VERTIMAS

Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis

1976 m. vasario 24 d., Indonezija

Aukštosios Susitariančiosios Šalys,

SUVOKDAMOS tautas siejančius istorinius, geografinius ir kultūrinius ryšius;

TROKŠDAMOS puoselėti taiką ir didinti stabilumą regione, paisydamos teisingumo bei teisinės valstybės principų ir didindamos regiono santykių atsparumą;

NORĖDAMOS stiprinti taiką, draugystę ir tarpusavio bendradarbiavimą Pietryčių Azijai svarbiose srityse vadovaudamosi Jungtinių Tautų chartijos, 1955 m. balandžio 25 d. Bandunge vykusioje Azijos ir Afrikos konferencijoje priimtų dešimties principų, 1967 m. rugpjūčio 8 d. Bankoke pasirašytos Pietryčių Azijos valstybių asociacijos deklaracijos ir 1971 m. lapkričio 27 d. Kvala Lumpūre pasirašytos deklaracijos dvasia bei principais;

ĮSITIKINUSIOS, kad šalių nesutarimai ar ginčai turėtų būti sprendžiami laikantis racionalių, veiksmingų ir pakankamai lanksčių procedūrų, vengiant bendradarbiavimui grėsmę galinčio kelti ar jam kenkti neigiamo požiūrio;

MANYDAMOS, kad visos taikios šalys Pietryčių Azijoje ir už jos ribų privalo bendradarbiauti siekdamos prisidėti prie taikos, stabilumo ir harmonijos pasaulyje;

IŠKILMINGAI SUSITARIA prisijungti prie Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties:

1.1.1.1.   I SKYRIUS. TIKSLAS IR PRINCIPAI

1 straipsnis

Šios sutarties tikslas – puoselėti ilgalaikę taiką, tvarią tautų draugystę ir bendradarbiavimą, kad jos taptų stipresnės, solidaresnės ir palaikytų glaudesnius santykius.

2 straipsnis

Tarpusavio santykiuose Aukštosios Susitariančiosios Šalys vadovaujasi šiais pagrindiniais principais:

a)	tautų pagarba viena kitos nepriklausomumui, suverenumui, lygybei, teritoriniam vientisumui ir nacionalinei tapatybei;

b)	kiekvienos valstybės teisė tvarkytis šalyje be išorinio įsikišimo, kurstymo ar prievartos;

c)	nesikišimas į viena kitos vidaus reikalus;

d)	taikus nesutarimų ar ginčų sprendimas;

e)	grasinimo panaudoti jėgą ar jėgos panaudojimo atsisakymas;

f)	veiksmingas tarpusavio bendradarbiavimas.

1.1.1.2.   II SKYRIUS. DRAUGYSTĖ

3 straipsnis

Siekdamos šios Sutarties tikslo, Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi plėtoti ir stiprinti jas tarpusavyje siejančius tradicinius, kultūrinius ir istorinius draugystės, geros kaimynystės bei bendradarbiavimo ryšius ir gera valia vykdo pagal šią Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Siekdamos didesnio tarpusavio supratimo, Aukštosios Susitariančiosios Šalys skatina tautų ryšius bei bendravimą ir sudaro jiems palankesnes sąlygas.

1.1.1.3.   III SKYRIUS. BENDRADARBIAVIMAS

4 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys aktyviai bendradarbiauja ekonominėje, socialinėje, techninėje, mokslinėje ir administracinėje srityse, taip pat srityse, susijusiose su bendrais tarptautinės taikos ir stabilumo regione idealais bei siekiais, ir visose kitose bendros svarbos srityse.

5 straipsnis

Pagal 4 straipsnį Aukštosios Susitariančiosios Šalys deda kuo daugiau daugiašalių ir dvišalių pastangų, remdamosi lygybės, nediskriminavimo ir tarpusavio naudos principais.

6 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja siekdamos paspartinti ekonomikos augimą regione ir taip sustiprinti klestinčios bei taikios Pietryčių Azijos tautų bendrijos pagrindus. Todėl bendram tautų labui jos skatina geriau naudoti žemės ūkį ir pramonę, plėtoti prekybą ir gerinti ekonomikos infrastruktūrą. Siekdamos šių tikslų, jos toliau ieško galimybių glaudžiai ir naudingai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, taip pat tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis už regiono ribų.

7 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys glaudžiau bendradarbiauja ekonomikos srityje, siekdamos socialinio teisingumo ir aukštesnio regiono tautų gyvenimo lygio. Siekdamos šio tikslo, jos priima tinkamas regionines ekonominės plėtros ir tarpusavio paramos strategijas.

8 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi kuo glaudžiau bei plačiau bendradarbiauti ir siekia viena kitai teikti pagalbą rengiant mokymus ir mokslinių tyrimų priemones socialinėje, kultūrinėje, techninėje, mokslinėje bei administracinėje srityse.

9 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi glaudžiau bendradarbiauti siekdamos prisidėti prie taikos, harmonijos ir stabilumo regione. Todėl Aukštosios Susitariančiosios Šalys viena su kita palaiko reguliarius ryšius ir konsultuojasi tarptautiniais bei regioniniais klausimais, siekdamos suderinti savo požiūrį, veiksmus ir politiką.

10 straipsnis

Nė viena Aukštoji Susitariančioji Šalis jokiais būdais ar forma nedalyvauja jokioje veikloje, kuri keltų grėsmę kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies politiniam ir ekonominiam stabilumui, suverenumui ar teritoriniam vientisumui.

11 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi didinti nacionalinį atsparumą politikos, ekonomikos, socialinių reikalų, kultūros ir saugumo srityse laikydamosi savo idealų ir siekių be išorinio įsikišimo ir vidinio kurstymo, kad išsaugotų nacionalinę tapatybę.

12 straipsnis

Siekdamos regiono gerovės ir saugumo, Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi bendradarbiauti visose srityse, kad didėtų regiono atsparumas, vadovaudamosi pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, tarpusavio pagarbos, bendradarbiavimo ir solidarumo principais, kurie bus stiprios ir tvarios Pietryčių Azijos tautų bendrijos pagrindas.

1.1.1.4.   IV SKYRIUS. TAIKUS GINČŲ SPRENDIMAS

13 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys ryžtingai ir gera valia užkerta kelią ginčams. Kilus ginčams dėl joms tiesioginės įtakos turinčių klausimų, ypač ginčams, kurie gali sutrikdyti regiono taiką ir harmoniją, jos susilaiko nuo grasinimo panaudoti jėgą ar jėgos panaudojimo ir tokius ginčus visada tarpusavyje sprendžia draugiškomis derybomis.

14 straipsnis

Ginčams spręsti regiono mastu Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsteigia nuolatinę Aukščiausiąją Tarybą, sudarytą iš visų Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių ministrų lygio atstovų, kuri svarsto ginčus ar situacijas, galinčias trikdyti taiką ir harmoniją regione.

15 straipsnis

Jei ginčas neišsprendžiamas tiesioginėmis derybomis, Aukščiausioji Taryba svarsto ginčą ar situaciją ir rekomenduoja ginčo šalims tinkamus jo sprendimo būdus, kaip antai geranorišką trečiosios šalies pagalbą, tarpininkavimą, tyrimą ar taikinimą. Tačiau Aukščiausioji Taryba gali pasiūlyti savo geranorišką pagalbą ir, ginčo šalių sutikimu, pati atlikti tarpininkavimo, tyrimo ar taikinimo komiteto funkcijas. Prireikus Aukščiausioji Taryba rekomenduoja, kokių priemonių imtis, kad ginčas ar situacija nepaaštrėtų.

16 straipsnis

Aukščiau esanti šio skyriaus nuostata netaikoma ginčui, kai ne visos ginčo šalys sutinka, kad ji būtų taikoma tam ginčui. Tačiau ji nedraudžia kitoms ginče nedalyvaujančioms Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims siūlyti visą įmanomą pagalbą tam ginčui išspręsti. Ginčo šalys turėtų palankiai priimti tokius siūlymus padėti.

17 straipsnis

Jokia šios sutarties nuostata nedraudžia pasinaudoti Jungtinių Tautų chartijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taikaus ginčų sprendimo priemonėmis. Ginče dalyvaujančios Aukštosios Susitariančiosios Šalys turėtų būti skatinamos prieš pasitelkiant kitas Jungtinių Tautų Chartijoje nustatytas procedūras imtis iniciatyvos ginčą spręsti draugiškomis derybomis.

1.1.1.5.   V SKYRIUS. BENDROJI NUOSTATA

18 straipsnis

Šią Sutartį pasirašo Indonezijos Respublika, Malaizija, Filipinų Respublika, Singapūro Respublika ir Tailando Karalystė. Ji ratifikuojama kiekvienos valstybės signatarės konstitucine tvarka. Prie jos gali prisijungti kitos Pietryčių Azijos valstybės.

19 straipsnis

Ši Sutartis įsigalioja penktojo ratifikavimo dokumento deponavimo valstybių signatarių vyriausybėse, kurios paskirtos šios Sutarties ir ratifikavimo ar prisijungimo dokumentų depozitarais, dieną.

20 straipsnis

Ši Sutartis sudaryta oficialiosiomis Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių kalbomis. Visi tekstai turi vienodą teisinę galią. Susitariama dėl bendro tekstų vertimo į anglų kalbą. Nesutarimai dėl bendro teksto aiškinimo sprendžiami derybomis.