(1)

siekiant prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir užtikrinti naudą visos Sąjungos naudotojams, svarbu numatyti galimybę valstybėse narėse aktyviau platinti kitų valstybių narių televizijos ir radijo programas sudarant palankesnes sąlygas išduoti licencijas naudotis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su transliuojamose tam tikro pobūdžio televizijos ir radijo programose naudojamais kūriniais ir kitais saugomais objektais. Televizijos ir radijo programos yra svarbi kultūrų ir kalbų įvairovės, taip pat socialinės sanglaudos ir geresnės prieigos prie informacijos skatinimo priemonė;

(2)

plėtojant skaitmenines technologijas ir internetą, pakito televizijos ir radijo programų platinimo ir prieigos prie jų būdai. Naudotojai vis dažniau tikisi turėti prieigą tiek prie tiesiogiai transliuojamų, tiek prie užsakomųjų televizijos ir radijo programų, naudodamiesi tradiciniais, pvz., palydovinio ar kabelinio ryšio kanalais, taip pat internetinėmis paslaugomis. Todėl transliuojančiosios organizacijos vis dažniau siūlo ne tik savo televizijos ir radijo programų transliavimo paslaugas, bet ir jas papildančias internetines paslaugas, tokias kaip vienalaikio transliavimo ir laidų įrašų paslaugos. Retransliavimo paslaugų teikėjai, kurie transliuojamas televizijos ir radijo programas sujungia į paketus ir jų nepakeitę bei nesutrumpinę pateikia naudotojams tuo pačiu metu, kai vyksta pirminė tų laidų transliacija, naudoja įvairius retransliavimo būdus, tokius kaip retransliavimas kabeliniu, palydoviniu, skaitmeniniu antžeminiu ryšiu ir vidiniais IP grindžiamais tinklais ar judriojo ryšio tinklais ir atviru internetu. Be to, paslaugų teikėjai, platinantys televizijos ir radijo programas vartotojams, transliuojančiųjų organizacijų programų signalus gali įgyti įvairiais būdais, įskaitant tiesioginį tiekimą. Naudotojai vis labiau tikisi turėti prieigą ne tik prie transliuojamų televizijos ir radijo programų jų valstybėje narėje, bet ir kitose valstybėse narėse. Tokiems naudotojams priklauso Sąjungos kalbinių mažumų atstovai, taip pat asmenys, kurie gyvena kitoje nei jų kilmės valstybėje narėje;

(3)

transliuojančiosios organizacijos kasdien daug valandų transliuoja televizijos ir radijo programas. Tose programose naudojamas įvairus autorių teisėmis arba gretutinėmis teisėmis arba autorių ir gretutinėmis teisėmis pagal Sąjungos teisę saugomas turinys, pvz., audiovizualiniai, muzikos, literatūros ar grafikos kūriniai. Dėl to reikia atlikti sudėtingą teisių į skirtingų kategorijų kūrinius ir kitus saugomus objektus įsigijimo iš daugybės teisių turėtojų procedūrą. Dažnai teises reikia įsigyti per trumpą laiką, visų pirma, kai rengiamos tokios programos, kaip naujienų ar aktualijų programos. Siekdamos savo internetines paslaugas padaryti prieinamas kitose valstybėse, transliuojančiosios organizacijos reikalingas teises į kūrinius ir kitus saugomus objektus turi turėti visose atitinkamose teritorijose, o tai dar labiau apsunkina teisių įsigijimo procedūrą;

(4)

retransliavimo paslaugų teikėjai paprastai siūlo daugelį programų, kurios apima daugybę kūrinių ir kitų saugomų objektų, ir turi labai mažai laiko įsigyti būtinas licencijas, todėl jiems taip pat tenka didelė teisių įsigijimo našta. Autoriams, gamintojams ir kitiems teisių turėtojams taip pat kyla pavojus, kad jų kūriniai ir kiti saugomi objektai bus panaudoti be leidimo ar nesumokėjus tinkamo atlygio. Toks atlygis už jų kūrinių ir kitų saugomų objektų retransliavimą svarbus siekiant užtikrinti įvairaus turinio pasiūlą, taigi taip užtikrinant ir vartotojų interesus;

(5)

teisės į kūrinius ir kitus saugomus objektus yra suderintos, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB (4), kurios užtikrina aukštą teisių turėtojų apsaugos lygį;

(6)

Tarybos direktyva 93/83/EEB (5) sudarytos palankesnės sąlygos televizijos ir radijo programas tarpvalstybiniu mastu iš kitų valstybių narių transliuoti palydoviniu ir retransliuoti kabeliniu ryšiu. Tačiau tos direktyvos nuostatos dėl transliuojančiųjų organizacijų transliacijų apima tik palydovines transliacijas ir todėl netaikomos transliuojamas programas papildančioms internetinėms paslaugoms. Be to, nuostatos dėl televizijos ir radijo programų retransliacijos iš kitų valstybių narių taikomos tik tuo pačiu metu kabeliniu ryšiu ar mikrobanginėmis sistemomis retransliuojamoms nepakeistoms ir nesutrumpintoms programoms, bet neapima retransliavimo naudojant kitas technologijas;

(7)

atitinkamai turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu mastu teikti internetines paslaugas, kurios papildo kitų valstybių narių televizijos ir radijo programų transliuojamas programas ir retransliavimo paslaugas, pritaikant teisinę sistemą dėl su ta veikla susijusių autorių teisių ir gretutinių teisių naudojimosi. Tas pritaikymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kūrybinio turinio, visų pirma audiovizualinių kūrinių, finansavimą ir gamybą;

(8)

ši direktyva turėtų būti taikoma ir papildomoms internetinėms paslaugoms, kurias siūlo transliuojančioji organizacija ir kurios turi aiškų pavaldumo ryšį su transliuojančiosios organizacijos transliuojamomis programomis. Tos paslaugos apima paslaugas, kuriomis prieiga prie televizijos ir radijo programų suteikiama tik linijiniu būdu ir tuo pačiu metu, kai vyksta transliacija, ir paslaugas, kuriomis per nustatytą laikotarpį po transliacijos suteikiama prieiga prie anksčiau transliuojančiosios organizacijos transliuotų televizijos ir radijo programų, vadinamosios laidų įrašų paslaugos. Be to, papildomos internetinės paslaugos, kurioms taikoma ši direktyva, apima paslaugas, kuriomis suteikiama prieiga prie medžiagos, kuria paįvairinamas ar kitaip papildomas transliuojančiosios organizacijos transliuojamų televizijos ir radijo programų turinys, be kita ko, suteikiant galimybę apžvelgti, paįvairinti, papildyti ar peržiūrėti atitinkamos programos turinį. Ši direktyva turėtų būti taikoma papildomoms internetinėms paslaugoms, kurias transliuojančiosios organizacijos naudotojams teikia kartu su transliavimo paslauga. Ji taip pat turėtų būti taikoma ir papildomoms internetinėms paslaugoms, prie kurių, nors jos ir turi aiškų pavaldumo ryšį, naudotojai gali prisijungti nepriklausomai nuo transliavimo paslaugos, nenumatant išankstinės sąlygos, kad naudotojai turėtų prieigą prie transliavimo paslaugos, pavyzdžiui, tapdami abonentais. Tai neturi poveikio transliuojančiųjų organizacijų laisvei tokias papildomas internetines paslaugas siūlyti nemokamai ar už piniginį atlyginimą. Prieigos prie atskirų kūrinių ar kitų saugomų objektų, įtrauktų į televizijos ar radijo programą, arba prie kūrinių ar kitų saugomų objektų, nesusijusių su jokia transliuojančiosios organizacijos transliuojama programa, pvz., prieiga prie atskirų muzikos ar audiovizualinių kūrinių, muzikos albumų ar vaizdo įrašų, suteikimas, pavyzdžiui, teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas, neturėtų patekti į paslaugų, kurioms taikoma šį direktyva, taikymo sritį;

(9)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti teises tarpvalstybiniu mastu teikti papildomas internetines paslaugas, būtina pasirūpinti, kad būtų nustatytas kilmės šalies principas, taikytinas naudojantis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su veiksmais, kurie atliekami teikiant papildomas internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis. Tas principas turėtų būti taikomas norint įsigyti visas teises, būtinas, kad transliuojančioji organizacija galėtų viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamas savo programas, teikiant papildomas internetines paslaugas, taip pat įsigyti visas programose naudojamų kūrinių ar kitų saugomų objektų autorių teises ir gretutines teises, pavyzdžiui, fonogramų ar atlikimo teises. Tas kilmės šalies principas turėtų būti taikomas tik teisių turėtojų arba teisių turėtojams atstovaujančių subjektų, pvz., kolektyvinio administravimo organizacijų ir transliuojančiųjų organizacijų santykiams ir tik papildomų internetinių paslaugų teikimo, prieigos prie jų ar naudojimosi jomis tikslais. Kilmės šalies principas neturėtų būti taikomas jokiam vėlesniam viešam kūrinių ar kitų saugomų objektų paskelbimui ir jokiam vėlesniam tų kūrinių ar kitų saugomų objektų padarymui viešai prieinamais laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis taip, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, arba jokiam vėlesniam kūrinių ar kitų saugomų objektų atgaminimui, naudojamiems teikiant papildomą internetinę paslaugą;

(10)

atsižvelgiant į tam tikrų audiovizualinių kūrinių finansavimo ir licencijų išdavimo mechanizmų ypatumus, dažnai pagrįstus išimtinėmis teritorinėmis licencijomis, tikslinga televizijos programų atveju šioje direktyvoje nustatyto kilmės šalies principo taikymo sritį apriboti tam tikroms programų rūšims. Tos programų rūšys turėtų apimti naujienų ir aktualijų programas, taip pat transliuojančiosios organizacijos savos gamybos programas, finansuotas vien savo lėšomis, įskaitant tuos atvejus, kai transliuojančiųjų organizacijų savo programų gamybos finansavimui naudojamos viešosios lėšos. Laikoma, kad pagal šią direktyvą transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos yra programos, kurias pagamino transliuojančiosios organizacijos, naudodamos savo lėšas, bet ne programos, kurias transliuojančiosios organizacijos užsakė nuo jų nepriklausomiems gamintojams ir bendros gamybos programos. Dėl tos pačios priežasties pagal šią direktyvą kilmės šalies principas neturėtų būti taikomas televizijos transliuojamiems sporto renginiams. Kilmės šalies principas turėtų būti taikomas tik tada, kai transliuojančiosios organizacijos naudoja programas, pačios teikdamos papildomas internetines paslaugas. Jis neturėtų būti taikomas transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programų licencijų tretiesiems asmenims, įskaitant kitas transliuojančiąsias organizacijas, išdavimui. Kilmės šalies principas neturėtų daryti poveikio teisių turėtojų ir transliuojančiųjų organizacijų laisvei laikantis Sąjungos teisės susitarti dėl naudojimosi savo teisėmis apribojimų, įskaitant teritorinius apribojimus;

(11)

šioje direktyvoje nustatytas kilmės šalies principas neturėtų sukurti transliuojančiųjų organizacijų pareigos viešai skelbti programas ar padaryti jas viešai prieinamomis, teikiant papildomas internetines paslaugas, arba teikti tokias papildomas internetines paslaugas kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje yra pagrindinė jų būstinė;

(12)

nors pagal šią direktyvą laikoma, kad papildomos internetinės paslaugos teikiamos, prieiga prie jų turima ir jomis naudojamasi tik valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos būstinė, iš tikrųjų jos gali būti tarpvalstybiniu mastu teikiamos į kitas valstybes nares, todėl būtina užtikrinti, kad, turėdamos nustatyti mokesčio už konkrečias teises sumą, šalys atsižvelgtų į visus papildomų internetinių paslaugų aspektus, tokius kaip paslaugų savybės, įskaitant prieigos prie programų, įtrauktų į šią paslaugą, trukmę, auditorija, įskaitant auditoriją valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos būstinė, ir kitoje valstybėje narėje, kurioje suteikiama prieiga prie papildomų internetinių paslaugų ir jomis naudojamasi, taip pat kalbas, kuriomis ji teikiama. Vis dėlto turėtų išlikti galimybė nustatant mokesčio už teises, kurioms taikomas kilmės šalies principas, sumą taikyti konkrečius metodus, pavyzdžiui, metodus, pagrįstus transliuojančiosios organizacijos pajamomis, gautomis už internetinę paslaugą, kurią visų pirma naudoja radijo transliacijų organizacijos;

(13)

kalbant apie sutarties laisvės principą, toliau išliks galimybė riboti naudojimąsi teisėmis, kurioms taikomas šioje direktyvoje nustatytas kilmės šalies principas, su sąlyga, kad bet kuris toks apribojimas atitinka Sąjungos teisę;

(14)

retransliavimo paslaugų teikėjai gali naudoti įvairias technologijas, tuo pačiu metu visuomenei iš kitos valstybės narės retransliuodami nepakeistą ir nesutrumpintą pirminę televizijos ar radijo programos transliaciją. Retransliavimo paslaugų teikėjai programų signalus iš transliuojančiųjų organizacijų, kurios tuos signalus viešai transliuoja, gali gauti įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaudydami transliuojančiųjų organizacijų transliuojamus signalus arba tiesiai iš jų gaudami signalus taikant tiesioginio tiekimo techninį procesą. Tokių teikėjų paslaugos gali būti siūlomos palydoviniu, skaitmeniniu antžeminiu ryšiu, judriojo ryšio ar vidiniais IP grindžiamais ar panašiais tinklais arba per prieigos prie interneto paslaugą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2120 (6). Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma retransliavimo paslaugų teikėjams, savo retransliavimui naudojantiems tokias technologijas, ir jie turėtų galėti pasinaudoti priemone, kuria nustatomas privalomas kolektyvinis teisių administravimas. Siekiant užtikrinti pakankamą apsaugą nuo neteisėto kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimo, kuri itin svarbi mokamų paslaugų atveju, per prieigos prie interneto paslaugą siūlomos retransliavimo paslaugos turėtų būti įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį tik tuo atveju, kai tos retransliavimo paslaugos teikiamos aplinkoje, kurioje tik leidimą turintys naudotojai turi prieigą prie retransliacijų, ir teikiamo turinio saugumas panašus kaip turinio, transliuojamo valdomais tinklais, pavyzdžiui, kabeliniais ar vidiniais IP grindžiamais tinklais, kuriais retransliuojamas turinys yra šifruojamas, saugumas. Tie reikalavimai turėtų būti įvykdomi ir pakankami;

(15)

norėdami retransliuoti pirmines televizijos ir radijo programų transliacijas, retransliavimo paslaugų teikėjai turi gauti išimtinės teisės viešai skelbti kūrinius ir kitus saugomus objektus turėtojų leidimą. Siekiant suteikti teisinį tikrumą retransliavimo paslaugų teikėjams ir panaikinti nacionalinės teisės skirtumus, susijusius su tokiomis retransliavimo paslaugomis, turėtų būti taikomos taisyklės, panašios į tas, kurios taikomos kabeliniam retransliavimui, kaip apibrėžta Direktyvoje 93/83/EEB. Taisyklės pagal tą direktyvą apima įpareigojimą naudojantis teise suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą retransliavimo paslaugų teikėjui pasitelkti kolektyvinio administravimo organizaciją. Taikant tas taisykles nedaromas poveikis pačiai teisei suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą, tik tam tikru mastu reglamentuojamas naudojimasis ta teise. Teisių turėtojams turėtų būti tinkamai atlyginama už jų kūrinių ir kitų saugomų objektų retransliavimą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES (7) priimant sprendimą dėl pagrįstų retransliavimo licencijų teikimo sąlygų, taip pat dėl licencijų mokesčio, reikia be kita ko atsižvelgti į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, įskaitant retransliavimo priemonėms skirtą vertę. Tai neturėtų daryti poveikio atlikėjų ir fonogramos gamintojų kolektyviam naudojimuisi teise gauti vieningo teisingo atlyginimo už komerciniais tikslais išleistų fonogramų viešą paskelbimą išmokėjimą, kaip numatyta Direktyvos 2006/115/EB 8 straipsnio 2 dalyje, ir Direktyvos 2014/26/ES, visų pirma, jos nuostatų, susijusių su teisių turėtojų teisėmis pasirinkti kolektyvinio administravimo organizaciją, taikymui;

(16)

pagal šią direktyvą turėtų būti leidžiama kolektyvinio administravimo organizacijoms ir retransliavimo paslaugų teikėjams sudaryti susitarimus dėl teisių, kurioms pagal šią direktyvą privalomas kolektyvinis administravimas, taikymo srities išplėtimo teisių turėtojų, kuriems ta kolektyvinio administravimo organizacija neatstovauja, teisėms, nesuteikiant galimybės tiems teisių turėtojams to mechanizmo netaikyti savo kūriniams ar kitiems objektams. Tais atvejais, kai teritorijoje atitinkamos kategorijos teises administruoja daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, pareiga nurodyti, kuri kolektyvinio administravimo organizacija arba organizacijos laikomos įgaliotomis administruoti to teisių turėtojo teises, tenka valstybei narei, su kurios teritorija susijusias retransliavimo teises siekia įsigyti retransliavimo paslaugų teikėjas;

(17)

visoms transliuojančiųjų organizacijų turimoms teisėms į savo transliuojamas programas, įskaitant teises į programų turinį, privalomo kolektyvinio teisių administravimo priemonė, kuri taikoma retransliacijoms, neturėtų būti taikoma. Retransliavimo paslaugų teikėjai ir transliuojančiosios organizacijos paprastai palaiko nuolatinius komercinius ryšius, todėl retransliavimo paslaugų teikėjams transliuojančiosios organizacijos yra žinomos. Atitinkamai, tiems teikėjams įsigyti teises iš transliuojančiųjų organizacijų yra gana paprasta. Todėl retransliavimo paslaugų teikėjams, siekiantiems įsigyti reikiamas licencijas iš transliuojančių organizacijų, nekyla tokių sunkumų, kokių kyla siekiant įsigyti licencijas iš teises į kūrinius ir kitus saugomus objektus, naudojamus jų retransliuojamose televizijos ir radijo programose, turinčių subjektų. Todėl licencijų, susijusių su transliuojančiųjų organizacijų turimomis teisėmis, išdavimo proceso paprastinti nereikia. Tačiau būtina užtikrinti, kad tais atvejais, kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliavimo paslaugų teikėjai pradeda derybas, jie sąžiningai derėtųsi dėl licencijų retransliavimo teisėms, kurioms taikoma ši direktyva, suteikimo. Direktyvoje 2014/26/ES numatytos panašios taisyklės, taikomos kolektyvinio administravimo organizacijoms;

(18)

šioje direktyvoje numatytos taisyklės, susijusios su retransliavimo teisėmis, kuriomis naudojasi transliuojančiosios organizacijos savo transliacijų atžvilgiu, neturėtų riboti teisių turėtojų galimybės savo teises perduoti transliuojančiajai organizacijai ar kolektyvinio administravimo organizacijai ir taip gauti tiesioginę retransliavimo paslaugų teikėjo mokamo atlyginimo dalį;

(19)

valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti šioje direktyvoje ir Direktyvoje 93/83/EEB nustatytas retransliavimo taisykles tais atvejais, kai ir pirminė transliacija, ir retransliacija vyksta jų teritorijoje;

(20)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išlaikyti teisių turėtojų aukšto lygio apsaugą, reikėtų nustatyti, kad kai transliuojančiosios organizacijos, vykdydamos tiesioginį tiekimą, transliuoja programų signalus tik signalų platintojams, o pačios transliuojančiosios organizacijos tiesiogiai netransliuoja savo programų visuomenei, ir signalų platintojai tuos programos signalus perduoda savo naudotojams, taip sudarydami jiems galimybę žiūrėti programas arba jų klausytis, laikoma, kad signalas buvo viešai paskelbtas tik vieną kartą, ir tiek transliuojančiosios organizacijos, tiek signalų platintojai atitinkamai dalyvavo atitinkamais savo veiksmais. Todėl transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai turėtų gauti teisių turėtojų leidimą dėl jų konkretaus veiksmo vykdant pavienį viešą paskelbimą. Dėl transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojo veiksmų vykdant tą pavienį viešą paskelbimą neturėtų atsirasti bendra transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojo atsakomybė dėl to viešo paskelbimo veiksmo. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nacionaliniu lygmeniu nustatyti tvarką, kaip gauti leidimą tokiam pavieniui viešam paskelbimui, įskaitant susijusius mokėjimus atitinkamiems teisių turėtojams, atsižvelgiant į tai, kaip su pavieniu viešu paskelbimu susijusios transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai naudoja atitinkamus kūrinius ir kitus saugomus objektus. Kadangi signalų platintojai, kaip ir retransliavimo paslaugų teikėjai, susiduria su didele teisių įsigijimo našta, išskyrus transliuojančiųjų organizacijų turimas teises, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad signalų platintojų transliacijoms būtų taikomas privalomo kolektyvinio teisių administravimo mechanizmas tokiu pačiu būdu ir tokiu pat mastu, kaip retransliavimo paslaugų, kurioms taikoma Direktyva 93/83/EEB ir ši direktyva, teikėjams. Tais atvejais, kai signalų platintojai transliuojančiosioms organizacijoms teikia tik technines priemones, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, siekiant užtikrinti, kad transliuojama programa priimama arba pagerinti tos transliuojamos programos priėmimą, neturėtų būti laikoma, kad signalų platintojai dalyvauja viešo paskelbimo veiksme;

(21)

kai transliuojančiosios organizacijos, kurios transliuoja savo programas, perduodamos signalus tiesiogiai visuomenei, taip atlikdamos pirminį transliavimo veiksmą, ir taip pat kitoms organizacijoms tiesiogiai perduoda tuos signalus vykdydamos tiesioginio tiekimo techninį procesą, pavyzdžiui, norėdamos užtikrinti retransliavimo paslaugų signalų kokybę, tų kitų organizacijų vykdomas transliavimas yra kitas viešo paskelbimo veiksmas nei tas, kurį transliuojančioji organizacija atliko, vykdydama viešą paskelbimą. Tais atvejais turėtų būti taikomos retransliavimo taisyklės, nustatytos šioje direktyvoje ir Direktyvoje 93/83/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva;

(22)

siekiant užtikrinti veiksmingą kolektyvinį teisių administravimą ir tiksliai paskirstyti pajamas, surinktas vykdant pagal šią direktyvą nustatytą privalomą kolektyvinio teisių administravimo mechanizmą, svarbu, kad kolektyvinio administravimo organizacijos tinkamai tvarkytų su naryste, licencijomis ir kūrinių bei kitų saugomų objektų naudojimu susijusius įrašus, laikydamosi Direktyvoje 2014/26/ES nustatytų skaidrumo reikalavimų;

(23)

kad nebūtų siekiama išvengti kilmės šalies principo taikymo pratęsiant esamų susitarimų dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su papildomos internetinės paslaugos teikimu, prieiga prie jos arba naudojimusi ta paslauga, galiojimo trukmę, kilmės šalies principą būtina taikyti ir galiojantiems susitarimams, tačiau turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Per tą pereinamąjį laikotarpį tas principas neturėtų būti taikomas tiems galiojantiems susitarimams, taip sudarant galimybę prireikus juos pritaikyti pagal šią direktyvą. Taip pat būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad transliuojančiosios organizacijos, signalų platintojai ir teisių turėtojai galėtų prisitaikyti prie naujų taisyklių dėl kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimo vykdant tiesioginį tiekimą, nustatytų šios direktyvos nuostatose dėl programų transliavimo vykdant tiesioginį tiekimą;

(24)

vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais, turėtų būti atlikta šios direktyvos, įskaitant jos nuostatas dėl tiesioginio tiekimo, peržiūra, praėjus tam tikram šios direktyvos galiojimo laikotarpiui siekiant be kita ko įvertinti jos naudą Sąjungos vartotojams, jos poveikį Sąjungos kūrybos sektoriams ir investicijų į naują turinį lygmeniui, taigi ir didesnės Sąjungos kultūrinės įvairovės naudą;

(25)

šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Nors dėl šios direktyvos taikymo gali būti apribotas teisių turėtojų naudojimasis savo teisėmis tiek, kiek tai susiję su privalomu kolektyviniu administravimu norint naudotis viešo paskelbimo teise, susijusia su retransliavimo paslaugomis, būtina nustatyti, kad privalomas kolektyvinis administravimas būtų taikomas tikslingai ir tik konkrečioms paslaugoms;

(26)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. skatinti tarpvalstybinį papildomų internetinių paslaugų tam tikro pobūdžio programoms teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas retransliuoti kitų valstybių narių televizijos ir radijo programas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Šia direktyva transliuojančiosios organizacijos neįpareigojamos papildomų internetinių paslaugų teikti tarpvalstybiniu mastu. Be to, šia direktyva retransliavimo paslaugų teikėjai neįpareigojami į savo teikiamas paslaugas įtraukti kitų valstybių narių televizijos ar radijo programų. Ši direktyva susijusi tik su naudojimusi tam tikromis retransliavimo teisėmis ir tik tiek, kiek būtina siekiant supaprastinti licencijų naudotis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis teikiant tokias paslaugas išdavimą ir kiek tai susiję su kitų valstybių narių televizijos ir radijo programomis;

(27)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,