20.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/5

(1)

beprecedentė pasaulinė finansų krizė ir ekonomikos nuosmukis labai pakenkė ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui bei labai pablogino keleto valstybių narių finansinę, ekonominę ir socialinę padėtį. Visų pirma, tam tikros valstybės narės patiria didelių sunkumų arba joms tokie sunkumai gresia; pirmiausia joms kyla ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo problemų, blogėja jų deficito ir skolos rodikliai, o tą iš dalies lemia ir tarptautinė ekonominė bei finansinė aplinka;

(2)

nors jau imtasi svarbių priemonių neigiamiems krizės padariniams sušvelninti, įskaitant teisėkūros sistemos pakeitimus, finansų krizės poveikis realiajai ekonomikai, darbo rinkai ir piliečiams yra plačiai juntamas. Spaudimas nacionaliniams finansiniams ištekliams didėja, todėl turėtų būti greitai imtasi tolesnių veiksmų, kad tas spaudimas būtų sumažintas maksimaliai ir optimaliai panaudojant struktūrinių fondų bei Sanglaudos fondo lėšas;

(3)

remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta galimybė teikti Sąjungos finansinę paramą valstybei narei, kai ji patiria sunkumų ar kai dėl išimtinių jos nekontroliuojamų aplinkybių jai gresia dideli sunkumai, 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (3), buvo nustatyta tokia priemonė, siekiant išsaugoti Sąjungos finansinį stabilumą;

(4)

Tarybos įgyvendinimo sprendimais 2011/77/ES (4) ir 2011/344/ES (5) tokia Sąjungos finansinė parama atitinkamai suteikta Airijai ir Portugalijai;

(5)

Graikija jau turėjo didelių finansinio stabilumo sunkumų prieš įsigaliojant Reglamentui (ES) Nr. 407/2010. Todėl finansinė parama Graikijai negalėjo būti grindžiama tuo reglamentu;

(6)

Graikijai skirtas Kreditorių susitarimas ir Susitarimas dėl paskolos buvo sudarytas 2010 m. gegužės 8 d. ir įsigaliojo 2010 m. gegužės 11 d. Nustatyta, kad Kreditorių susitarimas turi visas galioti trejų metų programos laikotarpiu tol, kol yra pagal Susitarimą dėl paskolos mokėtinų sumų;

(7)

2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (6) yra numatyta, kad Taryba suteiks vidutinės trukmės finansinę pagalbą euro neįsivedusiai valstybei narei šiai susidūrus su mokėjimų balanso sunkumais arba kilus didelei tokių sunkumų grėsmei;

(8)

Tarybos sprendimais 2009/102/EB (7), 2009/290/EB (8) ir 2009/459/EB (9) atitinkamai Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai suteikta tokia finansinė parama;

(9)

laikotarpis, kuriuo Airija, Vengrija, Latvija, Portugalija ir Rumunija gali gauti finansinę paramą, nustatytas atitinkamuose Tarybos sprendimuose. Finansinės paramos Vengrijai laikotarpis baigėsi 2010 m. lapkričio 4 d.;

(10)

laikotarpis, kuriuo Graikija gali gauti finansinę paramą pagal Kreditorių susitarimą ir Susitarimą dėl paskolos, yra skirtingas kiekvienos tose priemonėse dalyvaujančios valstybės narės atžvilgiu;

(11)

2011 m. liepos 11 d. septyniolikos euro zonos valstybių narių finansų ministrai pasirašė Europos stabilumo mechanizmo (toliau – ESM) kūrimo sutartį. Pagal tą sutartį, kuri buvo pasirašyta po 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnis, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (10), numatyta, kad ne vėliau kaip 2013 m. ESM perims dabartines Europos finansinio stabilumo fondo ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės užduotis. Todėl šiame reglamente jau reikėtų atsižvelgti į ESM;

(12)

Europos Vadovų Taryba savo 2011 m. birželio 23 ir 24 d. išvadose palankiai įvertino Komisijos ketinimą didinti sąveiką tarp Graikijai skirtos paskolų programos ir Sąjungos fondų bei parėmė pastangas didinti Graikijos gebėjimą panaudoti Sąjungos lėšas, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir užimtumas, dėmesį sutelkiant į konkurencingumo didinimą ir darbo vietų kūrimą. Be to, ji palankiai įvertino ir parėmė tai, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengė išsamią techninės paramos Graikijai programą. Šiuo 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (11), daliniu pakeitimu prisidedama prie tokių sąveikos užtikrinimo pastangų;

(13)

siekiant sudaryti palankesnes Sąjungos finansavimo valdymo sąlygas, padėti spartinti investicijas valstybėse narėse ir regionuose ir didinti finansavimo galimybes sanglaudos politikai įgyvendinti, būtina leisti pagrįstais atvejais, laikinai ir nedarant poveikio 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui tarpinius mokėjimus ir galutinio likučio mokėjimus iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo valstybėms narėms, kurios patiria didelių finansinio stabilumo sunkumų ir paprašė pasinaudoti šia priemone, padidinti suma, kuri atitiktų kiekvienos prioritetinės krypties taikomos bendro finansavimo normos padidinimą dešimčia procentinių punktų. Dėl to bus atitinkamai sumažintas reikalaujamas nacionalinis įnašas. Atsižvelgiant į laikiną to padidinimo pobūdį ir siekiant išlaikyti pirmines bendro finansavimo normas, kuriomis remiantis būtų apskaičiuojamos laikinai padidintos sumos, dėl mechanizmo taikymo atsiradę pokyčiai turėtų neatsispindėti į veiksmų programą įtrauktame finansiniame plane. Vis dėlto veiksmų programas gali tekti atnaujinti siekiant sutelkti lėšas konkurencingumo, ekonomikos augimo ir užimtumo sritims bei suderinti jų siektinus rodiklius ir tikslus su galimo viso finansavimo sumažinimu;

(14)

valstybė narė, pateikdama prašymą Komisijai pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 77 straipsnio 2 dalį, savo prašyme turėtų aiškiai nurodyti datą, nuo kurios, jos nuomone, nukrypti leidžianti nuostata būtų pagrįsta. Atitinkama valstybė narė savo prašyme turėtų pateikti visą informaciją, būtiną nustatyti, kad naudojantis jos makroekonominės ir fiskalinės padėties duomenimis nėra išteklių nacionaliniam įnašui finansuoti. Ji turėtų taip pat įrodyti, kad būtina padidinti mokėjimus siekiant užtikrinti veiksmų programų įgyvendinimo tęstinumą ir kad lėšų panaudojimo problemos neišsprendžiamos net jei naudojamos didžiausios Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 III priede nustatytos bendro finansavimo normoms taikomos viršutinės ribos. Atitinkama valstybė narė taip pat turėtų pateikti nuorodą į atitinkamą Tarybos sprendimą arba kitą teisės aktą, pagal kurį ji atitinka nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo reikalavimus. Komisija turėtų patikrinti, ar pateikta informacija yra tiksli ir jai turėtų būti suteiktas 30 dienų nuo prašymo pateikimo laikotarpis pareikšti prieštaravimui. Tam, kad nukrypti leidžianti nuostata būtų veiksminga ir veiktų, reikėtų numatyti prielaidą, kad, Komisijai nepareiškus prieštaravimo, valstybės narės prašymas būtų laikomas pagrįstu. Vis dėlto Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, pasinaudojant teise priimti įgyvendinimo aktus, priimti sprendimą dėl prieštaravimo valstybės narės prašymui; tokiu atveju Komisija turėtų nurodyti priežastis;

(15)

reikėtų atitinkamai patikslinti tarpinių mokėjimų ir galutinio likučio mokėjimų apskaičiavimo taisykles, taikomas veiksmų programoms laikotarpiu, kuriuo valstybės narės gauna finansinę paramą dideliems finansinio stabilumo sunkumams įveikti;

(16)

būtina užtikrinti, kad būtų tinkamai teikiamos ataskaitos dėl padidintų sumų, kurias gali gauti laikinu tarpinių mokėjimų ir galutinio likučio mokėjimų padidinimu vadovaujantis nukrypti leidžiančia nuostata pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 77 straipsnio 2 dalį besinaudojančios valstybės narės, panaudojimo;

(17)

pasibaigus finansinės paramos teikimo laikotarpiui ir atlikus vertinimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 48 straipsnio 3 dalį, gali atsirasti poreikis, inter alia, įvertinti, ar dėl sumažėjusios nacionalinio bendro finansavimo dalies iš esmės nukrypstama nuo pirminių tikslų. Atlikus tokius vertinimus gali būti peržiūrėta veiksmų programa;

(18)

kadangi dėl beprecedentės krizės, darančios neigiamą poveikį tarptautinėms finansų rinkoms, ir dėl ekonomikos nuosmukio, kuris labai pakenkė kelių valstybių narių finansiniam stabilumui, reikia imtis skubių veiksmų, kad būtų neutralizuotas poveikis visai ekonomikai, šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo greičiau. Atsižvelgiant į išimtines aplinkybes atitinkamose valstybėse narėse, jis turėtų būti taikomas atgaline data, pradedant nuo 2010 biudžetinių metų arba nuo tos dienos, kurią pradėta teikti finansinė parama, atsižvelgiant į prašančios valstybės narės padėtį, laikotarpiais, kuriais valstybės narės gavo Sąjungos arba kitų euro zonos valstybių narių finansinę paramą dideliems savo finansinio stabilumo sunkumams įveikti;

(19)

kai vadovaujantis nukrypti leidžiančia nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 1083/2006 77 straipsnio 2 dalį numatomas laikinas tarpinių mokėjimų ar galutinio likučio mokėjimų padidinimas, jį taip pat reikėtų svarstyti atsižvelgiant į visoms valstybėms narėms aktualius biudžeto apribojimus, kuris turėtų būti tinkamai atspindėtas Europos Sąjungos bendrajame biudžete. Be to, kadangi pagrindinis šio mechanizmo tikslas - įveikti konkrečius esamus sunkumus, jo taikymas turėtų būti ribotas laiko atžvilgiu. Todėl mechanizmą reikėtų pradėti taikyti 2010 m. sausio 1 d., o jo taikymo trukmės pabaiga turėtų būti 2013 m. gruodžio 31 d.;

(20)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,