32003R1785

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1785/2003

2003 m. rugsėjo 29 d.

dėl bendro ryžių rinkos organizavimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 straipsnį ir 37 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę [3]

kadangi:

(1) Veikiant ir plėtojantis bendrai žemės ūkio produktų rinkai, kartu turi būti kuriama bendra žemės ūkio politika, kuri pirmiausia apimtų bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, kuris gali būti įvairių formų, atsižvelgiant į produktą.

(2) 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3072/95 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo [4] buvo keletą kartų iš esmės iš dalies keistas. Kadangi reikalinga padaryti dar pakeitimų, dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti pakeistas. Reglamentas (EB) Nr. 3072/95 turėtų būti atitinkamai panaikintas.

(3) Europos ryžių rinkos pusiausvyra yra rimtai sutrikdyta. Ryžių intervencinių atsargų kiekis yra labai didelis, prilygstantis beveik vienam ketvirtadaliui Bendrijos gamybos ir laikui bėgant dar gali didėti. Pusiausvyrą sutrikdė padidėjusi vietinė gamyba, kuri pastaraisiais prekybos metais buvo stabilizuota, nuolat didėjantis importas ir eksporto, kuriam taikomos grąžinamosios išmokos, apribojimai pagal Sutartį dėl žemės ūkio. Dabartinis pusiausvyros sutrikimas turės ir toliau didėti ir dėl didėjančio importo iš trečiųjų šalių, kurį lemia susitarimo "Viskas išskyrus ginklus" (VIG) įgyvendinimas, per ateinančius metus greičiausiai pasieks lygį, kurio nebus galima išlaikyti.

(4) Siekiant kitų Sutarties 33 straipsnyje nustatytų tikslų, tarp jų gamintojų atitinkamų pajamų rėmimo išsaugojimą, šią problemą reikia spręsti bendro ryžių rinkos organizavimo formas taip pataisant, kad gamyba būtų kontroliuojama, pagerėtų rinkos pusiausvyra ir sklandus veikimas bei padidėtų Bendrijos žemės ūkio konkurencingumas.

(5) Atrodo, kad tinkamiausias sprendimas būtų gerokai sumažinti intervencinę kainą ir kaip kompensaciją nustatyti pajamų mokėjimą ūkiui ir konkrečiam lauko augalui skirtą pagalbą, nurodančią, koks vaidmuo tenka ryžių auginimui tradiciniuose auginimo plotuose. Pastarieji du dokumentai yra įtraukti į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams [5].

(6) Siekiant užkirsti kelią intervencinei sistemai pačiai tapti pardavimo vieta, intervencinių agentūrų supirkti kiekiai turėtų būti sumažinti iki 75000 tonų per metus, o intervencinis laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis kaip keturi mėnesiai.

(7) Vienos bendros ryžių rinkos sukūrimas Bendrijoje susijęs su prekybos sistemos nustatymu prie Bendrijos išorės sienų. Prekybos sistema, papildanti intervencinę sistemą ir apimanti importo muitus, taikant bendrojo muitų tarifo dydžius bei eksporto grąžinamąsias išmokas, iš esmės turėtų stabilizuoti Bendrijos rinką. Prekybos sistema turėtų būti pagrįsta įsipareigojimais, prisiimtais daugiašalėse derybose dėl prekybos Urugvajaus raunde.

(8) Tam, kad būtų galima kontroliuoti ryžių prekybos su trečiosiomis šalimis apimtį, turėtų būti numatyta galimybė nustatyti importo ir eksporto licencijų sistemą kartu pateikiant užstatą, užtikrinantį, kad būtų atliekami sandoriai, kuriems reikalingos šios licencijos.

(9) Dažniausiai žemės ūkių produktams taikomi muitai pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimus yra nustatyti bendrajame muitų tarife. Tačiau kai kuriems ryžių produktams nustačius papildomus mechanizmus, būtina priimti leidžiančias nukrypti nuostatas.

(10) Siekiant išvengti ar sustabdyti žalingą poveikį Bendrijos rinkai, kuris galėtų atsirasti dėl tam tikrų produktų importo, vieno ar daugiau šių produktų importas gali būti apmokestinamas papildomais muitais, jei yra įvykdytos tam tikros sąlygos.

(11) Tam tikromis sąlygomis vertėtų Komisijai pavesti atidaryti ir administruoti tarifines kvotas pagal tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Sutartį arba kitus Tarybos aktus.

(12) Nuostatos už eksportą į trečiąsias šalis skirti grąžinamąją išmoką, pagrįstą skirtumu tarp Bendrijos ir pasaulinės rinkos kainų, laikantis PPO Sutartyje dėl žemės ūkio [6] nustatytų ribų, turėtų apsaugoti Bendrijos teisę dalyvauti tarptautinėje ryžių prekyboje. Tokios eksporto grąžinamosios išmokos turėtų priklausyti nuo kiekių ir vertės apribojimų.

(13) Vertės apribojimų laikymasis turėtų būti užtikrinamas tuomet, kai yra nustatomos eksporto grąžinamosios išmokos kontroliuojant mokėjimus pagal su Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondu susijusias taisykles. Monitoringas gali būti palengvintas privalomai iš anksto nustačius eksporto grąžinamąsias išmokas ir tuo pat metu diferencijuotų eksporto grąžinamųjų išmokų atveju suteikiant galimybę pakeisti nurodytą paskirties vietą geografinėje vietovėje, kurioje taikomas vienas bendras eksporto grąžinamųjų išmokų dydis. Pakeitus paskirties vietą, turėtų būti mokama faktinei paskirties vietai taikoma eksporto grąžinamoji išmoka neviršijant dydžio, taikomo iš anksto nustatytai paskirties vietai.

(14) Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kiekių apribojimų, būtina įvesti patikimą ir veiksmingą monitoringo sistemą. Šiam tikslui eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos, jeigu yra eksporto licencija. Eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos laikantis esamų ribų, atsižvelgiant į kiekvieno atitinkamo produkto konkretų atvejį. Išimtys gali būti leistinos tik Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems produktams, kuriems netaikomi kiekio apribojimai, o pagalbos maisto produktais veiklai – kuriai netaikomi jokie apribojimai. Turėtų būti numatyta galimybė nukrypti nuo griežto vadybos taisyklių laikymosi, kai eksportuojant yra naudojamasi eksporto grąžinamosiomis išmokomis ir nėra tikėtina, kad nustatytos leistinos kiekio ribos būtų viršijamos.

(15) Tiek, kiek būtina, kad ji tinkamai veiktų, turėtų būti numatyta galimybė kontroliuoti įvežimo ir išvežimo perdirbti tvarkos taikymą arba, kai tai būtina dėl padėties rinkoje, uždrausti taikyti tokią tvarką.

(16) Muitų sistema suteikia galimybę apsieiti be jokių kitų apsaugos priemonių prie Bendrijos išorės sienų. Vidaus rinka ir muitų mechanizmas esant išimtinėms aplinkybėms gali pasirodyti netobulas. Tokiais atvejais, siekiant nepalikti Bendrijos rinkos be apsaugos nuo galimų sutrikimų, Bendrijai turėtų būti sudaryta galimybė nedelsiant imtis visų būtinų priemonių. Visos tokios priemonės turėtų atitikti PPO susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus.

(17) Atsižvelgiant į pasaulio rinkos kainos įtaką vidaus kainai, turėtų būti numatyta galimybė imtis priemonių vidaus rinkai stabilizuoti.

(18) Skiriant nacionalinę pagalbą kiltų pavojus vienos bendros rinkos, pagrįstos bendromis kainomis, tinkamam veikimui. Dėl to produktams, kuriems taikomi bendro rinkos organizavimo principai, turėtų būti taikomos Sutarties nuostatos, reglamentuojančios valstybės pagalbą.

(19) Siekiant atsižvelgti į konkrečius Bendrijos atokiausių regionų tiekimo poreikius ir produktų kainų skirtumus, kurie gali atsirasti dėl produktų, skirtų vartojimui šiuose regionuose, o svarbiausia Reuniono Prancūzijos užjūrio departamente, transporto ir pardavimo išlaidų, patartina sudaryti galimybę Bendrijai nustatyti subsidiją siuntoms iš valstybių narių, kurios yra atsidūrusios vienoje iš 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų padėčių.

(20) Besiplėtojant bendrajai ryžių rinkai, yra būtina, kad valstybės narės ir Komisija nuolat keistųsi informacija, susijusia su šia raida.

(21) Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [7].

(22) Atsižvelgiant į būtinybę spręsti praktines ir konkrečias problemas, būtiniausiais atvejais Komisijai turėtų būti leista patvirtinti būtinas priemones.

(23) Valstybių narių padarytas išlaidas dėl įsipareigojimų taikant šį reglamentą Bendrija turėtų finansuoti pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [8].

(24) Bendrai organizuojant ryžių rinką tuo pat metu turėtų būti atitinkamai atsižvelgta į Sutarties 33 ir 131 straipsniuose nurodytus tikslus.

(25) Keičiant 1995 m. gruodžio 22 d. Reglamente (EB) Nr. 3072/95 ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 3073/95, nustatančiame standartinę ryžių kokybę, numatytą tvarką ta, kuri numatyta šiame reglamente, galėtų kilti sunkumų, kurie nesprendžiami šiame reglamente. Siekiant išspręsti tokius sunkumus, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones.

(26) Siekiant išvengti rimto žaliavinių ryžių rinkos trikdymo 2003/2004 prekybos metų pastaraisiais mėnesiais, būtina apriboti intervencinių agentūrų priimamus kiekius iki tam tikro iš anksto nustatyto kiekio.

(27) Turėtų būti numatyta galimybė taikyti naujus bendro rinkos organizavimo principus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮŽANGINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Bendras ryžių rinkos organizavimas susideda iš vidaus rinkos ir prekybos sistemos bei apima šiuos produktus:

KN kodai | Aprašymas |

| |

a) | 1006 10 21–1006 10 98 | Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti) |

1006 20 | Lukštenti (rudieji) ryžiai |

1006 30 | Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai, poliruoti ar nepoliruoti, glazūruoti ar neglazūruoti |

b) | 1006 40 00 | Skaldyti ryžiai |

c) | 1102 30 00 | Ryžiniai miltai |

1103 19 50 | Ryžių kruopos ir rupiniai |

1103 20 50 | Ryžių granulės |

1104 19 91 | Perdirbti į dribsnius ryžiai |

1104 19 99 | Traiškyti ryžių grūdai |

1108 19 10 | Ryžių krakmolas |

2 straipsnis

1. Šiame reglamente sąvokos "žaliaviniai ryžiai", "lukštenti ryžiai", "iš dalies nulukštenti ryžiai", "visiškai nulukštenti ryžiai", "trumpagrūdžiai ryžiai", "vidutinių grūdų ryžiai", "A arba B ilgagrūdžiai ryžiai" ir "skaldyti ryžiai" yra apibrėžti I priede.

II priede yra pateikti grūdų ir skaldytų grūdų, kurie nėra nepažeistos kokybės, apibrėžimai.

2. Komisija, laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos:

a) nustato perskaičiavimo kursus ryžiams įvairiais perdirbimo etapais, perdirbimo išlaidas ir šalutinių produktų vertę;

b) gali pakeisti 1 dalyje nurodytus apibrėžimus.

3 straipsnis

1 straipsnyje išvardytų produktų prekybos metai prasideda rugsėjo 1 dieną ir baigiasi ateinančių metų rugpjūčio 31 dieną.

4 straipsnis

Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, numatytų priemonių [9].

II SKYRIUS

VIDAUS RINKA

5 straipsnis

1. Subsidija gali būti nustatyta už į Reuniono Prancūzijos užjūrio departamentus vartojimui skirtas siuntas prekių, klasifikuojamų pagal KN 1006 (išskyrus kodą 10061010) kodą, kurios siunčiamos iš valstybių narių ir yra vienoje iš Sutarties 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų padėčių.

Subsidija yra nustatoma atsižvelgiant į Reuniono rinkos pasiūlos reikalavimus pagal atitinkamų produktų biržos kainų ar kainų, nustatytų pasaulinėje rinkoje, ir tų produktų biržos kainų ar kainų, nustatytų Bendrijos rinkoje, skirtumą ir, jeigu būtina, į Reunioną pristatytų produktų kainas.

2. Subsidijos dydis yra nustatomas periodiškai. Tačiau, jeigu reikia, valstybei narei pareikalavus arba savo iniciatyva, periodo metu Komisija gali pakeisti subsidijos dydį.

Subsidijos dydis gali būti nustatytas konkurso tvarka.

3. Komisija gali priimti išsamias taisykles, reglamentuojančios šio straipsnio taikymą, 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Subsidijos dydis nustatomas 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

6 straipsnis

1. Žaliavinių ryžių intervencinė kaina yra 150 EUR/t. Intervencinė kaina yra nustatoma už standartinę kokybę, kuri apibrėžta III priede.

2. Intervencinė kaina yra susijusi su didmeninės prekybos etapu – pristačius į sandėlį prieš iškraunant. Ji taikoma visiems Komisijos paskirtiems intervenciniams centrams. Intervencinių centrų sąrašas patvirtinamas pasikonsultavus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, ir apima intervencinius centrus perteklių turinčiose vietovėse, kurie turi pakankamai patalpų ir techninių įrenginių bei transporto priemonių atžvilgiu yra palankioje padėtyje.

3. Išsamios taisyklės dėl šio straipsnio taikymo yra priimamos 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

7 straipsnis

1. Intervencinės agentūros nuo balandžio 1 d. iki liepos 31 d. ir neviršydamos 75000 tonų per metus apribojimų superka joms pasiūlytus žaliavinių ryžių kiekius, jeigu pasiūlymai atitinka nustatytinas sąlygas, ypač atsižvelgiant į kiekį ir kokybę.

2. Jeigu pasiūlytų žaliavinių ryžių kokybė skiriasi nuo standartinės kokybės, už kurią buvo nustatyta intervencinė kaina, pastaroji kaina yra atitinkamai koreguojama taikant kainos didinimą arba mažinimą. Siekiant užtikrinti gamybos orientaciją į tam tikras veisles, gali būti nustatytas intervencinės kainos mažinimas arba didinimas.

3. Pagal nustatytinas sąlygas intervencinės agentūros 1 dalyje nustatyta tvarka supirktus žaliavinius ryžius parduoda, eksportuoja į trečiąsias šalis arba tiekia vidaus rinkai.

4. Intervencinių agentūrų taikomą perėmimo ir realizavimo tvarką bei kitas su intervencija susijusias taisykles nustato Komisija.

5. Šio straipsnio taikymo detalios taisyklės bus priimtos pagal procedūrą, nurodytą 26 straipsnio 2 dalyje.

8 straipsnis

1. Specialių priemonių gali būti imtasi siekiant:

- neleisti tam tikruose Bendrijos regionuose plačiai taikyti 7 straipsnį,

- padengti dėl stichinių nelaimių atsiradusius žaliavinių ryžių trūkumus.

2. Išsamios taisyklės dėl šio straipsnio taikymo yra priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

9 straipsnis

Valstybės narės teikia Komisijai išsamią informaciją, suskirstytą pagal veislę, apie ryžiams skirtus plotus, gamybą, derlingumą ir atsargas, esančias pas gamintojus ir perdirbėjus. Ši informacija turi būti paremta gamintojams ir perdirbėjams privalomą deklaravimą numatančia sistema, kurią sukuria, administruoja ir kontroliuoja valstybė narė.

Valstybės narės taip pat praneša Komisijai apie ryžių kainas pagrindiniuose auginimo plotuose.

Išsamios taisyklės dėl šio straipsnio, o ypač dėl konkrečios informavimo apie kainas sistemos taikymo, yra priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

III SKYRIUS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

10 straipsnis

1. Bet kurių 1 straipsnyje išvardytų produktų importui į Bendriją arba eksportui iš Bendrijos reikia pateikti importo arba eksporto licencijas.

Valstybės narės licencijas išduoda bet kuriam pareiškėjui, neatsižvelgdamos į jo įsisteigimo vietą Bendrijoje ir nepažeidžiant priemonių, kurių imamasi taikant 13, 14 ir 15 straipsnius.

Importo ir eksporto licencijos galioja visoje Bendrijoje. Tokios licencijos išduodamos pateikus užstatą, užtikrinantį, kad produktai bus importuojami ar eksportuojami licencijos galiojimo laikotarpiu. Išskyrus force majeure atvejus, užstatas negrąžinamas visiškai arba iš dalies, jeigu tuo laikotarpiu importas ar eksportas nevykdomas arba vykdomas tiktai iš dalies.

2. Licencijų galiojimo terminas bei kitos išsamios taisyklės, reglamentuojančios šio straipsnio taikymą, priimamos 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

I skirsnis

Importui taikomos nuostatos

11 straipsnis

1. Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos Bendrojo muitų tarifo muito normos.

2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, importo muitas:

a) lukštentiems ryžiams, klasifikuojamiems pagal KN 100620 kodą, yra lygus intervencinei kainai, padidinus:

i) 80 % tuo atveju, kai lukštenti ryžiai klasifikuojami pagal KN 10062017 ir 10062098 kodus;

ii) 88 % tuo atveju, kai lukštenti ryžiai klasifikuojami pagal kitus KN kodus nei 10062017 ir 10062098;

atėmus importo kainą

ir

b) visiškai nulukštentiems ryžiams, klasifikuojamiems pagal KN 100630 kodą, yra lygus intervencinei kainai, pridėjus apskaičiuotiną procentą ir atėmus importo kainą.

Tačiau šis muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

b punkte nurodytas procentas yra apskaičiuojamas pakoreguojant atitinkamą a punkte nurodytą procentą ir atsižvelgiant į perskaičiavimo kursą, perdirbimo išlaidas ir šalutinių produktų vertę ir tada pridedant sumą pramonės apsaugai.

3. Nepaisant 1 dalies nuostatų nenustatomas joks muitas į Reuniono Prancūzijos užjūrio departamentus importuojamiems vartojimui ten skirtiems produktams, klasifikuojamiems pagal KN 100610, 100620 ar 10064000 kodus.

4. Išsamios taisyklės, reglamentuojančios šio straipsnio taikymą, priimamos 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

12 straipsnis

1. Nepažeidžiant 11 straipsnio 2 dalies, siekiant užkirsti kelią arba neutralizuoti žalingą poveikį Bendrijos rinkai, kuris gali atsirasti dėl kai kurių 1 straipsnyje išvardytų produktų importo, vieno ar keleto tokių produktų importas taikant 11 straipsnyje nustatytą muito normą, apmokestinamas papildomu importo muitu, jei laikytasi Komisijos nustatytinų sąlygų 3 dalyje nustatyta tvarka, nebent importas netrikdytų Bendrijos rinkos arba pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams.

2. Importui už žemesnę kainą negu ta, kurią Bendrija pranešė Pasaulio prekybos organizacijai ("orientacinė kaina"), gali būti taikomas papildomas importo muitas.

Jeigu importo apimtis bet kuriais metais, kuriais atsiranda arba atrodo, kad gali atsirasti 1 dalyje minėtas žalingas poveikis, viršija lygį, pagrįstą galimybėmis dalyvauti rinkoje, kurios apibrėžtos kaip importas, nurodytas atitinkamo vidaus suvartojimo per pastaruosius trejus metus ("orientaciniai kiekiai") procentu, gali būti nustatytas papildomas importo muitas.

Importo kainos, į kurias būtina atsižvelgti apmokestinant papildomu importo muitu pagal pirmąją pastraipą, nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos CIF importo kainomis.

CIF importo kainos šiuo tikslu nustatomos atsižvelgiant į reprezentatyvias konkretaus produkto kainas pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.

3. Išsamios taisyklės, reglamentuojančios šio straipsnio taikymą, priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Šiose išsamiose taisyklėse pirmiausiai nurodomi tie produktai, kuriems gali būti taikomi papildomi importo muitai.

13 straipsnis

1. Tarifines kvotas 1 straipsnyje išvardytų produktų importui, numatytas susitarimuose, sudarytuose Sutarties 300 straipsnyje arba bet kuriame kitame Tarybos akte nustatyta tvarka, atidaro ir administruoja Komisija pagal išsamias taisykles, priimtas 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Tarifinės kvotos administruojamos taikant vieną šių metodų arba keletą jų:

a) metodą, pagrįstą chronologine paraiškų pateikimo tvarka ("pirmas atėjai, pirmas gavai" principu);

b) paskirstymo proporcingai prašomiems kiekiams metodą pateikus paraiškas (taikant "vienalaikio nagrinėjimo" principą);

c) metodą, kuris pagrįstas atsižvelgimu į tradicinius prekybos modelius (taikant "tradicinių/naujų importuotojų metodą").

Gali būti patvirtinti kiti atitinkami metodai. Juos rengiant reikėtų vengti bet kokios nepateisinamos diskriminacijos tarp atitinkamų ūkio subjektų.

3. Patvirtintame administravimo metode, kai kuriais atvejais, turi būti deramai atsižvelgta į Bendrijos rinkos pasiūlos reikalavimus ir būtinybę užtikrinti tos rinkos pusiausvyrą.

4. 1 dalyje nurodytos išsamios taisyklės numato metines tarifines kvotas, jeigu būtina, jas tinkamai išdėsčius per visus metus, nustato taikytiną administracinį metodą, o kai kuriais atvejais apima:

a) garantijas, užtikrinančias produkto pobūdį, provenenciją ir kilmę,

b) pripažinimą dokumento, skirto patikrinti a punkte nurodytas garantijas,

c) sąlygas, kuriomis išduodamos importo licencijos ir jų galiojimo terminą.

II skirsnis

Eksportui taikomos nuostatos

14 straipsnis

1. Tokiu mastu, koks reikalingas sudaryti sąlygas šiems produktams eksportuoti pagal biržos kainas arba kainas pasaulinėse rinkose ir laikantis ribų, atsirandančių iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnį, šių biržos kainų ar kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis:

a) 1 straipsnyje nurodytiems produktams, eksportuotiniems toliau neperdirbant;

b) 1 straipsnyje nurodytiems produktams, eksportuotiniems IV priede išvardytų prekių pavidalu.

Eksporto grąžinamosios išmokos b punkte nurodytiems produktams negali būti didesnės nei tos, kurios taikomos tokiems produktams, eksportuojamiems toliau neperdirbant.

2. Kiekiams, už kuriuos gali būti skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, paskirstyti turi būti patvirtintas toks būdas, kuris:

a) geriausiai atitinka produkto pobūdį ir padėtį atitinkamoje rinkoje, leisdamas kiek įmanoma veiksmingiau panaudoti turimus išteklius ir atsižvelgia į Bendrijos eksporto veiksmingumą ir struktūrą, tačiau nesukelia diskriminacijos tarp didelių ir mažų ūkio subjektų;

b) mažiausiai administraciniu požiūriu sudėtingas ūkio subjektams, paisant administravimo reikalavimų;

c) užkerta kelią diskriminacijai tarp suinteresuotų ūkio subjektų.

3. Eksporto grąžinamosios išmokos yra tokios pačios visoje Bendrijoje. Jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai būtina dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba specifinių tam tikrų rinkų reikalavimų. Grąžinamosios išmokos nustatomos 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos:

a) reguliariais laiko tarpais;

b) skelbiant konkursus dėl produktų, kuriems ta tvarka buvo nustatyta praeityje.

Reguliariais laiko tarpais nustatomas eksporto grąžinamąsias išmokas prireikus, Komisija to laiko tarpo metu gali koreguoti valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva.

4. Nustatant grąžinamąsias išmokas, atsižvelgiama į:

a) dabartinę padėtį ir ateities tendencijas dėl:

i) ryžių bei skaldytų ryžių kainų ir jų prieinamumo Bendrijos rinkoje;

ii) ryžių ir skaldytų ryžių kainų pasaulinėje rinkoje;

b) bendro ryžių rinkos organizavimo tikslus, kurie turi užtikrinti pusiausvyrą ir natūralią kainų raidą bei prekybą šioje rinkoje;

c) ribas, atsirandančias iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnį;

d) būtinybę vengti Bendrijos rinkos trikdymų;

e) siūlomo eksporto ekonominius aspektus;

f) 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose išvardytų produktų palankiausias kainas, galiojančias paskirties vietos trečiosiose šalyse importui į trečiąsias šalis.

15 straipsnis

1. Eksporto grąžinamosios išmokos už 1 straipsnyje išvardytus produktus ir eksportuojamus be tolimesnio perdirbimo suteikiamos tiktai pateikus paraišką ir atitinkamą eksporto licenciją.

2. Taikoma ta grąžinamoji išmoka už 1 straipsnyje išvardytus produktus, kurie yra eksportuojami be tolimesnio perdirbimo, kuri yra taikoma paraiškos gauti licenciją pateikimo dieną, o diferencijuotos grąžinamosios išmokos atveju – kuri taikoma tą pačią dieną:

a) licencijoje nurodytai paskirties vietai

arba, kai kuriais atvejais,

b) faktinei paskirties vietai, jeigu ji nesutampa su nurodytąja licencijoje. Šiuo atveju, taikytina suma negali viršyti sumos, taikomos licencijoje pažymėtai paskirties vietai.

Kad šia dalimi dėl jos lankstumo nebūtų piktnaudžiaujama, gali būti imtasi atitinkamų priemonių.

3. 1 ir 2 dalys gali būti taikomos 1 straipsnyje išvardytiems produktams ir eksportuojamiems IV priede išvardytų prekių pavidalu Reglamento (EB) Nr. 3448/93 [10] 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Išsamios įgyvendinimo taisyklės priimamos ta tvarka.

4. Gali būti leista nukrypti nuo 1 ir 2 dalies produktų, už kuriuos eksporto grąžinamosios išmokos yra mokamos vykdant pagalbos maistu operacijas, atveju 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

16 straipsnis

1. Korekcijos suma, taikytina eksporto grąžinamosioms išmokoms, gali būti nustatyta 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Tačiau prireikus Komisija gali pakeisti korekcijos sumas.

2. Pirmoji pastraipa gali būti taikoma 1 straipsnyje išvardytiems produktams, eksportuojamiems IV priede išvardytų prekių pavidalu.

17 straipsnis

1. Grąžinamoji išmoka už 1 straipsnio a ir b punktuose išmokama pateikus įrodymą, kad:

a) produktai buvo pagaminti tik Bendrijoje, kaip apibrėžta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 29313/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą [11], 23 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai taikoma to straipsnio 6 dalis;

b) produktai buvo eksportuoti iš Bendrijos ir

c) tais atvejais, kai taikant diferencijuotą grąžinamąją išmoką, produktai pasiekė licencijoje nurodytą paskirties vietą arba kitą paskirties vietą, kuriai nustatyta grąžinamoji išmoka, nepažeidžiant 2 dalies b punkto. Tačiau 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka šiai taisyklei gali būti daromos išimtys, jei nustatomos lygiavertes garantijas suteikiančios sąlygos.

26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti priimtos papildomos nuostatos.

2. Eksporto grąžinamoji išmoka nesuteikiama už ryžius, importuojamus iš trečiųjų šalių ir reeksportuojamus į trečiąsias šalis, nebent eksportuotojas įrodo, kad:

a) eksportuotinas ir anksčiau importuotas produktas yra vienas ir tas pats;

b) buvo surinkti muitai, kai prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą.

Šiais atvejais grąžinamoji išmoka už kiekvieną produktą bus lygi importo metu surinktiems muitams, kai pastarieji yra mažesni už taikomą grąžinamąją išmoką. Kai importuojant surinkti muitai yra didesni už grąžinamąją išmoką, atsižvelgiama į pastarąją.

18 straipsnis

Kiekių apribojimų, kylančių iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnį, laikymąsi garantuoja eksporto licencijos, išduodamos jose numatytiems referenciniams laikotarpiams ir taikomos konkretiems produktams. Kalbant apie įsipareigojimų, kylančių iš PPO Sutarties dėl žemės ūkio, laikymąsi, referencinio laikotarpio pabaiga neturi įtakos eksporto licencijų galiojimui.

19 straipsnis

Išsamios taisyklės taikant šį skirsnį, įskaitant nuostatas dėl nepaskirstytų ar nepanaudotų eksportuotų kiekių perskirstymo, priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tokiose išsamiose taisyklėse gali būti įtrauktos nuostatos, reglamentuojančios produktų, kuriems gali būti skirta eksporto grąžinamoji išmoka, kokybę.

IV priedas iš dalies keičiamas 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

III skirsnis

Bendrosios nuostatos

20 straipsnis

1. Tokiu mastu, koks reikalingas, kad bendras ryžių rinkos organizavimas tinkamai veiktų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsavimo tvarka gali visiškai arba iš dalies uždrausti taikyti įvežimo perdirbti ar išvežimo perdirbti tvarką 1 straipsnyje išvardytiems produktams.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu itin greit susiklosto 1 dalyje minėta padėtis ir jeigu Bendrijos rinka yra trikdoma arba gali būti trikdoma dėl įvežimo arba išvežimo perdirbti tvarkos, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia dėl būtinų priemonių 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tarybai ir valstybėms narėms pranešama apie šias priemones, kurios galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir taikomos nedelsiant. Jeigu Komisija gauna valstybės narės prašymą, sprendimą dėl prašymo ji priima per savaitę nuo jo gavimo.

3. Bet kuri valstybė narė gali perduoti Komisijos sprendimą Tarybai per savaitę nuo pranešimo apie jį dienos. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali patvirtinti, pakeisti arba panaikinti Komisijos sprendimą.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo dienos, kai jai buvo perduotas sprendimas, nesiėmė veiksmų, Komisijos sprendimas yra laikomas panaikintu.

21 straipsnis

1. Šiuo reglamentu reglamentuojamų produktų klasifikavimui taikomos Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo bendrosios taisyklės ir jos taikymo specialiosios taisyklės. Dėl šio reglamento taikymo atsirandanti muitų tarifų nomenklatūra, įskaitant sąvokų apibrėžimus I priede, įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą.

2. Jeigu šiame reglamente arba jo laikantis priimtose nuostatose nenumatyta kitaip, prekyboje su trečiosiomis šalimis draudžiama:

a) imti bet kokius muitui lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus;

b) taikyti bet kokius kiekybinius apribojimus importui arba lygiaverčio poveikio priemones.

22 straipsnis

1. Kai biržos kainos arba kainos pasaulinėje rinkoje už vieną ar keletą 1 straipsnyje išvardytų produktų pasiekia lygį, kuris trikdo arba grasina trikdyti tiekimą Bendrijos rinkoje ir kai yra panašu, kad tokia padėtis tęsis ir blogės, tokiu būdu, gali būti imtasi atitinkamų priemonių. Tokių priemonių gali būti imtasi kaip apsaugos priemonės ypatingo būtinumo atveju.

2. Išsamios taisyklės dėl šio straipsnio priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

23 straipsnis

1. Jeigu dėl eksporto ar importo Bendrijos 1 straipsnyje nurodytų vieno ar daugiau produktų rinka yra rimtai trikdoma arba jai gresia rimti trikdymai, kurie gali kelti pavojų Sutarties 33 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, gali būti taikomos atitinkamos priemonės prekiaujant su valstybėmis, kurios nėra PPO narės, kol liausis tokie trikdymai arba išnyks trikdymų grėsmė.

2. Susidarius 1 dalyje nurodytai padėčiai, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia dėl būtinų priemonių. Apie jas pranešama valstybėms narėms ir jos taikomos nedelsiant. Jeigu Komisija gauna valstybės narės prašymą, sprendimą dėl prašymo ji priima per tris darbo dienas nuo jo gavimo.

3. Priemones, dėl kurių nusprendė Komisija, kiekviena valstybė narė gali perduoti Tarybai per tris darbo dienas nuo pranešimo apie jas dienos. Taryba susirenka nedelsiant. Ji kvalifikuota balsų dauguma gali pakeisti arba panaikinti tą priemonę per vieną mėnesį nuo dienos, kai ji buvo perduota Tarybai.

4. Pagal šį straipsnį priimtos nuostatos taikomos atsižvelgiant į įsipareigojimus, kylančius iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, 1 straipsnyje nurodytų produktų gamybai ir prekybai taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.

25 straipsnis

1. Valstybės narės ir Komisija perduoda viena kitai informaciją, būtiną šiam reglamentui įgyvendinti tarptautiniams įsipareigojimams dėl ryžių laikytis.

2. Išsamios taisyklės, skirtos nustatyti, kokia informacija yra būtina ir perdavimo bei paskirstymo būdai patvirtinami 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

26 straipsnis

1. Komisijai padeda Grūdų vadybos komitetas, įsteigtas pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo [12] 25 straipsnį (toliau – Komitetas).

2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas – vienas mėnuo.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

27 straipsnis

Komitetas gali apsvarstyti bet kokius kitus paties pirmininko iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu jam pateiktus klausimus.

28 straipsnis

Priemonės, kurios yra ir būtinos ir pateisinamos būtiniausiu atveju, kad būtų išspręstos praktinės ir konkrečios problemos, patvirtinamos 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Šios priemonės gali nukrypti nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų, tačiau tik tiek ir tokiam laikotarpiui, kuris yra griežtai reikalingas.

29 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 ir nuostatos, priimtos jam įgyvendinti, taikomos išlaidoms, kurias valstybės narės padarė vykdydamos šiame reglamente numatytus įsipareigojimus.

30 straipsnis

Šis reglamentas taikomas taip, kad tuo pačiu metu būtų tinkamai atsižvelgta į Sutarties 33 ir 131 straipsniuose nustatytus tikslus.

V SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS TAISYKLĖS

31 straipsnis

1. Reglamentai (EB) Nr. 3072/95 ir (EB) Nr. 3073/95 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus yra nuorodos į šį reglamentą ir skaitomos pagal V priede nurodytą koreliacijos lentelę.

2. Pereinamojo laikotarpio priemonės patvirtinamos 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

32 straipsnis

1. Nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. liepos 31 d. intervencinių agentūrų superkami kiekiai Reglamento (EB) Nr. 3072/95 4 straipsnyje nurodyta tvarka turi būti apriboti iki 100000 tonų.

2. Komisija, remdamasi balansu, kuriame išdėstyta informacija apie padėtį rinkoje, gali iš dalies pataisyti 1 dalyje nurodytą kiekį. Taikoma 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Išsamios taisyklės dėl šio straipsnio įgyvendinimo priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

33 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

2. Jis yra taikomas nuo 2004/2005 prekybos metų.

Tačiau 9 ir 32 straipsniai bus taikomi nuo 2004 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. rugsėjo 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Alemanno

[1] 2003 m. birželio 5 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[2] OL C 208, 2003 9 3, p. 72.

[3] 2003 m. liepos 2 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 329, 1995 12 30, p. 18. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 411/2002 (OL L 62, 2002 3 5, p. 27).

[5] OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

[6] OL L 336, 1994 12 23, p. 22.

[7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[8] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[9] OL L 329, 1995 12 30, p. 33.

[10] OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

[11] OL L 318, 1993 12 20, p. 18. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2580/2000 (OL L 298, 2000 11 25, p. 15).

[12] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, 2000 12 12, p. 17).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Sąvokų apibrėžimai

kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje

1) a) "Žaliaviniai ryžiai" – tai ryžiai, ant kurių po kūlimo išliko luobelės.

b) "Lukštenti ryžiai" – tai žaliaviniai ryžiai, nuo kurių buvo pašalintos tiktai luobelės. Šį apibrėžimą atitinkančių ryžių pavyzdžiai turi šiuos komercinius aprašymus: "rudieji ryžiai", "krovininiai ryžiai", "loonzain" ir "riso sbramato".

c) "Iš dalies nulukštenti ryžiai" – tai žaliaviniai ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, dalis gemalo ir visiškai arba iš dalies išoriniai, bet ne vidiniai apyvaisio sluoksniai.

d) "Visiškai nulukštenti ryžiai" – tai žaliaviniai ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, išoriniai ir vidiniai apyvaisio sluoksniai, ilgagrūdžių ir vidutinių grūdų ryžių atveju – visas gemalas, trumpagrūdžių ryžių atveju – bent gemalo dalis, tačiau išilginiai balti grioveliai gali likti ant ne daugiau kaip 10 % grūdų.

2) a) "Trumpagrūdžiai ryžiai" – tai ryžiai, kurių grūdai ne ilgesni kaip 5,2 mm, o jų ilgio ir pločio santykis mažesnis už 2.

b) "Vidutinių grūdų ryžiai" – tai ryžiai, kurių grūdai ilgesni kaip 5,2 mm, bet ne ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis ne didesnis už 3.

c) "Ilgagrūdžiai ryžiai":

i) A ilgagrūdžiai ryžiai, kurių grūdai yra ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis didesnis už 2, bet mažesnis už 3;

ii) B ilgagrūdžiai ryžiai, kurių grūdai yra ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis yra lygus arba didesnis už 3.

d) "Grūdų išmatavimas" – taikant šį metodą matuojami visiškai nulukštentų ryžių grūdai:

i) iš siuntos paimti tipinį pavyzdį;

ii) atsijoti pavyzdį taip, kad liktų tiktai nesmulkinti grūdai, įskaitant ne visai subrendusius grūdus;

iii) atlikti du matavimus, kiekvieną kartą naudojant 100 grūdų, ir apskaičiuoti vidurkį;

iv) rezultatą apskaičiuoti milimetrais, suapvalinus iki vieno skaičiaus po kablelio.

3. "Skaldyti ryžiai" – grūdų dalys, ne ilgesnės už tris ketvirčius nesmulkintų grūdų vidutinio ilgio.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Grūdų ir skaldytų grūdų, kurie nėra nepažeistos kokybės, apibrėžimas

kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje

A. Sveiki grūdai:

grūdai, kurių pašalinta tik galo dalis, nepriklausomai nuo kiekvienu lukštenimo etapu atsirandančių savybių.

B. Apkapoti grūdai:

grūdai, kurių pašalintas visas galas.

C. Skaldyti grūdai arba skaldyti ryžiai:

grūdai, kurių pašalinta didesnė už galą dalis. Skaldyti grūdai yra:

- dideli skaldyti grūdai (ne mažiau kaip pusės grūdo ilgio, tačiau neprilygstantys visam grūdui gabaliukai),

- vidutiniai skaldyti grūdai (ne mažiau kaip ketvirčio grūdo ilgio, tačiau mažesnio nei mažiausio "didelių skaldytų grūdų" dydžio gabaliukai),

- smulkiai skaldyti grūdai (mažiau kaip ketvirčio grūdo ilgio gabaliukai, neišsijojantys pro sietą, kurio akučių dydis 1,4 mm),

- gabaliukai (maži grūdų gabaliukai ar dalelės, kurios prabyra pro sietą, kurio akučių dydis 1,4 mm; ši sąvoka aprėpia ir skilusius grūdus (gabaliukus, susidarančius grūdui skilus išilgai)).

D. Nesubrendę grūdai:

nevisiškai subrendę grūdai.

E. Natūralaus netaisyklingo išsivystymo grūdai:

natūralus netaisyklingas išsivystymas – tai paveldėtas arba nepaveldėtas netaisyklingas išsivystymas, pagal tai veislei būdingas morfologines savybes.

F. Sukalkėję grūdai:

grūdai, kurių ne mažiau kaip trys ketvirčiai paviršiaus atrodo neskaidrūs ir kalkėti.

G. Grūdai su raudonais ruoželiais:

grūdai, ant kurių dėl apyvaisio likučių yra įvairaus ryškumo ir atspalvių išilginių raudonų ruoželių.

H. Taškuoti grūdai:

grūdai su mažais ryškiais tamsios spalvos daugmaž taisyklingos formos apskritimais; šiai grupei priskiriami ir grūdai su plonais juodais ruoželiais, esančiais tik paviršiuje; ruoželiai ir taškeliai turi būti be geltonos ar tamsios aureolės.

I. Dėmėti grūdai:

grūdai, kurių nedidelio paviršiaus plotelio natūrali spalva yra aiškiai pasikeitusi; dėmės gali būti įvairių spalvų (juosvos, rausvos, rudos); dėmėmis laikomi ir gilūs juodi ruoželiai. Kai dėmių spalva yra pakankamai ryški (juoda, rožinė, rausvai ruda), kad jos būtų iškart matomos, ir kai tokios dėmės užima ne mažiau kaip pusę grūdo paviršiaus, grūdai laikomi geltonais.

J. Geltoni grūdai:

geltoni grūdai – tai tokie grūdai, kurių natūrali spalva ne dėl džiovinimo iš dalies ar visiškai pasikeitė ir įgavo citrinos arba apelsino geltonumo atspalvį.

K. Gintariniai grūdai:

gintariniai grūdai – tai tokie grūdai, kurių viso paviršiaus natūrali spalva ne dėl džiovinimo, nors ir truputį, bet tolygiai pasikeitė ir įgavo šviesų gintaro geltonumo atspalvį.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

Žaliavinių ryžių standartinė kokybė

Žaliavinių ryžių standartinė kokybė apibrėžiama taip:

a) geros prekinės kokybės ryžiai be kvapo;

b) drėgmės kiekis ne didesnis kaip 13 %;

c) visiškai nulukštentų ryžių svorio išeiga sveikais grūdais (su 3 % leistinu nuokrypiu apkapotiems grūdams) – 63 %, iš kurių visiškai nulukštentų ryžių grūdų, kurie nėra nepažeistos kokybės, procentinė svorio dalis tokia:

–žaliavinių ryžių sukalkėję grūdai, klasifikuojami pagal KN 10061027 ir KN 10061098 kodus: | 1,5 % |

–žaliavinių ryžių sukalkėję grūdai, klasifikuojami pagal kitus KN kodus nei KN 10061027 ir KN 10061098 kodai: | 2,0 % |

–grūdai su raudonais ruoželiais: | 1,0 % |

–taškuoti grūdai: | 0,50 % |

–dėmėti grūdai: | 0,25 % |

–geltoni grūdai: | 0,02 % |

–gintariniai grūdai: | 0,05 % |

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

KN kodas | Aprašymas |

ex0403 | Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti ar nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus arba kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų ir kakavos: |

040310 | – Jogurtas: |

04031051 – 04031099 | – – Aromatintas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų arba kakavos |

040390 | – Kiti: |

04039071 – 04039099 | – – Aromatinti arba į kuriuos pridėta vaisių, riešutų arba kakavos |

ex1704 | Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos: |

04039051 – 04039099 | – – Kiti |

ex1806 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos, neįskaitant 180610, 18062070, 18069060, 18069070 ir 18069090 subpozicijų |

ex1901 | Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau nei 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 %, nenurodyti kitoje vietoje: |

19011000 | – Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |

19012000 | – Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |

190190 | – Kiti: |

19019011 – 19019019 | – – Salyklo ekstraktas |

– – Kiti: |

19019099 | – – – Kiti: |

ex1902 | Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai, cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |

19022091 | – – – Virti |

19022099 | – – – Kiti |

190230 | – – Kiti tešlos gaminiai |

19024090 | – – Kiti |

1904 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje |

ex1905 | Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, tinkamos naudoti farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir kiti panašūs produktai: |

19059020 | Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, tinkamos naudoti farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir kiti panašūs produktai |

ex2004 | Kitos daržovės, paruoštos ar konservuotos be acto arba acto rūgšties, užšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

– Bulvės: |

– – Kiti: |

20041091 | – – – Bulvės, turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

ex2005 | Kitos daržovės, paruoštos ar konservuotos be acto arba acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

– Bulvės: |

20052010 | – – – Bulvės, turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

ex2101 | Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

210112 | – – Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |

21011298 | – – – Kiti |

210120 | – Arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės: |

21012098 | – – – Kiti |

210500 | Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |

2106 | Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: |

– Kiti: |

21069010 | – – Sūris fondues |

– – Kiti: |

21069092 | – – – Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |

21069098 | – – – Kiti |

ex3505 | Dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai (pavyzdžiui, paželatinuoti arba esterinti krakmolai); klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolų, dekstrinų arba kitų modifikuotų krakmolų, išskyrus krakmolo esterius ir eterius, klasifikuojamus 35051050 subpozicijoje |

ex3809 | Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje: |

380910 | – augiausia iš krakmolingų medžiagų |

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

Koreliacijos lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 3072/95 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 ir 2 straipsniai |

2 straipsnis | 3 straipsnis |

3 straipsnis | 6 straipsnis |

4 straipsnis | 7 straipsnis |

5 straipsnis | 8 straipsnis |

6 straipsnis | – |

– | 4 straipsnis |

7 straipsnis | – |

8a straipsnis | 6 straipsnis |

8b straipsnis | 7 straipsnis |

8c straipsnis | 8 straipsnis |

8d straipsnis | 9 straipsnis |

8e straipsnis | – |

9 straipsnis | 10 straipsnis |

10 straipsnis | 5 straipsnis |

– | 9 straipsnis |

11 straipsnis | 11 straipsnis |

12 straipsnis | 12 straipsnis |

13 straipsnis | 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsniai |

14 straipsnis | 20 straipsnis |

15 straipsnis | 21 straipsnis |

16 straipsnis | 22 straipsnis |

17 straipsnis | 23 straipsnis |

18 straipsnis | – |

19 straipsnis | 24 straipsnis |

– | – |

21 straipsnis | 25 straipsnis |

22 straipsnis | 26 straipsnis |

23 straipsnis | 27 straipsnis |

– | 28 straipsnis |

24 straipsnis | 30 straipsnis |

25 straipsnis | 31 straipsnis |

26 straipsnis | 29 straipsnis |

– | 32 straipsnis |

27 straipsnis | 33 straipsnis |

A priedas | I priedas |

– | – |

B priedas | IV priedas |

C priedas | V priedas |

Reglamentas (EB) Nr. 3073/95 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | III priedas |

Priedas | II priedas |

--------------------------------------------------