32000R1603

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1603/2000

2000 m. liepos 20 d.

įvedantis galutinius antidempingo muitus importuojamiems etanolaminams, kurių kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į su Patariamuoju komitetu pasikonsultavusios Komisijos pateiktą pasiūlymą,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1) 1994 m. vasario mėnesį Taryba įvedė galutinius antidempingo muitus importuojamiems etanolaminams, kurių kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos (Reglamentas (EB) Nr. 229/94 [2]. Muitai trijų rūšių etanolaminams, t. y. monoetanolaminui (MEA), dietanolaminui (DEA) ir trietanolaminui (TEA), buvo įvesti minimalia kaina pagrįstų kintamų muitų forma.

2. Prašymas dėl peržiūros

(2) Po 1998 m. liepos 23 d. [3] pranešimo paskelbimo apie artėjančią antidempingo priemonių paskelbimo pabaigą, galiojančią importuojamiems etanolaminams, kurių kilmės šalis JAV, Komisija, sutinkamai su Reglamento (EB) Nr. 384/96 (toliau - Pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsnio 3 dalimi, gavo prašymą peržiūrėti šias priemones t. y. prašymą dėl galiojimo pabaigos ir laikinos peržiūros.

(3) Prašymą Bendrijos gamintojų, kurių kolektyvinė produkcija sudaro didžiąją visos Bendrijos etanolaminų produkcijos dalį, vardu 1998 m. spalio 30 d. pateikė Conseil européen des fédérations de l'industrie chimique (CEFIC).

(4) CEFIC argumentavo, kad nustojus galioti priemonėms bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala Bendrijos pramonei tęsis arba pasikartos, ir kad reikia peržiūrėti priemones, nes joms trūko veiksmingumo. Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu nustatę, kad įrodymai pakankami, Komisija, sutinkamai su Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsnio 3 dalimi, inicijavo tyrimą [4]. Todėl tyrimo metu buvo nagrinėjamas ne tik klausimas, kas nutiks, jei bus leista priemonei nustoti galioti (žr. 11 straipsnio 2 dalį), bet taip pat, ar egzistuojančios antidempingo priemonės (minimalia kaina pagrįsti kintami muitai) pakeitimas yra pateisinamas (žr. 11 straipsnio 3 dalį).

3. Tyrimas

(5) Komisija oficialiai informavo peržiūros prašymą remiančius Bendrijos gamintojus (toliau - paraišką padavę Bendrijos gamintojai), eksportuojančius gamintojus ir su jais susijusius importuotojus, o taip pat žinomus suinteresuotus naudotojus ir suteikė jiems progą raštu išreikšti savo nuomonę ir/ar pateikti prašymą dėl svarstymo.

(6) Komisija išsiuntinėjo anketas žinomoms suinteresuotoms šalims ir gavo atsakymus iš keturių paraišką padavusių Bendrijos gamintojų, keturių eksportuojančių JAV gamintojų ir penkių su jais susijusių importuotojų. Anketos taip pat buvo nusiųstos daugeliui produkto naudotojų. Dviejų iš jų atsakymai buvo laikomi išsamiais.

(7) Vienas iš JAV eksportuojantis gamintojas pareiškė savo ketinimą tyrimo metu bendradarbiauti, nors tyrimo metu jis į Bendriją neeksportavo. Šį gamintoją susidomėti tyrimu paskatino jo dalyvavimas pirminiame tyrime.

(8) Komisija ieškojo ir patikrino visą informaciją, kuri jos manymu, būtina siekiant nustatyti galimą dempingo tąsą ir pasikartojimą bei žalą ir analizuoti Bendrijos interesus. Patvirtinimo tikslu buvo apsilankyta šiose įmonėse:

a) eksportuojančių gamintojų

Dow Chemical Company, Midlandas, Mičiganas (JAV)

Huntsman Chemical Company, Hiustonas, Teksasas (JAV)

Union Carbide Corporation, Danburis, Konektikutas (JAV)

b) Bendrijos importuotojų, susijusių su eksportuojančiais gamintojais

Huntsman Co. Belgija CVBA, Briuselis, Belgija

Union Carbide Beneliuksas, Antverpenas, Belgija

Union Carbide Europe SA, Ženeva, Šveicarija

c) paraišką padavusių Bendrijos gamintojų

BASF AG, Ludvigshafenas, Vokietija

BP Chemicals Ltd, Londonas, JK ir Lavera, Prancūzija

d) Bendrijos naudotojų

Krems Chemie AG, Krems a.d. Donau, Austrija

Synthesia Espanola SA, Barselona, Ispanija

(9) Tyrimas dėl dempingo tęsimosi ir pasikartojimo apima laikotarpį nuo 1998 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (toliau - tyrimo laikotarpis arba IP). Tikrinimas dėl žalos tęsimosi ir pasikartojimo apima laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki tyrimo laikotarpio pabaigos (toliau - IIP).

B. SVARSTOMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Svarstomas produktas

(10) Čia svarstomas produktas yra tas pats, dėl kurio buvo atliekamas ankstesnis tyrimas. Primenama, kad etanolaminai gaunami etileno oksidui reaguojant su amoniaku. Dėl tokios sintezės atsiranda trys konkuruojančios reakcijos, iš kurių gaunamos trys skirtingos etanolamino rūšys: mono-(MEA), di- (DEA) ir trietanolaminai (TEA). Šių trijų rūšių proporcijos bendroje produkcijoje priklauso nuo gamybos įrenginių konstrukcijos, bet iki tam tikro lygio gali būti kontroliuojama pasirenkant amoniako/etileno oksido santykį. Svarstomas produktas naudojamas kaip tarpinis junginys paviršiaus aktyviosioms medžiagoms (naudojamoms detergentuose ir asmeninės priežiūros produktuose), trąšoms, pasėlių apsaugos priemonėms, antikorozinėms priemonėms, tepimo alyvoms, fotografijos chemikalams, kosmetikai bei poliuretanui ir kaip dujų plautuvo absorbavimo priemonė ar priedas cemento, metalo apdirbimo ir popieriaus pramonėje. Dėl surišto gamybos proceso (žr. pirmiau) gaminant DEA, taip pat dar didesniais kiekiais pagaminamos ir kitos etanolamino rūšys (MEA ir TEA).

2. Panašus produktas

(11) Bendrijos pramonės gamybos įrenginiai paprastai pagamina 30–33 % DEA. MEA ar TEA gali sudaryti iki 54 % visos etanolaminų gamybos. Atsižvelgiant į kombinuotą gamybos procesą, negalima pateisinti vieno eksportuojančio gamintojo tvirtinimo, kad analizuojant žalą, skirtingų rūšių etanolaminus reikia vertinti atskirai.

(12) Nuo peržiūrimų antidempingo priemonių įvedimo rinkai buvo būdinga stipriai auganti DEA paklausa, ypač JAV. To priežastis yra DEA panaudojimas gaminat glifosato herbicidus, kurie tinka tokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems pasėliams.

(13) Svarstomas produktas, importuojamas iš šalies, dėl kurios pradėtas tyrimas, savo fizinėmis ir techninėmis charakteristikomis yra identiškas Bendrijoje gaminamam produktui. Nėra jokio vartojimo skirtumo tarp Bendrijoje pagamintų produktų ir importuotų produktų. Dar buvo nustatyta, kad iš tiriamosios šalies importuojamas produktas yra identiškas vidaus rinkoje parduodamam produktui. Todėl visi šie produktai turi būti laikomi vienu produktu.

C. DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

1. Preliminarios pastabos

(14) Po skunde išdėstyto pareiškimo, kad nuo pirminio tyrimo pasikeitė aplinkybės, tyrimo laikotarpiu buvo ištirtas dempingo lygis.

(15) Iš keturių anketą užpildžiusių eksportuojančių JAV gamintojų, tyrimo laikotarpiu dviejų iš jų eksportas į Bendriją buvo didelis, o kiti du teigė neeksportavę arba eksportavę labai mažai.

(16) Neturint jokios kitos informacijos apie mažus kiekius eksportuojantį gamintoją, buvo nuspręsta, kad dempingo marža gali būti pagrįstai nustatyta remiantis šiuo mažu eksporto kiekiu.

2. Normalioji vertė

(17) Kiekvienai svarstomo produkto rūšiai buvo nustatyta normalioji vertė, pagrįsta viso faktinio pardavimo JAV vidaus rinkoje kaina (žr. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį:

"kainas, kurias įprastinėmis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje"). Vidaus rinkoje nepakankamais kiekiais parduodamų arba įprastinėmis prekybos sąlygomis neparduodamų produktų rūšių normalioji vertė buvo apskaičiuojama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(18) Dėl trijų JAV eksportuojančių gamintojų buvo nustatytas tiriamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje, sutinkamai su Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, šio produkto eksportas iš JAV į Bendriją sudaro daugiau nei 5 % pardavimo apimties. Taip pat buvo nustatyta, kad vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis tie patys trys eksportuojantys gamintojai pardavė tiek šio produkto, kad sutinkamai su Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalimi, tokias pardavimo kainas galima panaudoti normaliosios vertės nustatymui.

3. Eksporto kaina

(19) Visais atvejais svarstomą produktą importavo su JAV eksportuojančiais gamintojais susijusios bendrovės. Todėl gaminančių bendrovių pardavimo kainos importuojančioms bendrovėms buvo laikomos nepatikimomis. Dėl šios priežasties, sutinkamai su Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, eksporto kainos buvo sudarytos remiantis ta kaina, kuria importuojamas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams. Buvo atsižvelgiama į visus turėtas išlaidas nuo importavimo iki perpardavimo, įskaitant komisinius ir 5 % pelną, kurie remiantis suinteresuotų šalių pateikta informacija dėl šio gaminio importavimo, buvo laikomi pagrįstais.

4. Palyginimas

(20) Normalioji vertė su eksporto kaina buvo palyginta remiantis kainų iš įmonės lygiu nuo sandorio iki sandorio pagrindu bei tame pačiame prekybos lygyje. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą buvo atsižvelgta į veiksnių skirtumus, kurie buvo pateikti ir pademonstruoti kaip darantys poveikį palyginimui (žr. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį). Šie koregavimai buvo atlikti atsižvelgiant į krovinių gabenimą žemės ir vandenyno transportu, draudimą, aptarnavimą, pakrovimo ir papildomas išlaidas, kredito išlaidas bei komisinius.

(21) Buvo atliktas visų šio tyrimo metu nagrinėjamų rūšių normaliųjų verčių ir eksporto kainų palyginimas. Šis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų palyginimas parodė, kad egzistuoja dempingo maržos svertinis vidurkis, išreikštas 33 % Dow Chemical, 38,2 % Union Carbide ir 40,1 % Huntsman CIF procentine verte.

5. Pakitusių aplinkybių tęstinumo pobūdis

(22) Komisija ištyrė, ar dempingo maržų pokyčiai gali tęstis. Buvo nustatyta, kad mažesnes dempingo maržas daugiausia sąlygojo padidėjusios eksporto kainos, kurios buvo taikomos bent pastaruosius dvejus metus. Dėl šios priežasties, ir kai svarstomi eksporto kiekiai buvo laikomi vyraujančiais, Komisija padarė išvadą, kad gauti duomenys reiškia besitęsiantį šio importo iš JAV aplinkybių pasikeitimą. Nebuvo pateikta jokių šioms išvadoms prieštaraujančių įrodymų.

6. Išvada

(23) Remiantis Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi inicijuota galiojimo pabaigos peržiūra parodė, kad pašalinus priemones būtų tikėtina, jog dempingas tęsis, svarbiausia remiantis tuo, kad tyrimo laikotarpiu buvo nustatytas didelis dempingas ir kad protinga padaryti išvadą, jog toks dempingas tęsis.

(24) 11 straipsnio 3 dalies laikinos peržiūros metu, kuri buvo inicijuota remiantis prašymu peržiūrėti priemones, kad būtų tinkamai atsižvelgta į dabartines rinkos sąlygas, buvo padaryta išvada, kad esamas priemones sąlygojusios aplinkybės labai pasikeitė ir, kad tokie pokyčiai turi būti laikomi pakankamai besitęsiančiais, kad būtų pagrindas atgaline tvarka peržiūrėti pirminio tyrimo metu nustatytas dempingo maržas.

D. BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

1. Visa Bendrijos produkcija

(25) Skundas buvo pateiktas keturių iš penkių ES etanolamino gamintojų vardu. Vienabendrovė, Union Carbide Ltd. (JK) tyrime nedalyvavo ir skundo neparėmė. Pažymėtina, kad ši bendrovė susijusi su JAV gamintoja, Union Carbide korporacija, JAV. Buvo atliktas įvertinimas dėl to ar, sutinkamai su Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, šią bendrovę išbraukti iš Bendrijos produkcijos apibrėžimo. Buvo nustatyta, kad susijęs gamintojas pats importavo didelius kiekius produkto dempingo pagrindais. Kadangi todėl negali būti jokios garantijos, kad šio gamintojo ekonominės padėties nepaveikė jo santykiai su JAV gamintoju, buvo laikoma, kad nustatant Bendrijos produkciją, jis neturi būti įtrauktas. Todėl visą Bendrijos produkciją gamina šios bendrovės: BASF AG, Liudwigshafen Vokietijoje; BP Chemicals Ltd., Londone, Jungtinėje Karalystėje; Condea Chemie GmbH, Marle, Vokietijoje ir Akizo Nobel Surface Chemistry AB, Stenungsunde, Švedijoje.

2. Bendrijos pramonė

(26) Komisija paraišką padavusiems Bendrijos gamintojams išsiuntinėjo anketas ir trys iš jų atsiuntė atsakymus. Vienas atsakymas, kuriame buvo nenurodyti gamybos sąnaudų duomenys per laikotarpį nuo 1995 iki 1997 metų, buvo priimtas remiantis tuo, kad 1998 m. liepos 1 d. bendrovė etanolamino įmonę perėmė iš kitos bendrovės ir todėl neturėjo prieigos prie šių duomenų. Ketvirtasis gamintojas atsiuntė tik nepilnai užpildytą anketą ir todėl buvo laikomas nebendradarbiaujančiu. Trys paraišką padavę Bendrijos gamintojai, kurie padėjo tyrimui, pagal Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį, atstovauja Bendrijos pramonę, kadangi jų produkcija sudaro 77,5 % visos Bendrijos produkcijos. Toliau jie vadinami "Bendrijos pramone".

3. Tiesiogiai susijusios Bendrijos rinkos nustatymas

(27) Dalis Bendrijos pramonės produkcijos (apie 28 %) skirta vidaus, t. y. užgrobtajam naudojimui. Didžioji dauguma šio kiekio (apie 95 %) specialiai paskirta ir naudojama vieno Bendrijos gamintojo įmonėje vieninteliu tikslu. Tyrimas patvirtino, kad paraišką padavusieji Bendrijos gamintojai savo užgrobtajam naudojimui neperka šio produkto iš nepriklausomų šalių nei Bendrijos viduje, nei išorėje. Todėl užgrobtajam naudojimui skirti etanolaminai nelaikomi konkuruojančiais su kitu tikslu Bendrijoje siūlomais etanolaminais, kurie sudaro tiesiogiai susijusią svarstomo produkto Bendrijos rinką.

E. BENDRIJOS RINKOS PADĖTIES ANALIZĖ

1. Suvartojimas Bendrijoje

(28) Suvartojimas Bendrijoje buvo pagrįstas Bendrijos pramonės pardavimų kiekiu, nebendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo pardavimų kiekiu, Eurostat informacija apie importo kiekį ir su šios rinkos JAV eksportuojančiu gamintoju Union Carbide [5] susijusio Bendrijoje įsikūrusio gamintojo apskaičiuotais pardavimais.

(29) Šiuo pagrindu apskaičiuotas suvartojimas IIP metu padidėjo 14 %: nuo maždaug 152000 tonų 1995 m. iki maždaug 172000 tonų tyrimo laikotarpiu. Šis padidėjimas yra dėl DEA ir TEA pardavimų, kurie atitinkamai padidėjo 19 % ir 20 %. MEA paklausa liko stabili. Ir MEA, ir DEA – abu sudaro apie 29 % bendro suvartojimo tyrimo laikotarpiu, o TEA apie 42 %.

2. Importas iš susijusios šalies

a) Apimtis, kainų tendencija ir rinkos dalis

(30) Per IIP importas iš JAV padidėjo 14 %, proporcingai visai Bendrijos suvartojimo tendencijai. Vis dėlto skaičiai rodo neryškią DEA importo mažėjimo tendenciją (-38 % per IIP), kuri sudarė tik 29,6 % viso importo per tyrimo laikotarpį. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į didelę DEA paklausą JAV vidaus rinkoje. Kita vertus, nepaisant stabilios MEA paklausos Bendrijos rinkoje per IIP, importas iš JAV per tą patį laikotarpį padidėjo 86 %. Per šį laikotarpį TEA importas padidėjo 11 %.

(31) Importo iš JAV kainos, nustatytos remiantis eksportuojančių gamintojų pateiktomis kainomis ar Eurostat duomenimis, nustatant kainų tendencijas nebuvo laikomos patikimomis, kadangi importuoja susiję importuotojai. Siekiant patikimiau nustatyti susijusių eksportuojančių gamintojų kainų pokyčius, buvo analizuojamos su jais susijusių importuotojų perpardavimo kainos – konkrečiau kainos pramoniniams galutiniams naudotojams, nustatytiems kaip atstovaujantiems visam pardavimui. Nuo 1995 iki 1996 m. šios kainos vidutiniškai sumažėjo 10 % ir buvo nustatyta, kad jos gerokai mažesnės už Bendrijos pramonės pardavimo kainas per abejus šiuos metus. Ši tendencija labiausiai matėsi dėl MEA, kurio perpardavimo kaina sumažėjo 14 %. Artėjant tyrimo laikotarpio pabaigai TEA perpardavimo kaina vėl buvo pasiekusi 1995 m. lygį, o DEA pabrango 13 % ir MEA vis tiek buvo 4 % pigesnis. Tyrimo laikotarpiu susijusių importuotojų ir Bendrijos pramonės kainų lygius buvo galima palyginti.

(32) Visa importo iš JAV rinkos dalis IIP laikotarpiu yra stabili ir siekia 29 %. Vis dėlto skaičiai rodo nežymų MEA rinkos dalies padidėjimą nuo 17 % iki 32 %, o DEA rinkos dalies sumažėjimą nuo 25 % iki 13 %. TEA šiek tiek sumažėjo nuo 42 % iki 39 %.

b) Eksportuojančių gamintojų kainų dinamika

(33) Siekiant įvertinti JAV eksportuojančių gamintojų kainų dinamiką, buvo analizuojama jų ir Bendrijos pramonės pardavimas. Pirmajame etape buvo lyginamos pardavimo kainos pirmiems nepriklausomiems vartotojams Bendrijos rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonė parduoda tik pramoniniams galutiniams naudotojams ir kad šie vartotojai taip pat yra reikšminga JAV eksportuojančių gamintojų pardavimo dalis (daugiau kaip 50 %), buvo laikoma, kad palyginimas šiame prekybos lygyje yra vyraujantis. Dempingo nustatymui šis palyginimas buvo atliktas remiantis dviejų pagrindinių JAV eksportuojančių gamintojų duomenimis.

(34) Kadangi visas importas, kurio kilmės šalis yra JAV, į Bendriją, buvo įvežtas per susijusius importuotojus, pirmiau paminėtam palyginimui buvo panaudotos kainos, kurias sumokėjo pirmieji nepriklausomi Bendrijos pirkėjai susijusio importuotojo lygyje t. y. atėmus krovinio gabenimo išlaidas Bendrijoje, nuolaidas ir grąžinimus. Palyginimas parodė, kad tyrimo laikotarpiu bendrą importo iš JAV ir Bendrijos vidutinių kainų lygį buvo galima palyginti.

(35) Antrojo etapo metu buvo atlikta etanolaminų, kurių kilmės šalis JAV, importo kainų analizė, t. y. eksportuojančių gamintojų ir su jais susijusių importuotojų kainos palygintos su kintamus muitus apsprendžiančiomis minimaliomis kainomis. Tai parodė, kad nebuvo surinkta jokių reikšmingų antidempingo muitų sumų, kadangi per didesniąją IIP dalį šios importo kainos buvo daug didesnės už minimalias kainas.

(36) Trečiojo etapo metu, atsižvelgiant į eksportuojančių gamintojų ir importuotojų santykius, tyrimo laikotarpiu buvo nustatyta, ar perpardavimo kainos, kurias šie importuotojai gavo iš savo pirmųjų nepriklausomų vartotojų, ir atitinkamos faktinės importo kainos atspindėjo susijusių importuotojų išlaidas nuo importavimo iki perpardavimo. Visos faktiškai turėtos išlaidos nuo importavimo iki perpardavimo, tokie kaip krovinio pervežimas nuo Bendrijos pasienio, aptarnavimas, draudimas, pakavimas, kredito išlaidos, importo mokesčiai, pardavimo, bendros ir administracinės sąnaudos, ir 5 % pelnas buvo išskaičiuoti iš perpardavimo kainų. Todėl buvo gautos importo kainos, sudarytos nepriklausomai nuo santykio tarp eksportuojančių gamintojų ir su jais susijusių importuotojų.

(37) Šios sudarytos abejų eksportuojančių gamintojų importo kainos buvo ne tik gerokai mažesnės už faktines importo kainas, kurias deklaravo su jais susiję importuotojai, bet jos taip pat buvo gerokai mažesnės už įvairioms etanolamino rūšims taikomas minimalias kainas. Šias išvadas patvirtina faktas, kad tyrimo laikotarpiu susiję importuotojai patyrė didelius finansinius nuostolius. Iš tiesų jų gautos maržos nuo pirkimo kainos (faktinės importo kainos) iki perpardavimo Bendrijos rinkoje kainos buvo nepakankamos, kad padengtų nuo importavimo iki perpardavimo turėtas išlaidas. Pažymėtina, kad tyrimo laikotarpiu nusistovėjęs modelis galiojo per likusį svarstomą laikotarpį t. y. nuo 1995 iki 1997 metų.

(38) Remiantis pirmiau nurodyta trijų etapų analize daroma išvada, kad eksportuojančių JAV gamintojų perpardavimo kainos Bendrijos rinkoje buvo suderinamos su Bendrijos pramonės kainomis. Be to buvo nustatyta, kad faktiniai importo kainų lygiai buvo didesni už minimalias kainas. Vis dėlto šios faktinės importo kainos nebuvo tokios, ar bent buvo ne visai tokios, kaip buvo numatyta pagal galiojančias antidempingo priemones, jei būtų atsižvelgta į nuo importo iki perpardavimo turėtas išlaidas. Todėl galima padaryti išvadą, kad eksportuojantys JAV gamintojai ir su jais susiję importuotojai bent jau iš dalies absorbavo antidempingo priemones nustatydami dirbtinai dideles faktines importo kainas, kurios sudaro pervedimų kainas.

3. Bendrijos pramonės padėtis

a) Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

(39) IIP laikotarpiu gamyba padidėjo 38 %, ypač nuo 1996 iki 1997 m. po pajėgumo augimo nuo apytiksliai 117000 iki 139000 tonų. Gamybos padidėjimas kartu su gana vidutinišku pajėgumų padidėjimu per IIP, pagerino bendrą Bendrijos pramonės pajėgumo panaudojimą nuo 81,8 % iki 91,1 %.

(40) Kaip pirmiau paminėta, su 1997 m. vienoje Bendrijos gamintojo įmonėje užgrobtosios gamybos tikslu suprojektuotu ir įmontuotu pajėgumu vien šiuo tikslu pagaminama 95 % visos Bendrijos produkcijos. Pirmiau paminėtas gamybos pajėgumo padidėjimas yra šios investicijos į užgrobtosios produkcijos suvartojimą rezultatas, kai tai sumažino kitos tai pačiai bendrovei priklausančios įmonės užgrobtąjį suvartojimą. Tai savo ruožtu atlaisvino pajėgumus prekybai laisvoje rinkoje.

b) Pardavimo apimtis

(41) Per šį laikotarpį padidėjus DEA ir TEA pardavimui (atitinkamai 32 % ir 28 %) per IIP laikotarpį Bendrijos pramonės prekyba Bendrijos rinkoje padidėjo 27 %, iki apytiksliai 96000 tonų.

c) Rinkos dalis

(42) Bendrijos pramonė padidino savo bendrą rinkos dalį nuo 50 % iki 56 % per laikotarpį nuo 1995 iki 1997 metų ir pasiekė 11 % MEA, 5 % DEA ir 3 % TEA. Nuo 1997 iki tyrimo laikotarpio (IP) bendroji rinkos dalis ir TEA liko stabili, toliau didėjo DEA (nuo 61 % iki 63 %), bet sumažėjo MEA (nuo 53 % iki 49 %).

d) Atsargos

(43) Per IIP atsargos padidėjo 10 %. Šis padidėjimas yra mažesnis nei 38 % gamybos padidėjimas.

e) Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudų raida

(44) Nuo 1995 iki 1997 m. bendra pardavimo kaina sumažėjo 17 %. Po to 1997 m. ir 1998 m. sekė atitinkamai 3 % ir 9 % padidėjimas nuo 1996 m. kainų. Priešingai minimalioms kainoms ir padėčiai 1995 m. per IIP DEA tapo pačiu brangiausiu produktu.

(45) JAV importo į Bendriją perpardavimo kainos buvo gerokai mažesnės už Bendrijos pramonės pardavimo kainas 1995 m. ir 1996 m. 17 % kainų mažinimo spaudimas Bendrijos pramonės kainoms nuo 1995 iki 1996 m. atsirado tuo pat metu, kai MEA importas iš JAV beveik padvigubėjo, o iš JAV importuojamo MEA perpardavimo kaina sumažėjo 14 % iki 605 ekiu už toną, sumažindama Bendrijos pramonės pardavimo kainą 2 2 % iki 647 ekiu už toną.

(46) Be rinkos sąlygų pardavimo kainas iš esmės sąlygoja žaliavų kainos. Nuo 1995 m. iki 1996 m. bendros gamybos sąnaudos sumažėjo 7 %, o per 1997 m. ir tyrimo laikotarpį (IP) palyginus su 1996 m. nežymiai padidėjo nuo 1 % iki 2 %. Per visą laikotarpį gamybos sąnaudos sumažėjo 6 %, bet kainos sumažėjo 10 %. DEA yra vienintelė išimtis: vidutinė kaina sumažėjo tik 1 %, kai gamybos sąnaudos sumažėjo 4 %.

(47) Taip pat reikia pabrėžti, kad etanolaminų gamyba Bendrijos pramonei yra svarbi, nes leidžia aukštyn nukreiptu srautu naudoti savo pasigamintą etileno oksidą sukuriant šio aukštyn nukreipto gamybos proceso masto ekonomiją, leidžiančią naudoti etanolaminus kaip tarpinį junginį kitiems produktams (užgrobtasis naudojimas). Buvo tvirtinama, kad etileno oksido pirkimo kainos išpūstos ir etanolaminų verslui daro mažinantį spaudimą. Vis dėlto buvo išsiaiškinta, kad dalyvaujančios bendrovės savo etileno oksido ir etanolaminų verslą organizuoja kaip atskirus pelno centrus, kryžminį subsidijavimą padarydamos nelabai tikėtinu, todėl buvo patikrina, ar pervedimo kaina, kuria ši žaliava buvo įtraukta į etanolaminų gamybos sąnaudas, yra rinkos vertės. Visais atvejais buvo nustatyta, kad naudotos pervedimų kainos atspindėjo etileno oksido pardavimo kainas, nurodytas nepriklausomiems vartotojams, kurie pirko panašius kiekius.

f) Pelningumas

(48) Pelningumui poveikį darė pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos. Pelnas sumažėjo nuo 3,94 % 1995 m. iki nuostolingo lygio – 8,64 % 1996 m. ir –8,49 % 1997 m. Tyrimo laikotarpiu kaina buvo atkurta nepakankamai, kad duotų pelną ir pelningumas liko neigiamas - 1,37 %.

g) Investicijos

(49) 1995 ir 1998 m. investicijos į etanolaminus laisvoje rinkoje liko gana stabilios, apie 4 milijonai ekiu per metus, išskyrus 1996 m., kai jos buvo dvigubai didesnės. Tais metais vienoje įmonėje įvyko svarbūs pokyčiai, kai grupės užgrobtąją gamybą perėmė kita, tam pačiam Bendrijos gamintojui priklausanti, įmonė.

h) Užimtumas

(50) Etanolaminų gamyba nėra daug darbo sąnaudų reikalaujantis procesas. Bendrai 1998 m. užimtumas išaugo 23 % ir dirbo 166 žmonės.

4. Importo apimtis ir kainos iš kitų trečiųjų šalių

(51) Remiantis Eurostat informacija, Bulgarijos eksporto kainos iš to paties šaltinio yra mažesnės, nei faktinės JAV importo kainos. Kaip pirmiau paaiškinta, vis dėlto pažymėtina, kad Eurostat importo, kurio kilmės šalis JAV, kainos nelaikomos patikimomis. Vienas Bulgarijos gamintojas, Burgas nuo 1996 m. turi pastovią 3 % Bendrijos rinkos dalį. Remiantis Eurostat informacija apie 70 % jo eksporto yra MEA – 6 % rinkos dalis šiame sektoriuje tyrimo laikotarpiu (IP) (palyginus su 49 % Bendrijos pramonės ir 32 % JAV eksportuojančių gamintojų).

(52) Visų kitų šalių visų rūšių etanolaminų rinkos dalis sumažėjo 2 %, o MEA 6 %. Tačiau šis importas yra iš daugelio įvairių šaltinių, iš kurių nė vienas neturi didelės rinkos dalies.

5. Išvada dėl padėties Bendrijos rinkoje

(53) Bendrijos pramonės produkcijos apimtis ir pajėgumai rodo teigiamą tendenciją. Pardavimo apimtis padidėjo, ypač DEA ir TEA. Palyginus su 1997 m. apskritai rinkos dalis padidėjo, bet nukrito MEA rinkos dalis. Nors pelningumas buvo geresnis, nei 1996 ir 1997 metais, 1998 m. jis buvo nepakankamas dėl nuolatinio spaudimo pardavimo kainoms. Iš tikrųjų pirminis pardavimo kainų sumažėjimas nuo 1995 iki 1996 m. vis dar nekompensuotas ir svarstomas importas vis dar daro spaudimą kainoms.

(54) Besitęsiantis Bendrijos pramonės pardavimo kainas mažinantis spaudimas ir dėl to atsiradęs neigiamas pelningumas yra tiesiogiai susiję su JAV eksportuojančių gamintojų kainų dinamika, ypač su galiojančių priemonių absorbavimu ir dėl to atsiradusiu kainų spaudimu.

F. ŽALINGO DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

1. Etanolaminų paklausos analizė

(55) Dėl surišto gamybos proceso padidėjęs DEA ir TEA suvartojimas Bendrijoje veda prie didelių MEA atsargų. Kainų didėjimą skatinantis spaudimas buvo aiškiausiai išreikštas DEA, kurio metu aiškiai matėsi palaipsnis eksportuojančių JAV gamintojų pasitraukimas iš šios rinkos (iliustruojamas atitinkamu JAV rinkos dalies sumažėjimu per IIP nuo 25 % iki 13 %).

(56) Tuo pačiu metu pasauliniai etanolamino gamybos pajėgumai ir toliau didėja tikintis besitęsiančio DEA poreikio didėjimo, kai svarbesnieji ir Bendrijos, ir JAV gamintojai investuoja panašiais tempais. Didelis DEA poreikis lėmė atitinkamus šio segmento kainų didinimo koregavimus, kai DEA suvartojimas – ir todėl kainos - ankstesnio tyrimo metu buvo mažos. Didėjant pajėgumams ir DEA paklausai poveikis pardavimo kainoms (ir dėl tos priežasties pelningumui) lieka neaiškus, o rinkos sąlygų nuosmukiui ypatingą grėsmę kelia (pasaulinis) MEA gamybos perteklius.

2. Eksportuojančių JAV gamintojų padėties analizė

(57) Pasaulinio pajėgumo padidėjimas grasina sukurti produkcijos, ypač MEA, perteklių, kai Bendrijos rinka, kurios kainų lygis didesnis už kitų trečiųjų šalių, yra patraukli eksportuojantiems JAV gamintojams. Per laikotarpį nuo 1995 iki 1998 m. JAV gamybos pajėgumai padidėjo trečdaliu. Nuo 1997 iki tyrimo laikotarpio trijų JAV gamintojų Union Carbide, Huntsman ir Dow Chemical įrenginių pajėgumas padidėjo 19,9 %, iki 524000 tonų ir nors gamyba padidėjo 9 %, pajėgumo panaudojimo santykis sumažėjo nuo 90,4 % iki 83 %. Naujų įrenginių pajėgumas paprastai skirtas DEA, sukeliant MEA gamybos perteklių.

(58) Be to tyrimas parodė, kad per tyrimo laikotarpį JAV gamintojai į Bendriją eksportavo didelius kiekius svarstomo produkto, parodydami, kad Bendrijos rinka yra svarbi jų produkcijos realizavimui. Nuo 1997 m. iki tyrimo laikotarpio atitinkamas JAV eksportas į Bendriją padidėjo 12,4 %, kai vidaus pardavimas padidėjo tik 4,9 %, o eksportas į kitas trečiąsias šalis sumažėjo 2,7 %. Tyrimo laikotarpiu JAV vidaus pardavimas sudarė 67,1 % pirmiau paminėtų trijų JAV gamintojų bendros prekybos, eksportas į Bendriją 13,6 %, o eksportas į trečiąsias šalis 19,3 %.

(59) Tyrimas taip pat parodė, kad JAV vidaus kainos yra pasiekę didesnį lygį, nei pardavimo kainos Bendrijos rinkoje. Didesnis JAV kainų lygis gali būti tiesiogiai susijęs su dideliu DEA suvartojimu JAV rinkoje.

(60) Galiausiai pažymėtina, kad Pietų Korėja įvedė priemones prieš etanolaminų importą iš JAV. Nors laikoma, kad net jei visi šie kiekiai pakeistų kryptį, jie nebūtų tokie, kad suardytų Bendrijos rinką bei antidempingo priemonių įvedimo faktas rodo, kad eksportuojantys JAV gamintojai yra pasiruošę eksportuoti dempingo kainomis.

(61) Ir Bendrijos pramonės, ir eksportuojančių gamintojų kainos per IIP buvo nuolat didesnės už minimalia kaina pagrįstas kintamas antidempingo priemones. Buvo parodyta, kad faktinės importo kainos neatspindi svarstomų importuotojų perpardavimo kainų ir kad importo kainos, atitinkančios turėtas išlaidas nuo importavimo iki perpardavimo, buvo nuolat mažesnės už minimalias kainas, o iš to matyti, kad eksportuojantys JAV gamintojai iš dalies absorbavo įvestas antidempingo priemones. Tuo pačiu metu Bendrijos pramonė negalėjo atsigauti po neigiamos padėties, kurią patyrė, ir per tyrimo laikotarpį jos padėtis pelno prasme vis dar buvo nepatenkinama.

(62) Tyrimas patvirtino, kad JAV gamintojai į Bendrijos rinką eksportavo didelius kiekius, kaip ir ankstesniu tyrimo laikotarpiu (nuo 1991 iki 1992 m.) prieš įvedant priemones. Šie kiekiai nuo ankstesnio tyrimo laikotarpio iki IIP pradžios sumažėjo nuo 48000 tonų iki 44000 tonų, o po to laikotarpio pabaigoje padidėjo iki 51000 tonų. Tyrimo laikotarpiu jie sudaro 40 % visos Bendrijos produkcijos.

(63) Buvo nustatyta, kad didėjant DEA paklausai JAV, dėl ko atsirado JAV DEA ir apskritai etanolaminų pardavimo kainas didinantis spaudimas, Bendrijos rinkoje buvo matomas mažiau ryškus kainų pokytis. Tuo pat metu tokia suvartojimo tendencija reiškė, kad vis daugiau gaminama MEA rizikuojant, kad esant nevienodai paklausai jis bus parduodamas už vis mažesnes kainas. Tikimasi, kad numatant mažesnį gamybos perteklių, poveikis TEA kainoms mažės.

(64) Vienas JAV eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad pati Bendrijos pramonė turi per didelius MEA gamybos pajėgumus ir tai sukelia kainas mažinantį spaudimą. Vis dėlto jis neįstengė savo tvirtinimo pagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad vienas JAV gamintojas nepagrįstai teigė, kad Bendrijos pramonė 1998 metais numušė savo DEA kainas. Vis dėlto tyrimas parodė, kad ši Bendrijos bendrovė minėtam vartotojui DEA nepardavė.

3. Išvada dėl žalingo dempingo tęsimosi tikimybės

(65) Tyrimas parodė, kad nepaisant galiojančių antidempingo priemonių ir padidėjusios gamybos, gamybos pajėgumų, suvartojimo ir pardavimo kiekių, Bendrijos pramonė vis dar yra pažeidžiamos būklės, ypač kas dėl jos pardavimo kainų ir pelningumo. Bendrijos pramonei buvo leista užpildyti spragą, kuri atsirado dėl dalinio JAV eksportuojančių gamintojų pasitraukimo iš DEA Bendrijos rinkos. Vis dėlto dėl dalinio eksportuojančių JAV gamintojų galiojančių priemonių absorbavimo, jų MEA gamybos pertekliaus ir dėl to didėjančio MEA importo iš JAV į ES už dempingo kainas, visų etanolaminų kainos liko per mažos ir net galiojant antidempingo priemonėms neleido Bendrijos pramonei vėl dirbti pelningai.

(66) Tyrimo metu buvo nustatyta, kad svarstomas importas vis dar vyksta didelio dempingo kainomis. Buvo išaiškinta, kad nuo ankstesnio tyrimo JAV vidaus rinkos kainos padidėjo, nors ne taip labai, kaip JAV eksporto į Bendriją kainos. Todėl iš dalies dėl absorbavimo dempingo maržos buvo mažesnes, nei nustatytos pradinio tyrimo metu. Dar buvo nustatyta, kad eksporto kiekiai buvo dideli ir per tyrimo laikotarpį sudarė 40 % visos Bendrijos produkcijos.

(67) Bendrijos pramonė neįstengė atsigauti po neigiamos padėties, dariusios jai poveikį nuo ankstesnio tyrimo, importo iš JAV kainos buvo mažesnės už minimalias kainas (atsižvelgiant į faktines išlaidas nuo importavimo iki perpardavimo), todėl iš dalies absorbavo galiojančias antidempingo priemones ir neleido Bendrijos pramonei pagerinti savo padėtį; tikėtina, kad didėjantys JAV pajėgumai gali neigiamai paveikti Bendrijos rinkos sąlygas, ypač dėl MEA pertekliaus; Bendrijos rinka, palyginus su kitomis rinkomis, lieka patraukti eksportuojantiems JAV gamintojams, kurie ir toliau dempingo kainomis į Bendriją eksportuoja didelius kiekius - todėl daroma išvada, kad žalingo dempingo tęsimosi tikimybė yra.

G. BENDRIJOS INTERESAI

1. Įvadas

(68) Ankstesnio tyrimo metu buvo svarstomas Bendrijos interesams neprieštaraujančios priemonės įvedimas. Dabartinis tyrimas yra patikrinamojo pobūdžio, kurio metu analizuojama padėtis su galiojančiomis antidempingo priemonėmis ir todėl jos kompetencija yra įvertinti bet kokį pernelyg didelį neigiamą priemonės poveikį susijusioms šalims. Todėl buvo ištirta ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo tęsimosi tikimybės, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių padaryti išvadą, kad priemonės išlaikymas yra nenaudingas Bendrijos interesams. Šiuo tikslu ir, sutinkamai su Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, buvo atsižvelgta į poveikį visoms šalims, dalyvaujančioms esamos priemonės palaikymo, alternatyvių priemonių įvedimo ar priemonių atsisakymo procedūrose.

2. Bendrijos pramonės interesai

(69) Esamos priemonės Bendrijos rinkoje nesukūrė kainų lygio, kuris Bendrijos gamintojams vėl leistų dirbti pelningai. Tyrimas parodė, kad priemonės nebuvo visiškai veiksmingos – nors faktinės importo kainos buvo didesnės už nustatytas minimalias kainas, pastarosios neatitiko susijusių importuotojų perpardavimo kainų. Bendrijos rinkos padėties perspektyva nėra palanki, atsižvelgiant į aiškią neseniai įrengtose įmonėse pagaminto MEA atsiradimo galimybę, kuri ir toliau darys spaudimą kainoms, kurios 1999 kai kuriais atvejais buvo net mažesnės už minimalias kainas.

(70) Atsižvelgiant į pirmiau paminėtus dalykus, besitęsiančios priemonės, siekiančios apriboti etanolaminų kainas mažinantį spaudimą atitiktų Bendrijos interesus.

3. Naudotojų interesai

(71) Komisija iš etanolaminų naudotojų gavo keturis užpildytas anketas, iš kurių dvi buvo laikomos išsamiai užpildytomis ir po to vietoje buvo atliktas tyrimas. Kadangi šie keturi naudotojai tyrimo laikotarpiu atstovauja tik 1,4 % suvartojimo Bendrijoje, pateikta informacija negali būti laikoma vyraujančia. Naudotojai įrodinėjo, kad reikia vengti bet kokio jų gamybos sąnaudų padidinimo, kadangi tai paveiks jų pelningumą.

(72) Tyrimo metu surinkta informacija parodė, kad tyrimo laikotarpiu etanolaminų pirkimo kaina sudarė nuo 2,21 % iki 18,82 % (pastarasis skaičius susijęs su ypatingu atveju, kai gaminant produktą, etanolaminas gali būti puikiausiai pakeistas kitu nesusijusiu chemikalu) pabaigto produkto gamybos sąnaudų. Bendras svertinis vidurkis yra 4,33 % gamybos sąnaudų. Maksimalus pasiūlytų priemonių poveikis vidutiniškai yra mažesnis, nei vienas procentas ir todėl gali būti laikomas ribotu.

(73) Dar vienas susijęs produkto naudotojas teigė, kad naudodamas DEA planuoja Bendrijoje gaminti cheminį produktą, tarpinį glifosato junginį. Ši bendrovė teigė negalinti to padaryti dėl dirbtinai didelių importo kainų (dėl antidempingo priemonių) ir todėl, kad vietoje (Bendrijoje) niekas netiekia DEA. Čia pažymėtina, kad tyrimo laikotarpiu minimali kaina, kuria pagrįsti kintami muitai, visada buvo mažesnė už įvairioms suinteresuotoms šalims nustatytas pirkimo kainas. Tai parodė, kad šio naudotojo pirmasis skundas neatitiko tikrovės. Tolesnis tyrimas parodė, kad JAV nebuvo užtektinai DEA ir, kad dėl to sumažėjo eksportas į Bendriją. Bendrijos naudotojams prireikė šiek tiek laiko prisitaikyti prie paklausos padidėjimo, bet DEA pasiūla niekada nebuvo tokia maža, kad labai paveiktų kainas ir bendrovės antrasis skundas turi būti laikomas nepagrįstu.

4. Išvada dėl Bendrijos interesų

(74) Priemonių išlaikymas atitiktų Bendrijos pramonės interesus, užtikrinant, kad ypač MEA kainos, būtų padidintos iki nežalingo lygio. Paslaugas siūlę produkto naudotojai neatstovavo svarbios Bendrijos suvartojimo dalies ir (arba) negalėjo pagrįsti savo tvirtinimų. Bet kuriuo atveju priemonių poveikis jų gamybos sąnaudoms yra ribotas. Remiantis šiais svarstymais buvo padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nepratęsti priemonių, siekiant užtikrinti konkurencingas teisingo kainų nustatymo sąlygas ir išvengi besitęsiančios žalos Bendrijos pramonei.

H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(75) Kadangi buvo nustatyta, kad eksportuojantys JAV gamintojai ilgai absorbavo priemones ir importo lygis liko didelis, buvo padaryta išvada, kad pagrindinės tendencijos išlieka. Tokiomis aplinkybėmis turėjo būti nutarta, kokiu pagrindu reikia pabaigti tyrimą, vykdytą sutinkamai su Pagrindinio reglamento 11 dalies 2 ir 11 dalies 3 straipsniais. Kadangi šiuo metu galiojančios priemonės Bendrijos pramonėje nesukėlė laukto teigiamo poveikio, buvo nutarta, kad:

- antidempingo priemones reikia atnaujinti,

- jų forma turi būti pakoreguota,

- jų lygis turi būti suderintas su nustatytu dempingo ir žalos lygiu.

(76) Pažymėtina, kad antidempingo procesiniuose veiksmuose faktinės importo kainos yra naudojamos siekiant nustatyti ir dempingo, ir žalos maržas. Tyrimas atskleidė, kad faktinės importo kainos neparodo susijusių importuotojų perpardavimo kainų. Tyrimo laikotarpiu naudojant tokius duomenis faktinio dempingo ir žalos maržos būtų įvertintos nepakankamai. Todėl buvo padaryta išvada kad, sutinkamai su Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, nustatytos dempingo ir žalos maržos turi būti pagrįstos sukurta importo kaina.

(77) Siekiant apskaičiuoti žalos ribą, buvo nustatyta nežalinga Bendrijos pramonės pardavimo kaina, leidžianti pasiekti 8 % pelną ir palyginta su susijusių JAV importuotojų perpardavimo kainomis. Bet koks skirtumas buvo išreikštas nustatytos CIF importo vertės procentine dalimi. Remiantis šia metodika pardavinėjimo sumažintomis kainomis maržos, kurios buvo mažesnės už atitinkamas dempingo maržas, buvo 10,4 % Union Carbide korporacijos, 13,9 % Dow Chemical bendrovės ir 20,5 % Huntsman Chemical bendrovės. Palyginimui ankstesniojo tyrimo metu minimalia kaina pagrįsti kintami muitai buvo paremti bendromis mažų kainų maržomis, kurios sudarė 45,5 % Union Carbide, 53,5 % Dow Chemical, 39,5 % Huntsman.

(78) Konkretūs nustatyti muitai, pagrįsti nežalingos kainos ir JAV susijusių importuotojų perpardavimo kainos skirtumu yra 59,25 eurų už toną Union Carbide korporacijai, 69,40 eurų už toną Dow Chemical bendrovei ir 111,25 eurų už toną Huntsman Chemical bendrovei. Tokia priemonė laikoma tinkama, kadangi importas iš JAV daugiausia vyksta per susijusias prekybos bendroves. Konkretus nustatytas likutinis muitas yra 111,25 eurų už toną.

(79) Visos susijusios šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir svarstymus, kuriais remiantis buvo pagrįstas priemonių pratęsimas atnaujintu lygiu ir atnaujinta forma. Jiems buvo suteiktas laikotarpis, skirtas kreiptis su prašymu po paskelbimo.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Įvedamas galutinis antidempingo muitas šiuo metu KN ex29221100 (monoetanolaminas) (TARIC kodas 2922110010),ex29221200 (dietanolaminas) (TARIC kodas 2922120010) ir 29221310 (trietanolaminas) kodais klasifikuojamų etanolaminų importui, kurių kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos.

2. Galutinio muito dydis, taikomas šių bendrovių produktų neto kainai prie Bendrijos pasienio prieš juos apmuitinant yra:

Šalis | Bendrovė | Konkretus nustatytas muito mokestis |

Jungtinės Amerikos Valstijos | Union Carbide CorporationOld Ridgebury RoadDanburyConnecticut 06817 (Papildomas TARIC kodas: A115) | 59,25 eurai už toną |

| Huntsman Chemical Corporation3040 Post Oak BoulevardPO Box 27707HoustonTexas 77056 (Papildomas TARIC kodas: A116) | 111,25 eurai už toną |

| Dow Chemical Company2040 Dow CenterMidlandMichigan 48674 (Papildomas TARIC kodas: A145) | 69,40 eurų už toną |

| Visos kitos bendrovės (Papildomas TARIC kodas: A999) | 111,25 eurai už toną |

3. Galiojančios nuostatos dėl muito mokesčių įsigalioja, jei nenurodyta kitaip.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. liepos 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

F. Parly

[1] OL 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 905/98 (OL L 128, 1998 4 30 p. 18).

[2] OL L 28, 1994 2 2, p. 40.

[3] OL C 231, 1998 7 23, p. 3.

[4] OL C 27, 1999 2 2, p. 3.

[5] Remiantis eksportuojančio JAV gamintojo skundu ir gauta informacija, pardavimas atitinka 10 % bendro visų Bendrijos rinkoje pagamintų etanolaminų pardavimo.

--------------------------------------------------