32003R1782

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003

2003 m. rugsėjo 29 d.

nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001

TURINYS

I DALIS TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

II DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 skyrius Kompleksinis paramos susiejimas

2 skyrius Moduliavimas ir finansinė disciplina

3 skyrius Ūkių konsultavimo sistema

4 skyrius Integruota administravimo ir kontrolės sistema

5 skyrius Kitos bendrosios nuostatos

III DALIS BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMA

1 skyrius Bendrosios nuostatos

2 skyrius Sumos nustatymas

3 skyrius Teisės į išmokas

1 skirsnis Plotais paremtos teisės į išmokas

2 skirsnis Teisės į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai

4 skyrius Žemės naudojimas pagal bendrosios išmokos schemą

1 skirsnis Žemės naudojimas

2 skirsnis Teisės į išmokas už atidėtą žemę

5 skyrius Regioninis ir savanoriškas įgyvendinimas

1 skirsnis Regioninis įgyvendinimas

2 skirsnis Dalinis įgyvendinimas

3 skirsnis Savanoriški neskyrimai

4 skirsnis Savanoriškas perėjimas

IV DALIS KITOS PAGALBOS SCHEMOS

1 skyrius Speciali priemoka už kietųjų kviečių kokybę

2 skyrius Priemoka už baltymingus augalus

3 skyrius Speciali išmoka už ryžius

4 skyrius Išmoka už riešutų plotą

5 skyrius Pagalba už energetinius augalus

6 skyrius Pagalba už krakmolo gamybai skirtas bulves

7 skyrius Priemoka už pieną ir papildoma išmoka

8 skyrius Speciali regioninė pagalba už pasėlius

9 skyrius Pagalba už sėklą

10 skyrius Išmoka už pasėlių plotą

11 skyrius Išmokos už avis ir ožkas

12 skyrius Išmokos už galvijus

13 skyrius Pagalba už ankštinius augalus

V DALIS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I PRIEDAS Tiesioginių išmokų, nurodytų 1 straipsnyje, sąrašas

II PRIEDAS 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

III PRIEDAS Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, nurodyti 3 ir 4 straipsniuose

IV PRIEDAS 5 straipsnyje nurodyta gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė

V PRIEDAS 26 straipsnyje nurodytos suderinamos paramos schemos

VI PRIEDAS Tiesioginių išmokų, susijusių su 33 straipsnyje nurodyta bendrąja išmoka, sąrašas

VII PRIEDAS 37 nurodytos referencinės sumos apskaičiavimas

VIII PRIEDAS 41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

IX PRIEDAS 66 straipsnyje nurodytų pasėlių sąrašas

X PRIEDAS 74 straipsnyje nurodytos tradicinės kietųjų kviečių auginimo zonos

XI PRIEDAS 99 straipsnyje nurodytų sėklų rūšių sąrašas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius bei 299 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) Reikėtų nustatyti bendras tiesioginių išmokų mokėjimo pagal įvairias bendroje žemės ūkio politikoje numatytas pajamų rėmimo schemas sąlygas.

(2) Visos tiesioginės pagalbos sumos mokėjimas turėtų būti siejamas su taisyklių, taikomų žemės ūkio paskirties žemei, žemės ūkio gamybai ir veiklai, laikymusi. Remiantis šiomis taisyklėmis, į bendro rinkos organizavimo formas turėtų būti įtraukti pagrindiniai aplinkos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartai. Jei šių pagrindinių standartų nesilaikoma, valstybės narės, remdamosi proporcingais, objektyviais ir pasvertais kriterijais, turėtų iš dalies arba visai nutraukti tiesioginės pagalbos mokėjimą. Toks nutraukimas neturėtų pažeisti šiuo metu ar vėliau pagal kitas Bendrijos ar nacionalinės teisės nuostatas nustatytų sankcijų.

(3) Siekiant išvengti žemės ūkio paskirties žemės apleidimo ir užtikrinti, kad būtų išlaikoma gera jos agrarinė ir aplinkosauginė būklė, reikėtų nustatyti standartus, kurie galėtų arba negalėtų būti pagrindu valstybių narių nuostatoms. Dėl to reikėtų sukurti Bendrijos sistemą, pagal kurią valstybės narės galėtų patvirtinti standartus, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos ir klimato sąlygas bei egzistuojančias ūkininkavimo sistemas (žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo praktikas) ir ūkių struktūrą.

(4) Kadangi daugiametės ganyklos daro teigiamą poveikį aplinkai, reikėtų patvirtinti priemones, skatinančias išlaikyti esamas daugiametes ganyklas, kad būtų išvengta masinio jų pavertimo ariamąja žeme.

(5) Siekiant geriau subalansuoti tvariam žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skatinti skirtas politikos priemones, reikėtų sukurti privalomo laipsniško tiesioginių išmokų mažinimo visoje Bendrijoje 2005–2012 m. sistemą. Visos tiesioginės išmokos, išskyrus tam tikrus dydžius, kasmet turėtų būti sumažinamos tam tikru procentu. Sutaupytos lėšos turėtų būti naudojamos kaimo plėtros priemonėms finansuoti ir paskirstytos valstybėms narėms pagal objektyvius nustatytinus kriterijus. Vis dėlto, reikėtų nustatyti, kad tam tikras lėšų procentas turėtų likti tose valstybėse narėse, kuriose jos sukaupiamos. Iki 2005 m. valstybės narės gali toliau pasirinktinai taikyti esamą moduliavimą pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1259/1999, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles [4].

(6) Siekiant užtikrinti, kad bendros žemės ūkio politikos finansavimo dydžiai (1a subpozicija) neviršytų metinių viršutinių ribų, nustatytų finansinėse perspektyvose, prireikus reikėtų numatyti finansinį tiesioginių išmokų patikslinimo mechanizmą. Tiesioginė parama turėtų būti tikslinama, kai prognozės rodo, kad atitinkamais biudžetiniais metais viršijama 1a subpozicijoje nustatyta suma kartu su 300 milijonų eurų garantine marža.

(7) Atsižvelgiant į dėl rugių intervencijos panaikinimo būtinus struktūros pakeitimus, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones tam tikriems rugių auginimo regionams, kurioms finansuoti skiriama dalis moduliavimo metu sukauptų lėšų.

(8) Siekiant padėti ūkininkams laikytis modernių, aukštos kokybės žemės ūkio standartų, būtina, kad valstybės narės sukurtų visapusę komercinių ūkių konsultavimo sistemą. Ūkių konsultavimo sistema turėtų padėti ūkininkams geriau susipažinti su medžiagų srautais ir ūkio procesais, susijusiais su aplinka, maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerove, nedarant jokio poveikio jų įsipareigojimui ir atsakomybei laikytis šių standartų.

(9) Siekiant palengvinti ūkių konsultavimo sistemos įdiegimą, reikėtų numatyti laikotarpį, per kurį valstybės narės turėtų sukurti šią sistemą. Ūkininkų dalyvavimas sistemoje turėtų būti savanoriškas, pirmenybę suteikiant tiems, kurių per metus gaunama tiesioginių išmokų suma yra didesnė nei tam tikra suma. Dėl jos konsultuojamojo pobūdžio, reikėtų konsultavimo veiklos metu surinktą informaciją laikyti konfidencialia, išskyrus sunkaus Bendrijos ar nacionalinės teisės pažeidimo atvejus.

(10) Pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [5] 8 straipsnį valstybės narės privalo imtis priemonių, būtinų įsitikinti, kad Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus finansuojamos operacijos yra tikrai atliktos ir atliktos teisingai bei užkirsti kelią taisyklių pažeidimams ir su jais kovoti.

(11) Siekiant pagerinti administravimo ir kontrolės mechanizmų veiksmingumą ir naudingumą, būtina patvirtinti sistemą, nustatytą 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92, nustatančiame tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą [6], siekiant įtraukti bendrosios išmokos schemą, paramos už kietuosius kviečius, baltymingus augalus, energetinius augalus, ryžius, bulvių krakmolą, riešutus, pieną, sėklą, ankštinius augalus schemas bei konkrečias regionines pagalbas ir taisyklių, reglamentuojančių kompleksinį paramos susiejimą, moduliavimą ir ūkių konsultavimo sistemą, taikymo kontrolę. Reikėtų numatyti galimybę vėlesniu etapu įtraukti kitas pagalbos schemas.

(12) Siekdama vykdyti veiksmingą kontrolę ir užkirsti kelią kelių pagalbos paraiškų padavimui skirtingoms mokėjimo agentūroms vienoje valstybėje narėje, kiekviena valstybė narė turėtų sukurti vieną pagal integruotą sistemą pagalbos paraiškas pateikiančių ūkininkų identiškumo registravimo sistemą.

(13) Įvairūs integruotos sistemos komponentai yra skirti veiksmingesniam administravimui ir kontrolei. Todėl dėl tų Bendrijos schemų, kurioms šis reglamentas nėra taikomas, valstybėms narėms turėtų būti leista naudotis šia sistema, jei jų veiksmai jokiais būdais nebus nukreipti prieš atitinkamas nuostatas.

(14) Dėl šios sistemos sudėtingumą ir apdorojimui skirtų pagalbos paraiškų gausumo būtina naudotis atitinkamais techniniais ištekliais ir administravimo bei kontrolės metodais. Todėl kiekvienos valstybės narės integruotą sistemą turėtų sudaryti kompiuterinė duomenų bazė, žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, ūkininkų paraiškos pagalbai gauti, suderinta kontrolės sistema, o bendrosios išmokos schemos atveju – teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema.

(15) Surinktų duomenų apdorojimas bei naudojimas norint patikrinti paraiškas pagalbai gauti, verčia įkurti ypač modernias kompiuterines duomenų bazes, pirmiausia suteikiančias galimybę atlikti kryžminę patikrą.

(16) Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimas yra pagrindinis teisingo schemų, susijusių su paviršiaus plotu, taikymo elementas. Patirtis parodė, kad dabartiniai metodai turi tam tikrų trūkumų. Todėl turėtų būti numatyta iš pradžių sukurti identifikavimo, prireikus atliekant nuotolinius stebėjimus, sistemą.

(17) Siekiant supaprastinimo, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti vienos paraiškos dėl kelių pagalbos schemų pateikimą ir metinę paraišką pakeisti nuolatine paraiška, kurią reikėtų patvirtinti tik kartą per metus.

(18) Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė naudoti sumas, susidarančias dėl išmokų sumažinimo pagal moduliavimą, tam tikroms papildomoms paramos kaimo plėtrai, numatytos pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai [7] priemonėms.

(19) Kadangi negalima pakankamai anksti numatyti sumų, kurios taps prieinamomis dėl kompleksinio paramos susiejimo, kad jas būtų galima panaudoti papildomoms paramos kaimo plėtrai priemonėms, šios sumos turėtų būti pervedamos EŽŪOGF Garantijų skyriui, išskyrus tam tikrą procentinę dalį, kurią valstybės narės turėtų pasilikti.

(20) Visas pagal Bendrijos paramos schemas numatytas išmokas išmokų gavėjams turėtų mokėti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, atsižvelgdamos į šiame reglamente numatytus bet kokius sumažinimus ir laikydamosi nustatytų laikotarpių.

(21) Bendros žemės ūkio politikos paramos schemose numatytas tiesioginis pajamų rėmimas siekiant užtikrinti tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį. Šis tikslas yra glaudžiai susijęs su kaimo vietovių išlaikymu. Siekiant išvengti neteisingo Bendrijos fondų paskirstymo, paramos išmokos neturėtų būti mokamos ūkininkams, dirbtinai sukūrusiems sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti.

(22) Bendras paramos schemas būtina, prireikus per trumpą laiką, suderinti su plėtra. Todėl išmokų gavėjai neturėtų tikėtis, kad paramos sąlygos nesikeis, ir turėtų būti pasiruošę galimam schemų peržiūrėjimui atsižvelgiant į rinkos plėtrą.

(23) Atsižvelgiant į reikšmingą tiesioginių išmokų paramos įtaką biudžetui ir siekiant geriau įvertinti jų reikšmę, Bendrijos schemos turėtų būti tinkamai vertinamos.

(24) Dėl Bendrijos žemės ūkio konkurencingumo stiprinimo ir skatinimo laikytis maisto kokybės bei aplinkos standartų visada sumažėja nustatytos žemės ūkio produktų kainos ir padidėja Bendrijos žemės ūkio valdų gamybos sąnaudos. Siekiant šių tikslų ir skatinant labiau į rinką orientuotą ir tvarų žemės ūkį, būtina užbaigti perėjimą nuo paramos gamybai prie paramos gamintojui, įdiegiant nuo gamybos apimčių atsietą kiekvieno ūkio pajamų rėmimo sistemą. Nors dėl atsiejimo nuo gamybos apimčių faktinės ūkininkams sumokėtos sumos nesikeis, dėl to gerokai padidės pajamų rėmimo pagalbos veiksmingumas. Dėl to reikėtų, kad bendroji išmoka ūkiui priklausytų nuo kompleksinio paramos susiejimo su aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimais bei geros agrarinė ir aplinkosauginės būklės išlaikymu ūkyje.

(25) Tokia sistema į bendrąją išmoką galėtų sujungti keletą egzistuojančių tiesioginių išmokų, mokamų ūkininkui pagal įvairias schemas, kuri būtų nustatoma remiantis ankstesnėmis teisėmis į išmokas referenciniu laikotarpiu, ir patikslinama siekiant atsižvelgti į visapusišką pagal "Darbotvarkę 2000" numatytų priemonių įgyvendinimą ir šiuo reglamentu pakeistus pagalbos dydžius.

(26) Kadangi administracinio supaprastinimo požiūriu nauda bus didesnė, jei bus įtraukta kuo daugiau sektorių ir pirmajame etape ši schema turėtų apimti visus produktus, kuriems taikomas pasėlių režimas, kaip ir ankštinius augalus, sėklą, jautieną ir avieną. Patikslintos išmokos už ryžius ir kietuosius kviečius bei išmokos pieno sektoriuje taip pat turėtų būti įtrauktos į šią schemą baigus įgyvendinti reformą. Išmokos už krakmolo gamybai skirtas bulves ir sausuosius pašarus taip pat turėtų būti įtrauktos į šią schemą, išlaikant atskiras išmokas perdirbamajai pramonei.

(27) Reikėtų nustatyti konkrečias priemones kanapėms siekiant užtikrinti, kad nelegalių augalų nebūtų galima paslėpti tarp reikalavimus atitinkančių augalų, tokiu būdu darant neigiamą poveikį bendram kanapių rinkos organizavimui. Dėl to reikėtų numatyti, kad išmokos už plotą būtų mokamos tik už plotus, apsėtus tam tikras garantijas dėl psichotropinių medžiagų kiekio suteikiančioms kanapių veislėmis. Atitinkamai reikėtų patikslinti nuorodas į konkrečias priemones, numatytas 2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo [8].

(28) Siekiant ūkininkams palikti galimybę laisvai pasirinkti, ką auginti savo žemėje, įskaitant produktus, už kuriuos vis dar mokama nuo gamybos apimčių neatsieta parama, tokiu būdu padidinant rinkos orientavimą, bendroji išmoka neturėtų priklausyti nuo konkretaus produkto gamybos. Vis dėlto, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, kai kurie produktai neturėtų būti auginami reikalavimus atitinkančioje žemėje.

(29) Siekiant nustatyti sumą, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal naują schemą, reikėtų remtis sumomis, kurios jam buvo sumokėtos referenciniu laikotarpiu. Siekiant atsižvelgti į specifines situacijas, reikėtų kaupti nacionalinį rezervą. Toks rezervas taip pat galėtų būti naudojamas padedant naujiems ūkininkams dalyvauti schemoje. Bendroji išmoka turėtų būti apskaičiuojama ūkiui.

(30) Visa suma, kurią ūkis turi teisę gauti, turėtų būti padalinta į dalis (teises į išmokas) ir susieta su tam tikru nustatytinu reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiumi, kad būtų palengvintas teisių į išmokas perdavimas. Siekiant išvengti spekuliacinių perdavimų, dėl kurių būtų kaupiamos teisės į išmokas neturint atitinkamo žemės ūkio pagrindo, teikiant pagalbą reikėtų numatyti ryšį tarp teisių į išmokas ir tam tikro reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus bei galimybę apriboti teisių į išmokas perdavimą regione. Reikėtų patvirtinti konkrečias nuostatas dėl pagalbos, kuri nėra tiesiogiai susijusi su plotu, atsižvelgiant į savitą avių ir ožkų auginimo padėtį.

(31) Siekiant užtikrinti, kad bendras paramos ir teisių į išmokas lygis neviršytų esamų biudžetinių suvaržymų Bendrijos, nacionaliniu ir, atitinkamais atvejais, regioniniu lygiu, reikėtų nustatyti nacionalines viršutines ribas, kurios būtų apskaičiuojamos kaip visų kiekvienai valstybei narei pagalbai pagal atitinkamas paramos schemas mokėti skirtų lėšų suma referenciniu laikotarpiu atsižvelgiant į paskutinius patikslinimus. Viršijus viršutinę ribą, turėtų būti vykdomas proporcingas mažinimas.

(32) Siekiant išlaikyti atidėtos žemės privalumus, susijusius su tiekimo kontrole, kartu sustiprinant aplinkosauginę naudą pagal naują paramos sistemą, ariamajai žemei turėtų būti toliau taikomi žemės atidėjimo reikalavimai.

(33) Siekiant sudarytu sąlygas veiksmingiau reaguoti į specifines situacijas, valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę nustatyti tam tikrą balansą tarp individualių teisių į išmokas ir regioninių ar nacionalinių vidurkių bei tarp esamų išmokų ir bendrosios išmokos. Reikėtų numatyti konkrečią leidžiančią nukrypti nuostatą dėl draudimo auginti vaisius ir daržoves, įskaitant valgomąsias bulves, siekiant išvengti, kad vykdant regionavimą nebūtų sugriauta gamyba kartu sumažinant poveikį konkurencijos iškraipymui. Be to, siekiant atsižvelgti į žemės ūkiui būdingas sąlygas, valstybėms narėms reikėtų numatyti galimybę prašyti pereinamojo laikotarpio bendrosios išmokos schemai įgyvendinti, toliau laikantis bendrosios išmokos schemai nustatytų biudžeto viršutinių ribų. Esant dideliems konkurencijos iškraipymams pereinamuoju laikotarpiu ir siekiant užtikrinti, kad bus laikomasi Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų, reikėtų, kad Komisija imtųsi reikiamų priemonių tokioms problemoms išspręsti.

(34) Savanoriško įgyvendinimo ar įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu atveju siekiant apsaugoti teisėtus ūkininkų lūkesčius, reikėtų nustatyti datą, iki kurios valstybės narės turėtų priimti sprendimą taikyti bendrosios išmokos schemą. Be to, siekiant užtikrinti esamų režimų tęstinumą, reikėtų nustatyti tam tikrus teisės į pagalbą reikalavimus, Komisijai paliekant įgaliojimus nustatyti įgyvendinimo taisykles.

(35) Siekiant išlaikyti kietųjų kviečių auginimo tradicinėse gamybos zonose reikšmę sustiprinant pagalbą už kietuosius kviečius, atitinkančius tam tikrus būtiniausius kokybės reikalavimus, pereinamuoju laikotarpius reikėtų sumažinti esamą specifinį priedą už kietuosius kviečius tradicinėse zonose ir panaikinti specialią pagalbą nustatytose zonose. Ši pagalba turėtų būti mokam tik už manų kruopų ir makaronų gamybai tinkančių kietųjų kviečių auginimą.

(36) Siekiant sustiprinti baltymingų augalų reikšmę ir numatyti paskatą šių augalų gamybai plėsti, reikėtų numatyti papildomą išmoką šiuos augalus auginantiems ūkininkams. Siekiant užtikrinti teisingą naujos schemos taikymą, reikėtų nustatyti tam tikrus teisės į pagalbą reikalavimus. Reikėtų nurodyti maksimalų garantuojamą plotą ir viršijus maksimalų garantuojamą plotą taikyti proporcingą mažinimą.

(37) Siekiant išlaikyti ryžių auginimo tradicinėse gamybos zonose reikšmę, reikėtų numatyti papildomą išmoką ryžių augintojams. Siekiant užtikrinti teisingą naujos schemos taikymą, reikėtų nustatyti tam tikrus teisės į pagalbą reikalavimus. Turėtų būti nustatomi nacionaliniai baziniai plotai ir viršijus šiuos plotus taikomi mažinimai.

(38) Reikėtų patvirtinti naujas paramos už riešutus priemones, kad būtų išvengta galimo riešutų auginimo išnykimo tradicinėse zonose ir tolesnių neigiamų padarinių aplinkos, kaimo, socialinių ir ekonominių reikalų srityse. Siekiant užtikrinti teisingą naujų priemonių taikymą, reikėtų nustatyti tam tikrus teisės į pagalbą reikalavimus, įskaitant mažiausią medžių tankumą ir barelio dydį. Siekiant patenkinti konkrečius poreikius, valstybėms narėms turėtų būti leista skirti papildomą pagalbą.

(39) Siekiant išvengti biudžeto viršijimo, reikėtų nurodyti maksimalų garantuojamą plotą ir atitinkamose valstybėse narėse, kurios viršija maksimalų garantuojamą plotą, taikyti proporcingą mažinimą. Siekiant užtikrinti subalansuotą taikymą visoje Bendrijoje, šis plotas turėtų būti paskirstytas proporcingai pagal riešutų gamybos zonas valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų būti atsakingos už plotų paskirstymą savo teritorijoje. Už plotus, kuriuose bus įgyvendinami modernizavimo planai, neturėtų būti mokama pagalba pagal naują schemą tol, kol šie planai bus baigti.

(40) Siekdamos pasinaudoti modernizavimo planų sėkme pergrupuojant tiekimą, valstybės narės gali numatyti, kad teisė į Bendrijos pagalbą ir nacionalinę pagalbą priklausytų nuo narystės gamintojų organizacijose. Siekiant išvengti iškraipymo, turi būti užtikrintas sklandus perėjimas į naują schemą.

(41) Šiuo metu paramą už energetinius augalus sudaro galimybė auginti pramoninius augalus atidėtoje žemėje. Energetiniai augalai sudaro didžiausią atidėtoje žemėje auginamų ne maistui skirtų produktų dalį. Reikėtų nustatyti konkrečią pagalbą už energetinius augalus siekiant skatinti anglies dioksido keitimą. Reikėtų nurodyti maksimalų garantuojamą plotą ir viršijus maksimalų garantuojamą plotą taikyti proporcingą mažinimą. Pasibaigus nustatytam laikotarpiui šias priemones reikėtų peržiūrėti atsižvelgiant į Bendrijos biokuro iniciatyvos įgyvendinimą.

(42) Siekiant išlaikyti krakmolo gamybos tradicinėse gamybos zonose reikšmę ir pripažinti bulvių auginimo reikšmę agronominei sėjomainai, reikėtų numatyti papildomą išmoką bulvių krakmolo augintojams. Be to, kadangi išmokų bulvių krakmolo gamintojams sistema bus iš dalies įtraukta į bendrosios išmokos schemą, reikėtų iš dalies pakeisti 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1868/94, nustatantį bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemą [9].

(43) Įtraukus pasėlius, jautieną ir avieną, bendrosios išmokos schema apima priemokas, mokamas atokiausiuose regionuose ir Egėjo salose, siekiant didesnio supaprastinimo ir siekiant panaikinti teisinę ir administracinę bazę, taikomą ribotam ūkininkų skaičiui tose zonose. Vis dėlto, siekiant išlaikyti tam tikrų rūšių gamybos reikšmę tuose Bendrijos regionuose, reikėtų numatyti, kad valstybės narės galėtų nuspręsti, jog joms nereikia įtraukti šias išmokas į bendrosios išmokos sistemą. Ta pati nuostata turėtų būti taikoma papildomoms išmokoms tam tikruose Švedijos ir Suomijos regionuose bei pagalbai už sėklą. Tokiais atvejais siekiant užtikrinti esamų režimų tęstinumą, reikėtų nustatyti tam tikrus teisės į pagalbą reikalavimus, Komisijai paliekant įgaliojimus nustatyti įgyvendinimo taisykles.

(44) Siekiant palengvinti perėjimą nuo esamo išmokų už pasėlius ir priemokų už gyvulius režimų prie naujos bendrosios išmokos schemos, reikėtų padaryti kai kuriuos esamų tiesioginių išmokų šiuose sektoriuose patikslinimus.

(45) Žemės ūkio veikla Azorų salose ypač priklauso nuo pieno gamybos. Todėl patartina atnaujinti priemones, kurių buvo imtasi pagal 2001 m. birželio 28 d. Reglamento (EB) Nr. 1453/2001, įvedančio specialiąsias priemones tam tikriems Azorų salų ir Maderos žemės ūkio produktams [10], 23 straipsnį, ir pratęsti jų taikymą bei šešerių prekybos metų laikotarpiui, prasidedančiam 1999/2000 m., nukrypti nuo tam tikrų bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo nuostatų dėl gamybos apribojimo siekiant atsižvelgti į vietos gamybos išsivystymo lygį bei sąlygas. Šios priemonės taikymo laikotarpiu Azorų salose turėtų būti sudarytos sąlygos tęsti šio sektoriaus pertvarkymą netrikdant pieno rinkos ir nedarant pastebimos įtakos sklandžiam Portugalijos ar Bendrijos mokesčių sistemos veikimui.

(46) Dėl bendrosios išmokos ūkiui schemos taikymo, šiuo metu Portugalijoje pasėliais apsėtos žemės pavertimo tinkama ekstensyviajai gyvulininkystei programa, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1017/94 [11], de facto liks be tikslo. Dėl to, pradėjus taikyti bendrosios išmokos schemą, reikėtų panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1017/94.

(47) Dėl pirmiau minėtų pokyčių ir naujų nuostatų reikėtų panaikinti 1996 m. liepos 30 d. Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3508/92, (EB) Nr. 1577/96, nustatantį konkrečią priemonę, taikomą tam tikriems ankštiniams augalams [12] ir 1999 m. gegužės 17 d. Reglamentą (EB) Nr. 1251/1999 dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos sukūrimo [13]. Tai pat reikėtų panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1259/1999, išskyrus kai kurias nuostatas, kurios numato konkrečius laikinus ir savanoriškus režimus.

(48) Konkrečios nuostatos dėl tiesioginių išmokų, numatytos 1971 m. spalio 26 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2358/71 dėl bendro sėklos rinkos organizavimo [14], 1993 m. liepos 19 d. Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, įvedančiame specialiąsias priemones tam tikriems mažesnių Egėjo salų žemės ūkio produktams [15], 1999 m. gegužės 17 d. Reglamente (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo [16], 2001 m. birželio 28 d. Reglamente (EB) Nr. 1452/2001, įvedančiame specialias priemones tam tikriems Prancūzijos užjūrio departamentų žemės ūkio produktams [17], 2001 m. birželio 28 d. Reglamente (EB) Nr. 1454/2001, įvedančiame specialias priemones tam tikriems Kanarų salų žemės ūkio produktams [18] ir 2001 m. gruodžio 19 d. Reglamente (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo [19], iš esmės prarado savo esmę ir dėl to turėtų būti išbrauktos.

(49) Šio reglamento įsigaliojimo metu Bendriją sudaro 15 valstybių narių. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2003 m. Stojimo sutartį naujosios valstybės narės įstos 2004 m. gegužės 1 d., šį reglamentą iki įstojimo dienos reikėtų pritaikyti toje Sutartyje numatyta tvarka, kad jis būtų taikomas naujosioms valstybėms narėms.

(50) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [20],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas nustato:

- bendrąsias taisykles, reglamentuojančias tiesiogines išmokas pagal pajamų rėmimo schemas, numatytas bendroje žemės ūkio politikoje, kurias finansuoja Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų (EŽŪOGF) Garantijų skyrius, išskyrus numatytas Reglamente (EB) Nr. 1257/1999,

- ūkininkų pajamų rėmimą (toliau – bendrosios išmokos schema),

- paramos schemas ūkininkams, auginantiems kietuosius kviečius, baltymingus augalus, ryžius, riešutus, energetinius augalus, krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklą, pasėlius, ankštinius augalus ir gaminantiems pieną, avieną, ožkieną bei galvijieną.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente vartojami tokie apibrėžiami:

a) "ūkininkas" – tai fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tos grupės ar jos narių juridinio statuso, suteikiamo pagal nacionalinę teisę, kurių valda yra Bendrijos teritorijoje, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnyje, ir kurie užsiima žemės ūkio veikla;

b) "valda" – tai visi ūkininko valdomi gamybos vienetai, esantys tos pačios valstybės narės teritorijoje;

c) "žemės ūkio veikla" – tai žemės ūkio produktų gamyba ir auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą ir ūkinės paskirties gyvūnų laikymą ar žemės išlaikymą geroje agrarinėje ir aplinkosauginėje būklėje, kaip nustatyta 5 straipsnyje;

d) "tiesioginė išmoka" – tai tiesiogiai ūkininkams mokama išmoka pagal pajamų rėmimo schemą, išdėstytą I priede;

e) "išmokos konkrečiais kalendoriniais metais" arba "išmokos referenciniu laikotarpiu" – tai išmokos, kurios skirtos ar turi būti paskirtos už atitinkamus metus, įskaitant visas išmokas už kitus laikotarpius, prasidedančius tais kalendoriniais metais;

f) "žemės ūkio produktai" – tai Sutarties I priede išvardyti produktai, įskaitant medvilnę, tačiau išskyrus žuvininkystės produktus.

II DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS KOMPLEKSINIS PARAMOS SUSIEJIMAS

3 straipsnis

Pagrindiniai reikalavimai

1. Ūkininkas, gaunantis tiesiogines išmokas, laikosi teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų, išvardytų III priede, pagal tame priede nustatytą grafiką ir išlaiko gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę, nustatytą pagal 5 straipsnį.

2. Kompetentinga nacionalinė institucija pateikia ūkininkui teisės aktų nustatytų valdymo bei geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, kurių reikės laikytis, sąrašą.

4 straipsnis

Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai

1. III priede nurodyti teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai įdiegiami Bendrijos teisės aktais šiose srityse:

- visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos,

- aplinkos,

- gyvūnų gerovės.

2. III priede nurodyti aktai taikomi pagal šio reglamento retkarčiais iš dalies pakeičiamą redakciją, o direktyvų atveju, pagal tai, kaip jas įgyvendino valstybės narės.

5 straipsnis

Gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma žemės ūkio paskirties žemės, pirmiausia žemės, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Valstybės narės nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato būtiniausius reikalavimus, keliamus gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei, paremtus IV priede išdėstyta sistema, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos ir klimato sąlygas, egzistuojančias ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūrą. Tai nepažeidžia standartų, reglamentuojančių gero ūkininkavimo praktiką, taikomą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999, ir agrarinės aplinkosaugos priemonių, kurių taikymas viršija gero ūkininkavimo praktikos orientacinį lygį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną žemėje, kurioje buvo daugiametė ganykla, išliktų daugiametė ganykla.

Vis dėlto valstybė narė tinkamai pagrįstomis aplinkybėms gali nukrypti nuo pirmosios pastraipos, jei ji imasi veiksmų, kuriais užkertamas kelias jos bendram daugiamečių ganyklų plotui pastebimai sumažinti.

Pirmoji pastraipa netaikoma žemei, kurioje yra daugiametė ganykla, kurią ketinama apželdinti mišku, jei šis apželdinimas mišku dera prie aplinkos, išskyrus Kalėdinių eglučių kultūrinius medynus ir greitai augančias rūšis, kurios auginamos trumpą laiką.

6 straipsnis

Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas

1. Jei dėl konkrečiam ūkininkui tiesiogiai priskiriamo veikimo ar neveikimo nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, bendras tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas, dydis pritaikius 10 ir 11 straipsnius sumažinamas arba panaikinamas pagal 7 straipsnyje nustatytas išsamias taisykles.

2. 1 dalyje nurodytas sumažinimas ar neskyrimas galimas tik tuo atveju, jei reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su:

a) žemės ūkio veikla, arba

b) valdos žemės ūkio paskirties žeme, įskaitant atidėtos žemės sklypus.

7 straipsnis

Išsamios sumažinimo ar neskyrimo taisyklės

1. Išsamios sumažinimo ir neskyrimo, nurodyto 6 straipsnyje, taisyklės nustatomos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mąstą, pastovumą ir pasikartojimą bei į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytus kriterijus.

2. Nerūpestingumo atveju, sumažinama ne daugiau kaip 5 %, o pasikartojančio reikalavimų nesilaikymo atveju – 15 %.

3. Tyčinio reikalavimų nesilaikymo atveju iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 % ir net gali būti vieneriems ar daugiau kalendorinių metų visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar keliąs pagalbos schemas.

4. Bet kuriuo atveju bendras sumažinimo ar neskyrimo dydis per vienerius kalendorinius metus neviršija 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros sumos.

8 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pranešimą dėl kompleksinio paramos susiejimo sistemos taikymo, prireikus pridėdama atitinkamus pasiūlymus, pirmiausia dėl III priede išdėstytų teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų sąrašo dalinio pakeitimo.

9 straipsnis

Sumos, susidarančios dėl kompleksinio paramos susiejimo

Suma, susidaranti dėl šio skyriaus taikymo, pervedama EŽŪOGF Garantijų skyriui. Valstybės narės gali pasilikti 25 % šių sumų.

2 SKYRIUS MODULIAVIMAS IR FINANSINĖ DISCIPLINA

10 straipsnis

Moduliavimas

1. Visi tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos konkrečios valstybės narės ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, dydžiai mažinami kasmet iki 2012 m. pagal šiuos procentinius dydžius:

- 2005 m.: 3 %,

- 2006 m.: 4 %,

- 2007 m.: 5 %,

- 2008 m.: 5 %,

- 2009 m.: 5 %,

- 2010 m.: 5 %,

- 2011 m.: 5 %,

- 2012 m.: 5 %.

2. Sumos, susidarančios dėl 1 dalyje numatyto sumažinimo, atskaičius II priede nurodytas bendras sumas, naudojamos kaip papildoma Bendrijos parama priemonėms pagal kaimo plėtros programavimą, finansuojamą EŽŪOGF Garantijų skyriaus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999.

3. Vieną procentinį punktą sudaranti suma skiriama tai valstybei narei, kurioje sukaupiamos šios sumos. Likusios sumos paskirstomos atitinkamoms valstybėms narėms 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka remiantis šiais kriterijais:

- žemės ūkio paskirties žeme,

- užimtumu žemės ūkyje,

- vienam gyventojui tenkančiu bendruoju vidaus produktu (BVP) pagal perkamąją galią.

Vis dėlto, bet kuri valstybė narė gauna ne mažiau kaip 80 % bendros sumos, susidariusios toje valstybėje narėje dėl moduliavimo.

4. Nukrypstant nuo 3 dalies antros pastraipos, jei 2000–2002 m. valstybėje narėje rugių produkcijos dalis vidutiniškai viršijo 5 % jos bendro grūdų produkcijos kiekio ir jei tuo pačiu laikotarpiu jos rugių produkcijos dalis viršijo 50 % visos Bendrijos rugių produkcijos, iki 2013 m. imtinai tai valstybei narei skiriama ne mažiau kaip 90 % sumos, susikaupusios toje valstybėje narėje dėl moduliavimo.

Tokiu atveju, nepažeidžiant 69 straipsnyje numatytos galimybės, rugius auginančiuose regionuose šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms skiriama ne mažiau kaip 10 % atitinkamai valstybei narei paskirtos sumos.

Šioje dalyje "grūdai" – tai IX priede išvardyti grūdai.

5. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma tiesioginėms išmokoms, skiriamoms Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Maderos, Kanarų salų ir Egėjo salų ūkininkams.

11 straipsnis

Finansinė disciplina

1. Nuo 2007 biudžetinių metų, siekiant užtikrinti, kad bendrai žemės ūkio politikai finansuoti šiuo metu 1a subpozicijoje (rinkos priemonės ir tiesioginės pagalbos rūšys) numatytos sumos neviršytų metinių viršutinių ribų, nustatytų 2002 m. lapkričio 18 d. valstybių narių vyriausybių atstovų susitikimo Taryboje sprendime dėl Europos Vadovų Tarybos 2002 m. spalio 24–25 d. susitikimo Briuselyje išvadų, tiesioginės išmokos patikslinamos, kai prognozės rodo, kad atitinkamais biudžetiniais metais viršijamos 1a subpozicijoje numatytos sumos, atsižvelgiant į 300 milijonų eurų maržą žemiau numatytų sumų bei nepritaikius 10 straipsnio 2 dalyje numatyto moduliavimo. Tai nepažeidžia 2007–2013 m. finansinių perspektyvų.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip tų kalendorinių metų, kuriais taikomi 1 dalyje nurodyti patikslinimai, kovo 31 d., ne vėliau kaip iki tų kalendorinių metų, kuriais turi būti taikomi šie patikslinimai, birželio 30 d., padaro šiuos patikslinimus.

12 straipsnis

Papildoma pagalbos suma

1. Papildoma pagalbos suma skiriama ūkininkams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal šį reglamentą.

Papildoma pagalbos suma lygi sumai, susidarančiai pagal 10 straipsnį taikant procentinius sumažinimo dydžius pirmiesiems 5000 eurų arba mažesnei tiesioginių išmokų sumai tais kalendoriniais metais.

2. Bendra papildoma pagalbos suma, kuri gali būti skiriama valstybėje narėje kalendoriniais metais, neviršija II priede nustatytų viršutinių ribų. Atitinkamais atvejais valstybės narės pereina prie papildomos pagalbos sumos linijinio procentinio dydžio patikslinimo, kad būtų laikomasi II priede nustatytų viršutinių ribų.

3. Papildomai pagalbos sumai netaikomas 10 straipsnyje paminėtas sumažinimas.

4. Nuo 2007 biudžetinių metų Komisija, laikydamasi 144 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, peržiūri II priede išdėstytas viršutines ribas, kad būtų atsižvelgta į struktūrinius valdų pokyčius.

3 SKYRIUS ŪKIŲ KONSULTAVIMO SISTEMA

13 straipsnis

Ūkių konsultavimo sistema

1. Iki 2007 m. sausio 1 d. valstybės narės sukuria ūkininkų konsultavimo žemės ir ūkio valdymo klausimais sistemą (toliau – ūkių konsultavimo sistema), valdomą vienos ar kelių paskirtų institucijų ar privačių įstaigų.

2. Konsultavimo veikla apima bent jau teisės aktų nustatytus valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimus, nurodytus I skyriuje.

14 straipsnis

Sąlygos

1. Ūkininkai gali savanoriškai dalyvauti ūkių konsultavimo sistemoje.

2. Valstybės narės prioritetą skiria tiems ūkininkams, kurie gauna daugiau kaip 15000 eurų tiesioginių išmokų per metus.

15 straipsnis

Patvirtintų privačių įstaigų ir paskirtų institucijų įsipareigojimai

Nepažeisdamos nacionalinių teisės aktų dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais, valstybės narės užtikrina, kad privačios įstaigos ir paskirtos institucijos, nurodytos 13 straipsnyje, neatskleistų asmeninės informacijos ir duomenų, kuriuos jos gauna vykdydamos konsultacinę veiklą, asmenims, kurie nėra atitinkamą valdą valdantys ūkininkai, išskyrus neatitikimus ar pažeidimus, kuriuos jie nustato vykdydami savo veiklą, kuriai taikomas Bendrijos ar nacionaliniais teisės aktais nustatytas įpareigojimas informuoti valdžios institucijas, ypač baudžiamosios teisės pažeidimų atveju.

16 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pranešimą apie ūkių konsultavimo sistemos taikymą, prireikus pridėdama atitinkamus pasiūlymus dėl jos taikymo privalomumo.

4 SKYRIUS INTEGRUOTA ADMINISTRAVIMO IR KONTROLĖS SISTEMA

17 straipsnis

Taikymo sritis

Kiekviena valstybė narė sukuria integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – integruota sistema).

Integruota sistema taikoma paramos schemoms, sukurtoms pagal šio reglamento III ir IV antraštines dalis bei pagal Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 2a straipsnį.

Tiek, kiek reikalinga, ji taip pat taikoma 1, 2 ir 3 skyriuose nustatytų taisyklių administravimui ir kontrolei.

18 straipsnis

Integruotos sistemos elementai

1. Integruotą sistemą sudaro šie elementai:

a) kompiuterinė duomenų bazė;

b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema;

c) teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema, nurodyta 21 straipsnyje;

d) paraiškos pagalbai gauti;

e) integruota kontrolės sistema;

f) bendra kiekvieno paraišką pagalbai gauti pateikiančio ūkininko identiškumo registravimo sistema.

2. 67, 68, 69, 70 ir 71 straipsnių taikymo atveju, integruotą sistemą sudaro gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema, sukurta pagal Direktyvą 92/102/EEB [21] ir Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000 [22].

19 straipsnis

Kompiuterinė duomenų bazė

1. Kompiuterinėje duomenų bazėje registruojami duomenys apie kiekvieną žemės ūkio valdą, nurodyti paraiškose pagalbai gauti.

Ši duomenų bazė visų pirma sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius su kalendoriniais ir (arba) prekybos metais, pradedant nuo 2000 metų.

2. Valstybės narės gali sukurti decentralizuotas duomenų bazes su sąlyga, kad šios bazės ir duomenų registravimo bei naudojimosi jais administracinė tvarka bus kuriama nuosekliai ir vienodai visoje valstybės narės teritorijoje ir jos derės tarpusavyje, kad būtų galima atlikti kryžminius patikrinimus.

20 straipsnis

Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema

Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema kuriama pagal žemės registro žemėlapius ar dokumentus, kitas kartografines nuorodas. Taikomi kompiuterizuotos geografinės informacinės sistemos metodai, pirmiausia įskaitant nuotraukas iš lėktuvo ar iš palydovo, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygus 1:10000 mastelio kartografijai.

21 straipsnis

Teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema

1. Sukuriama teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema, kuri sudaro sąlygas atlikti teisių į išmokas patikrą ir vykdyti jų bei paraiškų pagalbai gauti ir žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos kryžminius patikrinimus.

2. Ši sistema sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius bent jau su paskutiniais trejais iš eilės kalendoriniais metais ir (arba) prekybos metais.

22 straipsnis

Paraiškos pagalbai gauti

1. Ūkininkas kasmet pateikia paraišką dėl tiesioginių išmokų, kurioms taikoma integruota sistema, atitinkamais atvejais nurodydamas:

- visus valdos žemės ūkio paskirties sklypus,

- teisių į išmokas skaičių ir sumą,

- kitą šiame reglamente ar atitinkamos valstybės narės numatytą informaciją.

2. Valstybė narė gali nuspręsti, kad paraiškoje pagalbai gauti turi būti nurodyti tik tie duomenys, kurie skiriasi nuo ankstesnių metų paraiškoje pagalbai gauti pateiktų duomenų. Valstybė narė išplatina iš anksto atspausdintas formas, parengtas atsižvelgiant į ankstesniais metais nustatytus plotus, ir pateikia grafinę medžiagą, kurioje nurodoma tokių plotų vieta.

3. Valstybė narė gali nuspręsti, kad vienoje paraiškoje pagalbai gauti būtų nurodomos kelios ar visos paramos schemos, išvardytos I priede, arba kitos paramos schemos.

23 straipsnis

Reikalavimų atitikimo sąlygų tikrinimas

1. Valstybės narės atlieka administracinius paraiškų pagalbai gauti patikrinimus, įskaitant reikalavimus atitinkančių plotų ir atitinkamų teisių į išmokas tikrinimą.

2. Administraciniai patikrinimai papildomi patikrinimų vietoje, kuriais siekiama patikrinti pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimą, sistema. Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų atrinkimo patikrinimams planą.

Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje atlikti gali naudoti nuotolinių stebėjimų technologijas.

3. Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už šiame skyriuje numatytų patikrinimų koordinavimą.

Kai valstybė narė numato kai kuriuos pagal šį skyrių atliekamo darbo aspektus pavesti specializuotoms agentūroms ar firmoms, paskirta institucija vykdo to darbo kontrolę ir yra už jį atsakinga.

24 straipsnis

Sumažinimas ir neskyrimas

1. Nepažeidžiant šio reglamento 6 straipsnyje numatyto sumažinimo ir neskyrimo, nustačius, kad ūkininkas nesilaiko reikalavimų atitikimo sąlygų, susijusių su pagalbos skyrimu, numatytu šiame reglamente arba Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 2a straipsnyje, išmokai ar paskirtos arba paskirtinos išmokos daliai, kurios atžvilgiu laikomasi reikalavimų atitikimo sąlygų, taikomas sumažinimas arba jos neskyrimas, nustatytini šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Sumažinimo procentas priklauso nuo rasto nustatytų reikalavimų nesilaikymo sunkumo, masto, pastovumo bei pasikartojamumo ir net gali būti vieneriems ar daugiau kalendoriniams metams visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias pagalbos schemas.

25 straipsnis

Kompleksinio paramos susiejimo kontrolė

1. Valstybės narės atlieka patikrinimus vietoje, siekdamos patikrinti, ar ūkininkas laikosi 1 skyriuje nurodytų įsipareigojimų.

2. Valstybės narės gali pasinaudoti egzistuojančiomis administravimo ir kontrolės sistemomis 1 skyriuje nurodytų teisės aktų nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų vykdymui užtikrinti.

Šios sistemos, pirmiausia gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema, sukurta pagal Direktyvą 92/102/EEB ir Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000, ir integruota sistema dera tarpusavyje, kaip apibrėžta šio reglamento 26 straipsnyje.

26 straipsnis

Suderinamumas

Taikydamos V priede išvardytas paramos schemas, valstybės narės užtikrina, kad toms schemoms taikomos administravimo ir kontrolės procedūros bei integruota sistema derėtų tarpusavyje pagal šiuos aspektus:

a) kompiuterinės duomenų bazės;

b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos;

c) administracinių patikrinimų.

Todėl šios sistemos sudaromos taip, kad nesusiduriant su problemomis ar prieštaravimais būtų galimas bendras jų veikimas arba keitimasis duomenimis.

Valstybės narės gali, taikydamos kitas Bendrijos ar nacionalines paramos schemas, nei išvardytos V priede, į savo administravimo ir kontrolės procedūras įtraukti vieną ar kelis integruotos sistemos komponentus.

27 straipsnis

Informacija ir patikrinimai

1. Komisija reguliariai informuojama apie integruotos sistemos taikymą.

Ji organizuoja apsikeitimą valstybių narių nuomonėmis šiuo klausimu.

2. Laiku informavę atitinkamas kompetentingas institucijas Komisijos paskirti įgaliotieji atstovai gali vykdyti:

- priemonių, kurių imamasi integruotai sistemai sukurti ir įgyvendinti, bet kokius tyrimus ar kontrolę,

- 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų specializuotų agentūrų ir firmų patikrinimus.

Suinteresuotos valstybės narės pareigūnai gali dalyvauti atliekant tokius patikrinimus. Pirmiau minėti įgaliojimai vykdyti patikrinimus neturi įtakos nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos tam tikri veiksmai paskiriami specialiai pagal nacionalinės teisės aktus paskirtiems pareigūnams, nuostatų taikymui. Komisijos paskirti įgaliotieji atstovai visų pirma nedalyvauja pagal valstybės narės nacionalinę teisę įtariamų asmenų kratose ar oficialiose apklausose. Vis dėlto, jie gali gauti taip surinktą informaciją.

3. Nepažeisdama valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinti ir taikyti integruotą sistemą, Komisija gali prašyti specializuotų organų ar asmenų pagalbos, siekdama palengvinti integruotos sistemos sukūrimą, monitoringą ir naudojimą, visų pirma siekdama valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu teikti technines konsultacijas.

5 SKYRIUS KITOS BENDROSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Išmokos

1. Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, visos išmokos pagal I priede išvardytas paramos schemas sumokamos išmokų gavėjams.

2. Išmokos mokamos kartą per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 dienos.

Vis dėlto, papildoma pagalbos suma, numatyta 12 straipsnyje, sumokama ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų, einančių po atitinkamų kalendorinių metų, rugsėjo 30 dienos.

3. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali:

a) pratęsti 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento 136/66/EEB dėl bendro aliejaus ir riebalų rinkos organizavimo [23] 5 straipsnio 1 dalyje numatytą išmokų išmokėjimo datą;

b) numatyti avansus;

c) leisti valstybėms narėms, atsižvelgiant į biudžeto padėtį, regionuose, kuriuose dėl išimtinių aplinkybių ūkininkai susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, iki gruodžio 1 d. sumokėti avansus, sudarančius:

- iki 50 % išmokų dydžio,

arba

- iki 80 % išmokų dydžio tais atvejais, kai avansai jau yra numatyti.

29 straipsnis

Išmokų ribojimas

Nepažeidžiant atskirų paramos schemų konkrečių nuostatų, išmokų gavėjams, dirbtinai sukūrusiems sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, išmokos nemokamos.

30 straipsnis

Peržiūra

I priede išvardytos paramos schemos taikomos nepažeidžiant galimybės bet kuriuo metu jas peržiūrėti atsižvelgiant į rinkos plėtrą ir biudžeto padėtį.

31 straipsnis

Įvertinimas

Siekiant nustatyti pagal I priede išvardytas paramos schemas skiriamų išmokų veiksmingumą, atliekamas jų įvertinimas, skirtas jų poveikį palyginti su jų tikslais ir išnagrinėti jų įtaką atitinkamoms rinkoms.

32 straipsnis

Intervencinės priemonės pagal Reglamentą (EB) Nr. 1258/1999

I priede išvardytos paramos schemos laikomos "intervencinėmis priemonėmis", kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkte ir 2 straipsnio 2 dalyje.

III DALIS BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMA

1 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Reikalavimų atitikimas

1. Ūkininkai gali naudotis bendrosios išmokos schema, jei:

a) 38 straipsnyje nurodytu referenciniu laikotarpiu jiems buvo skirta išmoka pagal bent jau vieną VI priede nurodytą paramos schemą, arba

b) jie faktinio ar numanomo paveldėjimo keliu gavo valdą ar jos dalį iš ūkininko, kuris atitinka a punkte nurodytus reikalavimus, arba

c) jie gavo teisę į išmoką iš nacionalinio rezervo arba ji jiems buvo perleista.

2. Jei ūkininkas, kuriam referenciniu laikotarpiu buvo skirta tiesioginė išmoka, tuo laikotarpiu arba ne vėliau nei prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų gruodžio 31 d. pakeičia savo juridinį statusą ar pavadinimą, jis gali naudotis bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis kaip iš pradžių valdą valdęs ūkininkas.

3. Susijungimų, įvykusių referenciniu laikotarpiu ar ne vėliau prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų gruodžio 31 d., atveju naują valdą valdantis ūkininkas gali naudotis bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis kaip pirmines valdas valdę ūkininkai.

Padalijimų, įvykusių referenciniu laikotarpiu ar ne vėliau prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų gruodžio 31 d., atveju valdas valdantys ūkininkai gali pro rata naudotis bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis kaip pirminę valdą valdęs ūkininkas.

34 straipsnis

Paraiška

1. Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais valstybės narės kompetentinga institucija 33 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems ūkininkams nusiunčia paraiškos formą, kurioje nurodo:

a) 2 skyriuje nurodytą sumą (toliau – referencinė suma);

b) 43 straipsnyje nurodytą hektarų skaičių;

c) 3 skyriuje apibrėžtų teisių į išmokas skaičių ir vertę.

2. Ūkininkai kreipiasi dėl bendrosios išmokos schemos iki datos, kurią turi nustatyti valstybės narės, tačiau ne vėliau kaip iki gegužės 15 dienos.

Vis dėlto, Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka tam tikrose zonose, kuriose susidaro išimtinės klimato sąlygos, dėl kurių normalių datų taikyti neįmanoma, gali leisti atidėti gegužės 15 d. terminą.

3. Išskyrus force majeure atvejus ir išimtines aplinkybes, kaip apibrėžta 40 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems ūkininkams ir tiems ūkininkams, kurie gauna teises į išmokas iš nacionalinio rezervo, neskiriamos teisės į išmokas, jei jie nesikreipia dėl bendrosios išmokos schemos iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų gegužės 15 dienos.

Šias nepaskirtas teises į išmokas atitinkančios sumos grąžinamos į 42 straipsnyje nurodytą nacionalinį rezervą ir jos skiriamos perskirstymui iki valstybių narių nustatytinos dienos, tačiau ne vėliau nei iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų rugpjūčio 15 dienos.

35 straipsnis

Paraiška dėl kelių rūšių pagalbos

Plotas, atitinkantis reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje skaičių, dėl kurio pateikiama paraiška dėl bendrosios išmokos, gali būti nurodomas paraiškoje dėl bet kurios kitos tiesioginės išmokos bei dėl bet kurios kitos pagalbos, kuriai netaikomas šis reglamentas, jei nenumatyta kitaip.

36 straipsnis

Išmoka

1. Pagal bendrosios išmokos schemą skiriama pagalba mokama pagal 3 skyriuje apibrėžtas teises į išmokas, siejamas su vienodu reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, skaičiumi.

2. Valstybės narės gali nuspręsti sujungti pagal bendrosios išmokos schemą ir pagal kitas paramos schemas mokamas išmokas.

2 SKYRIUS SUMOS NUSTATYMAS

37 straipsnis

Referencinės sumos apskaičiavimas

1. Referencine suma laikoma trejų metų bendros išmokų, kurios buvo paskirtos ūkininkui pagal VI priede nurodytas paramos schemas, sumos vidurkis, apskaičiuotas ir patikslintas pagal VII priedą kiekvienais 38 straipsnyje nurodyto referencinio laikotarpio kalendoriniais metais.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, ūkininkui pradedant žemės ūkio veiklą referenciniu laikotarpiu, vidurkis pagrindžiamas išmokomis, kurios buvo jam skirtos kalendoriniais metais arba metais, kuriais jis vykdė žemės ūkio veiklą.

38 straipsnis

Referencinis laikotarpis

Referencinis laikotarpis apima 2000, 2001 ir 2002 kalendorinius metus.

39 straipsnis

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1259/1999 nustatyto moduliavimo ir kompleksinio paramos susiejimo taikymas

Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 3 ir 4 straipsnių taikymo atveju referenciniu laikotarpiu, VII priede nurodytos sumos yra sumos, kurios būtų buvę skiriamos prieš pradedant taikyti minėtus straipsnius.

40 straipsnis

Išimtiniai atvejai

1. Nukrypstant nuo 37 straipsnio, ūkininkas, kurio gamybai referenciniu laikotarpiu buvo padarytas neigiamas poveikis dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, susidariusių prieš referencinį laikotarpį arba jo metu, turi teisę prašyti, kad referencinė suma būtų apskaičiuojama remiantis kalendoriniais arba referencinio laikotarpio metais, kuriais nebuvo force majeure ar išimtinių aplinkybių.

2. Jei visam referenciniam laikotarpiui buvo padarytas poveikis dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, valstybė narė apskaičiuoja referencinę sumą remdamasi 1997–1999 m. laikotarpiu. Šiuo atveju taikomos mutatis mutandis 1 dalies nuostatos.

3. Atitinkamas ūkininkas apie force majeure ar išimtinių aplinkybių atvejį, pateikdamas kompetentingai institucijai pakankamus įrodymus, praneša raštu per valstybės narės nustatytiną terminą.

4. Force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija pripažįsta, pavyzdžiui, šiuos atvejus:

a) ūkininko mirtį;

b) ilgalaikę ūkininko profesinę negalią;

c) didelę stichinę nelaimę, padariusią rimtą poveikį valdos žemės ūkio paskirties žemei;

d) valdos fermų sunaikinimą dėl nelaimingo atsitikimo;

e) visų ūkininko gyvulių ar jų dalies epizootines ligas.

5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis ūkininkams, kurie referenciniu laikotarpiu laikėsi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų pagal Reglamentus (EEB) Nr. 2078/92 [24] ir (EB) Nr. 1257/1999.

Tuo atveju, kai įsipareigojimai buvo vykdomi tiek referenciniu laikotarpiu, tiek šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, nustato referencinę sumą pagal išsamias taisykles, kurias turės nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

41 straipsnis

Viršutinė riba

1. Kiekvienos valstybės narės referencinių sumų suma neviršija nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos VIII priede.

2. Atitinkamais atvejais valstybė narė pereina prie referencinės sumos linijinio procentinio dydžio sumažinimo, kad būtų laikomasi nustatytos viršutinės ribos.

42 straipsnis

Nacionalinis rezervas

1. Valstybė narė, padariusi visus įmanomus sumažinimus pagal 41 straipsnio 2 dalį, pereina prie referencinės sumos linijinio procentinio dydžio sumažinimo, kad būtų sudarytas nacionalinis rezervas. Sumažinama ne daugiau kaip 3 %.

2. Į nacionalinį rezervą vėliau įtraukiamas VIII priede nurodytos viršutinės ribos ir referencinių sumų, kurios turi būti skiriamos ūkininkams pagal bendrosios išmokos schemą, skirtumas prieš įvykdant 1 dalies antrajame sakinyje nurodytą sumažinimą.

3. Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą referencinėms sumoms prioritetine tvarka skirti ūkininkams, kurie žemės ūkio veiklą pradėjo po 2002 m. gruodžio 31 d. arba 2002 m., tačiau tais metais negavo jokios tiesioginės išmokos.

4. Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, naudoja nacionalinį rezervą referencinėms sumoms, skirtoms ūkininkams, atsidūrusiems specialioje padėtyje, kurią turi apibrėžti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nustatyti.

5. Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą referencinėms sumoms, skirtoms ūkininkams tose teritorijose, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, susijusios su viena ar kita viešojo įsikišimo forma, nustatyti, kad būtų išvengta žemės apleidimo ir (arba) ūkininkams šiose teritorijose būtų kompensuota už konkrečius nuostolius.

6. Taikydamos 3–5 dalis, valstybės narės gali padidinti vieneto vertę, neviršydamos nacionalinio teisių į išmokas vertės vidurkio, ir (arba) ūkininkams paskirtų teisių į išmokas skaičių.

7. Valstybės narės pereina prie linijinio teisių į išmokas sumažinimo, jei 3 ir 4 dalyse nurodytiems atvejams jų nacionalinio rezervo nepakanka.

8. Išskyrus perdavimo faktinio ar numanomo paveldėjimo keliu ir nukrypstant nuo 46 straipsnio, teisės į išmokas, nustatytos naudojant nacionalinį rezervą, neperduodamos penkerių metų laikotarpiu nuo jų paskyrimo.

Nukrypstant nuo 45 straipsnio 1 dalies, teisė į išmokas, kuria nebuvo pasinaudota kiekvienais penkerių metų laikotarpio metais, nedelsiant grąžinama į nacionalinį rezervą.

9. Nukrypstant nuo 33 ir 43 straipsnių, parduodant arba šešiems ar daugiau metų išnuomojant valdą ar jos dalį arba teises į priemoką referenciniu laikotarpiu arba ne vėliau kaip 2003 m. rugsėjo 29 d., pardavėjui ar nuomotojui paskirtinų teisių į išmokas dalis gali būti grąžinama į nacionalinį rezervą laikantis sąlygų, kurias turės nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3 SKYRIUS TEISĖS Į IŠMOKAS

1 skirsnis Plotais paremtos teisės į išmokas

43 straipsnis

Teisių į išmokas nustatymas

1. Nepažeisdamas 48 straipsnio, ūkininkas gauna teisę į išmoką už hektarą, kuri apskaičiuojama padalijant referencinę sumą iš visų hektarų, už kuriuos referenciniu laikotarpiu buvo suteikta teisė gauti VI priede išvardytas tiesiogines išmokas, skaičiaus trejų metų vidurkio.

Visas teisių į išmokas skaičius yra lygus pirmiau paminėtam hektarų skaičiaus vidurkiui.

Vis dėlto, 37 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju visas teisių į išmokas skaičius yra lygus to paties laikotarpio, kuris naudojamas nustatant referencines sumas, hektarų skaičiaus vidurkiui ir šioms teisėms į išmokas taikoma 42 straipsnio 8 dalis.

2. 1 dalyje nurodytam hektarų skaičiui taip pat priskiriama:

a) VII priede išvardytų pagalbos už bulvių krakmolą, sausuosius pašarus ir sėklą atveju, hektarų, už kuriuose užaugintą produkciją referenciniu laikotarpiu buvo paskirta pagal VII priedo B, D ir F punktus apskaičiuota pagalba, skaičius;

b) visas pašarų plotas referenciniu laikotarpiu.

3. Šio straipsnio 2 dalies b punkte "pašarų plotas" – tai valdos plotas, kuris kalendoriniais metais pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001 [25] 5 straipsnį buvo naudojamas gyvuliams auginti, įskaitant bendro naudojimo ir mišrios žemdirbystės plotus. Į pašarų plotą neįeina:

- pastatai, miškai, tvenkiniai, keliai,

- plotai, naudojami kitoms kultūroms, atitinkančioms Bendrijos pagalbos skyrimo reikalavimus, arba daugiametėms kultūroms ar sodininkystės kultūroms,

- plotai, atitinkantys reikalavimus paramai gauti pagal tam tikrų pasėlių augintojų paramos sistemą, kurie naudojami pagal pagalbos už sausuosius pašarus schemą arba nacionalinę ar Bendrijos atidėtos žemės schemą.

4. Teisės į išmokas už hektarą nėra keičiamos, jei nenumatyta kitaip.

44 straipsnis

Naudojimasis teisėmis į išmokas

1. Teisė į išmoką, susieta su reikalavimus atitinkančiu hektaru, suteikia teisę gauti ja nustatyto dydžio išmoką.

2. "Reikalavimus atitinkantis hektaras" – tai valdos žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra ariamoji žemė ir daugiametė ganykla, išskyrus daugiametėmis kultūromis apsėtus plotus, miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus.

3. Ūkininkas deklaruoja sklypus, nurodydamas reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teise į išmoką. Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, šiais sklypais ūkininkas turi būti naudojęsis ne trumpesnį kaip 10 mėnesių laikotarpį, prasidedantį nuo valstybės narės nustatytinos dienos, bet ne anksčiau nei kalendorinių metų, buvusių prieš paraiškos dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje pateikimo metus, rugsėjo 1 dienos.

4. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis valstybė narė gali leisti ūkininkams keisti savo deklaraciją, jei išlaikomas hektarų, atitinkančių jo teises į išmokas, skaičius ir laikomasi bendrosios išmokos skyrimo už atitinkamą plotą reikalavimų.

45 straipsnis

Nepanaudotos teisės į išmokas

1. Per 3 metų laikotarpį nepanaudotos teisės į išmokas paskiriamos į nacionalinį rezervą.

2. Vis dėlto, force majeure ar išimtinių aplinkybių, kaip apibrėžta 40 straipsnio 4 dalyje, atveju nepanaudotos teisės į išmokas į nacionalinį rezervą negrąžinamos.

46 straipsnis

Teisių į išmokas perdavimas

1. Teisės į išmokas gali būti perleistos tik kitam toje pačioje valstybėje narėje įsiteigusiam ūkininkui, išskyrus perdavimą faktinio ar numatyto paveldėjimo keliu.

Vis dėlto, net faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju teisėmis į išmokas gali būti naudojamasi tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo nustatytos teisės į išmokas.

Valstybė narė gali nuspręsti, kad teisės į išmokas gali būti perduodamos ar jomis naudojamasi tik tame pačiame regione.

2. Teisės į išmokas gali būti perduodamos jas parduodant arba kitu galutinio perdavimo keliu su žeme ar be jos. Priešingai, nuoma ar panašių rūšių sandoriai leidžiami tik tada, jei perduodant teises į išmokas perduodamas ir atitinkamas reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius.

Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, nurodytas 40 straipsnio 4 dalyje, ūkininkas gali perleisti savo teises į išmokas be žemės tik tada, jei, išnaudoja, kaip apibrėžta 44 straipsnyje, ne mažiau kaip 80 % savo teisių į išmokas bent per vienerius kalendorinius metus arba jei savanoriškai į nacionalinį rezervą atiduoda visas pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais nepanaudotas teises į išmokas.

3. Parduodant teises į išmokas su žeme arba be jos, valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali nuspręsti, kad dalis parduotų teisių į išmokas būtų grąžinama į nacionalinį rezervą arba jų vieneto vertė būtų sumažinama ja padidinant nacionalinį rezervą pagal kriterijus, kuriuos turi nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2 skirsnis Teisės į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai

47 straipsnis

Išmokos, suteikiančios teises į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai

1. Nukrypstant nuo 43 ir 44 straipsnių, į referencinę sumą įtraukiamos sumos, susidarančios dėl referenciniu laikotarpiu paskirtų išmokų, 48 straipsnyje ir VII priedo C punkte numatytomis sąlygomis:

a) sezoniškumo mažinimo priemoka, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 5 straipsnyje;

b) skerdimo išmoka, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 11 straipsnyje;

c) specialioji išmoka už galvijus ir išmoka už karvę žindenę, jei ūkininkui netaikomi gyvulių tankumo ūkyje reikalavimai pagal Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 12 straipsnio 1 dalį, jei ūkininkas nesikreipė dėl ekstensyvinimo išmokos, numatytos to reglamento 13 straipsnyje;

d) papildomos išmokos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 14 straipsnyje, jei jos mokamos papildant pagalbą, numatytą šios dalies a, b ir c punktuose;

e) pagalba, numatyta pagal pagalbos už avis ir ožkas schemą:

- 2000 ir 2001 kalendoriniais metais, Reglamento (EB) Nr. 2467/98 5 straipsnyje ir Reglamento (EEB) Nr. 1323/90 [26] 1 straipsnyje,

- 2002 kalendoriniais metais Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 4, 5 straipsniuose, 11 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalies pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose.

2. Pradedant nuo 2007 m. ir nukrypstant nuo 33, 43 ir 44 straipsnių, sumos, susidarančios dėl 95 bei 96 straipsniuose numatytų priemokos už pieną ir papildomų išmokų, kurios turi būti paskirtos 2007 m., įtraukiamos į bendrosios išmokos schemą 48–50 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

48 straipsnis

Teisių į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai, nustatymas

Jei ūkininkas, kuriam buvo paskirtos 47 straipsnyje nurodytos išmokos, referenciniu laikotarpiu neturėjo 43 straipsnyje nurodytų hektarų arba teisės į išmokas už hektarą suma yra didesnė kaip 5000 eurų, ūkininkas turi teisę atitinkamai gauti teisę į išmokas:

a) lygią referencinei sumai, atitinkančiai tiesiogines išmokas, kurios jam buvo paskirtos vidutiniškai per trejų metų laikotarpį;

b) už kiekvieną 5000 eurų ar referencinės sumos dalį, atitinkančią tiesiogines išmokas, kurios jam buvo skirtos vidutiniškai per trejų metų laikotarpį.

49 straipsnis

Sąlygos

1. Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, teisėms į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai, taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos.

2. Nukrypdama nuo 36 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies, ūkininkui, kuris turi tokias teises į išmokas, tačiau referenciniu laikotarpiu neturėjo su jomis susietų hektarų, valstybė narė leidžia nukrypti nuo įsipareigojimo pateikti reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, lygų teisių į išmokas skaičiui, jei jis išlaiko ne mažiau kaip 50 % žemės ūkio veiklos, vykdytos referenciniu laikotarpiu, išreikštos gyvulių vienetais (GV).

Perduodant teises į išmokas, teisių perėmėjas gali pasinaudoti šia leidžiančia nukrypti nuostata tik tada, jei perduodamos visos teisės į išmokas, kurioms taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata.

3. Pagal 48 straipsnį nustatytos teisės į išmokas nėra keičiamos.

50 straipsnis

Priemoka už pieną ir papildomos išmokos

1. Nepažeidžiant 48 straipsnio ir nukrypstant nuo 37 ir 43 straipsnių, ūkininkas gauna papildomą sumą už kiekvieną teisę į išmoką, susidarančią padalijus sumas, kurios turi būti skiriamos pagal 95 ir 96 straipsnius, iš 2007 m. jo turimų teisių į išmokas skaičiaus, išskyrus teises į išmokas už atidėtą žemę.

Kiekvienos 2007 m. jo turimos teisės į išmoką vieneto vertė padidinama šia papildoma suma.

2. Tais atvejais, kai jis neturi jokių teisių į išmokas, mutatis mutandis taikomi 48 ir 49 straipsniai. Tokiu atveju 48 straipsnyje terminas "hektarai" reiškia 2007 m. ūkininko turimus reikalavimus atitinkančius hektarus.

4 SKYRIUS ŽEMĖS NAUDOJIMAS PAGAL BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMĄ

1 skirsnis Žemės naudojimas

51 straipsnis

Žemės naudojimas žemės ūkio paskirčiai

Ūkininkai gali naudoti pagal 44 straipsnio 3 dalį deklaruotus sklypus bet kuriai žemės ūkio veiklai, išskyrus daugiametėms kultūroms ir 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo [27] 1 straipsnio 2 dalyje, 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkos organizavimo [28] 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems produktams gaminti bei bulvėms, kurios nėra skirtos bulvių krakmolui gaminti, už kurias skiriama pagalba pagal šio reglamento 93 straipsnį, auginti.

52 straipsnis

Kanapių auginimas

1. Auginant kanapes, klasifikuojamas pagal KN kodą 53021000, naudojamose veislėse tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 % ir jos auginamos sudarius sutartį ar prisiėmus įsipareigojimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės sukuria sistemą, skirtą tikrinti tetrahidrokanabinolio kiekį augaluose, auginamuose ne mažiau kaip 30 % pluoštinėms kanapėms skirtų plotų, dėl kurių yra sudarytos sutartys ar prisiimtas įsipareigojimas. Vis dėlto, jei valstybė narė įdiegia išankstinio tokio auginimo patvirtinimo sistemą, tikrinama ne mažiau kaip 20 % ploto.

2. 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka išmokos skiriamos atsižvelgiant į tam tikrų veislių sertifikuotos sėklos naudojimą ir į pluoštinėmis kanapėmis apsėtų plotų deklaravimą.

2 skirsnis Teisės į išmokas už atidėtą žemę

53 straipsnis

Teisių į išmokas už atidėtą žemę nustatymas

1. Nukrypstant nuo šio reglamento 37 ir 43 straipsnių, kai referenciniu laikotarpiu ūkininkas turėjo vykdyti įsipareigojimą atidėti dalį savo valdos žemės pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio 1 dalį, nustatant šio reglamento 43 straipsnyje nurodytas teises į išmokas, trejų metų vidurkis, atitinkantis išmoką už privalomai atidėtą žemę, apskaičiuotą ir patikslintą pagal VII priedą, ir trejų metų privalomai atidėtų hektarų skaičiaus vidurkis neįtraukiamas.

2. 1 dalyje nurodytu atveju ūkininkas gauna teisę į išmoką už hektarą (toliau – teisė į išmoką už atidėtą žemę), kuri apskaičiuojama trejų metų išmokų sumos vidurkį už atidėtą žemę padalijus iš trejų metų atidėtų hektarų skaičiaus vidurkio, kaip nurodyta 1 dalyje.

Visas teisių į išmokas už atidėtą žemę skaičius yra lygus privalomai atidėtų hektarų skaičiaus vidurkiui.

54 straipsnis

Naudojimasis teisėmis į išmokas už atidėtą žemę

1. Teisė į išmoką už atidėtą žemę, susieta su išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus atitinkančiu hektaru, suteikia teisę gauti ja nustatyto dydžio išmoką.

2. Nukrypstant nuo 44 straipsnio 2 dalies, "išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus atitinkantis hektaras" – tai valdos žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra ariamoji žemė, išskyrus pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną daugiametėmis kultūromis apsėtus plotus, miškus, ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus ar daugiametes ganyklas.

Vis dėlto, pagal paraišką, pateiktą po 1995 m. birželio 28 d., atidėtais gali būti laikomi šie plotai:

- pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22–24 straipsnius atidėti plotai, kurie nebuvo naudojami nei žemės ūkiui, nei kitiems pelningiems tikslams, išskyrus tuos tikslus, kuriems atidedama kita žemė pagal šį reglamentą, arba

- pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį mišku apželdinti plotai.

3. Ūkininkai išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose gamybos nevykdo.

4. Atidėtos žemės plotai yra ne mažesni kaip 0,1 ha dydžio ir 10 metrų pločio. Dėl tinkamai pagrįstų aplinkosauginių priežasčių valstybės narės gali pripažinti ne mažesnius kaip 5 metrų pločio ir 0,05 ha dydžio plotus.

5. 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytinomis sąlygomis valstybės narės gali nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos, jei jos imasi veiksmų, skirtų užkirsti kelią pastebimam bendro žemės ūkio paskirties žemės, atitinkančios teisių į išmokas už atidėtą žemę reikalavimus, ploto padidėjimui.

6. Nukrypstant nuo 36 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies, teisių į išmokas už atidėtą žemę prašoma anksčiau nei visų kitų teisių į išmokas.

7. Įpareigojimas atidėti žemę toliau taikomas teisėms į išmoką už atidėtą žemę, kurios yra perduodamos.

55 straipsnis

Žemės atidėjimo netaikymas

Ūkininkui netaikomas 54 straipsnyje nurodytas įpareigojimas, jei:

a) visos jo valdos produkcijos visuma valdoma laikantis 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų [29] nustatytų įpareigojimų;

b) atidėta žemė naudojama medžiagų, skirtų produktų, kurie nėra visų pirma skirti žmonėms vartoti ar gyvūnams šerti, gamybai Bendrijoje, tiekimui, jei taikomos veiksmingos kontrolės sistemos.

56 straipsnis

Atidėtos žemės naudojimas

1. Atidėta žemė išlaikoma geroje agrarinėje ir aplinkosauginėje būklėje, kaip nustatyta 5 straipsnyje.

Nepažeidžiant 55 straipsnio, ji nenaudojama žemės ūkiui ir joje neauginami jokie komerciniams tikslams skirti augalai.

2. Joje gali būti vykdoma sėjomaina.

3. Jei dėl aliejinių augalų sėklų auginimo atidėtoje žemėje pagal 55 straipsnio b punktą gali susidaryti šalutinių produktų, skirtų pašarams ar maistui, kiekis, kuris, atsižvelgiant į kiekius, numatytus su ūkininkais sudarytose sutartyse, per metus viršys 1 milijoną tonų, perskaičiuotų į sojos pupelių miltų ekvivalentus, siekiant apriboti šį kiekį iki 1 milijono tonų sumažinamas sutartyje numatytas kiekis, kuris gali būti naudojamas pašarams arba maistui.

4. Valstybėms narėms leidžiama mokėti nacionalinę pagalbą, skirtą finansuoti iki 50 % išlaidų, susijusių su daugiamečių augalų, skirtų biomasės gamybai atidėtoje žemėje, įveisimu.

57 straipsnis

Kitų nuostatų taikymas

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, teisėms į išmoką už atidėtą žemę taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos.

5 SKYRIUS REGIONINIS IR SAVANORIŠKAS ĮGYVENDINIMAS

1 skirsnis Regioninis įgyvendinimas

58 straipsnis

41 straipsnyje nurodytos viršutinės ribos regioninis paskirstymas

1. Ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. valstybė narė gali nuspręsti taikyti 1–4 skyriuose numatytą bendrosios išmokos schemą regioniniu lygiu šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Valstybės narės apibrėžia regionus remdamosi objektyviais kriterijais.

Valstybės narės, kuriose yra mažiau nei trys milijonai reikalavimus atitinkančių hektarų, gali būti laikomos vienu bendru regionu.

3. Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, išskirsto 41 straipsnyje nurodytą viršutinę ribą regionams.

59 straipsnis

Bendrosios išmokos schemos regionavimas

1. Tinkamai pagrįstais atvejais ir remdamasis objektyviais kriterijais, valstybė narė gali padalinti bendrą pagal 58 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos sumą arba jos dalį visiems ūkininkams, kurių valdos yra atitinkamame regione, įskaitant ūkininkus, kurie neatitinka 33 straipsnyje nurodytų reikalavimų atitikimo kriterijų.

2. Dalijant bendrą regioninės viršutinės ribos sumą, ūkininkai gauna teises į išmokas, kurių vieneto vertė apskaičiuojama pagal 58 straipsnį nustatytą regioninę viršutinę ribą padalijant iš regioniniu lygiu nustatyto reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, skaičiaus.

3. Dalijant dalį bendros regioninės viršutinės ribos sumos, ūkininkai gauna teises į išmokas, kurių vieneto vertė apskaičiuojama atitinkamą pagal 58 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos dalį padalijant iš regioniniu lygiu nustatyto reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, skaičiaus.

Jei ūkininkas taip pat turi teisę gauti teises į išmokas, apskaičiuotas pagal likusią regioninės viršutinės ribos dalį, kiekvienos jo teisės į išmokas regioninė vieneto vertė, išskyrus teises į išmoką už atidėtą žemę, padidinama suma, atitinkančia referencinę sumą, padalintą iš jo turimų teisių į išmokas, nustatytų pagal šio straipsnio 4 dalį, skaičiaus.

48 ir 49 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

4. Vieno ūkininko turimų teisių į išmokas skaičius lygus hektarų, kuriuos jis deklaruoja pagal 44 straipsnio 2 dalį pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, skaičiui, išskyrus force majeure ar išimtinių aplinkybių atveju, kaip apibrėžta 40 straipsnio 4 dalyje.

60 straipsnis

Žemės naudojimas

1. Jei valstybė narė pasinaudoja 59 straipsnyje numatyta galimybe, ūkininkai, nukrypdami nuo 51 straipsnio ir pagal šio straipsnio nuostatas, taip pat gali naudoti sklypus, deklaruotus pagal 44 straipsnio 3 dalį, Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų gamybai ir bulvių, išskyrus bulvių krakmolui gaminti skirtas bulves, už kurias pagal šio reglamento 93 straipsnį skiriama pagalba, auginimui, išskyrus daugiametes kultūras.

2. Valstybė narė nustato hektarų, kurie gali būti naudojami pagal šio straipsnio 1 dalį, skaičių, ir remdamasi objektyviais kriterijais padalija hektarų, kurie buvo naudojami 1 dalyje nurodytiems produktams gaminti nacionaliniu lygiu trejų metų laikotarpiu 2000–2002 m., skaičiaus vidurkį pagal 58 straipsnio 2 dalį apibrėžtiems regionams. Hektarų skaičiaus vidurkį nacionaliniu lygiu ir hektarų skaičių regioniniu lygiu nustato Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, remdamasi valstybės narės pateiktais duomenimis.

3. Neviršijant pagal 2 dalį atitinkamam regionui nustatytos ribos, ūkininkui leidžiama pasinaudoti 1 dalyje numatyta galimybe:

a) neviršijant hektarų, kuriuos 2003 m. jis naudoja 1 dalyje nurodytiems produktams gaminti, skaičiaus;

b) tuo atveju, kai 40 straipsnis ir 42 straipsnio 4 dalis taikomos mutatis mutandis – neviršijant hektarų skaičiaus, nustatytino remiantis objektyviais kriterijais ir užtikrinant vienodas sąlygas ūkininkams bei vengiant rinkos ir konkurencijos iškraipymo.

4. Neviršijant hektarų, kurie lieka pritaikius 3 dalį, skaičiaus, ūkininkams leidžiama gaminti 1 dalyje nurodytus produktus tam tikrame kitų hektarų, nei hektarai, kuriems taikoma 3 dalis, skaičiuje neviršijant hektarų, naudojamų 1 dalyje nurodytiems produktams gaminti, skaičiaus 2004 m. ir (arba) 2005 m., pagal kuriuos prioritetas skiriamas tiems ūkininkams, kurie šiuos produktus gamino jau 2004 m. neviršydami 2004 m. naudotų hektarų skaičiaus.

71 straipsnio taikymo atveju, 2004 m. ir 2005 m. atitinkamai pakeičiami prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus buvusiais metais ir paties taikymo metais.

5. Siekdamos nustatyti 3 ir 4 dalyse nurodytas individualias ribas, valstybės narės atitinkamais atvejais naudoja individualius ūkininkų duomenis arba kitus ūkininko pateiktus įrodymus.

6. Hektarų skaičius, kuriam pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis duodamas leidimas, jokiu būdu neviršija 44 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus, deklaruoto pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais.

7. Leidimas naudojamas atitinkamame regione kartu su atitinkama teise į išmoką.

8. Ne vėliau kaip iki 2007 m. Komisija pateikia Tarybai pranešimą, prie kurio prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai, apie galimus šio straipsnio įgyvendinimo valstybėse narėse padarinius – rinkos ir struktūros pokyčius.

61 straipsnis

Pievos

Tuo atveju jei taikomas 59 straipsnis, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir neviršydamos regioninės viršutinės ribos ar jos dalies, taip pat gali nustatyti skirtingas teisių į išmokas, kurios turi būti skiriamos 59 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkininkams, už hektarą, apsėtą pieva pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną ar už bet kurį kitą reikalavimus atitinkantį hektarą arba už hektarus, apsėtus daugiametėmis ganyklomis pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną ar už bet kurį kitą reikalavimus atitinkantį hektarą, vieneto vertes.

62 straipsnis

Priemoka už pieną ir papildomos išmokos

Nukrypdama nuo 47 straipsnio 2 dalies, valstybė narė gali nuspręsti, kad nuo 2005 m. visos sumos, susidarančios dėl priemokų už pieną ir papildomų išmokų, numatytų 95 ir 96 straipsniuose, ar jų dalis būtų įtraukta į bendrosios išmokos schemą nacionaliniu ar regioniniu lygiu. Atitinkamai pakeičiamos teisės į išmokas, nustatytos pagal šią pastraipą.

Šių išmokų referencinė suma yra lygi sumoms, kurios turi būti skiriamos pagal 95 ir 96 straipsnius, apskaičiuotoms remiantis individualiu referenciniu pieno kiekiu, kurį valda turėjo tų metų, kuriais visos šios išmokos ar jų dalis buvo įtrauktos į bendrosios išmokos schemą, kovo 31 dieną.

48–50 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

63 straipsnis

Reikalavimai, keliami pagal šį skirsnį nustatytoms teisėms į išmokas

1. Tuo atveju, jei taikomas 59 straipsnis, pagal šį skirsnį nustatytos teisės į išmokas gali būti perduodamos ar jomis naudojamasi tik tame pačiame regione arba tarp regionų, kuriuose teisės į išmokas už hektarą yra tos pačios.

2. Tuo atveju, jei taikomas 59 straipsnis, nukrypstant nuo 53 straipsnio, kiekvienas atitinkamo regiono ūkininkas gauna teises į išmoką už atidėtą žemę.

Teisių į išmoką už atidėtą žemę skaičius nustatomas reikalavimus atitinkančios žemės plotą, kaip apibrėžta 54 straipsnio 2 dalyje, kurį ūkininkas deklaravo pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, padauginus iš atidėtos žemės normos.

Atidėtos žemės norma apskaičiuojama bazinę 10 % privalomai atidėtos žemės normą padauginus iš atitinkamo regiono žemės, už kurią referenciniu laikotarpiu skiriamos VI priede nurodytos išmokos už pasėlių plotus, ir referenciniu laikotarpiu reikalavimus atitikusios žemės, kaip apibrėžta 54 straipsnio 2 dalyje, santykio.

Teisių į išmoką už atidėtą žemę vertė lygi regioninei teisių į išmokas vertei, kaip nustatyta atitinkamai 59 straipsnio 2 dalyje arba 59 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje.

Teisių į išmokas už atidėtą žemę negauna tie ūkininkai, kurie deklaruoja mažesnį hektarų, apibrėžtų 54 straipsnio 2 dalyje, skaičių, kurio reikia 92 tonoms IX priede nustatytų grūdų užauginti, remiantis derlingumais, nustatytais pagal regionavimo planus, taikomus atitinkamame regione prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus buvusiais metais, padalintais iš šio straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje nurodyto santykio.

3. Nukrypdamos nuo 43 straipsnio 4 dalies ir 49 straipsnio 3 dalies, ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. laikydamosi Bendrijos teisės bendrojo principo valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad pagal šį skirsnį nustatytos teisės į išmokas būtų laipsniškai keičiamos pagal iš anksto nustatytus etapus ir objektyvius kriterijus.

4. Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos.

2 skirsnis Dalinis įgyvendinimas

64 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. valstybė narė gali nuspręsti taikyti 1–4 skyriuose numatytą bendrosios išmokos schemą nacionaliniu ar regioniniu lygiu šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės pasirinkimą, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato kiekvienos atitinkamai 66, 67, 68 ir 69 straipsniuose nurodytos tiesioginės išmokos viršutinę ribą.

Ši viršutinė riba lygi kiekvienos rūšies tiesioginės išmokos nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 41 straipsnyje komponentui, padaugintam iš valstybių narių pagal 66, 67, 68 ir 69 straipsnius atlikto sumažinimo procento.

Bendra nustatytų viršutinių ribų suma atimama iš 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams nuo bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo valstybėse narėse arba ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai pranešimą, prie kurio prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai, apie galimus pasinaudojimo 2 ir 3 skirsniuose numatytomis galimybėmis valstybėse narėse padarinius – rinkos ir struktūros pokyčius.

65 straipsnis

Teisių į išmokas nustatymas pagal šį skirsnį

1. Ūkininkams paskirtinų teisių į išmokas, atlikus visus galimus sumažinimus pagal 41 straipsnį, referencinės sumos komponentas, susidarantis dėl kiekvienos tiesioginės išmokos, nurodytos atitinkamai 66, 67, 68 ir 69 straipsniuose, sumažinamas valstybės narės nustatytinu procentu neviršijant 66, 67, 68 ir 69 straipsniuose nustatytos ribos.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, teisėms į išmokas, nustatytoms likusiai referencinės sumos daliai, taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos.

66 straipsnis

Išmokos už pasėlius

Išmokų už pasėlius atveju valstybės narės gali:

a) išlaikyti ne daugiau kaip 25 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede nurodytas išmokas už pasėlių plotą, išskyrus išmokas už privalomai atidėtą žemę.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka už hektarą skiriama ūkininkams, auginantiems IX priede išvardytus pasėlius, o valstybėse narėse, kuriose kukurūzai nėra tradicinė kultūra – auginantiems žolę silosui, neviršijant 25 % išmokų už hektarą, nurodytų VI priede, kurios turi būti skiriamos IV antraštinės dalies 10 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio;

arba, kitu atveju

b) išlaikyti ne daugiau kaip 40 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede nurodytą priedą už kietuosius kviečius.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka už hektarą skiriama ūkininkams, auginantiems IX priede nurodytus kietuosius kviečius, neviršijant 40 % už hektarą mokamo priedo už kietuosius kviečius, nurodyto VI priede, kuris skiriamas ar turi būti skiriamas IV antraštinės dalies 10 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio.

67 straipsnis

Išmokos už avis ir ožkas

Valstybės narės gali išlaikyti ne daugiau kaip 50 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede išvardytas išmokas už avis ir ožkas.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems avis ir ožkas, neviršijant 50 % išmokų už avis ir ožkas, išvardytų VI priede, kurios turi būti skiriamos IV antraštinės dalies 11 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio.

68 straipsnis

Išmokos už galvijus

1. Skirdamos išmokas už galvijus, valstybės narės gali išlaikyti ne daugiau kaip 100 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede nurodytą skerdimo išmoką už veršelius.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama už veršelių skerdimą, neviršijant 100 % skerdimo išmokos už veršelius, nurodytos VI priede, kuri turi būti skiriama IV antraštinės dalies 12 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio.

2. Valstybės narės taip pat gali:

a) i) išlaikyti ne daugiau kaip 100 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede nurodytą išmoką už karves žindenes.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama už karvių žindenių laikymą, neviršijant 100 % išmokos už karves žindenes, nurodytos VI priede, kuri turi būti skiriama IV antraštinės dalies 12 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio;

ir

ii) išlaikyti ne daugiau kaip 40 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede nurodytą skerdimo išmoką už galvijus, išskyrus veršelius.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama už galvijų, išskyrus veršelius, skerdimą, neviršijant 40 % skerdimo išmokos, nurodytos VI priede, už galvijus, išskyrus veršelius, kuri turi būti skiriama IV antraštinės dalies 12 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio;

arba, kitu atveju

b) i) išlaikyti ne daugiau kaip 100 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede nurodytą skerdimo išmoką už galvijus, išskyrus veršelius.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama už galvijų, išskyrus veršelius, skerdimą, neviršijant 100 % skerdimo išmokos, nurodytos VI priede, už galvijus, išskyrus veršelius, kuri turi būti skiriama IV antraštinės dalies 12 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio;

arba, kitu atveju

ii) išlaikyti ne daugiau kaip 75 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede nurodytą specialiąją išmoką už galvijų patinus.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Skiriama papildoma išmoka, neviršijanti 75 % specialiosios išmokos už galvijų patinus, nurodytos VI priede, kuri turi būti skiriama IV antraštinės dalies 12 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio.

69 straipsnis

Savanoriškas konkrečių ūkininkavimo metodų įgyvendinimas ir kokybiškos produkcijos gamyba

Valstybės narės gali išlaikyti ne daugiau kaip 10 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio kiekvieną VI priede nurodytą sektorių. Pasėlių, galvijų ir avių bei ožkų sektoriuose į šį išlaikymą atsižvelgiama siekiant taikyti didžiausius atitinkamai 66, 67 ir 68 straipsniuose nustatytus procentinius dydžius.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė to sektoriaus ar sektorių, kuriuose galioja toks išlaikymas, ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama už konkrečius ūkininkavimo metodus, kurie yra svarbūs aplinkos apsaugai ar jos gerinimui arba žemės ūkio produktų kokybei ir jų prekybai gerinti, laikantis sąlygų, kurias turės nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3 skirsnis Savanoriški neskyrimai

70 straipsnis

Savanoriškas kai kurių tiesioginių išmokų neskyrimas

1. Ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. valstybė narė gali į bendrosios išmokos schemą neįtraukti:

a) vienos ar kelių tiesioginių išmokų, kurios buvo skirtos referenciniu laikotarpiu pagal:

- Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 4 straipsnio 4 dalį,

- Reglamento (EEB) Nr. 2358/71 3 straipsnį.

Šiuo atveju mutatis mutandis taikomi 64 ir 65 straipsniai;

b) visų kitų tiesioginių išmokų, išvardytų VI priede, kurios buvo skirtos ūkininkams referenciniu laikotarpiu Prancūzijos užjūrio departamentuose, Azorų salose ir Maderoje, Kanarų ir Egėjo salose, bei tiesioginių išmokų, kurios buvo skirtos referenciniu laikotarpiu pagal:

- Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnį,

- Reglamento (EB) Nr. 1452/2001 9 straipsnį,

- Reglamento (EB) Nr. 1453/2001 13 straipsnį ir 22 straipsnio 2–6 dalis,

- Reglamento (EB) Nr. 1454/2001 5 ir 6 straipsnius.

2. Nepažeisdamos Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnio 2 dalies, Reglamento (EB) Nr. 1452/2001 9 straipsnio 2 dalies, Reglamento (EB) Nr. 1453/2001 13 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 2 dalies bei Reglamento (EB) Nr. 1454/2001 5 straipsnio 2 dalies, valstybės narės skiria šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tiesiogines išmokas neviršydamos pagal šio reglamento 64 straipsnio 2 dalį nustatytų viršutinių ribų ir laikydamosi sąlygų, atitinkamai nustatytų šio reglamento IV antraštinės dalies 3, 6 ir 7–13 skyriuose, Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1452/2001 9 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1453/2001 13 straipsnyje ir 22 straipsnio 2–4 dalyse bei Reglamento (EB) Nr. 1454/2001 5 straipsnyje.

Bendra nustatytų viršutinių ribų suma atimama iš 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4 skirsnis Savanoriškas perėjimas

71 straipsnis

Savanoriškas pereinamasis laikotarpis

1. Kai tai pateisina konkrečios agrarinės sąlygos, ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. valstybė narė gali nuspręsti pradėti taikyti bendrosios išmokos schemą pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kuris baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d. arba 2006 m. gruodžio 31 d.

Tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė nusprendžia taikyti bendrosios išmokos schemą dar nepasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ji priima sprendimą ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais bus taikoma bendrosios išmokos schema, rugpjūčio 1 dienos.

2. Nepažeisdama šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies, pereinamuoju laikotarpiu atitinkama valstybė narė taiko VI priede nurodytas tiesiogines išmokas laikydamasi sąlygų, atitinkamai nustatytų šio reglamento IV antraštinės dalies 3, 6 ir 7–13 skyriuose, Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1452/2001 9 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1453/2001 13 straipsnyje ir 22 straipsnio 2–4 dalyse bei Reglamento (EB) Nr. 1454/2001 5 straipsnyje, neviršydama biudžeto viršutinių ribų, atitinkančių 41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos šių tiesioginių išmokų komponentą, kurį nustato Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Išmokos už sausuosius pašarus atveju, valstybės narės teikia pagalbą neviršydamos pirmiau minėtų biudžeto ribų ir laikydamosi sąlygų, kurios turi būti nustatytos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Bendrosios išmokos schema taikoma nuo kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, kuriais pasibaigia pereinamasis laikotarpis, sausio 1 dienos.

Tokiu atveju atitinkama valstybė narė priima 58 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnio 3 dalyje, 64 straipsnio 1 dalyje ir 70 straipsnyje nurodytus sprendimus iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. arba kitu atveju – 2006 m. rugpjūčio 1 d. pagal galutinį terminą, nustatytą pagal šio straipsnio 1 dalį.

4. Jei dėl šio pereinamojo laikotarpio taikymo atsiranda didelių konkurencijos Bendrijos rinkoje iškraipymų, Komisija, laikydamasi 144 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų vykdymas.

IV DALIS KITOS PAGALBOS SCHEMOS

1 SKYRIUS SPECIALI PRIEMOKA UŽ KIETŲJŲ KVIEČIŲ KOKYBĘ

72 straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems kietuosius kviečius, klasifikuojamus pagal KN kodą 10011000, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

73 straipsnis

Suma ir reikalavimų atitikimas

1. Už hektarą mokama 40 eurų pagalba.

2. Išmokos skiriamos atsižvelgiant į veislių, kurios auginimo zonoje pripažįstamos aukštos kokybės veislėmis, tinkančiomis manų kruopoms ir makaronams gaminti, sertifikuotos sėklos tam tikrų kiekių naudojimą.

74 straipsnis

Plotai

1. Pagalba skiriama nacionaliniams baziniams plotams tradicinėse auginimo zonose, išvardytose X priede.

Nustatomi šie baziniai plotai:

Graikija | 617 000 ha |

Ispanija | 594 000 ha |

Prancūzija | 208 000 ha |

Italija | 1 646 000 ha |

Austrija | 7 000 ha |

Portugalija | 118 000 ha. |

2. Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali skirstyti savo bazinį plotą į subbazinius plotus.

75 straipsnis

Ploto viršijimas

1. Jei plotas, už kurį prašoma pagalbos, viršija bazinį plotą, tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma pagalbos.

2. Kai valstybė narė savo bazinį plotą skirsto į subbazinius plotus, 1 dalyje nurodytas sumažinimas taikomas tik ūkininkams subbaziniuose plotuose, kuriuose viršijamos ribos. Sumažinama, kai atitinkamoje valstybėje narėje subbazinio ploto plotai, kurie neviršija ribų, perskirstomi į subbazinius plotus, kuriuose tos ribos yra viršijamos.

2 SKYRIUS PRIEMOKA UŽ BALTYMINGUS AUGALUS

76 straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems baltymingus augalus, pagal šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

Baltymingiems augalams priskiriami:

- žirniai, klasifikuojami pagal KN kodą 071310,

- pašarinės pupos, klasifikuojamos pagal KN kodą 071350,

- saldieji lubinai, klasifikuojami pagal KN kodą ex12092950.

77 straipsnis

Suma ir reikalavimų atitikimas

Už baltymingų augalų, nuimtų pasibaigus pieninės brandos etapui, hektarą mokama 55,57 eurų pagalba.

Vis dėlto, augalai, auginami plotuose, kurie yra visiškai apsėti ir kultivuojami pagal vietos standartus, tačiau kuriuose dėl atitinkamos valstybės narės pripažintų išimtinių oro sąlygų, juose nepasiekiamas pieninės brandos etapas, toliau atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, jei šie plotai iki šio vegetacinio etapo nenaudojami jokiam kitam tikslui.

78 straipsnis

Plotas

1. Nustatomas maksimalus garantuojamas 1400000 ha plotas, už kurį gali būti mokama pagalba.

2. Jei plotas, už kurį prašoma pagalbos, viršija maksimalų garantuojamą plotą, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma pagalbos.

3 SKYRIUS SPECIALI IŠMOKA UŽ RYŽIUS

79 straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems ryžius, klasifikuojamus pagal KN kodą 100610, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

80 straipsnis

Suma ir reikalavimų atitikimas

1. Pagalba skiriama už ryžiais apsėtos žemės, kurioje augalai išlaikomi bent jau iki žydėjimo įprastomis vegetacinėmis sąlygomis pradžios, hektarą.

Vis dėlto, augalai, auginami plotuose, kurie yra visiškai apsėti ir kultivuojami pagal vietos standartus, tačiau kuriuose dėl atitinkamos valstybės narės pripažintų išimtinių oro sąlygų, juose nepasiekiamas žydėjimo etapas, toliau atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, jei šie plotai iki šio vegetacinio etapo nenaudojami jokiam kitam tikslui.

2. Atsižvelgiant į derlingumą atitinkamose valstybėse narėse, skiriama tokia pagalba:

| 2004/2005 prekybos metai ir 71 straipsnio taikymo atveju (EUR/ha) | 2005/2006 ir vėlesni prekybos metaim (EUR/ha) |

Ispanija | 1123,95 | 476,25 |

Prancūzija:

—metropolijos teritorija | 971, 73 | 411,75 |

—Prancūzijos Gvijana | 1329,27 | 563,25 |

Graikija | 1323,96 | 561,00 |

Italija | 1069,08 | 453,00 |

Portugalija | 1070,85 | 453,75. |

81 straipsnis

Plotai

Nustatomas kiekvienos auginančios valstybės narės nacionalinis bazinis plotas. Tačiau Prancūzijai nustatomi du baziniai plotai. Nustatomi šie baziniai plotai:

Ispanija | 104 973 ha |

Prancūzija:

—metropolijos teritorija | 19 050 ha |

—Prancūzijos Gvijana | 4 190 ha |

Graikija | 20 333 ha |

Italija | 219 588 ha |

Portugalija | 24 667 ha. |

Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali skirstyti savo bazinį plotą ar plotus į subbazinius plotus.

82 straipsnis

Plotų viršijimas

1. Kai valstybėje narėje ryžiais apsėtas plotas konkrečiais metais viršija 81 straipsnyje nurodytą bazinį plotą, tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma pagalbos.

2. Kai valstybė narė savo bazinį plotą ar plotus skirsto į subbazinius plotus, 1 dalyje nurodytas sumažinimas taikomas tik ūkininkams subbaziniuose plotuose, kuriuose viršijamos ribos. Sumažinama, kai atitinkamoje valstybėje narėje subbazinio ploto plotai, kurie neviršija ribų, perskirstomi į subbazinius plotus, kuriuose tos ribos yra viršijamos.

4 SKYRIUS IŠMOKA UŽ RIEŠUTŲ PLOTĄ

83 straipsnis

Bendrijos pagalba

1. Bendrijos pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems riešutus, pagal šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

Riešutams priskiriami:

- migdolai, klasifikuojami pagal KN kodus 080211 ir 080212,

- lazdyno arba amerikiniai riešutai, klasifikuojami pagal KN kodus 080221 ir 080222,

- graikiniai riešutai, klasifikuojami pagal KN kodus 080231 ir 080232,

- pistacijos, klasifikuojamos pagal KN kodą 080250,

- saldžiavaisio pupmedžio vaisiai, klasifikuojami pagal KN kodą 12121010.

2. Valstybės narės gali diferencijuoti pagalbą pagal produktų paskirtį arba padidindamos ar sumažindamos nacionalinius garantuojamus plotus (toliau – NGP), nustatytus 84 straipsnio 3 dalyje. Vis dėlto, kiekvienoje valstybėje narėje bendra konkrečiais metais skirtos pagalbos suma neviršija 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės ribos.

84 straipsnis

Plotai

1. Valstybė narė skiria Bendrijos pagalbą neviršydama viršutinės ribos, apskaičiuotos jos NGP hektarų skaičių, nustatytą 3 dalyje, padauginus iš 120,75 eurų vidurkio.

2. Nustatomas 800000 ha maksimalus garantuojamas plotas.

3. 2 dalyje nurodytas maksimalus garantuojamas plotas padalinamas į šiuos NGP: Nacionalinius garantuojamus plotus (NGP):

Belgija | 100 ha |

Vokietija | 1 500 ha |

Prancūzija | 17 300 ha |

Graikija | 41 100 ha |

Italija | 130 100 ha |

Liuksemburgas | 100 ha |

Nyderlandai | 100 ha |

Austrija | 100 ha |

Portugalija | 41 300 ha |

Ispanija | 568 200 ha |

Jungtinė Karalystė | 100 ha. |

4. Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, pirmiausia regioniniu lygiu arba pagal produkciją, gali padalinti savo NGP į subplotus.

85 straipsnis

Subbazinų plotų viršijimas

Jei valstybei narei padalinus savo NGP į subbazinius plotus, viršijamas vienas ar keli subbaziniai plotai, vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma Bendrijos pagalbos, tais metais proporcingai mažinamas subbaziniuose plotuose, kuriuose viršijamos ribos. Sumažinama, kai atitinkamoje valstybėje narėje subbazinio ploto plotai, kurie neviršija ribų, perskirstomi į subbazinius plotus, kuriuose tos ribos yra viršijamos.

86 straipsnis

Reikalavimų atitikimo sąlygos

1. Bendrijos pagalbos mokėjimas priklauso pirmiausia nuo mažiausio barelio dydžio ir medžių tankumo.

2. Į modernizavimo planus, kaip apibrėžta 1972 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1035/72 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo [30] 14 straipsnio b punkte, įtraukti ploti atitinka pagalbos pagal šią schemą skyrimo reikalavimus nuo kitų metų po modernizavimo plano įgyvendinimo sausio 1 dienos.

3. Valstybės narės gali nustatyti, kad Bendrijos pagalbos skyrimas priklausytų nuo ūkininkų narystės gamintojų organizacijose, pripažintose pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 11 ar 14 straipsnius.

4. Jei taikomos 3 dalies nuostatos, valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodyta pagalba būtų mokama gamintojų organizacijai jos narių vardu. Gamintojų organizacijai skirta pagalbos suma sumokama jos nariams. Vis dėlto, valstybės narės gamintojų organizacijai, kaip kompensaciją už jos nariams suteiktas paslaugas, gali leisti iš Bendrijos pagalbos sumos išskaityti ne daugiau kaip 2 %.

87 straipsnis

Nacionalinė pagalba

1. Be Bendrijos pagalbos valstybės narės gali skirti 120,75 eurų už hektarą per metus neviršijančią nacionalinę pagalbą.

2. Nacionalinė pagalba gali būti mokama tik už plotus, už kuriuos skiriama Bendrijos pagalba.

3. Valstybės narės gali nustatyti, kad nacionalinės pagalbos skyrimas priklausytų nuo ūkininkų narystės gamintojų organizacijose, pripažintose pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 11 ar 14 straipsnius.

5 SKYRIUS PAGALBA UŽ ENERGETINIUS AUGALUS

88 straipsnis

Pagalba

Už energetiniais augalais apsėtus plotus, naudojamus šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis, per metus mokama 45 eurų už hektarą pagalba.

Energetiniai augalai – tai augalai, tiekiami iš esmės šiems energetiniams produktams gaminti:

- biokuru laikomiems produktams, išvardytiems 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte [31] 2 straipsnio 2 punkte,

- elektros ir šiluminei energijai, gaminamai iš biomasės.

89 straipsnis

Plotai

1. Nustatomas maksimalus garantuojamas 1500000 ha plotas, už kurį gali būti mokama pagalba.

2. Jei plotas, už kurį prašoma pagalbos, viršija maksimalų garantuojamą plotą, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma pagalbos.

90 straipsnis

Reikalavimų atitikimo sąlygos

Pagalba teikiama tik už tuos plotus, dėl kuriuose auginamos produkcijos yra sudaryta ūkininko ir perdirbimo įmonės sutartis, išskyrus atvejus, kai perdirbimu valdoje užsiima pats ūkininkas.

Plotai, kuriems buvo taikoma energetinių augalų schema, negali būti laikomi atidėtais vykdant žemės atidėjimo reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 54 straipsnio 2 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje ir 107 straipsnio 1 dalyje.

91 straipsnis

Energetinių augalų sąrašo peržiūra

Produktai gali būti įrašomi ar išbraukiami iš 88 straipsnio 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

92 straipsnis

Energetinių augalų schemos peržiūra

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai pranešimą apie šios schemos taikymą prireikus pridėdama pasiūlymus, kuriuose atsižvelgiama į ES biokuro iniciatyvos įgyvendinimą.

6 SKYRIUS PAGALBA UŽ KRAKMOLO GAMYBAI SKIRTAS BULVES

93 straipsnis

Pagalba

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems bulvių krakmolo gamybai skirtas bulves. Išmokos suma skiriama už bulvių, kurių reikia vienai tonai krakmolo pagaminti, kiekį. Nustatoma:

- 110,54 euro išmoka 2004/2005 prekybos metams ir 71 straipsnio taikymo atveju,

- 66,32 euro išmoka nuo 2005/2006 prekybos metų.

Ji tikslinama pagal bulvėse esantį krakmolo kiekį.

94 straipsnis

Sąlygos

Pagalba mokama tik už bulvių kiekį, dėl kurio užauginimo sudaroma bulvių augintojo ir krakmolo gamintojo sutartis, neviršijant tokiai įmonei skirtos kvotos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1868/94 2 straipsnio 2 dalyje.

7 SKYRIUS PRIEMOKA UŽ PIENĄ IR PAPILDOMA IŠMOKA

95 straipsnis

Priemoka už pieną

1. Nuo 2004 m. iki 2007 m. pieno gamintojai turi teisę gauti priemoką už pieną. Ji skiriama valdai kalendoriniams metams už joje esančios reikalavimus atitinkančios individualios referencinės kvotos toną.

2. Nepažeidžiant 3 dalies ir dėl 4 dalies taikymo atsirandančių sumažinimų, individuali referencinė atitinkamų kalendorinių metų kovo 31 d. valdoje esanti pieno kvota, išreikšta tonomis, padauginama iš:

- 8,15 euro už toną 2004 kalendoriniais metais,

- 16,31 euro už toną 2005 kalendoriniais metais,

- 24,49 euro už toną 2006 ir 2007 kalendoriniais metais, o

70 straipsnio taikymo atveju – sekantiems kalendoriniams metams.

3. Individualios referencinės kvotos, kurios atitinkamų kalendorinių metų kovo 31 d. laikinai perduodamos pagal 1992 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3950/92, nustatančio papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje [32] 6 straipsnį arba 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje [33] 16 straipsnį, laikomos esančios perėmėjo valdoje tais kalendoriniais metais.

4. Taikydama 2 dalį, kai kalendorinių metų kovo 31 d. visų individualių referencinių kvotų suma valstybėje narėje viršija atitinkamą bendrą tos valstybės narės kvotų sumą, nustatytą Reglamento (EEB) Nr. 3950/92 I priede 1999/2000 m. 12 mėnesių laikotarpiui, atitinkama valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, imasi reikiamų priemonių reikalavimus jos teritorijoje atitinkančių individualių referencinių kvotų bendrai sumai atitinkamai sumažinti.

96 straipsnis

Papildomos išmokos

1. Nuo 2004 m. iki 2007 m. valstybės narės kasmet savo teritorijoje gamintojams moka papildomas išmokas, sudarančias bendrą metinę sumą, nustatytą 2 dalyje. Šios išmokos mokamos remiantis objektyviais kriterijais ir užtikrinant vienodas sąlygas ūkininkams bei vengiant rinkos ir konkurencijos iškraipymo. Be to, šios išmokos nesiejamos su rinkos kainų svyravimais.

Priedas prie priemokos skiriamas tik kaip papildoma suma prie 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemokos.

2. Papildomos išmokos: bendros sumos, išreikštos milijonais eurų.

| 2004 | 2005 | 2006 ir 2007 |

Belgija | 12,12 | 24,30 | 36,45 |

Danija | 16,31 | 32,70 | 49,05 |

Vokietija | 101,99 | 204,53 | 306,79 |

Graikija | 2,31 | 4,63 | 6,94 |

Ispanija | 20,38 | 40,86 | 61,29 |

Prancūzija | 88,70 | 177,89 | 266,84 |

Airija | 19,20 | 38,50 | 57,76 |

Italija | 36,34 | 72,89 | 109,33 |

Liuksemburgas | 0,98 | 1,97 | 2,96 |

Nyderlandai | 40,53 | 81,29 | 121,93 |

Austrija | 10,06 | 20,18 | 30,27 |

Portugalija | 6,85 | 13,74 | 20,62 |

Suomija | 8,81 | 17,66 | 26,49 |

Švedija | 12,09 | 24,24 | 36,37 |

Jungtinė Karalystė | 53,40 | 107,09 | 160,64 |

97 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame skyriuje taikomas Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 5 straipsnyje nustatytas "gamintojo" apibrėžimas.

8 SKYRIUS SPECIALI REGIONINĖ PAGALBA UŽ PASĖLIUS

98 straipsnis

Pagalba

70 straipsnio taikymo atveju, Suomijoje ir Švedijoje, į šiaurę nuo 62-osios lygiagretės, bei kai kuriose gretimose teritorijose, kurias veikia panašios klimato sąlygos, dėl kurių ypač sunku vykdyti žemės ūkio veiklą, javus, aliejinių augalų sėklą, linų sėmenis ir pluoštinius linus bei kanapes auginantiems ūkininkams skiriama speciali pagalba – 24 eurai už toną, kurie dauginami iš derlingumo, nustatyto atitinkamo regiono regionavimo plane, neviršijant Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, ir atitinkanti 41 straipsnyje nurodytos šios pagalbos viršutinės ribos komponentą.

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

9 SKYRIUS PAGALBA UŽ SĖKLĄ

99 straipsnis

Pagalba

1. 70 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės kasmet skiria XI priede nustatytą pagalbą už vienos ar kelių XI priede išvardytų rūšių elitinės sėklos ar sertifikuotos sėklos auginimą.

2. Tais atvejais, kai sertifikuoti tinkamas plotas, už kurį prašoma pagalbos už sėklą, naudojamas prašant pagalbos pagal bendrosios išmokos schemą, pagalbos už sėklą suma, išskyrus XI priedo 1 ir 2 punktuose nurodytas rūšis, sumažinama pagal bendrosios išmokos schemą numatytos pagalbos, kuri turi būti skiriama konkrečiais metais už atitinkamą plotą, suma, tačiau dėl šios operacijos suma negali būti mažesnė už nulį.

3. Prašomos pagalbos suma neviršija Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkančios 41 straipsnyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą sudarantį pagalbos už atitinkamų rūšių sėklą komponentą.

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

4. Cannabis sativa L. veislės, už kurias mokama šiame straipsnyje numatyta pagalba, nustatomos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

10 SKYRIUS IŠMOKA UŽ PASĖLIŲ PLOTĄ

100 straipsnis

Taikymo sritis ir sąvokų apibrėžimai

1. 66 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės šiame skyriuje numatytomis sąlygomis, jei nenumatyta kitaip, pasėlius auginantiems ūkininkams skiria atitinkamos valstybės narės pagal tą straipsnį pasirinktą pagalbą.

2. Šiame skyriuje:

- prekybos metai trunka nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.,

- "pasėliai" – tai IX priede išvardyti augalai.

3. Valstybės narės, kuriose kukurūzai nėra tradicinė kultūra, gali už silosui auginamą žolę tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos pasėliams, mokėti išmokas už pasėlių plotą.

101 straipsnis

Baziniai plotai

Išmoka už plotą nustatoma už hektarą ir diferencijuojama pagal regionus.

Išmoka už plotą mokama už pasėliais apsėtą arba pagal šio reglamento 107 straipsnį atidėtą plotą, kuris neviršija Komisijos reglamento (EB) Nr. 2316/1999 [35] VI priede nustatyto regioninio bazinio ploto ar plotų bendro hektarų skaičiaus, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1017/94 taikymą.

Atitinkamos valstybės narės pasirinkimu, regionas – tai valstybė narė ar valstybės narės regionas. Šio reglamento 66 straipsnio taikymo atveju, Reglamento (EB) Nr. 2316/1999 VI priede nustatytas plotas ar plotai sumažinami hektarų skaičiumi, atitinkančiu teises į išmokas už atidėtą žemę, nustatytas atitinkamame regione pagal šio reglamento 53 straipsnį ir 63 straipsnio 2 dalį.

102 straipsnis

Bazinių plotų ir viršutinės ribos viršijimas

1. Kai plotų, už kuriuos prašoma išmokos pagal pasėlių schemą, įskaitant, 71 straipsnio taikymo atveju, pagal tą schemą atidėtą žemę, suma viršija bazinį plotą, tokiame regione tais pačiais prekybos metais proporcingai sumažinamas vienam ūkininkui tenkantis visas šiame skyriuje numatytus reikalavimus atitinkantis plotas.

2. Prašomų išmokų suma neturi viršyti Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos. Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

3. 71 straipsnio taikymo atveju, apskaičiuojant plotus, už kuriuos prašoma išmokos, taip pat atsižvelgiama į plotus, už kuriuose neprašoma šiame skyriuje numatytos išmokos, tačiau kurie naudojami pateisinti 12 skyriuje numatytos pagalbos paraiškas.

4. Jei valstybė narė numato, kad už silosui auginamą žolę gali būti skiriama išmoka už pasėlių plotą, nustatomas atskiras bazinis plotas. Jei konkrečiais prekybos metais nesusidaro bazinis pasėlių ar silosui auginamos žolės plotas, hektarų likutis priskiriamas tų pačių prekybos metų atitinkamam baziniam plotui.

5. Jei valstybė narė pasirinko nustatyti vieną ar kelis nacionalinius bazinius plotus, kiekvieną bazinį plotą ji gali skirstyti į subbazinius plotus, remdamasi objektyviais kriterijais, kuriuos turi nustatyti pati valstybė narė.

Šioje pastraipoje "Secano" ir "Regadío" baziniai plotai laikomi nacionaliniais baziniais plotais.

Viršijus nacionalinį bazinį plotą, atitinkama valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, visas pagal 1 dalį taikomas priemones ar jų dalį gali vykdyti subbaziniuose plotuose, kuriuose buvo pastebėtas viršijimas.

Valstybės narės, nusprendusios taikyti šioje pastraipoje numatytas galimybes, iki rugsėjo 15 d. praneša ūkininkams ir Komisijai apie jų pasirinkimus ir išsamias naudojimosi jais taisykles.

103 straipsnis

Regionavimo planas

Taikomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 3 straipsnį parengtas valstybių narių regionavimo planas.

Komisijos prašymu ar pačios valstybės narės iniciatyva, remiantis objektyviais kriterijais, regionavimo planas gali būti valstybės narės tikslinamas.

104 straipsnis

Bazinė suma

1. Išmoka už plotą apskaičiuojama bazinę už toną mokamą sumą padauginant iš vidutinio grūdų derlingumo, nustatyto atitinkamo regiono regionavimo plane.

2. Atliekant 1 dalyje nurodytą apskaičiavimą remiamasi vidutiniu javų derlingumu. Vis dėlto, kai kukurūzai yra atskiriami, "kukurūzų" derlingumas naudojamas kukurūzams, o "javų, išskyrus kukurūzus" derlingumas – javams, aliejinių augalų sėklai, linų sėmenims ir pluoštiniams linams bei kanapėms.

3. Nuo 2005/2006 m. nustatoma 63 eurų už toną bazinė suma, mokama už pasėlius, o 71 straipsnio taikymo atveju – už atidėtą žemę.

105 straipsnis

Priemoka už kietuosius kviečius

1. Priedas prie išmokos už plotą, sudarantis:

- 291 eurų už hektarą už 2005/2006 prekybos metus,

- 285 eurų už hektarą už 2006/2007 ir vėlesnius prekybos metus,

mokamas už kietaisiais kviečiais apsėtą plotą tradicinėse auginimo zonose, išvardytose X priede, neviršijant šių dydžių:

Graikija | 617 000 ha |

Ispanija | 594 000 ha |

Prancūzija | 208 000 ha |

Italija | 1 646 000 ha |

Austrija | 7 000 ha |

Portugalija | 118 000 ha. |

2. Jei bendras plotas, už kurį prašoma priedo prie išmokos už plotą, prekybos metais yra didesnis už pirmiau nurodytą dydį, atitinkamai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį gali būti mokamas priedas.

Vis dėlto, laikydamosi 1 dalyje kiekvienai valstybei nustatytų dydžių, valstybės narės gali išskirstyti toje dalyje nurodytus plotus X priede išvardytoms auginimo zonoms arba prireikus regionavimo plane nurodytiems gamybos regionams pagal kietųjų kviečių gamybos apimtis 1993–1997 metais. Kai tai padaroma ir bendras regiono plotas, už kurį prašoma priedo prie išmokos už plotą, prekybos metais yra didesnis už atitinkamą regionui nustatytą dydį, proporcingai sumažinamas vienam to gamybos regiono ūkininkui tenkantis plotas, už kurį gali būti mokamas priedas. Sumažinama tada, kai atitinkamoje valstybėje narėje regionų plotai, kurių dydis nesiekia tiems regionams nustatytų ribų, išskirstomi regionams, kuriuose tos ribos yra viršijamos.

3. Tuose regionuose, kuriuose kietųjų kviečių auginimas yra gerai įsitvirtinęs, išskyrus išvardytus X priede, skiriama speciali pagalba, sudaranti 46 eurų už hektarą už 2005/2006 prekybos metus, neviršijant šio hektarų skaičiaus:

Vokietija | 10 000 ha |

Ispanija | 4 000 ha |

Prancūzija | 50 000 ha |

Italija | 4 000 ha |

Jungtinė Karalystė | 5 000 ha. |

106 straipsnis

Linai ir kanapės

Priklausomai nuo aplinkybių išmoka už pluoštinių linų ir kanapių plotą mokama tik tada, kai sudaroma sutartis ar prisiimamas įsipareigojimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalyje.

Išmoka už pluoštinių kanapių plotą taip pat mokama 52 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

107 straipsnis

Atidėta žemė

1. 71 straipsnio taikymo atveju, išmokos už plotą prašantys ūkininkai įsipareigoja atidėti dalį savo valdos žemės nuo gamybos ir už šį įsipareigojimą gauna kompensaciją.

2. Žemės atidėjimo įpareigojimas kiekvienam išmokų už plotą prašančiam ūkininkui nustatomas kaip jo pasėliais apsėto ploto, dėl kurio pateikiamas prašymas, dalis, kuri atidedama pagal šį skyrių.

2005/2006 ir 2006/2007 prekybos metais nustatoma 10 % privalomai atidėtos žemės bazinė norma.

3. Atidėta žemė gali būti naudojama:

- medžiagoms, skirtoms produktų, kurie nėra tiesiogiai skirti žmonėms vartoti ar gyvūnams šerti, gamybai Bendrijoje, jei taikomos veiksmingos kontrolės sistemos,

- ankštiniams augalams auginti žemės ūkio valdoje, kurioje visa gamyba tvarkoma pagal Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 nustatytus įpareigojimus.

Valstybėms narėms leidžiama mokėti nacionalinę pagalbą, skirtą iki 50 % išlaidų, susijusių su daugiamečių augalų, skirtų biomasės gamybai atidėtoje žemėje, įveisimui finansuoti.

4. Į šalutinių produktų, skirtų pašarams ar maistui, kiekį, galintį susidaryti dėl aliejinių augalų sėklos auginimo pagal 3 dalies pirmąją įtrauką atidėtoje žemėje, atsižvelgiama nustatant 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą 1 milijoną tonų.

5. Jei drėkinamoje ir nedrėkinamoje žemėje nustatomas skirtingas derlingumas, už nedrėkinamą žemę mokamos išmokos už atidėtą žemę.

6. Už savanoriškai, viršijant įsipareigojimą atidėtą žemę ūkininkams gali būti skiriama išmoka už atidėtą žemę. Valstybės narės leidžia ūkininkams atidėti ne mažiau kaip 10 % pasėliais apsėto ploto, dėl kurio pateikiama paraiška dėl išmokos ir kuris atidedamas pagal šį straipsnį. Valstybė narė, atsižvelgdama į specifines situacijas ir užtikrindama pakankamą žemės ūkio naudmenų panaudojimą, gali nustatyti didesnį procentinį dydį.

66 straipsnio taikymo atveju, ši pastraipa taikoma pagal išsamias taisykles, kurias turi nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

7. Ūkininkai, pateikiantys paraišką dėl išmokos už plotą, kuris neviršija ploto, kurio reikėtų 92 tonoms grūdų užauginti, remiantis jų regione nustatytu derlingumu, atidėti žemę neįpareigojami. Šiems ūkininkams taikoma 6 dalis.

8. Nepažeidžiant 108 straipsnio, plotai:

- kurie atidedami taikant agrarinės aplinkosaugos priemones (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22–24 straipsniai), kurie nenaudojami nei žemės ūkiui, nei kitiems pelningiems tikslams, išskyrus tuos tikslus, kuriems atidedama žemė pagal šį reglamentą, arba

- apželdinti mišku (Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnis),

dėl paraiškos, pateiktos po 1995 m. birželio 28 d., neviršijant atitinkamos valstybės narės valdai nustatytinų ribų, gali būti įskaičiuojami į atidėtos žemės plotus vykdant 1 dalyje nurodytą įpareigojimą atidėti žemę. Nustatomos tik tokios ribos, kad būtų galima išvengta neproporcingo pagal konkrečią schemą turimų lėšų sukaupimo nedideliam ūkių skaičiui.

Vis dėlto, už šiuos plotus neskiriama šio reglamento 104 straipsnyje nurodyta išmoka už plotą, o parama, teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 1 dalį ar 31 straipsnio 1 dalies antrąją įtrauką, neviršija išmokos už atidėtos žemės plotą, nurodytos šio reglamento 104 straipsnyje, sumos.

Valstybės narės gali nuspręsti naujam pareiškėjui netaikyti šioje pastraipoje numatytos schemos tame regione, kuriame gresia nuolatinis pavojus, jog bus pastebimai viršytas regioninis bazinis plotas.

9. Atidėtos žemės plotai yra ne mažesni kaip 0,1 ha dydžio ir 10 metrų pločio. Dėl tinkamai pagrįstų aplinkosauginių priežasčių valstybės narės gali pripažinti ne mažesnius kaip 5 metrų pločio ir 0,05 ha dydžio plotus.

108 straipsnis

Reikalavimus atitinkanti žemė

Paraiškos išmokoms gauti negali būti pateikiamos dėl žemės, kurioje pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną buvo daugiametė ganykla, daugiametės kultūros ar medžiai arba kuri buvo naudojama ne žemės ūkio tikslais.

144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytinomis sąlygomis valstybės narės gali nukrypti nuo šio straipsnio pirmosios pastraipos, jei jos imasi veiksmų, skirtų užkirsti kelią pastebimam reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės bendro ploto padidėjimui.

109 straipsnis

Sėja ir paraiška

Norėdamas gauti išmoką už plotą, ne vėliau kaip iki prieš atitinkamo derliaus gegužės 31 d. ūkininkas pasėja sėklą ir ne vėliau kaip iki gegužės 15 d. pateikia paraišką.

110 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamos išsamios šio skyriaus taikymo taisyklės, visų pirma taisyklės:

- susijusios su bazinių plotų nustatymu ir tvarkymu,

- susijusios su auginimo regionavimo planų sudarymu,

- susijusios su silosui auginama žole,

- susijusios su išmokos už plotą skyrimu,

- susijusios su mažiausiu plotu, atitinkančiu išmokos skyrimo reikalavimus; šiose taisyklėse pirmiausia atsižvelgiama į monitoringo reikalavimus ir į pageidaujamą konkrečios schemos veiksmingumą,

- nustatančios reikalavimus, keliamus norint gauti priedą už kietuosius kviečius prie išmokos už plotą, ir reikalavimus specialiai pagalbai gauti, pirmiausia regionų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, nustatymą,

- susijusios su atidėta žeme, pirmiausia susijusios su 107 straipsnio 3 dalimi; šiais reikalavimais nustatomi pašariniai ankštiniai augalai, kurie gali būti auginami atidėtoje žemėje ir, atsižvelgiant į tos dalies pirmosios pastraipos pirmąją įtrauką, gali būti įtraukiamas nekompensuojamų augalų auginimas.

Ta pačia tvarka Komisija gali:

- nustatyti, kad išmokų mokėjimas priklausytų nuo to, ar naudojama:

i) konkreti sėkla;

ii) sertifikuota sėkla – kietųjų kviečių ir pluoštinių linų bei kanapių atveju;

iii) tam tikrų veislių sėkla – aliejinių augalų sėklos, kietųjų kviečių ir pluoštinių linų bei kanapių atveju,

- arba numatyti galimybę valstybėms narėms skirti išmokas šiomis sąlygomis,

- tam tikrose zonose, kuriose dėl išimtinių klimato sąlygų įprastų datų laikytis neįmanoma, leisti keisti 109 straipsnyje nurodytas datas.

11 SKYRIUS IŠMOKOS UŽ AVIS IR OŽKAS

111 straipsnis

Taikymo sritis

67 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės šiame skyriuje numatytomis sąlygomis, jei nenumatyta kitaip, avis ir ožkas auginantiems ūkininkams kasmet skiria išmokas ar priemokos.

112 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame skyriuje vartojami tokie sąvokų apibrėžiami:

a) "ėriavedė" – yra bet kurios avių veislės patelė, kuri bent vieną kartą ėriavosi arba yra bent vienerių metų amžiaus;

b) "ožkavedė" yra bet kurios ožkų veislės patelė, kuri bent vieną kartą vedė ožiukus arba yra bent vienerių metų amžiaus.

113 straipsnis

Išmoka už ėriavedę ir ožkavedę

1. Ūkininkas, laikantis ėriavedes savo valdoje ir pateikęs paraišką, gali gauti išmokas už ėriavedžių laikymą (išmokos už ėriavedes).

2. Ūkininkas, laikantis ožkavedes savo valdoje ir pateikęs paraišką, gali gauti išmokas už ožkavedžių laikymą (išmokos už ožkavedes). Šios išmokos skiriamos ūkininkams konkrečiose vietovėse, kuriose auginimas tenkina šiuos kriterijus:

a) ožkų auginimas daugiausia nukreiptas ožkienos gamybai;

b) ožkų ir avių auginimo būdai yra vienodo pobūdžio.

Tokių vietovių sąrašas sudaromas 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Išmokos už ėriavedes ir ožkavedes – tai kasmet, neviršijant individualių viršutinių ribų, vienam ūkininkui už reikalavimus atitinkančius gyvulius mokamos išmokos kalendoriniais metais. Valstybė narė nustato mažiausią gyvulių, dėl kurių pateikiama paraiška išmokoms gauti, skaičių. Mažiausias skaičius yra ne mažesnis kaip 10 arba ne didesnis kaip 50.

4. Išmokos dydis už vieną ėriavedę yra 21 euras. Tačiau ūkininkams, prekiaujantiems avių pienu ar iš avių pieno pagamintais produktais, už ėriavedę mokama 16,8 eurų išmoka.

5. Išmokos dydis už vieną ožkavedę yra 16,8 euro.

114 straipsnis

Priemoka

1. Priemokos mokamos ūkininkams tose vietovėse, kuriose avių ir ožkų auginimas yra tradicinė veikla arba pastebimai prisideda prie žemės ūkio ekonomikos. Valstybės narės nustato šias vietoves. Bet kuriuo atveju priemokos skiriamos tik tam ūkininkui, kurio ne mažiau kaip 50 % žemės ūkiui naudojamo valdos ploto yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, apibrėžtoje Reglamento (EB) Nr. 1257/1999.

2. Priemokos taip pat skiriamos ūkininkui, kuris vykdo sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas, su sąlyga jei:

a) ne mažiau kaip 90 % gyvulių, už kuriuos pateikta paraiška priemokai gauti, ne trumpiau kaip 90 dienų iš eilės ganoma reikalavimus atitinkančiame plote, nustatytame pagal 1 dalį, ir

b) valdos centras yra įsikūręs tiksliai apibrėžtoje geografinėje vietovėje, valstybės narės priskirtoje vietovėms, kuriose sezoninis gyvulių pervarymas į naujas ganyklas yra tradicinis avių ir (arba) ožkų auginimo būdas, ir kad toks gyvulių judėjimas yra būtinas dėl pakankamo pašarų kiekio stokos sezoninio gyvulių pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiu.

3. Priemokos dydis už vieną ėriavedę ir už vieną ožkavedę yra 7 eurai. Priemokos skiriamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis skiriamos išmokos už ėriavedes ir ožkavedes.

115 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Išmokos mokamos ūkininkams gavėjams remiantis minimalų laikotarpį, kuris turi būti nustatomas 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, jų valdose laikomų ėriavedžių ir (arba) ožkavedžių skaičiumi.

2. Pradėjus taikyti reglamentą, numatantį naujas avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo taisykles, norint gauti išmokas, gyvulys identifikuojamas ir registruojamas pagal šias taisykles.

116 straipsnis

Individualios ribos

1. 2005 m. sausio 1 d. vienam ūkininkui nustatyta individuali viršutinė riba, nurodyta 113 straipsnio 3 dalyje, lygi pagal atitinkamas Bendrijos taisykles 2004 m. gruodžio 31 d. jo turimų teisių į išmokas skaičiui.

2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad teisių į išmokas skaičius jų teritorijoje neviršytų 4 dalyje nustatytų nacionalinių viršutinių ribų ir būtų galima išlaikyti 118 straipsnyje nurodytus nacionalinius rezervus.

3. Teisės į išmokas, kurios atimamos taikant 2 dalyje nurodytą priemonę, panaikinamos.

4. Taikomos šios viršutinės ribos:

Valstybė narė | Teisės (× 1000) |

Belgija | 70 |

Danija | 104 |

Vokietija | 2432 |

Graikija | 11023 |

Ispanija | 19580 |

Prancūzija | 7842 |

Airija | 4956 |

Italija | 9575 |

Liuksemburgas | 4 |

Nyderlandai | 930 |

Austrija | 206 |

Portugalija | 2690 |

Suomija | 80 |

Švedija | 180 |

Jungtinė Karalystė | 19492 |

Iš viso: | 79164 |

117 straipsnis

Teisių į išmokas perdavimas

1. Parduodamas ar kitu būdu perduodamas savo valdą, ją perimančiam asmeniui ūkininkas gali perduoti visas savo teises į išmokas.

2. Ūkininkas taip pat gali perduoti visas savo teises ar jų dalį kitiems ūkininkams neperduodamas savo valdos.

Tuo atveju, jei teisės perduodamos neperduodant valdos, 15 % neviršijanti perduotų teisių dalis be jokios kompensacijos grąžinama į tos valstybės narės, kurioje yra valda, nacionalinį rezervą nemokamam perskirstymui.

Valstybės narės gali įsigyti teises į išmokas iš ūkininkų, kurie savanoriškai sutinka atiduoti visas savo teises ar jų dalį. Tokiu atveju įsigyjant šias teises ūkininkams gali būti sumokama iš nacionalinių biudžetų arba laikantis 119 straipsnio 2 dalies penktosios įtraukos.

Nukrypdamos nuo 1 dalies ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės gali numatyti, kad parduodant ar kitu būdu perduodant valdą, teisių perdavimą įvykdytų nacionalinio rezervo tarpininkas.

3. Valstybės narės gali imtis reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisių į išmokas perdavimui už jautrių vietovių ar regionų, kuriuose avių auginimas yra ypač svarbus vietos ūkiui, ribų.

4. Valstybės narės gali leisti iki tam tikros nustatytinos datos laikiną dalies teisių į išmokas, kuriomis jas turintis ūkininkas neketina pasinaudoti, perdavimą.

118 straipsnis

Nacionalinis rezervas

1. Visos valstybės narės išlaiko nacionalinį teisių į išmokas rezervą.

2. Visos teisės į išmokas, kurių buvo atsisakyta pagal 117 straipsnio 2 dalį ar kitas Bendrijos nuostatas, pridedamos prie nacionalinio rezervo.

3. Valstybės narės gali paskirti teises į išmokas ūkininkams neviršydamos nacionalinių rezervų ribų. Skirstydamos šias teises, prioritetą jos skiria pradedantiesiems, jauniesiems ūkininkams ir kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams.

119 straipsnis

Papildomos išmokos

1. 71 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės kasmet moka papildomas išmokas, sudarančias šio straipsnio 3 dalyje nurodytą bendrą sumą.

Valstybės narės gali nuspręsti padidinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą bendrą sumą sumažindamos 113 straipsnyje nurodytų išmokų dydį. Regioniniu lygiu išmokos dydis sumažinamas ne daugiau kaip vienu euru.

Išmokos mokamos kasmet, remiantis objektyviais kriterijais, pirmiausia įskaitant atitinkamas gamybos struktūras ir reikalavimus, bei užtikrinant vienodas sąlygas augintojams bei vengiant rinkos ir konkurencijos iškraipymų. Be to, šios išmokos nesiejamos su rinkos kainų svyravimais. Jos gali būti mokamos regioniniu lygiu.

2. Pirmiausia, išmokoms gali būti priskiriama:

- išmokos ūkininkams, užsiimantiems specifinėmis gamybos rūšimis, visų pirma susijusiomis su kokybe, kurios yra svarbios vietos ūkiui ar aplinkos apsaugai,

- 113 straipsnyje nurodytos išmokos padidinimas. Papildomos sumos gali priklausyti nuo gyvulių tankumo reikalavimų, kuriuos nustato valstybė narė pagal vietos sąlygas, taikymo,

- parama ūkininkų valdoms pertvarkyti arba gamintojų organizacijoms plėtoti,

- išmokos už plotą ūkininkams, kurios turi būti skiriamos už pašarų ploto, kurį ūkininkas turi konkrečiais kalendoriniais metais ir už kurį tais pačiais metais neprašoma išmokų pagal tam tikrų pasėlių augintojų paramos sistemą, pagalbos už sausuosius pašarus ir kitas Bendrijos pagalbos už kitas daugiametes ar sodininkystės kultūras sistemas, hektarą,

- išmokos ūkininkams, kurie savanoriškai atiduoda savo teises pagal 117 straipsnio 2 dalį,

- parama avienos ir ožkienos gamybai ir pardavimui tobulinti ir racionalizuoti.

3. Taikomos šios bendros sumos:

(tūkstančiais eurų) |

Belgija | 64 |

Danija | 79 |

Vokietija | 1793 |

Graikija | 8767 |

Ispanija | 18827 |

Prancūzija | 7083 |

Airija | 4875 |

Italija | 6920 |

Liuksemburgas | 4 |

Nyderlandai | 743 |

Austrija | 185 |

Portugalija | 2275 |

Suomija | 61 |

Švedija | 162 |

Jungtinė Karalystė | 20162 |

120 straipsnis

Viršutinės ribos

Kiekvienos išmokos ar papildomos išmokos suma neviršija Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos.

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

12 SKYRIUS IŠMOKOS UŽ GALVIJUS

121 straipsnis

Taikymo sritis

68 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės šiame skyriuje numatytomis sąlygomis, jei nenumatyta kitaip, teikia atitinkamos valstybės narės pagal šį straipsnį pasirinktą vienos ar kelių rūšių pagalbą.

122 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame skyriuje:

a) "regionas" – tai valstybė narė arba regionas valstybėje narėje konkrečios valstybės narės pasirinkimu;

b) "bulius" – tai nekastruotas galvijų patinas;

c) "jautis" – tai kastruotas galvijų patinas;

d) "karvė žindenė" – tai mėsinės veislės karvė arba karvė, gauta kryžminimo su mėsine veisle būdu, ir priklausanti bandai, kurios veršeliai auginami mėsai;

e) "telyčia" – tai galvijų patelė, vyresnė nei aštuonių mėnesių, bet dar nė karto neapsiveršiavusi.

123 straipsnis

Specialioji išmoka

1. Ūkininkas, laikantis savo ūkyje galvijų patinus ir pateikęs paraišką, gali gauti specialiąją išmoką. Ji skiriama kaip metinė išmoka per kalendorinius metus kiekvienai valdai, neviršijant regionams nustatytų viršutinių ribų ne daugiau kaip už 90 kiekvienos amžiaus grupės, nurodytos 2 dalyje, gyvulių.

2. Specialioji išmoka skiriama ne dažniau kaip:

a) kartą per kiekvieno buliaus, vyresnio nei devynių mėnesių, gyvenimą, arba

b) du kartus per kiekvieno jaučio gyvenimą:

- pirmą kartą jaučiui esant devynių mėnesių amžiaus,

- antrą kartą vyresniam nei 21 mėnesio jaučiui.

3. Norint gauti specialiąją išmoką:

a) kiekvieną gyvulį, dėl kurio pateikiama paraiška, ūkininkas turi laikyti penėjimui tam tikrą nustatytiną laikotarpį;

b) kiekvienas gyvulys iki skerdimo arba eksporto turi turėti gyvūno pasą, nurodytą 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000, nustatančio galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą bei jautienos ir jautienos produktų ženklinimą [37], 6 straipsnyje, kuriame būtų visa reikalinga informacija apie galvijo statusą dėl išmokos, arba jeigu paso nėra – atitinkamą lygiavertį administracinį dokumentą.

4. Kai konkrečiame regione bendras bulių, vyresnių nei devynių mėnesių, ir jaučių nuo devynių iki 20 mėnesių, dėl kurių pateiktos paraiškos, ir kurie atitinka specialiosios išmokos skyrimo sąlygas, skaičius viršija 8 dalyje nurodytą regionui nustatytą viršutinę ribą, tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis 2 dalies a ir b punktų reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičius.

Šiame straipsnyje "regionui nustatyta viršutinė riba" – tai gyvulių, už kuriuos gali būti skirta specialioji išmoka, skaičius regione kalendoriniais metais.

5. Nukrypdamos nuo 1 ir 4 dalių, valstybės narės:

- remdamosi į kaimo plėtros politiką įtrauktais objektyviais kriterijais ir tik tuo atveju, jei jos atsižvelgia į aplinkosaugos bei užimtumo aspektus, gali pakeisti 90 gyvulių vienetų kiekvienai valdai ir kiekvienai amžiaus grupei apribojimą arba jo atsisakyti, ir

- naudodamosi šia teise, gali nuspręsti taikyti 4 dalį taip, kad būtų pasiektas sumažinimo lygis, būtinas pagal regionui nustatytos viršutinės ribos reikalavimus, netaikydamos tokių sumažinimų smulkiems ūkininkams, kurie konkrečiais metais pateikė paraiškas specialioms priemokoms gauti už ne didesnį nei tos valstybės narės nustatytą minimalų gyvulių skaičių.

6. Valstybės narės gali nuspręsti skirti specialiąją išmoką skerdimo metu. Tokiu atveju, 2 dalies a punkte nurodytas amžiaus kriterijus buliams pakeičiamas minimaliu 185 kilogramų skerdenos svoriu.

Priemoka mokama arba pervedama ūkininkams.

Jungtinei Karalystei leidžiama Šiaurės Airijoje taikyti tokią specialiųjų išmokų skyrimo sistemą, kuri skiriasi nuo sistemos, taikomos likusioje jos teritorijoje.

7. Specialiosios išmokos dydis nustatomas taip:

a) 210 eurų už kiekvieną reikalavimus atitinkantį bulių;

b) 150 eurų už kiekvieną reikalavimus atitinkantį jautį ir amžiaus grupę.

8. Taikomos šios regioninės viršutinės ribos:

Belgija | 235149 |

Danija | 277110 |

Vokietija | 1782700 |

Graikija | 143134 |

Ispanija | 713999 |

Prancūzija | 1754732 |

Airija | 1077458 |

Italija | 598746 |

Liuksemburgas | 18962 |

Nyderlandai | 157932 |

Austrija | 373400 |

Portugalija | 175075 |

Suomija | 250000 |

Švedija | 250000 |

Jungtinė Karalystė | 1419811 |

124 straipsnis

Sezoniškumo mažinimo priemoka

1. Jei 71 straipsnio taikymo atveju valstybėje narėje:

a) konkrečiais metais paskerstų jaučių skaičius yra didesnis kaip 60 % bendro metinio paskerstų galvijų patinų skaičiaus, ir

b) konkrečiais metais nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. paskerstų jaučių skaičius yra didesnis kaip 35 % bendro metinio paskerstų jaučių skaičiaus,

paraiškas pateikę gamintojai, prie specialiosios išmokos, gali gauti papildomą priemoką (sezoniškumo mažinimo priemoką). Tačiau, jei abi pirmiau nurodytos orientacinės normos pasiekiamos Airijoje arba Šiaurės Airijoje, tuomet priemoka skiriama ir Airijoje, ir Šiaurės Airijoje.

Taikant šį straipsnį Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Airija laikoma atskiru subjektu.

2. Šios priemokos dydis nustatomas taip:

- 72,45 euro už gyvulį, paskerstą per konkrečių metų pirmąsias 15 savaičių,

- 54,34 euro už gyvulį, paskerstą per konkrečių metų 16 ir 17 savaites,

- 36,23 euro už gyvulį, paskerstą konkrečių metų 18–21 savaitę, ir

- 18,11 euro už gyvulį, paskerstą per konkrečių metų 22 ir 23 savaites.

3. Jei 1 dalies b punkte nurodyta norma nepasiekiama, atsižvelgiant į priešpaskutinį 1 dalies sakinį, valstybės narės, kurių ūkininkai anksčiau buvo gavę sezoniškumo mažinimo priemoką, gali nuspręsti skirti šią priemoką, kuri sudarytų 60 % 2 dalyje nustatytų sumų.

Tokiu atveju konkreti valstybė narė:

a) gali nuspręsti skirti šią priemoką tik už pirmus du ar tris konkrečius laikotarpius;

b) užtikrina, kad ši priemonė būtų finansiškai neutrali tų pačių biudžetinių metų atžvilgiu, atitinkamai sumažindama:

- už jaučius toje valstybėje narėje skiriamos specialiosios išmokos už antrąją amžiaus grupę dydį, ir (arba)

- papildomas išmokas, skirtinas pagal 2 skirsnį, ir informuoja Komisiją apie taikytą sumažinimo priemonę.

Taikant šią priemonę, Airija ir Šiaurės Airija laikomos vienu subjektu, skaičiuojant 1 dalies a punkte nurodytą orientacinę normą ir atitinkamai suteikiant teisę priemokai gauti.

4. Siekiant nustatyti, ar buvo viršyti šiame straipsnyje nurodyti procentiniai dydžiai, atsižvelgiama į skerdimus, įvykdytus antraisiais metais, einančiais prieš tuos metus, kuriais gyvulys, atitinkantis reikalavimus priemokai gauti, buvo paskerstas.

125 straipsnis

Išmoka už karvę žindenę

1. Ūkininkas, laikantis savo valdoje karves žindenes ir pateikęs paraišką, gali gauti išmokas už karvių žindenių laikymą (išmokas už karvę žindenę). Ji skiriama kaip metinė individualių viršutinių ribų neviršijanti per kalendorinius metus vienam ūkininkui tenkanti išmoka.

2. Išmoka už karvę žindenę skiriama ūkininkams:

a) netiekiantiems pieno ar pieno produktų iš savo ūkio 12 mėnesių nuo tos dienos, kurią buvo pateikta paraiška.

Tačiau pieno ar pieno produktų tiekimas iš valdos tiesiogiai vartotojui neužkerta kelio išmokai skirti;

b) tiekiantiems pieną ar pieno produktus, kurių bendra individuali referencinė kvota, nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 3950/92 4 straipsnyje, neviršija 120000 kilogramų. Tačiau valstybės narės, remdamosi objektyviais jų pačių nustatytais kriterijais, gali nuspręsti pakeisti šį kiekybinį apribojimą arba jo atsisakyti;

su sąlyga, kad jie ne trumpiau nei šešis mėnesius iš eilės nuo paraiškos pateikimo dienos laikys ne mažiau kaip 60 % viso paraiškoje išmokai gauti nurodyto skaičiaus karvių žindenių ir ne daugiau kaip 40 % telyčių.

Siekiant nustatyti reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičių pagal šio straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos a ir b punktus, tai, ar karvės priklauso karvių žindenių bandai ar pieninei bandai, nustatoma remiantis gavėjo individualia referencine kvota, apibrėžta 95 straipsnio 2 dalyje, ir primilžio vidurkiu.

3. Ūkininko teisės į išmoką ribojamos individualios viršutinės ribos, apibrėžtos 126 straipsnyje, taikymu.

4. Už reikalavimus atitinkantį gyvulį mokama 200 eurų išmoka.

5. 68 straipsnio a punkto i įtraukos taikymo atveju, valstybės narės gali skirti papildomas ne didesnes kaip 50 eurų už gyvulį nacionalines priemokas už karvę žindenę, jei tarp gyvulių augintojų konkrečioje valstybėje narėje nebus diskriminacijos.

Valdoms, esančioms regione, apibūdintame 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias struktūrinių fondų nuostatas [43], 3 ir 6 straipsniuose, pirmieji šios papildomos priemokos 24,15 eurų už gyvulį finansuojami Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis.

Valdoms, esančioms valstybės narės teritorijoje, EŽŪOGF Garantijų skyrius finansuoja visą papildomos priemokos sumą tais atvejais, jei tos valstybės narės galvijų populiacija pasižymi dideliu karvių žindenių skaičiumi, sudarančiu ne mažiau kaip 30 % viso karvių skaičiaus, ir jei ne mažiau kaip 30 % paskerstų galvijų patinų skerdenų priklauso S ir E skerdenų raumeningumo klasėms. Bet koks šių procentinių dydžių viršijimas nustatomas remiantis dvejų metų, einančių prieš tuos metus, už kuriuos suteikiama išmoka, vidurkiu.

6. Šiame straipsnyje atsižvelgiama tik į mėsinių veislių telyčias arba telyčias, gautas kryžminimo su mėsine veisle būdu, ir priklausančias bandai, kurioje atvesti veršeliai auginami mėsai.

126 straipsnis

Individuali išmokų už karves žindenes viršutinė riba

1. Pagalba skiriama kiekvienam karves žindenes laikančiam ūkininkui, neviršijant individualių viršutinių ribų, nustatytų taikant Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 7 straipsnį.

2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kas teisių į išmokas suma jų teritorijoje neviršytų 5 dalyje nustatytų nacionalinių viršutinių ribų ir būtų galima išlaikyti 128 straipsnyje nurodytus nacionalinius rezervus.

3. Jei dėl 2 dalyje nurodyto tikslinimo reikia sumažinti ūkininkams nustatytas individualias viršutines ribas, tai atliekama neskiriant kompensacinių išmokų ir remiantis objektyviais kriterijais, įskaitant ypač:

- ūkininkų naudojimosi savo individualiomis viršutinėmis ribomis, santykį trejus ataskaitinius metus iki 2000 m.,

- investicijų arba ekstensyvinimo programos galvijienos sektoriuje įgyvendinimą,

- konkrečias natūralias aplinkybes arba nuobaudų taikymą, dėl kurių bent vienerių ataskaitinių metų laikotarpiu išmoka nebuvo mokama arba buvo mokama tik jos dalis,

- papildomas išmintines aplinkybes, dėl kurių mažiausiai vienerių ataskaitinių metų mokėjimai neatitinka realios situacijos, nustatytos ankstesniais metais.

4. Panaikinamos teisės į išmokas, kurios buvo atimtos taikant 2 dalyje numatytą priemonę.

5. Taikomos šios nacionalinės viršutinės ribos:

Belgija | 394253 |

Danija | 112932 |

Vokietija | 639535 |

Graikija | 138005 |

Ispanija | 1441539 |

Prancūzija | 3779866 |

Airija | 1102620 |

Italija | 621611 |

Liuksemburgas | 18537 |

Nyderlandai | 63236 |

Austrija | 375000 |

Portugalija | 416539 |

Suomija | 55000 |

Švedija | 155000 |

Jungtinė Karalystė | 1699511 |

127 straipsnis

Teisių į išmokas už karves žindenes perdavimas

1. Parduodamas ar kitu būdu perduodamas savo valdą, ją perimančiam asmeniui ūkininkas gali perduoti visas savo teises į išmokas už karves žindenes. Jis taip pat gali perduoti visas savo teises ar jų dalį kitiems ūkininkams neperduodamas savo valdos.

Tuo atveju, jei teisės į išmokas perduodamos neperduodant valdos, 15 % neviršijanti perduotų teisių dalis be jokios kompensacinės išmokos grąžinama į tos valstybės narės, kurioje yra valda, nacionalinį rezervą nemokamam perskirstymui.

2. Valstybės narės:

a) imasi būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisių į išmokas perdavimui už jautrių vietovių ar regionų, kuriuose galvijienos gamyba yra ypač svarbi vietos ūkiui, ribų;

b) gali numatyti, kad teisių į išmokas perdavimas, neperduodant valdos, būtų atliekamas tiesiogiai tarp pačių ūkininkų arba, kad tai būtų atliekama per nacionalinio rezervo tarpininką.

3. Valstybės narės gali leisti iki tam tikros nustatytinos datos laikiną dalies teisių į išmokas, kuriomis jas turintis ūkininkas neketina pasinaudoti, perdavimą.

128 straipsnis

Nacionalinis teisių į išmokas už karves žindenes rezervas

1. Visos valstybės narės išlaiko nacionalinį teisių į išmokas už karves žindenes rezervą.

2. Visos teisės į išmokas, kurių buvo atsisakyta pagal 127 straipsnio 1 dalį ar kitas Bendrijos nuostatas, pridedamos prie nacionalinio rezervo, nepažeidžiant 126 straipsnio 4 dalies.

3. Valstybės narės savo nacionalinį rezervą naudoja teisių į išmokas paskirstymui, neviršijant rezervo ribų, pradedantiesiems, jauniesiems ūkininkams ar kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams.

129 straipsnis

Telyčios

1. Nukrypdamos nuo 125 straipsnio 3 dalies, valstybės narės, kuriose daugiau kaip 60 % karvių žindenių ir telyčių laikoma kalnuotose vietovėse, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnyje, gali nuspręsti karvės žindenės išmokas už telyčias skirstyti atskirai nuo išmokų už karves žindenes, neviršydamos atskirų nacionalinių viršutinių ribų, kurias nustato konkreti valstybė narė.

Ši atskira nacionalinė viršutinė riba neviršija 40 % tos valstybės narės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos 126 straipsnio 5 dalyje. Nacionalinė viršutinė riba sumažinama atskiros nacionalinės viršutinės ribos dydžiu. Kai valstybėje narėje, besinaudojančioje pagal šią straipsnio dalį suteikta teise, bendras telyčių, dėl kurių pateiktos paraiškos ir kurios atitinka išmokų už karves žindenes skyrimo reikalavimus, skaičius viršija atskirą nacionalinę viršutinę ribą, tais metais proporcingai sumažinamas vienam ūkininkui tenkantis reikalavimus atitinkančių telyčių skaičius.

2. Šiame straipsnyje atsižvelgiama tik į mėsinių veislių telyčias arba telyčias, gautas kryžminimo su mėsinėmis veislėmis būdu.

130 straipsnis

Skerdimo išmoka

1. Ūkininkas, laikantis savo ūkyje galvijus ir pateikęs paraišką, gali gauti skerdimo išmoką. Ji skiriama už paskerstus arba eksportuotus į trečiąją šalį reikalavimus atitinkančius galvijus, neviršijant nustatytinų nacionalinių viršutinių ribų.

Šie galvijai laikomi atitinkančiais reikalavimus skerdimo priemokai skirti:

a) buliai, jaučiai, karvės ir telyčios, vyresni nei aštuonių mėnesių;

b) veršeliai, vyresni nei vieno, bet jaunesni nei aštuonių mėnesių amžiaus, kurių skerdenos svoris mažesnis nei 185 kg;

su sąlyga, kad juos ūkininkas laikė nustatytiną laikotarpį.

2. Nustatomi tokie išmokos dydžiai:

a) 80 eurų už reikalavimus atitinkantį gyvulį, kaip apibrėžta 1 dalies a punkte;

b) 50 eurų už reikalavimus atitinkantį gyvulį, kaip apibrėžta 1 dalies b punkte.

3. 1 dalyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos nustatomos kiekvienai valstybei narei ir atskirai abiem gyvulių grupėms, kaip apibrėžta 1 dalies a ir b punktuose. Kiekviena viršutinė riba yra lygi kiekvienos iš šių dviejų grupių gyvulių, paskerstų 1995 m. konkrečioje valstybėje narėje, skaičiui, prie kurio pridedamas į trečiąsias šalis eksportuotų gyvulių skaičius, remiantis Eurostat statistiniais duomenimis arba bet kuria kita paskelbta oficialia statistine tų metų informacija, kurią pripažįsta Komisija.

4. Kai konkrečioje valstybėje narėje bendras gyvulių, dėl kurių pateiktos paraiškos pagal vieną iš dviejų gyvulių grupių, kaip apibrėžta 1 dalies a ir b punktuose, ir kurie atitinka skerdimo išmokų skyrimo reikalavimus, skaičius viršija tai grupei nustatytą nacionalinę viršutinę ribą, tais metais proporcingai sumažinamas vienam ūkininkui tenkantis visų reikalavimus atitinkančių bei tai grupei priklausančių gyvulių skaičius.

131 straipsnis

Gyvulių tankumas

1. 71 straipsnio taikymo atveju, bendras gyvulių, atitrinkančių reikalavimus specialiajai išmokai ir išmokai už karvę žindenę gauti, skaičius apribojamas gyvulių tankumu valdoje – dviem gyvulių vienetais (GV) viename hektare per vienerius kalendorinius metus. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis gyvulių tankumas – 1,8 GV. Šis gyvulių tankumas išreiškiamas GV pašarų ploto vienetui valdoje, kurioje laikomi gyvuliai. Tačiau ūkininkas atleidžiamas nuo gyvulių tankumo reikalavimo taikymo, jeigu jo valdoje laikomų gyvulių, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant gyvulių tankumą, skaičius neviršija 15 GV.

2. Nustatant gyvulių tankumą valdoje, atsižvelgiama į:

a) galvijų patinus, karves žindenes ir telyčias, avis ir (arba) ožkas, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos išmokai gauti, taip pat ir melžiamas karves, kurios reikalingos pagaminti tokį pieno kiekį, koks yra skirtas pagal ūkininkui paskirtą bendrą referencinę kvotą. Gyvulių skaičius perskaičiuojamas į GV pagal šią konversijos lentelę:

Galvijų patinai ir telyčios, vyresni nei 24 mėnesių amžiaus, karvės žindenės, melžiamos karvės | 1,0 GV |

Galvijų patinai ir telyčios, nuo šešių mėnesių iki 24 mėnesių amžiaus | 0,6 GV |

Avys | 0,15 GV |

Ožkos | 0,15 GV |

b) pašarų plotą, t. y. valdos plotą, kuris ištisus kalendorinius metus gali būti naudojamas galvijams bei avims ir (arba) ožkoms auginti. Į pašarų plotą neįeina:

- pastatai, miškai, tvenkiniai, keliai,

- plotai, naudojami kitoms kultūroms, už kurias galima gauti Bendrijos pagalbą, taip pat daugiametėms kultūroms ar sodininkystės kultūroms auginti, išskyrus daugiametes ganyklas, už kurias skiriamos išmokos pagal 136 straipsnį ar atitinkamu atveju 96 straipsnį,

- plotai, atitinkantys reikalavimus paramai gauti pagal tam tikrų pasėlių augintojų paramos sistemą, plotai, kurie naudojami pagal pagalbos už sausuosius pašarus schemą arba nacionalinę ar Bendrijos atidėtos žemės schemą.

Į pašarų plotus įeina bendro naudojimo ir mišrios žemdirbystės plotai.

132 straipsnis

Ekstensyvinimo išmoka

1. 71 straipsnio taikymo atveju, ūkininkai, gaunantys specialiąją išmoką ir (arba) išmoką už karvę žindenę, gali gauti ekstensyvinimo išmoką.

2. Ekstensyvinimo išmokos dydis yra 100 eurų prie kiekvienos skirtos specialiosios išmokos ir išmokos už karvę žindenę su sąlyga, jei konkrečiais kalendoriniais metais gyvulių tankumas konkrečioje valdoje yra lygus 1,4 GV viename hektare arba mažesnis.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti suteikti 40 eurų ekstensyvinimo išmoką, kai gyvulių tankumas viename hektare yra 1,4 GV arba didesnis ir mažesnis arba lygus 1,8 GV, ir 80 eurų – kai gyvulių tankumas viename hektare yra mažesnis nei 1,4 GV.

3. Taikant 2 dalį:

a) nukrypstant nuo 131 straipsnio 2 dalies a punkto, gyvulių tankumas valdose nustatomas atsižvelgiant į galvijų patinus, karves ir telyčias, laikomas valdoje konkrečiais kalendoriniais metais, taip pat avis ir (arba) ožkas, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos išmokai gauti tais pačiais kalendoriniais metais. Gyvulių skaičius perskaičiuojamas į GV pagal 131 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą konversijos lentelę;

b) nepažeidžiant 131 straipsnio 2 dalies b punkto trečios įtraukos, plotai, naudojami pasėliams auginti, kaip apibrėžta IX priede, nelaikomi "pašarų plotu";

c) skaičiuojant gyvulių tankumą, ne mažiau kaip 50 % pašarų ploto turi sudaryti kultūrinės ganyklos.

"Kultūrines ganyklas" apibrėžia valstybės narės. Į apibrėžimą įtraukiamas bent jau toks kriterijus, kad kultūrinės ganyklos – tai pieva, kuri pagal vietinę ūkininkavimo veiklą yra skirta galvijams ir (arba) avims ganyti. Tačiau neįtraukiamos tais pačiais metais mišriai naudojamos ganyklos (ganykla, šienas, silosui auginama žolė).

4. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų gyvulių tankumo reikalavimų, ūkininkai valstybėse narėse, kuriose daugiau kaip 50 % pieno produkcijos pagaminama kalnuotose vietovėse, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnyje, ir kurių valdos yra tokiose vietovėse, gali gauti ekstensyvinimo išmokas už laikomas melžiamas karves, kaip nustatyta toje dalyje.

5. 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija prireikus patikslina šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dydžius, visų pirma atsižvelgdama į gyvulių, atitinkančių reikalavimus išmokai gauti už praėjusius kalendorinius metus, skaičių.

133 straipsnis

Papildomos išmokos

1. 71 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės savo teritorijoje ūkininkams kasmet moka papildomas išmokas, sudarančias šio straipsnio 3 dalyje nurodytas bendras sumas. Šios išmokos mokamos remiantis objektyviais kriterijais, pirmiausia įskaitant atitinkamas gamybos struktūras ir reikalavimus, bei užtikrinant vienodas sąlygas ūkininkams bei vengiant rinkos ir konkurencijos iškraipymų. Be to, šios išmokos nesiejamos su rinkos kainų svyravimais.

2. Papildomos išmokos gali būti mokamos kaip išmokos už galvijų vienetą ir (arba) išmokos už plotą.

3. Taikomos šios bendros sumos:

Belgija | 39,4 |

Danija | 11,8 |

Vokietija | 88,4 |

Graikija | 3,8 |

Ispanija | 33,1 |

Prancūzija | 93,4 |

Airija | 31,4 |

Italija | 65,6 |

Liuksemburgas | 3,4 |

Nyderlandai | 25,3 |

Austrija | 12,0 |

Portugalija | 6,2 |

Suomija | 6,2 |

Švedija | 9,2 |

Jungtinė Karalystė | 63,8 |

134 straipsnis

Išmokos už galvijų vienetą

1. Išmokos už galvijų vienetą gali būti suteikiamos už:

a) galvijų patinus;

b) karves žindenes;

c) melžiamas karves;

d) telyčias.

2. Išmokos už galvijų vienetą gali būti skiriamos kaip priedas prie kiekvienos skerdimo priemokos, kaip nustatyta 130 straipsnyje, išskyrus skerdimo priemokos už veršelius. Kitais atvejais išmoka už galvijų vienetą suteikiama laikantis:

a) 135 straipsnyje nustatytų specialių sąlygų;

b) konkrečių gyvulių tankumo reikalavimų, kuriuos nustato valstybės narės.

3. Konkretūs gyvulių tankumo reikalavimai nustatomi:

- remiantis 131 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu pašarų plotu, išskyrus plotus, už kuriuos pagal 136 straipsnį skiriamos išmokos už plotą,

- ypač atsižvelgiant į konkretaus gamybos tipo poveikį aplinkai, galvijų auginimui naudojamos žemės aplinkos jautrumą ir priemones, kurios buvo įgyvendintos siekiant stabilizuoti ar pagerinti tos žemės aplinkosauginę padėtį.

135 straipsnis

Išmokos už galvijų vienetą skyrimo sąlygos

1. Išmokos už galvijų patinų vienetą gali būti skiriamos už kalendorinius metus už gyvulių skaičių valstybėje narėje, kuris neviršija:

- 123 straipsnio 8 dalyje nurodytos konkrečios valstybės narės regioninės viršutinės ribos, arba

- galvijų patinų skaičiaus, už kurį 1997 m. buvo skirtos priemokos, arba

- 1997, 1998 ir 1999 m. paskerstų galvijų patinų skaičiaus, nustatyto už tuos metus remiantis Eurostat statistiniais duomenimis arba bet kuria kita paskelbta oficialia statistine informacija, kurią pripažįsta Komisija.

Valstybės narės taip pat gali numatyti galvijų patinų skaičiaus vienoje valdoje apribojimą, kurį nustato pati valstybė narė nacionaliniu ar regioniniu pagrindu.

Tik galvijų patinai, vyresni nei aštuonių mėnesių, laikomi atitinkančiais reikalavimus. Jeigu išmoka už galvijų vienetą yra skiriama skerdimo metu, valstybės narės gali nuspręsti pakeisti šią sąlygą reikalavimu dėl minimalaus skerdenos svorio, kuris turi būti ne mažesnis kaip 180 kg.

2. Išmokos už karvių žindenių ir telyčių, atitinkančių reikalavimus išmokai už karvę žindenę gauti pagal 125 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnį, vienetą gali būti skiriamos tik kaip priedas prie išmokos už karvės žindenės vienetą, kaip nurodyta 125 straipsnio 4 dalyje.

3. Išmokos už melžiamų karvių vienetą gali būti skiriamos tik kaip pagal 95 straipsnio 2 dalį nustatoma suma už valdoje esančios priemokos skyrimo reikalavimus atitinkančios referencinės kvotos toną.

134 straipsnio 2 dalies b punktas netaikomas.

4. Išmokos už telyčių vienetą, išskyrus nurodytas 2 dalyje, gali būti suteikiamos kiekvienai valstybei narei už kalendorinius metus už ne didesnį telyčių skaičių, kaip 1997, 1998 ir 1999 m. paskerstų telyčių vidutinis skaičius, nustatytas remiantis Eurostat statistiniais duomenimis arba bet kuria kita paskelbta oficialia statistine informacija, kurią pripažįsta Komisija.

136 straipsnis

Išmokos už plotą

1. Išmokos už plotą skiriamos už hektarą daugiametės ganyklos:

a) kuria ūkininkas disponavo konkrečiais kalendoriniais metais;

b) kuri nenaudojama siekiant tenkinti konkrečius gyvulių tankumo reikalavimus, nurodytus 134 straipsnio 3 dalyje, ir

c) už kurią tais pačiais metais neprašoma išmokų pagal tam tikrų pasėlių augintojų paramos sistemą, pagal pagalbos už sausuosius pašarus sistemą ir pagal Bendrijos pagalbos už kitas daugiametes arba sodininkystės kultūras schemas.

2. Daugiametės ganyklos plotas regione, už kurį gali būti suteikiamos išmokos už plotą, neturi viršyti atitinkamo regioninio bazinio ploto.

Regioninius bazinius plotus nustato valstybės narės pagal vidutinį 1995, 1996 ir 1997 m. daugiamečių ganyklų, kurios buvo tinkamos galvijams ganyti, hektarų skaičių.

3. Didžiausia išmoka už ploto hektarą, kurią galima skirti, atitinkamais atvejais įskaitant išmokas už plotą pagal 96 straipsnį, negali viršyti 350 eurų.

137 straipsnis

Informacijos perdavimas

Komisija informuojama apie visus nacionalinės papildomų išmokų skyrimo tvarkos pakeitimus ne vėliau kaip po mėnesio nuo pakeitimų priėmimo.

138 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Siekiant gauti tiesiogines išmokas pagal šį skyrių, gyvuliai identifikuojami ir registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000.

139 straipsnis

Viršutinės ribos

Kiekvienos pagal šį skyrių prašomos tiesioginės išmokos dydžių suma neviršija Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkančios 41 straipsnyje nurodytą viršutinę ribą sudarantį kiekvienos iš šių tiesioginių išmokų komponentą.

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

140 straipsnis

Pagal Direktyvą 96/22/EB draudžiamos medžiagos

1. Tais atvejais, kai pagal Direktyvos 96/23/EB [48] nuostatas gyvulyje, priklausančiame ūkininko galvijų bandai, aptinkama medžiagų, uždraustų pagal Direktyvą 96/22/EB [49], likučių arba medžiagų, leistinų pagal pirmiau minėtą aktą, tačiau panaudotų neteisėtai, likučių arba kai ūkininko valdoje randama bet kokios formos uždraustų medžiagų ar produktų, arba medžiagų ar produktų, leistinų pagal Direktyvą 96/22/EB, tačiau laikomų neteisėtai, tas ūkininkas netenka teisės gauti šiame skyriuje numatytų išmokų už tuos kalendorinius metus, kuriais šios medžiagos buvo aptiktos.

Jeigu pažeidimas nustatomas pakartotinai, teisės gauti išmokas neskyrimo laikotarpis, atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą, gali būti pratęstas iki penkerių metų, skaičiuojant nuo tų metų, kuriais pakartotinas pažeidimas buvo nustatytas.

2. Tokiais atvejais, kai gyvulių savininkas ar laikytojas trukdo atlikti patikrinimą ir paimti mėginius, būtinus vykdant nacionalinius medžiagų likučių monitoringo planus arba atliekant patikrinimus ir kontrolę, numatytą pagal Direktyvą 96/23/EB, skiriamos šio straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos.

13 SKYRIUS PAGALBA UŽ ANKŠTINIUS AUGALUS

141 straipsnis

Taikymo sritis

71 straipsnio taikymo atveju, atitinkamos valstybės narės skiria pagalbą už šių ankštinių augalų auginimą:

a) lęšių, išskyrus skirtus sėti, klasifikuojamų pagal KN kodą ex07134000;

b) dvispalvių raženių, išskyrus skirtus sėti, klasifikuojamų pagal KN kodą ex07132000;

c) vikių Vicia sativa L. ir Vicia ervilla Willd. rūšių, klasifikuojamų pagal KN kodą ex07139090 (kitos).

142 straipsnis

Pagalba

1. Pagalba skiriama už ankštinių augalų, kuriems taikomas 141 straipsnis, auginimą prekybos metais. Prekybos metai trunka nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.

Už pasėlių plotą, dėl kurio pateikiama pagalbos už hektarą pagal sistemą, finansuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punktą, paraiška, negali būti skiriama pagal šią sistemą numatyta pagalbos išmoka.

2. Nepažeidžiant 143 straipsnio, už apsėto ir nuimto ploto hektarą mokama 181 eurų pagalba.

143 straipsnis

Viršutinė riba

Prašomos pagalbos suma neviršija Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkančios 41 straipsnyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą sudarantį VI priede nurodytų išmokų už ankštinių augalų plotą komponentą.

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

V DALIS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

144 straipsnis

Tiesioginių išmokų vadybos komitetas

1. Komisijai padeda Tiesioginių išmokų vadybos komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas – vienas mėnuo.

3. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

145 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Jos visų pirma apima:

a) išsamias taisykles, susijusias su ūkių konsultavimo sistemos sukūrimu;

b) išsamias taisykles, susijusias su sumų, susidarančių dėl moduliavimo, paskirstymo kriterijų nustatymu;

c) išsamias taisykles, susijusias su šiame reglamente numatytų rūšių pagalbos teikimu, įskaitant reikalavimų atitikimo sąlygas, paraiškų pateikimo bei mokėjimo datas, kontrolės bei patikrinimo nuostatas, ir nustatančias teisę į pagalbos rūšis, įskaitant būtiną pasikeitimą duomenimis tarp valstybių narių, bazinio ploto ar maksimalių garantuojamų plotų viršijimo nustatymą, taip pat išsamias nenaudotų teisių į priemokas, nustatytų pagal 11 ir 12 skyrius atėmimą ir perskirstymą;

d) bendrosios išmokos schemos atžvilgiu – išsamias taisykles, pirmiausia susijusias su nacionalinio rezervo sudarymu, teisių į išmokas perdavimu, daugiamečių kultūrų, daugiamečių ganyklų, žemės ūkio paskirties žemės ir pievų apibrėžimu, III antraštinės dalies 5 skyriuje numatytomis galimybėmis, kultūrų, kurias leidžiama auginti atidėtoje žemėje, sąrašu, ir kitas išsamias taisykles, susijusias su pagal GATT sistemą Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sudaryto Susitarimo memorandumo dėl tam tikrų aliejinių augalų sėklos, patvirtinto Sprendimu 93/355/EEB [50] 39, laikymusi;

e) išsamias taisykles, susijusias su kietųjų kviečių sertifikuotos sėklos kiekiais ir pripažintomis veislėmis;

f) išsamias taisykles, susijusias su energetinių augalų, kuriems taikoma schema, apibrėžimu, būtiniausiais sutarčiai keliamais reikalavimais, perdirbamo kiekio ir paties perdirbimo valdoje kontrolės priemonėmis;

g) išsamias taisykles, susijusias su konkrečiomis pluoštinių kanapių kontrolės priemonėmis ir tetrahidrokanabinolio kiekių nustatymo metodais, įskaitant nuostatas dėl 52 straipsnyje nurodytų sutarčių ir įsipareigojimo;

h) tokius I priedo pakeitimus, kokių gali prireikti atsižvelgiant į 1 straipsnyje išdėstytus kriterijus;

i) tokius II, VI, VII, IX, X ir XI priedų pakeitimus, kokių gali prireikti visų pirma atsižvelgiant į naujus Bendrijos teisės aktus ir tiek, kiek tai susiję su VIII priedu, 62 straipsnio taikymo atveju ar atitinkamais atvejais – pagal valstybių narių perduotą informaciją apie referencinių sumų dalį, atitinkančią išmokas už pasėlius, ir viršutinės ribos sumas, kurios turi būti padidintos atsižvelgiant į skirtumą tarp faktiškai nustatyto ploto ir ploto, už kurį buvo sumokėtos išmokos už lauko kultūras 2000 ir 2001 m., taikant Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3887/92 [51] 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, neviršijant bazinių plotų (arba maksimalaus garantuojamo kietųjų kviečių ploto) ribų ir atsižvelgiant į vidutinį nacionalinį derlingumą, naudotą VIII priede pateiktiems apskaičiavimams;

j) svarbiausius žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos požymius ir jų apibrėžimą;

kl) visus galimus paraiškos pagalbai gauti pakeitimus ir reikalavimo pateikti paraišką pagalbai gauti netaikymą;

l) taisykles dėl būtiniausios informacijos, kuri turi būti pateikta paraiškoje pagalbai gauti;

m) taisykles dėl administracinių patikrinimų, patikrinimų vietoje ir nuotolinio stebėjimo;

n) taisykles dėl išmokų sumažinimo ar jų neskyrimo 3 ir 24 straipsniuose nurodytų įpareigojimų nesilaikymo atveju, įskaitant sumažinimo ar neskyrimo netaikymo atvejus;

o) tokius V priedo pakeitimus, kokių gali prireikti atsižvelgiant į 26 straipsnyje išdėstytus kriterijus;

p) valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija;

q) priemones, kurios kritiniais atvejais yra būtinos ir tinkamai pagrįstos praktinėms ir konkrečioms problemoms spręsti, įskaitant susijusias su II antraštinės dalies 4 skyriaus ir III antraštinės dalies 5 skyriaus įgyvendinimu. Tokios priemonės gali nukrypti nuo tam tikrų šio reglamento dalių, bet tik tiek ir tik tokį laikotarpį, kiek tai griežtai būtina.

146 straipsnis

Informacijos perdavimas Komisijai

Valstybės narės praneša Komisijai visus duomenis apie priemones, kurių buvo imtasi šiam reglamentui įgyvendinti, pirmiausia susijusias su 5, 13, 42 ir 58 straipsniais.

147 straipsnis

Reglamentų (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, Nr. 1453/2001 ir Nr. 1454/2001 pakeitimai

1) Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnis pakeičiamas taip:

"6 straipsnis

1. Nusprendusi pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 [*] OL L 270, 2003 10 21, p. 1., nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams 70 straipsnį neskirti išmokų, Graikijos Respublika pateikia Komisijai paramos su galvijiena, kaip ir avienos ir ožkienos gamyba susijusioms tradicinėms veiklos rūšims programą, neviršijant mažesnių Egėjo salų suvartojimo poreikių.

Programą sudaro ir įgyvendina valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos.

2. Bendrija finansuoja šią programą neviršydama metinės sumos, sudarančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 [**] OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1)., pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 [***] OL L 341, 2001 12 22, p. 3. mažesnėse Egėjo salose įsisteigusiems gamintojams 2003 m. faktiškai sumokėtų priemokų sumą.

Komisija padidina šią sumą siekdama atsižvelgti į vietos gamybos išsivystymą. Vis dėlto, metinė suma jokiu būdu neviršija pagal šį reglamentą skiriamų priemokų už jautieną 2003 m. nustatytų viršutinių ribų sumos, padaugintos iš bazinių ir papildomų priemokų ir išmokų, taikomų 2003 m., bei pagal Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 2003 m. birželio 30 d. mažesnėse Egėjo salose įsisteigusių gamintojų turimų visų teisių į priemokas sumos, ir su nacionaliniu rezervu susijusios dalies, padaugintos iš 2003 m. taikytų priemokų ir išmokų.

3. Komisija imasi įgyvendinimo priemonių, patvirtina ir pakeičia programą, nustato ir padidina šio straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą sumą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Komisija, laikydamasi tos pačios tvarkos, gali peržiūrėti 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatytą ribą.

4. Kasmet iki balandžio 15 d. Graikijos institucijos pateikia programos įgyvendinimo ataskaitą."

2) Reglamento (EB) Nr. 1452/2001 9 straipsnis pakeičiamas taip:

"9 straipsnis

1. Nusprendusi pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams [*] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. 70 straipsnį neskirti išmokų, Prancūzija pateikia Komisijai paramos su galvijiena, kaip ir avienos ir ožkienos gamyba susijusioms tradicinėms veiklos rūšims ir priemonių, skirtų produktų kokybei gerinti programas, neviršijant Prancūzijos užjūrio departamentų suvartojimo poreikių.

Programas sudaro ir įgyvendina valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos.

2. Bendrija finansuoja šias programas neviršydama metinės sumos, sudarančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 [**] OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1)., pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 [***] OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Prancūzijos užjūrio departamentuose įsisteigusiems gamintojams 2003 m. faktiškai sumokėtų priemokų sumą.

Komisija padidina šią sumą siekdama atsižvelgti į vietos gamybos išsivystymą. Vis dėlto, metinė suma jokiu būdu neviršija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1452/2001 už jautieną skiriamų priemokų 2003 m. nustatytų viršutinių ribų sumos, padaugintos iš bazinių ir papildomų priemokų ir išmokų, taikomų 2003 m., bei pagal Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 2003 m. birželio 30 d. Prancūzijos užjūrio departamentuose įsisteigusių gamintojų turimų visų teisių į priemokas sumos, ir su nacionaliniu rezervu susijusios dalies, padaugintos iš 2003 m. taikytų priemokų ir išmokų.

3. Komisija imasi įgyvendinimo priemonių, patvirtina ir pakeičia programą, nustato ir padidina šio straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą sumą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Komisija, laikydamasi tos pačios tvarkos, gali peržiūrėti 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatytą ribą.

4. Kasmet iki balandžio 15 d. Prancūzijos institucijos pateikia programų įgyvendinimo ataskaitą."

3) Reglamentas (EB) Nr. 1453/2001 iš dalies keičiamas taip:

a) 13 straipsnis pakeičiamas taip:

"13 straipsnis

1. Nusprendusi pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams [*] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. 70 straipsnį neskirti išmokų, Portugalijos Respublika pateikia Komisijai paramos su galvijiena, kaip ir avienos ir ožkienos gamyba susijusioms tradicinėms veiklos rūšims ir priemonių, skirtų produktų kokybei gerinti programas, neviršijant Maderos suvartojimo poreikių.

Programą sudaro ir įgyvendina valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos.

2. Bendrija finansuoja šią programą neviršydama metinės sumos, sudarančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 [**] OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1)., pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 [***] OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Madeiroje įsisteigusiems gamintojams 2003 m. faktiškai sumokėtų priemokų sumą.

Komisija padidina šią sumą siekdama atsižvelgti į vietos gamybos išsivystymą. Vis dėlto, metinė suma jokiu būdu neviršija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1453/2001 už jautieną skiriamų priemokų 2003 m. nustatytų viršutinių ribų sumos, padaugintos iš bazinių ir papildomų priemokų ir išmokų, taikomų 2003 m., bei pagal Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 2003 m. birželio 30 d. Maderoje įsisteigusių gamintojų turimų visų teisių į priemokas sumos, ir su nacionaliniu rezervu susijusios dalies, padaugintos iš 2003 m. taikytų priemokų ir išmokų.

3. Komisija imasi įgyvendinimo priemonių, patvirtina ir pakeičia programą, nustato ir padidina šio straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą sumą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Komisija, laikydamasi tos pačios tvarkos, gali peržiūrėti 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatytą ribą.

4. Kasmet iki balandžio 15 d. Portugalijos Respublikos institucijos pateikia programos įgyvendinimo ataskaitą."

b) 22 straipsnio 2–5 dalys pakeičiamos taip:

"2. Nusprendusi pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 70 straipsnį neskirti išmokų, Portugalijos Respublika pateikia Komisijai paramos su galvijiena, kaip ir avienos ir ožkienos gamyba susijusioms tradicinėms veiklos rūšims ir priemonių, skirtų produktų kokybei gerinti, programą.

Programą sudaro ir įgyvendina valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos.

3. Bendrija finansuoja šią programą neviršydama metinės sumos, sudarančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 1254/1999, pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 Azorų salose įsisteigusiems gamintojams 2003 m. faktiškai sumokėtų priemokų sumą.

Komisija padidina šią sumą siekdama atsižvelgti į vietos gamybos išsivystymą. Vis dėlto, metinė suma jokiu būdu neviršija pagal šį reglamentą už jautieną skiriamų išmokų 2003 m. nustatytų viršutinių ribų sumos, padaugintos iš bazinių ir papildomų išmokų ir priemokų, taikomų 2003 m., bei pagal Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 – išmokų už karves žindenes atžvilgiu 2003 m. birželio 30 d. Azorų salose įsisteigusių gamintojų turimų visų teisių į išmokas sumos bei su nacionaliniais rezervais susijusių dalių, padaugintos iš 2003 m. taikytų išmokų ir priemokų.

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio a punkto i įtraukos taikymo atveju, Portugalijos Respublikos institucijos gali padidinti viršutinę Azorų salose mokamos išmokos už karvę žindenę ribą teises į išmoką už karves žindenes perkeldamos iš nacionalinės viršutinės ribos. Tokiu atveju atitinkama suma perkeliama iš viršutinės ribos, nustatytos taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio a punkto i įtrauką, į viršutinę ribą, nurodytą šio straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje.

4. Komisija imasi įgyvendinimo priemonių, patvirtina ir pakeičia programą, nustato ir padidina šio straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą sumą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Komisija, laikydamasi tos pačios tvarkos, gali peržiūrėti 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatytą ribą.

5. Kasmet iki balandžio 15 d. Portugalijos Respublikos institucijos pateikia programos įgyvendinimo ataskaitą.";

c) 22 straipsnio 6 dalis panaikinama.

d) 23 straipsnis pakeičiamas taip:

"23 straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu, apimančiu 1999/2000–2004/2005 prekybos metus, siekiant padalinti papildomą mokestį gamintojams, nurodytiems Reglamento (EEB) Nr. 3950/92 [61] 2 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, laikoma, kad prie viršijimo yra prisidėję tik to reglamento 9 straipsnio c punkte apibūdinti gamintojai, įsisteigę ir gaminantys Azorų salose, parduodantys kiekius, viršijančius jų referencinę kvotą, padidintą trečiojoje pastraipoje nurodytu procentiniu dydžiu.

Papildomas mokestis priklauso nuo kiekių, kuriais viršijama referencinė kvota, padidinta nepanaudotus kiekius perskirsčius pirmoje pastraipoje nurodytiems gamintojams proporcingai kiekvieno jų turimai referencinei kvotai ir neviršijant papildomo kiekio, susidarančio dėl šio padidėjimo.

Pirmojoje pastraipoje nurodytas procentinis dydis yra lygus atitinkamai 73000 tonų 1999/2000–2003/2004 ir 61500 tonų 2004/2005 prekybos metais ir bendro kiekvienoje valdoje 2000 m. kovo 31 d. esančių referencinių kvotų santykiui. Jis taikomas tik toms kiekvieno gamintojo referencinėms kvotoms, kurias jie turėjo 2000 m. kovo 31 d."

4) Reglamentas (EB) Nr. 1454/2001 iš dalies keičiamas taip:

a) 5 straipsnis pakeičiamas taip:

"5 straipsnis

1. Nusprendusi pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams [*] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. 70 straipsnį neskirti išmokų, Ispanijos Karalystė pateikia Komisijai paramos su galvijiena, kaip ir avienos ir ožkienos gamyba susijusioms tradicinėms veiklos rūšims ir priemonių, skirtų produktų kokybei gerinti programą, neviršijant Kanarų salų suvartojimo poreikių.

Programą sudaro ir įgyvendina valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos.

2. Bendrija finansuoja šią programą neviršydama metinės sumos, sudarančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 [**] OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1)., pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 [***] OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Kanarų salose įsisteigusiems gamintojams 2003 m. faktiškai sumokėtų priemokų sumą.

Komisija padidina šią sumą siekdama atsižvelgti į vietos gamybos išsivystymą. Vis dėlto, metinė suma jokiu būdu neviršija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1454/2001 už jautieną skiriamų priemokų 2003 m. nustatytų viršutinių ribų sumos, padaugintos iš bazinių ir papildomų priemokų ir išmokų, taikomų 2003 m., bei pagal Reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 2003 m. birželio 30 d. Kanarų salose įsisteigusių gamintojų turimų visų teisių į priemokas sumos, ir su nacionaliniu rezervu susijusios dalies, padaugintos iš 2003 m. taikytų priemokų ir išmokų.

3. Komisija imasi įgyvendinimo priemonių, patvirtina ir pakeičia programą, nustato ir padidina šio straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą sumą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Komisija, laikydamasi tos pačios tvarkos, gali peržiūrėti 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatytą ribą.

4. Kasmet iki balandžio 15 d. Ispanijos Karalystės institucijos pateikia programos įgyvendinimo ataskaitą."

b) 6 straipsnis panaikinamas.

148 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1868/94 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1868/94 iš dalies keičiamas taip:

1) įterpiamas toks 4a straipsnis:

"4a straipsnis

Minimali bulvių, skirtų bulvių krakmolo gamybai, kaina yra 178,31 euro už toną nuo 2004/2005 prekybos metų.

Ši kaina taikoma pristatytam į įmonę bulvių kiekiui, reikalingam vienai tonai krakmolo pagaminti.

Minimali kaina nustatoma pagal bulvėse esančio krakmolo kiekį."

2) 5 straipsnis pakeičiamas taip:

"5 straipsnis

22,25 eurų priemoka už toną pagaminto krakmolo yra mokama bulvių krakmolo gamybos įmonėms už bulvių krakmolo kiekį, pagamintą neviršijant 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos kvotos ribų, jeigu šios įmonės yra sumokėjusios bulvių augintojams 4a straipsnyje nurodytą minimalią kainą už visas bulves, reikalingas pagaminti krakmolo kiekiui, neviršijant tos kvotos ribų."

3) 7 straipsnis pakeičiamas taip:

"7 straipsnis

Šio reglamento nuostatos netaikomos bulvių krakmolo gamybai įmonėse, kurioms netaikoma šio reglamento 2 straipsnio 2 dalis ir kurios perka bulves, už kurias gamintojai negauna 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 93 straipsnyje numatytos išmokos [65]."

149 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1251/1999 iš dalies keičiamas taip:

1) 4 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

"baltymingiems augalams:

- 63,00 eurų už toną nuo 2004/2005 prekybos metų".

2) 4 straipsnio 4 dalyje "19 eurų už toną" suma pakeičiama "24 eurų už toną" suma.

3) 5 straipsnyje:

a) pirma pastraipa pakeičiama taip:

"2004/2005 prekybos metams prie išmokos už plotą mokamas 313 eurų už hektarą priedas už kietaisiais kviečiais apsėtą plotą tradicinėse auginimo zonose, kurios išvardytos II priede, neviršijant III priede nustatytų ribų.";

b) ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

"2004/2005 prekybos metams regionuose, kur kietųjų kviečių auginimas yra sėkmingai įsitvirtinęs, išskyrus II priede išvardytus regionus, suteikiama speciali 93 eurų už hektarą pagalba, neviršijant IV priede nustatyto hektarų skaičiaus."

150 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 iš dalies keičiamas taip:

1) 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje "20 %" pakeičiama į "40 %".

2) I priedo lentelėje dėl specialiosios išmokos Austrijai nustatyta riba pakeičiama į "373400".

3) II priedo lentelėje dėl išmokos už karvę žindenę Austrijai ir Portugalijai nustatytos ribos atitinkamai pakeičiamos į "375000" ir "416539".

151 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

"a) "ūkininkas" – tai ūkininkas, apibrėžtas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 2 straipsnio a punkte [66]."

b) trečioje dalyje žodžiai "Reglamentu (EB) Nr. 1251/1999" pakeičiami žodžiais "Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsniu".

2) 5 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje įtraukose žodžiai "Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 5a straipsnyje" pakeičiami žodžiais "Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnyje".

152 straipsnis

Kitų reglamentų pakeitimai

Išbraukiamos toliau nurodytos nuostatos:

a) Reglamento (EEB) Nr. 2358/71 3 straipsnis;

b) Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 3–25 straipsniai;

c) Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 3–11 straipsniai.

153 straipsnis

Panaikinimai

1. Reglamentas (EEB) Nr. 3508/92 panaikinamas. Tačiau jis ir toliau taikomas kalendorinių metų iki 2005 m. tiesioginių išmokų paraiškoms.

2. Reglamentas (EB) Nr. 1017/94 panaikinamas nuo 2005 m. sausio 1 d.

3. Reglamentas (EB) Nr. 1577/96 ir Reglamentas (EB) Nr. 1251/1999 panaikinami. Tačiau jie ir toliau taikomi 2004/2005 prekybos metams.

4. Reglamentas (EB) Nr. 1259/1999 panaikinamas nuo 2004 m. gegužės 1 d. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 2a ir 11 straipsniai ir tam, kad jie būtų taikomi, to reglamento priedas ir toliau taikomi iki 2005 m. gruodžio 31 d. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 3, 4, 5 straipsniai ir tam, kad jie būtų taikomi, to reglamento priedas ir toliau taikomi iki 2004 m. gruodžio 31 d.

5. Nuorodos į panaikintus reglamentus suprantamos kaip nuorodos į šį reglamentą.

154 straipsnis

Supaprastintos schemos pereinamojo laikotarpio taisyklės

Tais atvejais, kai valstybė narė taiko Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 2a straipsnyje nurodytą supaprastintą schemą, taikomos tokios nuostatos:

a) paskutinieji metai, kai dalyviai gali pateikti naujas paraiškas, yra 2003 m.;

b) dalyviai ir toliau gauna pagal supaprastintą schemą nustatytą sumą iki 2005 m.;

c) šio reglamento II antraštinės dalies 1 ir 2 skyriai netaikomi pagalbos dydžiams, suteikiamiems pagal supaprastintą schemą dalyvavimo schemoje laikotarpiu;

d) supaprastintoje schemoje dalyvaujantys ūkininkai neturi teisės kreiptis dėl bendrosios išmokos tol, kol jie dalyvauja supaprastintoje schemoje. Padavus paraišką bendrosios išmokos schemai, pagal supaprastintą schemą skiriamas pagalbos dydis įtraukiamas į 37 straipsnyje nurodytą referencinę sumą ir apskaičiuojamas bei patikslinamas pagal šio Reglamento III antraštinės dalies 2 skyrių.

155 straipsnis

Kitos pereinamojo laikotarpio taisyklės

Kitos priemonės, kurių reikia, siekiant palengvinti perėjimą nuo 152 ir 153 straipsniuose nurodytuose reglamentuose numatytos tvarkos iki šiame reglamente numatytos tvarkos, ypač dėl Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 4, 5 straipsnių ir priedo, Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio taikymo ir nuo nuostatų, susijusių su modernizavimo planais, pateiktais Reglamente (EEB) Nr. 1035/72, iki tvarkos, nustatytos šio reglamento 83–87 straipsniuose, gali būti patvirtinamos šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 152 ir 153 straipsniuose nurodyti reglamentai ir straipsniai ir toliau taikomi, siekiant nustatyti VII priede nurodytas referencines sumas.

156 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos, taikant tokias išimtis:

a) II antraštinės dalies 4 ir 5 skyriai taikomi 2005 m. ir vėlesnių kalendorinių metų išmokų paraiškoms. Tačiau 28 straipsnio 2 dalis taikoma išmokų pagal IV antraštinės dalies 1–7 skyrius paraiškoms nuo 2004 m. sausio 1 d.

b) IV antraštinės dalies 1, 2, 3, 6 skyriai ir 149 straipsnis taikomi nuo 2004/2005 prekybos metų.

c) IV antraštinės dalies 4, 5, 7 skyriai ir 150 straipsnis taikomi nuo 2004 m. sausio 1 d.

d) II antraštinės dalies 1 skyrius, 20 straipsnis, III antraštinė dalis, IV antraštinės dalies 8, 10, 11, 12 ir 13 skyriai bei 147 straipsnis taikomi nuo 2005 m. sausio 1 d., išskyrus 147 straipsnio 3 dalies d punktą, kuris taikomas nuo 2003 m. balandžio 1 d.

e) IV antraštinės dalies 9 skyrius taikomas nuo 2005/2006 prekybos metų.

f) 151 ir 152 straipsniai taikomi nuo 2005 m. sausio 1 d., išskyrus 152 straipsnio a punktą, kuris taikomas nuo 2005/2006 prekybos metų.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. rugsėjo 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Alemanno

[1] 2003 m. birželio 5 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[2] OL C 208, 2003 9 3, p. 64.

[3] 2003 m. liepos 2 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 160, 1999 6 26, p. 113. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1244/2001 (OL L 173, 2001 6 27, p. 1).

[5] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[6] OL L 355, 1992 12 5, p. 1. Reglamentas su paslutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 495/2001 (OL L 72, 2001 3 14, p. 6).

[7] OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

[8] OL L 193, 2000 7 29, p. 16. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 651/2002 (OL L 101, 2002 4 17, p. 3).

[9] OL L 197, 1994 7 30, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 962/2002 (OL L 149, 2002 6 7, p. 1).

[10] OL L 198, 2001 7 21, p. 26.

[11] OL L 112, 1994 5 3, p. 2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2582/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 5).

[12] OL L 206, 1996 8 16, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 811/2000 (OL L 100, 2000 4 20, p. 1).

[13] OL L 160, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1038/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 16).

[14] OL L 246, 1971 11 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 154/2002 (OL L 25, 2002 1 29, p. 18).

[15] OL L 184, 1993 7 27, p. 1 (OL L 68, 2002 3 12, p. 4). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 442/2002.

[16] OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[17] OL L 198, 2001 7 21, p. 11.

[18] OL L 198, 2001 7 21, p. 45. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1922/2002 (OL L 293, 2002 10 29, p. 11).

[19] OL L 341, 2001 12 22, p. 3.

[20] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[21] OL L 355, 1992 12 15, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[22] OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

[23] OL L 172, 1966 9 30, p. 3025/66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1513/2001 (OL L 201, 2001 7 26, p. 4).

[24] OL L 215, 1992 7 30, p. 85. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).

[25] 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2419/2001, nustatantis išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 327, 2001 12 12, p. 11). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2550/2001 (OL L 341, 2001 12 22, p. 105).

[26] OL L 132, 1990 5 23, p. 17. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 341, 2001 12 22, p. 3).

[27] OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 (OL L 7, 2003 1 11, p. 64).

[28] OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 453/2002 (OL L 72, 2002 3 14, p. 9).

[29] OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[30] OL L 118, 1972 5 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1363/95 (OL L 132, 1995 6 16, p. 8).

[31] OL L 123, 2003 5 17, p. 42.

[32] OL L 405, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 572/2003 (OL L 82, 2003 3 29, p. 20).

[33] OL L 270, 2003 10 21, p. 123.

[35] 1999 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2316/1999, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1251/1999, dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos taikymo taisykles (OL L 280, 1999 10 30, p. 43). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1035/2003 (OL L 150, 2003 6 18, p. 24).

[37] OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

[43] OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1105/2003 (OL L 158, 2003 6 27, p. 3).

[48] 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 16, p. 3). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[49] 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3).

[50] OL L 147, 1993 6 18, p. 25.

[51] 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3887/92, nustatantis išsamias tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo taisykles (OL L 391, 1992 12 31, p. 36). Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 2419/2001 (OL L 327, 2001 12 12, p. 11).

[61] OL L 405, 1999 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 572/2003 (OL L 82, 2003 3 29, p. 20).

[65] OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

[66] OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Tiesioginių išmokų, nurodytų 1 straipsnyje, sąrašas

Sektorius | Teisinis pagrindas | Pastabos |

Bendroji išmoka | Šio reglamento III antraštinė dalis | Atsieta išmoka (žr. VI priedą) |

Kietieji kviečiai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyrius | Pagalba už plotą (priemoka už kokybę) |

Baltymingi augalai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 2 skyrius | Pagalba už plotą |

Ryžiai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 3 skyrius | Pagalba už plotą |

Riešutai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 4 skyrius | Pagalba už plotą |

Energetiniai augalai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 5 skyrius | Pagalba už plotą |

Krakmolo gamybai skirtos bulvės | Šio reglamento IV antraštinės dalies 6 skyrius | Pagalba gamybai |

Pienas ir pieno produktai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 7 skyrius | Priemoka už pieną ir papildoma išmoka |

Pasėliai Suomijoje ir tam tikruose Švedijos regionuose | Šio reglamento IV antraštinės dalies 8 skyrius | Konkreti regioninė pagalba už pasėlius |

Sėklos | Šio reglamento IV antraštinės dalies 9 skyrius | Pagalba gamybai |

Pasėliai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 10 skyrius | Pagalba už plotą, įskaitant išmokas už atidėtą žemę, išmokas už silosui auginamą žolę, papildomas sumas, priedą už kietuosius kviečius ir specialią pagalbą |

Avys ir ožkos | Šio reglamento IV antraštinės dalies 11 skyrius | Išmoka už ėriavedes ir ožkavedes, priemoka ir tam tikros papildomos išmokos |

Galvijai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 12 skyrius | Specialioji išmoka, sezoniškumo mažinimo priemoka, išmoka už karvę žindenę (įskaitant, kai mokama už telyčias ir įskaitant papildomas nacionalines priemokas už karves žindenes, kai finansuojama bendrai), skerdimo išmoka, ekstensyvinimo išmoka, papildomos išmokos |

Ankštiniai augalai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 13 skyrius | Pagalba už plotą |

Konkretūs ūkininkavimo metodai ir kokybiška produkcija | Šio reglamento 69 straipsnis | |

Sausieji pašarai | Šio reglamento 71 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa | |

"Smulkių ūkininkų" schema | Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 2a straipsnis | Pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą ūkininkams, gaunantiems mažiau kaip 1250 eurų |

Alyvuogių aliejus | Reglamento 136/66/EEB 5 straipsnio 1 dalis | Pagalba gamybai |

Šilkverpiai | Reglamento (EEB) Nr. 845/72 1 straipsnis | Pagalba auginimui skatinti |

Bananai | Reglamento (EEB) Nr. 404/93 12 straipsnis | Pagalba gamybai |

Džiovintos vynuogės | Reglamento (EB) Nr. 2201/96 7 straipsnio 1 dalis | Pagalba už plotą |

Tabakas | Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 3 straipsnis | Pagalba gamybai |

Apyniai | Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 12 straipsnis, Reglamentas (EEB) Nr. 1098/98 | Pagalbos už plotą išmokos tik už laikiną pūdymą |

POSEIDOM | Reglamento (EB) Nr. 1452/2001 9 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnis | Sektoriai: galvijai; cukrus; žalia vanilė |

POSEIMA | Reglamento (EB) Nr. 1453/2001 13 straipsnis, 16, 17 straipsniai, 28 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis, 22 straipsnio 2–4 ir 7 dalys, 27, 29 straipsniai ir 30 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys | Sektoriai: galvijai; pienas; bulvės; cukrus; vytelės; ananasai; tabakas; sėklinės bulvės; cikorijos ir arbata |

POSEICAN | Reglamento (EB) Nr. 1454/2001 5 straipsnis, 9 ir 14 straipsniai | Sektoriai: galvijai, avys ir ožkos; bulvės |

Egėjo salos | Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnis, 8, 11 ir 12 straipsniai | Sektoriai: galvijai; bulvės; alyvuogės; medus |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

(milijonai eurų) |

Valstybė narė | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |

Belgija | 4,7 | 6,2 | 7,7 | 7,7 | 7,7 | 7,7 | 7,7 | 7,7 |

Danija | 7,7 | 10,3 | 12,9 | 12,9 | 12,9 | 12,9 | 12,9 | 12,9 |

Vokietija | 40,4 | 54,6 | 68,3 | 68,3 | 68,3 | 68,3 | 68,3 | 68,3 |

Graikija | 40,4 | 53,9 | 67,4 | 67,4 | 67,4 | 67,4 | 67,4 | 67,4 |

Ispanija | 55,1 | 74,3 | 92,9 | 92,9 | 92,9 | 92,9 | 92,9 | 92,9 |

Prancūzija | 51,4 | 68,7 | 85,9 | 85,9 | 85,9 | 85,9 | 85,9 | 85,9 |

Airija | 15,3 | 20,4 | 25,5 | 25,5 | 25,5 | 25,5 | 25,5 | 25,5 |

Italija | 62,3 | 83,7 | 104,6 | 104,6 | 104,6 | 104,6 | 104,6 | 104,6 |

Liuksemburgas | 0,2 | 0,3 | 0,4 | 0,4 | 0,4 | 0,4 | 0,4 | 0,4 |

Nyderlandai | 6,8 | 9,2 | 11,5 | 11,5 | 11,5 | 11,5 | 11,5 | 11,5 |

Austrija | 12,4 | 17,1 | 21,3 | 21,3 | 21,3 | 21,3 | 21,3 | 21,3 |

Portugalija | 11,3 | 15,4 | 19,2 | 19,2 | 19,2 | 19,2 | 19,2 | 19,2 |

Suomija | 8,0 | 10,8 | 13,6 | 13,6 | 13,6 | 13,6 | 13,6 | 13,6 |

Švedija | 6,6 | 8,8 | 11,0 | 11,0 | 11,0 | 11,0 | 11,0 | 11,0 |

Jungtinė Karalystė | 17,7 | 23,6 | 29,5 | 29,5 | 29,5 | 29,5 | 29,5 | 29,5 |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, nurodyti 3 ir 4 straipsniuose

A. Taikytini nuo 2005 m. sausio 1 d.

Aplinka

1. | 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979 4 25, p. 1) | 3 straipsnis, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 5, 7 ir 8 straipsniai |

2. | 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos (OL L 20, 1980 1 26, p. 43) | 4 ir 5 straipsniai |

3. | 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 181, 1986 7 4, p. 6) | 3 straipsnis |

4. | 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1) | 4 ir 5 straipsniai |

5. | 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7) | 6, 13 ir 15 straipsniai bei 22 straipsnio b punktas |

Visuomenės ir gyvūnų sveikataGyvūnų identifikavimas ir registravimas

6. | 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 92/102/EEB dėl gyvūnų identifikavimo ir registravimo (OL L 355, 1992 12 5, p. 32) | 3, 4 ir 5 straipsniai |

7. | 1997 m. gruodžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2629/97, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 820/97 dėl prie ausų tvirtinamų įsagų, valdų registrų bei pasų, naudojamų pagal galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą, įgyvendinimo taisykles (OL L 354, 1997 12 30, p. 19) | 6 ir 8 straipsniai |

8. | 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1) | 4 ir 7 straipsniai |

B. Taikytini nuo 2006 m. sausio 1 d.

Visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata

9. | 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos priemonių pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1) | 3 straipsnis |

10. | 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3) | 3, 4, 5 ir 7 straipsniai |

11. | 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos instituciją ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1) | 14, 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis, 18, 19 ir 20 straipsniai |

12. | 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1) | 7, 11, 12, 13 ir 15 straipsniai |

Pranešimas apie ligas

13. | 1985 m. lapkričio 18 d. Tarybos direktyva 85/511/EEB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių įdiegimo (OL L 315, 1985 11 26, p. 11) | 3 straipsnis |

14. | 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (OL L 62, 1993 3 15, p. 69) | 3 straipsnis |

15. | 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2000/75/EB, nustatanti konkrečias mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo nuostatas (OL L 327, 2000 12 22, p. 74) | 3 straipsnis |

C. Taikytini nuo 2007 m. sausio 1 d.

Gyvūnų gerovė

16. | 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/629/EEB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 340, 1991 12 11, p. 28) | 3 ir 4 straipsniai |

17. | 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/630/EEB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (OL L 340, 1991 12 11, p. 33) | 3 straipsnis ir 4 straipsnio 1 dalis |

18. | 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23) | 4 straipsnis |

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

5 straipsnyje nurodyta gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė

Problema | Standartai |

Dirvos erozija: Apsaugoti dirvą atitinkamomis priemonėmis | Minimali dirvožemio dangaMinimalus žemės naudojimas, atsižvelgiant į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygasIšlaikytos terasos |

Dirvos organinės medžiagos: Atitinkama praktika išlaikyti dirvos organinių medžiagų koncentracijas | Sėjomainos standartai, kur taikytiniAriamųjų ražienų naudojimas |

Dirvos struktūra: Išlaikyti dirvos struktūrą atitinkamomis priemonėmis | —Tinkamų žemės ūkio mašinų naudojimas |

Minimalus naudojimo lygis: Užtikrinti minimalų naudojimo lygį ir išvengti buveinių savybių pablogėjimo | Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimasDaugiamečių ganyklų apsaugaKraštovaizdžio požymių išsaugojimasNepageidaujamos augalijos skverbimosi į žemės ūkio paskirties žemę išvengimas |

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

26 straipsnyje nurodytos suderinamos paramos schemos

Sektorius | Teisinis pagrindas | Pastabos |

Džiovintos vynuogės | Reglamento (EB) Nr. 2201/96 7 straipsnio 1 dalis | Su plotu susijusi pagalba |

Tabakas | Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 3 straipsnis | Pagalba gamybai |

Apyniai | Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 12 straipsnis ir Reglamentas (EB) Nr. 1098/98 | Su plotu susijusi pagalba; išmokos už laikiną pūdymą ir išnaikinimo išmokos |

Agrarinė aplinkosauga | Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 II antraštinės dalies VI skyrius (22–24 straipsniai) ir 55 straipsnio 3 dalis | Su plotu susijusi pagalba |

Miškininkystė | Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnis ir 55 straipsnio 3 dalis | Su plotu susijusi pagalba |

Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais | Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 II antraštinės dalies V skyrius (13–21 straipsniai) ir 55 straipsnio 3 dalis | Su plotu susijusi pagalba |

Alyvuogių aliejus | Reglamento 136/66/EEB 5 straipsnio 1 dalis | Pagalba gamybai |

Medvilnė | Reglamento (EB) Nr. 1554/95 8 straipsnis | Pagalba gamybai |

Sausieji pašarai | Reglamento (EB) Nr. 603/95 10 ir 11 straipsniai | Pagalba gamybai |

Citrusų vaisiai, skirti perdirbimui | Reglamento (EB) Nr. 2202/96 1 straipsnis | Pagalba gamybai |

Pomidorai, skirti perdirbimui | Reglamento (EB) Nr. 2201/96 2 straipsnis | Pagalba gamybai |

Vynas | Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 11–15 straipsniai | Pagalba perplanavimui ir konversijai |

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

Tiesioginių išmokų, susijusių su 33 straipsnyje nurodyta bendrąja išmoka, sąrašas

Sektorius | Teisinis pagrindas | Pastabos |

Pasėliai | Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 2, 4 ir 5 straipsniai | Pagalba už plotą, įskaitant išmokas už atidėtą žemę, išmokas už silosui auginamą žolę, papildomas sumas, priedą už kietuosius kviečius ir specialią pagalbą |

Bulvių krakmolas | Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 8 straipsnio 2 dalis | Išmoka ūkininkams, auginantiems bulvių krakmolo gamybai skirtas bulves |

Ankštiniai augalai | Reglamento (EB) Nr. 1577/96 1 straipsnis | Pagalba už plotą |

Ryžiai | Reglamento (EB) Nr. 3072/95 6 straipsnis | Pagalba už plotą |

Sėklos | Reglamento (EEB) Nr. 2358/71 3 straipsnis | Pagalba gamybai |

Galvijai | Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 4, 5, 6, 10, 11, 13 ir 14 straipsniai | Specialioji išmoka, sezoniškumo mažinimo priemoka, išmoka už karvę žindenę (įskaitant, kai mokama už telyčias ir įskaitant papildomas nacionalines priemokas už karves žindenes, kai finansuojama bendrai), skerdimo išmoka, ekstensyvinimo išmoka, papildomos išmokos |

Pienas ir pieno produktai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 7 skyrius | Priemoka už pieną ir papildomos išmokos |

Avys ir ožkos | Reglamento (EB) Nr. 2467/98 5 straipsnis, Reglamento (EEB) Nr. 1323/90 1 straipsnis, Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 4, 5 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio 2 dalies pirma, antra ir ketvirta įtraukos | Išmoka už ėriavedes ir ožkavedes, priemoka ir tam tikros papildomos išmokos |

POSEIDOM | Reglamento (EB) Nr. 1452/2001 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktai | Sektoriai: galvijai |

POSEIMA | Reglamento (EB) Nr. 1453/2001 13 straipsnio 2 ir 3 dalys, 22 straipsnio 2 ir 3 dalys | Sektoriai: galvijai |

POSEICAN | Reglamento (EB) Nr. 1454/2001 5 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys | Sektoriai: galvijai; avys ir ožkos |

Egėjo salos | Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnio 2 ir 3 dalys | Sektoriai: galvijai |

Sausieji pašarai | Reglamento (EEB) Nr. 603/95 3 straipsnis | Išmoka už perdirbtus produktus (pagal šio reglamento VII priedo D punktą) |

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

37 straipsnyje nurodytos referencinės sumos apskaičiavimas

A. Pagalbos už plotą

1. Kai ūkininkas gavo pagalbą už plotą, hektarų skaičius, kuris nurodomas dviejų ženklų po kablelio tikslumu ir už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirtos išmokos, dauginamas iš tokių dydžių:

1.1. Javams, įskaitant kietuosius kviečius, aliejinių augalų sėklas, baltymingus augalus, linų sėmenis, pluoštinius linus ir kanapes, silosui auginamą žolę ir atidėtą žemę:

- 63 eurų už toną, dauginant iš vidutinio javų derlingumo pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 4 straipsnio 2 dalį, kuris atitinkamam regionui nustatytas 2002 kalendoriniams metams taikomame regionavimo plane.

Šis punktas taikomas nepažeidžiant valstybių narių nuostatų, nustatytų taikant Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio 6 dalį.

Nukrypstant nuo 38 straipsnio, linams ir kanapėms vidurkis apskaičiuojamas pagal hektarų, už kuriuos 2001 ir 2002 kalendoriniais metais buvo skirta išmoka, skaičių.

1.2. Ryžiams:

- 102 eurų už toną, dauginant iš tokio vidutinio derlingumo:

Valstybės narės | Derlingumas (t/ha) |

Ispanija | 6,35 |

Prancūzija

—Metropolijos teritorija | 5,49 |

—Prancūzijos Gajana | 7,51 |

Graikija | 7,48 |

Italija | 6,04 |

Portugalija | 6,05 |

1.3. Ankštiniams augalams:

- lęšiams ir dvispalviams raženiams – 181 eurų už hektarą

- vikiams – 175,02 eurų už hektarą 2000 m., 176,60 eurų už hektarą 2001 m. ir 150,52 eurų už hektarą 2002 m.

2. Kai ūkininkas gavo priedą arba specialią pagalbą už kietuosius kviečius, hektarų skaičius, kuris nurodomas dviejų ženklų po kablelio tikslumu ir už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirtos išmokos, dauginamas iš tokių dydžių:

Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 II priede ir Reglamento (EB) Nr. 2316/1999 IV priede išvardytose zonose:

- 291 eurų už hektarą už 2005 kalendorinius metus skirtinai bendrajai išmokai,

- 285 eurų už hektarą už 2006 m. ir vėlesnius kalendorinius metus skirtinai bendrajai išmokai.

Reglamento (EB) Nr. 2316/1999 V priede išvardytose zonose:

- 46 eurų už hektarą už 2005 kalendorinius metus skirtinai bendrajai išmokai.

3. Pirmesniuose punktuose "hektarų skaičius" – tai nustatytas hektarų, kurių atžvilgiu buvo įvykdyti visi pagalbos skyrimo taisyklių nustatyti reikalavimai, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio taikymą, skaičius, atitinkantis kiekvieną iš šio reglamento VI priede išvardytų skirtingų pagalbos už plotą rūšių. Ryžių atžvilgiu, nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 3072/95 6 straipsnio 5 dalies, tais atvejais, kai ryžiais užsėti plotai referenciniu laikotarpiu valstybėje narėje viršijo tam laikotarpiui nustatytą maksimalų garantuojamą plotą, pagalbos dydis už hektarą proporcingai sumažinamas.

B. Išmoka už bulvių krakmolą

Kai ūkininkas gavo išmoką už bulvių krakmolą, išmokos dydis apskaičiuojamas, dauginant tonų, už kurias atitinkamai kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta išmoka, skaičių iš 44,22 eurų už bulvių krakmolo toną. Valstybės narės apskaičiuoja hektarų, įtrauktinų į bendrosios išmokos apskaičiavimą, skaičių proporcingai pagaminto bulvių krakmolo tonų skaičiui, už kurį atitinkamai kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 8 straipsnio 2 dalyje numatyta pagalba, neviršijant bazinio ploto ribų, kurias turi nustatyti Komisija, remdamasi hektarų skaičiumi, apie kurį pranešė valstybės narės ir kuris yra numatytas auginimo sutartyje referenciniu laikotarpiu.

C. Priemokos ir priedai už gyvulius

Kai ūkininkas gavo priemokas ir (arba) priedus už gyvulius, dydis apskaičiuojamas, dauginant nustatytų gyvulių, už kuriuos kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta išmoka, skaičių iš dydžių už gyvulį, nustatytų atitinkamais VI priede nurodytais straipsniais 2002 kalendoriniams metams, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 4 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį arba Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 8 straipsnio 3 dalį.

Nukrypstant nuo 38 straipsnio, pagal Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 11 straipsnio 2 dalies pirmą, antrą ir ketvirtą įtraukas skiriamų papildomų išmokų už avis ir ožkas vidurkis apskaičiuojamas pagal gyvulių, už kuriuos buvo suteikta išmoka 2002 kalendoriniais metais, skaičių.

Tačiau neatsižvelgiama į išmokas, suteikiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 4 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

Be to, nukrypstant nuo 38 straipsnio, Komisijos reglamento (EB) Nr. 2349/1999 32 straipsnio 11 ir 12 dalių ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1458/2001 4 straipsnio taikymo atveju, gyvulių skaičius, už kurį nurodytų priemonių taikymo metais buvo skirta išmoka ir į kurį reikia atsižvelgti apskaičiuojant referencinę sumą, negali būti didesnis už gyvulių skaičiaus, už kurį kalendoriniais metais, per kuriuos minėtos priemonės nebuvo taikomos, buvo skirta išmoka, vidurkį.

D. Sausieji pašarai

Kai ūkininkas pašarus pristatė pagal sutartį, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 603/95 9 straipsnio c punkte, arba pagal su plotais susijusias deklaracijas, kaip numatyta to paties reglamento 10 straipsnyje, valstybės narės apskaičiuoja į referencinę sumą įtrauktiną dydį proporcingai pagamintų sausųjų pašarų tonų skaičiui, už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta to reglamento 3 straipsnyje numatyta pagalba, neviršijant toliau nurodytų milijonais eurų išreikštų viršutinių ribų.

Valstybė narė | Pašarų, perdirbtų į Reglamento (EB) Nr. 603/95 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus produktus, viršutinės ribos (dehidruoti pašarai) | Pašarų, perdirbtų į Reglamento (EB) Nr. 603/95 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus produktus, viršutinės ribos (saulėje džiovinti pašarai) | Bendros viršutinės ribos |

Belgijos ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga | 0,049 | | 0,049 |

Danija | 5,424 | | 5,424 |

Vokietija | 11,888 | | 11,888 |

Graikija | 1,101 | | 1,101 |

Ispanija | 42,124 | 1,951 | 44,075 |

Prancūzija | 41,155 | 0,069 | 41,224 |

Airija | 0,166 | | 0,166 |

Italija | 17,999 | 1,586 | 19,585 |

Nyderlandai | 6,804 | | 6,804 |

Austrija | 0,070 | | 0,070 |

Portugalija | 0,102 | 0,020 | 0,122 |

Suomija | 0,019 | | 0,019 |

Švedija | 0,232 | | 0,232 |

Jungtinė Karalystė | 1,950 | | 1,950 |

Valstybės narės apskaičiuoja hektarų, įtrauktinų į referencinių sumų apskaičiavimą, skaičių proporcingai pagamintų sausųjų pašarų tonų skaičiui, už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta Reglamento (EB) Nr. 603/95 3 straipsnyje numatyta pagalba, neviršijant bazinio ploto ribų, kurias turi nustatyti Komisija, remdamasi hektarų skaičiumi, apie kurį pranešė valstybės narės, kuris yra numatytas auginimo sutartyje arba su plotais susijusioje deklaracijoje referenciniu laikotarpiu.

E. Regioninė pagalba

Konkrečiuose regionuose apskaičiuojant referencinę sumą įtraukiamos tokios sumos:

- 24 eurų už toną, dauginant iš derlingumo, naudojamo išmokoms už plotą už javus, aliejinių augalų sėklas, linų sėmenis ir pluoštinius linus bei kanapes Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 4 straipsnio 4 dalyje nurodytuose regionuose,

- suma už gyvulį, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1452/2001 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, Reglamento (EB) Nr. 1453/2001 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Reglamento (EB) Nr. 1454/2001 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dauginant iš gyvulių, už kuriuos tokia išmoka buvo skirta 2002 m., skaičiaus,

- suma už gyvulį, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, dauginant iš gyvulių, už kuriuos tokia išmoka buvo skirta 2002 m., skaičiaus.

F. Pagalba už sėklas

Kai ūkininkas gavo pagalbą už sėklų gamybą, suma apskaičiuojama dauginant tonų, už kurias tokia išmoka buvo skirta kiekvienais referencinio laikotarpio metais, skaičių iš sumos už toną, nustatytos pagal Reglamento (EEB) Nr. 2358/71 3 straipsnį. Valstybės narės apskaičiuoja hektarų, įtrauktinų į bendrosios išmokos apskaičiavimą, skaičių proporcingai sertifikuojamam plotui, už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta Reglamento (EEB) Nr. 2358/71 3 straipsnyje numatyta pagalba, neviršijant bazinio ploto ribų, kurias turi nustatyti Komisija pagal bendrą sertifikuojamą plotą, apie kurį buvo pranešta Komisijai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3083/73. Šis bendras plotas neapima sertifikuojamo ploto ryžiams (Oryza sativa L.), kviečiams spelta (Triticum spelta L.), pluoštiniams ir sėmeniniams linams (Linum usitatissimum L.) ir kanapėms (Cannabis sativa L.), kuris jau buvo deklaruotas pasėliams.

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

(milijonais eurų) |

Valstybė narė | 2005 | 2006 | 2007 m. ir vėliau |

Belgija | 411 | 411 | 528 |

Danija | 838 | 838 | 996 |

Vokietija | 4479 | 4479 | 5468 |

Graikija | 837 | 834 | 856 |

Ispanija | 3244 | 3240 | 3438 |

Prancūzija | 7199 | 7195 | 8055 |

Airija | 1136 | 1136 | 1322 |

Italija | 2539 | 2530 | 2882 |

Liuksemburgas | 27 | 27 | 37 |

Nyderlandai | 386 | 386 | 779 |

Austrija | 613 | 613 | 711 |

Portugalija | 452 | 452 | 518 |

Suomija | 467 | 467 | 552 |

Švedija | 612 | 612 | 729 |

Jungtinė Karalystė | 3350 | 3350 | 3868 |

--------------------------------------------------

IX PRIEDAS

66 straipsnyje nurodytų pasėlių sąrašas

KN kodas | Aprašymas |

I.JAVAI

10011000 | Kietieji kviečiai |

100190 | Kiti kviečiai ir meslinas, išskyrus kietuosius kviečius |

10020000 | Rugiai |

100300 | Miežiai |

10040000 | Avižos |

1005 | Kukurūzai |

100700 | Grūdinis sorgas |

1008 | Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas (strypainio sėklos); kiti javai |

07099060 | Cukriniai kukurūzai |

II.ALIEJINIŲ AUGALŲ SĖKLOS

120100 | Sojos pupelės |

ex120500 | Rapsų sėklos |

ex12060010 | Saulėgrąžų sėklos |

III.BALTYMINGI AUGALAI

071310 | Žirniai |

071350 | Pašarinės pupos |

ex12092950 | Saldieji lubinai |

IV.LINAI

ex120400 | Linų sėmenys (Linum usitatissimum L.) |

ex53011000 | Linai, žaliaviniai arba mirkyti, pluoštiniai (Linum usitatissimum L.) |

V.KANAPĖS

ex53021000 | Kanapės, žaliavinės arba mirkytos, pluoštinės (Cannabis sativaL.) |

--------------------------------------------------

X PRIEDAS

74 straipsnyje nurodytos tradicinės kietųjų kviečių auginimo zonos

GRAIKIJA

Šių regionų nomai (prefektūros)

Vidurio Graikija

Peloponesas

Jonijos salos

Tesalija

Makedonija

Egėjo salos

Trakija

ISPANIJA

Provincijos

Almerija

Badachosas

Burgosas

Kadisas

Kordoba

Granada

Huelva

Jaén

Malaga

Navara

Salamanka

Sevilija

Toledas

Samora

Saragosa

AUSTRIJA

Panonija:

1. Gebiete der Bezirksbauernkammern (Apygardų ūkininkų valdybų teritorijos)

2046 Tulnerfeldas-Klosternburgas

2054 Badenas

2062 Bruck/Leitha-Schwechat

2089 Badenas

2101 Gasendorfas

2241 Hollabrunn

2275 Tulnerfeldas-Klosternburgas

2305 Korneburgas

2321 Mistelbachas

2330 Kremsas/Dunojus

2364 Gasendorfas

2399 Mistelbachas

2402 Medlingas

2470 Mistelbachas

2500 Hollabrunn

2518 Hollabrunn

2551 Bruck/Leitha-Schwechat

2577 Korneburgas

2585 Tulnerfeldas-Klosternburgas

2623 Wr. Neustadt

2631 Mistelbachas

2658 Gasendorfas

2. Gebiete der Bezirksreferate (Apygardų skyrių teritorijos)

3018 Neusiedl/See

3026 Eizenštatas

3034 Matersburgas

3042 Oberpulendorfas

3. Gebiete der Landwirtschaftskammer (Žemės ūkio rūmų teritorijos)

1007 Viena

PRANCŪZIJA

Regionai

Vidurio Pirėnai

Provansas-Alpės-Žydroji pakrantė

Langedokas-Rusijonas

Departamentai [1]

Ardešas

Dromas

ITALIJA

Regionai

Abrucis

Bazilikata

Kalabrija

Kampanija

Lacijus

Markė

Molizė

Umbrija

Apulija

Sardinija

Sicilija

Toskana

PORTUGALIJA

Apygardos

Santarenas

Lisabona

Setubalis

Portalegrė

Evora

Beža

Faras

[1] Kiekvienas iš šių departamentų gali būti susietas su vienu iš pirmiau išvardytų regionų.

--------------------------------------------------

XI PRIEDAS

99 straipsnyje nurodytų sėklų rūšių sąrašas

(EUR/100 kg) |

KN kodas | Prekės aprašymas | Pagalbos dydis |

1.Cere

10019010 | Triticum spelta L. | 14,37 |

10061010 | Oryza sativa L. | |

—ilgagrūdžių veislės, kurių grūdai ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 3 arba lygus 3 | 17,27 |

—kitos veislės, kurių grūdai ilgesni, trumpesni arba lygus 6,0 mm, o ilgio ir pločio santykis mažesnis kaip 3 | 14,85 |

2.Oleagineae

ex12040010 | Linum usitatissimum L. (pluoštiniai linai) | 28,38 |

ex12040010 | Linum usitatissimum L. (sėmeniniai linai) | 22,46 |

ex12079910 | Cannabis sativa L. (veislės, kuriose yra ne daugiau kaip 0,2 % tetrahidrokanabinolio) | 20,53 |

3.Gramineae

ex12092910 | Agrostis canina L. | 75,95 |

ex12092910 | Agrostis gigantea Roth. | 75,95 |

ex12092910 | Agrostis stolonifera L. | 75,95 |

ex12092910 | Agrostis capillaris L. | 75,95 |

ex12092980 | Arrhenatherum elatius (L.) P. Beauv. ex J.S. ir K.B. Prest. | 67,14 |

ex12092910 | Dactylis glomerata L. | 52,77 |

ex12092380 | Festuca arundinacea Schreb. | 58,93 |

ex12092380 | Festuca ovina L. | 43,59 |

12092311 | Festuca pratensis Huds. | 43,59 |

12092315 | Festuca rubra L. | 36,83 |

ex12092980 | Festulolium | 32,36 |

12092510 | Lolium multiflorum Lam. | 21,13 |

12092590 | Lolium perenne L. | 30,99 |

ex12092980 | Lolium x boucheanum Kunth | 21,13 |

ex12092980 | Phleum Bertolinii (DC) | 50,96 |

12092600 | Phleum pratense L. | 83,56 |

ex12092980 | Poa nemoralis L. | 38,88 |

12092400 | Poa pratensis L. | 38,52 |

ex12092910 | Poa palustris ir Poa trivialis L. | 38,88 |

4.Leguminosae

ex12092980 | Hedysarum coronarium L. | 36,47 |

ex12092980 | Medicago lupulina L. | 31,88 |

ex12092100 | Medicago sativa L. (ekologiniai tipai) | 22,10 |

ex12092100 | Medicago sativa L. (veislės) | 36,59 |

ex12092980 | Onobrichis viciifolia Scop. | 20,04 |

ex07131010 | Pisum sativum L. (partim) (pašariniai žirniai) | 0 |

ex12092280 | Trifolium alexandrinum L. | 45,76 |

ex12092280 | Trifolium hybridum L. | 45,89 |

ex12092280 | Trifolium incarnatum L. | 45,76 |

12092210 | Trifolium pratense L. | 53,49 |

ex12092280 | Trifolium repens L. | 75,11 |

ex12092280 | Trifolium repens L. var. giganteum | 70,76 |

ex12092280 | Trifolium resupinatum L. | 45,76 |

ex07135010 | Vicia faba L. (partim) (stambiasėklės pupos) | 0 |

ex12092910 | Vicia sativa L. | 30,67 |

ex12092910 | Vicia villosa Roth. | 24,03 |

--------------------------------------------------