punkte nurodytą galimybę naudoja muitinių sandėliuose vykdomiems sandoriams, jos imasi būtinų priemonių numatyti kitas sandėliavimo procedūras nei muitinės sandėliavimą, pagal kurias 1 dalies b punktą galima taikyti tiems patiems sandoriams, kai jie yra susiję su V priede išvardintomis prekėmis ir vykdomi kituose sandėliuose nei muitinės sandėliai.

161 straipsnis

Valstybės narės gali PVM neapmokestinti šio prekių tiekimo ir su juo susijusių paslaugų teikimo:

162 straipsnis

Kai valstybės narės naudojasi šiame skirsnyje nurodyta galimybe, jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prekių, kurioms ketinama taikyti kurią nors iš procedūrų arba kurioms galioja kuri nors iš 156 straipsnyje, 157 straipsnio 1 dalies b punkte ar 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, įsigijimui Bendrijoje taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir tomis pačiomis sąlygomis tiekiant prekes valstybių narių teritorijoje.

163 straipsnis

Jei prekėms nebetaikomos šiame skirsnyje nurodytos procedūros ar aplinkybės ir tokiu būdu prekės laikomos importuojamomis pagal 61 straipsnį, importo valstybė narė imasi būtinų priemonių dvigubam apmokestinimui išvengti.

2

skirsnis

Valstybių narių tarpusavio prekybos sandorių, vykdomų eksporto tikslais, neapmokestinimas PVM

164 straipsnis

1.  Valstybės narės, pasikonsultavusios su PVM komitetu, gali PVM neapmokestinti apmokestinamojo asmens vykdomų ar jam skirtų sandorių, kurių vertė neviršija to asmens per paskutinius 12 mėnesių atlikto eksporto vertės, kai:

2.  Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje nurodyta neapmokestinimo galimybe, jos, pasikonsultavusios su PVM komitetu, neapmokestina ir sandorių, susijusių su apmokestinamojo asmens 138 straipsnyje nurodytomis sąlygomis atliktu tiekimu, kurių vertė neviršija to asmens tomis pačiomis sąlygomis per paskutinius 12 mėnesių atlikto tiekimo vertės.

165 straipsnis

Valstybės narės gali nustatyti bendrą maksimalią sandorių vertę, kurios neviršijus sandoriai būtų neapmokestinami pagal 164 straipsnį.

3

skirsnis

1 ir 2 skirsniams bendros nuostatos

166 straipsnis

Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pasiūlymus dėl bendrų procedūrų, kaip PVM turi būti apmokestinami 1 ir 2 skirsniuose nurodyti sandoriai.

X

ANTRAŠTINĖ DALIS

ATSKAITA

1

SKYRIUS

Teisės į atskaitą atsiradimas ir taikymo sritis

167 straipsnis

Teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM.

▼M9

167a straipsnis

Valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, gali nustatyti, kad apmokestinamųjų asmenų, kuriems prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda pagal 66 straipsnio b punktą, teisė į atskaitą atidedama tol, kol PVM už jam pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas sumokamas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui.

Valstybės narės, kurios taiko pirmoje pastraipoje nurodytą neprivalomąją sistemą, nustato jų teritorijoje ta sistema besinaudojantiems apmokestinamiesiems asmenims taikomą ribą, grindžiamą apmokestinamųjų asmenų metine apyvarta, apskaičiuota pagal 288 straipsnį. Ta riba negali viršyti 500 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta. Valstybės narės, pasikonsultavusios su PVM komitetu, gali padidinti tą ribą iki 2 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta. Tačiau valstybės narės, kurios 2012 m. gruodžio 31 d. taikė didesnę nei 500 000 EUR ribą arba lygiavertę sumą nacionaline valiuta, neprivalo konsultuotis su PVM komitetu.

Valstybės narės informuoja PVM komitetą apie nacionalines teisės priemones, patvirtintas remiantis pirma pastraipa.

▼B

168 straipsnis

Jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti:

▼M7

168a straipsnis

1.  Nekilnojamojo turto, kuris yra apmokestinamojo asmens veiklai skirto turto dalis ir apmokestinamasis asmuo jį naudoja ir verslo, ir privačiais savo ar savo darbuotojų tikslais, arba, platesne prasme, kitais nei verslo tikslais, atveju už su šiuo turtu susijusias išlaidas PVM atskaitomas, laikantis 167, 168, 169 ir 173 straipsniuose išdėstytų principų, tik už tą turto naudojimo dalį, kuri susijusi su apmokestinamojo asmens verslo tikslais.

Nukrypstant nuo 26 straipsnio, į pirmoje pastraipoje nurodyto nekilnojamojo turto naudojimo dalies pokyčius atsižvelgiama laikantis 184–192 straipsniuose numatytų principų, kaip jie taikomi atitinkamoje valstybėje narėje.

2.  Valstybės narės 1 dalį taip pat gali taikyti apmokestindamos PVM išlaidas, susijusias su kitomis jų nurodytomis prekėmis, kurios yra veiklai skirto turto dalis.

▼B

169 straipsnis

Be 168 straipsnyje nurodytos atskaitos, apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti tame straipsnyje nurodytą PVM, jei prekės ir paslaugos naudojamos šiais tikslais:

170 straipsnis

▼M3

Visi apmokestinamieji asmenys, kurie, kaip nurodyta Direktyvos 86/560/EEB ( 8 ) 1 straipsnyje, Direktyvos 2008/9/EB ( 9 ) 2 straipsnio 1 punkte ir 3 straipsnyje ir šios direktyvos 171 straipsnyje, nėra įsisteigę valstybėje narėje, kurioje jie perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, turi teisę susigrąžinti šį PVM, jei prekės ir paslaugos naudojamos šiais tikslais:

▼B

171 straipsnis

▼M3

1.  PVM grąžinamas apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę valstybėje narėje, kurioje jie perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, bet yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, pagal Direktyvoje 2008/9/EB nustatytas išsamias taisykles.

▼B

2.  PVM grąžinamas apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje pagal Direktyvoje 86/560/EEB nustatytas išsamias įgyvendinimo taisykles.

Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, taikant šią direktyvą, taip pat laikomi apmokestinamaisiais asmenimis, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje, kai valstybėje narėje, kurioje jie perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, jie tik tiekė prekes arba teikė paslaugas asmeniui, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM pagal 194–197 ar 199 straipsnius.

▼M3

3.  Direktyva 86/560/EEB netaikoma:

▼M3

171a straipsnis

Valstybės narės gali leisti atskaityti PVM mokestį 168 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne Direktyvoje 86/560/EEB arba Direktyvoje 2008/9/EB nustatyta tvarka apmokestinamajam asmeniui grąžinti PVM už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, už kurį apmokestinamajam asmeniui tenka prievolė sumokėti mokestį pagal 194–197 arba 199 straipsnius. Galima taikyti pagal Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį galiojančius apribojimus.

Todėl apmokestinamajam asmeniui, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, valstybės narės gali netaikyti PVM grąžinimo tvarkos pagal Direktyvą 86/560/EEB arba Direktyvą 2008/9/EB.

▼B

172 straipsnis

1.  Bet kuris asmuo, laikomas apmokestinamuoju asmeniu dėl to, kad retkarčiais tiekia naujas transporto priemones 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis, valstybėje narėje, kurioje atliekamas tiekimas, turi teisę atskaityti PVM, sudarantį pirkimo kainos dalį, arba PVM, sumokėtą už šios transporto priemonės importavimą arba įsigijimą Bendrijos viduje, neviršijant PVM sumos, kurią jam tektų prievolė sumokėti, jei tiekimas būtų apmokestinamas.

Teisė į atskaitą atsiranda ir ją galima įgyvendinti tik naujos transporto priemonės tiekimo momentu.

2.  Valstybės narės nustato išsamias 1 dalies įgyvendinimo taisykles.

2

SKYRIUS

Proporcinė atskaita

173 straipsnis

1.  Jeigu apmokestinamasis asmuo prekes ar paslaugas naudoja sandoriams, už kuriuos PVM gali būti atskaitomas pagal 168, 169 ir 170 straipsnius, ir sandoriams, už kuriuos PVM negali būti atskaitomas, yra atskaitoma tik pirmiesiems sandoriams priskirtina proporcinga PVM dalis.

Ši atskaitoma proporcinga dalis nustatoma visiems apmokestinamojo asmens vykdomiems sandoriams laikantis 174 ir 169 straipsnių.

2.  Valstybės narės gali imtis šių priemonių:

174 straipsnis

1.  Atskaitoma proporcinga dalis apskaičiuojama taikant trupmeną, kurios:

Valstybės narės į vardiklį gali įtraukti subsidijų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su 73 straipsnyje nurodyto prekių tiekimo ar paslaugų teikimo kaina, sumą.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, atskaitoma proporcinga dalis apskaičiuojama neatsižvelgiant į šias sumas:

3.  Kai valstybės narės naudojasi galimybe pagal 191 straipsnį nereikalauti su ilgalaikiu turtu susijusios atskaitos tikslinimo, jos gali reikalauti, kad apskaičiuojant atskaitomą proporciją būtų atsižvelgta į ilgalaikio turto perleidimą.

175 straipsnis

1.  Atskaitoma proporcinga dalis apskaičiuojama kasmet, nustatoma procentais ir suapvalinama iki kito sveiko skaičiaus.

2.  Metams laikinai nustatyta proporcinga dalis apskaičiuojama remiantis praėjusių metų sandoriais. Jei nėra sandorių, kuriais būtų galima remtis, arba kai jų sumos yra nedidelės, apmokestinamasis asmuo atskaitomą proporcingą dalį laikinai nustato pagal savo prognozes, prižiūrint mokesčių institucijoms.

Tačiau valstybės narės gali toliau taikyti 1979 m. sausio 1 d. galiojusias taisykles arba, jei valstybės narės įstojo į Bendriją po šios datos, jų įstojimo dieną galiojusias taisykles.

3.  Atskaita, atlikta remiantis tokiomis laikinai nustatytomis proporcingomis dalimis, tikslinama, kai kitais metais nustatoma galutinė proporcinga dalis.

3

SKYRIUS

Teisės į atskaitą apribojimai

176 straipsnis

Taryba, spręsdama vieningai ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato išlaidas, už kurias PVM neatskaitomas. PVM jokiomis aplinkybėmis neatskaitomas už išlaidas, kurios nėra vien tik veiklos išlaidos, pavyzdžiui, išlaidos, patirtos įsigyjant prabangos prekes, pramogaujant ar pasilinksminant.

Kol įsigalios pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos, valstybės narės gali toliau taikyti visus atskaitos apribojimus, kurie buvo numatyti jų nacionaliniuose įstatymuose 1979 m. sausio 1 d. arba, jei valstybės narės įstojo į Bendriją po šios datos, jų įstojimo dieną.

177 straipsnis

Pasikonsultavusi su PVM komitetu, dėl ekonominio cikliškumo priežasčių kiekviena valstybė narė gali visiškai arba iš dalies netaikyti atskaitos visam arba tam tikram ilgalaikiam turtui ar kitoms prekėms.

Siekiant išlaikyti tokias pačias konkurencijos sąlygas, užuot ribojusios atskaitą, valstybės narės gali apmokestinti apmokestinamojo asmens pasigamintas ar pirktas Bendrijoje, ar importuotas prekes, tačiau mokesčio dydis neturi viršyti PVM sumos, kuri būtų mokama įsigyjant panašias prekes.

4

SKYRIUS

Teisės į atskaitą įgyvendinimo taisyklės

178 straipsnis

Kad galėtų įgyvendinti teisę į atskaitą, apmokestinamasis asmuo privalo tenkinti šias sąlygas:

▼M9

▼B

▼M9

▼B

179 straipsnis

Apmokestinamasis asmuo teisę į PVM atskaitą įgyvendina taip – iš visos PVM sumos, mokėtinos per atitinkamą mokestinį laikotarpį, atima visą PVM sumą, į kurios atskaitą per tą patį laikotarpį jis įgijo teisę ir ja naudojasi pagal 178 straipsnį.

Tačiau valstybės narės gali reikalauti, kad 12 straipsnyje apibrėžtus atsitiktinius sandorius vykdantys apmokestinamieji asmenys pasinaudotų savo teise į atskaitą tik tiekimo metu.

180 straipsnis

Valstybės narės gali suteikti apmokestinamajam asmeniui teisę į atskaitą, jeigu atskaita nebuvo padaryta pagal 178 ir 179 straipsnius.

▼M9

181 straipsnis

Valstybės narės gali leisti apmokestinamajam asmeniui, neturinčiam pagal XI antraštinės dalies 3 skyriaus 3–5 skirsnius išrašytos sąskaitos faktūros, atskaityti PVM pagal 168 straipsnio c punktą už prekių įsigijimą Bendrijos viduje.

▼B

182 straipsnis

Valstybės narės nustato 180 ir 181 straipsnių taikymo sąlygas ir išsamias taisykles.

183 straipsnis

Kai tam tikrą mokestinį laikotarpį atskaityta PVM suma viršija mokėtino PVM sumą, valstybės narės gali arba grąžinti šį skirtumą, arba jį perkelti į kitą laikotarpį jų pačių nustatytomis sąlygomis.

Tačiau valstybės narės gali atsisakyti grąžinti ar perkelti skirtumą, jei jo suma nedidelė.

5

SKYRIUS

Atskaitos tikslinimas

184 straipsnis

Pirminė atskaita tikslinama, kai atskaityta PVM suma yra didesnė arba mažesnė už sumą, kurią apmokestinamasis asmuo turėjo teisę atskaityti.

185 straipsnis

1.  Visų pirma atskaita tikslinama, kai pateikus PVM deklaraciją pasikeičia veiksniai, kuriais remiantis buvo apskaičiuota atskaitytina PVM suma, pavyzdžiui, nutraukiami pirkimo sandoriai ar suteikiamos kainų nuolaidos.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, atskaita netikslinama, kai sandoriai yra visiškai ar iš dalies neapmokėti arba kai deramai įrodoma ir patvirtinama, kad turtas yra sunaikintas, prarastas ar pavogtas, arba kai prekės yra tiekiamos kaip mažavertės dovanos ar pavyzdžiai, kaip nurodyta 16 straipsnyje.

Tačiau valstybės narės gali reikalauti atskaitą patikslinti tais atvejais, kai sandoriai yra visiškai ar iš dalies neapmokėti, arba įvykus vagystei.

186 straipsnis

Valstybės narės nustato išsamias 184 ir 185 straipsnių taikymo taisykles.

187 straipsnis

1.  Su ilgalaikiu turtu susijusi PVM atskaita tikslinama penkerius metus, įskaitant prekių įsigijimo ar pagaminimo metus.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti, kad PVM atskaita turi būti tikslinama penkerius metus nuo turto pirmo panaudojimo.

Kai įsigytas ilgalaikis turtas yra nekilnojamasis turtas, PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis gali būti pratęstas iki 20 metų.

2.  Kasmet tikslinamas tik penktadalis už ilgalaikį turtą apskaičiuoto PVM arba, pratęsus tikslinimo laikotarpį, atitinkama jo dalis.

Pirmojoje pastraipoje nurodytas tikslinimas atliekamas remiantis vėlesniais metais atskaitomos sumos metiniais svyravimais lyginant su tų metų, kuriais prekės buvo įsigytos, pagamintos arba tam tikrais atvejais panaudotos pirmą kartą, atskaitoma suma.

188 straipsnis

1.  Tikslinimo laikotarpiu tiekiamas ilgalaikis turtas laikomas panaudotu apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje iki tikslinimo laikotarpio pabaigos.

Ekonominė veikla laikoma apmokestinama, kai apmokestinamas ilgalaikio turto tiekimas.

Ekonominė veikla laikoma neapmokestinama, kai ilgalaikio turto tiekimas yra neapmokestinamas.

2.  1 dalyje nurodytas tikslinimas atliekamas tik vieną kartą už visą likusį tikslinimo laikotarpį. Tačiau, kai ilgalaikio turto tiekimas neapmokestinamas, valstybės narės gali atsisakyti tikslinimo reikalavimo, jei prekes įsigyjantis asmuo yra apmokestinamasis asmuo, kuris tą ilgalaikį turtą naudoja tik sandoriams, už kuriuos PVM yra atskaitytinas.

189 straipsnis

Taikydamos 187 ir 188 straipsnius, valstybės narės gali imtis šių priemonių:

190 straipsnis

Taikydamos 187, 188, 189 ir 191 straipsnius, valstybės narės gali ilgalaikiu turtu laikyti paslaugas, kurių savybės panašios į paprastai ilgalaikiam turtui priskiriamas savybes.

191 straipsnis

Jei kurioje nors valstybėje narėje 187 ir 188 straipsnių taikymo praktinis poveikis yra labai mažas, ta valstybė narė, pasikonsultavusi su PVM komitetu, gali netaikyti tų nuostatų, atsižvelgdama į bendrą PVM poveikį atitinkamoje valstybėje narėje bei supaprastintų administracinių procedūrų reikalingumą, jei dėl to neiškraipoma konkurencija.

192 straipsnis

Kai apmokestinamajam asmeniui vietoj įprastos apmokestinimo schemos taikoma speciali apmokestinimo schema ar atvirkščiai, valstybės narės gali imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad apmokestinamasis asmuo dėl to neįgytų nepagrįsto pranašumo ar nepatirtų nepagrįstos žalos.

XI

ANTRAŠTINĖ DALIS

APMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ IR TAM TIKRŲ NEAPMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ PRIEVOLĖS

1

SKYRIUS

Prievolė sumokėti PVM

1

skirsnis

Asmenys, kuriems tenka prievolė sumokėti PVM mokesčių institucijoms

▼M3

192a straipsnis

Taikant šį skirsnį, apmokestinamasis asmuo, kurio nuolatinis padalinys yra valstybės narės, kurioje atsiranda prievolė mokėti PVM, teritorijoje, laikomas apmokestinamuoju asmeniu, kuris nėra įsisteigęs toje valstybėje narėje, kai įvykdomos šios sąlygos:

▼B

193 straipsnis

PVM moka apmokestinamasis asmuo, vykdantis apmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, išskyrus 194–199 ir 202 straipsniuose nurodytus atvejus, kai PVM moka kitas asmuo.

194 straipsnis

1.  Kai apmokestinamą prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vykdo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje jis turi mokėti PVM, valstybės narės gali numatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka asmeniui, kuriam prekės yra tiekiamos ar paslaugos yra teikiamos.

2.  Valstybės narės nustato 1 dalies įgyvendinimo sąlygas.

195 straipsnis

PVM moka bet kuris asmuo, kuris yra registruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje priklauso mokėti PVM, ir kuriam prekės yra tiekiamos 38 ar 39 straipsniuose nurodytomis sąlygomis, jei jas tiekia apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs toje valstybėje narėje.

▼M3

196 straipsnis

PVM moka bet kuris apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis juridinis asmuo, įregistruotas PVM mokėtoju, kuriam teikiamos 44 straipsnyje nurodytos paslaugos, jei jas teikia apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybės narės teritorijoje.

▼B

197 straipsnis

1.  PVM moka asmuo, kuriam tiekiamos prekės, kai tenkinamos šios sąlygos:

▼M9

▼B

2.  Kai fiskalinis agentas laikomas asmeniu, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM pagal 204 straipsnį, valstybės narės gali numatyti nuo šio straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą.

198 straipsnis

1.  Kai konkretūs su investiciniu auksu susiję apmokestinamojo asmens, kuris yra reguliuojamos aukso rinkos narys, ir kito apmokestinamojo asmens, kuris nėra tos rinkos narys, sandoriai apmokestinami pagal 352 straipsnį, valstybės narės nustato, kad prievolė sumokėti PVM tenka prekes įsigyjančiam asmeniui.

Kai prekes įsigyjantis asmuo, kuris nėra reguliuojamos aukso rinkos narys, yra apmokestinamasis asmuo, kuris turi mokėti PVM ir privalo būti įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje priklauso mokėti PVM tik už 352 straipsnyje nurodytus sandorius, pardavėjas įvykdo mokestines prievoles prekes įsigyjančio asmens vardu pagal tos valstybės narės įstatymus.

2.  Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamasis kuria nors iš 348, 349 ir 350 straipsniuose numatytų galimybių, tiekia aukso žaliavą ar pusfabrikačius, kurių grynumas yra ne mažesnis kaip 325/1000, arba 344 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą investicinį auksą, valstybės narės gali nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka prekes įsigyjančiam asmeniui.

3.  Valstybės narės nustato 1 ir 2 dalių įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

199 straipsnis

1.  Valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam yra skirtas šie tiekimo ar teikimo sandoriai:

2.  Taikydamos 1 dalyje numatytą galimybę, valstybės narės gali apibrėžti prekes ir paslaugas, kurioms ji taikoma, tiekimą ar teikimą rūšis bei tiekėjų ar teikėjų, įsigyjančių asmenų ir gavėjų, kuriems gali būti taikomos šios priemonės, kategorijas.

3.  Taikydamos 1 dalį, valstybės narės gali imtis šių priemonių:

4.  Valstybės narės informuoja PVM komitetą apie nacionalinės teisės priemones, patvirtintas pagal 1 dalį, jei jos nėra priemonės, kurias Taryba leido taikyti iki 2006 m. rugpjūčio 13 d., laikydamasi Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 1–4 dalių, ir kurios toliau taikomos pagal šio straipsnio 1 dalį.

▼M8

199a straipsnis

1.  Valstybės narės gali iki 2015 m. birželio 30 d. ne trumpiau kaip dvejiems metams nustatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam teikiamos bet kurios iš šių paslaugų:

2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje numatyto mechanizmo taikymą pradėdamos taikyti bet kurį tokį mechanizmą ir pateikia Komisijai šią informaciją:

3.  Valstybės narės, kurios taiko 1 dalyje numatytą mechanizmą, ne vėliau kaip 2014 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą, parengtą remiantis 2 dalies b punkte numatytais vertinimo kriterijais. Ataskaitoje aiškiai nurodoma, kurią informaciją reikėtų laikyti konfidencialia, o kurią galima skelbti viešai.

Ataskaitoje pateikiamas išsamus priemonės bendro veiksmingumo ir rezultatyvumo įvertinimas, pirmiausia nurodant:

4.  Kiekviena valstybė narė, po šio straipsnio įsigaliojimo nustačiusi nesąžiningos veiklos tendencijų pokyčių savo teritorijoje, susijusių su 1 dalyje išvardytomis paslaugomis, ne vėliau kaip 2014 m. birželio 30 d. Komisijai pateikia su tuo susijusią ataskaitą.

▼B

200 straipsnis

PVM moka bet kuris asmuo, įsigyjantis apmokestinamąsias prekes Bendrijos viduje.

201 straipsnis

Importo atveju PVM moka asmuo arba asmenys, kuriuos importo valstybė narė laiko ar pripažįsta turinčiais prievolę sumokėti PVM.

202 straipsnis

PVM moka asmuo, dėl kurio veiksmų nustoja galioti prekėms galiojusios 156, 157, 158, 160 ir 161 straipsniuose išvardintos procedūros ar aplinkybės.

203 straipsnis

PVM moka bet kuris asmuo, nurodęs pridėtinės vertės mokestį sąskaitoje-faktūroje.

204 straipsnis

1.  Kai pagal 193–197, 199 ir 200 straipsnius prievolė sumokėti PVM tenka apmokestinamajam asmeniui, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, valstybės narės gali leisti tam asmeniui paskirti fiskalinį agentą, kuriam tektų prievolė sumokėti PVM.

Be to, kai apmokestinamąjį sandorį vykdo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, ir su šalimi, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs arba kurioje yra jo buveinė, nėra sudarytas teisinis dokumentas dėl savitarpio pagalbos, kurios taikymo sritis panaši į numatytąją Direktyvoje 76/308/EEB ( 11 ) ir Reglamente (EB) Nr. 1798/2003 ( 12 ), valstybės narės gali nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka neįsisteigusio apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui.

Tačiau valstybės narės negali taikyti antroje pastraipoje nurodytos galimybės neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kaip apibrėžta 358 straipsnio 1 punkte, kuris pasirinko specialią elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms apmokestinti skirtą schemą.

2.  Kiekviena valstybė narė nustato 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytos galimybės taikymo sąlygas ir tvarką.

205 straipsnis

193–200 ir 202, 203 bei 204 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės gali numatyti, kad kitas asmuo nei tas, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, turi būti laikomas asmeniu, kuriam tenka prievolė solidariai sumokėti PVM.

2

skirsnis

Mokėjimo procedūros

206 straipsnis

Bet kuris apmokestinamasis asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, privalo sumokėti grynąją PVM sumą, pateikęs 250 straipsnyje numatytą PVM deklaraciją. Tačiau valstybės narės gali nustatyti kitą tos sumos mokėjimo datą arba reikalauti tarpinių mokėjimų.

207 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, kuriems pagal 194–197, 199 ir 204 straipsnius tenka prievolė sumokėti PVM vietoj apmokestinamojo asmens, kuris nėra įsisteigęs jų atitinkamoje teritorijoje, laikytųsi šiame skirsnyje nurodytų mokėjimo prievolių.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, kuriems pagal 205 straipsnį tenka prievolė sumokėti PVM solidariai, vykdytų šias mokėjimo prievoles.

208 straipsnis

Kai valstybės narės nustato, kad investicinį auksą įsigyjančiam asmeniui tenka prievolė sumokėti PVM pagal 198 straipsnio 1 dalį, arba jeigu aukso žaliavos, pusfabrikačių ar 344 straipsnio 1 dalyje apibrėžto investicinio aukso atveju jos naudojasi 198 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka prekes įsigyjančiam asmeniui, jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tas asmuo vykdytų šiame skirsnyje nurodytas mokėjimo prievoles.

209 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad neapmokestinamieji juridiniai asmenys, kuriems tenka prievolė sumokėti PVM, mokėtiną už prekių įsigijimus Bendrijos viduje pagal 3 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, vykdytų šiame skirsnyje nurodytas mokėjimo prievoles.

210 straipsnis

Valstybės narės patvirtina procedūras, pagal kurias mokamas PVM už 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą naujų transporto priemonių įsigijimą Bendrijos viduje ir už 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodytą akcizais apmokestinamų produktų įsigijimą Bendrijos viduje.

211 straipsnis

Valstybės narės nustato išsamias PVM mokėjimo už prekių importą taisykles.

Visų pirma, valstybės narės gali numatyti, kad apmokestinamiesiems asmenims ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims arba asmenims, kuriems tenka prievolė sumokėti PVM, ar tokiems asmenims, priklausantiems tam tikroms kategorijoms, importuojant prekes mokėtinas PVM neturi būti mokamas importo momentu, jei jis, kaip toks, nurodomas PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal 250 straipsnį.

212 straipsnis

Valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo mokėtino PVM, kai jo suma yra nedidelė.

2

SKYRIUS

Registravimasis

213 straipsnis

1.  Kiekvienas apmokestinamasis asmuo praneša, kada jo, kaip apmokestinamojo apmokestinamojo asmens, veikla prasideda, pasikeičia ar baigiasi.

Valstybės narės leidžia ir gali reikalauti, kad pranešimai būtų teikiami elektroninėmis priemonėmis jų nustatytomis sąlygomis.

2.  Nepažeidžiant 1 dalies pirmos pastraipos, kiekvienas apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis juridinis asmuo, Bendrijos viduje įsigyjantis prekių, kurios nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, privalo pranešti, kad jis jas įsigyja, jei nebetenkinamos tame straipsnyje nurodytos sąlygos, kuriomis tokie sandoriai nėra PVM objektas.

214 straipsnis

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atskiru kodu būtų registruojami šie asmenys:

▼M3

▼B

2.  Valstybės narės neturi registruoti tam tikrų apmokestinamųjų asmenų, vykdančių atsitiktinius sandorius, kaip nustatyta 12 straipsnyje.

215 straipsnis

Kiekvienas atskiras PVM mokėtojo kodas prasideda priešdėliu pagal ISO kodą 3166 – alpha 2, pagal kurį nustatoma kodą suteikusi valstybė narė.

Nepaisant to, Graikija gali naudoti priešdėlį „EL“.

216 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad naudojant jų registravimo sistemas būtų galima nustatyti 214 straipsnyje nurodytus apmokestinamuosius asmenis, ir taip užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos sandorių Bendrijos viduje apmokestinimo pereinamojo laikotarpio procedūros, kaip nurodyta 402 straipsnyje.

3

SKYRIUS

Sąskaita-faktūra

1

skirsnis

Sąvokų apibrėžimai

▼M9

217 straipsnis

Šioje direktyvoje „elektroninė sąskaita faktūra“ – sąskaita faktūra, kurioje pateikiama pagal šią direktyvą reikalaujama informacija ir kuri yra išrašyta ir gauta bet kokia elektronine forma.

▼B

2

skirsnis

Sąskaitos-faktūros sąvoka

218 straipsnis

Taikydamos šią direktyvą, valstybės narės sąskaitomis-faktūromis laiko rašytinės ar elektroninės formos dokumentus ar pranešimus, jeigu jie tenkina šiame skyriuje nustatytas sąlygas.

219 straipsnis

Bet kuris dokumentas ar pranešimas, kuris iš dalies pakeičia arba kuriame konkrečiai ir vienareikšmiškai nurodoma pirminė sąskaita-faktūra, laikomas sąskaita-faktūra.

3

skirsnis

Sąskaitų-faktūrų išrašymas

▼M9

219a straipsnis

Nedarant poveikio 244–248 straipsnių taikymui, taikomos šios nuostatos:

▼M9

220 straipsnis

1.  Kiekvienas apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad jis pats ar įsigyjantis asmuo arba – jo vardu ir jo naudai – trečioji šalis išrašytų sąskaitą faktūrą, kai:

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies ir nedarant poveikio 221 straipsnio 2 dalies taikymui, išrašyti sąskaitą faktūrą nereikalaujama, kai teikiamos paslaugos yra neapmokestinamos pagal 135 straipsnio 1 dalies a–g punktus.

▼M9

220a straipsnis

1.  Valstybės narės leidžia apmokestinamiesiems asmenims išrašyti supaprastintą sąskaitą faktūrą bet kuriuo iš šių atvejų:

2.  Valstybės narės neleidžia apmokestinamiesiems asmenims išrašyti supaprastintos sąskaitos faktūros, kai sąskaitos faktūros turi būti išrašytos pagal 220 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus arba kai apmokestinamą prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vykdo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs toje valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, arba kurio padalinys toje valstybėje narėje nedalyvauja prekių tiekime ar paslaugų teikime, kaip apibrėžta 192a straipsnyje, o asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra asmuo, kuriam tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos.

▼M9

221 straipsnis

1.  Valstybės narės apmokestinamiesiems asmenims gali nustatyti prievolę įforminti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą sąskaita faktūra nurodant rekvizitus, kurių reikalaujama pagal 226 arba 226b straipsnius, kitais nei 220 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.

2.  Valstybės narės apmokestinamiesiems asmenims, kurie yra įsisteigę jų teritorijoje arba kurie jų teritorijoje turi nuolatinį padalinį, iš kurių vykdomas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, gali nustatyti prievolę įforminti pagal 135 straipsnio 1 dalies a–g punktus PVM neapmokestinamą paslaugų teikimą, kurį tie apmokestinamieji asmenys įvykdė jų teritorijoje arba už Bendrijos ribų, sąskaita faktūra nurodant rekvizitus, kurių reikalaujama pagal 226 arba 226b straipsnius.

3.  Valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo 220 straipsnio 1 dalyje arba 220a straipsnyje nustatytos prievolės sąskaita faktūra įforminti jų atliktą neapmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jų teritorijoje, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM arba jos nesuteikiant, pagal 110 ir 111 straipsnius, 125 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalies h–l punktus, 136, 371, 375, 376 ir 377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį ir 380–390b straipsnius.

222 straipsnis

Jei tiekiamos prekės 138 straipsnyje nurodytomis sąlygomis arba teikiamos paslaugos, už kurias pagal 196 straipsnį PVM turi mokėti įsigyjantis asmuo, sąskaita faktūra išrašoma ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas, penkioliktą dieną.

Kitų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atveju valstybės narės gali nustatyti apmokestinamiesiems asmenims sąskaitų faktūrų išrašymo terminus.

223 straipsnis

Valstybės narės leidžia apmokestinamiesiems asmenims išrašyti suvestines sąskaitas faktūras, kuriose detalizuojama informacija apie keletą kartų atskirai tiektas prekes arba teiktas paslaugas, jeigu prievolė apskaičiuoti PVM už suvestinėje sąskaitoje faktūroje nurodytas tiektas prekes ar teiktas paslaugas atsiranda tą patį kalendorinį mėnesį.

Nedarant poveikio 222 straipsnio taikymui, valstybės narės gali leisti į suvestines sąskaitas faktūras įtraukti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, už kuriuos prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda per ilgesnį nei vieno kalendorinio mėnesio laikotarpį.

224 straipsnis

Sąskaitas faktūras gali išrašyti įsigyjantis asmuo, kai prekes jam tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, jei abi šalys yra sudariusios išankstinį susitarimą ir jei yra nustatyta tvarka, pagal kurią tiekiantis prekes arba teikiantis paslaugas apmokestinamasis asmuo pripažįsta kiekvieną sąskaitą faktūrą. Valstybė narė gali reikalauti, kad tokios sąskaitos faktūros būtų išrašomos apmokestinamojo asmens vardu ir jo naudai.

225 straipsnis

Valstybės narės gali nustatyti specialias sąlygas apmokestinamiesiems asmenims tais atvejais, kai trečioji šalis arba įsigyjantis asmuo, kuris išrašo sąskaitas faktūras, yra įsisteigęs šalyje, su kuria nėra pasirašyta teisinių dokumentų dėl savitarpio pagalbos, kurių taikymo sritis būtų panaši į numatytąją Direktyvoje 2010/24/ES ( 13 ) ir Reglamente (EB) Nr. 1798/2003 ( 14 ).

▼B

4

skirsnis

Sąskaitų-faktūrų turinys

226 straipsnis

Nepažeidžiant šioje direktyvoje nustatytų specialių nuostatų, pagal 220 ir 221 straipsnius išrašomose sąskaitose-faktūrose PVM tikslais privalomai nurodyti turi būti tik šie rekvizitai:

▼M9

▼B

▼M9

▼M9

▼M9

▼B

▼M9

▼B

▼M9

226a straipsnis

Kai sąskaitą faktūrą išrašo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, arba kurio padalinys toje valstybėje narėje nedalyvauja prekių tiekime ar paslaugų teikime, kaip apibrėžta 192a straipsnyje, ir tiekiantis prekes ar teikiantis paslaugas įsigyjančiam asmeniui, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, apmokestinamasis asmuo gali praleisti 226 straipsnio 8, 9 ir 10 punktuose nurodytus duomenis ir vietoj jų nurodyti tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamąją vertę pateikdamas informacijos apie jų kiekį ar tiekimo (teikimo) apimtį ir pobūdį.

226b straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad pagal 220a straipsnį ir 221 straipsnio 1 bei 2 dalis išrašytose supaprastintose sąskaitose faktūrose būtų nurodomi bent šie rekvizitai:

Jos negali reikalauti pateikti sąskaitų faktūrų kitų rekvizitų, nei numatyti 226, 227 ir 230 straipsniuose.

▼B

227 straipsnis

Valstybės narės gali reikalauti, kad apmokestinamieji asmenys, įsisteigę ir tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas jų teritorijoje, nurodytų prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodą, nurodytą 214 straipsnyje, išskyrus 226 straipsnio 4 punkte nurodytais atvejais.

▼M9 —————

▼B

229 straipsnis

Valstybės narės nereikalauja, kad sąskaitos-faktūros būtų pasirašytos.

▼M9

230 straipsnis

Sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos gali būti išreikštos bet kuria valiuta, jei mokėtino arba tikslintino PVM suma yra išreikšta nacionaline valstybės narės valiuta, vadovaujantis 91 straipsnyje numatyta valiutų keitimo kurso apskaičiavimo tvarka.

▼M9 —————

▼B

5

skirsnis

▼M9

Popierinės sąskaitos faktūros ir elektroninės sąskaitos faktūros

232 straipsnis

Elektroninės sąskaitos faktūros naudojimui reikalingas gavėjo sutikimas.

233 straipsnis

1.  Tiek popierinės, tiek elektroninės sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas užtikrinamas nuo sąskaitos faktūros išrašymo momento iki jos saugojimo laikotarpio pabaigos.

Kiekvienas apmokestinamasis asmuo nustato, kokiu būdu užtikrinamas sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas. Tai galima atlikti verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis nustatoma patikima sąskaitos faktūros ir prekių tiekimo ar paslaugų teikimo audito seka.

Kilmės autentiškumas – prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo, arba sąskaitos faktūros rengėjo tapatybės nustatymo užtikrinimas.

Sąvoka „turinio vientisumas“ reiškia, kad turinys, kurio reikalaujama pagal šią direktyvą, nėra pakeistas.

2.  Elektroninės sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinamas ne tik 1 dalyje apibūdintomis verslo kontrolės priemonėmis, bet ir technologijomis, kurių pavyzdžiai pateikiami toliau:

▼M9 —————

▼M9

235 straipsnis

Valstybės narės gali nustatyti specialias sąlygas, taikomas elektroninėms sąskaitoms faktūroms, išrašomoms jų teritorijoje tiekiant prekes arba teikiant paslaugas iš šalies, su kuria nėra pasirašyta teisinių dokumentų dėl savitarpio pagalbos, kurių taikymo sritis būtų panaši į numatytąją Direktyvoje 2010/24/ES ir Reglamente (EB) Nr. 1798/2003.

236 straipsnis

Tuo atveju, kai tam pačiam gavėjui vienu kartu siunčiama arba pateikiama keletas elektroninių sąskaitų faktūrų, atskiroms sąskaitoms faktūroms bendri rekvizitai gali būti paminėti tik kartą, jei galima susipažinti su visa kiekvienai sąskaitai faktūrai skirta informacija.

237 straipsnis

Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių, taikomų nuo 2013 m. sausio 1 d., poveikio vertinimo ataskaitą, grindžiamą nepriklausomu ekonominiu tyrimu, kurioje visų pirma įvertinama, kiek veiksmingai jos padėjo sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ir prireikus pateikia atitinkamą pasiūlymą iš dalies pakeisti atitinkamas taisykles.

▼B

6

skirsnis

Supaprastinimo priemonės

238 straipsnis

▼M9

1.  Pasikonsultavusios su PVM komitetu ir laikydamosi sąlygų, kurias jos gali nustatyti, valstybės narės gali numatyti, kad toliau nurodytais atvejais sąskaitose faktūrose, skirtose prekių tiekimui ar paslaugų teikimui įforminti, įrašoma tik pagal 226b straipsnį reikalaujama informacija:

▼M9 —————

▼M9

3.  Valstybės narės neleidžia išrašyti supaprastintos sąskaitos faktūros, kai sąskaitos faktūros turi būti išrašytos pagal 220 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus arba kai apmokestinamą prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vykdo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, arba kurio padalinys toje valstybėje narėje nedalyvauja prekių tiekime ar paslaugų teikime, kaip apibrėžta 192a straipsnyje, o asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra asmuo, kuriam tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos.

▼B

239 straipsnis

Kai valstybės narės naudojasi 272 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyta galimybe PVM mokėtojo kodo nesuteikti apmokestinamiesiems asmenims, kurie nevykdo 20, 21, 22, 33, 36, 138 ir 141 straipsniuose nurodytų sandorių, ir kai tiekėjui arba prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui nesuteiktas šios rūšies registracijos kodas, sąskaitoje-faktūroje vietoj jo nurodomas kitas kodas, vadinamas mokesčių mokėtojo kodu pagal atitinkamos valstybės narės apibrėžimą.

240 straipsnis

Kai apmokestinamajam asmeniui yra suteiktas PVM mokėtojo kodas, 272 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta galimybe pasinaudojusios valstybės narės gali reikalauti, kad sąskaitoje-faktūroje taip pat būtų nurodyta:

4

SKYRIUS

Apskaita

1

skirsnis

Sąvokų apibrėžimai

241 straipsnis

Taikant šį skyrių, „sąskaitos-faktūros saugojimas naudojant elektronines priemones“ – duomenų saugojimas naudojant elektroninę įrangą, kuri skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą), ir laidines, radijo, optines arba kitas elektromagnetines priemones.

2

skirsnis

Bendrosios prievolės

242 straipsnis

Kiekvienas apmokestinamasis asmuo tvarko detalią apskaitą tokiu būdu, kad būtų galima nustatyti prievoles, susijusias su PVM, o mokesčių institucijos galėtų patikrinti, kaip jos vykdomos.

▼M9

243 straipsnis

1.  Kiekvienas apmokestinamasis asmuo registruoja, kokios prekės jo arba jo vardu buvo siunčiamos ar gabenamos į paskirties vietą už išgabenimo valstybės narės teritorijos ribų, bet Bendrijos viduje tam, kad jos būtų panaudotos šių prekių vertinimo, su jomis susijusio darbo ar jų laikino naudojimo sandoriams, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalies f, g ir h punktuose.

2.  Kiekvienas apmokestinamasis asmuo tvarko išsamią apskaitą tokiu būdu, kad būtų galima nustatyti, kokios prekės jam iš kitos valstybės narės buvo išsiųstos toje kitoje valstybėje narėje PVM mokėtoju įregistruoto apmokestinamojo asmens arba jo vardu ir panaudotos teikiant šių prekių vertinimo arba su jomis susijusio darbo paslaugas.

▼B

3

skirsnis

Specialios prievolės, susijusios su visų sąskaitų-faktūrų saugojimu

244 straipsnis

Kiekvienas apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad būtų saugomos jo paties, prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba trečiosios šalies jo vardu ir jo naudai išrašytų sąskaitų-faktūrų kopijos ir visos jo gautos sąskaitos-faktūros.

245 straipsnis

1.  Taikant šią direktyvą, apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti, kur saugoti visas sąskaitas-faktūras, jei jis, kompetentingoms institucijoms paprašius, gali nedelsdamas pateikti pagal 2344 straipsnį saugomas visas sąskaitas-faktūras ar informaciją.

2.  Valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje įsisteigę apmokestinamieji asmenys praneštų joms, kur saugomos sąskaitos-faktūros, jeigu tai daroma už jų teritorijos ribų.

Be to, valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje įsisteigę apmokestinamieji asmenys toje teritorijoje saugotų jų pačių, prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba trečiosios šalies jų vardu ir naudai išrašytas sąskaitas-faktūras bei visas jų gautas sąskaitas-faktūras, kai jos saugomos ne elektroninėmis priemonėmis, garantuojančiomis galimybę su atitinkamais duomenimis susipažinti internetu.

▼M9 —————

▼B

247 straipsnis

1.  Kiekviena valstybė narė nustato, kiek laiko apmokestinamieji asmenys privalo saugoti sąskaitas-faktūras, išrašytas įforminant prekių tiekimą ir paslaugų teikimą jos teritorijoje, ir sąskaitas-faktūras, kurias gavo apmokestinamieji asmenys, įsisteigę jos teritorijoje.

▼M9

2.  Siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdyti 233 straipsnyje nustatyti reikalavimai, 1 dalyje nurodyta valstybė narė gali reikalauti, kad sąskaitos faktūros būtų saugomos tokios formos, kuria jos buvo išsiųstos ar pateiktos – popierinės ar elektroninės. Be to, elektroninėmis priemonėmis saugomų sąskaitų faktūrų atveju valstybė narė gali reikalauti, kad elektroninėmis priemonėmis taip pat būtų saugomi duomenys, kuriais užtikrinamas sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir jų turinio vientisumas, kaip numatyta 233 straipsnyje.

3.  1 dalyje nurodyta valstybė narė gali nustatyti specialias sąlygas, kuriomis draudžiamas ar ribojamas sąskaitų faktūrų saugojimas šalyje, su kuria nėra pasirašyta teisinių dokumentų dėl savitarpio pagalbos, kurių taikymo sritis būtų panaši į numatytąją Direktyvoje 2010/24/ES ir Reglamente (EB) Nr. 1798/2003 arba į 249 straipsnyje nurodytą teisę susipažinti su tomis sąskaitomis faktūromis elektroninėmis priemonėmis, jas parsisiųsti ir naudoti.

▼B

248 straipsnis

Valstybės narės, laikydamosi jų pačių nustatytų sąlygų, gali reikalauti, kad neapmokestinamieji asmenys saugotų gaunamas sąskaitas-faktūras.

4

skirsnis

Teisė susipažinti su kitoje valstybėje narėje elektroninėmis priemonėmis saugomomis sąskaitomis-faktūromis

▼M9

248a straipsnis

Kontrolės tikslais ir sąskaitų faktūrų, susijusių su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu jų teritorijoje, ir apmokestinamųjų asmenų, įsisteigusių jų teritorijoje, gaunamų sąskaitų faktūrų atveju valstybės narės tam tikrų apmokestinamųjų asmenų arba tam tikrais atvejais gali reikalauti vertimo į jų valstybines kalbas. Tačiau valstybės narės negali nustatyti bendro reikalavimo išversti sąskaitas faktūras.

▼M9

249 straipsnis

Kai apmokestinamasis asmuo savo išrašytas ar gautas sąskaitas faktūras saugo elektroninėmis priemonėmis, kuriomis užtikrinama internetinė prieiga prie atitinkamų duomenų, valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, kompetentingos institucijos ir, kai PVM turi būti sumokėtas kitoje valstybėje narėje, tos valstybės narės kompetentingos institucijos kontrolės tikslais turi teisę susipažinti su tomis sąskaitomis faktūromis, jas parsisiųsti ir naudoti.

▼B

5

SKYRIUS

Deklaracijos

250 straipsnis

1.  Kiekvienas apmokestinamasis asmuo pateikia PVM deklaraciją, nurodydamas visą informaciją, reikalingą nustatyti mokėtino mokesčio dydį ir atskaitytinas sumas, kiek tai reikalinga nustatyti apmokestinimo bazę, su šiuo mokesčiu ir atskaita susijusių sandorių bendrą vertę bei neapmokestinamų sandorių vertę.

2.  Valstybės narės leidžia ir gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyta PVM deklaracija būtų pateikiama elektroninėmis priemonėmis laikantis jų nustatytų sąlygų.

251 straipsnis

Be 250 straipsnyje nurodytos informacijos PVM deklaracijoje už atitinkamą mokestinį laikotarpį nurodoma:

252 straipsnis

1.  PVM deklaracijos pateikiamo terminą nustato valstybės narės. Šis terminas negali būti ilgesnis nei du mėnesiai nuo kiekvieno mokestinio laikotarpio pabaigos.

2.  Valstybės narės nustato vieno, dviejų ar trijų mėnesių mokestinius laikotarpius.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti ir kitokius mokestinius laikotarpius, jei jie nėra ilgesni nei vieneri metai.

253 straipsnis

Švedija gali taikyti supaprastintą procedūrą mažoms ir vidutinėms įmonėms, pagal kurią apmokestinamieji asmenys, apmokestinamus sandorius vykdantys tik nacionaliniu lygiu, gali pateikti PVM deklaracijas per tris mėnesius, pasibaigus metiniam tiesioginio mokesčio taikymo laikotarpiui.

254 straipsnis

Kai naujas transporto priemones 138 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis tiekia PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo PVM mokėtoju neįregistruotam prekes įsigyjančiam asmeniui arba 9 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas apmokestinamasis asmuo, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pardavėjas perduotų visą informaciją, reikalingą taikant PVM ir mokesčių institucijos tikrinant, kaip taikomas PVM.

255 straipsnis

Kai valstybės narės nustato, kad investicinį auksą įsigyjančiam asmeniui tenka prievolė sumokėti PVM pagal 198 straipsnio 1 dalį, arba jeigu aukso žaliavos, pusfabrikačių ar 344 straipsnio 1 dalyje apibrėžto investicinio aukso atveju jos naudojasi 198 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka prekes įsigyjančiam asmeniui, jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tas asmuo vykdytų šiame skirsnyje nurodytas su PVM deklaracijos pateikimu susijusias prievoles.

256 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, kuriems pagal 194–197 straipsnius ir 204 straipsnį tenka prievolė sumokėti PVM vietoj apmokestinamojo asmens, kuris nėra įsisteigęs jų teritorijoje, įvykdytų šiame skyriuje nurodytas prievoles, susijusias su PVM deklaracijos pateikimu.

257 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad neapmokestinamieji juridiniai asmenys, kuriems tenka prievolė sumokėti PVM, mokėtiną už prekių įsigijimus Bendrijos viduje pagal 3 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, įvykdytų šiame skyriuje nurodytas prievoles, susijusias su PVM deklaracijos pateikimu.

258 straipsnis

Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip pateikiamos PVM deklaracijos už naujų transporto priemonių įsigijimą Bendrijos viduje, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, ir už akcizais apmokestinamų produktų įsigijimą Bendrijos viduje, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje.

259 straipsnis

Valstybės narės gali reikalauti, kad asmenys, įsigyjantys naujas transporto priemones Bendrijos viduje, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, su PVM deklaracija pateiktų visą informaciją, reikalingą taikant PVM ir mokesčių institucijoms tikrinant, kaip taikomas PVM.

260 straipsnis

Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip pateikiamos PVM deklaracijas už prekių importą.

261 straipsnis

1.  Valstybės narės gali reikalauti, kad apmokestinamasis asmuo pateiktų deklaraciją, kurioje nurodytų visus 250 ir 251 straipsniuose minėtus duomenis dėl visų praėjusiais metais atliktų sandorių. Šioje deklaracijoje turi būti visa informacija, reikalinga bet kokiam tikslinimui atlikti.

2.  Valstybės narės leidžia ir gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyta deklaracija būtų pateikiama elektroninėmis priemonėmis laikantis jų nustatytų sąlygų.

6

SKYRIUS

Sumuojančios ataskaitos

▼M3

262 straipsnis

Kiekvienas PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo pateikia sumuojančią ataskaitą, kurioje nurodo:

▼M4

263 straipsnis

1.  Sumuojanti ataskaita parengiama už kiekvieną kalendorinį mėnesį per ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, laikantis tvarkos, kurią nustatys valstybės narės.

1a.  Tačiau valstybės narės, laikydamosi sąlygų ir apribojimų, kuriuos jos gali nustatyti, gali leisti apmokestinamiesiems asmenims teikti sumuojančias ataskaitas už kiekvieną kalendorinį ketvirtį per ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos tais atvejais, kai bendra per atitinkamą ketvirtį ir per kiekvieną iš keturių ankstesnių ketvirčių tiektų 264 straipsnio 1 dalies d punkte ir 265 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų prekių vertė be PVM neviršija 50 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

Pirmoje pastraipoje numatyta galimybė nebetaikoma pasibaigus mėnesiui, kurį 264 straipsnio 1 dalies d punkte ir 265 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų tiektų prekių bendra vertė be PVM einamąjį ketvirtį viršija 50 000 EUR arba lygiavertę sumą nacionaline valiuta. Šiuo atveju sumuojanti ataskaita parengiama už praėjusį mėnesį arba mėnesius nuo ketvirčio pradžios, per ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį.

1b.  Iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali nustatyti, kad 1a dalyje numatyta suma yra 100 000 EUR arba jai lygiavertė suma nacionaline valiuta.

1c.  Valstybės narės, laikydamosi sąlygų ir apribojimų, kuriuos jos gali nustatyti, 264 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto paslaugų teikimo atveju gali leisti apmokestinamiesiems asmenims teikti sumuojančias ataskaitas už kiekvieną kalendorinį ketvirtį per ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos.

Valstybės narės gali visų pirma reikalauti, kad apmokestinamieji asmenys, tiekiantys prekes ir teikiantys paslaugas, nurodytas 264 straipsnio 1 dalies d punkte, sumuojančią ataskaitą pateiktų per laikotarpį, nustatytą taikant 1–1b dalis.

2.  Valstybės narės leidžia ir gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyta sumuojanti ataskaita būtų pateikiama elektroninėmis priemonėmis laikantis jų nustatytų sąlygų.

▼B

264 straipsnis

1.  Sumuojančioje ataskaitoje nurodoma ši informacija:

▼M3

▼B

▼M3

▼B

▼M4

2.  1 dalies d punkte nurodyta vertė deklaruojama remiantis pateikimo laikotarpio, nustatyto pagal 263 straipsnio 1–1c dalis, kurį atsirado prievolė apskaičiuoti PVM, duomenimis.

1 dalies f punkte nurodyta vertė deklaruojama remiantis pateikimo laikotarpio, nustatyto pagal 263 straipsnio 1–1c dalis, kurį prekes įsigyjantis asmuo buvo informuotas apie patikslinimą, duomenimis.

▼B

265 straipsnis

1.  Kai prekės įsigyjamos Bendrijos viduje, kaip nurodyta 42 straipsnyje, PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo valstybėje narėje, kurioje jam suteiktas PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas tas prekes, sumuojančioje ataskaitoje aiškiai nurodo šią informaciją:

▼M4

2.  1 dalies c punkte nurodyta vertė deklaruojama remiantis pateikimo laikotarpio, nustatyto pagal 263 straipsnio 1–1b dalis, kurį atsirado prievolė apskaičiuoti PVM, duomenimis.

▼B

266 straipsnis

Nukrypstant nuo 264 ir 265 straipsnių, valstybės narės gali numatyti, kad sumuojančioje ataskaitoje turi būti pateikta papildoma informacija.

267 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tie asmenys, kuriems pagal 194 ir 204 straipsnius tenka prievolė sumokėti PVM, vietoj apmokestinamojo asmens, kuris nėra įsisteigęs jų teritorijoje, įvykdytų šiame skyriuje numatytą prievolę pateikti sumuojančią ataskaitą.

268 straipsnis

Valstybės narės gali reikalauti, kad apmokestinamieji asmenys, kurie jų teritorijoje įsigyja prekes Bendrijos viduje arba sudaro sandorius, laikomus įsigijimu Bendrijos viduje, kaip nurodyta 21 ir 22 straipsniuose, pateiktų ataskaitas, kuriose būtų nurodyti duomenys apie tokius įsigijimus, bet negali reikalauti pateikti ataskaitų, apimančių trumpesnį nei vieno mėnesio laikotarpį.

269 straipsnis

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba gali vieningai nuspręsti, kad bet kuri valstybė narė gali imtis 270 ir 271 straipsniuose nurodytų specialių priemonių, kad būtų supaprastinta šiame skyriuje nustatyta prievolė pateikti sumuojančią ataskaitą. Tokios priemonės negali trukdyti tinkamai kontroliuoti sandorius Bendrijos viduje.

270 straipsnis

Remdamosi 269 straipsnyje nurodytu sprendimu valstybės narės gali leisti apmokestinamiesiems asmenims pateikti metines sumuojančias ataskaitas, kuriose būtų nurodyti PVM mokėtojo kodai, kuriais kitoje valstybėje narėje įregistruoti asmenys, kuriems tie apmokestinamieji asmenys tiekė prekes 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies c punkte nurodytomis sąlygomis, kai apmokestinamieji asmenys tenkina šias tris sąlygas:

271 straipsnis

Remdamosi 269 straipsnyje nurodytu sprendimu, valstybės narės, kurios nustato ilgesnį nei trys mėnesiai mokestinį laikotarpį, už kurį apmokestinamieji asmenys privalo pateikti 250 straipsnyje numatytą PVM deklaraciją, gali leisti tokiems asmenims pateikti to paties laikotarpio sumuojančias ataskaitas, kai tie apmokestinamieji asmenys atitinka šias tris sąlygas:

7

SKYRIUS

Įvairios nuostatos

272 straipsnis

1.  Valstybės narės nuo tam tikrų ar visų 2–6 skyriuose nurodytų prievolių gali atleisti šiuos apmokestinamuosius asmenis:

▼M9

Valstybės narės negali pirmos pastraipos b punkte nurodytų apmokestinamųjų asmenų atleisti nuo su sąskaitų faktūrų išrašymu susijusių prievolių, nustatytų 3 skyriaus 3–6 skirsniuose ir 4 skyriaus 3 skirsnyje.

▼B

2.  Jei valstybės narės naudojasi galimybe pagal 1 dalies pirmos pastraipos e punktą, jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos sandorių Bendrijos viduje apmokestinimui skirtos perinamojo laikotarpio procedūros.

3.  Valstybės narės gali atleisti 1 dalyje nenurodytus apmokestinamuosius asmenis nuo tam tikrų 242 straipsnyje nurodytų apskaitos tvarkymo prievolių.

273 straipsnis

Valstybės narės gali nustatyti kitas prievoles, kurias jos laiko būtinomis siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai renkamas PVM ir užkertamas kelias sukčiavimui, atsižvelgdamos į reikalavimą vienodai traktuoti apmokestinamųjų asmenų vykdomus nacionalinius sandorius ir sandorius tarp valstybių narių, tačiau dėl šių prievolių prekyboje tarp valstybių narių neturi atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.

Pirmoje pastraipoje nustatyta galimybė negali būti naudojama nustatant papildomas su sąskaitų-faktūrų išrašymu susijusias prievoles be tų, kurios nustatytos 3 skyriuje.

8

SKYRIUS

Su tam tikrais importo ir eksporto atvejais susijusios prievolės

1

skirsnis

Importas

274 straipsnis

275, 276 ir 277 straipsniai taikomi importuojant į laisvą apyvartą išleistas prekes, įvežtas į Bendriją iš trečiosios teritorijos, kuri yra Bendrijos muitų teritorijos dalis.

275 straipsnis

Su 274 straipsnyje nurodytu prekių importu susiję formalumai yra tokie patys, kaip nurodytieji galiojančiose Bendrijos muitų nuostatose, reglamentuojančiose prekių įvežimą į Bendrijos muitų teritoriją.

276 straipsnis

Kai 274 straipsnyje nurodytų prekių siuntimas ar gabenimas baigiasi ne toje valstybėje narėje, į kurią jos buvo įvežtos į Bendriją, Bendrijoje jos cirkuliuoja pagal vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, nustatytą galiojančiose Bendrijos muitų nuostatose, kuri taikoma, jei įvežant jas į Bendriją jos buvo deklaruotos tai procedūrai.

277 straipsnis

Kai įvežant į Bendriją 274 straipsnyje nurodytas prekes egzistuoja kuri nors iš aplinkybių, kuri suteiktų teisę, jei jos būtų importuojamos kaip nurodyta 30 straipsnio pirmoje pastraipoje, joms taikyti vieną iš 156 straipsnyje nurodytų procedūrų ar aplinkybių arba laikinojo įvežimo visiškai atleidžiant nuo importo muitų procedūrą, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prekės galėtų likti Bendrijoje tomis pačiomis sąlygomis, kurios yra nustatytos tų procedūrų ar aplinkybių taikymui.

2

skirsnis

Eksportas

278 straipsnis

279 ir 280 straipsniai taikomi eksportuojant į laisvą apyvartą išleistas prekes, siunčiamas arba gabenamas iš valstybės narės į trečiąją teritoriją, kuri yra Bendrijos muitų teritorijos dalis.

279 straipsnis

Su 278 straipsnyje nurodytų prekių eksportu iš Bendrijos teritorijos susiję formalumai yra tokie patys, kaip nurodytieji galiojančiose Bendrijos muitų nuostatose, reglamentuojančiose prekių eksportą iš Bendrijos muitų teritorijos.

280 straipsnis

Kai prekės yra laikinai eksportuojamos iš Bendrijos su tikslu jas reimportuoti, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad reimportuojant į Bendriją tokias prekes joms būtų galima taikyti tas pačias nuostatas, kurios būtų taikytos, jei prekės būtų buvusios laikinai eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos.

XII

ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOS SCHEMOS

1

SKYRIUS

Speciali smulkaus verslo įmonėms skirta schema

1

skirsnis

Supaprastintos PVM apskaičiavimo ir rinkimo procedūros

281 straipsnis

Valstybės narės, kurios dėl smulkaus verslo įmonių veiklos ar struktūros ypatumų gali susidurti su sunkumais taikydamos įprastas PVM procedūras šioms įmonėms, apskaičiuodamos ir rinkdamos PVM gali, laikydamosi savo nustatytų sąlygų ir apribojimų, bei pasikonsultavusios su PVM komitetu, taikyti supaprastintas procedūras, pavyzdžiui, vienodo tarifo schemas, jei tai nesąlygos mokesčio sumažėjimo.

2

skirsnis

Neapmokestinimas PVM arba laipsniškos lengvatos

282 straipsnis

Šiame skirsnyje numatyti neapmokestinimo atvejai ir laipsniškos mokesčio lengvatos taikomos, kai prekes tiekia ir paslaugas teikia smulkaus verslo įmonės.

283 straipsnis

1.  Šiame skirsnyje numatytos procedūros netaikomos šiems sandoriams:

2.  Valstybės narės gali netaikyti šiame skirsnyje numatytų procedūrų kitiems nei 1 dalyje nurodytiems sandoriams.

284 straipsnis

1.  Valstybės narės, kurios pasinaudojo galimybe pagal 1967 m. balandžio 11 d. Tarybos direktyvos 67/228/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas ( 17 ) 14 straipsnį neapmokestinti PVM ar įvesti laipsnišką mokesčio lengvatą, gali ir toliau taikyti šias lengvatas ir jų taikymo procedūras, jei šios procedūros atitinka PVM taisykles.

2.  Valstybės narės, kurios 1977 m. gegužės 17 d. nuo mokesčio atleido apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta yra mažesnė negu 5 000 Europos apskaitos vienetų nacionaline valiuta pagal tos dienos valiutų kursą, gali šią viršutinę ribą padidinti iki 5 000 EUR.

Valstybės narės, kurios taikė laipsnišką mokesčio lengvatą, negali nei padidinti laipsniško mokesčio lengvatos viršutinės ribos, nei nustatyti palankesnių jos taikymo sąlygų;

285 straipsnis

Valstybės narės, kurios nepasinaudojo galimybe pagal Direktyvos 67/228/EEB 14 straipsnį, gali atleisti nuo PVM apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 5 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

Pirmoje pastraipoje nurodytos valstybės narės gali suteikti laipsnišką mokesčio lengvatą apmokestinamiesiems asmenims, kurių metinė apyvarta viršija lengvatos taikymui jų nustatytą viršutinę ribą.

286 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1977 m. gegužės 17 d. nuo PVM atleido apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta buvo ne mažesnė kaip 5 000 Europos apskaitos vienetų nacionaline valiuta pagal tos dienos valiutų kursą, gali šią viršutinę ribą padidinti, kad būtų išlaikytas realus neapmokestinimo lygis.

287 straipsnis

Valstybės narės, kurios į ES įstojo po 1978 m. sausio 1 d., gali nuo mokesčio atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta yra ne didesnė kaip toliau pateiktoms sumoms lygiavertė suma nacionaline valiuta pagal jų įstojimo dienos valiutų perskaičiavimo kursą:

▼M7

▼B

288 straipsnis

Apyvartą, kuria remiantis taikomos šiame skirsnyje numatytos procedūros, sudaro šios sumos be PVM:

Tačiau apskaičiuojant apyvartą neatsižvelgiama į įmonės materialaus ir nematerialaus ilgalaikio turto perleidimus.

289 straipsnis

Nuo PVM atleisti apmokestinamieji asmenys neturi teisės atskaityti PVM pagal 167–171 ir 173–177 straipsnius ir negali nurodyti PVM savo sąskaitose-faktūrose.

290 straipsnis

Apmokestinamieji asmenys, kurie turi teisę būti atleisti nuo PVM, gali pasirinkti taikyti įprastines PVM procedūras arba 281 straipsnyje numatytas supaprastintas procedūras. Šiuo atveju jie turi teisę į bet kurią nacionalinės teisės aktuose numatytą laipsnišką mokesčio lengvatą.

291 straipsnis

Taikant 281 straipsnį, apmokestinamieji asmenys, kuriems suteiktos laipsniškos lengvatos, laikomi apmokestinamaisiais asmenimis, kuriems taikomos įprastinės PVM procedūros.

292 straipsnis

Šiame skirsnyje numatytos procedūros taikomos iki datos, kurią pagal Sutarties 93 straipsnį nustato Taryba ir kuri negali būti vėlesnė už 402 straipsnyje nurodytų galutinių procedūrų įsigaliojimo datą.

3

skirsnis

Pranešimai ir peržiūra

293 straipsnis

Kas ketverius metus nuo šios direktyvos priėmimo datos Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, pateikia Tarybai pranešimą, kaip taikomas šis skyrius, o prireikus ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį nacionalinių nuostatų suvienodinimą, pasiūlymus šiais klausimais:

294 straipsnis

Pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba nusprendžia, ar taikant galutines procedūras smulkaus verslo įmonėms yra reikalinga speciali schema, ir prireikus nustato bendrus šios schemos įgyvendinimo apribojimus ir sąlygas.

2

SKYRIUS

Ūkininkams skirta bendra vienodo tarifo schema

295 straipsnis

1.  Taikant šį skyrių naudojamos šios sąvokos:

2.  Kai žemės, miškininkystės ar žuvininkystės ūkiuose įprastomis priemonėmis ūkininkas perdirba savo žemės ūkio gamybos produktus, tokia perdirbimo veikla laikoma žemės ūkio gamybos veikla, kaip nurodyta VII priede.

296 straipsnis

1.  Kai ūkininkams taikomos įprastinės PVM procedūros ar 1 skyriuje nurodyta speciali schema gali sudaryti sunkumų, valstybės narės gali šiame skyriuje nustatyta tvarka ūkininkams taikyti vienodo tarifo schemą, skirtą kompensuoti PVM, kurį įsigydami prekes ar paslaugas sumokėjo ūkininkai, kuriems taikomas vienodas tarifas.

2.  Kiekviena valstybė narė gali į vienodo tarifo schemą neįtraukti tam tikrų kategorijų ūkininkų ir tų ūkininkų, kuriems taikant įprastines PVM procedūras arba 281 straipsnyje numatytas supaprastintas procedūras, nekiltų jokių administracinių sunkumų.

3.  Visi ūkininkai, kuriems taikomas vienodas tarifas, laikydamiesi kiekvienos valstybės narės nustatytų taisyklių ir sąlygų, gali pasirinkti, ar taikyti įprastinę PVM procedūrą, ar atitinkamai 281 straipsnyje numatytą supaprastintą procedūrą.

297 straipsnis

Prireikus valstybės narės nustato vienodo tarifo kompensacinius procentinius dydžius. Jos gali nustatyti skirtingus procentinius dydžius, skirtus miškininkystei, įvairiems žemės ūkio sektoriams ir žuvininkystei.

Prieš pradėdamos taikyti pagal pirmą pastraipą nustatytus vienodo tarifo kompensacinius procentinius dydžius, valstybės narės praneša apie juos Komisijai.

298 straipsnis

Vienodo tarifo kompensaciniai procentiniai dydžiai apskaičiuojami remiantis trejų praėjusių metų makroekonominiais statistiniais duomenimis tik apie ūkininkus, kuriems taikomas vienodas tarifas.

Procentinius dydžius galima suapvalinti iki artimiausio didesnio ar mažesnio pusės procento dydžio. Valstybės narės taip pat gali sumažinti tokius procentinius dydžius iki nulio.

299 straipsnis

Vienodo tarifo kompensaciniai procentiniai dydžiai negali turėti tokio poveikio, kad ūkininkams, kuriems taikomas vienodas tarifas, grąžinamas PVM būtų didesnis už priklausantį sumokėti pirkimo PVM.

300 straipsnis

Vienodo tarifo kompensaciniai procentiniai dydžiai taikomi šių prekių ir paslaugų kainoms be PVM:

301 straipsnis

1.  Valstybės narės numato, kad tiekiant 300 straipsnyje nurodytus žemės ūkio produktus ar teikiant žemės ūkio paslaugas vienodo tarifo kompensaciją turi sumokėti prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo arba valstybės valdžios institucijos.

2.  Tiekiant 300 straipsnyje nenurodytus žemės ūkio produktus ar teikiant tame straipsnyje nenurodytas žemės ūkio paslaugas, laikoma, kad vienodo tarifo kompensaciją turi sumokėti prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo.

302 straipsnis

Jei ūkininkas, kuriam taikomas vienodas tarifas, turi teisę į vienodo tarifo kompensaciją, jis neturi teisės atskaityti PVM už veiklą, kuriai taikoma ši vienodo tarifo schema.

303 straipsnis

1.  Kai prekes ar paslaugas įsigyjantis apmokestinamasis asmuo moka vienodo tarifo kompensaciją pagal 301 straipsnio 1 punktą, jis turi teisę 167, 168, 169 ir 173–177 straipsniuose nustatytomis sąlygomis ir laikydamasis valstybių narių nustatytų procedūrų, atskaityti kompensacijos sumą iš PVM, kurį jis privalo sumokėti atitinkamoje valstybėje narėje, kurioje jis vykdo apmokestinamus sandorius.

2.  Valstybės narės grąžina prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui vienodo tarifo kompensacijos sumą, kurią jis sumokėjo už šiuos sandorius:

3.  Valstybės narės apibrėžia, kokiu būdu grąžinamas 2 dalyje nurodytas PVM. Visų pirma jos gali taikyti Direktyvų 79/1072/EEB ir 86/560/EEB nuostatas.

304 straipsnis

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių patikrinti, kaip vienodo tarifo kompensacija mokama ūkininkams, kuriems taikomas vienodas tarifas.

305 straipsnis

Taikydamos šią vienodo tarifo schemą, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, jog žemės ūkio produktų tiekimas iš vienos valstybės narės į kitą 33 straipsnyje nurodytomis sąlygomis būtų visada apmokestinamas tokiu pačiu būdu, neatsižvelgiant į tai, ar produktus tiekia ūkininkas, kuriam taikomas vienodas tarifas, ar kitas apmokestinamasis asmuo.

3

SKYRIUS

Speciali kelionių agentūroms skirta schema

306 straipsnis

1.  Pagal šį skyrių valstybės narės taiko specialią PVM schemą kelionių agentūrų sandoriams, kai jos sandorius su keleiviais sudaro savo vardu ir teikdamos kelionių paslaugas naudojasi kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis.

Ši speciali schema netaikoma kelionių agentūroms, kai jos užsiima vien tarpininkavimo veikla ir kurioms taikomas 79 straipsnio pirmos pastraipos c punktas siekiant apskaičiuoti apmokestinamąją vertę.

2.  Taikant šį skyrių kelionių organizatoriai laikomi kelionių agentūromis.

307 straipsnis

Kelionių agentūrų 306 straipsnyje nustatytomis sąlygomis vykdomi su kelione susiję sandoriai laikomi viena paslauga, kurią keleiviui suteikia kelionių agentūra.

Viena paslauga apmokestinama valstybėje narėje, kurioje kelionių agentūra yra įsteigusi savo verslą ar turi nuolatinį padalinį, iš kurio ji teikia paslaugas.

308 straipsnis

Kelionių agentūros suteiktos atskiros paslaugos apmokestinamoji vertė ir kaina be PVM, kaip nustatyta 226 straipsnio 8 punkte, yra kelionių agentūros marža, t.y. visos sumos be PVM, kurią turi sumokėti keleivis, ir kelionės agentūros patirtų faktinių išlaidų įsigyjant kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, kai tokie sandoriai sudaromi tiesioginei keleivio naudai, skirtumas.

309 straipsnis

Jei kelionių agentūros kitiems apmokestinamiesiems asmenims pavesti atlikti sandoriai vykdomi už Bendrijos ribų, kelionių agentūros atliekamas paslaugų teikimas laikomas tarpininkavimo veikla, kuri neapmokestinama pagal 153 straipsnį.

Jei sandoriai vykdomi ir Bendrijos viduje, ir už jos ribų, neapmokestinama gali būti tik tą kelionių agentūros paslaugos dalis, kuri yra susijusi su sandoriais už Bendrijos ribų.

310 straipsnis

PVM, kurį kelionių agentūrai apskaičiuoja kiti apmokestinamieji asmenys už 307 straipsnyje nurodytus sandorius, sudaromus tiesioginei keleivio naudai, nėra atskaitomas ir negrąžinamas nei vienoje valstybėje narėje.

4

SKYRIUS

Naudotoms prekėms, meno kūriniams, kolekcionavimo objektams ir antikvariniams daiktams skirtos specialios procedūros

1

skirsnis

Sąvokų apibrėžimai

311 straipsnis

1.  Taikant šį skyrių ir nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, naudojamos šios sąvokos:

2.  Valstybės narės meno kūriniais gali nelaikyti IX priedo A dalies 5, 6 ar 7 punktuose išvardintų daiktų.

3.  1 dalies 7 punkte nurodytoje sutartyje, kuria numatoma už pardavimą mokėti komisinį atlyginimą, turi būti numatyta, kad pardavimo organizatorius turi siūlyti prekes aukcione savo vardu, tačiau jo atstovaujamo asmens naudai, ir turi perduoti prekes savo vardu, bet jo atstovaujamo asmens naudai, pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą.

2

skirsnis

Apmokestinamiesiems prekybininkams taikomos specialios procedūros

1

poskirsnis

Maržos apmokestinimo schema

312 straipsnis

Taikant šį poskirsnį naudojamos šios sąvokos:

313 straipsnis

1.  Naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcionavimo objektus ar antikvarinius daiktus tiekiantiems apmokestinamiesiems prekybininkams valstybės narės pagal šio poskirsnio nuostatas taiko specialią schemą, skirtą apmokestinamojo prekybininko pelno maržai apmokestinti.

2.  Kol bus įvestos 402 straipsnyje nurodytos galutinės procedūros, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta schema netaikoma naujų transporto priemonių teikimui 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nustatytomis sąlygomis.

314 straipsnis

Maržos apmokestinimo schema taikoma naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ar antikvarinių daiktų tiekimui, kurį atlieka apmokestinamasis prekybininkas, kai tas prekes jam Bendrijos viduje tiekė vienas iš šių asmenų:

315 straipsnis

314 straipsnyje nurodyto prekių tiekimo apmokestinamoji vertė yra apmokestinamojo prekybininko pelno marža, atėmus pelno maržai tenkantį PVM.

Apmokestinamojo prekybininko pelno marža yra lygi apmokestinamojo prekybininko nustatytos prekių pardavimo kainos ir pirkimo kainos skirtumui.

316 straipsnis

1.  Valstybės narės apmokestinamiesiems prekybininkams suteikia teisę pasirinktinai taikyti maržos apmokestinimo schemą šiems sandoriams:

2.  Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip naudotis 1 dalyje nurodyta galimybe, kuri bet kuriuo atveju taikoma ne trumpiau kaip dvejus kalendorinius metus.

317 straipsnis

Jei apmokestinamasis prekybininkas naudojasi 316 straipsnyje nurodyta galimybe, apmokestinamoji vertė nustatoma pagal 315 straipsnį.

Apmokestinamojo prekybininko importuotų meno kūrinių, kolekcionavimo objektų arba antikvarinių daiktų tiekimo atveju pirkimo kaina, kuri naudojama apskaičiuojant pelno maržą, turi būti lygi importo apmokestinamajai vertei, nustatomai pagal 85-89 straipsnius, pridėjus mokėtiną arba sumokėtą importo PVM.

318 straipsnis

1.  Siekdamos supaprastinti mokesčio rinkimo procedūrą ir pasikonsultavusios su PVM komitetu, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikriems sandoriams arba tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems prekybininkams tenkanti prekių tiekimo, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema, apmokestinamoji vertė turi būti nustatoma kiekvienam mokestiniam laikotarpiui, per kurį apmokestinamasis prekybininkas privalo pateikti 250 straipsnyje nurodytą PVM deklaraciją.

Pirmoje pastraipoje nurodytu atveju prekių tiekimo, kuriam taikomas vienodas PVM tarifas, apmokestinamoji vertė yra visa apmokestinamojo prekybininko pelno marža, atėmus pelno maržai tenkantį PVM.

2.  Bendra pelno marža yra lygi šių dviejų sumų skirtumui:

3.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti apmokestinamieji prekybininkai neįgytų nepagrįsto pranašumo ar nepatirtų nepagrįstos žalos.

319 straipsnis

Apmokestinamasis prekybininkas gali taikyti įprastas PVM procedūras tiekimui, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema.

320 straipsnis

1.  Kai apmokestinamasis prekybininkas taiko įprastas PVM procedūras meno kūrinio, kolekcionavimo objekto ar antikvarinio daikto, kurį pats ir importavo, tiekimui, jis turi teisę iš PVM, kurį privalo sumokėti, atskaityti už importą mokėtiną arba sumokėtą PVM.

Kai apmokestinamasis prekybininkas taiko įprastas PVM procedūras meno kūrinio, kurį jam tiekė autorius arba jo teisių perėmėjai arba apmokestinamasis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis prekiautojas, tiekimui, jis turi teisę iš PVM, kurį privalo sumokėti, atskaityti už jam tiektą meno kūrinį priklausantį sumokėti arba sumokėtą PVM.

2.  Teisė į atskaitą atsiranda, kai atsiranda prievolė apskaičiuoti mokėtiną PVM už tiekimą, kuriam apmokestinamasis prekybininkas pasirenka taikyti įprastines PVM procedūras.

321 straipsnis

Naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ar antikvarinių daiktų tiekimas, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema ir kuris atliekamas 146, 147, 148 ir 151 straipsniuose nurodytomis sąlygomis, neapmokestinamas.

322 straipsnis

Jei prekes apmokestinamasis prekybininkas naudoja savo sandoriams, kuriems taikoma maržos apmokestinimo schema, jis neturi teisės iš PVM, kurį jis privalo sumokėti, atskaityti:

323 straipsnis

Apmokestinamieji asmenys neturi teisės iš PVM, kurį jie privalo sumokėti, atskaityti mokėtiną ar sumokėtą PVM už prekes, kurias jiems tiekė arba turi tiekti apmokestinamasis prekybininkas, jei apmokestinamojo prekybininko atliekamam šių prekių tiekimui taikoma maržos apmokestinimo schema.

324 straipsnis

Kai apmokestinamasis prekybininkas taiko tiek įprastines PVM procedūras, tiek maržos apmokestinimo schemą, savo apskaitoje jis privalo atskirai parodyti sandorius, kuriems taikoma kiekviena iš šių procedūrų, laikydamasis valstybės narės nustatytų taisyklių.

325 straipsnis

Išrašydamas sąskaitas-faktūras apmokestinamasis prekybininkas negali jose atskirai nurodyti PVM, tenkančio prekių tiekimui, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema.

2

poskirsnis

Naudotoms transporto priemonėms taikomos pereinamojo laikotarpio procedūros

326 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1992 m. gruodžio 31 d. kitas specialias apmokestinimo procedūras nei maržos apmokestinimo schema, taikė apmokestinamųjų prekybininkų atliekamam naudotų transporto priemonių tiekimui, kol bus įvestos 402 straipsnyje nurodytos galutinės procedūros gali toliau taikyti tas procedūras, jei jos atitinka arba yra pataisytos taip, kad atitiktų šiame poskirsnyje nustatytas sąlygas.

Danija gali įvesti pirmoje pastraipoje nurodytas specialias apmokestinimo procedūras.

327 straipsnis

1.  Šios pereinamojo laikotarpio procedūros taikomos apmokestinamųjų prekybininkų atliekamam naudotų transporto priemonių tiekimui, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema.

2.  Šios pereinamojo laikotarpio procedūros netaikomos naujų transporto priemonių tiekimui 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis.

3.  Taikant 1 dalį, 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sausumos transporto priemonės, laivai ir orlaiviai laikomi „naudotomis transporto priemonėmis“, kai jie yra naudotos prekės, kurios netenkina būtinų sąlygų, kuriomis nustatomos naujos transporto priemonės.

328 straipsnis

Kiekvienu 327 straipsnyje nurodyto tiekimo atveju mokėtinas PVM yra lygus PVM sumai, kurią priklausytų sumokėti, jei tokiam tiekimui būtų taikytos įprastinės PVM procedūros, neįskaitant PVM sumos, laikant, kad apmokestinamasis prekybininkas ją įtraukė į transporto priemonės pirkimo kainą.

329 straipsnis

PVM, kuris laikomas apmokestinamojo prekybininko įtrauktu į transporto priemonės pirkimo kainą, apskaičiuojamas taikant šį metodą:

330 straipsnis

Kiekvienu 327 straipsnio 1 dalyje nurodytu transporto priemonių tiekimo atveju mokėtinas PVM, nustatytas pagal 328 straipsnį, negali būti mažesnis už PVM sumą, kuri turėtų būti mokama, jei tam tiekimui būtų taikoma maržos apmokestinimo schema.

Valstybės narės gali numatyti, kad tiekimui taikant maržos apmokestinimo schemą, marža negali būti mažesnė negu 10 % pardavimo kainos, kaip apibrėžta 312 straipsnio 1 punkte.

331 straipsnis

Apmokestinamieji asmenys neturi teisės iš PVM, kurį jie privalo sumokėti, atskaityti mokėtiną ar sumokėtą PVM, įsigyjant naudotas transporto priemones, kurias jiems tiekė apmokestinamasis prekybininkas, jei apmokestinamojo prekybininko atliekamas tų prekių tiekimas apmokestinamas PVM pagal šias pereinamojo laikotarpio procedūras.

332 straipsnis

Apmokestinamasis prekybininkas, išrašydamas sąskaitas-faktūras, negali jose atskirai nurodyti PVM, apskaičiuotą už tiekimą, kuriam jis taiko šias pereinamojo laikotarpio procedūras.

3

skirsnis

Pardavimui aukcione skirtos specialios procedūros

333 straipsnis

1.  Remdamosi šio skirsnio nuostatomis valstybės narės gali taikyti specialias procedūras, skirtas apmokestinti pardavimo aukcione organizatoriaus pelno maržą, gautą tam organizatoriui tiekiant naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcionavimo objektus ar antikvarinius daiktus, jam veikiant savo vardu ir 334 straipsnyje nurodytų asmenų naudai pagal sutartį, kuria numatoma už šių prekių pardavimą aukcione mokėti komisinį atlyginimą.

2.  1 dalyje nurodytos procedūros netaikomos naujų transporto priemonių tiekimui 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nustatytomis sąlygomis.

334 straipsnis

Šios specialios procedūros taikomos tiekimui, kurį atlieka pardavimo aukcione organizatorius savo vardu vieno iš šių asmenų naudai:

335 straipsnis

Laikoma, kad prekių tiekimas apmokestinamajam asmeniui, kuris yra pardavimo aukcione organizatorius, įvyksta tuo momentu, kai tos prekės parduodamos aukcione.

336 straipsnis

Apmokestinamoji vertė, tenkanti kiekvienam šiame skirsnyje nurodyto prekių tiekimo atvejui, yra pardavimo aukcione organizatoriaus pagal 339 straipsnį prekes įsigyjančiam asmeniui išrašytoje sąskaitoje nurodyta bendra suma, atėmus:

337 straipsnis

Grynoji suma, kurią pardavimo aukcione organizatorius sumokėjo arba turi sumokėti savo atstovaujamam asmeniui, yra lygi prekių aukciono kainos ir komisinio atlyginimo, kurį pardavimo aukcione organizatorius gavo ar turi gauti iš savo atstovaujamo asmens pagal sutartį, kuria numatoma už pardavimą mokėti komisinį atlyginimą, skirtumui.

338 straipsnis

Pardavimo aukcione organizatoriai, tiekiantys prekes 333 ir 334 straipsniuose nustatytomis sąlygomis savo apskaitoje į tarpinę sąskaitą privalo įrašyti:

Pirmoje pastraipoje nurodytos sumos privalo būti deramai pagrįstos.

339 straipsnis

Pardavimo aukcione organizatorius prekes įsigyjančiam asmeniui privalo išrašyti sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodo:

Pardavimo aukcione organizatoriaus išrašytoje sąskaitoje-faktūroje PVM atskirai nenurodomas.

340 straipsnis

1.  Pardavimo aukcione organizatorius, kuriam buvo perduotos prekės pagal sutartį, kuria numatoma už pardavimą aukcione mokėti komisinį atlyginimą, privalo parengti ataskaitą savo atstovaujamam asmeniui.

Pardavimo aukcione organizatorius savo ataskaitoje privalo atskirai nurodyti sandorio vertę, t.y. prekių kainą aukcione, atėmus komisinio atlyginimo sumą, kurią jis gavo arba turi gauti iš atstovaujamo asmens.

2.  Pagal 1 dalį parengta ataskaita laikoma sąskaita-faktūra, kurią atstovaujamas asmuo, jei jis yra apmokestinamasis asmuo, privalo išrašyti pardavimo aukcione organizatoriui pagal 220 straipsnį.

341 straipsnis

Šiame skirsnyje numatytas procedūras taikančios valstybės narės jas taip pat taiko pardavimo aukcione organizatoriaus atliekamam naudotų transporto priemonių teikimui, kaip apibrėžta 327 straipsnio 3 dalyje, jam veikiant savo vardu pagal sutartį, kuria numatoma už šių prekių pardavimą aukcione mokėti komisinį atlyginimą, apmokestinamojo prekybininko naudai, jei to apmokestinamojo prekybininko atliekamas tiekimas būtų apmokestinamas PVM pagal naudotoms transporto priemonėms taikomas perinamojo laikotarpio procedūras.

4

skirsnis

Konkurencijos iškraipymo ir mokesčių vengimo prevencijos priemonės

342 straipsnis

Valstybės narės gali imtis su teise į atskaita susijusių priemonių siekdamos užtikrinti, kad apmokestinamieji prekybininkai, kuriems taikomos 2 skirsnyje nurodytos specialios procedūros, neįgytų nepagrįsto pranašumo ar nepatirtų nepagrįstos žalos.

343 straipsnis

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba gali vieningai nuspręsti, kad bet kuri valstybė narė gali įvesti specialias kovos su mokesčių vengimu priemones, kuriomis numatoma, kad pagal maržos apmokestinimo schemą mokėtinas PVM negali būti mažesnis negu PVM suma, kuri turėtų būti mokama, jei pelno marža būtų lygi tam tikrai pardavimo kainos procentinei daliai.

Pardavimo kainos procentinė dalis nustatoma, atsižvelgiant į ūkio subjektų įprastines pelno maržas atitinkamame sektoriuje.

5

SKYRIUS

Investiciniam auksui skirta speciali schema

1

skirsnis

Bendrosios nuostatos

344 straipsnis

1.  Taikant šią direktyvą ir nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, „investicinis auksas“ yra:

2.  Valstybės narės šios specialios schemos gali netaikyti mažiems luitams ar plytelėms, kurių svoris neviršija 1 g.

3.  Taikant šią direktyvą 1 dalies 2 punkte nurodytos monetos nelaikomos numizmatiniais tikslais parduodamomis monetomis.

345 straipsnis

Pradedant 1999 m. kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų liepos 1 d. informuoja Komisiją apie 344 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus atitinkančias monetas, kuriomis prekiaujama toje valstybėje narėje. Iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. Komisija paskelbia išsamų tų monetų sąrašą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio„C“ serijoje. Laikoma, kad paskelbtame sąraše išvardintos monetos atitinka tuos kriterijus visus metus, kuriuos apima paskelbtas sąrašas.

2

skirsnis

Neapmokestinimas PVM

346 straipsnis

Valstybės narės neapmokestina PVM investicinio aukso tiekimo, įsigijimo Bendrijos viduje ir importo, įskaitant investicinį auksą, išreikštą paskirstyto ar nepaskirstyto aukso sertifikatais arba kuriuo prekiaujama aukso sąskaitose ir kuris visų pirma apima paskolas auksu ir aukso apsikeitimo sandorius, numatančius nuosavybės teisę arba reikalavimo teisę į investicinį auksą, taip pat su investiciniu auksu susijusių sandorių, apimančių būsimus ir išankstinius sandorius, kuriais perduodama nuosavybės teisė arba reikalavimo teisė į investicinį auksą.

347 straipsnis

Valstybės narės neapmokestina paslaugų, kurias teikia agentas kito asmens vardu ir naudai, dalyvaudamas investicinio aukso tiekime atstovaujamo asmens pavedimu.

3

skirsnis

Apmokestinimo galimybė

348 straipsnis

Investicinį auksą gaminantiems ar auksą į investicinį auksą perdirbantiems apmokestinamiesiems asmenims valstybės narės gali suteikti teisę pasirinkti apmokestinti investicinio aukso tiekimą kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris kitu atveju būtų neapmokestinamas pagal 346 straipsnį.

349 straipsnis

1.  Apmokestinamiesiems asmenims, kurie vykdydami savo ekonominę veiklą paprastai tiekia pramoniniam naudojimui skirtą auksą, valstybės narės gali suteikti teisę pasirinkti apmokestinti 344 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aukso luitų ir plytelių tiekimą kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris kitu atveju būtų neapmokestinamas pagal 346 straipsnį.

2.  Valstybės narės gali apriboti 1 dalyje numatytos galimybės taikymo sritį.

350 straipsnis

Tiekėjui pasinaudojus 348 ir 349 straipsniuose numatyta teise, valstybės narės leidžia agentui pasirinkti apmokestinti 347 straipsnyje nurodytas paslaugas.

351 straipsnis

Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip naudotis šiame skirsnyje numatytomis galimybėmis, ir atitinkamai informuoja Komisiją.

4

skirsnis

Sandoriai reguliuojamoje aukso rinkoje

352 straipsnis

Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su PVM komitetu, gali taikyti PVM konkretiems su investiciniu auksu susijusiems sandoriams, kuriuos toje valstybėje narėje sudaro apmokestinamieji asmenys, atitinkamos valstybės narės reguliuojamos aukso rinkos nariai, arba toks apmokestinamasis asmuo sudaro su kitu apmokestinamuoju asmeniu, kuris nėra tos rinkos narys. Tačiau valstybė narė negali taikyti PVM 138 straipsnyje nustatytomis sąlygomis atliktam tiekimui arba investicinio aukso eksportui.

353 straipsnis

Valstybės narės, pagal 352 straipsnį apmokestinančios sandorius, kuriuos sudaro apmokestinamieji asmenys, reguliuojamos aukso rinkos nariai, supaprastinimo tikslais leidžia sustabdyti mokesčio rinkimą ir atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo su PVM susijusių apskaitos reikalavimų.

5

skirsnis

Specialios prekybininkų investiciniu auksu teisės ir prievolės

354 straipsnis

Kai pagal šį skyrių neapmokestinamas apmokestinamojo asmens atliekamas paskesnis investicinio aukso tiekimas, šis asmuo turi teisę atskaityti:

355 straipsnis

Apmokestinamieji asmenys, gaminantys investicinį auksą arba perdirbantys auksą į investicinį auksą, turi teisę atskaityti už prekių ar paslaugų, susijusių su to aukso gamyba ar perdirbimu, tiekimą ar teikimą, įgijimą Bendrijos viduje arba importą mokėtiną arba sumokėtą PVM, laikydami, kad paskesnis pagal 346 straipsnį neapmokestinamas aukso tiekimas būtų apmokestinamas.

356 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad prekybininkai investiciniu auksu bet kuriuo atveju tvarkytų visų svarbių sandorių, susijusių su investiciniu auksu, apskaitą ir saugotų dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tokiuose sandoriuose dalyvaujančius pirkėjus.

Prekybininkai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją saugo ne trumpiau kaip penkerius metus.

2.  Valstybės narės gali pripažinti lygiavertes prievoles pagal kitais Bendrijos teisės aktais, pavyzdžiui, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ( 18 ), patvirtintas priemones tam, kad įvykdytų 1 dalyje numatytus reikalavimus.

3.  Valstybės narės gali nustatyti griežtesnes prievoles, susijusias visų pirma su specialių duomenų tvarkymu ar specialiais apskaitos reikalavimais.

6

SKYRIUS

Speciali schema, skirta neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims

1

skirsnis

Bendrosios nuostatos

▼M3

357 straipsnis

Šis skyrius taikomas iki 2014 m. gruodžio 31 d.

▼B

358 straipsnis

Taikant šį skyrių ir nepažeidžiant kitų nuostatų, naudojamos šios sąvokos:

▼M3

▼B

▼M3

▼B

2

skirsnis

Speciali schema, skirta elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms

359 straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui ir teikiančiam elektronines paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs ar turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba paprastai gyvena valstybėje narėje. Ši schema taikoma visoms Bendrijoje teikiamoms elektroninėms paslaugoms.

360 straipsnis

Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kada jis pradeda ar baigia vykdyti veiklą kaip apmokestinamasis asmuo, arba pakeičia tą veiklą taip, kad jis nebeatitinka sąlygų, būtinų norint naudotis šia specialia schema. Šią informaciją jis perduoda elektroniniu būdu.

361 straipsnis

1.  Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pradėdamas apmokestinamąją veiklą, registravimosi valstybei narei privalo pateikti šią informaciją:

2.  Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, jei pasikeičia pateikta informacija.

362 straipsnis

Registravimosi valstybė narė suteikia neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui atskirą PVM registracijos numerį ir praneša jam šį numerį elektroninėmis priemonėmis. Remdamosi šiam registravimui naudojama informacija, vartojimo valstybės narės gali naudoti savo registravimo sistemas.

363 straipsnis

Registravimo valstybė narė pašalina neįsisteigusį apmokestinamąjį asmenį iš registravimo registro šiais atvejais:

364 straipsnis

Neįsteigęs apmokestinamasis asmuo registravimosi valstybei narei elektroninėmis priemonėmis pateikia kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nepaisant to, ar buvo teikiamos elektroninės paslaugos. PVM deklaracija pateikiama per 20 dienų pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, už kurį pateikiama deklaracija.

365 straipsnis

PVM deklaracijoje nurodomas PVM mokėtojo kodas ir, pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje priklauso sumokėti PVM, elektroninių paslaugų teikimo mokestiniu laikotarpiu bendra vertė be PVM ir bendra atitinkamo PVM suma. Be to, deklaracijoje privalo būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma.

366 straipsnis

1.  PVM deklaracijoje sumos nurodomos eurais.

Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad sumos PVM deklaracijoje būtų nurodomos jų nacionaline valiuta. Jei už tiekimus buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pildo PVM deklaraciją atsižvelgdamas į paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutų keitimo kursą.

2.  Valiutos perskaičiuojamos pagal tos dienos Europos centrinio banko paskelbtus valiutų keitimo kursus arba, jei tą dieną kursai neskelbiami, pagal kitą dieną paskelbtus valiutų keitimo kursus.

367 straipsnis

Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo PVM moka pateikdamas PVM deklaraciją.

Mokestis pervedamas į registravimosi valstybės narės nurodytą banko sąskaitą eurais. Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad mokestis būtų pervestas į banko sąskaitą jų nacionaline valiuta.

368 straipsnis

Neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris naudojasi šia specialia schema, negali būti taikoma PVM atskaita pagal šios direktyvos 168 straipsnį. Nukrypstant nuo Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 dalies, šiam apmokestinamajam asmeniui PVM grąžinamas pagal minėtą direktyvą. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 4 straipsnio 2 dalis netaikomos grąžinant PVM, susijusį su elektroninėmis paslaugomis, kurioms taikoma ši speciali schema.

369 straipsnis

1.  Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo tvarko apskaitos registrus sandorius, kuriems taikoma ši speciali schema. Šie apskaitos registrai privalo būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.

2.  Registravimosi valstybei narei ir vartojimo valstybei narei turi būti sudaryta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodytais apskaitos registrais, joms to pareikalavus.

Šie apskaitos registrai privalo būti saugomi dešimt metų, pasibaigus metams, kuriais atliktas sandoris.

XIII

ANTRAŠTINĖ DALIS

NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

1

SKYRIUS

Iki galutinių procedūrų priėmimo taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos

1

skirsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėms, kurios 1978 m. sausio 1 d. buvo Bendrijos narės

370 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1978 m. sausio 1 d. apmokestino X priedo A dalyje išvardintus sandorius, tuos sandorius gali ir toliau apmokestinti.

371 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1978 m. sausio 1 d. neapmokestino X priedo B dalyje išvardintų sandorių, tų sandorių gali ir toliau neapmokestinti laikydamosi tą dieną atitinkamoje valstybėje narėje taikytų sąlygų.

372 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1978 m. sausio 1 d. taikė nuo 179 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyto principo, kai PVM atskaitomas iš karto, nukrypti leidžiančias nuostatas, gali ir toliau taikyti šias nuostatas.

373 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1978 m. sausio 1 d. taikė nuo 28 straipsnio arba nuo 79 straipsnio pirmos pastraipos c punkto nukrypti leidžiančias nuostatas, gali ir toliau taikyti šias nuostatas.

374 straipsnis

Nukrypstant nuo 169 ir 309 straipsnių, valstybės narės, kuriose 1978 m. sausio 1 d. kelionių agentūrų paslaugos, nurodytos 309 straipsnyje, buvo neapmokestinamos PVM nesuteikiant teisės atskaityti ankstesniame etape sumokėtą PVM, gali ir toliau neapmokestinti šių paslaugų. Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma ir toms kelionių agentūroms, kurios veikia keleivio vardu ir jo naudai.

2

skirsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėms, kurios įstojo į Bendriją po 1978 m. sausio 1 d.

375 straipsnis

Graikija gali toliau neapmokestinti X priedo B dalies 2, 8, 9, 11 ir 12 punktuose išvardintų sandorių laikydamasi 1987 m. sausio 1 d. toje valstybėje narėje taikytų sąlygų.

376 straipsnis

Ispanija gali toliau neapmokestinti autorių paslaugų, išvardintų X priedo B dalies 2 punkte, teikimo ir X priedo B dalies 11 ir 12 punktuose išvardintų sandorių laikydamasi 1993 m. sausio 1 d. šioje valstybėje narėje taikytų sąlygų.

377 straipsnis

Portugalija gali toliau neapmokestinti X priedo B dalies 2, 4, 7, 9, 10 ir 13 punktuose išvardintų sandorių laikydamasi 1989 m. sausio 1 d. šioje valstybėje narėje taikytų sąlygų.

378 straipsnis

1.  Austrija gali toliau apmokestinti X priedo A dalies 2 punkte išvardintus sandorius.

2.  Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 1994 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Austrija, laikydamasi jos įstojimo dieną toje valstybėje narėje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti šių sandorių:

379 straipsnis

1.  Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 1994 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai apmokestinami, Suomija gali ir toliau apmokestinti X priedo A dalies 2 punkte išvardintus sandorius.

2.  Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 1994 m gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Suomija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 2 punkte išvardintų autorių, menininkų ir atlikėjų paslaugų teikimo ir X priedo B dalies 5, 9 ir 10 punktuose išvardintų sandorių.

380 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 1994 m gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Švedija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 2 punkte išvardintų autorių, menininkų ir atlikėjų paslaugų teikimo ir X priedo B dalies 1, 9 ir 10 punktuose išvardintų sandorių.

381 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Čekija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių gabenimo.

382 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Estija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

383 straipsnis

Kipras, laikydamasi jo įstojimo dieną Kipre taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti šių sandorių:

384 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Latvija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti šių sandorių:

385 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Lietuva, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

386 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Vengrija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

387 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Malta, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti šių sandorių:

388 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Lenkija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

389 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Slovėnija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti nurodyta X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

390 straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Slovakija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

▼M7

390a straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2006 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Bulgarija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

390b straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2006 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Rumunija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

▼B

3

skirsnis

1 ir 2 skirsniams bendros nuostatos

391 straipsnis

Valstybės narės, kurios neapmokestina 371, 375, 376 ir 377 straipsniuose, 378 straipsnio 2 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje ar ►M7  380–390b straipsniuose ◄ nurodytų sandorių, gali suteikti apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti šiuos sandorius.

392 straipsnis

Valstybės narės gali numatyti, kad tiekiant pastatus ir žemę statybai, kuriuos apmokestinamasis asmuo įsigijo perpardavimo tikslais ir kuriuos įsigyjant pirkimo PVM nebuvo atskaitytas, apmokestinamoji vertė yra pardavimo ir pirkimo kainų skirtumas.

393 straipsnis

1.  Siekiant sudaryti palankesnes perėjimo prie 402 straipsnyje nurodytų galutinių procedūrų sąlygas, Taryba, remdamasi Komisijos pranešimu, peržiūri 1 ir 2 skirsniuose numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą ir pagal Sutarties 93 straipsnį nusprendžia, ar panaikinti kai kurias arba visas minėtas nukrypti leidžiančias nuostatas.

2.  Taikant galutines procedūras, keleivių vežimas apmokestinamas išvykimo valstybėje narėje už tą kelionės dalį, kurios maršrutas – Bendrijoje, pagal išsamias taisykles, kurias turi nustatyti Taryba pagal Sutarties 93 straipsnį.

2

SKYRIUS

Nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias taikyti reikalingas leidimas

1

skirsnis

Supaprastinimo priemonės ir mokesčių vengimo ar sukčiavimo prevencijos priemonės

394 straipsnis

Valstybės narės, kurios 1977 m. sausio 1 d. taikė specialias priemones, kad supaprastintų PVM surinkimo procedūrą arba užkirstų kelią tam tikrų formų mokesčių vengimui ar sukčiavimui, gali šias priemones toliau taikyti, jei jos atitinkamai pranešė apie tai Komisijai iki 1978 m. sausio 1 d. ir jei tokios supaprastinimo priemonės atitinka 395 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytą kriterijų.

395 straipsnis

1.  Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo šios direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių vengimui ar sukčiavimui.

PVM surinkimo procedūros supaprastinimo priemonės negali įtakoti, nebent labai nežymiai, valstybės narės mokesčių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, bendros sumos.

2.  Valstybė narė, pageidaujanti imtis 1 dalyje nurodytų priemonių, siunčia prašymą Komisijai ir pateikia jai visą būtiną informaciją. Jei Komisija mano, kad ji neturi visos būtinos informacijos, ji kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per du mėnesius nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios informacijos jai trūksta.

Komisija, gavusi visą informaciją, kuri jos manymu yra būtina prašymui įvertinti, per vieną mėnesį atitinkamai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę ir perduoda prašymą jo originalia kalba kitoms valstybėms narėms.

3.  Per tris mėnesius nuo 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto informavimo Komisija pateikia Tarybai atitinkamą pasiūlymą arba, jei ji nepritaria prašomai nukrypti leidžiančiai nuostatai, komunikatą, kuriame išdėsto savo nepritarimo priežastis.

4.  2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra bet kuriuo atveju užbaigiama per aštuonis mėnesius nuo dienos, kada Komisija gauna prašymą.

2

skirsnis

Tarptautiniai susitarimai

396 straipsnis

1.  Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei su trečiąja šalimi arba tarptautine organizacija sudaryti susitarimą, kuriame būtų įtrauktos nuo šios direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos.

2.  Valstybė narė, pageidaujanti sudaryti susitarimą, kaip nurodyta 1 dalyje, siunčia prašymą Komisijai ir pateikia jai visą būtiną informaciją. Jei Komisija mano, kad ji neturi visos būtinos informacijos, ji kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per du mėnesius nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios informacijos jai trūksta.

Komisija, gavusi visą informaciją, kuri jos manymu yra būtina prašymui įvertinti, per vieną mėnesį atitinkamai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę ir perduoda prašymą jo originalia kalba kitoms valstybėms narėms.

3.  Per tris mėnesius nuo 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto informavimo Komisija pateikia Tarybai arba atitinkamą pasiūlymą, arba, jei ji nepritaria prašomai nukrypti leidžiančiai nuostatai, komunikatą, kuriame išdėsto savo nepritarimo priežastis.

4.  2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra bet kuriuo atveju užbaigiama per aštuonis mėnesius nuo dienos, kada Komisija gauna prašymą.

XIV

ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

1

SKYRIUS

Įgyvendinimo priemonės

397 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai patvirtina šiai direktyvai įgyvendinti būtinas priemones.

2

SKYRIUS

PVM komitetas

398 straipsnis

1.  Įsteigiamas patariamasis pridėtinės vertės mokesčio komitetas, kuris vadinamas „PVM komitetu“.

2.  PVM komitetą sudaro valstybių narių ir Komisijos atstovai.

Komiteto pirmininkas yra Komisijos atstovas.

Sekretoriavimo paslaugas komitetui teikia Komisija.

3.  PVM komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

4.  PVM komitetas nagrinėja ne tik klausimus, dėl kurių konsultuojamasi pagal šią direktyvą, bet ir komiteto pirmininko savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu iškeltus klausimus, susijusius su Bendrijos nuostatų dėl PVM taikymu.

3

SKYRIUS

Valiutų perskaičiavimo kursai

399 straipsnis

Nepažeidžiant kitų specialių nuostatų, šioje direktyvoje nurodytoms sumoms eurais lygiavertės sumos nacionaline valiuta nustatomos pagal 1999 m. sausio 1 d. euro perskaičiavimo kursą. Po šios datos į Bendriją įstojusios valstybės narės, kurios neįsivedė euro kaip bendros valiutos, naudoja euro perskaičiavimo kursą, taikytą jų įstojimo dieną.

400 straipsnis

392 straipsnyje nurodytas sumas perskaičiuodamos į sumas nacionalinėmis valiutomis valstybės narės gali pakoreguoti perskaičiavus valiutą gautas sumas iki 10 % didėjančia arba mažėjančia tvarka.

4

SKYRIUS

Kiti mokesčiai ir rinkliavos

401 straipsnis

Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės nuostatų, ši direktyva nedraudžia valstybėms narėms toliau taikyti ar įvesti mokesčius draudimo sutartims, lažyboms ir azartiniams žaidimams, akcizo mokesčius, žyminius mokesčius arba, platesne prasme, bet kokius mokesčius ar rinkliavas, kurie negali būti laikomi apyvartos mokesčiais, tačiau surenkant tuos mokesčius ar rinkliavas prekyboje tarp valstybių narių neturi atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.

XV

ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1

SKYRIUS

Valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo pereinamojo laikotarpio procedūros

402 straipsnis

1.  Šioje direktyvoje numatytos procedūros valstybių narių tarpusavio prekybai apmokestinti yra pereinamojo laikotarpio procedūros, kurias pakeis galutinės procedūros, grindžiamos principu, kad apmokestinama prekių tiekimo ar paslaugų teikimo kilmės valstybėje narėje.

2.  Išnagrinėjusi 404 straipsnyje nurodytą pranešimą ir nusprendusi, kad perėjimo prie galutinių procedūrų sąlygos yra įvykdytos, pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba patvirtina būtinas nuostatas, kad įsigaliotų ir veiktų galutinės procedūros.

403 straipsnis

Pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba priima direktyvas, kurios yra reikalingos, kad papildytų bendrą PVM sistemą ir ypač laipsniškai apribotų arba panaikintų nuo šios sistemos nukrypti leidžiančias nuostatas.

404 straipsnis

Remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, kas ketverius metus nuo šios direktyvos priėmimo Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija teikia pranešimą, kaip veikia bendra PVM sistema valstybėse narėse ir visų pirma kaip veikia pereinamojo laikotarpio procedūros, skirtos valstybių narių tarpusavio prekybai apmokestinti. Prireikus, prieš šio pranešimo pridedami pasiūlymai dėl galutinių priemonių.

2

SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos dėl įstojimo į Europos Sąjungą

405 straipsnis

Taikant šį skyrių naudojamos šios sąvokos:

406 straipsnis

Nuostatos, galiojusios tuo metu, kai prekėms buvo taikytos laikinojo įvežimo procedūros visiškai neapmokestinant importo muitais, arba joms taikyta viena iš 156 straipsnyje nurodytų procedūrų ar aplinkybių, arba panašios procedūros ar aplinkybės vienoje iš naujųjų valstybių narių, taikomos toliau tol, kol prekėms nebebus taikomos tos procedūros ar aplinkybės po įstojimo datos, jei tenkinamos šios sąlygos:

407 straipsnis

Nuostatos, galiojusios tuo metu, kai prekėms buvo taikytos muitinės tranzito procedūros, taikomos toliau tol, kol prekėms nebebus taikomos šios procedūros po įstojimo datos, jei tenkinamos šios sąlygos:

408 straipsnis

1.  Jei įrodoma, kad prekės buvo laisvojoje apyvartoje vienoje iš naujųjų valstybių narių arba Bendrijoje, prekių importu laikomi šie atvejai, kai:

2.  Be 1 dalyje nurodyto atvejo, jei apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis asmuo prekes, kurios jam buvo patiektos Bendrijos ar vienos iš naujųjų valstybių narių teritorijoje iki įstojimo datos, naudoja po įstojimo datos valstybės narės teritorijoje, toks naudojimas laikomas prekių importu, jei tenkinamos šios sąlygos:

409 straipsnis

408 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais importo vieta pagal 61 straipsnį yra valstybėje narėje, kurios teritorijoje prekėms nebetaikomos procedūros ar aplinkybės, kurios buvo pradėtos joms taikyti iki įstojimo datos.

410 straipsnis

1.  Nukrypstant nuo 71 straipsnio, prekių importas pagal 408 straipsnį užbaigiamas neatsiradus apmokestinimo momentui, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

2.  Laikoma, kad 1 dalies c punkte nurodyta sąlyga tenkinama, šiais atvejais, kai:

3

SKYRIUS

Perkėlimas į nacionalinę teisę ir įsigaliojimas

411 straipsnis

1.  Direktyva 67/227/EEB ir Direktyva 77/388/EEB panaikinamos, nepažeidžiant valstybių narių prievolių perkelti šių direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę ir įgyvendinti tas direktyvas XI priedo B dalyje išvardintais terminais.

2.  Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir suprantamos pagal XII priede pateiktą koreliacijos lentelę.

412 straipsnis

1.  Valstybes narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję 2008 m. sausio 1 d., įgyvendina 2 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnį, 59 straipsnio 1 dalį, 196 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, 206 straipsnio 1 dalies a punktą, 399 straipsnį ir III priedo 18 punktą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Priimdamos šias nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

413 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2007 m. sausio 1 d..

414 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

I PRIEDAS

13 STRAIPSNIO 1 DALIES TREČIOJE PASTRAIPOJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

---

II PRIEDAS

▼M3

58 STRAIPSNYJE IR 59 STRAIPSNIO PIRMOS DALIES K PUNKTE NURODYTŲ ELEKTRONINIU BŪDU TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ORIENTACINIS SĄRAŠAS

▼B

---

III PRIEDAS

PREKIŲ IR PASLAUGŲ, KURIAS TIEKIANT IR TEIKIANT GALI BŪTI TAIKOMI 98 STRAIPSNYJE NURODYTI LENGVATINIAI TARIFAI, SĄRAŠAS

▼M5

▼B

▼M5

▼B

▼M5

▼B

▼M5

▼M5 —————

▼B

---

V PRIEDAS

PREKIŲ KATEGORIJOS, KURIOMS TAIKOMOS KITOS SANDĖLIAVIMO PROCEDŪROS NEI MUITINĖS SANDĖLIAVIMAS, KAIP NUMATYTA 160 STRAIPSNIO 2 DALYJE

---

VI PRIEDAS

199 STRAIPSNIO 1 DALIES D PUNKTE NURODYTŲ PREKIŲ TIEKIMO IR PASLAUGŲ TEIKIMO RŪŠIŲ SĄRAŠAS

---

VII PRIEDAS

295 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTE NURODYTŲ ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

---

VIII PRIEDAS

295 STRAIPSNIO 1 DALIES 5 PUNKTE NURODYTŲ ŽEMĖS ŪKIO PASLAUGŲ ORIENTACINIS SĄRAŠAS

---

IX PRIEDAS

311 STRAIPSNIO 1 DALIES 2, 3 IR 4 PUNKTUOSE NURODYTI MENO KŪRINIAI, KOLEKCIONAVIMO OBJEKTAI IR ANTIKVARINIAI DAIKTAI

A   DALIS

Meno kūriniai

B   DALIS

Kolekcionavimo objektai

C   DALIS

Antikvariniai daiktai

Senesnės nei 100 metų prekės, išskyrus meno kūrinius arba kolekcionavimo objektus (KN kodas 9706 00 00).

---

X PRIEDAS

▼M7

SANDORIŲ, KURIEMS TAIKOMOS 370 IR 371 STRAIPSNIUOSE BEI 375–390b STRAIPSNIUOSE NURODYTOS LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS, SĄRAŠAS

▼B

A   DALIS

Sandoriai, kuriuos valstybės narės gali ir toliau apmokestinti PVM

B   DALIS

Sandoriai, kurių valstybės narės gali ir toliau neapmokestinti PVM

---

XI PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinamos direktyvos su jų vėlesniais pakeitimais

B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinės teisės aktus terminai

(nurodyti 399 straipsnyje)

---

XII PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

---

( 1 )  ►C1  OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/98/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 129. ◄

( 2 )  ►C1  OL 71, 1967 4 14, p. 1301. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 77/388/EEB. ◄

( 3 ) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.

( 4 ) OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/106/EB (OL L 359, 2004 12 4, p. 30).

( 5 ) 1969 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 69/169/EEB dėl įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų nuostatų dėl tarptautiniais maršrutais keliaujančių asmenų importuojamų prekių atleidimo nuo apyvartos ir akcizo mokesčių suderinimo (OL L 133, 1969 6 4, p. 6). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/93/EB (OL L 346, 2005 12 29, p. 16).

( 6 ) 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/181/EEB dėl Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies taikymo, atleidžiant galutinį tam tikrų prekių importą nuo pridėtinės vertės mokesčio (OL L 105, 1983 4 23, p. 38). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 7 ) 2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) (OL L 286, 2006 10 17, p. 15).

( 8 ) 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos (OL L 326, 1986 11 21, p. 40).

( 9 ) 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL L 44, 2008 2 20, p. 23).

( 10 ) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

( 11 ) 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 76/308/EEB dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis (OL L 73, 1976 3 19, p. 18). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 12 ) 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 264, 2003 10 15, p. 1). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

( 13 ) 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

( 14 ) 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 264, 2003 10 15, p. 1).

( 15 ) OL L 13, 2000 1 19, p. 12.

( 16 ) OL L 338, 1994 12 28, p. 98.

( 17 ) OL 71, 1967 4 14, p. 1303/67. Direktyva, panaikinta Direktyva 77/388/EEB.

( 18 ) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.