31964L0432

Tarybos direktyva

1964 m. birželio 26 d.

dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis

(64/432/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 ir 100 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi jau galioja Tarybos reglamentas Nr. 20 dėl bendrosios kiaulienos rinkos laipsniško suformavimo [3] ir turi būti priimtas atitinkamas reglamentas dėl galvijienos, ir kadangi šie reglamentai taip pat skirti ir prekybai gyvais gyvūnais;

kadangi Reglamentas Nr. 20 atskira, Bendrijos vidaus prekybą supaprastinančia sistema pakeičia daugybę tradicinių apsaugos priemonių pasienyje; kadangi reglamentas, kuris turi būti priimtas dėl galvijienos, taip pat yra skirtas tokios prekybos kliuvinių pašalinimui;

kadangi kol Bendrijos galvijų ir kiaulių prekybai trukdys skirtingi valstybių narių sveikatos reikalavimai, pirmiau minėtų reglamentų įdiegimas neturės siekiamo poveikio;

kadangi tam, kad būtų pašalinti tokie skirtumai, turi būti imtasi priemonių bendrosios žemės ūkio politikos rėmuose, kartu nepažeidžiant jau priimtų arba rengiamų reglamentų dėl laipsniško bendro rinkų formavimo; kadangi tuo tikslu turi būti suderintos valstybių narių nuostatos dėl gyvūnų sveikatos;

kadangi žmonių ir gyvūnų sveikatos ir gyvybės apsaugos tikslu Sutarties 36 straipsnyje nurodyta valstybių narių teisė ir toliau drausti arba apriboti prekių importą, eksportą arba tranzitą, vis dėlto neatleidžia jų nuo įpareigojimo derinti tokius draudimus ir apribojimus pagrindžiančias nuostatas, kuriomis remiasi tokie draudimai ir apribojimai, nes tokių nuostatų skirtumai trukdo įgyvendinti bendrąją žemės ūkio politiką ir jai funkcionuoti;

kadangi dėl tokio derinimo iš eksportuojančios šalies turi būti pareikalauta užtikrinti, kad Bendrijos vidaus prekybai skirti veisimui, produkcijai arba skerdimui auginami galvijai ir kiaulės, regionai, iš kurių vežami ir kuriuose pakraunami tokie gyvūnai, bei naudojamos transporto priemonės atitiktų tam tikrus gyvūnų sveikatos reikalavimus, užtikrinančius, jog gyvūnai nėra užkrečiamos arba infekcinės ligos šaltinis;

kadangi tam, kad valstybės narės galėtų būti tikros, jog tokių reikalavimų laikomasi, turi būti nustatyta, kad oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas išduotų sveikatos sertifikatą, kartu su gyvūnais gabenamą iki jų paskirties vietos;

kadangi valstybės narės turi turėti teisę uždrausti įvežti į jų teritoriją galvijus ir kiaules, jeigu nustatoma, kad jie serga arba įtariama, kad gali sirgti kokia nors užkrečiama arba infekcine liga, jeigu jie gali išplatinti tokią ligą, patys ja nesirgdami, arba jeigu jie neatitinka Bendrijos gyvūnų sveikatos nuostatų;

kadangi nėra priežasties leisti valstybėms narėms drausti įvežti į savo teritoriją galvijus ir kiaules dėl priežasčių, nesusijusių su gyvūnų sveikata, ir kadangi dėl to siuntėjui arba jo atstovui paprašius turėtų būti leista grąžinti tokius gyvūnus į eksportuojančią šalį, nebent būtų priežasčių pasielgti priešingai;

kadangi draudimų ar apribojimų atveju, tokių veiksmų priežastys turėtų būti praneštos gyvūnų siuntėjui arba jo atstovui bei eksportuojančios šalies centrinei kompetentingai institucijai;

kadangi dėl draudimo arba apribojimo pagrįstumo tarp jo ir valstybės narės paskirtos atsakingosios institucijos kilus nesutarimams, siuntėjas turėtų turėti galimybę susipažinti su veterinarijos eksperto, kurį jis gali išsirinkti iš Komisijos sudaryto sąrašo, nuomone;

kadangi pasirodo, kad tam tikrais atvejais ir tam tikroms gyvūnų rūšims, kai nesukeliamas joks pavojus sveikatai, šios direktyvos bendrosios nuostatos gali būti taikomos švelniau, leidžiant importuojančioms valstybėms narėms nustatyti bendro pobūdžio arba specialias nukrypti leidžiančias nuostatas;

kadangi dėl tam tikrų ypatingų probleminių sričių nuostatos valstybėse narėse negali būti suderintos, kol nebus atlikti išsamesni tyrimai;

kadangi supaprastinta pakeitimo tvarka gali būti nustatyta priedams B–D, nes šių priedų taisyklės yra techninio pobūdžio ir gali būti lengvai pakeistos; kadangi tuo tikslu padaryti tokias pataisas teisė turėtų būti suteikta Komisijai, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma Bendrijos vidas prekybai galvijais ir kiaulėmis, auginamais veisimui, produkcijai arba skerdimui.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) "ūkis" reiškia žemės ūkio veiklos vienetą arba oficialiai prižiūrimas prekiautojo patalpas valstybės narės teritorijoje, kuriose nuolat laikomi arba auginami gyvūnai, skirti veisimui, produkcijai arba skerdimui;

b) "skersti skirtas gyvūnas" – tai galvijas arba kiaulė, kuris, atvežtas į paskirties šalį, tiesiogiai pristatomas į skerdyklą arba šalia jos esančią turgavietę, iš kurios gyvūnai pagal joje galiojančias taisykles gali būti pervežti tik į skerdyklą, kurią šiam tikslui patvirtino centrinė kompetentinga institucija. Tokiu atveju turgavietėje pabuvę gyvūnai tokioje skerdykloje turi būti paskersti ne vėliau kaip per septyniasdešimt dvi valandas po jų atvežimo į turgų;

c) "veisimui arba produkcijai skirti gyvūnai" – tai galvijai arba kiaulės, nenurodyti b punkte, skirti, be kita ko, veisimui, pieno ar mėsos pramonei, arba darbiniams tikslams;

d) "tuberkulioze nesergantis galvijas" – tai galvijas, atitinkantis A priedo I dalies 1 punkto sąlygas;

e) "oficialiai tuberkulioze nesergančių galvijų banda" – tai galvijų banda, atitinkanti A priedo I dalies 2 punkto sąlygas;

f) "brucelioze nesergantis galvijas" – tai galvijas, atitinkantis A priedo II dalies 1 punkto sąlygas;

g) "oficialiai brucelioze nesergančių galvijų banda" – tai galvijų banda, atitinkanti A priedo II dalies A skyriaus 2 punkto sąlygas;

h) "brucelioze neserganti galvijų banda" – tai galvijų banda, atitinkanti A priedo II dalies A skyriaus 3 punkto sąlygas;

i) "brucelioze nesergančios kiaulės" – tai kiaulės, atitinkančios A priedo II dalies B skyriaus 1 punkto sąlygas;

k) "brucelioze neserganti kiaulių banda" – tai kiaulių banda, atitinkanti A priedo II dalies B skyriaus 2 punkto sąlygas;

l) "epizootinių ligų neapimta teritorija" – tai 20 km skersmens teritorija, kur, oficialiais duomenimis, bent trisdešimt dienų prieš pakraunant gyvūnus:

i) nė vienas galvijas nesirgo snukio ir nagų liga;

ii) nė viena kiaulė nesirgo snukio ir nagų liga, kiaulių maru arba kontaginiu kiaulių paralyžiumi (Tešeno liga);

m) "ligos, apie kurias būtina informuoti" – tai E priede nurodytos ligos;

n) "oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas" – tai valstybės narės centrinės kompetentingos institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas;

o) "eksportuojanti šalis" – tai valstybė narė, iš kurios galvijai ir kiaulės siunčiamos į kitą valstybę narę;

p) "paskirties šalis" – tai valstybė narė, į kurią galvijai ir kiaulės vežami iš kitos valstybės narės.

3 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad iš jos teritorijos į kitą valstybę narę būtų siunčiami tik tie galvijai ir kiaulės, kurie atitinka 2 dalyje nurodytas bendrąsias sąlygas, prireikus ir atsižvelgdama į 7 dalies nuostatas, ir 3–6 dalyse tam tikroms galvijų ir kiaulių kategorijoms nustatytas specialiąsias sąlygas, nustatytas.

2. Galvijai ir kiaulės, kuriems taikoma ši direktyva:

a) pakrovimo dieną neturi turėti jokių klinikinių ligos požymių;

b) buvo įsigyti ūkyje, oficialiai atitinkančiame šias nustatytas sąlygas:

i) ūkis turi būti epizootinių ligų neapimtos teritorijos centre;

ii) bent tris mėnesius iki išsiuntimo tokio ūkio galvijai nesirgo snukio ir nagų liga bei galvijų brucelioze, o kiaulės – snukio ir nagų liga, galvijų ir kiaulių brucelioze, kiaulių maru ir kontaginio kiaulių paralyžiumi (Tešeno liga);

iii) bent trisdešimt dienų iki išsiuntimo tokio ūkio gyvūnai nesirgo jokiomis ligomis, apie kurias būtina informuoti ir kuriomis gali užsikrėsti arba būti infekuoti tokių rūšių gyvūnai;

c) gyvūnai, skirti veisimui ir produkcijai trisdešimt dienų iki jų pakrovimo išbuvo 2 dalies b punkte nurodytame ūkyje. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas gali patvirtinti, kad gyvūnai tikrai trisdešimt dienų iki jų pakrovimo buvo laikomi tokiame ūkyje, tais atvejais, kai gyvūnai identifikuojami šios dalies d punkte nurodytu būdu, taip patvirtinant, kad jie priklauso ūkiui.

d) turi būti identifikuojami pagal oficialų arba oficialiai patvirtintą įsagą ausyje, o kiaulės – pagal nuolatinį identifikavimo spaudą;

e) turi būti gabenami tiesiogiai iš ūkio į faktinę pakrovimo vietą:

i) atskirai nuo kitų porakanopių gyvūnų, išskyrus galvijus ir kiaules, kurie atitinka Bendrijos vidaus prekybai nustatytas sąlygas;

ii) gyvūnai, skirti veisimui ir produkcijai atskirai nuo skerdimui skirtų gyvūnų;

iii) transporto priemonėmis arba konteineriais, iš anksto išplautais ir išdezinfekuotais eksportuojančioje šalyje oficialiai patvirtintomis dezinfekavimo priemonėmis;

f) prieš vežami į paskirties vietą, turi būti pakrauti specialioje epizootinių ligų neapimtos teritorijos centre esančioje konkrečioje vietoje, laikantis šios dalies e punkte nurodytų sąlygų;

g) pakrovus turi būti kuo greičiau siunčiami tiesiai į eksportuojančios šalies pasienio postą;

h) į paskirties vietą turi būti vežami kartu su sveikatos sertifikatu, atitinkančiu F priede nurodytus I–IV pavyzdžius, kuris, užpildytas bent jau oficialia paskirties šalies kalba, išduodamas pakrovimo dieną ir galioja dešimt dienų.

3. Be to, galvijai, skirti veisimui arba produkcijai:

a) iki pakrovimo likus bent penkiolikai dienų ir ne anksčiau kaip prieš keturis mėnesius turi būti paskiepyti nuo A, O ir C tipo snukio ir nagų ligos viruso nukenksminta viruso vakcina, patvirtinta ir kontroliuojama eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos;

b) turi būti įsigyti iš oficialiai tuberkulioze nesergančių galvijų bandos, nesergantys tuberkulioze, visų pirma laikantis A ir B priedų nuostatų atlikto tuberkulinizacijos rezultatai turi būti neigiami;

c) turi būti įsigyti iš oficialiai brucelioze nesergančių galvijų bandos, nesergantys brucelioze, visų pirma pagal A ir C priedų nuostatas atlikus sero-agliutinacinį tyrimą, brucelų skaičius turi būti mažesnis nei 30 tarptautinių agliutinacijos vienetų viename mililitre;

d) melžiamos karvės neturi turėti jokių klinikinių mastito požymių; be to, tokių karvių pienas, ištirtas pagal D priedo nuostatas, neturi turėti jokių uždegimams būdingų savybių arba ypač pavojingų mikroorganizmų.

4. Be to, kiaulės, skirtos veisimui arba produkcijai turi būti iš brucelioze nesergančios bandos, pačios neturi būti sergančios brucelioze, visų pirma pagal A ir C priedų nuostatas atlikus kiaulėms sero-agliutinacinį tyrimą, brucelų skaičius turi būti mažesnis nei 30 tarptautinių agliutinacijos vienetų viename mililitre; sero-agliutinacinį tyrimą būtina atlikti tik daugiau kaip 25 kilogramus sveriančioms kiaulėms.

5. Be to, skerdimui skirti gyvūnai turi būti tie galvijai arba kiaulės, kurie neturi būti paskersti pagal valstybės narės užkrečiamų arba infekcinių ligų naikinimo programą.

6. Be to, vyresni nei keturių mėnesių skerdimui skirti galvijai:

a) iki pakrovimo likus bent penkiolikai dienų ir ne anksčiau kaip prieš keturis mėnesius turi būti paskiepyti nuo A, O ir C tipo snukio ir nagų ligos viruso nukenksminta viruso vakcina, patvirtinta ir kontroliuojama eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos; tačiau vakcinacijos galiojimo laikas pratęsiamas iki dvylikos mėnesių tiems galvijams, kurie pakartotinai paskiepijami valstybėse narėse, kuriose tokie gyvūnai skiepijami kasmet ir kuriose jie, susirgę snukio ir nagų liga, yra sistemingai skerdžiami;

b) jeigu jie įsigyti ne iš oficialiai tuberkulioze nesergančių galvijų bandos, tuberkulinizacijos, atliktos remiantis A ir B priedų nuostatomis, rezultatai turi būti neigiami;

c) jeigu jie įsigyti ne iš oficialiai brucelioze nesergančios galvijų bandos, brucelų skaičius po sero-agliutinacinio tyrimo, atlikto remiantis A ir C priedų nuostatomis, turi būti mažesnis nei 30 tarptautinių agliutinacijos vienetų viename mililitre.

7. Patvirtinama, kad norint prekiauti Bendrijos viduje į kitą valstybę narę ketinamais gabenti veisimui, produkcijai arba skerdimui skirtais gyvūnais, jie turi būti įgyti oficialiai patvirtintoje turgavietėje, kuri atitiktų šias sąlygas:

a) turgavietę turi prižiūrėti oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas;

b) turgavietė turi būti įsikūrusi epizootinių ligų neapimtos teritorijos centre ir tokioje vietoje, kur tą pačią dieną nevyksta joks kitas galvijų turgus;

c) po dezinfekcijos turgavietė turi būti naudojama arba gyvūnams, skirtiems veisimui ar produkcijai, arba skerdimui skirtiems gyvūnams, kurie atitinka 2–6 dalyse ir 4 straipsnyje nurodytus Bendrijos vidaus prekybos reikalavimus, jeigu tos sąlygos taikomos tos rūšies gyvūnams. 2 dalies e punkto nuostatų turi būti ypač laikomasi tada, kai gyvūnai siunčiami į turgavietę. Gyvūnai, prieš vežant iš šios dalies reikalavimus atitinkančio ūkio arba turgavietės į pakrovimo vietą, gali būti nuvežti į oficialiai prižiūrimą surinkimo punktą, jeigu toks punktas atitinka turgavietėms nustatytas sąlygas.

Tokiose turgavietėse įsigyti gyvūnai iš turgavietės arba surinkimo punkto turi būti iškart ir laikantis 2 dalies e ir g punktų nuostatų siunčiami į tikrąją pakrovimo vietą ir eksportuojami į paskirties šalį.

Tokiems gyvūnams už jų kilmės ūkio ribų, ypač iš turgavietės, surinkimo punkto arba tikrosios pakrovimo vietos surinkti gaištamas laikas gali būti įskaičiuotas į 2 dalies c punkte nustatytą trisdešimties dienų periodą, tačiau negali viršyti keturių dienų.

8. Tokias straipsnio 7 dalyje minimas turgavietes, patvirtintas veisimui arba produkcijai ir skerdimui skirtiems gyvūnams, paskiria eksportuojanti šalis. Apie tai, kurios turgavietės yra patvirtintos, ji praneša kitų valstybių narių centrinėms kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.

9. Eksportuojanti šalis nustato 7 dalyje minimų turgaviečių ir surinkimo punktų oficialios priežiūros tvarką ir užtikrina, kad tokia priežiūra būtų atlikta.

10. 7 dalyje numatytu atveju, sveikatos sertifikatuose, atitinkančiuose F priedo I–IV pavyzdžius, turi būti padaryti atitinkami įrašai.

11. Eksportuojanti šalis nustato oficialią prekiautojų patalpų priežiūros tvarką ir užtikrina, kad tokia priežiūra būtų atlikta.

12. Jeigu ūkiui arba teritorijai, kurioje toks ūkis yra, taikomi oficialūs apribojimai dėl protrūkio ligos, kuria gali užsikrėsti arba būti infekuoti aptariamų rūšių gyvūnai, tai 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose bei 2 straipsnio c punkte nustatyti terminai įsigalioja nuo tos dienos, kai tokie draudimo apribojimai buvo oficialiai panaikinti.

4 straipsnis

1. Visi Bendrijos vidaus prekybai skirti gyvūnai iki pakrovimo dienos turi būti išbuvę eksportuojančios valstybės narės teritorijoje:

a) veisimui arba produkcijai skirti gyvūnai – ne mažiau kaip šešis mėnesius;

b) skerdimui skirti gyvūnai – ne mažiau kaip tris mėnesius.

Jeigu tokie gyvūnai yra atitinkamai jaunesni kaip šešių ar trijų mėnesių, nuo gimimo jie turi būti laikomi eksportuojančios valstybės narės teritorijoje.

2. Visais atvejais, kai taikoma 1 dalis, atitinkami įrašai turi būti padaryti F priede (I–IV pavyzdžiai) nurodytuose sveikatos sertifikatuose.

5 straipsnis

Jeigu 3 straipsnio 3 dalies a punkte ir 6 dalies a punkte minimos vakcinos gaminamos ne valstybėje narėje, jos įsigyjamos kitoje valstybėje narėje, išskyrus tuos atvejus, kai, atsiradus naujiems moksliniams duomenims arba pritrūkus tinkamomis iki to laiko laikytų vakcinų, vakcinos įsigytinos už Europos ekonominės bendrijos ribų. Kilus snukio ir nagų ligos, išskyrus A, O ir C tipų arba tų tipų variantų, nuo kurių tuo metu naudojamos vakcinos apsaugo nepakankamai arba visiškai neapsaugo, protrūkiams, kiekviena valstybė narė gali imtis reikiamų skubos priemonių prisitaikyti vakcinų receptūras ir jas tinkamai panaudoti. Tuo pat metu ji apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją. Komisija gali organizuoti diskusijas apie priemones, kurių buvo imtasi ar reikėtų imtis.

6 straipsnis

1. Valstybės narės siunčia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pasienio postų, per kuriuos galvijai ir kiaulės turėtų būti vežami į jų teritoriją, sąrašą.

Sprendžiant, kuriais pasienio postais būtų galima pasinaudoti, turi būti atsižvelgiama į prekybos kelius ir visas galimas transporto priemones, kuriuos renkantis turi būti laikomasi su gyvūnų sveikata susijusių nuostatų.

2. Kiekviena paskirties šalis gali pareikalauti, kad siuntėjas arba jo atstovas iš anksto praneštų apie įvežamą į jų teritoriją galvijų arba kiaulių siuntą, gyvūnų tipą, jų savybes ir skaičių, pasienio postą ir numatomą atvykimo laiką. Tačiau ji negali reikalauti, kad toks pranešimas būtų pateiktas anksčiau negu prieš keturiasdešimt aštuonias valandas iki krovinio įvežimo į jos teritoriją.

3. Kiekviena paskirties šalis gali uždrausti įvežti į jos teritoriją galvijus ir kiaules, jeigu pasienio poste patikrinęs oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas nustato, kad:

a) gyvūnai yra paveikti arba įtariama, kad gali būti paveikti ligos, arba užkrėsti liga, apie kurią būtina informuoti;

b) tokiems gyvūnams nebuvo taikomos 3 ir 4 straipsnio nuostatos.

Paskirties šalis gali imtis reikiamų priemonių, tarp jų ir karantino, kad išsiaiškintų, ar įtarimą keliantys gyvūnai gali būti paveikti ligos arba užkrėsti liga, apie kurią būtina informuoti, arba ar jie gali tokią ligą išplatinti.

Vadovaujantis sprendimais, priimtais remiantis pirmuoju arba antruoju sakiniu, siuntėjui arba jo atstovui paprašius, gyvūnus turi būti leista grąžinti atgal, jeigu tai nepažeistų sveikatos interesų.

4. Jeigu gyvūnus įvežti draudžiama dėl 3 dalies a punkte išdėstytos priežasties ir eksportuojanti šalis arba, atitinkamai, tranzito šalis per aštuonias valandas neišduoda leidimo grąžinti jų atgal, paskirties šalies kompetentinga institucija gali duoti nurodymą tokius gyvūnus paskersti arba sunaikinti.

5. Atvežti į skerdyklą gyvūnai turi būti kuo greičiau paskersti laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų. Skerdimui skirti gyvūnai, kurie atvežti į paskirties šalį, iškart siunčiami į šalia skerdyklos esančią turgavietę, pagal kurios taisykles visi turgavietėje pabuvę gyvūnai gali būti persiųsti tik į centrinės kompetentingos institucijos patvirtintą tokios paskirties skerdyklą, kurioje turi būti paskersti ne vėliau kaip per septyniasdešimt dvi valandas po jų atvežimo į turgavietę.

Kompetentinga paskirties valstybės narės institucija, atsižvelgusi į gyvūnų sveikatą, gali nurodyti, į kurią skerdyklą tokie gyvūnai turi būti siunčiami.

6. Jeigu į paskirties šalies teritoriją įvežus veisimui arba produkcijai skirtus gyvūnus paaiškėja faktai, kuriais remiantis būtų galima taikyti 3 dalies pirmąjį sakinį, centrinė eksportuojančios šalies kompetentinga institucija, centrinei paskirties šalies kompetentingai institucijai paprašius, turi atlikti būtinus tyrimus ir nedelsdama informuoti tą instituciją apie tyrimų rezultatus.

7. Apie sprendimus, kompetentingos institucijos priimtus remiantis 3–5 dalimis, ir jų priežastis turi būti pranešta siuntėjui arba jo atstovui. Jam pageidaujant, šie pagrįsti sprendimai turi būti nedelsiant išsiųsti raštu, nurodant, kokie apeliaciniai skundai gali būti pateikti prieš juos pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, nurodant šių skundų pateikimo formą ir pateikimo laiką. Sprendimai taip pat turi būti pateikti centrinei eksportuojančios šalies kompetentingai institucijai.

7 straipsnis

1. Paskirties šalys vienai ar daugiau eksportuojančių šalių gali išduoti bendro pobūdžio leidimus arba tam tikriems konkretiems atvejams skirtus leidimus, leidžiančius į jų teritoriją įvežti:

A. Veisimui, produkcijai arba skersti skirtus galvijus, kurie:

a) nukrypstant nuo 3 straipsnio 3 dalies a punkto arba 6 dalies a punkto nuostatų, nebuvo paskiepyti nuo snukio ir nagų ligos, jeigu, likus bent šešiems mėnesiams iki pakrovimo, eksportuojančioje šalyje ir atitinkamose tranzito šalyse oficialiai nebuvo užregistruota nė vieno snukio ir nagų ligos atvejo;

b) nukrypstant nuo 3 straipsnio 3 dalies a punkto arba 6 dalies a punkto nuostatų, likus ne daugiau kaip dešimčiai dienų iki pakrovimo buvo gydomi nuo snukio ir nagų ligos eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos patvirtintu bei kontroliuojamu ir paskirties šalies kompetentingos institucijos pripažintu šiai ligai skirtu serumu.

B. Veisimui arba produkcijai skirti galvijai, kurie, nukrypstant nuo 3 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatų, kilę iš brucelioze nesergančios bandos.

C. Skerdimui skirti galvijai:

a) kurių tuberkulinizacijos rezultatai, nukrypstant nuo 3 straipsnio 6 dalies c punkto nuostatų, yra teigiami;

b) kurių brucelų skaičius po sero-agliutinacinio tyrimo yra lygus trisdešimčiai arba didesnis negu 30 tarptautinių agliutinacijos vienetų viename mililitre.

2. Tais atvejais, kai, remdamasi 1 dalimi, paskirties šalis išduoda bendrąjį leidimą, ji nedelsdama informuoja apie tai kitas valstybes nares ir Komisiją.

3. Tais atvejais, kai, remdamasi 1 dalimi, paskirties šalis išduoda bet kokį kitą leidimą, turi būti gautas atitinkamas leidimas iš tranzito šalių, jei vykdomos tranzito operacijos.

4. Eksportuojančios šalys imasi visų reikiamų priemonių, kad sveikatos sertifikatuose, kurių pavyzdžiai pateikti F priede (I ir II pavyzdžiai), būtų įrašyta, ar buvo pritaikyta viena iš 1 dalyje pateiktų galimybių.

8 straipsnis

Kol įsigalios tokios nuostatos, kurios gali būti priimtos Europos ekonominėje bendrijoje, ši direktyva neturi įtakos valstybių narių nuostatoms dėl:

a) galvijų ir kiaulių, kurie buvo gydomi antibiotikais, estrogenais arba tireostatikais;

b) trichineliozės prevencijos, su sąlyga, kad tos nuostatos nebūtų diskriminacinio pobūdžio, ypač tų eksportuojančių valstybių, kuriose sistemingai tiriamos trichinelės, atžvilgiu.

9 straipsnis

1. Jeigu manoma, kad yra tikimybė, jog valstybėje narėje gyvūnų ligos gali išplisti dėl į jos teritoriją įvežamų galvijų arba kiaulių iš trečiųjų šalių, valstybė narė gali imtis šių priemonių:

a) kilus epizootinės ligos protrūkiui kitoje valstybėje narėje, laikinai uždrausti arba apriboti galvijų arba kiaulių iš ligos paliestų tokios valstybės teritorijų įvežimą;

b) plačiai išplitus epizootinei ligai arba kilus kitos rimtos užkrečiamos arba infekcinės gyvūnų ligos protrūkiui, laikinai uždrausti arba apriboti galvijų arba kiaulių iš bet kokios tokios valstybės teritorijos įvežimą.

2. Apie priemones, kurių valstybė narė imasi remdamasi 1 dalimi, per dešimt darbo dienų turi būti pranešta kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, tiksliai nurodant tokių priemonių priežastis.

3. Jeigu suinteresuota valstybė narė mano, kad 1 dalyje minimas draudimas arba apribojimas yra nepagrįstas, ji gali kreiptis į Komisiją, kad tai nedelsiant būtų apsvarstyta.

10 straipsnis

1. Ši direktyva neturi įtakos teisei apeliacine tvarka, nustatyta valstybės narės galiojančių teisės aktų, apskųsti šia direktyva vadovaujantis kompetentingų institucijų priimtus sprendimus.

2. Kol kompetentinga institucija nesiėmė kitų priemonių, išskyrus tas, kai dėl pavojaus gyvūnų arba visuomenės sveikatai gyvūnus būtina paskersti arba sunaikinti, kiekviena valstybė narė siuntėjams, kurių galvijams ir kiaulėms taikomos tokios 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės, suteikia teisę kreiptis į veterinarijos ekspertą, kuris nustatytų, ar buvo laikomasi 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, nuomonės.

Toks veterinarijos ekspertas turi būti valstybės narės, kuri nėra eksportuojanti šalis arba paskirties šalis, pilietis.

Komisija valstybių narių pasiūlymu sudaro veterinarijos ekspertų, kuriems gali būti pavesta suformuluoti tokias nuomones, sąrašą. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, ji nustato bendrąsias taisykles, kurių turi būti laikomasi, ypač dėl tokių išvadų formulavimo tvarkos.

11 straipsnis

Jeigu Bendrijos nuostatos, susijusios su galvijų ir kiaulių iš trečiųjų šalių importu, netaikomos tuo metu, kai įsigalioja ši direktyva, arba laukiama, kol jos bus pradėtos taikyti, nacionalinės nuostatos, susijusios su importuojamais iš tokių šalių galvijais ir kiaulėmis, neturi būti palankesnės už Bendrijos vidaus prekybą reglamentuojančias nuostatas.

12 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per dvylika mėnesių nuo šios direktyvos pranešimo, ją įgyvendina, ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

13 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1964 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. Heger

[1] OL 61, 1963 4 19, p. 1254/63.

[2] OL 121, 1964 7 29, p. 2009/64.

[3] OL 30, 1962 4 20, p. 945/62.

--------------------------------------------------

A PRIEDAS

I. Tuberkulioze nesergantys galvijai ir bandos

1. Galvijas laikomas nesergantis tuberkulioze, jeigu jis neturi jokių klinikinių tuberkuliozės požymių, nereaguoja į tuberkulinizaciją, atliekant tyrimą iki pakrovimo likus ne daugiau kaip trisdešimčiai dienų, nepastebimos jokios kitos konkrečios reakcijos, ir jeigu jis yra iš oficialiai tuberkulioze nesergančių galvijų bandos, apibūdinamos šio poskyrio 2 punkte.

2. Galvijų banda laikoma oficialiai neserganti tuberkulioze, jeigu joje:

a) visi gyvūnai neturi klinikinių tuberkuliozės požymių;

b) visi vyresni kaip šešių savaičių gyvūnai neigiamai reagavo mažiausiai į dvi tuberkulinizacijas, oficialiai atliktas remiantis B priedu, pirmąją atliekant praėjus šešiems mėnesiams po bandos dezinfekcijos, antrąją – dar po šešių mėnesių, o likusias – darant tarp jų vieno ar dviejų mėnesių pertrauką, atliekant jas valstybėse narėse, kur visi bandos galvijai yra prižiūrimi oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo ir kur tuberkuliozės infekcijos koeficientas sudaro mažiau kaip 1 %;

c) nė vienas galvijas neįvežtas be oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo pažymėjimo, liudijančio, kad gyvūno reakcija į tuberkulinizaciją, nustatyta remiantis B priedo 21 dalyje a punkte nurodytais kriterijais, yra neigiama ir kad jis įsigytas iš oficialiai tuberkulioze nesergančios galvijų bandos.

II. Brucelioze nesergantys galvijai ir kiaulės ir galvijų bei kiaulių bandos

A. Galvijai ir kiaulės

1. Galvijas laikomas nesergančiu brucelioze, jeigu jis nerodo jokių klinikinių ligos požymių, jeigu po sero-agliutinacinio tyrimo, atlikto likus ne daugiau kaip trisdešimčiai dienų iki pakrovimo ir laikantis C priedo nuostatų, brucelų skaičius yra mažesnis negu 30 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre, ir jeigu jis yra iš oficialiai brucelioze nesergančios galvijų bandos, apibūdintos 2 dalyje. Be to, jaučių spermoje neturi būti bruceliozinių agliutininų.

2. Galvijų banda yra laikoma oficialiai neserganti brucelioze, jeigu:

a) joje nėra galvijų, paskiepytų nuo bruceliozės gyvąja vakcina;

b) visi galvijai bent šešis mėnesius neturėjo klinikinių bruceliozės požymių;

c) visi vyresni kaip dvylikos mėnesių galvijai:

aa) du kartus oficialiai tirti dviem sero-agliutinaciniais tyrimais pagal C priedą ir brucelų skaičius yra mažesnis kaip 30 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre; pirmasis sero-agliutinacinis tyrimas gali būti pakeistas trimis kas tris mėnesius atliekamais žiedo tyrimais, tačiau tokiu atveju antrasis sero-agliutinacinis tyrimas turi būti atliktas po trečiojo žiedo tyrimo praėjus bent šešioms savaitėms;

bb) yra kasmet tikrinami, ar nėra apimti bruceliozės, atliekant tris žiedo tyrimus bent kas tris mėnesius arba atliekant du žiedo ir vieną sero-agliutinacinį tyrimą, darant bent trijų mėnesių pertrauką; negalint atlikti žiedo tyrimo, kasmet kas šešis mėnesius atliekami du sero-agliutinaciniai tyrimai; valstybėse narėse, kur visą galvijų bandą prižiūri oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas ir kur bruceliozės infekcijų skaičius sudaro mažiau kaip 1 %, kasmet reikia atlikti tik du žiedo tyrimus, arba, jei to padaryti neįmanoma, vieną sero-agliutinacinį tyrimą;

d) nė vienas galvijas neįvežtas be oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo pažymėjimo, liudijančio, kad po sero-agliutinacinio tyrimo, kuris tokiam galvijui buvo atliktas ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki jam patenkant į bandą, jo brucelų skaičius yra mažesnis kaip 30 tarptautinių agliutinacijos vienetų viename mililitre, ir kad jis, be to, yra iš oficialiai brucelioze nesergančios galvijų bandos.

3. Galvijų banda laikoma neserganti brucelioze, jeigu:

a) nukrypstant nuo 2 dalies a punkto nuostatų, joje yra galvijų nuo penkių iki aštuonių mėnesių amžiaus, skiepytų tik gyvąja vakcina Buck 19;

b) visi galvijai atitinka 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytas sąlygas; tačiau vyresnių kaip trisdešimties mėnesių amžiaus galvijų brucelų skaičius gali būti 30 tarptautinių agliutinacinių vienetų arba didesnis, tačiau mažesnis kaip 80 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre, kai komplemento surišimo reakcija yra neigiama.

B. Kiaulės ir kiaulių bandos

1. Kiaulė yra laikoma neserganti brucelioze, jeigu ji nerodo jokių klinikinių šios ligos požymių, o po sero-agliutinacinio tyrimo, atlikto pagal C priedą likus ne mažiau kaip trisdešimčiai dienų iki pakrovimo, brucelų skaičius yra mažesnis kaip 30 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre, o reakcija į komplemento surišimo tyrimą yra neigiama, ir, be to, ji yra iš brucelioze nesergančios bandos, apibūdintos 2 dalyje; sero-agliutinacinis tyrimas atliekamas tik daugiau kaip 25 kilogramus sveriančioms kiaulėms.

2. Kiaulių banda laikoma neserganti brucelioze, jeigu:

a) mažiausiai vienerius metus joje nebuvo užregistruotas nė vienas kiaulių bruceliozės atvejis ir nepastebėtas joks sirgimo šia liga požymis. Jeigu tokių požymių yra, tai oficialiai prižiūrint turi būti atlikti klinikiniai, bakteriologiniai ir, prireikus, serologiniai tyrimai, nustatantys, kad šie simptomai nebūdingi bruceliozei;

b) ji yra laikoma 20 km skersmens teritorijos centre, kur mažiausiai vienerius metus nebuvo oficialiai užregistruota nė vieno kiaulių bruceliozės atvejo;

c) tame ūkyje tuo pačiu metu laikomi galvijai yra oficialiai nesergantys brucelioze.

--------------------------------------------------

B PRIEDAS

Tuberkulino gamybos ir vartojimo standartai

1. Oficialūs turberkulino tyrimai turi būti atliekami su PPD (galvijų) tuberkulinu arba su tuberkulinu, paruoštu ant sintetinės terpės ir kaitinant.

2. PPD tuberkulinas turi būti tikrinamas standartiniu tuberkulinu, atitinkančiu Kopenhagos Staatens Seruminstitut tarptautinį PPD standartą.

Toks standartinis tuberkulinas turi būti tiekiamas iš Afdeling Roterdamo centrinio Diergeneeskundig instituto.

3. Vadinamieji "sintetiniai" tuberkulinai turi būti tikrinami standartiniu tuberkulinu, atitinkančiu tarptautinį anksčiau naudoto tuberkulino iš Kopenhagos Staatens Seruminstitut standartą.

Toks standartinis tuberkulinas turi būti tiekiamas iš Frankfurto prie Maino Paul-Ehrlich instituto.

4. Tuberkulinas turi būti ruošiamas su vienu iš čia pateiktų galvijams būdingų BK štamų:

a) An5;

b) Valee;

c) Behring.

5. Tuberkulinų pH turi būti tarp 6,5 ir 7.

6. Kaip konservantas tuberkulinuose gali būti naudojamas tik 0,5 % koncentracijos fenolas.

7. Jeigu tuberkulinai laikomi maždaug 4 °C temperatūroje, jie gali būti naudojami visą nurodytą laiką:

a) skysti PPD tuberkulinai – šešis mėnesius;

liofilizuoti PPD tuberkulinai – penkerius metus;

b) neskiesti vadinamieji "sintetiniai" tuberkulinai – penkerius metus;

skiesti – dvejus metus.

8. Valstybiniai toliau nurodyti institutai turi būti paskirti atsakingais už oficialius tuberkulinų tyrimus savo šalyse:

a)Vokietijoje: | Paul-Ehrlich Institut, Frankfurtas prie Maino; |

b)Belgijoje: | Institut national de recherches vétérinaires, Briuselis; |

c)Prancūzijoje: | Laboratoire central de recherches vétérinaires, Alfort; |

d)Liuksemburgo Didžioji Hercogystė: | Tiekiančiosios šalies institutas; |

e)Italijoje: | Istituto Superiore di Sanità, Roma; |

f)Nyderlanduose: | Centraal Diergeneeskundig Instituut, Afdeling Roterdamas. |

9. Oficialusis tyrimas turi būti atliekamas su naudojimui paruoštais tuberkulinais, išpilstytais į butelius, arba su visa tuberkulino siunta, prieš išimant jį iš pakuotės, jeigu jis po to vėl bus supilstytas į butelius prižiūrint kompetentingos institucijos atstovui.

10. PPD tuberkulinas turi būti tiriamas biologiniais būdais ir klinikiniu būdu.

11. Tuberkulinai turi būti sterilūs.

12. Tuberkulino nepavojingumą nustatantis tyrimas, siekiant išaiškinti, ar jis nėra toksiškas ir ar neturi dirginančių savybių, atliekamas taip:

a) netoksiškumo tyrimas atliekamas su pelėmis ir jūrų kiaulytėmis.

Tyrimas su pelėmis: | dviems pelėms, sveriančioms nuo 16 iki 20 g, po oda suleidžiama 0,5 ml tuberkulino. Jei per dvi valandas nepastebima jokių aiškių intoksikacijos požymių, daroma išvada, kad preparate nėra pernelyg didelio fenolio kiekio. |

Tyrimas su jūrų kiaulytėmis: | jūrų kiaulytė turi sverti nuo 350 iki 500 g. Suleisto tuberkulino kiekis turi būti 1 ml 100 g gyvo svorio. Turi būti taikomas vienas iš šių būdų: |

aa) tuberkulino injekcija padaroma dviems jūrų kiaulytėms į pilvo odą. Tuberkulinas gali būti laikomas naudotinu, jeigu tokiu būdu suleistas jūrų kiaulytėms ne ilgiau kaip dvi dienas pasižymi didele infiltracija, tačiau pradedant trečiąja diena, nesukėlęs nekrozės, reabsorbuojasi, o po šešių dienų jo visai nebelieka. Pilvo odos nekrozės atveju arba infiltracijai nepranykus per šešias dienas, tokio tuberkulino atsisakoma;

bb) tuberkulino injekcija daroma dviem jūrų kiaulytėms į pilvaplėvę. Gyvūnai stebimi šešias savaites, per kurias jūrų kiaulytėms neturi atsirasti jokių konkrečių simptomų arba kristi svoris. Po šešių savaičių jūrų kiaulytės nužudomos ir, ypač atliekant histologinius blužnies, kepenų ir plaučių pjūvius, tikrinama, ar nėra kokių nors dėl tuberkulino atsiradusių pakitimų. Tas pats atliekama su bet kuriuo kitu gyvūnu, kuris nugaišta tyrimui nepasibaigus;

b) Dirginančių savybių nebuvimo nustatymas: dviems jūrų kiaulytėms į šoną, nuo kurio pašalinami šeriai, atliekama 2500 tarptautinių tuberkulino vienetų (IU) 0,1 ml tūrio intrakutaninė okuliacija. Po keturiasdešimties valandų neturi būti jokios reakcijos.

13. Turi būti tiriama cheminė tuberkulinų sudėtis, kad galima būtų sužinoti tikslų fenolio kiekį ir nustatyti, ar nėra kokių nors kitų konservantų.

14. Nejautrumo tuberkulinui tyrimas turi būti atliekamas taip:

Trims jūrų kiaulytėms, kurios anksčiau nebuvo naudojamos moksliniams tyrimams, kas penkios dienos daromos 500 tarptautinių tuberkulino vienetų intrakutaninės injekcijos po 0,1 ml. Po penkiolikos dienų šios jūrų kiaulytės tiriamos dar kartą, darant tokio pat kiekio intrakutaninę injekciją. Jų reakcija neturi skirtis nuo to paties svorio jūrų kiaulyčių, kurios nebuvo naudojamos moksliniams tyrimams, atliekamiems kontrolės tikslams su tokiu pat tuberkulino kiekiu, reakcijos.

15. Aktyvumo tyrimas turi būti atliekamas cheminiu būdu ir biologiniais būdais.

a) Cheminis būdas: šis būdas gali būti naudojamas tiriant PPD ir remiasi tuberkulino proteino nusėdimu, jį veikiant acto rūgšties trichloridu. Azoto kiekis nustatomas Kjeldahl distiliacija. Azoto PPD viso kiekio cheminės reakcijos rodiklis yra 6,25;

b) Biologiniai būdai: šie būdai gali būti naudojami su tuberkulinais, paruoštais ant sintetinės terpės ir su PPD; jų metu tiriamieji tuberkulinai lyginami su standartiniais tuberkulinais.

16. Tarptautinis ankstesnio tuberkulino standartas – 100000 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre.

17. Standartinis tarptautinis PPD tiekiamas liofilizuotas, vieną tarptautinį vienetą sudaro 0,00002 mg tuberkulininio proteino. Ampulėje yra 2 mg tuberkulininio proteino.

Tuberkulinai, patiekti tyrimams gamintojų iš valstybinių institutų, kurių sąrašas pateiktas šio priedo 8 dalyje, turi būti tokio paties aktyvumo kaip ir standartiniai, t. y. juose turi būti 100000 tarptautinių vienetų viename mililitre.

18. a) Efektyvumo patikrinimas, naudojant jūrų kiaulytes:

Turi būti tiriamos albinosinės jūrų kiaulytės, sveriančios nuo 400 iki 600 g.

Šios jūrų kiaulytės turi būti sveikos ir patikrintos palpuojant, siekiant nustatyti, ar tuberkulino okuliacijos metu jų raumenų tonusas išliko normalus, nepaisant ankstesnio įjautrinimo.

aa) Jūrų kiaulytėms po šlaunies arba kaklo linkio oda suleidžiama 0,5 ml okuliacijos injekcija su gyvomis fiziologinio skiedinio emulsijoje esančiomis tuberkuliozės bacilomis.

Šiam tikslui naudojama galvijų tipo štamas, kurį pareikalavus tiekia Frankfurto prie Maino Paul-Ehrlich institutas. Dozė neturi būti viršyta, kad jūrų kiaulytės iki tyrimo pabaigos neprarastų svorio.

bb) Nepriklausomai nuo naudojamo titravimo metodo, vertinimas visais atvejais turi remtis tiriamo tuberkulino ir standartinio tuberkulino palyginimu; rezultatai turi būti išreiškiami tarptautiniais vienetais mililitre.

b) Efektyvumo patikrinimas, naudojant galvijus

Atliekant tyrimus su galvijais, tuberkulioze užkrėstų galvijų reakcijos į tiriamą tuberkuliną turi būti tokios pačios, kaip ir suleidus tokį patį standartinio tuberkulino kiekį.

19. Tuberkulinas turi būti tiriamas viena intrakutanine injekcija į kaklą arba į petį.

20. Suleisto tuberkulino kiekis turi būti 5000 PPD arba sintetinio tuberkulino tarptautinių vienetų.

21. Tuberkulinizacijos rezultatai turi būti tikrinami po septyniasdešimt dviejų valandų ir įvertinami taip:

a) neigiama reakcija: stebimas tik nedidelis pabrinkimas, odos raukšlė sustorėja ne daugiau kaip 2 mm, nėra jokių klinikinių požymių, tai yra tos vietos limfagyslių paburkimo, eksudacijos, nekrozės, skausmo arba uždegimo;

b) teigiama reakcija: atsiranda a punkte aprašyti klinikiniai požymiai arba odos storis padidėja daugiau kaip 2 mm.

--------------------------------------------------

C PRIEDAS

Galvijų bruceliozė

A. Serumo agliutinacijos tyrimai

1. Standartinis agliutinuojantis serumas turi atitikti standartinį serumą, paruoštą Weybridge (Surrey, Anglija) esančioje Veterinarijos laboratorijoje.

Ampulėje turi būti 1000 tarptautinių agliutinacinių vienetų (IU), gautų liofilizuojant 1 ml galvijų serumo.

2. Standartinis serumas turi būti tiekiamas iš Bundesgesundheitsamt (Berlynas).

3. Agliutinaciniame serume brucelų laipsnis turi būti išreikštas tarptautiniais vienetais mililitre (pvz., Serum X = 80 IU/ml).

4. Duomenys apie laipsnišką sero-agliutinaciją vamzdelyje turi būti užrašomi agliutinacijai pasiekus 50 % arba 75 %, titruojant naudojamą antigeną tomis pačiomis sąlygomis kaip ir standartinį serumą.

5. Įvairių antigenų agliutinacijos laipsnis standartiniam serumui turi atitikti šias ribas:

- jeigu duomenys užrašomi esant 50 %: tarp 1/600 ir 1/1000,

- jeigu duomenys užrašomi esant 75 %: tarp 1/500 ir 1/750.

6. Ruošiant antigeną, naudojamą agliutinacijai vamzdelyje (lėtuoju metodu), turi būti naudojamas Weybridge štamas Nr. 99 ir USDA 1119 arba bet koks kitas tokio paties jautrumo štamas.

7. Mitybinės terpės, kuriose laboratorijoje laikomas štamas ir kurios naudojamos antigenui gaminti, turi būti tokios, kad neskatintų bakterijų disociacijos (S minus R); pageidautina naudoti bulvinį agarą.

8. Bakterinė emulsija turi būti pagaminta iš fiziologinio tirpalo (8,5 % NaCl), paveikto 5 % karbolio rūgštimi. Formaldehidas nenaudotinas.

9. Toliau išvardyti valstybiniai institutai turi būti paskirti atsakingais už oficialius antigenų tyrimus:

a)Vokietijoje: | Bundesgesundheitsamt, Berlynas; |

b)Belgijoje: | Institut national de recherches vétérinaires, Briuselis; |

c)Prancūzijoje: | Laboratoire central de recherches vétérinaires, Alfort; |

d)Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje: | Tiekiančiosios šalies institutas; |

e)Italijoje: | Istituto Superiore di Sanità, Roma; |

f)Nyderlanduose: | Centraal Diergeneekundig Instituut, Afdeling Roterdamas. |

10. Antigenai gali būti siunčiami koncentruotu pavidalu, jeigu butelio etiketėje nurodomas skiedimo santykis, kurio turi būti laikomasi.

11. Siekiant atlikti sero-agliutinacinį tyrimą, kiekvienas serumas turi būti skiedžiamas mažiausiai tris kartus. Keliantis įtarimą serumas skiedžiamas taip, kad duomenis apie reakciją ties infekcijos riba būtų galima užrašyti iš viduriniojo vamzdelio. Jeigu šiame vamzdelyje reakcija teigiama, viename įtartino serumo mililitre yra bent jau 30 tarptautinių agliutinacinių vienetų.

B. Žiedo tyrimas

12. Žiedo tyrimu turi būti patikrintas kiekvienas ūkio pieno maišytuvas.

13. Naudojimui skirtas standartinis antigenas turi būti įsigytas viename iš 9 dalies a ir f punktų nurodytų institutų.

14. Antigenas gali būti nudažytas tik hematoksilinu arba tetrazoliu; pageidautina naudoti hematoksiliną.

15. Reakcijos tyrimai turi būti atliekami 8–10 mm skersmens vamzdeliuose.

16. Reakcijos tyrimai turi būti atliekami su 1 ml pieno, į kurį pridėta 0,05 ml vieno iš dažytųjų antigenų.

17. Pieno ir antigeno mišinys turi būti laikomas inkubatoriuje 37 °C temperatūroje ne trumpiau kaip keturiasdešimt penkias ir ne ilgiau kaip šešiasdešimt minučių.

18. Reakcijos tyrimas turi būti atliekamas praėjus maždaug aštuoniolikai valandų po melžimo ir vertinamas pagal šiuos kriterijus:

a)neigiama reakcija: | nusidažęs pienas, nenusidažiusi grietinėlė; |

b)teigiama reakcija: | vienodai nusidažę pienas ir grietinėlė arba nenusidažęs pienas ir nusidažiusi grietinėlė. |

19. Farmaldehidas į bandinį neturi būti dedamas. Vienintelis produktas, kuris gali būti pridėtas, yra 0,2 % gyvsidabrio chlorido tirpalas, ir tokiu atveju santykis tarp pieno kiekio ir gyvsidabrio chlorido tirpalo turi būti 10 ir 1.

--------------------------------------------------

D PRIEDAS

PIENO TYRIMAS

1. Visi pieno tyrimai turi būti atliekami oficialiose arba oficialiai patvirtintose laboratorijose.

2. Pieno bandiniai turi būti imami laikantis tokių reikalavimų:

a) speniai turi būti dezinfekuoti 70 % spiritu;

b) vamzdeliai, kol pripildomi, turi būti laikomi nuožulniai;

c) pieno bandiniai turi būti imami melžimo pradžioje, numelžus į šalį po vieną čiurkšlę iš kiekvieno spenio;

d) bandiniai turi būti imami iš kiekvieno tešmens ketvirčio; tokių bandinių pienas neturi būti maišomas;

e) kiekviename bandinyje turi būti bent 10 ml pieno;

f) jei reikalaujama dėti konservantų, turi būti naudojama 0,5 % boro rūgštis;

g) ant kiekvieno vamzdelio turi būti etiketė, kurioje turi būti nurodyta:

- ausies įsago numeris arba bet kokia kita gyvūną identifikuojanti žymė,

- tešmens ketvirtis, iš kurio paimtas bandinys;

h) kartu su bandiniais turi būti pateiktas dokumentas, kuriame nurodoma:

- oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo pavardė ir adresas,

- savininko pavardė ir adresas,

- gyvūno identifikavimo žymės,

- laktacijos periodas.

3. Pienas turi būti tiriamas likus ne mažiau kaip trisdešimčiai dienų iki pakrovimo ir kartu visada turi būti atliekamas bakteriologinis tyrimas bei White Side Test (WST) tyrimas arba California Mastitis Test (CMT). Tokių dviejų tyrimų rezultatas turi būti neigiamas ir:

a) jeigu bakteriologinio tyrimo rezultatas teigiamas, net jeigu nėra jokių uždegimams būdingų požymių, bet WST (arba CMT) rezultatai yra neigiami, ne vėliau kaip po dešimties dienų (įeinančių į pirmiau nurodytą trisdešimties dienų laikotarpį) turi būti atliktas dar vienas bakteriologinis tyrimas. Antrojo tyrimo metu turi būti nustatyta, kad:

aa) patogeninių mikroorganizmų neberasta;

bb) nerasta jokių antibiotikų.

Be to, uždegimo nebuvimas turi būti nustatytas atlikus dar vieną WST (arba CMT), kuris turi būti neigiamas;

b) jeigu bakteriologinis tyrimas neigiamas, o WST (arba CMT) teigiamas, turi būti atliktas visas citologinis tyrimas, kurio rezultatai turi būti neigiami.

4. Bakteriologinį tyrimą sudaro:

a) pieno pasėlis Petri lėkštelėje ant galvijo arba avies kraujo agaro;

b) pieno pasėlis TKT arba Edwards terpėse.

Bakteriologinio tyrimo tikslas – nustatyti visus patogeninius mikroorganizmus; jis neturi apsiriboti konkrečių patogeninių streptokokų arba stafilokokų paieškomis. Dėl šios priežasties įtartinos kolonijos, gautos iš pasėlių minėtose terpėse, turi būti identifikuojamos tradiciniais bakteriologinės diferenciacijos metodais, pavyzdžiui, naudojant Chapman terpę stafilokokams identifikuoti ir įvairias selektyvines terpes enterobakterijoms aptikti.

5. Visas citologinis tyrimas, jei jį reikia atlikti, yra skirtas charakteringam uždegimo būviui nepriklausomai nuo jokio klinikinio simptomo aptikti.

Uždegimas konstatuojamas, kai Breed metodu apskaičiuojamas leukocitų skaičius pasiekia 1 milijoną viename mililitre, o leukocitų, turinčių vieną branduolį, santykis su tais, kurie turi daug branduolių, yra mažesnis už 0,5.

--------------------------------------------------

E PRIEDAS

LIGOS, APIE KURIAS BŪTINA INFORMUOTI:

a) galvijų ligos:

pasiutligė

tuberkuliozė

bruceliozė

snukio ir nagų liga

juodligė

galvijų maras

pleuropneumonija;

b) kiaulių ligos:

pasiutligė

bruceliozė

juodligė

snukio ir nagų liga

klasikinis ir afrikinis kiaulių maras

kontaginis kiaulių paralyžius (Tešeno liga)

--------------------------------------------------

F PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------