1.1.

„Transporto priemonės tipas“ – tai motorinės transporto priemonės kategorija, kuri į priekį nuo priekinių statramsčių nesiskiria tokiais esminiais aspektais:

jei jos turi poveikį šioje direktyvoje nurodytų smūgių bandymų rezultatų pagrįstumui.

Siekiant priekinės apsaugos sistemos kaip atskiros techninės detalės tipo patvirtinimo, bet kokią nuorodą į transporto priemonę galima laikyti kaip nurodančią į rėmą, prie kurio sistema pritvirtinama bandymams ir kuris turi reikšti konkretaus transporto priemonės tipo, kurio sistemai reikia suteikti tipo patvirtinimą, priekinės dalies išorinius matmenis.

1.2.

„Įprasta važiavimo padėtis“ – tai eksploatuoti parengtos transporto priemonės padėtis ant žemės, padangas pripūtus iki rekomenduojamo slėgio, priekinius ratus nustačius važiuoti tiesiai į priekį, maksimaliai užpildytoms visoms skysčių, kurie reikalingi transporto priemonės darbui, talpoms, su visa standartine įranga, kurią sumontavo transporto priemonės gamintojas, 75 kg svoriu ant vairuotojo sėdynės bei 75 kg svoriu ant priekinės keleivio sėdynės ir su pakaba, kuri numatyta važiuoti 40 km/h ar 35 km/h greičiu įprastomis sąlygomis, nurodytomis gamintojo (ypač transporto priemonėms, turinčioms aktyviąją pakabą ar automatinio lygiavimo įtaisą).

1.3.

„Išorinis paviršius“ – tai transporto priemonės išorinė pusė už priekinių statramsčių, apimanti variklio dangtį, sparnus, apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus bei matomas sutvirtinimo dalis.

1.4.

„Kreivės spindulys“ – tai apskritimo, artimiausio nagrinėjamos detalės formos kreivei, lanko spindulys.

1.5.

„Tolimiausias išorinis kraštas“ transporto priemonės šonų atžvilgiu – tai plokštuma, lygiagreti su vidurine išilgine transporto priemonės plokštuma, sutampanti su tolimiausiu išoriniu transporto priemonės kraštu, o priekio ir galo atžvilgiu – statmena skersinė transporto priemonės plokštuma, sutampanti su jos priekiniu ir galiniu kraštais, neatsižvelgiant į šias projekcijas:

1.6.

„Buferis“ – tai priekinė, apatinė, išorinė patvirtinto transporto priemonės tipo konstrukcija. Į ją įeiną visos transporto priemonės dalys, skirtos apsaugoti transporto priemonę, įvykus priekiniam susidūrimui su kita transporto priemone važiuojant nedideliu greičiu, ir jos priedai, pvz., tvirtinami registracijos numeriai. Į konstrukciją neįeina ta įranga, kuri sumontuota į transporto priemonę po tipo patvirtinimo suteikimo bei skirta suteikti jai papildomą priekinę apsaugą.

1.7.

„Priekinės apsaugos sistema“ – tai atskira konstrukcija ar konstrukcijos, pvz., metalinis lankas ar papildomas buferis, skirtas apsaugoti išorinį transporto priemonės paviršių, esantį virš ir (arba) žemiau gamintojo įmontuoto buferio, transporto priemonei susidūrus su kokiu nors objektu. Šis apibrėžimas netaikomas konstrukcijoms, kurių didžiausia masė nesiekia 0,5 kg ir kurios skirtos apsaugoti tik žibintus.

1.8.

„Variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linija“ – tai geometrinė sąlyčio taškų tarp 1 000 mm tiesės ir priekinio variklio dangčio paviršiaus trajektorija, kai tiesė, laikoma lygiagrečiai vertikaliai išilginei transporto priemonės plokštumai ir palenkta atgal 50o bei žemesniuoju galu esanti 600 mm virš žemės, yra vedama skersai, jai liečiant variklio dangčio priekinį kraštą. Transporto priemonėms, kurių variklio dangčio viršutinis paviršius palenktas 50o kampu taip, kad tiesė ne vieną, o daug kartų arba visada su juo liečiasi, atskaitos linija nustatoma taikant tiesę, pasvirusią atgal 40o kampu. Transporto priemonėms, kurių forma yra tokia, kad pirmiausia liečiasi apatinis tiesės galas, šis taškas yra variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linija šioje horizontalioje padėtyje. Transporto priemonėms, kurių forma yra tokia, kad pirmiausia liečiasi viršutinis tiesės galas, 1 000 mm padengimo zonos geometrinė trajektorija, nustatyta 1.13 punkte, bus laikoma variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linija šioje horizontalioje padėtyje. Viršutinis buferio kraštas šioje direktyvoje taip pat laikomas variklio dangčio priekiniu kraštu, jei šios procedūros metu jį liečia tiesė.

1.9.

„Viršutinė priekinės apsaugos sistemos atskaitos linija“ – tai viršutinė svarbiems pėsčiojo kontakto su priekinės apsaugos sistemos arba transporto priemonės taškais riba. Tai geometrinė aukščiausių kontakto taškų trajektorija tarp 700 mm ilgio tiesės ir transporto priemonės priekinės apsaugos sistemos (priklausomai nuo to, su kuo turimas kontaktas), kai tiesė, laikoma lygiagrečiai vertikaliai išilginei transporto priemonės plokštumai ir palenkta atgal 20o kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, išlaikant kontaktą su žeme ir priekinės apsaugos sistemos paviršiumi arba transporto priemone.

1.10.

„Apatinė priekinės apsaugos sistemos atskaitos linija“ – tai apatinė svarbiems pėsčiojo kontakto su priekinės apsaugos sistemos arba transporto priemonės taškais riba. Tai geometrinė žemiausių kontakto taškų trajektorija tarp 700 mm tiesės ir priekinės apsaugos sistemos, kai tiesė, laikoma lygiagrečiai vertikaliai išilginei transporto priemonės plokštumai ir palenkta į priekį 25o kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, išlaikant kontaktą su žeme ir priekinės apsaugos sistemos paviršiumi arba transporto priemone.

1.11.

„Viršutinis priekinės apsaugos sistemos aukštis“ – tai vertikalus atstumas tarp žemės ir viršutinės priekinės apsaugos sistemos atskaitos linijos, apibrėžtos 1.9 punkte, kai transporto priemonė yra įprastoje važiavimo padėtyje.

1.12.

„Žemutinis priekinės apsaugos sistemos aukštis“ – tai vertikalus atstumas tarp žemės ir apatinės priekinės apsaugos sistemos atskaitos linijos, apibrėžtos 1.10 punkte, kai transporto priemonė yra įprastoje važiavimo padėtyje.

1.13.

„1 000 mm padengimo zona“ – tai geometrinė 1 000 mm ilgio lanksčios juostelės vieno galo trajektorija ant variklio dangčio paviršiaus, kai ji yra vertikalioje plokštumoje, paralelioje automobilio ašiai, ir skersai kerta variklio dangčio buferio priekį bei priekinės apsaugos sistemą. Matavimo metu juostelė laikoma įtempta, vieną galą laikant prie žemės, vertikaliai prieš buferio priekį, kitą galą laikant ant viršutinio variklio dangčio paviršiaus. Transporto priemonė yra įprastoje važiavimo padėtyje.

1.14.

„Priekinės apsaugos sistemos priekinio krašto atskaitos linija“ – tai geometrinė kontakto taškų trajektorija tarp 1 000 mm tiesės ir priekinės apsaugos sistemos priekinio paviršiaus, kai tiesė, laikoma lygiagrečiai vertikaliai išilginei transporto priemonės plokštumai ir palenkta atgal 50o kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, išlaikant kontaktą su priekinės apsaugos sistemos priekiniu kraštu. Transporto priemonėms, kurių priekinės apsaugos sistemos viršus palinkęs 50o, o tiesė liečiasi nuolat arba keliose, o ne vienoje vietoje, atskaitos linija nustatoma taikant tiesę, pasvirusią atgal 40o kampu.

1.15.

„Galvos apsaugos kriterijus (GAK)“ apskaičiuojamas pagal šią išraišką:

kur „a“ reiškia galvos gravitacijos centro pagreitį (m/s, kuris yra „g“ kartotinis, nustatytas laiko atžvilgiu ir perfiltruotas per 1 000 Hz dažnio klasės kanalą; t1 ir t2 yra dvi laiko vertės, nustatančios atitinkamo matavimo laikotarpio pradžią ir pabaigą, kurio metu GAK yra didžiausias tarp pirmos ir paskutinės kontakto akimirkos. Į GAK vertes, kurių laiko intervalas (t1 – t2) yra didesnis negu 15 ms, skaičiuojant didžiausią vertę neatsižvelgiama.

2.1.

Priekinės apsaugos sistemos

Šie reikalavimai taikomi tiek priekinės apsaugos sistemoms, kurios yra įrengtos naujose transporto priemonėse, tiek ir priekinės apsaugos sistemoms, kurios yra atskiros techninės detalės, skirtos konkrečioms transporto priemonėms.

Tačiau, sutinkant kompetentingai patvirtinimo institucijai, 3 dalyje esantys reikalavimai gali būti laikomi visiškai ar iš dalies įvykdyti atlikus bet kokį kitą lygiavertį priekinės apsaugos sistemos testą, pagal kitą tipo patvirtinimo direktyvą.

2.1.1.

Priekinės apsaugos sistemos sudėtinės dalys suprojektuojamos taip, kad visų kietų paviršių, kurie gali turėti kontaktą su 100 mm sritimi, minimalus išlinkimo spindulys būtų 5 mm.

2.1.2.

Priekinės apsaugos sistemos bendra masė, kartu su visomis gembėmis ir pritvirtinimais, neviršija 1,2 proc. transporto priemonės, kuriai ji sukurta, masės, t. y. ne daugiau kaip 18 kg.

2.1.3.

Priekinės apsaugos sistema ant transporto priemonės bet kuriame taške turi būti įrengta ne aukščiau kaip 50 mm nuo variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos, kaip nustatyta 1.8. punkte, matuojant per transporto priemonės vertikalią išilginę plokštumą per tą tašką.

2.1.4.

Priekinės apsaugos sistemos neturi būti platesnės už transporto priemonę, kurioje ji įrengta. Jei bendras priekinės apsaugos sistemos plotis sudaro daugiau kaip 75 proc. transporto priemonės pločio, sistemos galai išlenkiami išorinio paviršiaus link tam, kad būtų sumažintas susidūrimo pavojus. Ši sąlyga laikoma patenkinta, jei priekinės apsaugos sistema yra išlenkta, įrengta kėbule arba sistemos galas yra palenktas taip, kad nesiliestų su 100 mm sritimi, o tarpas tarp sistemos galo ir kėbulo nebūtų didesnis kaip 20 mm.

2.1.5.

Laikantis 2.1.4. punkto, tarpas, esantis tarp priekinės apsaugos sistemos sudėtinių dalių ir po jomis esančiu išoriniu paviršiumi, neviršija 80 mm. Tai netaikoma kėbulo bendrojo kontūro angoms (pavyzdžiui, angoms grotelėse, oro įtraukimui, ir t. t.).

2.1.6.

Siekiant išlaikyti transporto priemonės buferio privalumus, išilginis atstumas bet kurioje horizontalioje transporto priemonės padėtyje nuo labiausiai nutolusios buferio dalies iki labiausiai nutolusios priekinės sistemos dalies neviršija 50 mm.

2.1.7.

Dėl priekinės apsaugos sistemos negali labai sumažėti buferio veiksmingumas. Šis reikalavimas laikomas patenkintu, jei buferį dengia ne daugiau kaip dvi vertikalios priekinės apsaugos sistemos dalys ir nedengia nei viena horizontali dalis.

2.1.8.

Priekinės apsaugos sistema neturi būti palinkusi į priekį nuo vertikalios padėties. Kaip numatyta 1.8. punkte, priekinės apsaugos sistemos viršutinės dalys negali būti išsikišusios aukštyn arba atgal (priekinio stiklo link) daugiau kaip 50 mm nuo transporto priemonės variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos, nuėmus priekinės apsaugos sistemą. Kiekvienas matavimas atliekamas vertikalioje išilginėje transporto priemonės plokštumoje per tą tašką.

2.1.9.

Įrengiant priekinės apsaugos sistemą neturi būti pažeistos kitos transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimus nustatančios direktyvos.

2.2.

Priekinės apsaugos sistemos, kurios yra atskiros techninės detalės, negali būti platinamos, teikiamos į rinką arba parduodamos, jei prie jų nepridedamas transporto priemonių tipų, kuriems suteiktas priekinės apsaugos sistemos tipo patvirtinimas, sąrašas ir aiškios surinkimo instrukcijos. Surinkimo instrukcijose turi būti pateiktos konkrečios montavimo instrukcijos, įskaitant tvirtinimo būdus, skirtos transporto priemonėms, kuriems detalė yra patvirtinta ir pagal kurias būtų galima patvirtintas detales sumontuoti transporto priemonėje, kaip nurodyta atitinkamose 2.1. punkto nuostatose.

3.1.

Kad būtų leidžiama naudoti priekinės apsaugos sistemas, būtini teigiami šių jų bandymų rezultatai:

3.1.1.

Apatinės kojų dalies modelio smūgis į priekinės apsaugos sistemą. Šis bandymas atliekamas 40 km/h smūgio greičiu. Didžiausias dinaminis kelio sulinkimo kampas neturi viršyti 21,0o, didžiausias dinaminis kelio šlyties poslinkis neturi viršyti 6,0 mm, o pagreitis, matuojamas ties viršutiniu blauzdos dalies galu, neturi viršyti 200 g.

3.1.1.1.

Tačiau kai priekinės apsaugos sistemos patvirtinamos kaip atskiros techninės detalės, naudotinos tik konkrečiose transporto priemonėse, kurių bendra leistina masė neviršija 2,5 tonų ir kurių tipas buvo patvirtintas prieš 2005 m. spalio 1 d., arba transporto priemonėse, kurių bendra leistina masė viršija 2,5 tonos, 3.1.1. punkto nuostatos gali būti pakeistos 3.1.1.1.1. arba 3.1.1.1.2. punktų nuostatomis.

3.1.1.1.1.

Šis bandymas atliekamas 40 km/h smūgio greičiu. Didžiausias dinaminis kelio sulinkimo kampas neturi viršyti 26,0o, o didžiausias dinaminis kelio šlyties poslinkis neturi viršyti 7,5 mm, o pagreitis, matuojamas ties viršutiniu blauzdos dalies galu, neturi viršyti 250 g.

3.1.1.1.2.

Bandymai su priekinės apsaugos sistemą turinčia ir jos neturinčia transporto priemone atliekami 40 km/h smūgio greičiu. Abu bandymai atliekami tokiose pačiose vietose, dėl kurių susitariama su atitinkama už bandymus atsakinga institucija. Užfiksuojami didžiausio dinaminio kelio sulinkimo kampo, didžiausio dinaminio kelio šlyties poslinkio ir pagreičio, matuojamo ties viršutiniu blauzdos dalies galu, dydžiai. Kiekvienu atveju transporto priemonės su priekinės apsaugos sistema užfiksuotas dydis neturi viršyti 90 proc. dydžio, užfiksuoto transporto priemonėje be priekinės apsaugos sistemos.

3.1.1.2.

Jei žemutinis priekinės apsaugos sistemos aukštis viršija 500 mm, šį bandymą reikia pakeisti viršutinės kojų dalies modelio smūgio į priekinės apsaugos sistemą bandymu, kaip nustatyta 3.1.2. punkte.

3.1.2.

Viršutinės kojų dalies modelio smūgis į priekinės apsaugos sistemą. Šis bandymas atliekamas smūgiuojant 40 km/h greičiu. Momentinė smūgio jėgų suma laiko atžvilgiu neturi viršyti 7,5 kN, o manekeno lenkimo momentas neviršija 510 Nm.

Viršutinės kojų dalies modelio smūgio į priekinės apsaugos sistemą bandymas atliekamas jei priekinės apsaugos sistemos žemutinis aukštis bandymo pozicijoje viršija 500 mm.

3.1.2.1.

Tačiau kai priekinės apsaugos sistemos patvirtinamos kaip atskiros techninės detalės, naudotinos tik konkrečiose transporto priemonėse, kurių bendra leistina masė neviršija 2,5 tonų ir kurių tipas buvo patvirtintas prieš 2005 m. spalio 1 d., arba transporto priemonėse, kurių bendra leistina masė viršija 2,5 tonos, 3.1.2 punkto nuostatos gali būti pakeistos 3.1.2.1.1 arba 3.1.2.1.2 punktų nuostatomis.

3.1.2.1.1.

Šis bandymas atliekamas 40 km/h smūgio greičiu. Momentinė smūgio jėgų suma laiko atžvilgiu neturi viršyti 9,4 kN, o manekeno lenkimo momentas neturi viršyti 640 Nm.

3.1.2.1.2.

Bandymai su priekinės apsaugos sistemą turinčia ir jos neturinčia transporto priemone atliekami 40 km/h smūgio greičiu. Abu bandymai atliekami tokiose pačiose vietose, dėl kurių susitariama su atitinkama už bandymus atsakinga institucija. Užfiksuojami momentinės smūgio jėgų sumos ir manekeno lenkimo momento dydžiai. Kiekvienu atveju transporto priemonės su priekinės apsaugos sistema užfiksuotas dydis neturi viršyti 90 proc. dydžio, užfiksuoto transporto priemonėje be priekinės apsaugos sistemos.

3.1.2.2.

Jei žemutinis priekinės apsaugos sistemos aukštis yra mažesnis negu 500 mm, bandymo atlikti nereikia.

3.1.3.

Viršutinės kojų dalies modelio smūgis į priekinės apsaugos sistemos priekinį kraštą. Šis bandymas atliekamas smūgiuojant 40 km/h greičiu. Momentinė smūgio jėgų suma į manekeno viršų ir apačią laiko atžvilgiu neturėtų viršyti galimo rodiklio – 5,0 kN, o manekeno lenkimo momentas neturėtų viršyti galimo rodiklio – 300 Nm. Abu rezultatai fiksuojami tik stebėsenos tikslu.

3.1.4.

Vaiko ir (arba) smulkaus suaugusiojo galvos modelio smūgis į priekinės apsaugos sistemą. Šis bandymas atliekamas smūgiuojant 35 km/h greičiu į 3,5 kg vaiko ir (arba) smulkaus suaugusiojo manekeno galvą. Galvos apsaugos kriterijus (GAK), apskaičiuojamas pagal akselerometro užfiksuotą laiką remiantis 1.15 punktu, visais atvejais neturi viršyti 1 000.

1.1.

Transporto priemonės EB tipo patvirtinimo paraiška priekinės apsaugos sistemos atžvilgiu.

1.1.1.

Pagal Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnio 1 dalį reikalaujamo informacinio dokumento pavyzdys pateikiamas 1 priedėlyje.

1.1.2.

Transporto priemonė, atitinkanti transporto priemonės tipą su įrengta priekinės apsaugos sistema, kuriai reikalingas patvirtinimas, siunčiama į atitinkamą techninę tarnybą, atsakingą už tipo patvirtinimą. Techninei tarnybai pareikalavus pateikiamos konkrečios sudėtinės dalys arba naudotų medžiagų pavyzdžiai.

1.2.

Priekinės apsaugos sistemos kaip atskiros techninės detalės EB tipui patvirtinimo paraiška.

1.2.1.

Pagal Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnio 4 dalį reikalaujamo informacinio dokumento pavyzdys pateikiamas 2 priedėlyje.

1.2.2.

Vienas priekinės apsaugos sistemos tipo, kuriam reikalingas patvirtinimas, pavyzdys turi būti pateikiamas už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai. Jei tarnyba mano, kad būtina, ji gali pareikalauti kitų pavyzdžių. Pavyzdžiai pažymimi aiškiu ir neištrinamu pareiškėjo prekiniu ženklu arba ženklu ir tipo nuoroda. Vėliau numatomas privalomas EB tipo patvirtinimo ženklinimas.

2.1.

Pagal Direktyvos 70/156/EEB 4 straipsnio 3 dalį ir, jei taikoma, pagal 4 straipsnio 4 dalį EB tipo patvirtinimo liudijimų pavyzdžiai pateikiami:

3.1.

Kiekviena priekinės apsaugos sistema, atitinkanti pagal šią direktyvą patvirtintą tipą, žymima EB tipo patvirtinimo ženklu.

3.2.

Šį ženklą sudaro:

3.2.1.

Stačiakampyje įrašyta raidė „e“ ir skiriamasis skaičius arba valstybės narės, kuri suteikė tipo patvirtinimą, kodinis ženklas:

3.2.2.

Šalia stačiakampio „pagrindinio patvirtinimo numerio“, esančio tipo patvirtinimo numerio, nurodyto Direktyvos 70/156/EEB VII priede, 4 skirsnyje, prieš kurį eina du skaičiai, nurodantys naujausio svarbaus techninio šios direktyvos pakeitimo eilės numerį tą dieną, kai buvo suteiktas EB tipo patvirtinimas. Šioje direktyvoje eilės numeris yra 01.

Žvaigždute pažymėtas eilės numeris reiškia, kad priekinės apsaugos sistema buvo patvirtina pagal I priedo 3.1.1.1 ar 3.1.2.1 punkte numatytą sąlygą kojų modelio smūginiam bandymui. Jei tvirtinanti institucija neleidžia naudotis šia sąlyga, žvaigždutė pakeičiama tarpu.

3.3.

EB tipo patvirtinimo ženklas tvirtinamas prie priekinės apsaugos sistemos tokiu būdu, kad jo nebūtų galima nutrinti ir kad jis būtų aiškiai matomas ir tuomet, kai sistema tvirtinama prie transporto priemonės.

3.4.

EB tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys pateikiamas 5 priedėlyje.

1.

I priede įterpiami šie punktai:

2.

III priedo I dalyje A skirsnyje įterpiami šie punktai:

3.

IV priedo I dalis papildoma šiuo punktu:

4.

XI priedas iš dalies keičiamas taip: