32000R1227

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1227/2000

2000 m. gegužės 31 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo taikymo taisykles, taikomas gamybos potencialui

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo [1], ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį, 10, 15, 23 ir 80 straipsnius,

kadangi:

(1) 2000 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Reglamento (EB) Nr. 1493/1999, pakeitusio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 822/87 [2], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1677/1999 [3], II antraštinėje dalyje yra nuostatos dėl gamybos potencialo. Dabar reikėtų išplėsti tame reglamente nustatytą sistemą priimant įgyvendinimo taisykles ir panaikinant ankstesnius šios srities reglamentus, tai yra, Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2314/72 [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2462/93 [5], Reglamentus (EEB) Nr. 940/81 [6], (EEB) Nr. 3800/81 [7] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2548/1999 [8], (EEB) Nr. 2729/97 [9] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2182/97 [10], (EEB) Nr. 2741/89 [11] ir (EEB) Nr. 3302/90 [12].

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 22 straipsnį valstybėms narėms leidžiama priimti griežtesnes naujo sodinimo, atsodinimo ar įskiepijimo nacionalines taisykles nei išvardytos to reglamento II antraštinėje dalyje, įskaitant tų taisyklių taikymą teisių suteikimui, perdavimui ir naudojimuisi jomis.

(3) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės narės tos dalies a ir d punktuose apibrėžtais atvejais gali suteikti leidimą kontroliuojant gaminti vyną, kuriuo bus prekiaujama. Būtina nustatyti išsamias taisykles dėl paraiškų ir sureguliavimo įsigaliojimo datos, pirmiausia nustatyti taisykles veiksmingam sureguliavimo įgyvendinimui pateisinamais atvejais, visų pirma suteikiant leidimą nuo paraiškos pateikimo datos, kartu užtikrinant, kad augintojai nepasinaudotų nepagrįstomis paraiškomis. Taip pat reikėtų, kad sureguliavimo procese naudojamos bet kokios sodinimo teisės galiotų paraiškos pateikimo dieną.

(4) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 7 dalyje numatytas privalomas plotų, apsodintų pažeidžiant draudimą tai daryti, išnaikinimas. Neturėtų būti leidžiama tokiems vyno sektoriaus produktams, pagamintiems iš prieš išnaikinant tokius plotus juose išaugintų vynuogių, trikdyti rinkos pusiausvyrą, todėl tie produktai turėtų būti distiliuojami.

(5) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 1 dalyje numatyta suteikti naujas sodinimo teises tuo atveju, kai vykdomos žemės stambinimo ar privalomo pirkimo dėl valstybės interesų priemonės. Siekiant išvengti Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo pažeidimų, naujos sodinimo teisės neturėtų viršyti teisių, reikalingų plotui, sudarančiam 105 % teisių, kurių neteko augintojai dėl tų priemonių vykdymo, apsodinti.

(6) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta suteikti naujas sodinimo teises tuo atveju, kai vykdomi vynuogių auginimo eksperimentai. Plotai, apsodinti naudojantis tokiu būdu suteiktomis naujomis sodinimo teisėmis, turėtų būti naudojami tik nurodytiems tikslams, ir vyno sektoriaus produktams, pagamintiems iš tokiuose plotuose išaugintų vynuogių, eksperimentiniu laikotarpiu ir jam pasibaigus neturėtų būti leidžiama trikdyti rinkos pusiausvyros. Panašiai eksperimentiniu laikotarpiu neturėtų būti leidžiama prekiauti vyno sektoriaus produktais, pagamintais iš tokiuose plotuose išaugintų vynuogių, išskyrus atvejus, kai jie vartojami bandymo tikslais. Po eksperimentinio laikotarpio minėti plotai turėtų būti išnaikinti arba turėtų būti panaudotos naujos sodinimo teisės, kad juose būtų leista vykdyti normalią gamybą. Esamus vynuogių auginimo eksperimentus reikėtų leisti vykdyti ir toliau laikantis galiojančių taisyklių.

(7) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta suteikti naujas sodinimo teises tuo atveju, kai plotai skiriami skiepų daigynams. Plotai, apsodinti naudojantis tokiu būdu suteiktomis naujomis sodinimo teisėmis, turėtų būti naudojami tik nurodytiems tikslams, ir vyno sektoriaus produktams, pagamintiems iš tokiuose plotuose išaugintų vynuogių, skiepų daigynų auginimo laikotarpiu ir jam pasibaigus neturėtų būti leidžiama trikdyti rinkos pusiausvyros. Panašiai gamybos laikotarpiu tokiuose plotuose išaugintos vynuogės neturėtų būti skinamos, o jas nuskynus, turėtų būti sunaikintos. Po gamybos laikotarpio minėti plotai turėtų būti išnaikinti arba turėtų būti naudojamasi sodinimo teisėmis normaliai gamybai juose vykdyti. Esamus skiepų daigynus reikėtų leisti auginti ir toliau laikantis galiojančių taisyklių.

(8) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta suteikti naujas sodinimo teises apsodinti plotus, iš kurių derliaus pagaminti vyno ar vynuogių produktai yra skirti tik paties vynuogių augintojo šeimos suvartojimui. Tačiau dėl šios nuostatos gali per daug padidėti administracinė našta, nes tam tikrose valstybėse narėse tokių atvejų yra labai daug. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti leidimą turėti tokius plotus net ir tuo atveju, kai juose nesuteikiamos sodinimo teisės, jei siekiant išvengti rinkos pusiausvyros trikdymo tie plotai nebūtų dideli ir vynuogių augintojas nevykdytų komercinės vyno gamybos. Turėtų būti vykdomas reikiamas atitinkamų plotų ir augintojų monitoringas, o reikalavimų nesilaikymo atveju taikomos sankcijos, įskaitant plotų išrovimą.

(9) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 2 dalyje numatyta suteikti naujas sodinimo teises apsodinti plotams, skirtiems rūšinių vynų pkr arba stalo vyno, apibūdinamo geografine nuoroda, gamybai. Tokiu būdu teises galima suteikti tik tuo atveju, kai pripažįstama, kad dėl jo kokybės tokio vyno pasiūla smarkiai atsilieka nuo paklausos. Toks pripažinimas turėtų būti pagrįstas objektyviais kriterijais ir duomenimis.

(10) Siekiant užtikrinti tokių objektyvių duomenų lygiavertiškumą ir tikslumą visoje Bendrijoje, turėtų būti privaloma pateikti Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 16 straipsnyje numatytą gamybos potencialo inventorinį sąrašą ar lygiavertę informaciją.

(11) Siekiant išvengti rinkos pusiausvyros trikdymo, atsodinimo teisės neturėtų būti suteikiamos tose plotuose, kurie buvo privaloma tvarka išnaikinti dėl Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 reikalavimų pažeidimo. Dėl to paties tikslo neturėtų būti suteikiamos atsodinimo teisės už išnaikinimą tų plotų, kuriuose sodinimo teisės buvo suteiktos ne komercinės vyno gamybos tikslais.

(12) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 4 straipsnyje nustatyta, kad atsodinimo teisės suteikiamos augintojams, kurie įsipareigoja sunaikinti tam tikrą vynuogynų plotą. Siekiant išvengti to, kad augintojui būtų suteikta daugiau sodinimo teisių, negu jam iš tikrųjų reikia, turėtų būti suteikiama tiek atsodinimo teisių, kad būtų galima apsodinti visą reikiamą plotą, atsižvelgiant į augintojo jau turimas teises. Atsodinimo teisės pagal tokį įsipareigojimą turėtų būti suteikiamos tik tuo atveju, kai augintojas pateikia užstatą, kuriuo būtų užtikrinamas įsipareigojimo įvykdymas. Siekiant išvengti rinkos pusiausvyros trikdymo, tuo laikotarpiu, kai kartu auga naujai apsodintas plotas ir išnaikintinas plotas, turėtų būti leista prekiauti tik viename iš tų plotų pagamintu vynu.

(13) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 5 straipsnyje numatyta siekiant pagerinti gamybos potencialo valdymą sukurti nacionalinius ir (arba) regionų rezervus. Siekiant išvengti rinkos pusiausvyros trikdymo, teisių perdavimas naudojant rezervų sistemą neturėtų valstybių narių teritorijose sukelti bendro gamybos potencialo padidėjimo, kurio vengti to reglamento 4 straipsnio 4 dalyje numatyta tuo atveju, kai teisės perduodamos kitai valdai. Tokiais atvejais valstybėms narėms leidžiama pagal 5 straipsnio 7 dalies nuostatas perduodamoms teisėms taikyti mažinimo koeficientą.

(14) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad valstybė narė gali ir nediegti rezervų sistemos, bet tik tuo atveju, jeigu ji gali įrodyti, kad visoje jos teritorijoje veikia veiksminga sodinimo teisių valdymo sistema. Tokiu atveju valstybė narė gali numatyti vienose savo teritorijos dalyse įgyvendinti rezervų sistemą, o kitose savo teritorijos dalyse įgyvendinti kitą veiksmingą sistemą. Valstybės narės, kurios nori pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 5 straipsnio 8 dalyje nurodyta galimybe, turėtų galėti pateikti tokios sistemos egzistavimo įrodymus ir pagrįsti bet kokį poreikį nukrypti nuo to reglamento II antraštinės dalies I skyriaus nuostatų.

(15) Remdamasi valstybių narių prašymais Komisija gali nuspręsti iš Bendrijos rezervo suteikti Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas sodinimo teises.

(16) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies II skyriuje numatyta, kad už vynmedžių auginimo nutraukimą visam laikui tam tikrame plote gali būti suteikta priemoka. Valstybėms narėms leista nuspręsti, už kuriuos plotus jų teritorijoje prireikus galima suteikti priemoką. Tačiau turėtų būti nustatytos bendros išsamios taisyklės dėl to reglamento 10 straipsnyje numatytos paraiškų pateikimo datos, atitinkamų didžiausių priemokos normų ir atitinkamų laikotarpių trukmės.

(17) Kad būtų galima patikrinti, priemoka paprastai turėtų būti sumokama po išnaikinimo. Tačiau priemoka galėtų būti sumokėta iki išnaikinimo tuo atveju, kai pateikiamas išnaikinimo įvykdymą užtikrinantis užstatas.

(18) Kai vynmedžių auginimą nutraukia augintojai, priklausantys gamintojų grupėms, bendrai perdirbančioms savo narių surinktų vynuogių derlių, gali sumažėti surenkamų vynuogių derlius, ir dėl to padidėti perdirbimo sąnaudos. Todėl būtų teisinga už tokius padarinius numatyti kompensaciją.

(19) Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies III skyriaus nuostatas valstybės narės turi didelę veiksmų laisvę, nustatydamos konkrečią paramos taikymo sritį ir normas, pirmiausia vienodų išmokų suteikimo tvarką, didžiausias paramos už hektarą sumos normas ir paramos moduliavimą pagal objektyvius kriterijus, laikydamosi tame skyriuje nustatytų apribojimų ir jo įgyvendinimui priimtų nuostatų.

(20) Vis dėlto turėtų būti priimtos bendros taisyklės. Todėl siekdamos užtikrinti, kad sistema iš tikrųjų paveiktų gamybos potencialą, valstybės narės turėtų priimti taisykles dėl mažiausio remtino sklypo ploto. Tinkamam monitoringui atlikti reikėtų apibrėžti priemones ir jų įgyvendinimo terminus. Siekiant išvengti rinkos pusiausvyros trikdymo dėl padidėjusių gamybos apimčių ir sudaryti galimybes teikti atitinkamai didesnę paramą dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, tos taisyklės taip pat turėtų aprėpti atsodinimo teisių, gaunamų už plane numatytą išnaikinimą, naudojimą.

(21) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 12 straipsnio nuostatas valstybės narės gali pasirinkti perplanavimo ir konversijos planus sudaryti ne pačios. Kadangi valstybės narės yra atsakingos už planų tvirtinimą, tokiu atveju jos turėtų priimti taisykles dėl planų pateikimo ir tvirtinimo tvarkos, ir dėl minimalaus tokių planų turinio.

(22) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vynuogynų perplanavimo ir konversijos sistema nenumato įprasto natūraliai pasenusių vynuogynų atnaujinimo. Šis sakinys turėtų būti paaiškintas.

(23) Kad būtų galima patikrinti, priemoka paprastai turėtų būti mokama po to, kai įgyvendinama konkreti priemonė. Tačiau priemoka galėtų būti išmokėta iki priemonės įgyvendinimo tuo atveju, kai sumokamas priemonės įgyvendinimą užtikrinantis užstatas.

(24) Turėtų būti nustatytos išsamios finansinio planavimo ir dalyvavimo finansuojant perplanavimo ir konversijos sistemą taisyklės. Šiuo klausimu valstybės narės turėtų reguliariai siųsti pranešimus Komisijai apie sistemos finansavimo padėtį.

(25) Reikėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas sistemai paskirtų lėšų mokėjimas, visų pirma nustatant išankstinio mokėjimo ir reikiamo asignavimų patikslinimo pagal poreikius ir pagal ankstesnius gamybos rodiklius tvarką.

(26) Greta konkrečių šio reglamento nustatytų taisyklių turėtų būti taikomos bendrosios taisyklės dėl biudžetinės tvarkos, ypač dėl valstybių narių neišsamių ar netikslių deklaracijų.

(27) Sistemos finansų administravimo tvarką reglamentuos taisyklės, priimtos įgyvendinant 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [13].

(28) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies įgyvendinimo monitoringui ir tinkamai rinkos vadybai vykdyti Komisijai būtina turėti atitinkamus duomenis apie gamybos potencialą, įskaitant naujas sodinimo teises, bei išsamią informaciją apie priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, įgyvendindamos tos antraštinės dalies nuostatas. Todėl šiems tikslams reikalinga pagrindinė informacija Komisijai turėtų būti siunčiama nustatyta forma. Kitą tos antraštinės dalies nuostatų įgyvendinimo patikrinimui ir auditui būtina informaciją valstybės narės turėtų atitinkamą laiką saugoti, kad ji galėtų būti patikrinta.

(29) Tokiomis aplinkybėmis būtina išsamiau nurodyti, kokią informaciją reikia pateikti Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 16 straipsnyje nurodytame inventoriniame sąraše. Valstybės narės, kurios nesiekia pasinaudoti teise sureguliuoti neteisėtai apsodintus plotus, padidinti sodinimo teises ar paramą perplanavimui ir konversijai, inventorinio sąrašo sudaryti neprivalo.

(30) Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 19 straipsnyje numatyta vynuogių veislių klasifikavimą pavesti valstybėms narėms. Turėtų būti priimtos bendros taisyklės dėl klasifikavimo formos, jame pateiktinos informacijos, pranešimo apie klasifikavimą ir klasifikatorių skelbimo. Klasifikavimo sistema pati savaime neturėtų lemti gamybos potencialo padidėjimo.

(31) Iš esmės į klasifikatorius turėtų būti įtrauktos tik tos veislės, kuriomis gali būti prekiaujama bent vienoje valstybėje narėje pagal 1968 m. balandžio 9 d. Tarybos direktyvą 68/193/EEB dėl prekybos vynmedžių vegetatyvine dauginamąja medžiaga [14] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo aktu. Tačiau siekiant išsaugoti genetinį paveldą, reikėtų leisti klasifikuoti ir kitas iki tos direktyvos įsigaliojimo pasodintas veisles.

(32) Kai Bendrijos taisykles pažeidęs gamintojas privalo distiliuoti produktus, už distiliavimą ar distiliuotus produktus neturėtų būti teikiama jokia Bendrijos parama.

(33) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies nuostatas gavėjams turėtų būti sumokėtos visos išmokos.

(34) Kaip pereinamojo laikotarpio priemonė siekiant, kad pereinant į Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatomis pagrįstą sistemą nebūtų prarastos sodinimo teisės, kurioms buvo taikomos Reglamento (EEB) Nr. 822/87 nuostatos ir kurios galiojo ilgiau nei iki 2000 m. liepos 31 d., turėtų galioti iki tos vėlesnės datos. Dėl tų pačių priežasčių tuo atveju, kai tos teisės nėra panaudojamos iki tos vėlesnės datos, jos turėtų būti pervedamos į atitinkamą nacionalinį arba regioninį rezervą, jei toks yra sukurtas.

(35) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS Taikymo sritis

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies (gamybos potencialas) I skyriaus (vynmedžių sodinimas), II skyriaus (priemokos už veiklos nutraukimą), III skyriaus (perplanavimas ir konversija) ir IV skyriaus (informacija ir bendrosios nuostatos) dalies taikymo taisyklės.

II SKYRIUS Vynmedžių sodinimas

2 straipsnis

1. Valstybės narės gali augintojams nustatyti galutinį paraiškų dėl nukrypti leidžiančios nuostatos pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalies nuostatas pateikimo terminą.

2. Kai augintojas pateikia paraišką dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, paraiškos svarstymo laikotarpiu atitinkama valstybė narė gali leisti atitinkamuose plotuose nuo paraiškos pateikimo dienos išaugintas vynuoges panaudoti vyno, kuriuo bus prekiaujama, gamybai.

3. Jei vėliau leidžiama pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata, ji įsigalioja nuo paraiškos pateikimo dienos.

4. Jei paskui neleidžiama pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata, tada valstybė narė:

a) skiria finansinę baudą, kurios dydis yra 30 % vyno, nuo paraiškos pateikimo dienos pagaminto iš atitinkamuose plotuose išaugintų vynuogių, rinkos vertės; arba

b) reikalauja, kad augintojas distiliuotų vyno produktų kiekį, lygų vyno kiekiui, kuris nuo paraiškos pateikimo dienos buvo pagamintas iš atitinkamuose plotuose išaugintų vynuogių ir kuriuo buvo prekiauta nuo tos dienos iki uždraudimo juo prekiauti datos. Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

5. Valstybės narės augintojui nustato Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, per kurį jis gali gauti atsodinimo teises po atitinkamo ploto apsodinimo. Tačiau šis laikotarpis neturėtų tęstis ilgiau nei iki 2002 m. kovo 31 d. Valstybė narė gali leisti pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata tik tuo atveju, kai atitinkamos atsodinimo teisės galioja paraiškos dėl nukrypti leidžiančios nuostatos pateikimo dieną.

6. Valstybės narės registruoja visas paraiškas dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, jų svarstymo rezultatus ir visus veiksmus, kurių jos ėmėsi pagal šio straipsnio 4 dalį.

7. Valstybės narės kiekvienais vyno metais praneša Komisijai, kokiame bendrame plote buvo prašoma leisti pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata, kokiame bendrame plote leista pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata ir kokiame bendrame plote nukrypti leidžiančia nuostata pasinaudoti neleista. Šis pranešimas atsiunčiamas ne vėliau nei per keturis mėnesius po atitinkamų vyno metų pabaigos.

8. Kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 7 dalį plotas turi būti išnaikintas, iš tokiame plote išaugusių vynuogių pagamintus produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimui. Nukrypdamos nuo tos nuostatos valstybės narės gali nuspręsti distiliuoti tokios pat vertės vyno kiekį. Tokiu atveju valstybės narės taip pat gali numatyti taikyti atitinkamą administracinę baudą. Abiem atvejais šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

9. Valstybės narės registruoja visus atvejus, kai buvo remtasi Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis.

3 straipsnis

1. Kai valstybės narės suteikia naujas sodinimo teises plotuose, skirtuose naujam apsodinimui pagal žemės stambinimo ar privalomo pirkimo dėl valstybės interesų priemones, priimtas pagal nacionalinės teisės aktus, jos užtikrina, kad šios teisės nebus suteikiamos didesniam pagal gaunamą derlių plotui nei 105 % vynuogynų ploto, kuriame buvo vykdomos žemės stambinimo ar privalomo pirkimo dėl valstybės interesų priemonės. Valstybės narės registruoja visus atvejus, kai šiais tikslais buvo suteiktos naujos sodinimo teisės.

2. Valstybės narės registruoja visus atvejus, kai jos suteikia naujas sodinimo teises plotuose, skirtuose vynuogių auginimo eksperimentams. Tokios naujos sodinimo teisės taikomos tik eksperimento vykdymo laikotarpiu.

Tuo laikotarpiu draudžiama prekiauti produktais, pagamintais iš tokiuose plotuose išaugintų vynuogių.

Pasibaigus tam laikotarpiui:

a) augintojas pasinaudoja naujomis sodinimo teisėmis, suteiktomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 2 dalį, atsodinimo teisėmis arba sodinimo teisėmis, suteiktomis iš rezervo siekiant leisti atitinkamame plote gaminti vyną, kuriuo bus prekiaujama; arba

b) tokiuose plotuose pasodinti vynuogynai išnaikinami. Tokio išnaikinimo išlaidas atlygina atitinkamas augintojas. Kol atitinkamas plotas bus išnaikintas, tokiame plote išaugintų vynuogių produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimui. Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

3. Iki 2000 m. rugpjūčio 1 d. vynuogių auginimo eksperimentams suteiktos naujos sodinimo teisės ir visi naudojimosi tokiomis teisėmis ar plotais, kurie apsodinti remiantis tomis teisėmis, reikalavimai taikomi visą eksperimento vykdymo laikotarpį. Pasibaigus eksperimento vykdymo laikotarpiui, tuose plotuose taikomos 2 dalies trečiosios pastraipos taisyklės.

4. Valstybės narės užregistruoja visus atvejus, kai jos suteikia naujas sodinimo teises plotuose, skirtuose skiepų daigynams. Tokios naujos sodinimo teisės taikomos tik skiepų daigynų auginimo laikotarpiu.

Auginimo laikotarpiu tokių vynuogynų vynuogės neskinamos, o jas nuskynus – sunaikinamos.

Pasibaigus tam laikotarpiui:

a) augintojas pasinaudoja naujomis sodinimo teisėmis, suteiktomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 2 dalį, atsodinimo teisėmis arba sodinimo teisėmis, suteiktomis iš rezervo siekiant leisti atitinkamame plote gaminti vyną, kuriuo bus prekiaujama; arba

b) tokiuose plotuose pasodinti vynuogynai išnaikinami. Tokio išnaikinimo išlaidas atlygina atitinkamas augintojas. Kol atitinkamas plotas bus išnaikintas, tokiame plote išaugintų vynuogių produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimui. Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

5. Iki 2000 m. rugpjūčio 1 d. skiepų daigynams suteiktos naujos sodinimo teisės ir visi naudojimosi tokiomis teisėmis ar plotais, kurie apsodinti remiantis tomis teisėmis, reikalavimai taikomi visą skiepų daigynų auginimo laikotarpį. Pasibaigus skiepų daigynų auginimo laikotarpiui, tuose plotuose taikomos 4 dalies trečiosios pastraipos taisyklės.

6. Valstybės narės užregistruoja visus atvejus, kai jos suteikia naujas sodinimo teises plotuose, iš kurių derliaus pagaminti vyno ar vynuogių produktai yra skirti tik paties vynuogių augintojo šeimos suvartojimui.

7. Nukrypdama nuo 6 dalies nuostatų, siekdama išvengti per didelio administracinės naštos padidėjimo, valstybė narė gali numatyti nenaikinti plotų, iš kurių derliaus pagaminti vyno ar vynuogių produktai yra skirti tik paties vynuogių augintojo šeimos suvartojimui, kaip to reikalauja Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 7 dalies nuostatos. Valstybės narės gali tai daryti tik tuo atveju kai:

a) kiekvienam augintojui leidžiamas atitinkamas plotas nėra didesnis už didžiausią tos valstybės narės nustatytą plotą; arba

b) atitinkamas vynuogių augintojas nesiverčia komercine vyno gamyba.

8. Prekyba vynu iš vynuogių produktų, pagamintų 6 ir 7 dalyse nurodytuose plotuose, draudžiama. Valstybės narės taiko tinkamą šio draudimo monitoringo sistemą. Nustačius šio draudimo pažeidimą, be to, kad atitinkamas augintojas sumoka visas valstybės narės paskirtas baudas, ir atitinkamas plotas jo lėšomis yra išnaikinamas. Iki atitinkamo ploto išnaikinimo produktai, pagaminti iš tokiuose plotuose išaugintų vynuogių, gali būti išleisti į apyvartą tik distiliavimui. Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti. Valstybės narės registruoja visus atvejus, kai buvo remtasi šios dalies nuostatomis.

9. Valstybės narės gali skirti naujas sodinimo teises apsodinti plotams, skirtiems rūšinių vynų pkr arba stalo vyno, apibūdinamo geografine nuoroda, gamybai, tik tuo atveju, jei jos yra atlikusios tyrimą, patvirtinantį, kad tokio vyno pasiūla yra daug mažesnė nei paklausa. Tokį patvirtinimą valstybės narės pagrindžia objektyviais kriterijais ir duomenimis. Tarp tų objektyvių duomenų yra atitinkamo regiono gamybos potencialo inventorinis sąrašas ar lygiavertė informacija. Kai valstybė narė pripažįsta, kad tokio vyno pasiūla yra daug mažesnė už paklausą, ji registruoja kiekvieną atvejį, kai skiriamos naujos sodinimo teisės tokiam vynui gaminti.

10. Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvienus vyno metus nurodydamos:

a) bendrą plotą, kuriame buvo skirtos naujos sodinimo teisės pagal kiekvienos iš 1, 2 ir 4 dalių nuostatas;

b) bendrą plotą, kuriame buvo skirtos naujos sodinimo teisės pagal 6 dalies nuostatas. Tačiau kai valstybė narė pasinaudoja 7 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, ji praneša vykdyto monitoringo rezultatais pagrįstą apytikslę informaciją apie atitinkamą bendrą plotą;

c) bendrą plotą, kuriam buvo skirtos naujos sodinimo teisės pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodant kiekvieną atitinkamą vyno rūšį, atlikto įvertinimo rezultatus, įskaitant panaudotus objektyvius kriterijus ir duomenis; ir

d) ar augintojai sumokėjo už naujas sodinimo teises.

Šis pranešimas atsiunčiamas ne vėliau nei per keturis mėnesius po atitinkamų vyno metų pabaigos.

4 straipsnis

1. Kai plotas išnaikinamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 7 dalies ar 19 straipsnio 4 dalies arba pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies trečiosios pastraipos b punkto ar 3 straipsnio 4 dalies 3 pastraipos b punkto, ar 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, atsodinimo teisės nesuteikiamos. Be to, atsodinimo teisės nesuteikiamos ir tuo atveju, kai išnaikinami:

a) vynuogynų plotai vykdant žemės stambinimo ir privalomo pirkimo dėl valstybės interesų priemones, jei pagal 3 straipsnio 1 dalį tuose plotuose suteikiamos naujos sodinimo teisės;

b) plotai, skirti vynuogių auginimo eksperimentams, eksperimento vykdymo laikotarpiu;

c) plotai, skirti skiepų daigynams, skiepų daigynų auginimo laikotarpiu; arba

d) plotai, kurių derlius skirtas tik paties vynuogių augintojo šeimos suvartojimui.

2. Valstybė narė gali suteikti atsodinimo teises augintojui, įsipareigojusiam išnaikinti vynuogynų plotą iki trečiųjų metų nuo ploto apsodinimo pabaigos, tuo atveju, kai tas augintojas gali įrodyti, kad jis neturi arba turi nepakankamai naujo sodinimo teisių, kuriomis galėtų pasinaudoti viso atitinkamo ploto apsodinimui vynmedžiais. Valstybė narė neskiria augintojui daugiau teisių nei reikia visam atitinkamam plotui apsodinti vynmedžiais atsižvelgiant į visas augintojo jau turimas teises. Augintojas nurodo konkretų plotą, kuris turėtų būti išnaikintas.

3. Prisiimdamas 2 dalyje nurodytą įsipareigojimą augintojas pateikia užstatą. Įsipareigojimas išnaikinti plotą yra "pirminis reikalavimas", kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 [15] 20 straipsnio 2 dalyje. Užstato sumą remdamasi objektyviais kriterijais nustato atitinkama valstybė narė. Nustatoma proporcingo dydžio ir pakankama užstato suma, kad atgrasytų augintojus nuo įsipareigojimo nevykdymo.

4. Iki bus įvykdytas įsipareigojimas išnaikinti plotą, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamais vyno metais plote, kuris turi būti išnaikintas ir naujau apsodintame plote vienu metu nevyktų komercinė vyno gamyba, pasirūpindamos, kad:

a) produktai, pagaminti iš naujai apsodintame plote užaugintų vynuogių, būtų išleisti į apyvartą tik distiliavimui. Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti; arba

b) produktai, pagaminti iš išnaikintiname plote užaugintų vynuogių, būtų išleisti į apyvartą tik distiliavimui Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

5. Jei įsipareigojimas išnaikinti plotą neįvykdomas iki nustatyto galutinio termino, tada konkretus plotas, kuris nebuvo išnaikintas, laikomas apsodintu pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 1 dalies draudimą sodinti.

6. Valstybė narės vykdo atitinkamų plotų apsodinimo ir išnaikinimo monitoringą.

7. Valstybės narės registruoja visus atvejus, kuriais buvo remtasi šiuo straipsniu.

8. Valstybės narės registruoja visus atsodinimo teisių perdavimo kitai valdai atvejus.

9. Valstybė narė praneša Komisijai apie savo ketinimus pasinaudoti galimybe pratęsti atsodinimo teisių naudojimo laikotarpį nuo penkerių vyno metų, skaičiuojant nuo ploto išnaikinimo metų pabaigos, iki aštuonerių vyno metų.

5 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad dėl teisių perdavimo per nacionalinį rezervą ir (arba) regionų rezervus nebūtų sudarytos sąlygos bendram gamybos potencialo padidėjimui jų teritorijose.

2. Taikydamos 1 dalies nuostatas valstybės narės gali:

a) pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 5 straipsnio 7 dalyje numatytu mažinimo koeficientu; ir

b) taikyti lygiavertį mažinimo koeficientą kitam teisių perdavimui per nacionalinį rezervą ir (arba) regionų rezervus.

3. Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 4 straipsnio 4 dalies trečiosios pastraipos nuostatas valstybės narės gali taikyti lygiavertį mažinimo koeficientą tuo atveju, kai teisės perduodamos kitoms valdoms.

4. Valstybė narė praneša Komisijai apie sodinimo teisių nacionalinio ir (arba) regionų rezervų sukūrimą, ar atitinkamu atveju apie sprendimą neįgyvendinti rezervų sistemos.

5. Kai valstybė narė nusprendžia neįgyvendinti rezervų sistemos, ji pateikia Komisijai įrodymus, kad visoje jos teritorijoje veikia veiksminga sodinimo teisių valdymo sistema. Visų pirma ji pagrindžia poreikį pasinaudoti bet kokia nuostata, leidžiančia nukrypti nuo atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies I skyriaus nuostatų.

6. Valstybės narės registruoja visus atvejus, kai sodinimo teisės buvo suteiktos iš rezervų, kai sodinimo teisės buvo perduotos į kitus rezervus ir kai naujos sodinimo teisės buvo priskirtos rezervams. Taip pat registruojamos visos įmokos, sumokėtos už teisių priskyrimą rezervui arba už teisių suteikimą iš rezervo.

6 straipsnis

1. Valstybės narės praneša Komisijai išsamią informaciją apie naujai sukurtų sodinimo teisių priskyrimą rezervui ar rezervams, atsižvelgdamos į visas pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 2 dalies nuostatas jau priskirtas naujai sukurtas sodinimo teises.

2. Valstybės narės gali paprašyti Komisijos priskirti joms Komisijos rezervui priklausančias naujai sukurtas sodinimo teises. Komisija gali tas teises priskirti laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 75 straipsnyje nustatytos tvarkos.

III SKYRIUS Priemokos už auginimo nutraukimą

7 straipsnis

Valstybės narės nurodo Komisijai visus savo nustatytus plotus, kuriuose už nuolatinį vynmedžių auginimo nutraukimą gali būti skiriamos priemokos, ir tokio nustatymo sąlygas.

8 straipsnis

1. Valstybės narės priima paraiškos nagrinėjimo tvarką, kurioje pirmiausia turėtų būti numatyta:

a) galutinis paraiškos pateikimo terminas ir prie paraiškos pridėtina informacija;

b) tvarka, kuria vėliau tikrinami atitinkamo ploto atitinkami vynuogynai ir jo vidutinis derlingumas arba gamybos potencialas;

c) tvarka, kuria vėliau informuojama apie atitinkamam augintojui suteikiamą priemoką;

d) galimybė persvarstyti priemoką, apie kurios suteikimą buvo pranešta, tuo atveju, kai šiuo tikslu atitinkamas augintojas pateikia pagrįstą prašymą, ir tvarka, kuria pranešama apie persvarstymo rezultatą;

e) patikrinimo, ar plotas buvo išnaikintas, tvarka.

2. Priemokos išmokamos įsitikinus, kad plotas buvo išnaikintas. Tačiau valstybės narės gali numatyti priemoką augintojui išmokėti avansu iki prievolės išnaikinti plotą įvykdymo tuo atveju, kai augintojas pateikia 120 % priemokos dydžio užstatą. Reglamente (EEB) Nr. 2220/85 numatytas įsipareigojimas yra įsipareigojimas išnaikinti atitinkamą plotą. Tokiu atveju išnaikinimas įvykdomas iki vyno metų pabaigos, skaičiuojant nuo priemokos išmokėjimo metų pabaigos.

3. Valstybės narės gali numatyti, kad priemoka būtų sumažinta iki 15 % tiems augintojams, kurie priklauso "gamintojų grupėms", kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 39 straipsnyje. Tokiais atvejais suma, kuria buvo sumažinta priemoka, išmokama atitinkamai gamintojų grupei.

4. Priemoka gali būti suteikiama tik už ne mažesnius negu 10 arų ir ne didesnius negu 25 arai plotus, kurie sudaro visą vynuogynais apsodintą valdos plotą. Tokiu atveju priemokos už hektarą didžiausia norma neviršija 4300 EUR.

5. Už didesnius nei 25 arai plotus didžiausia priemokos už hektarą norma neviršija:

a) 1450 EUR, kai vidutinis hektaro derlius yra ne didesnis nei 20 hektolitrų;

b) 3400 EUR, kai vidutinis hektaro derlius yra didesnis nei 20 hektolitrų, bet ne didesnis nei 30 hektolitrų;

c) 4200 EUR, kai vidutinis hektaro derlius yra didesnis nei 30 hektolitrų, bet ne didesnis nei 40 hektolitrų;

d) 4600 EUR, kai vidutinis hektaro derlius yra didesnis nei 40 hektolitrų, bet ne didesnis nei 50 hektolitrų;

e) 6300 EUR, kai vidutinis hektaro derlius yra didesnis nei 50 hektolitrų, bet ne didesnis nei 90 hektolitrų;

f) 8600 EUR, kai vidutinis hektaro derlius yra didesnis nei 90 hektolitrų, bet ne didesnis nei 130 hektolitrų;

g) 11100 EUR, kai vidutinis hektaro derlius yra didesnis nei 130 hektolitrų, bet ne didesnis nei 160 hektolitrų;

h) 12300 EUR, kai vidutinis hektaro derlius yra didesnis nei 160 hektolitrų.

6. Nukrypdamos nuo 4 dalies nuostatų valstybės narės gali nuspręsti suteikti priemoką už ne mažesnius nei 10 arų ir ne didesnius nei 25 arai plotus, kai atitinkamas plotas nesudaro viso vynuogynais apsodinto valdos ploto. Tokiu atveju taikomos 5 dalyje nustatytos priemokos už hektarą didžiausios normos.

9 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 9 straipsnio a, c ir d punktuose kiekvienas nurodytas laikotarpis tunka 10 vyno metų nuo atitinkamų vyno metų pabaigos.

10 straipsnis

1. Valstybės narės užregistruoja kiekvienos paraiškos informaciją ir rezultatus.

2. Valstybės narės pranešime Komisijai apie kiekvienus vyno metus nurodo:

a) bendrą plotą, kuris buvo išnaikintas mainais į priemoką pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies II skyriaus nuostatas; ir

b) ateinančių vyno metų prognozę.

Šis pranešimas atsiunčiamas ne vėliau nei per keturis mėnesius nuo atitinkamų vyno metų pabaigos.

11 straipsnis

Skirdama nacionalinę pagalbą, kuria siekiama panašių tikslų kaip Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies II skyriaus nuostatomis, valstybė narė:

a) registruoja kiekvienos paraiškos informaciją ir rezultatus;

b) pranešime Komisijai apie kiekvienus vyno metus nurodo bendrą plotą, kuris buvo išnaikintas tik mainais į nacionalinę pagalbą, ir visą sumokėtos pagalbos sumą. Šis pranešimas perduodamas ne vėliau nei per keturis mėnesius nuo atitinkamų vyno metų pabaigos; ir

c) užtikrina, kad pagal šio reglamento 10 straipsnio 2 dalį perduotame pranešime būtų nurodyta, kokia atitinkamo ploto dalis buvo išnaikinta mainais už nacionalinę pagalbą, papildančią pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies II skyriaus nuostatas skirtą priemoką, ir kokia yra visa tokiomis aplinkybėmis sumokėta nacionalinės pagalbos suma.

IV SKYRIUS Perplanavimas ir konversija

12 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 11 straipsnio 3 dalyje įprastas natūraliai pasenusių vynuogynų atnaujinimas reiškia tos pačios veislės atsodinimą tame pačiame žemės sklype pagal tą pačią vynuogių auginimo sistemą.

13 straipsnis

Valstybės narės nustato:

a) mažiausią sklypo, už kurį galima skirti paramą perplanavimui ir konversijai vykdyti, plotą ir mažiausią sklypo, kuriame įvykdomas perplanavimas ir konversija, dydį;

b) planuose nurodytinas priemones, ne ilgesnius nei penkerių metų jų įgyvendinimo terminus, reikalavimą visuose planuose prie kiekvienų finansinių metų nurodyti tais finansiniais metais įgyvendintinas priemones ir jų įgyvendinimo kontrolės tvarką;

c) taisykles, įgyvendinant planą ribojančias dėl plane numatyto išnaikinimo atsirandančių atsodinimo teisų naudojimą, jei tai galėtų lemti su planu susijusio ploto derlingumo padidėjimą. Taisyklės rengiamos norint užtikrinti, kad būtų pasiekti sistemos tikslai, ypač kad atitinkamoje valstybėje narėje nepadidėtų bendras gamybos potencialas; ir

d) taisykles, reglamentuojančias išsamią taikymo sritį ir suteiktinos paramos normas. Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies III skyriaus nuostatų, šiose taisyklėse gali būti nustatyta vienodo dydžio sumų išmokėjimo tvarka, didžiausios paramos už hektarą normos ir objektyviais kriterijais pagrįstas paramos moduliavimas. Taisyklėse visų pirma numatoma atininkamai padidinti paramos normas tais atvejais, kai dėl plane numatyto išnaikinimo atsiradusios atsodinimo teisės yra panaudojamos planui įgyvendinti.

14 straipsnis

Jei valstybė narė pasirenka pati sudaryti perplanavimo ir konversijos planą, ji nustato:

a) kokios organizacijos ar fiziniai asmenys gali pateikti planų projektus;

b) planų projektų turinį, kuriame yra išsamus siūlomų priemonių aprašymas ir siūlomi galutiniai jų įgyvendinimo terminai;

c) mažiausią plotą, kuriam taikytinas perplanavimo ir konversijos planas, ir nuo šio reikalavimo nukrypti leidžiančias nuostatas, kurios tinkamai pagrindžiamos ir paremiamos objektyviais kriterijais; ir

d) planų pateikimo ir patvirtinimo tvarką, kurioje visų pirma nurodomi galutiniai planų projektų pateikimo terminai ir objektyvūs prioritetų nustatymo kriterijai.

15 straipsnis

1. Parama išmokama įsitikinus, kad konkreti priemonė yra įgyvendinta.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų valstybės narės gali numatyti paramą augintojui išmokėti avansu prieš konkrečios priemonės įgyvendinimą tuo atveju, kai:

a) konkreti priemonė pradėta įgyvendinti;

b) augintojas pateikė 120 % paramos dydžio užstatą. Reglamente (EEB) Nr. 2220/85 numatytas įsipareigojimas yra įsipareigojimas įgyvendinti atitinkamą priemonę per dvejus metus nuo avanso išmokėjimo datos; ir

c) kai atitinkamas augintojas anksčiau buvo iš anksto gavęs paramą kitai priemonei įgyvendinti, ir ta priemonė buvo įgyvendinta.

3. Jei visos plane numatytos priemonės valdoje nėra įgyvendintos per laikotarpį, nustatytą pagal 13 straipsnio b punkto nuostatas, augintojas sugrąžina visą paramos sumą, kurią jis gavo pagal planą atsižvelgiant į atitinkamą valdą. Tačiau tuo atveju, kai per nustatytą laikotarpį yra įgyvendinta daugiau negu 80 % tų priemonių, tada grąžinama dviguba papildomos paramos suma, kuri būtų sumokėta už visų plano priemonių įgyvendinimą.

16 straipsnis

1. Valstybės narės dėl perplanavimo ir konversijos sistemos ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. išsiunčia Komisijai:

a) ataskaitą apie einamaisiais finansiniais metais faktiškai panaudotas lėšas;

b) visas paraiškas dėl tolesnio einamųjų finansinių metų išlaidų finansavimo, papildančio pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 14 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirtus asignavimus, ir nurodo bendrą su kiekvienu atveju susijusį plotą; ir

c) patikslintas išlaidų prognozes ir bendrą atitinkamų plotų sumą ateinančiais finansiniais metais iki perplanavimo ir konversijos planų įgyvendinimo numatomo laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į kiekvienai valstybei narei paskirtus asignavimus.

2. Tuo atveju, kai informacija, kurią valstybė narė pagal 1 dalies nuostatas turi atsiųsti Komisijai, nėra išsami, arba nesilaikoma nustatyto galutinio termino, Komisija laikinai arba nustatytu dydžiu sumažina žemės ūkio išlaidų sąskaitos įrašų išankstinį apmokėjimą nepažeisdama bendrųjų biudžeto vykdymo tvarkos taisyklių.

17 straipsnis

1. Kiekvienos valstybės narės faktiškai panaudotos ir bet kuriems finansiniams metams deklaruotos lėšos finansuojamos neviršijant dydžių, apie kuriuos pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 16 straipsnio 1 dalies nuostatas pranešta Komisijai, jei šių dydžių suma nėra didesnė už valstybei narei pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 14 straipsnio 1 dalies nuostatas skirtus asignavimus.

2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 16 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas pateikti valstybių narių prašymai patenkinami visoms valstybėms narėms proporcingai paskirstant sumą, gautą iš bendros asignavimų sumos atėmus visų sumų, apie kurias pranešė visos valstybės narės laikydamosi 16 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų, sumą. Komisija kuo greičiau po birželio 30 d. praneša valstybėms narėms apie tai, kokiu mastu prašymai gali būti patenkinti.

3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalies nuostatų tuo atveju, kai pagal 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nurodytas bendras plotas yra mažesnis už hektarų skaičių, nurodytą pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 14 straipsnio 1 dalies nuostatas finansiniais metais valstybei narei skirtuose asignavimuose, atitinkamais finansiniais metais deklaruojamos išlaidos finansuojamos neviršijant dalies, kuri apskaičiuojama 1 dalyje nurodytą sumą sumažinant proporcingai kiekiui, kurio trūko iki nurodyto bendro ploto.

4. Kai kuriais nors finansiniais metais valstybė narė faktiškai panaudojo mažiau negu 75 % 1 dalyje nurodytos sumos, ateinantiems finansiniams metams numatytinas asignavimas ir jį atitinkantis bendras plotas sumažinami trečdaliu skirtumo, susidarančio tarp tos ribos ir atitinkamais finansiniais metais faktiškai panaudotų lėšų sumos.

5. Į šį sumažinimą neatsižvelgiama, kai yra numatomas lėšų panaudojimas finansiniais metais, ateinančiais po tų metų, kuriems buvo sumažinti asignavimai.

6. Finansuojamos išlaidos yra sumažinamos suma, kurią pagal 15 straipsnio 3 dalies nuostatas grąžina augintojai.

7. Nuorodos į atitinkamus finansinius metus nurodo mokėjimus, kuriuos valstybės narės faktiškai atliko tarp spalio 16 d. ir kitų metų spalio 15 d.

18 straipsnis

1. Valstybė narė registruoja išsamią informaciją apie patvirtintus bei nepatvirtintus planus ir apie visas pagal planus įgyvendintas priemones.

2. Valstybės narės atsiunčia Komisijai pranešimą apie kiekvienus vyno metus, atskirai suskirsčiusios jį dalimis pagal kiekvieną planą, nurodydamos plotą, kuriam iš pradžių ketinta taikyti planą, ir jo vidutinį derlingumą, plotą, kuris atsirado įvykdžius perplanavimą ir konversiją, ir jo prognozuojamą vidutinį derlingumą. Šis pranešimas atsiunčiamas ne vėliau nei per keturis mėnesius po atitinkamų vyno metų pabaigos.

V SKYRIUS Informacija ir bendrosios nuostatos

19 straipsnis

1. Valstybės narės praneša Komisija, ar jos pasirinko sudaryti gamybos potencialo inventorinį sąrašą valstybės arba regionų lygmeniu.

2. Kai valstybė narė pasirenka sudaryti gamybos potencialo inventorinį sąrašą regionų lygmeniu ir kai ji sukuria regionų rezervus pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies I skyriaus nuostatas, abiem atvejais regionai naudojami ta pačia reikšme.

3. Inventorinio sąrašo informacija:

a) tuo atveju, kai plotuose auginamos vyninių vynuogių veislės, skirstoma pagal vyno kategoriją (rūšiniai vynai pkr ir stalo vynas), nurodant geografinėmis nuorodomis apibūdinamo vyno gamybai tinkamą plotą. Tuo atveju, kai konkreti vynuogių veislė užima reikšmingą dalį bendrame plote, taip pat nurodoma ir ta dalis;

b) tuo atveju, kai yra sodinimo teisių atsarga, skirstoma nurodant:

i) apytikslį augintojams paskirtų, bet nepanaudotų naujų sodinimo teisių skaičių hektarais;

ii) apytikslį augintojams paskirtų, bet nepanaudotų atsodinimo teisių skaičių hektarais;

iii) naujai sukurtų sodinimo teisių, kurios dar nėra nepriskirtos rezervui ar rezervams arba paskirtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, skaičių hektarais; ir

iv) naujų sodinimo teisių, laikomų rezerve ar rezervuose, skaičių hektarais; ir

c) skirstoma atitinkamų regionų pagrindu tuo atveju, kai inventorinis sąrašas sudarytas nacionaliniu lygmeniu.

4. Inventoriniame sąraše įrašomi jame pateiktos informacijos šaltinis arba šaltiniai.

5. Tuo atveju, kai inventorinis sąrašas sudaromas pirmą kartą, jame įrašoma informacija apie padėtį valstybės narės pasirinktiną praėjusių vyno metu dieną. Jame taip pat įrašoma su valstybės narės pasirinktais istoriniais referenciniais vyno metais susijusi informacija, kuri:

a) yra surinkta, kiek įmanoma tuo pačiu pagrindu, kaip ir likusi inventorinio sąrašo informacija;

b) prireikus gali būti pagrįsta apytiksliais skaičiavimais.

6. Inventorinis sąrašas vėliau kasmet atnaujinamas, kad rodytų padėtį pasirinktą metų dieną.

20 straipsnis

1. Klasifikuodamos vyno gamybai skirtas vynuogių veisles, valstybės narės nurodo vynuogių veislės pavadinimą kartu su visais to pavadinimo sinonimais ir vynuogių spalvą.

2. Sprendimai klasifikuoti veisles priimami remiantis objektyviais kriterijais, įskaitant tinkamumo auginti argumentus ir iš atitinkamų vynuogių veislių pagaminto vyno analitines bei organoleptines savybes.

3. Klasifikuotų veislių pavadinimai ir tų pavadinimų sinonimai atitinka tuos, kuriuos nustatė:

a) Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija (OIV);

b) Tarptautinės augalų veislių apsaugos sąjunga (UPOV); ir (arba)

c) Tarptautinė augalų genetinių išteklių valdyba (IBPGR).

4. Klasifikuojant veisles, įtrauktas į klasifikatorius kaip vyno gamybai skirtas veisles, taip pat nurodoma, ar jas leidžiama naudoti:

a) stalo vyno gamybai;

b) vyno spirito gamybai;

c) džiovinimui skirtų vynuogių gamybai ir

d) kita.

5. Klasifikuojant taip pat aiškiai nurodomi visi atvejai, kai veislių pavadinimai turi homonimus.

6. Į valstybės narės klasifikatorių gali būti įtrauktos tik tos veislės, kuriomis gali būti prekiaujama bent vienoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 68/193/EEB nuostatas.

7. Nukrypdama nuo 6 dalies nuostatų valstybė narė gali į savo klasifikatorių įtraukti vynuogių veisles, kurios buvo pasodintos iki Direktyvos 68/193/EEB įsigaliojimo datos ir kurios iki šiol auginamos jos teritorijoje.

8. Kai valstybė narė, kurioje taikomos Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies I skyriaus nuostatos, įtraukia į klasifikatorių vyno gamybai skirtas veisles, kurios iki to laiko atitinkamame administraciniame vienete nebuvo klasifikuojamos nei pagal Bendrijos, nei pagal nacionalinės teisės aktus, tos veislės vynmedžiais apsodinti plotai negali būti naudojami vyno gamybai. Valstybės narės taiko tinkamą šio draudimo monitoringo sistemą. Nukrypdamos valstybės narės gali leisti atitinkamam augintojui pasinaudoti naujomis sodinimo teisėmis, skirtomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsodinimo teisėmis ar iš rezervo paskirtomis sodinimo teisėmis tam, kad jis įgytų teisę gaminti vyną iš atitinkamo ploto. Valstybės narės registruoja visus tokius atvejus.

9. Kiekvienais vyno metais valstybės narės praneša apie savo klasifikatorius Komisijai, aiškiai nurodydamos padarytus pakeitimus. Valstybė narė iki 2001 m. liepos 31 d. praneša Komisijai apie visus atvejus, kai pasinaudota 7 dalyje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata, nurodydama, ar ji ketina pasinaudoti 8 dalyje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata.

10. Komisija skelbia klasifikatorius tokiu pavidalu ir tokiomis priemonėmis, kaip jai atrodo tinkama.

21 straipsnis

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 arba pagal šio reglamento nuostatas pranešdamos Komisijai apie priimtas priemones valstybės narės kartu jas trumpai apžvelgia.

2. Pagal šio reglamento nuostatas užregistruotą informaciją valstybės narės saugo ne trumpiau nei 10 vyno metų, skaičiuojamų nuo tos informacijos užrašymo metų pabaigos.

3. Pagal šio reglamento nuostatas siųstini pranešimai yra perduodami šiame priede pateikta forma.

VI SKYRIUS Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

22 straipsnis

Kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies arba šio reglamento nuostatas reikalaujama, kad augintojas distiliuotų produktą, jokia Bendrijos finansuojama parama neskiriama nei už distiliavimą, nei už distiliatą.

23 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies ir šio reglamento nuostatas mokėtinos išmokos gavėjams išmokamos visos.

24 straipsnis

Panaikinami Reglamentai (EEB) Nr. 2314/72, (EEB) Nr. 940/81, (EEB) Nr. 3800/81, (EEB) Nr. 2729/88, (EEB) Nr. 2741/89 ir (EEB) Nr. 3302/90.

25 straipsnis

1. Sodinimo teisės, kurioms taikomos Reglamento (EEB) Nr. 822/87 nuostatos ir kurios pagal tą reglamentą galiojo ilgiau negu iki 2000 m. liepos 31 d., galioja iki tos vėlesnės datos.

2. Po 1 dalyje nurodytos vėlesnės datos tos teisės automatiškai priskiriamos nacionaliniam ar regioniniam rezervui. Jei atitinkamas rezervas iki tos datos dar nėra sukurtas, tos teisės laikomos laikinai negaliojančiomis tol, kol toks rezervas bus sukurtas. Tada tos teisės automatiškai priskiriamos rezervui.

26 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. gegužės 31 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

[2] OL L 84, 1999 3 27, p. 1.

[3] OL L 199, 1999 7 30, p. 8.

[4] OL L 248, 1972 11 1, p. 53.

[5] OL L 226, 1993 9 7, p. 1.

[6] OL L 96, 1981 4 8, p. 10.

[7] OL L 381, 1981 12 31, p. 1.

[8] OL L 308, 1999 12 3, p. 5.

[9] OL L 241, 1988 9 1, p. 108.

[10] OL L 299, 1997 11 4, p. 3.

[11] OL L 264, 1989 9 12, p. 5.

[12] OL L 317, 1990 11 16, p. 25.

[13] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[14] OL L 93, 1968 4 17, p. 15.

[15] OL L 205, 1985 8 3, p. 5.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Pagal šį reglamentą pateiktinų pranešimų forma

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------