6.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/35

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 10/2011 (2) I priede pateiktas Sąjungos cheminių medžiagų, kurias galima naudoti gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, skirtus liestis su maisto produktais, sąrašas;

(2)

nuo paskutinio Reglamento (ES) Nr. 10/2011 pakeitimo Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) paskelbė naujų mokslinių nuomonių dėl tam tikrų cheminių medžiagų, kurios gali būti naudojamos su maistu besiliečiančiose medžiagose (toliau – MBM), ir dėl jau leidžiamų naudoti cheminių medžiagų leidžiamų naudojimo būdų. Siekiant užtikrinti, kad Reglamente (ES) Nr. 10/2011 atsispindėtų naujausios Tarnybos išvados, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(3)

Tarnyba priėmė nuomones, kuriose pakartotinai įvertino maisto užteršimą perchloratu ir su maistu gaunamo perchlorato poveikį žmonėms (3) (4). Perchloro rūgšties druskos (perchloratas) (MBM Nr. 822) yra įtrauktos į Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedo 1 lentelę kaip priedas ar polimerų gamybos pagalbinė medžiaga. Tai medžiagai taikoma 0,05 mg/kg konkreti išsiskyrimo ribinė vertė apskaičiuota remiantis įprastine su maistu gaunamo medžiagos kiekio per su maistu besiliečiančias medžiagas prielaida, kad 60 kg sveriantis žmogus per dieną suvalgo 1 kg maisto. Atlikusi pakartotinius perchlorato vertinimus, Tarnyba nustatė leidžiamąją paros dozę (toliau – LPD) – 0,3 μg vienam kg kūno masės per dieną ir pažymėjo, kad tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis perchlorato poveikis iš visų maisto šaltinių vaikų ir jaunimo atveju viršijo LPD, o suaugusiųjų atveju – ją atitiko. Atsižvelgiant į tai, konkreti išsiskyrimo ribinė vertė turėtų būti apskaičiuojama remiantis LPD, o MBM turėtų būti taikomas įprastinis 10 % LPD paskirstymo koeficientas. Taigi, perchloratui taikoma 0,05 mg/kg konkreti išsiskyrimo ribinė vertė turėtų būti sumažinta iki 0,002 mg/kg, siekiant užtikrinti, kad perchlorato išsiskyrimas į maistą iš plastikinių MBM nekeltų pavojaus žmonių sveikatai;

(4)

Tarnyba priėmė palankią mokslinę nuomonę (5) dėl cheminės medžiagos fosfito rūgšties, 2,4-bis(1,1-dimetilpropil)fenil ir 4-(1,1-dimetilpropil)fenil triesterių mišinio (MBM Nr. 974 ir CAS Nr. 939402–02–5) naudojimo. Šiai cheminei medžiagai leidžiama išsiskyrimo ribinė vertė yra 5 mg/kg maisto produkto. Remdamasi naujais moksliniais įrodymais Tarnyba padarė išvadą, kad ši cheminė medžiaga nekeltų pavojaus vartotojų saugai jos konkrečią išsiskyrimo ribinę vertę padidinus nuo 5 iki 10 mg/kg maisto produkto, jei būtų laikomasi kitų galiojančių apribojimų. Todėl šios cheminės medžiagos išsiskyrimo ribinė vertė turėtų būti padidinta nuo 5 iki 10 mg/kg su sąlyga, kad laikomasi kitų apribojimų;

(5)

Tarnyba priėmė palankią mokslinę nuomonę (6) dėl cheminės medžiagos 1,2,3,4-tetrahidronaftalen-2,6-dikarboksirūgšties dimetilesterio (MBM Nr. 1066 ir CAS Nr. 23985–75–3) naudojimo. Tarnyba padarė išvadą, kad ši cheminė medžiaga nekelia pavojaus vartotojų saugai, kai ji naudojama kaip komonomeras gaminant poliesterio sluoksnį, skirtą naudoti kaip vidinį sluoksnį daugiasluoksnio plastiko medžiagoje, kuri skirta liestis su maisto produktais, kuriems Reglamento (ES) Nr. 10/2011 III priedo 2 lentelėje priskirti maistiniai modeliniai tirpalai A, B, C ir (arba) D1. Šios cheminės medžiagos ir jos dimerų (ciklinių ir atviros grandinės) bendra išsiskyrimo vertė neturėtų viršyti 0,05 mg/kg maisto produkto. Todėl tas monomeras turėtų būti įtrauktas į Sąjungos leidžiamų naudoti cheminių medžiagų sąrašą, nustatant apribojimą, kad turėtų būti laikomasi šių specifikacijų;

(6)

Tarnyba priėmė palankią mokslinę nuomonę (7) dėl cheminės medžiagos [3-(2,3-epoksipropoksi)propil]trimetoksisilano (MBM Nr. 1068, CAS Nr. 2530–83–8) naudojimo. Tarnyba padarė išvadą, kad nors ši cheminė medžiaga pasižymi genotoksiniu potencialu, ji nekelia pavojaus saugai dėl mažo poveikio, jei toks yra, kai ji naudojama kaip klijinančių medžiagų komponentas apdorojant stiklo pluoštą, dedamą į žemo difuzijos koeficiento plastiką, kaip antai polietileno tereftalatą (PET), polikarbonatą (PC), polibutilentereftalatą (PBTP), termoreaktyviuosius poliesterius ir epoksibisfenolvinilesterį, skirtus vienkartiniam ir daugkartiniam naudojimui su ilgo laikymo kambario temperatūroje galimybe, trumpalaikiam daugkartiniam kontaktui padidintoje ar aukštoje temperatūroje visiems maisto produktams. Kadangi kai kurie šios cheminės medžiagos reakcijos produktai, turintys epoksidinę funkciją, taip pat gali turėti genotoksinio potencialo, cheminės medžiagos ir kiekvieno iš reakcijos produktų liekanų apdorotame stiklo pluošte neturėtų būti aptinkama 10 μg/kg cheminės medžiagos ir 60 μg/kg kiekvieno reakcijos produkto atveju (hidrolizuoti monomerai ir ekposidinę funkciją turintys cikliniai dimerai, trimerai ir tetramerai);

(7)

todėl Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,