11.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/42

(1)

Hagos programos tikslas yra pagerinti Sąjungos ir valstybių narių bendrą gebėjimą siekiant, be kita ko, kovoti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Šio tikslo reikia siekti visų pirma suderinant teisės aktus. Reikia glaudesnio Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimo siekiant kovoti su nusikalstamų organizacijų keliama grėsme ir jų plėtimusi bei veiksmingai reaguoti į piliečių lūkesčius ir valstybių narių poreikius. 2004 m. lapkričio 4–5 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba savo išvadų 14 punkte šiuo klausimu nurodo, kad Europos piliečiai tikisi, jog Europos Sąjunga, užtikrindama pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, priims bendrą veiksmingesnį tarpvalstybinių problemų, pavyzdžiui, organizuoto nusikalstamumo, sprendimo būdą.

(2)

2004 m. kovo 29 d. Komunikate dėl priemonių, kurių reikia imtis kovojant su terorizmu ir kitokiomis sunkių nusikaltimų formomis, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje turi būti stiprinamos kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės, ir nurodė parengsianti pamatinį sprendimą, pakeičiantį 1998 m. gruodžio 21 d. Bendruosius veiksmus 98/733/TVR, prilyginančius dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui (2).

(3)

Hagos programos 3.3.2. punkte sakoma, kad materialinės baudžiamosios teisės derinimu siekiama palengvinti nuosprendžių ir teismų sprendimų abipusį pripažinimą bei policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, ir tas derinimas yra susijęs su ypač sunkiomis tarpvalstybinio pobūdžio nusikalstamumo rūšimis, ir kad prioritetas turėtų būti teikiamas toms nusikalstamumo rūšims, kurios yra konkrečiai nurodytos sutartyse. Todėl visose valstybėse narėse turėtų būti suderintas nusikalstamų veikų, susijusių su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos veikloje, sąvokos apibrėžimas. Taigi šis pamatinis sprendimas turėtų apimti nusikaltimus, kurie paprastai įvykdomi dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje. Be to, fiziniams ir juridiniams asmenims, įvykdžiusiems tokias nusikalstamas veikas arba už jas atsakingiems, turėtų būti numatytas tų veikų sunkumą atitinkančių bausmių skyrimas.

(4)

Iš 2 straipsnio a punkto kylančios pareigos neturėtų pažeisti valstybių narių galimybės savo nuožiūra nusikalstamoms organizacijoms priskirti kitas asmenų grupes, pavyzdžiui, grupes, kurių tikslas nėra finansinė ar kitokia materialinė nauda.

(5)

Iš 2 straipsnio a punkto kylančios pareigos neturėtų pažeisti valstybių narių galimybės savo nuožiūra nusikalstamos veiklos sąvoką aiškinti kaip realių veikų įvykdymą.

(6)

Europos Sąjunga turėtų prisidėti prie reikšmingo darbo, kurį atliko tarptautinės organizacijos, ypač priimdamos Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Palermo konvencija), kuri Tarybos sprendimu 2004/579/EB (3) buvo sudaryta Europos bendrijos vardu.

(7)

Kadangi šio pamatinio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje, taikomame pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio 2 dalį, nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal proporcingumo principą šiuo pamatiniu sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(8)

Šiame pamatiniame sprendime laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 6 ir 49 straipsnių. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata nesiekiama susilpninti ar apriboti nacionalines taisykles, susijusias su pagrindinėmis teisėmis ar laisvėmis, pavyzdžiui, su teise į tinkamą teismo procesą, teise streikuoti, susirinkimų laisve ir laisve jungtis į asociacijas, spaudos laisve ar laisve reikšti savo mintis ir įsitikinimus, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas siekiant ginti savo interesus ir su ja susijusią demonstracijų laisvę.

(9)

Todėl Bendrieji veiksmai 98/733/TVR turėtų būti panaikinti,

1.

nusikalstama organizacija – struktūrą turintis susivienijimas, įkurtas per tam tikrą laikotarpį, susidedantis iš daugiau nei dviejų asmenų, sutartinai veikiančių siekiant vykdyti nusikalstamas veikas, už kurias baudžiama laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo bausme, kurios ilgiausia trukmė yra bent ketveri metai, arba griežtesne bausme, ir kuriomis siekiama tiesiogiai arba netiesiogiai gauti finansinės ar kitokios materialinės naudos;

2.

struktūrą turintis susivienijimas – susivienijimas, kuris sudarytas neatsitiktinai, siekiant nedelsiant įvykdyti nusikalstamą veiką, kurio narių pareigos nebūtinai turi būti formaliai nustatytos, ir kuriame nebūtinas narystės tęstinumas ar išvystyta struktūra.

a)

asmens, kuris tyčia bei žinodamas nusikalstamos organizacijos tikslą ir apie bendrą jos organizacijos veiklą arba jos ketinimą vykdyti konkrečias nusikalstamas veikas, aktyviai dalyvauja organizacijos nusikalstamoje veikloje, įskaitant informacijos teikimą ar materialių išteklių tiekimą, naujų narių verbavimą ir bet kokią jos veiklos finansavimo formą, žinodamas, kad dalyvaudamas prisidės prie organizacijos nusikalstamos veiklos, veiksmai;

b)

asmens veiksmai, kuriuos sudaro susitarimas su vienu ar daugiau asmenų, siekiant įvykdyti veiklą, jei įvykdžius tą veiklą ji prilygtų 1 straipsnyje minimų nusikalstamų veikų įvykdymui, net jei tas asmuo realiai nedalyvauja tos veiklos vykdyme.

a)

už 2 straipsnio a punkte nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios ilgiausia trukmė būtų bent nuo dvejų iki penkerių metų; arba

b)

už 2 straipsnio b punkte nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama tokios pačios ilgiausios trukmės laisvės atėmimo bausme kaip ir už nusikalstamą veiką, kurios siekiama tokiu nusikalstamu susitarimu, arba laisvės atėmimo bausme, kurios ilgiausia trukmė būtų bent nuo dvejų iki penkerių metų.

a)

atsisako savo nusikalstamos veikos; ir

b)

administracinėms arba teisminėms institucijoms suteikia informaciją, kurios jos kitaip nebūtų galėjusios gauti, padėdamas joms:

a)

atstovauti juridiniam asmeniui;

b)

priimti sprendimus juridinio asmens vardu; arba

c)

vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

a)

teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimas;

b)

laikinas ar nuolatinis teisės verstis komercine veikla atėmimas;

c)

teisminės priežiūros skyrimas;

d)

teismo nutartis dėl jo likvidavimo;

e)

laikinas ar galutinis įmonių, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veikai įvykdyti, uždarymas.

a)

visiškai ar iš dalies jos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kur nusikalstama organizacija yra įsikūrusi ar vykdo savo nusikalstama veiklą;

b)

jos piliečio; arba

c)

tos valstybės narės teritorijoje įsikūrusio juridinio asmens naudai.

a)

kurios valstybės narės teritorijoje buvo įvykdytos nusikalstamos veikos;

b)

kurios valstybės narės pilietis ar gyventojas yra kaltininkas;

c)

kuri valstybė narė yra aukų kilmės valstybė narė;

d)

kurios valstybės narės teritorijoje buvo surastas kaltininkas.