10.12.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 324/79

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1393/2007

2007 m. lapkričio 13 d.

dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 5 dalies antrą įtrauką,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	Sąjungos tikslas yra išlaikyti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Bendrija, be kita ko, turi patvirtinti teisminės savitarpio pagalbos civilinėse bylose priemones, būtinas, kad vidaus rinka tinkamai veiktų.

(2)	Kad vidaus rinka tinkamai veiktų, būtina pagerinti ir paspartinti teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimą valstybėse narėse.

(3)

Taryba 1997 m. gegužės 26 d. aktu (3) parengė Konvenciją dėl Europos Sąjungos teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse ir rekomendavo ją priimti valstybėms narėms pagal atitinkamas jų konstitucines normas. Minėta konvencija neįsigaliojo. Reikėtų užtikrinti derybų dėl Konvencijos sudarymo rezultatų tęstinumą.

(4)	2000 m. gegužės 29 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (4). Tas reglamentas iš esmės grindžiamas Konvencija.

(5)

2004 m. spalio 1 d. Komisija priėmė pranešimą dėl Reglamento (EB) Nr. 1348/2000. Pranešime daroma išvada, kad nuo Reglamento (EB) Nr. 1348/2000 įsigaliojimo 2001 m., jį taikant iš esmės pagerėjo ir paspartėjo dokumentų perdavimas bei įteikimas valstybėse narėse, tačiau tam tikrų nuostatų taikymas vis tiek nėra visiškai tinkamo lygio.

(6)

Veiksminga ir operatyvi civilinių bylų nagrinėjimo tvarka reikalauja, kad teisminiai ir neteisminiai dokumentai būtų perduodami tarp valstybių narių paskirtų vietos institucijų tiesiogiai ir greitomis priemonėmis. Valstybės narės gali pranešti apie savo ketinimą paskirti tik vieną perduodančiąją arba gaunančiąją agentūrą ar vieną abi šias funkcijas atliekančią agentūrą penkerių metų kadencijai. Ši kadencija gali būti pratęsiama kas penkeri metai.

(7)

Greitam dokumentų perdavimui užtikrinti gali būti taikomos visos atitinkamos priemonės, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, reikalaujančių, kad gautas dokumentas būtų įskaitomas ir patikimas. Perdavimo saugumui užtikrinti reikia, kad dokumentas būtų perduodamas kartu su tipine forma, užpildyta vietos, kurioje jis turi būti įteiktas, oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų, ar kita atitinkamai valstybei narei priimtina kalba.

(8)	Šis reglamentas neturėtų būti taikomas įteikiant dokumentą bylos šalies įgaliotajam atstovui valstybėje narėje, kurioje nagrinėjama byla, nepriklausomai nuo tos bylos šalies gyvenamosios vietos.

(9)	Dokumentą reikėtų įteikti kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį po to, kai jį gauna gaunančioji agentūra.

(10)	Kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas, galimybė atsisakyti priimti įteikiamus dokumentus turėtų būti numatyta tik išimtiniais atvejais.

(11)	Siekiant palengvinti dokumentų perdavimą ir įteikimą valstybėse narėse, turėtų būti naudojamos šio reglamento prieduose pateiktos tipinės formos.

(12)

Gaunančioji agentūra, naudodama tipinę formą, turėtų raštu informuoti adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti jį gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu šis dokumentas parengtas jam nesuprantama arba ne oficialia tos įteikimo vietos kalba ar viena iš oficialių kalbų. Ši taisyklė turėtų būti taikoma ir vėliau, kai dokumentas įteikiamas kartą jau atsisakiusiam jį priimti adresatui. Šios taisyklės dėl atsisakymo turėtų būti taikomos ir tais atvejais, kai dokumentą įteikia diplomatinių ir konsulinių įstaigų darbuotojai, dokumentas įteikiamas paštu arba tiesiogiai. Reikėtų nustatyti, kad galima patikslinti atsisakytą dokumentą, adresatui įteikiant dokumento vertimą.

(13)

Greitam perdavimui užtikrinti dokumentai turi būti įteikti per kelias dienas nuo dokumento gavimo. Tačiau jei dokumentas neįteikiamas praėjus vienam mėnesiui, gaunančioji agentūra turėtų apie tai pranešti perduodančiajai agentūrai. Pasibaigus šiam laikotarpiui prašymas neturėtų būti grąžinamas perduodančiajai agentūrai, jeigu aišku, kad dokumentai gali būti įteikti per pagrįstą laikotarpį.

(14)

Tais atvejais, kai dokumento nepavyksta įteikti per mėnesį, pvz., kadangi atsakovas atostogauja arba yra išvykęs darbo reikalais, gaunančioji agentūra ir toliau turėtų imtis visų būtinų veiksmų, kad jį įteiktų. Tačiau, kad gaunančioji agentūra nebūtų įpareigota bandyti įteikti dokumentą neribotą laiką, perduodančioji agentūra turėtų tipinėje formoje nustatyti galutinį terminą, po kurio nebebūtina įteikti dokumento.

(15)

Dėl valstybių narių nevienodų darbo tvarkos taisyklių pagrindinė dokumentų įteikimo data atskirose valstybėse narėse skiriasi. Atsižvelgiant į tokias situacijas ir sunkumus, kurie gali atsirasti, šiame reglamente reikėtų numatyti sistemą, pagal kurią dokumentų įteikimo data būtų nustatoma pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, dokumento įteikimo data pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti pagal tos valstybės narės teisę nustatyta data. Tokia dvigubos datos sistema yra tik keliose valstybėse narėse. Valstybės narės, kuriose ši sistema taikoma, turėtų apie tai pranešti Komisijai, kuri turėtų paskelbti šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Europos teisminiame tinkle civilinėse ir komercinėse bylose, sukurtame Tarybos sprendimu 2001/470/EB (5).

(16)

Siekiant palengvinti galimybę kreiptis į teismą, išlaidos, patirtos kreipiantis į teismo pareigūną arba asmenį, kompetentingą pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę, turėtų atitikti vienkartinį fiksuotą mokestį, kurį iš anksto nustato ta valstybė narė, atsižvelgdama į proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Reikalavimas nustatyti vienkartinį fiksuotą mokestį neturėtų kliudyti valstybėms narėms nustatyti skirtingus mokesčius už skirtingus įteikimo būdus, jeigu jos laikosi šių principų.

(17)	Kiekviena valstybė narė kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims dokumentus gali įteikti tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu.

(18)	Bet kuris bylos baigtimi suinteresuotas asmuo dokumentus turėtų galėti įteikti tiesiogiai per teismo pareigūnus, tarnautojus ar kitus valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingus asmenis, kai toks tiesioginis įteikimas leidžiamas pagal tos valstybės narės teisę.

(19)

Komisija turėtų parengti vadovą, kuriame būtų pateikta informacija, susijusi su šio reglamento tinkamu taikymu ir kuris turėtų būti paskelbtas Europos teisminiame tinkle civilinėse ir komercinėse bylose. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis visų priemonių, kad užtikrintų, jog ši informacija būtų nauja ir išsami, ypač kad būtų tikslūs gaunančiosios ir perduodančiosios agentūros kontaktiniai duomenys.

(20)	Apskaičiuojant šiame reglamente numatytus terminus ir laikotarpius, turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (6).

(21)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(22)

Pirmiausia Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti prieduose pateiktas tipines formas ir daryti jų techninius pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti ir (arba) išbraukti neesmines šio reglamento nuostatas, jos turi būti patvirtintos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

(23)

Šis reglamentas turi viršenybę valstybių narių sudarytų dvišalių ar daugiašalių sutarčių ar susitarimų, kurių taikymo sritis yra tokia pati, ypač 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencijos (8) protokolo ir 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos (9) nuostatų atžvilgiu santykiuose tarp valstybių narių, kurios yra jų šalys. Šis reglamentas netrukdo valstybėms narėms vykdyti ar sudaryti sutartis ar susitarimus, paspartinančius arba supaprastinančius dokumentų perdavimą, jeigu jie atitinka šį reglamentą.

(24)

Pagal šį reglamentą perduodama informacija turėtų būti tinkamai apsaugota. Šis klausimas yra reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (10) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (11).

(25)	Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 1 d. ir vėliau kas penkeri metai Komisija turėtų peržiūrėti šio reglamento taikymą ir pasiūlyti būtinus pakeitimus.

(26)

Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir, dėl veiksmo masto arba poveikio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(27)	Kad nuostatomis būtų galima lengviau naudotis ir jos būtų suprantamesnės, Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu.

(28)	Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvauja priimant ir taikant šį reglamentą.

(29)	Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir dėl to jis jai neprivalomas bei netaikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduodamas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas. Jis netaikomas visų pirma mokesčių, muitų ar administraciniams klausimams arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą įgyvendinant valstybės valdžią (acta iure imperii).

2.   Šis reglamentas netaikomas jeigu nežinomas asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, adresas.

3.   Šiame dokumente sąvoka „valstybės narės“ reiškia valstybes nares, išskyrus Daniją.

2 straipsnis

Perduodančiosios ir gaunančiosios agentūros

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria valstybės tarnautojus, institucijas ar kitus asmenis (toliau – perduodančiosios agentūros), kompetentingus perduoti teisminius ar neteisminius dokumentus, įteiktinus kitoje valstybėje narėje.

2.   Kiekviena valstybė narė paskiria valstybės tarnautojus, institucijas ar kitus asmenis (toliau – gaunančiosios agentūros), kompetentingus priimti teisminius ar neteisminius dokumentus iš kitos valstybės narės.

3.   Valstybė narė gali paskirti vieną perduodančiąją ir vieną gaunančiąją agentūrą arba vieną abi šias funkcijas vykdančią agentūrą. Federacinė valstybė, valstybė, kurioje yra kelios teisinės sistemos, arba savarankiškus teritorinius vienetus turinti valstybė gali paskirti daugiau kaip vieną tokią agentūrą. Paskyrimas galioja penkerius metus ir gali būti pratęsiamas kas penkeri metai.

4.   Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai šią informaciją:

a)	šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų gaunančiųjų agentūrų pavadinimus ir adresus;

b)	geografines sritis, kuriose jos turi jurisdikciją;

c)	jų turimas priemones dokumentams priimti; ir

d)	kalbas, kuriomis galima pildyti I priede pateiktą tipinę formą.

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius minėtos informacijos pakeitimus.

3 straipsnis

Centrinė įstaiga

Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę įstaigą, atsakingą už:

a)	informacijos teikimą perduodančiosioms agentūroms;

b)	visų problemų, kurios gali atsirasti perduodant įteiktinus dokumentus, sprendimą;

c)	prašymo įteikti dokumentus kompetentingai gaunančiajai institucijai persiuntimą išimties tvarka, perduodančiosios agentūros reikalavimu.

Federacinė valstybė, valstybė, kurioje yra kelios teisinės sistemos, arba savarankiškus teritorinius vienetus turinti valstybė, gali paskirti daugiau kaip vieną centrinę įstaigą.

II SKYRIUS

TEISMINIAI DOKUMENTAI

1 skirsnis

Teisminių dokumentų perdavimas ir įteikimas

4 straipsnis

Dokumentų perdavimas

1.   Teisminiai dokumentai tiesiogiai ir kuo greičiau perduodami tarp agentūrų, paskirtų pagal 2 straipsnį.

2.   Dokumentai, prašymai, patvirtinimai, gavimo pranešimai, pažymėjimai ir kiti raštai tarp perduodančiųjų ir gaunančiųjų agentūrų gali būti perduodami bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, jeigu gauto dokumento turinys yra teisingas ir atitinka išsiųsto dokumento turinį, o visa jame pateikta informacija yra lengvai įskaitoma.

3.   Kartu su perduotinu dokumentu pateikiamas prašymas, parengtas pagal I priede pateiktą tipinę formą. Forma užpildoma valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų, ar kita tos valstybės narės nurodyta jai priimtina kalba. Kiekviena valstybė narė nurodo Europos Sąjungos institucijų oficialią kalbą arba kalbas, kitas nei jos oficiali kalba, kuri ar kurios yra priimtinos formai užpildyti.

4.   Dokumentų ir visų kitų išsiųstų raštų nereikia legalizuoti ar taikyti jiems kitus lygiaverčius formalumus.

5.   Jeigu perduodančioji agentūra nori, kad kartu su 10 straipsnyje nurodytu pažymėjimu būtų grąžinta dokumento kopija, ji siunčia dvi minėto dokumento kopijas.

5 straipsnis

Dokumentų vertimas

1.   Perduodančioji agentūra, kuriai paraiškos davėjas pateikia dokumentą perdavimui, informuoja pareiškėją apie tai, kad adresatas gali atsisakyti tokį dokumentą priimti, jeigu jis yra parengtas kita kalba, nei viena iš 8 straipsnyje nurodytų kalbų.

2.   Pareiškėjas padengia visas vertimo išlaidas prieš dokumento perdavimą, nepažeidžiant bet kokio galimo teismo ar kompetentingos institucijos vėliau priimto sprendimo dėl atsakomybės už tokias išlaidas.

6 straipsnis

Dokumentų priėmimas gaunančiojoje agentūroje

1.   Gavusi dokumentą, gaunančioji agentūra kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per septynias dienas nuo jo gavimo, greičiausiomis perdavimo priemonėmis išsiunčia perduodančiajai agentūrai gavimo pranešimą, naudodama I priede pateiktą tipinę formą.

2.   Jeigu remiantis perduota informacija ar dokumentais prašymas įteikti dokumentus negali būti įvykdytas, gaunančioji agentūra susisiekia su perduodančiąja agentūra greičiausiomis perdavimo priemonėmis, kad būtų gauta trūkstama informacija ar dokumentai.

3.   Jeigu prašymas įteikti dokumentus akivaizdžiai nepriklauso šio reglamento taikymo sričiai arba dėl nustatytų oficialių sąlygų nesilaikymo dokumentų įteikti nėra galimybės, perduotas prašymas ir dokumentai juos gavus grąžinami perduodančiajai agentūrai kartu su pranešimu apie grąžinimą naudojant I priede pateiktą tipinę formą.

4.   Gaunančioji agentūra, kuri gauna dokumentą perdavimui, bet neturi tam teritorinės jurisdikcijos, gautą dokumentą kartu su prašymu išsiunčia toje pačioje valstybėje narėje teritorinę jurisdikciją turinčiai gaunančiajai agentūrai, jeigu minėtas prašymas atitinka 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, ir apie tai atitinkamai informuoja perduodančiąją agentūrą naudodama I priede pateiktą tipinę formą. Gaunančioji agentūra, gavusi minėtą dokumentą, 1 dalyje nustatyta tvarka informuoja perduodančiąją agentūrą.

7 straipsnis

Dokumentų įteikimas

1.   Gaunančioji agentūra pati įteikia dokumentą arba paveda kitiems jį įteikti pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę arba perduodančiosios agentūros reikalaujamu konkrečiu būdu, jeigu tas būdas neprieštarauja minėtos valstybės narės teisei.

2.   Gaunančioji agentūra turi imtis visų būtinų priemonių, kad dokumentas būtų įteiktas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo dokumento gavimo. Jeigu nebuvo įmanoma įteikti dokumentą per vieną mėnesį nuo jo gavimo, gaunančioji agentūra:

a)	nedelsdama informuoja perduodančiąją agentūrą, pateikdama jai I priede pateiktos tipinės formos pažymėjimą, kuris parengiamas laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų; ir

b)	toliau imasi visų būtinų priemonių, kad dokumentas būtų įteiktas, išskyrus atvejus, kai perduodančioji agentūra nurodė kitaip, kai įteikimas gali būti įmanomas per pagrįstą laikotarpį.

8 straipsnis

Atsisakymas priimti dokumentą

1.   Gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų:

a)	kalba, kurią supranta adresatas; arba

b)	valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų.

2.   Jeigu gaunančiajai agentūrai pranešama apie adresato atsisakymą priimti dokumentą, kaip nurodoma šio straipsnio 1 dalyje, ji nedelsdama informuoja perduodančiąją agentūrą, pateikdama 10 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, ir grąžina prašymą bei dokumentus, kurių vertimo reikalaujama.

3.   Jeigu adresatas atsisakė priimti dokumentą pagal 1 dalį, galima ištaisyti dokumento įteikimo procedūrą, pagal šio reglamento nuostatas adresatui įteikiant dokumentą su pridėtu vertimu į 1 dalyje numatytą kalbą. Tuo atveju dokumento įteikimo data turi būti data, kurią dokumentas su pridėtu vertimu įteikiamas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią reikia atsižvelgti pareiškėjo atžvilgiu, turi būti pirminio dokumento įteikimo data, nustatyta pagal 9 straipsnio 2 dalį.

4.   1, 2 ir 3 dalys taip pat taikomos teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo pagal 2 skyrių priemonėms.

5.   Taikant 1 dalį, diplomatinių ar konsulinių įstaigų darbuotojai – kai įteikimas vykdomas pagal 13 straipsnį, arba institucija ar asmuo – kai įteikimas vykdomas pagal 14 straipsnį, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti dokumentą ir kad bet koks dokumentas, kurio atsisakoma, turi būti išsiunčiamas atitinkamai tiems darbuotojams, institucijai ar asmeniui.

9 straipsnis

Įteikimo data

1.   Nepažeidžiant 8 straipsnio, dokumento įteikimo pagal 7 straipsnį data yra valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisėje nurodyta data, kurią dokumentas įteikiamas.

2.   Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią atsižvelgiama pareiškėjo atžvilgiu, turi būti pagal tos valstybės narės teisę nustatyta data.

3.   1 ir 2 dalys taip pat taikomos teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo pagal 2 skyrių priemonėms.

10 straipsnis

Įteikimo pažymėjimas ir įteikiamo dokumento kopija

1.   Užbaigus su dokumento įteikimu susijusius formalumus, naudojant I priede pateiktą tipinę formą parengiamas šių formalumų atlikimo pažymėjimas, kuris adresuojamas perduodančiajai agentūrai, o jeigu yra taikoma 4 straipsnio 5 dalis, ir įteikiamo dokumento kopija.

2.   Pažymėjimas parengiamas kilmės valstybės narės oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų ar kita kalba, kurią kilmės valstybė narė nurodo kaip priimtiną. Kiekviena valstybė narė nurodo Europos Sąjungos institucijų oficialią kalbą arba kalbas, kitas nei jos oficiali kalba, kuri ar kurios yra priimtina (-os) formai pildyti.

11 straipsnis

Įteikimo išlaidos

1.   Už teisminių dokumentų, gaunamų iš valstybės narės, įteikimą nemokami mokesčiai ir nekompensuojami jokie mokesčiai arba išlaidos už valstybės narės, į kurią kreipiamasi, suteiktas paslaugas.

2.   Tačiau pareiškėjas apmoka arba kompensuoja išlaidas už:

a)	paslaugas, kurias suteikė teismo pareigūnas arba asmuo, kompetentingas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę;

b)	tam tikro įteikimo būdo naudojimą.

Išlaidos už paslaugas, kurias suteikė teismo pareigūnas arba asmuo, kompetentingas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę, turi atitikti vienkartinį fiksuotą mokestį, kurį iš anksto nustato ta valstybė narė, atsižvelgdama į proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Valstybės narės turi informuoti Komisiją apie šiuos fiksuotus mokesčius.

2 skirsnis

Kitos teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo priemonės

12 straipsnis

Perdavimas konsuliniais arba diplomatiniais kanalais

Kiekviena valstybė narė išimtinėmis aplinkybėmis turi teisę pasinaudoti konsuliniais arba diplomatiniais kanalais, siekdama įteikti teisminius dokumentus kitų valstybių narių agentūroms, paskirtoms pagal 2 arba 3 straipsnius.

13 straipsnis

Diplomatinių arba konsulinių darbuotojų įteikiami dokumentai

1.   Kiekviena valstybė narė, netaikydama jokių privalomų priemonių, kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims teisminius dokumentus gali įteikti tiesiogiai per savo diplomatinius arba konsulinius darbuotojus.

2.   Bet kuri valstybė narė pagal 23 straipsnio 1 dalį gali pranešti, kad ji prieštarauja tokiam dokumentų įteikimui savo teritorijoje, išskyrus tuos atvejus, kai dokumentai turi būti įteikti dokumentus parengusios valstybės narės piliečiams.

14 straipsnis

Įteikimas paštu

Kiekviena valstybė narė teisminius dokumentus kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims gali įteikti tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu.

15 straipsnis

Tiesioginis įteikimas

Bet kuris bylos baigtimi suinteresuotas asmuo teisminius dokumentus gali įteikti tiesiogiai per teismo pareigūnus, tarnautojus ar kitus valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingus asmenis, kai toks tiesioginis įteikimas leidžiamas pagal tos valstybės narės teisę.

III SKYRIUS

NETEISMINIAI DOKUMENTAI

16 straipsnis

Perdavimas

Neteisminiai dokumentai gali būti perduoti įteikimui kitoje valstybėje narėje pagal šio reglamento nuostatas.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, susijusios su I ir II prieduose pateiktų tipinių formų atnaujinimu ar jų techniniais pakeitimais, tvirtinamos pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

18 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

19 straipsnis

Atsakovo neatvykimas į teismą

1.   Jeigu pagal šio reglamento nuostatas kitai valstybei narei turėjo būti perduotas šaukimas į teismą ar kitas lygiavertis dokumentas įteikimui, o atsakovas neatvyko, teismas sprendimo nepriima tol, kol nustato, kad:

a)	dokumentas buvo įteiktas valstybės narės, į kurią kreipiamasi dėl dokumentų įteikimo vietinėse bylose jos teritorijoje esantiems asmenims, vidaus teisėje numatytu būdu; arba

b)	dokumentas buvo faktiškai įteiktas atsakovui arba pristatytas į jo gyvenamąją vietą kitu šiame reglamente numatytu būdu;

ir kad bet kuriuo iš šių atvejų įteikimas ar pristatymas buvo atliktas laiku, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai.

2.   Kiekviena valstybė narė pagal 23 straipsnio 1 dalį gali paskelbti, kad, nepaisant 1 dalies nuostatų, teisėjas gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	dokumentas buvo perduotas vienu iš šiame reglamente numatytų būdų;

b)	nuo dokumento perdavimo dienos praėjo ne mažiau kaip šešių mėnesių laikotarpis, kuris, teisėjo nuomone, yra pakankamas konkrečioje byloje;

c)	nebuvo gautas joks pažymėjimas, neatsižvelgiant į tai, kad buvo dedamos visos pastangos jam gauti iš valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingų institucijų ar įstaigų.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, teisėjas skubos tvarka gali priimti nutartį taikyti laikinąsias arba apsaugos priemones.

4.   Jeigu pagal šio reglamento nuostatas kitai valstybei narei turėjo būti perduotas šaukimas į teismą ar kitas lygiavertis dokumentas įteikimui ir teismo sprendimas buvo priimtas į teismą neatvykusio atsakovo nenaudai, teisėjas turi teisę atleisti atsakovą nuo teismo sprendimo apskundimo termino pasibaigimo pasekmių, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)	atsakovas ne dėl savo kaltės per vėlai sužinojo apie dokumentą ir neturėjo pakankamai laiko pasiruošti gynybai, arba per vėlai sužinojo apie teismo sprendimą, kad suspėtų jį apskųsti; ir

b)	atsakovas pateikė prima facie gynybos argumentų bylos nagrinėjimui iš esmės.

Prašymas dėl minėto atleidimo turi būti pateiktas per pagrįstą laikotarpį po to, kai atsakovas sužino apie teismo sprendimą.

Kiekviena valstybė narė pagal 23 straipsnio 1 dalį gali paskelbti, kad toks prašymas nebus nagrinėjamas, jeigu jis pateikiamas pasibaigus terminui, kurį ji turi nurodyti pranešime ir kuris jokiu būdu neturi būti trumpesnis kaip vieneri metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

5.   4 dalis netaikoma teismo sprendimams dėl asmenų statuso ar veiksnumo.

20 straipsnis

Sąsaja su sutartimis arba susitarimais, kurių šalimis yra valstybės narės

1.   Klausimų, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju šio reglamento nuostatos turi viršenybę valstybių narių sudarytų dvišalių ar daugiašalių sutarčių arba susitarimų, pirmiausia 1968 m. Briuselio konvencijos Protokolo IV straipsnio ir 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos, kitų nuostatų atžvilgiu.

2.   Šis reglamentas netrukdo atskiroms valstybėms narėms taikyti arba sudaryti sutartis ar susitarimus dėl tolesnio dokumentų perdavimo paspartinimo arba supaprastinimo, jeigu jie neprieštarauja šiam reglamentui.

3.   Valstybės narės nusiunčia Komisijai:

a)	2 dalyje nurodytų valstybių narių sudarytų sutarčių arba susitarimų kopijas ir sutarčių arba susitarimų, kuriuos jos ketina priimti, projektus; ir

b)	visus šių sutarčių ar susitarimų denonsavimo dokumentus arba pakeitimus.

21 straipsnis

Teisinė pagalba

Šis reglamentas nedaro įtakos 1905 m. liepos 17 d. Konvencijos dėl civilinio proceso 23 straipsnio, 1954 m. kovo 1 d. Konvencijos dėl civilinio proceso 24 straipsnio arba 1980 m. spalio 25 d. Konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 13 straipsnio taikymui valstybėse narėse, kurios yra minėtų konvencijų šalys.

22 straipsnis

Perduodamos informacijos apsauga

1.   Informaciją, visų pirma asmens duomenis, perduotus pagal šį reglamentą, gaunančioji agentūra naudoja tik tam tikslui, kuriam ji buvo perduota.

2.   Gaunančiosios agentūros pagal savo nacionalinę teisę užtikrina tokios informacijos konfidencialumą.

3.   1 ir 2 dalys neturi įtakos nacionalinės teisės aktams, kurie leidžia duomenų subjektus informuoti apie pagal šį reglamentą perduotos informacijos panaudojimą.

4.   Šis reglamentas nepažeidžia Direktyvų 95/46/EB ir 2002/58/EB.

23 straipsnis

Informacijos perdavimas ir paskelbimas

1.   Valstybės narės pateikia Komisijai 2, 3, 4, 10, 11, 13, 15 ir 19 straipsniuose nurodytą informaciją. Valstybės narės praneša Komisijai, jei pagal jų teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje.

2.   Pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus agentūrų ir centrinių institucijų adresus ir kitus kontaktinius duomenis bei geografines sritis, kurios priklauso jų jurisdikcijai.

3.   Komisija sudaro ir reguliariai atnaujina vadovą, kuriame pateikiama 1 dalyje nurodyta informacija ir kurį galima naudoti elektronine forma, pirmiausia pasitelkiant Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.

24 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 1 d. ir vėliau kas penkeri metai Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pranešimą apie šio reglamento taikymą, atkreipdama ypatingą dėmesį į agentūrų, paskirtų pagal 2 straipsnį, efektyvumą ir praktinį 3 straipsnio c punkto ir 9 straipsnio taikymą. Prireikus prie pranešimo pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento suderinimo atsižvelgiant į pranešimo sistemų raidą.

25 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 panaikinamas nuo šio reglamento taikymo dienos.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. lapkričio 13 d., išskyrus 23 straipsnį, kuris taikomas nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d.

---

(1)  OL C 88, 2006 4 11, p. 7.

(2)  2006 m. liepos 4 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 303 E, 2006 12 13, p. 69), 2007 m. birželio 28 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 193 E, 2007 8 21, p. 13) ir 2007 m. spalio 24 d. Europos Parlamento pozicija.

(3)  OL C 261, 1997 8 27, p. 1. Tą pačią dieną, kai buvo sudaryta Konvencija, Taryba atsižvelgė į aiškinamąjį pranešimą dėl Konvencijos, kuris pateikiamas pirmiau minėto Oficialiojo leidinio p. 26.

(4)  OL L 160, 2000 6 30, p. 37.

(5)  OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

(6)  OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(8)  1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 299, 1972 12 31, p. 32; konsoliduota redakcija OL C 27, 1998 1 26, p. 1).

(9)  1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose perdavimo į užsienį.

(10)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(11)  OL L 201, 2002 7 31, p. 37. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/24/EB (OL L 105, 2006 4 13, p. 54).

---

---

---

---