7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/130

(1)

viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kaip jungtinės technologijų iniciatyvos, pirmiausia buvo numatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB (2);

(2)

Tarybos sprendime 2006/971/EB (3) nustatytos konkrečios remtinos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (4) sukurta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“). Programos „Horizontas 2020“ tikslas – padaryti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms sujungiant bendrosios programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas ir įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti platesnių Sąjungos konkurencingumo tikslų, paskatinti privačias investicijas ir padėti spręsti visuomenės uždavinius. Tos partnerystės turėtų būti grindžiamos ilgalaikiu įsipareigojimu, įskaitant subalansuotą visų partnerių įnašą, turėtų būti atskaitingos už savo tikslų pasiekimą ir turėtų būti suderintos su Sąjungos strateginiais tikslais, susijusiais su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis. Tų partnerysčių valdymas ir veikimas turėtų būti atviras, skaidrus, veiksmingas ir efektyvus ir suteikti galimybę dalyvauti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, vykdantiems veiklą savo konkrečioje srityje. Remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013, Sąjunga gali dalyvauti tose partnerystėse mokėdama finansinius įnašus bendrosioms įmonėms, įsteigtoms Sprendimu Nr. 1982/2006/EB pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį;

(4)

vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 ir Tarybos sprendimu 2013/743/ES (5), pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigtoms bendrosioms įmonėms gali būti teikiama parama tame sprendime nurodytomis sąlygomis;

(5)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“), kurią patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba, pabrėžiamas poreikis sudaryti palankias sąlygas investicijoms į žinias ir inovacijas, kad Sąjungoje būtų pasiektas pažangus, tvarus ir integracinis augimas;

(6)

Biologinės pramonės sektorių konsorciumas (toliau – BPS konsorciumas) parengė vizijos dokumentą ir strateginę inovacijų ir mokslinių tyrimų darbotvarkę, pagrįstą plačiomis konsultacijomis su viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotaisiais subjektais. Strateginėje inovacijų ir mokslinių tyrimų darbotvarkėje aprašomi pagrindiniai technologiniai ir inovacijų uždaviniai, kurie turi būti išspręsti norint Europoje plėtoti tvarius ir konkurencingus biologinės pramonės sektorius, ir nustatoma pagal biologinės pramonės sektorių jungtinę technologijų iniciatyvą (toliau – BPS iniciatyva) įgyvendintina mokslinių tyrimų, demonstracinė ir diegimo veikla;

(7)

BPS konsorciumas yra ne pelno organizacija, kuri buvo sukurta atstovauti pramonės grupei, remiančiai BPS iniciatyvą. Jos nariai – didelės bendrovės, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), regioniniai klasteriai, Europos prekybos asociacijos ir Europos technologijų platformos – apima visą biologinės pramonės vertės grandinę. BPS konsorciumo tikslas – užtikrinti ir skatinti technologinį ir ekonominį biologinės pramonės sektorių plėtojimą Europoje. Paraišką dėl narystės gali pateikti visi suinteresuotieji subjektai, priklausantys kuriai nors biologinės pramonės vertės grandinės daliai. Narystės klausimu BPS konsorciumas taiko bendruosius atvirumo ir skaidrumo principus ir taip užtikrina platų pramonės sektorių dalyvavimą;

(8)

visos reikalavimus atitinkančios institucijos gali tapti pasirinktų projektų dalyvėmis ar koordinatorėmis;

(9)

2012 m. vasario 13 d. Komisijos komunikate „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ ir ypač jo veiksmų plane raginama kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, siekiant remti tvarių ir konkurencingų biologinės pramonės sektorių ir vertės grandinių kūrimą Europoje. Pereinant prie visuomenės, kurioje naftai tenka kuklesnis vaidmuo, komunikatu siekiama geriau integruoti biomasės gamybos ir perdirbimo sektorius, kad biomasės naudojimas pramonės ir energetikos poreikiams patenkinti būtų suderintas su aprūpinimo maistu saugumo ir gamtos išteklių trūkumo apsektais ir aplinkos apsaugos tikslais;

(10)

2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikate „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ patvirtinama biologinės pramonės sektorių strateginė svarba būsimam Europos konkurencingumui, kaip apibrėžta 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikate „Europos pirmaujančios rinkos iniciatyva“, ir pabrėžiamas BPS iniciatyvos poreikis;

(11)

biologinės pramonės sektoriuose ir jų vertės grandinėse kyla sudėtingų ir esminių technologinių ir inovacijų uždavinių. Siekiant sukurti tvarias ir konkurencingas vertės grandines, biologinės pramonės sektoriams tenka įveikti naujiems sektoriams būdingas problemas – techninės kompetencijos išsisklaidymą ir ribotus viešai prieinamus duomenis apie faktiškai turimus išteklius. Sprendžiant tuos uždavinius reikia kryptingai ir nuosekliai Europos lygiu siekti veiklos masto, kompetencijos ir inovacijų potencialo kritinės masės;

(12)

BPS iniciatyva turėtų sušvelninti įvairius rinkos trūkumus, kurie atgraso nuo privačių investicijų į pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje biologinės pramonės sektorių mokslinių tyrimų, demonstracinę ir diegimo veiklą Europoje. Visų pirma, ja turėtų būti užtikrintas patikimas biomasės tiekimas, atsižvelgiant į kitus ne mažiau svarbius socialinius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, ir remiamas pažangių perdirbimo technologijų, didelio masto demonstracinės veiklos ir politikos priemonių plėtojimas, taip sumažinant riziką privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skirtas tvarių ir konkurencingų biologinių produktų ir biodegalų plėtojimui, atveju;

(13)

BPS iniciatyva turėtų būti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kuria siekiama didinti investicijas į tvaraus biologinės pramonės sektoriaus plėtojimą Europoje. Ji turėtų atnešti aplinkosauginės, socialinės ir ekonominės naudos Europos piliečiams, padidinti Europos konkurencingumą ir padėti Europai įsitvirtinti kaip vienai pagrindinių mokslinių tyrimų, demonstracinės ir diegimo veiklos pažangių biologinių produktų ir biodegalų srityje vykdytojai;

(14)

BPS iniciatyvos tikslas – įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos Europoje programą, pagal kurią būtų vertinama, ar esama atsinaujinančiųjų biologinių išteklių, kuriuos galima panaudoti gaminant biologines medžiagas, ir taip remti tvarių biologinės pramonės vertės grandinių kūrimą. Ta veikla turėtų būti vykdoma tarpusavyje bendradarbiaujant suinteresuotiesiems subjektams, susijusiems su visa biologinės pramonės vertės grandine, įskaitant pirminės gamybos ir perdirbimo pramonės sektorius, su vartotojų prekės ženklais susijusius subjektus, MVĮ, mokslinių tyrimų ir technologijų centrus ir universitetus;

(15)

dėl BPS iniciatyvos tikslų užmojo ir aprėpties, sutelktinų finansinių ir techninių išteklių masto ir poreikio užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir išteklių bei finansavimo sinergiją reikalingas Sąjungos dalyvavimas. Todėl biologinės pramonės sektorių jungtinei technologijų iniciatyvai įgyvendinti skirta bendroji įmonė (toliau – BPS bendroji įmonė) turėtų būti įsteigta kaip juridinis asmuo;

(16)

BPS bendrosios įmonės tikslo reikėtų siekti remiant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir tam panaudojant viešojo ir privačiojo sektorių išteklius. Tuo tikslu BPS bendroji įmonė turėtų rengti kvietimus teikti pasiūlymus, kuriais būtų remiama mokslinių tyrimų, demonstracinė ir diegimo veikla;

(17)

siekdama didžiausio poveikio, BPS bendroji įmonė turėtų plėtoti glaudžias sinergijas su kitomis Sąjungos programomis tokiose srityse, kaip švietimas, aplinka, konkurencingumas ir MVĮ, taip pat su sanglaudos politikos fondais ir kaimo plėtros politikos priemonėmis, nes taip konkrečiai galima padėti stiprinti nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, aktualius įgyvendinant pažangiųjų specializacijų strategijas;

(18)

programa „Horizontas 2020“ turėtų būti prisidedama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo skatinant sinergijas su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (ESI fondais). Todėl BPS bendroji įmonė turėtų siekti plėtoti glaudžias sąsajas su ESI fondais, nes tai gali konkrečiai padėti sustiprinti vietos, regionų ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus BPS bendrosios įmonės veiklos srityje ir remti pažangiosios specializacijos pastangas;

(19)

BPS bendrosios įmonės nariai steigėjai turėtų būti Sąjunga ir BPS konsorciumas;

(20)

BPS bendrosios įmonės organizavimo ir veiklos taisyklės turėtų būti nustatytos BPS bendrosios įmonės įstatuose, kurie būtų šio reglamento dalis;

(21)

BPS konsorciumas raštu sutiko tęsti mokslinius tyrimus BPS bendrosios įmonės veiklos srityje, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei gerai pritaikytą struktūrą. Tikslinga, kad BPS konsorciumas įsipareigotų laikytis šio reglamento priede pateiktų įstatų pasirašydamas pritarimo raštą;

(22)

kad pasiektų savo tikslus, BPS bendroji įmonė turėtų finansiškai remti veiksmus, pasitelkdama atviras ir skaidrias procedūras, daugiausia dotacijomis, skirtomis dalyviams paskelbus atvirus konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus;

(23)

narių, kitų nei Sąjunga, įnašai turėtų būti skiriami ne tik administracinėms BPS bendrosios įmonės sąnaudoms padengti ir bendram finansavimui, kurio reikia siekiant įgyvendinti BPS bendrosios įmonės remiamus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus. Jų įnašai taip pat turėtų būti skiriami papildomai veiklai, kurios turi imtis nariai, kiti nei Sąjunga, kaip nurodyta papildomos veiklos plane. Siekiant tinkamai suvokti sverto, taikomo tai papildomai veiklai, poveikį, tai turėtų būti įnašai į platesnę BPS iniciatyvą;

(24)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja BPS bendroji įmonė, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/2013 (6). Be to, BPS bendroji įmonė turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą remiantis atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis;

(25)

BPS bendroji įmonė taip pat turėtų naudoti Komisijos administruojamas elektronines priemones, kad būtų užtikrintas atvirumas, skaidrumas ir sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti. Todėl BPS bendrosios įmonės paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones. Be to, BPS bendroji įmonė turėtų Komisijos ataskaitų teikimo prievolėse nustatytu periodiškumu teikti atitinkamus tinkamos formos duomenis, susijusius su, inter alia, pasiūlymais, pareiškėjais, dotacijomis ir dalyviais, kad juos būtų galima įtraukti į Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ ataskaitų teikimo ir sklaidos elektronines sistemas;

(26)

Sąjungos finansinis įnašas BPS bendrajai įmonei turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (8);

(27)

supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Turėtų būti vengiama dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Sąjungos lėšų gavėjų pagal šį reglamentą auditai turėtų būti atliekami laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013;

(28)

Sąjungos ir kitų BPS bendrosios įmonės narių finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(29)

BPS bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(30)

atsižvelgiant į bendrųjų įmonių ypatingą pobūdį bei dabartinį statusą ir siekiant užtikrinti Septintosios bendrosios programos tęstinumą, bendrosioms įmonėms turėtų ir toliau būti taikomas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Todėl, nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 7 dalies ir 209 straipsnio, patvirtinti, kad BPS bendroji įmonė įvykdė biudžetą, turėtų Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija. Vadinasi, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai neturėtų būti taikomi Sąjungos finansiniam įnašui BPS bendrajai įmonei, tačiau jie turėtų būti kuo labiau suderinti su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytoms įstaigoms numatytais reikalavimais. Audito Rūmai turėtų vykdyti sąskaitų ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą;

(31)

BPS bendroji įmonė turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikdama visą svarbią informaciją savo atitinkamiems organams ir atitinkamai propaguodama savo veiklą, įskaitant plačiosios visuomenės informavimo ir sklaidos veiklą. BPS bendrosios įmonės organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(32)

siekdama palengvinti BPS bendrosios įmonės įsteigimą, Komisija turėtų būti atsakinga už jos įsteigimą ir pradinę veiklą, kol BPS bendroji įmonė įgis veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti;

(33)

atsižvelgiant į programos „Horizontas 2020“ bendrąjį tikslą – užtikrinti didesnį supaprastinimą ir nuoseklumą – visuose BPS bendrosios įmonės kvietimuose teikti pasiūlymus turėtų būti atsižvelgta į programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo trukmę;

(34)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. visoje Sąjungoje stiprinti pramoninius mokslinius tyrimus ir inovacijas BPS bendrajai įmonei įgyvendinant BPS iniciatyvą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siekio išvengti dubliavimosi, išlaikyti kritinę masę ir užtikrinti efektyviausią viešojo finansavimo panaudojimą tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

padėti įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, ir visų pirma Sprendimo 2013/743/ES III dalį;

b)

padėti siekti BPS iniciatyvos tikslų – kurti efektyviau išteklius naudojančią ir tvarią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką; didinti ekonomikos augimą ir užimtumą, ypač kaimo vietovėse, Europoje plėtojant tvarius ir konkurencingus biologinės pramonės sektorius, kuriuose naudojami pažangūs, tvariai biomase aprūpinami biologinio perdirbimo įrenginiai, ir visų pirma:

a)

bendrosios įmonės BPS įnašui taikomi reikalavimai, susiję su atitinkamais veiklos rodikliais, nurodytais Sprendimo 2013/743/ES II priede;

b)

BPS bendrosios įmonės įnašui taikomi reikalavimai, siekiant vykdyti Sprendimo 2013/743/ES III priede nurodytą stebėseną;

c)

specialūs veiklos rodikliai, susiję su BPS bendrosios įmonės veikimu;

d)

duomenų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų vykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

e)

nuostatos dėl BPS bendrosios įmonės kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

f)

žmogiškųjų išteklių naudojimas ir pokyčiai, visų pirma įdarbinimas pagal pareigų grupę, lygį ir kategoriją, perklasifikavimo veiksmai ir bet kokie darbuotojų skaičiaus pokyčiai.

a)

įnašai BPS bendrajai įmonei, kaip nustatyta įstatų 12 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose;

b)

kitų nei Sąjunga narių ar juos sudarančių subjektų bent 1 755 000 000 EUR vertės nepiniginiai įnašai, skirti per 1 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį, sudaryti iš sąnaudų, kurias tie subjektai patyrė įgyvendindami BPS bendrosios įmonės darbo plane nenumatytą papildomą veiklą, kuria prisidedama prie BPS iniciatyvos tikslų įgyvendinimo. Tos sąnaudos gali būti dengiamos kitų Sąjungos finansavimo programų lėšomis laikantis taikomų taisyklių ir procedūrų. Tokiais atvejais Sąjungos finansavimas negali būti kitų nei Sąjunga narių ar juos sudarančių subjektų nepiniginių įnašų pakaitalu.

a)

pagal visas nuostatas dėl arbitražo, įtrauktas į BPS bendrosios įmonės sudarytus susitarimus, sutartis arba jos sprendimus;

b)

kilus ginčams, susijusiems su kompensacijomis už žalą, kurią eidami savo pareigas padarė BPS bendrosios įmonės darbuotojai;

c)

kilus BPS bendrosios įmonės ir jos darbuotojo ginčui srityje, kuri reglamentuojama Tarnybos nuostatais ir Įdarbinimo sąlygomis, ir tuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis.

a)

kol pagal įstatų 8 straipsnį valdybos paskirtas vykdomasis direktorius ims eiti savo pareigas, Komisija gali paskirti savo pareigūną laikinuoju vykdomuoju direktoriumi, kuris vykdytų vykdomajam direktoriui pavestas pareigas; laikinajam vykdomajam direktoriui gali padėti tam tikras Komisijos pareigūnų skaičius;

b)

nukrypstant nuo šio reglamento 6 straipsnio 2 dalies, laikinasis direktorius vykdo paskyrimų tarnybos įgaliojimus;

c)

Komisija gali laikinai paskirti tam tikrą savo pareigūnų skaičių.