32004R0812

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004

2004 m. balandžio 26 d.

nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 88/89

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

kadangi:

(1) Kaip numatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką [2] 2 straipsnyje, bendrosios žuvininkystės politikos tikslas yra garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant darnias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas. Tuo tikslu Bendrija kaip vieną iš daugelio dalykų turi sumažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemoms, ir bendroji žuvininkystės politika turi derintis su kitų sričių, ypač aplinkos, Bendrijos politika.

(2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos [3] suteikia griežtą apsaugos statusą banginių šeimos gyvūnams ir reikalauja valstybių narių užtikrinti šių rūšių apsaugos būklės stebėjimą. Valstybės narės taip pat turi sukurti sistemą, leidžiančią stebėti atsitiktinius šių rūšių sugavimus ir žudymą, kad galėtų imtis tolesnių tyrimų ir apsaugos priemonių, kaip reikalaujama, siekiant užtikrinti, kad atsitiktinis sugavimas ar nužudymas šioms rūšims neturėtų reikšmingo poveikio.

(3) Turima mokslinė informacija ir išvystyti atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo ir žudymo žūklės rajonuose sumažinimo būdai pateisina papildomas priemones, kurių imamasi, siekiant Bendrijos lygiu nuosekliai ir bendradarbiaujant prisidėti prie mažų banginių šeimos gyvūnų apsaugos.

(4) Yra sukurta keletas garso prietaisų, atgrasančių banginių šeimos gyvūnus nuo žvejybos įrankių ir jie pasirodė veiksmingi sumažinant šalutinį banginių rūšių sugavimą žvejojant su statiniais tinklais. Todėl tokių prietaisų naudojimas turi būti reikalaujamas tuose plotuose ir tokios žūklės metu, kai žinomas ar numatomas didelis atsitiktinis mažų banginių šeimos gyvūnų sugavimas, atsižvelgiant į tokio reikalavimo kaštus/veiksmingumą. Taip pat būtina nustatyti tokios žūklės metu privalomų naudoti garso atgrasymo prietaisų technines veiksmingumo specifikacijas. Siekiant padidinti žinias apie garso atgrasymo prietaisų naudojimo poveikį laikui bėgant, reikalingi moksliniai tyrinėjimai ar bandomieji projektai.

(5) Šis reglamentas neturi sutrukdyti moksliniams ir techniniams tyrinėjimams, ypač susijusiems su naujomis veikiančių atgrasymo prietaisų formomis. Kadangi valstybėms narėms šiame reglamente reikėtų leisti laikinai sankcionuoti naujai sukurtų ir veiksmingų garso atgrasymo prietaisų rūšių naudojimą, neatitinkančių šiame reglamente nustatytų techninių specifikacijų, taip pat sutinkamai su 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [4], būtina kiek galima greičiau atnaujinti informaciją apie garso atgrasymo prietaisų technines specifikacijas.

(6) Nepriklausomi žvejybos veiklos stebėjimai yra būtini patikimų apytikrių skaičiavimų pateikimui apie atsitiktinai sugaunamus banginių šeimos gyvūnus. Todėl būtina sudaryti monitoringo programas su nepriklausomais stebėtojais laive ir koordinuoti žūklės rajonų, kuriuose tokiam monitoringui būtų teikiamas pirmumas, paskyrimą. Siekiant pateikti šių žūklės rajonų tipinius duomenis, valstybės narės šiuose žūklės rajonuose turi sukurti ir įgyvendinti atitinkamas monitoringo programas, skirtas su jų šalies vėliava dirbantiems laivams. Mažesnių nei 15 m. bendro ilgio žvejybos laivų, kurie kartais neturi galimybių leisti dar vienam žmogui nuolat būti laive stebėtoju, atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimų duomenys turi būti surenkami mokslinių tyrinėjimų ir bandomųjų projektų pagalba. Taip pat reikia nustatyti bendras monitoringo ir atskaitomybės užduotis.

(7) Kad Bendrijos lygiu būtų galima reguliariai atlikti analizę ir išsamų įvertinimą per vidutinę trukmę, valstybės narės turi kiekvienais metais pranešti apie atgrasymo/perspėjimo prietaisų panaudojimą ir stebėtojų laive programos įgyvendinimą bei įtraukti visą surinktą informaciją apie žūklės rajonuose atsitiktinai sugautus ir nužudytus banginių šeimos gyvūnus.

(8) Dėl rizikos, kurią Baltijos jūroje kritiškai nykstančiai jūros kiaulių (harbour porpoise) populiacijai kelia žvejyba su dreifuojančiaisiais tinklais, reikia, kad šioje vietovėje dreifuojančiųjų tinklų naudojimas būtų sustabdytas. Šioje vietovėje su dreifuojančiais tinklais žvejojantiems Bendrijos laivams bus taikomi ekonominiai ir techniniai suvaržymai, sąlygojantys šių žvejybos įrankių laipsniško naudojimo nutraukimo laikotarpį, kol iki 2008 m. gruodžio 18 d. jie bus visiškai uždrausti. 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 88/98, nustatantis tam tikras technines Baltijos jūros, Belts ir Sound vandenyse esančių žuvies išteklių išsaugojimo priemones [5], turi būti iš dalies pakeistas, kad į jį būtų įtrauktos šios priemonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento esmė

Šis reglamentas nustato priemones, skirtas žvejybos laivų atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo sumažinimui I ir III priede nurodytose plotuose.

2 straipsnis

Garso atgrasymo prietaisų naudojimas

1. Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, laivams, kurių bendras ilgis 12 m. arba didesnis, uždraudžiama naudoti I priede nurodytus žvejybos įrankius plotuose, nustatytais laikotarpiais ir nuo nurodytų datų be tuo pat metu naudojamų veikiančių garso atgrasymo prietaisų.

2. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai užtikrina visišką garso atgrasymo prietaisų veikimą pastatant žvejybos įrankius.

3. Laikantis nukrypti leidžiančių nuostatų, pirma straipsnio dalis netaikoma žvejybos veiksmams, atliekamiems išskirtinai mokslinio tyrinėjimo tikslais, kai jie vykdomi su valstybių narių ar susijusių valstybių narių leidimu bei joms vadovaujant ir kuriais siekiama sukurti naujas technines priemones, skirtas sumažinti atsitiktinį banginių šeimos gyvūnų sugavimą ir nužudymą.

4. Valstybės narės atlikdamos mokslinius tyrinėjimus bei bandomuosius projektus imasi būtinų priemonių stebėti ir įvertinti atgrasymo/perspėjimo prietaiso naudojimo poveikį laikui bėgant žūklės rajonuose ir susijusiose vietovėse.

3 straipsnis

Techninės specifikacijos ir naudojimo sąlygos

1. Kaip nurodyta II priede, garso atgrasymo prietaisai, naudojami pagal 2 straipsnio 1 dalį, atitinka tą pačią techninių specifikacijų ir naudojimo sąlygų sudėtį.

2. Nukrypstant nuo straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali leisti laikinai naudoti garso atgrasymo prietaisus, kurie neatitinka II priede nurodytų techninių specifikacijų ar naudojimo sąlygų jei jų poveikis sumažinant atsitiktinį banginių šeimos gyvūnų sugavimą pakankamai pagrindžiamas dokumentais. Leidimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus.

3. Valstybės narės praneša Komisijai apie straipsnio 2 dalyje nurodytus leidimus per du mėnesius nuo jų išdavimo dienos. Jos pateikia Komisijai leisto naudoti garso atgrasymo prietaiso techninę ir mokslinę informaciją bei jos poveikį sumažinant atsitiktinius banginių šeimos gyvūnų sugavimus.

4 straipsnis

Stebėtojų jūroje programos

1. Sutinkamai su III priede nurodytomis sąlygomis valstybės narės sukuria ir įgyvendina atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo monitoringo programas, panaudodamos stebėtojus laivuose, plaukiojančiuose žūklės rajonuose su jų valstybės vėliava ir kurių bendras ilgis 15 m. ar didesnis. Monitoringo programos sukuriamos siekiant pateikti tam tikrų žūklės rajonų tipinius duomenis.

2. Valstybės narės atlikdamos atitinkamus mokslinius tyrinėjimus bei bandomuosius projektus imasi būtinų priemonių surinkti mokslinius duomenis apie 15 m. ir ilgesnių laivų, veikiančių III priedo 3 punkte nustatytuose žūklės rajonuose, atsitiktinai sugaunamus banginių šeimos gyvūnus.

5 straipsnis

Stebėtojai

1. Vykdydamos savo pareigą parūpinti stebėtojus, valstybės narės paskiria nepriklausomus, su atitinkama kvalifikacija bei patyrusius darbuotojus. Kad galėtų įvykdyti savo užduotis atrinkti darbuotojai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) turėti pakankamai patirties, leidžiančios nustatyti banginių šeimos gyvūnų rūšis ir žvejybos praktikas;

b) turėti pagrindinius jūrų navigacijos įgūdžius ir atitinkamą saugumo apmokymą;

c) gebėti įvykdyti elementarias mokslines užduotis, pavyzdžiui, kur būtina atlikti imčių atranką ir ryšium su tuo vykdyti tikslius stebėjimus bei daryti įrašus;

d) turėti patenkinamas stebimo vėliavos valstybės narės laivo kalbos žinias.

2. Stebėtojų užduotis yra stebėti atsitiktinius banginių šeimos gyvūnų sugavimus ir rinkti duomenis, būtinus pastebėto atsitiktinio sugavimo ekstrapoliavimui visame susijusiame žūklės rajone. Stebėtojai ypač:

a) stebi susijusių laivų žvejybos veiksmus ir užrašo atitinkamus duomenis apie žvejybos pastangas (žvejybos įrankių charakteristikas, faktinių žvejybos veiksmų vietą ir laiką nuo pradžios iki pabaigos);

b) stebi atsitiktinius banginių šeimos gyvūnų sugavimus.

Pagal valstybės narės nurodymus stebėtojai taip pat gali atlikti kitokius stebėjimus siekiant įnešti indėlį į mokslinį supratimą apie susijusių laivų laimikio sudėtį ir biologinį žūklės rajono išteklių būvį.

3. Stebėtojas atitinkamoms kompetentingoms vėliavos valstybės narės institucijoms siunčia ataskaitą, kurioje pateikia visus apie žvejybos pastangas surinktus duomenis ir pastebėjimus apie atsitiktinius banginių šeimos gyvūnų sugavimus, tame tarpe savo svarbiausių išvadų santrauką.

Tiriamojo laikotarpio ataskaitoje būtinai pateikiama ši informacija:

a) laivo tapatumas;

b) stebėtojo pavardė ir buvimo laive laikotarpis;

c) konkrečios žūklės rūšis (tame tarpe žvejybos įrankių charakteristikos, plotai ryšium su I ir III priedais ir žvejojamos rūšys);

d) žvejybinės kelionės trukmė ir atitinkamos žvejybos pastangos (išreikštos bendru tinklo ilgiu, padaugintu iš žvejybos valandų su pasyviaisiais žvejybos įrankiais ir žvejybos valandų skaičius su traukiamaisiais žvejybos įrankiais);

e) atsitiktinai sugautų banginių šeimos gyvūnų skaičius, tame tarpe rūšys ir, kur įmanoma, papildoma informacija apie dydį ar svorį, lytį, amžių ir, jei būna, atžymos apie paleistus gyvus arba prarastus gyvūnus ištraukiant žvejybos įrankius;

f) bet kokia kita papildoma informacija, kuri stebėtojo nuomone yra naudinga siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus ar bet koks papildomas pastebėjimas apie banginių biologiją (toks kaip banginių pamatymas ar tam tikras jų su žvejybos veikla susijęs elgesys).

Laivo kapitonas gali reikalauti stebėtojo ataskaitos kopijos.

4. Vėliavos valstybė narė saugoja stebėtojo ataskaitose pateiktą informaciją mažiausiai penkerius metus po tiesiogiai susijusios ataskaitos pateikimo laikotarpio pabaigos.

6 straipsnis

Metinės ataskaitos

1. Kiekvienais metais iki liepos 1 d. valstybės narės siunčia Komisijai išsamią metinę ataskaitą apie 2, 3, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinimą per praėjusius metus. Pirmoji ataskaita yra už likusią metų dalį po šio reglamento įsigaliojimo ir už kitus visus po to einančius metus.

2. Remiantis stebėtojų ataskaitomis, pateiktomis sutinkamai su 5 straipsnio 3 dalimi, ir visais kitais susijusiais duomenimis, tame tarpe apie žvejybos pastangas, kurie surinkti taikant 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1543/2000, nustatantį duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą [6] į metinę ataskaitą turi būti įtraukti bendro atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo apytikriai apskaičiavimai kiekviename susijusiame žūklės rajone. Šioje ataskaitoje turi būti stebėtojo ataskaitų išvadų įvertinimas ir bet kokia kita susijusi informacija, įskaitant bet kokius valstybėse narėse atliktus tyrimus, siekiant sumažinti atsitiktinius banginių šeimos gyvūnų sugavimus žūklės rajonuose. Pranešdamos apie mokslinių tyrimų ar bandomųjų projektų rezultatus, kaip nurodyta 2 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje, valstybės narės užtikrina, kad jų kūrimo ir įgyvendinimo metu būtų pasiektas pakankamai aukštas kokybės lygis ir pateikia Komisijai išsamią informaciją apie pasiektą lygį.

7 straipsnis

Bendras įvertinimas ir peržiūrėjimas

1. Ne vėliau kaip po metų, valstybėms narėms pateikus savo antrąją metinę ataskaitą, Komisija, atsižvelgdama į turimą informaciją, gautą taikant 6 straipsnį ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto įvertintas valstybių narių ataskaitas, Europos Parlamentui ir Tarybai praneša apie šio reglamento poveikį. Ataskaitoje ypatingas dėmesys kreipiamas šio reglamento taikymui laivų rūšims bei plotams, iš stebėtojų programų gautos informacijos kokybei bei bandomųjų projektų kokybei, o po šios ataskaitos gali būti pateikti atitinkami pasiūlymai.

2. Valstybėms narėms pateikus ketvirtąją metinę ataskaitą ši ataskaita atnaujinama.

8 straipsnis

Pritaikymas prie techninės pažangos ir papildomas techninis orientavimas

1. Sutinkamai su Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta valdymo procedūra priimama:

a) stebėtojų atliekamų užduočių veiklos ir techninės gairės, kaip nustatyta 6 straipsnyje;

b) išsamios atskaitomybės reikalavimų taisyklės, kaip nustatyta 6 straipsnyje.

2. Daliniai II priedo pakeitimai, būtini siekiant pritaikyti juos prie techninės ir mokslinės pažangos, priimami sutinkamai su priežiūros procedūra, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

9 straipsnis

Dalinis Reglamento (EB) Nr. 88/89 pakeitimas

Įterpiami šie straipsniai:

"8a straipsnis

Dreifuojantiesiems tinklams taikomi apribojimai

1. Nuo sausio 1 d. nustatant 2008 m. suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo tvarką draudžiama laive laikyti dreifuojančiuosius tinklus ar naudoti juos žvejybai.

2. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. su vėliavos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos leidimu laive galima laikyti ar žvejybai naudoti dreifuojančiuosius tinklus.

3. 2005 m. maksimalus laivų, kuriems valstybė narė gali leisti laive laikyti ar naudoti žvejybai dreifuojančiuosius tinklus, skaičius neviršija 60 % žvejybos laivų, kurie dreifuojančiuosius tinklus naudojo laikotarpiu nuo 2001 iki 2003 m.

2006 ir 2007 m. maksimalus laivų skaičius neviršija atitinkamai 40 % ir 20 % žvejybos laivų, kurie dreifuojančiuosius tinklus naudojo laikotarpiu nuo 2001 iki 2003 m.

4. Iki kiekvienų metų balandžio 30 d. valstybės narės Komisijai pateikia laivų, kuriems leista vykdyti žvejybinę veiklą su dreifuojančiaisiais tinklais, sąrašą; už 2004 metus informacija atsiunčiama ne vėliau kaip 2004 m. rugpjūčio 31 d.

8b straipsnis

Dreifuojantiesiems tinklams taikomos sąlygos

1. Prie kiekvieno tinklo galo plūdurai su radarų reflektoriais turi būti pritvirtinti taip, kad bet kuriuo metu būtų galima nustatyti tinklo padėtį. Ant plūdurų turi būti nenuvalomai pažymėtos registracijos raidės ir laivo, kuriam jie priklauso, numeris.

2. Dreifuojančiuosius tinklus naudojančio laivo kapitonas veda registracijos žurnalą, kuriame kasdien įrašo šią informaciją:

a) bendras laive turimų tinklų ilgis;

b) bendras kiekvienos žūklės metu naudojamų tinklų ilgis;

c) atsitiktinai sugautų banginių šeimos gyvūnų skaičius;

d) tokio sugavimo data ir vieta.

3. Visi dreifuojančiuosius tinklus naudojantys žvejybos laivai laive turi 8a straipsnio 2 punkte minimą leidimą."

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2004 m. balandžio 26 d.

Tarybos vardu

Prezidentas

J. Walsh

[1] 2004 m. vasario 10 d. pateikta nuomonė.

[2] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[3] OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[4] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[5] OL L 9, 1998 1 15 p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 48/1999 (OL L 13, 1999 1 18, p. 1).

[6] OL L 176, 2000 7 15, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Žūklės rajonai, kuriuose garso atgrasymo prietaisų naudojimas privalomas

Plotas | Žvejybos įrankiai | Laikotarpis | Pradžios data |

A.Baltijos jūros plotas, apribotas linija, einančia nuo Švedijos pakrantės, kurios ilgumos taškas 13o rytų ilgumos, iš ten tiesiai į pietus iki 55o šiaurės platumos, iš ten tiesiai į rytus iki 14o rytų ilgumos, iš ten tiesiai į šiaurę iki Švedijos pakrantės; ir plotas, apribotas linija, einančia nuo rytinės Švedijos pakrantės, kurios platumos taškas 55o30'' šiaurės platumos, iš ten tiesiai į rytus iki 15o rytų ilgumos, iš ten tiesiai į šiaurę iki 56o šiaurės platumos, iš ten tiesiai į rytus iki 16o rytų ilgumos, iš ten tiesiai į šiaurę iki Švedijos pakrantės | a)bet koks dugninis žiauninis tinklaitis ar vertikalusis tinklaitis | Visus metus | 2005 m. birželio 1 d. |

b)bet koks dreifuojantysis tinklas | Visus metus | 2005 m. birželio 1 d. |

B.ICES IV rajonas ir III a sektorius | a)bet koks dugninis žiauninis tinklaitis ar vertikalusis tinklaitis, ar šių tinklų derinys, kurio bendras ilgis neviršija 400 metrų | a)nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. | 2005 m. rugpjūčio 1 d. |

b)Bet koks dugninis žiauninis tinklaitis ar vertikalusis tinklaitis, kurio akių dydžiai ≥ 220 mm | b)visus metus | 2005 m. birželio 1 d. |

C.ICES VII e, f, g, h ir j sektoriai | a)bet koks dugninis žiauninis tinklaitis ar vertikalusis tinklaitis | a)visus metus | 2006 m. sausio 1 d. |

D.ICES VII d sektorius | a)bet koks dugninis žiauninis tinklaitis ar vertikalusis tinklaitis | a)visus metus | 2007 m. sausio 1 d. |

E.Baltijos jūros 24 padalinys (išskyrus A punkte nurodytus plotus) | a)bet koks dugninis žiauninis tinklaitis ar vertikalusis tinklaitis | a)visus metus | 2007 m. sausio 1 d. |

b)bet koks dreifuojantysis tinklas | b)visus metus | 2007 m. sausio 1 d. |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Garso atgrasymo prietaisų techninės specifikacijos ir naudojimo sąlygos

Bet kokie garso atgrasymo prietaisai, naudojami pritaikant 2 straipsnio 1 dalį, atitinka vieną iš šių signalų ir pritaikymo charakteristikų sudėtį:

| 1 sudėtis | 2 sudėtis |

| |

| | SIGNALŲ CHARAKTERISTIKOS |

* | Signalų sintezė | Skaitmeninė | Analoginė |

* | Toninė/plati dažnių juosta | Plati dažnių juosta/toninė | Toninė |

* | Šaltinio lygiai (maksimalus-minimalus) dėl 1 μPa@1m | 145 dB | 130–150 dB |

* | Pagrindinis dažnis | a)20–160 KHz plačios dažnių juostos skleistinėsb)10 KHz toninė | 10 KHz |

* | Aukšto dažnio harmonija | Taip | Taip |

* | Impulso trukmė (nominali) | 300 ms | 300 ms |

* | Intervalai tarp impulsų | a)4–30 sekundžių nevienodas;b)4 sekundės | 4 sekundės |

| | Pritaikymo charakteristikos |

* | Maksimalūs tarpai tarp dviejų garso atgrasymo prietaisų išilgai tinklų | 200 metrų po vieną garso atgrasymo prietaisą, pritvirtintą prie kiekvieno tinklo galo (arba kartu sujungto tinklų derinio) | 100 metrų po vieną garso atgrasymo prietaisą, pritvirtintą prie kiekvieno tinklo galo (arba kartu sujungto tinklų derinio) |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

Stebimi žūklės rajonai ir mažiausias žvejybos pastangų lygis dėl laive esančių stebėtojų

1. Bendri monitoringo įsipareigojimai

Monitoringo programos sukuriamos metams ir vykdomos siekiant trečios straipsnio dalies lentelėje nustatytuose žūklės rajonuose atstovaujamai stebėti šalutinius banginių šeimos gyvūnų sugavimus.

Monitoringo programos atstovaujamos pakankamai, adekvačiai paskirstant stebėtojus, aprėpiant laivyną, laiką ir žūklės rajonus.

Paprastai monitoringo programos remiasi imčių atrankos strategija, sukurta taip, kad būtų galima apytikriai apskaičiuoti banginių šeimos gyvūnų šalutinių sugavimų apimtis, dažniausiai pasitaikančias atsitiktinai sugautas rūšis tam tikro laivyno pastangos vienetui, kad būtų pasiektas 0,30 neviršijantis svyravimo koeficientas. Imčių atrankos strategija sukuriama remiantis turima ankstesnių šalutinių sugavimų įvairovės pastebėjimų informacija.

2. Bandomosios monitoringo programos

Kur dėl informacijos apie šalutinio sugavimo įvairovę nebuvimo imčių atrankos strategijos negali būti sukurtos taip, kad pagal pirmoje straipsnio dalyje nustatytus apribojimus būtų pasiektas svyravimo koeficientas, valstybės narės susijusiuose žūklės rajonuose dvejus metus iš eilės įgyvendina bandomąsias stebėtojo laive programas, pradėdamos jas trečioje straipsnio dalyje nurodytomis dienomis.

Šios bandomosios stebėtojų programos remiasi imčių atrankos strategija, kurios tikslas yra nustatyti šalutinio sugavimo įvairovę, kuri duos pagrindą sukurti tolesnes imčių atrankos strategijas pagal pirmos straipsnio dalies sąlygas, o taip pat pateiks apytikrius šalutinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo pastangos vienetui apskaičiavimus, išskirstant rūšimis.

Bandomosios programos aprėpia bent šią mažiausią žvejybos pastangos vertę:

a) nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d. bet kokiai trečioje straipsnio dalyje nurodytai žūklei, išskyrus pelaginius tralus (vieną ar du) ICES VI, VII ir VIII rajonuose:

| Laivynai, susidedantys iš daugiau nei 400 laivų | Laivynai, susidedantys iš daugiau nei 60 ir mažiau nei 400 laivų | Laivynai, susidedantys iš mažiau nei 60 laivų |

Bandomųjų programų aprėpta mažiausia pastanga | 20 laivų žvejybos pastanga | 5 % žvejybos pastangos | 5 % aprėpiantys bent tris skirtingus laivus |

b) nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d. pelaginiams tralams (vienam ar dviems) ICES VI, VII ir VIII rajonuose:

| Laivynai, susidedantys iš daugiau nei 60 laivų | Laivynai, susidedantys iš mažiau nei 60 laivų |

Mažiausia bandomųjų programų aprėpta pastanga | 10 % žvejybos pastangos | 10 % aprėpiantys bent tris skirtingus laivus |

3. Stebimi žūklės rajonai ir monitoringo pradžios dienos

Plotas | Žvejybos įrankiai | Pradžios data |

A.Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarnybos (ICES) VI, VII ir VIII rajonai | Pelaginiai tralai (vienas ir du) | 2005 m. sausio 1 d. |

B.Viduržemio jūra (į rytus nuo 5o36' vakarų linijos) | Pelaginiai tralai (vienas ir du) | 2005 m. sausio 1 d. |

C.ICES VI a, VII a ir b, VIII a, b ir c, IX sektoriai | Dugniniai žiauniniai tinklaičiai ar vertikalieji tinklaičiai su 80 mm ar didesniu akių dydžiu | 2005 m. sausio 1 d. |

D.ICES IV rajonas, VI a sektorius ir VII rajonas, išskyrus VII c ir VII k sektorius | Dreifuojantieji tinklai | 2006 m. sausio 1 d. |

E.ICES III a, b, c, III d į pietus nuo 59o šiaurės, III d į šiaurę nuo 59o šiaurės rajonai (tik nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.), IV ir IX | Pelaginiai tralai (vienas ir du) | 2006 m. sausio 1 d. |

F.ICES VI, VII, VIII ir IX rajonai | Priedugnio ir pelaginių žuvų tralai | 2006 m. sausio 1 d. |

G.ICES III b, c, d rajonai, išskyrus I priedo A ir E eilutėse paminėtus plotus | Dugniniai žiauniniai tinklaičiai ar vertikalieji tinklaičiai su 80 mm ar didesniu akių dydžiu | 2006 m. sausio 1 d. |

--------------------------------------------------