18.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 342/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (2) (toliau – pirminis reglamentas) Taryba įvedė antidempingo muitus, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės (toliau – PET plėvelė) importui. Buvo nustatytas importo muitas nuo 0 % iki 62,6 %. Sprendimu 2001/645/EC (3) Komisija priėmė penkių Indijos eksportuojančių gamintojų įsipareigojimus.

(2)

Indijos kilmės PET plėvelės importui taip pat taikomi Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (4) nustatyti kompensaciniai muitai, kurių dydis svyruoja nuo 3,8 % iki 19,1 %.

(3)

2002 m. birželio 28 d. Komisija savo pranešimu apie inicijavimą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (5) paskelbė apie pradedamą dalinę tarpinę peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 (6) 19 straipsnį. Prašymas teikiamas tik dėl priemonės formos, ir ypač dėl pareiškėjo siūlomo įsipareigojimo priimtinumo įvertinimo. Ši peržiūra tęsiasi iki šiol.

(4)

2003 m. lapkričio 22 d. Komisija savo pranešimu apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7) paskelbė apie pradedamą dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurios objektas bus tik antidempingo priemonių forma. Ši peržiūra tęsiasi iki šiol.

(5)

2004 m. vasario 19 d. Komisija savo pranešimu apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (8) paskelbė apie pradedamą dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurios objektas bus tik Indijos eksportuojančio gamintojo „Jindal Polyester Limited“ dempingas. Ši peržiūra tęsiasi iki šiol.

(6)

2004 m. sausio 6 d. Komisija gavo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį trijų Bendrijos gamintojų „DuPont Teijin Films“, „Mitsubishi Polyester Film GmbH“ ir „Nuroll SpA“ (toliau – pareiškėjai) prašymą (toliau – prašymas) ištirti galimą, inter alia, Indijos kilmės PET plėvelės importui įvestų antidempingo priemonių apėjimą. Pareiškėjų produkcija sudaro didžiąją bendros Bendrijos PET plėvelės produkcijos dalį.

(7)

Pareiškėjai teigė ir pateikė įrodymus, kad nuo to laiko, kai buvo įvestos antidempingo priemonės, inter alia, Indijos kilmės PET plėvelės importui, įvyko žymus PET plėvelės eksporto iš Indijos, Brazilijos ir Izraelio į Bendriją prekybos pobūdžio pokytis. Buvo teigiama, kad toks prekybos pobūdžio pokytis įvyko dėl Indijos kilmės PET plėvelės vežimo per Braziliją ir Izraelį. Nurodyta, kad tokiam pokyčiui nėra pakankamai rimtos priežasties ar ekonominio pateisinimo, išskyrus muito įvedimą PET plėvelės importui iš Indijos.

(8)

Galiausiai, pareiškėjai teigė ir pateikė prima facie įrodymų, kad esamų aptariamo produkto importui taikomų antidempingo priemonių ištaisantysis poveikis yra sumažintas tiek kiekio, tiek kainos prasme. Buvo teigiama, kad didelis PET plėvelės importo iš Brazilijos ir Izraelio kiekis pakeitė Indijos kilmės aptariamo produkto importą. Be to, pareiškėjai pateikė prima facie įrodymų, kad PET plėvelės kainos yra sumažintos palyginti su anksčiau nustatyta normaliąja Indijos kilmės PET plėvelės verte.

(9)

Reglamentu (EB) Nr. 284/2004 (9) (toliau – inicijuojantis reglamentas) Komisija inicijavo tyrimą dėl galimo įvestų Indijos kilmės PET plėvelės importui taikomų antidempingo priemonių apėjimo importuojamą PET plėvelę siunčiant iš Brazilijos ir Izraelio, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip esančia Brazilijos ar Izraelio kilmės, ir pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį nurodė muitinėms nuo 2004 m. vasario 20 d. registruoti iš Brazilijos ar iš Izraelio siunčiamą importuojamą PET plėvelę, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip esančią Brazilijos ar Izraelio kilmės. Komisija pranešė Indijos, Brazilijos ir Izraelio valdžios institucijoms apie pradėtą tyrimą. Tuo pat metu Reglamentu (EB) Nr. 283/2004 (10) Komisija pradėjo tyrimą dėl galimo Indijos kilmės PET plėvelės importui taikomų kompensacinių priemonių apėjimo importuojamą PET plėvelę siunčiant iš Brazilijos ir Izraelio, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip esančią Brazilijos ar Izraelio kilmės. To tyrimo išvados yra pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1976/2004 (11).

(10)

Indijos valdžios institucijos nurodė, kad jų nuomone tyrimai dėl galimo apėjimo buvo neleistini nei pagal Susitarimą dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo, nei pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių. Šis pareiškimas buvo atmestas dėl to, kad pagrindinio reglamento nuostatos dėl pasipriešinimo galimam apėjimui nėra nesuderinamos su Susitarimu dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo ir su Susitarimu dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių. Iš tikrųjų, Daugiašalio derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatų baigiamajame akte yra Sprendimas dėl apsaugos nuo sukčiavimo (12), pagal kurį, jeigu nėra galutinio susitarimo dėl konkretaus teksto, klausimo svarstymas perduodamas Antidempingo priemonių komitetui. Kadangi šis sprendimas buvo priimtas žinant, kad kai kurie PPO nariai jau turi patvirtinę savo teisės aktus dėl kovos su apėjimu, Europos bendrija interpretuoja šį sprendimą, kaip leidžiantį atskiriems nariams šiuo klausimu priimti arba taikyti nuostatas, kol nebus priimtos daugiašaliu susitarimu patvirtintos taisyklės. Tokie patys principai pagrįstai turėtų būti taikomi tyrimuose dėl apsaugos nuo subsidijavimo.

(11)

Klausimynai buvo išsiųsti eksportuotojams arba gamintojams Indijoje, Brazilijoje ir Izraelyje, kurie bendradarbiavo atliekant pirminį tyrimą, buvo paminėti prašyme arba apie kuriuos Komisija sužinojo vėliau. Klausimynai buvo išsiųsti Bendrijoje veikiantiems importuotojams, kurie buvo nurodyti prašyme arba kurie bendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio buvo įvestos esamos priemonės. Visos šalys buvo informuotos, kad joms atsisakius bendradarbiauti gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir kad išvados, padarytos remiantis turimais faktais, gali būti tai šaliai mažiau palankios už tas, kurios būtų, jeigu šalis būtų bendradarbiavusi.

(12)

Atsakymus į klausimynus pateikė penki Indijos eksportuotojai arba gamintojai, vienas eksportuotojas arba gamintojas iš Brazilijos ir viena bendrovė, kuri Izraelyje pjausto, dengia ir konvertuoja PET plėvelę ir eksportuoja į Bendriją. Kita Izraelio bendrovė atsiliepė ir paaiškino, kad ji užsiėmė PET plėvelės perdirbimu, tačiau gautas produktas nebuvo eksportuojamas pagal KN kodus, pagal kuriuos buvo klasifikuojama PET plėvelė. Tuo pagrindu bendrovė atsakymo į klausimyną nepateikė.

(13)

Gavę klausimynus, atsiliepė penki Bendrijos importuotojai. Trys iš jų pareiškė, kad jie niekada neimportavo PET plėvelės nei iš Brazilijos, nei iš Izraelio. Kiti du importuotojai pareiškė, kad jie per tyrimo laikotarpį neimportavo Indijos kilmės PET plėvelės nei iš Brazilijos, nei iš Izraelio. Taigi nei viena šių bendrovių nepateikė atsakymų į klausimynus.

(14)

Komisija atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(15)

Tiriamasis laikotarpis apėmė laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. (toliau – TL). Duomenys, surinkti nuo 2000 m. iki TL pabaigos buvo panaudoti įvertinti galimą prekybos pobūdžio pasikeitimą.

(16)

Kaip nurodyta minėtoje 12 konstatuojamojoje dalyje, penki Indijos PET plėvelės eksportuotojai arba gamintojai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė atsakymus į klausimynus. Taip pat informacija buvo gauta iš vieno eksportuojančio PET plėvelės gamintojo iš Brazilijos ir iš vienos bendrovės, užsiimančios plėvelės pjaustymu, dengimu ir konvertavimu iš Izraelio. Kaip nurodė Eurostatas, šios Brazilijos ir Izraelio bendrovės sudarė tik nedidelę dalį (atitinkamai, mažiau kaip 1 % ir apie 5 %) bendro PET plėvelės importo iš šių šalių į Bendriją per TL tiek pagal apimtis, tiek pagal vertę.

(17)

Inicijavus tyrimą, Indijos valdžios institucijos pateikė raštišką pareiškimą ir statistinius duomenis apie PET plėvelės eksportą iš Indijos, inter alia, į Bendriją. Statistiniai duomenys apie PET plėvelės eksportą iš Brazilijos į Bendriją buvo taip pat gauti iš nacionalinės Brazilijos duomenų bazės.

(18)

Kaip buvo apibrėžta per pirminį tyrimą, aptariamas produktas yra Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, paprastai klasifikuojama KN kodais ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90 (toliau – aptariamas produktas).

(19)

Laikoma, kad PET plėvelės, eksportuojamos iš Indijos į Bendriją ir PET plėvelės, įvežamos į Bendriją iš Brazilijos ar iš Izraelio pagrindinės savybės yra tokios pačios, ir jos yra naudojamos tais pačiais tikslais. Todėl jos yra laikomos panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(20)

Aptariamo produkto importas 1999–2003 m. laikotarpiu sudarė 96,5 % viso iš Indijos atitinkamais KN kodais klasifikuojamo produkto importo. Todėl rinkos analizė buvo atlikta, naudojant Eurostato duomenis KN kodo lygiu. Reikia paminėti, kad 1999 m. Indijos kilmės PET plėvelės importui į Bendriją buvo įvesti kompensaciniai muitai, dėl kurių sumažėjo šių produktų importo į Bendriją apimtys. Vėliau 2001 m. buvo įvestos antidempingo priemonės, dėl kurių importo apimtys dar labiau sumažėjo. Indijai taikomos antidempingo priemonės yra susitarimai dėl įsipareigojimo dėl kainos, o vienai bendrovei taikomas 0 % antidempingo muito tarifas. Dėl to iš esmės didžioji Indijos gamintojų dalis antidempingo muito nemoka. Likutinis 53,3 % antidempingo muitas taikomas visų eksportuojančių gamintojų importui. 2000 m. į Bendriją buvo importuojama 11 600 tonų Indijos kilmės PET plėvelės. Šios apimtys iš pradžių sumažėjo iki 6 100 tonų 2001 m., bet 2002 m. vėl padidėjo iki 7 700 tonų, o vėliau per TL padidėjo iki 11 500 tonų. Bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys rodė panašias tendencijas – padidėjimas maždaug 1 300 tonų laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2002 m. ir vėliau padidėjimas 3 400 tonų per 2002–2003 m. Tačiau negalima pamiršti, kad ne visi Indijos gamintojai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Be to, vertinant apimčių pokyčius laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2003 m., būtina atsižvelgti į ženklų importo apimčių padidėjimą iš tų eksportuotojų, kuriems taikomos paties žemiausio lygio priemonės.

(21)

Vertinant pirmiau aprašytąją aplinkybę, pastebima, kad vienai bendrovei taikoma žymiai mažesnė kumuliacinė muito norma (13), nei kitiems gamintojams. Šios bendrovės prekybos veiklos raida labai skyrėsi nuo kitų gamintojų, per 2000 m. ir 2003 m. (TL) jos aptariamo produkto pardavimų į Bendriją apimtys ženkliai išaugo. Ir atvirkščiai, likusių Indijos gamintojų aptariamo produkto eksporto į Bendriją apimtys ženkliai sumažėjo. Jeigu neatsižvelgti į šias neįprastas tendencijas, bendros aptariamų produktų importo į Bendriją apimtys išliko daug mažesnės, nei buvo iki antidempingo priemonių įvedimo.

(22)

Indijos valdžios institucijos pateikė statistinius duomenis apie eksportą, inter alia, į Bendriją. Jie nurodė, kad, jų nuomone, oficiali Indijos statistika nerodo jokių Indijos PET plėvelės gamintojų bandymų apeiti dabartines antidempingo priemones. Tačiau pateikti duomenys skiriasi nuo bendradarbiaujančių Indijos eksportuotojų pateiktųjų duomenų apie eksportą, bent jau duomenys apie eksportą į Izraelį; šie duomenys rodo, kad pradėjus taikyti priemones, eksporto į Izraelį apimtys ženkliai išaugo (nuo 40 tonų 2000 m. iki maždaug 800 tonų per TL). Tačiau duomenys apie tiesioginį Indijos eksportą į Braziliją rodo tik labai nežymų padidėjimą per tą patį laikotarpį, tačiau duomenys neapima tiesioginių pardavimų per kitas valstybes tarpininkes. Iš tikrųjų, atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas žinomas Brazilijos PET plėvelės gamintojas, o jo eksportas į Bendriją per TL sudarė vos 0,5 % visų Brazilijos pardavimų į Bendriją.

(23)

PET plėvelės importas iš Brazilijos į Bendriją, kaip nurodo Eurostatas KN lygiu, atėmus bendradarbiaujančios bendrovės pagamintų prekių importą, išaugo nuo 650 tonų 2000 m. (0,6 % viso importo) iki 1 200 tonų (1,4 %) 2001 m. ir šiek tiek daugiau nei 2 500 tonų (3,2 %) 2002 m., praėjus metams nuo antidempingo priemonių įvedimo, taigi per TL toks importas sudarė vos šiek tiek daugiau nei 2 000 tonų (2,4 % bendro PET plėvelės importo).

(24)

„Terphane“, vienintelė bendradarbiaujanti Brazilijos bendrovė, yra, kaip minėta pirmiau (22 konstatuojamoji dalis), vienintelis žinomas PET plėvelės gamintojas Brazilijoje. Per TL ši bendrovė į Bendriją eksportavo tik vieną 10,6 tonos PET plėvelės siuntą. Be 2002 m. parduoto pavyzdžio, tai buvo pirmoji šios bendrovės PET plėvelės eksporto siunta. Todėl negalima teigti, kad bendrovė susijusi su PET plėvelės importu į Bendriją per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2003 m. (23 konstatuojamoji dalis). Į Bendriją tiekiama plėvelė yra pagaminta naudojant įrengimus, kurie buvo įrengti dar iki priemonių Indijos kilmės PET plėvelei įvedimo. Todėl nebuvo nustatyta, kad būtų įvykę kokie nors šios bendrovės prekybos pobūdžio pasikeitimai.

(25)

PET plėvelės importas iš Izraelio į Bendriją, kaip nurodo Eurostatas KN lygiu, atėmus bendradarbiaujančios bendrovės pagamintų prekių importą, išaugo nuo 3 000 tonų 2000 m (3,7 % bendro PET plėvelės importo) iki 3 400 tonų 2001 m. (4,1 %). Importo apimtys ir toliau augo, ir 2002 m. sudarė šiek tiek daugiau nei 4 200 tonų (5,1 % viso importo), bei daugiau nei 4 400 tonų 2003 m. (5,3 % viso importo). Izraelyje veikia kelios plėvelės konvertavimu užsiimančios bendrovės, tačiau nustatyto termino metu gauta informacija vis dėlto rodo, kad netgi visos kartu jos vargu ar turėjo pakankamų pajėgumų eksportuoti tokias PET plėvelės apimtis, kokios buvo įvežtos į Bendriją iš Izraelio per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2003 m.

(26)

Oficialūs Indijos eksporto duomenys rodo, kad Indijos eksportas į Izraelį nuosekliai augo. 2000 m. buvo eksportuota 81 tona, 2001 m. – 395 tonos, 2002 m. – 1 032 tonos, o per TL – 2 453 tonos.

(27)

„Jolybar“, vienintelė bendradarbiaujanti Izraelio bendrovė, pjausto, dengia ir konvertuoja nupirktą PET plėvelę, ir parduoda ją kaip produktą tuo pačiu KN kodu kaip ir aptariamas produktas, tačiau tai nėra Indijos kilmės produktas, ir dėl to negali būti laikomas aptariamu produktu. Bendrovė tiekė PET plėvelę į Bendriją jau nuo 1990 m. Laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2003 m. (TL) „Jolybar“ vykdomo PET plėvelės eksporto į Bendriją apimtys išaugo dvigubai. Į Bendriją tiekiama plėvelė yra pagaminta naudojant įrengimus, kurie buvo sumontuoti dar iki priemonių Indijos kilmės plėvelei įvedimo. Nepriklausomai nuo to, ar toks eksporto pasikeitimas reiškė bendrovės prekybos pobūdžio pasikeitimą, šis klausimas toliau nebuvo nagrinėjamas, kadangi bet kokiu atveju tokiam elgesiui buvo galima rasti aiškų ekonominį pagrindimą, kaip nurodoma 31 konstatuojamojoje dalyje.

(28)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, ir ypač į tai, kad laiko prasme importo iš Brazilijos ir Izraelio apimtys išaugo tuo pat metu, kai 2001 m. buvo įvestos antidempingo priemonės Indijos kilmės PET plėvelės importui, galima daryti išvadą, kad įvyko PET plėvelės eksporto iš Indijos, Brazilijos ir Izraelio prekybos pobūdžio pasikeitimas.

(29)

Kadangi kitos Brazilijos bendrovės atsisakė bendradarbiauti vykdant tyrimą, ir atsižvelgiant į tai, kad Brazilijos prekybos pobūdžio pasikeitimai įvyko iš karto po to, kai buvo įvesti antidempingo muitai, remiantis turima informacija ir negavus jokių kitų paaiškinimų, daroma išvada, kad toks prekybos pobūdžio pasikeitimas įvyko dėl muitų įvedimo, o ne dėl kažkokios kitos rimtos priežasties ar ekonominio pateisinimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(30)

Kadangi kitos Izraelio bendrovės atsisakė bendradarbiauti vykdant tyrimą, ir atsižvelgiant į tai, kad Izraelio prekybos pobūdžio pasikeitimai įvyko iš karto po to, kai buvo įvesti antidempingo muitai, remiantis turima informacija ir negavus jokių kitų paaiškinimų, daroma išvada, kad toks prekybos pobūdžio pasikeitimas įvyko dėl muitų įvedimo, o ne dėl kažkokios kitos rimtos priežasties ar ekonominio pateisinimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(31)

Tyrimas parodė, kad „Jolybar“ bendrovės pagamintos plėvelės eksportas į Bendriją vykdomas jau seniai, ir ši bendrovė gamina plėvelę naudodama įrangą, kuri buvo įrengta dar iki priemonių Indijos kilmės PET plėvelei įvedimo. Bendrovė paaiškino, kad paprastai ji netiekia Indijos kilmės plėvelės Bendrijos vartotojams, kadangi pastarieji labiau nori, kad „Jolybar“ kaip pagrindą perdirbimui naudotų europinių savybių plėvelę. Kaip išimtis, per TL, vienam Bendrijos vartotojui skubiai paprašius, kartu su didesne siunta jam buvo pristatyta maždaug viena tona Indijos kilmės plėvelės. Todėl daroma išvada, kad „Jolybar“ eksporto raidai tai yra pakankamas ekonominis pagrindimas, atitinkantis bendrovės veiklos, susijusios su jos pagamintos plėvelės eksportu į Bendrijos rinką, pobūdį.

(32)

Skaičiai, pateikti 20–28 konstatuojamosiose dalyse, rodo, kad nuo priemonių įvedimo 2001 m. aptariamo produkto importo į Bendriją pobūdis pasikeitė kiekybine prasme. Priemonių įvedimo metu Indijos importo į Bendriją apimtys buvo sumažėjusios 5 500 tonomis, tuo metu, kai to paties produkto importas iš Brazilijos ir Izraelio buvo ženkliai išaugęs. Eurostato duomenys rodo, kad nuo 2000 m. iki TL pabaigos Brazilijos importo į Bendriją apimtys padidėjo 1 376 tonomis, o importo iš Izraelio apimtys išaugo 1 392 tonomis. Tuo pat metu eksportas iš Indijos sumažėjo 5 653 tonomis, jeigu neatsižvelgiama į importą, kuriam taikomos paties žemiausio lygio priemonės. Todėl yra laikoma, kad dalį eksporto srautų iš Indijos pakeitė eksportas iš Brazilijos ir Izraelio, ir todėl sumažėjo taikomos priemonės ištaisantysis poveikis į Bendrijos rinką importuojamo kiekio prasme.

(33)

Kadangi tyrimo metu bendradarbiavimas buvo tik labai riboto masto, siekiant nustatyti iš Brazilijos ir Izraelio įvežamų aptariamų produktų kainas, reikėjo remtis Eurostato duomenimis, kurie tuo metu buvo pati patikimiausia informacija.

(34)

Per TL vidutinė iš Brazilijos importuojamos PET plėvelės kaina, atlikus koregavimus pagal sąnaudas po importo, sudarė maždaug 50 % žalos panaikinimo lygio, kuris buvo nustatytas tyrimo, kurio pasekoje buvo įvestos dabartinės antidempingo priemonės, metu. Šiuo pagrindu, galima teigti, kad yra įrodymų, jog iš Brazilijos įvežama PET plėvelė sumažino taikomo muito ištaisantįjį poveikį kainų prasme.

(35)

Per TL vidutinė iš Izraelio importuojamos PET plėvelės kaina, atlikus koregavimus pagal sąnaudas po importo, sudarė maždaug 55 % žalos panaikinimo lygio, kuris buvo nustatytas pirminio antidempingo tyrimo metu. Šiuo pagrindu, galima teigti, kad yra įrodymų, jog iš Izraelio įvežama PET plėvelė sumažino taikomo muito ištaisantįjį poveikį kainų prasme.

(36)

Todėl daroma išvada, kad PET plėvelės importas iš Brazilijos ir iš Izraelio sumažino antidempingo priemonės ištaisantįjį poveikį tiek kiekių, tiek kainos prasme.

(37)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį buvo tiriama, ar yra įrodymų dėl dempingo, lyginant su anksčiau panašiems produktams nustatytomis normaliosiomis vertėmis. Kaip jau buvo paaiškinta (16 konstatuojamoji dalis), kadangi atliekant tyrimą bendradarbiavimas buvo labai riboto masto, norint nustatyti, ar į Bendriją iš Brazilijos ar iš Izraelio buvo importuojami produktai dempingo kainomis, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, eksporto į Bendriją kainos buvo nustatytos pagal Eurostato duomenis. Panašiai, eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimui, manyta, kad yra tinkama daryti prielaidą, kad per TL iš Brazilijos ir Izraelio įvežamų produktų mišinys buvo toks pats, kaip ir įvežamų iš Indijos, aptartų per pirminį tyrimą.

(38)

Siekiant teisingai palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę, buvo tinkamai atsižvelgta ir padaryti būtini koregavimai, atsižvelgus į kainai ir kainos palyginamumui įtakos turinčių veiksnių skirtumus. Tokie koregavimai buvo atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis per ankstesnįjį tyrimą nustatytos normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su TL nustatyta vidutine eksporto kaina, kaip nurodyta 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse. Šie palyginimai leido nustatyti, kad apytiksliai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje, nesumokėjus muito, procentais, buvo 17,5 % Brazilijai ir 14,5 % Izraeliui.

(40)

Komisija gavo bendrovių „Terphane“ ir „Jolybar“ prašymus atleisti nuo importo registravimo ir priemonių taikymo. Kaip minėta 24 ir 27 konstatuojamosiose dalyse, šios bendrovės bendradarbiavo atliekant tyrimą pateikdamos atsakymus į klausimyną, bei leisdamos atlikti patikrinimus vietoje. Reglamentu (EB) Nr. 1830/2004 (14) Komisija iš dalies pakeitė inicijuojantį reglamentą, kad būtų nutrauktas „Terphane“ ir „Jolybar“ PET plėvelės importo registravimas, kadangi buvo nustatyta, kad šios bendrovės nevykdė antidempingo priemonių apėjimo praktikos.

(41)

Remiantis pirmiau nurodytąja išvada, kad šios bendrovės neužsiėmė galiojančių antidempingo muitų apėjimo praktika, šios bendrovės turėtų būti atleistos nuo numatytų išplėsti priemonių taikymo.

(42)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytuosius faktus, daroma išvada, kad buvo vykdoma priemonių apėjimo praktika, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį esamos antidempingo priemonės, taikomos aptariamo produkto importui (t. y. Indijos kilmės PET plėvelei), turėtų būti išplėstos iš Brazilijos ar iš Izraelio įvežamai importuojamai PET plėvelei, deklaruojamai ar nedeklaruojamai esančia Brazilijos ar Izraelio kilmės, išskyrus „Terphane“ ir „Jolybar“ bendrovių pagamintą plėvelę.

(43)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad priemonės registruotam importui taikomos nuo registracijos datos, antidempingo muitai turėtų būti surenkami nuo iš Brazilijos ir iš Izraelio įvežamos importuojamos PET plėvelės, kuri buvo įvežta į Bendriją pagal inicijuojančio reglamento numatytą registravimą, išskyrus iš Brazilijos įvežamą „Terphane“ gamybos PET plėvelę ir iš Izraelio įvežamą „Jolybar“ gamybos PET plėvelę.

(44)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį „Jolybar“ ir „Terphane“ gamybos plėvelės atleidimas nuo PET plėvelei taikomų priemonių galioja įvykdžius reikalavimą, kad nėra nustatyta, jog bendrovės buvo atleistos nuo priemonių taikymo remiantis šių bendrovių suteikta neteisinga ar klaidinančia informacija. Jeigu prima facie įrodymai liudytų priešingai, Komisija gali inicijuoti tyrimą, kuriuo būtų siekiama nustatyti, ar reikia atšaukti suteiktą atleidimą nuo priemonių taikymo.

(45)

Sprendimas netaikyti muitų „Terphane“ ir „Jolybar“ gamybos PET plėvelės importui buvo priimtas, remiantis atlikto tyrimo rezultatais. Todėl toks atleidimas nuo muitų taikymo galioja tik iš Brazilijos ir iš Izraelio įvežamos PET plėvelės importui ir tik atitinkamų ūkio subjektų pagamintai plėvelei. Bet kurios kitos bendrovės, kuri nėra atskirai paminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, nurodant jos pavadinimus ir adresą, įskaitant su atskirai paminėtomis bendrovėmis susijusių bendrovių, pagaminta ar importuojama plėvelė negali būti atleista nuo priemonių taikymo, ir dėl to tokios plėvelės importui turi būti taikomas Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 nustatytas likutinio muito dydis.

(46)

Suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis Taryba ketino išplėsti taikomo galutinio antidempingo muito taikymą, ir joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir būti išklausytoms. Izraelio valdžios institucijos pakartojo tas pačias 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Indijos vyriausybės pateiktas pastabas. Taip pat jos pateikė PET plėvelės, kuri buvo eksportuota į Bendriją 2003 m. ir 2004 m., konvertavimu užsiimančių bendrovių sąrašą. Tačiau kadangi šios bendrovės to termino metu atsisakė bendradarbiauti, jos negali būti atleistos nuo priemonių taikymo išplėtimo Izraeliui,