(1)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 377/2004 (2) buvo iš esmės keičiamas. Kadangi reikia padaryti naujų pakeitimų, siekiant aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

dėl staigaus mišrių migracijos srautų padidėjimo 2015 ir 2016 m. migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo sistemos patyrė spaudimą. Dėl to Sąjungai ir valstybėms narėms iškilo sunkumų, rodančių poreikį sutvirtinti Sąjungos politiką migracijos srityje siekiant koordinuotų ir veiksmingų Europos masto veiksmų;

(3)

Sąjungos politikos migracijos srityje tikslas – pakeisti neteisėtus ir nekontroliuojamus migracijos srautus saugiais ir gerai valdomais atvykimo būdais taikant visapusišką požiūrį, kuriuo visais etapais būtų siekiama užtikrinti veiksmingą migracijos srautų valdymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) V antraštinės dalies 2 skyrių;

(4)

žmogaus teisių laikymasis yra pagrindinis Sąjungos principas. Sąjunga yra įsipareigojusi ginti visų migrantų, kad ir koks būtų jų migracijos statusas, žmogaus teises ir pagrindines laisves, visiškai laikydamasi tarptautinės teisės. Taigi imigracijos ryšių palaikymo pareigūnams įgyvendinant šį reglamentą ir taikant priemones, ypač atvejais, susijusiais su pažeidžiamais asmenimis, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, nustatytos atitinkamoje tarptautinėje ir Sąjungos teisėje, įskaitant Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutarties) 2 ir 6 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

(5)

siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos imigracijos politikos aspektai būtų veiksmingai įgyvendinami, turėtų būti palaikomas nuolatinis dialogas ir bendradarbiavimas su pagrindinėmis migrantų ir tarptautinės apsaugos prašytojų kilmės ir tranzito trečiosiomis šalimis. Taip bendradarbiaujant ir laikantis Europos migracijos darbotvarkėje nustatyto išsamaus požiūrio turėtų būtų sudarytos sąlygos geriau valdyti imigraciją, įskaitant išvykimą ir grąžinimą, remti pajėgumus rinkti informaciją, įskaitant informaciją apie prašytojų galimybes gauti tarptautinę apsaugą ir, esant galimybei bei kai taikoma, apie reintegraciją, ir šia informacija dalytis, ir užkirsti kelią neteisėtai imigracijai, neteisėtam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis ir su jais kovoti;

(6)

apsaugos priemonės apima ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) priemones. Teisėtos imigracijos strategijos ir būdai tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių taip pat turėtų apimti darbo jėgos migraciją, studentų vizas ir šeimos susijungimą, nedarant poveikio valstybių narių nacionalinei kompetencijai;

(7)

atsižvelgiant į vis didėjantį analizės ir informacijos poreikį siekiant remti įrodymais pagrįstą politikos formavimą ir operatyvinius veiksmus, imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turi užtikrinti, kad jų įžvalgos ir žinios kiek įmanoma padėtų susidaryti išsamų padėties trečiosiose šalyse vaizdą;

(8)

informacija apie migracijos srautų sandarą, kai įmanoma ir taikytina, turėtų apimti informaciją apie migrantų nurodytą amžių, lytį ir šeimą bei apie nelydimus nepilnamečius;

(9)

dabartinių Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas į pagrindines trečiąsias kilmės ir tranzito šalis, kaip raginta 2015 m. balandžio 23 d. valstybių ir vyriausybių vadovų specialiojo posėdžio išvadose, buvo pirmasis žingsnis siekiant stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos klausimais ir gerinti bendradarbiavimą su valstybių narių išsiųstais imigracijos ryšių palaikymo pareigūnais. Remiantis šia patirtimi turėtų būti numatyta, kad Komisija imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus į trečiąsias šalis turėtų išsiųsti ilgesniam laikotarpiui siekiant paremti vystymąsi, įgyvendinimą ir užtikrinti kuo didesnį Sąjungos veiksmų migracijos srityje poveikį;

(10)

šio reglamento tikslas – užtikrinti geresnį valstybių narių kompetentingų institucijų, įskaitant, kai taikoma, teisėsaugos institucijas, taip pat Komisijos ir Sąjungos agentūras, į trečiąsias šalis išsiųstų ryšių palaikymo pareigūnų tinklo veiklos koordinavimą ir optimizuoti jų panaudojimą siekiant veiksmingiau įgyvendinti Sąjungos prioritetinius uždavinius – užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir susijusiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, kaip antai neteisėtam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis, ir su tuo kovoti, palengvinti oraus ir veiksmingo grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos veiklą, kuria prisidedama prie integruoto Sąjungos išorės sienų valdymo, taip pat remti teisėtos imigracijos valdymą, be kita ko, tarptautinės apsaugos, perkėlimo ir prieš išvykimą taikomų integracijos priemonių, kurių imasi valstybės narės ir Sąjunga, srityje. Toks koordinavimas turėtų būti vykdomas visapusiškai laikantis imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir atitinkamų juos išsiunčiančių institucijų, taip pat tarp pačių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų esamos vadovavimo grandinės ir atskaitomybės ryšių;

(11)

remiantis Reglamentu (EB) Nr. 377/2004, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai geriau prisidėtų prie Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo veikimo, visų pirma sukuriant mechanizmą, kurį taikydamos valstybės narės, Komisija ir Sąjungos agentūros galėtų sistemingiau koordinuoti savo į trečiąsias šalis išsiųstų ryšių palaikymo pareigūnų uždavinius ir funkcijas;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad ryšių palaikymo pareigūnus, nagrinėjančius su migracija susijusius klausimus, išsiunčia skirtingos kompetentingos institucijos ir jų įgaliojimai ir uždaviniai gali sutapti, reikėtų dėti pastangas siekiant pagerinti toje pačioje trečiojoje šalyje arba regione dirbančių pareigūnų bendradarbiavimą. Kai Komisija ar Sąjungos agentūros siunčia imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus į Sąjungos diplomatines atstovybes trečiojoje šalyje, jie toje trečiojoje šalyje turėtų palengvinti ir remti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo kūrimą. Kai taikoma, tokiuose tinkluose gali dalyvauti šalių, kurios nėra valstybės narės, išsiųsti ryšių palaikymo pareigūnai;

(13)

būtina sukurti patikimą mechanizmą, kad būtų užtikrintas geresnis visų imigracijos klausimus sprendžiančių ryšių palaikymo pareigūnų tarpusavio koordinavimas ir bendradarbiavimas jiems einant savo pareigas, siekiant sumažinti informacijos spragas ir darbo dubliavimą ir kuo labiau padidinti veiklos pajėgumus bei veiksmingumą. Atsižvelgdama į Sąjungos išorės santykius, Valdančioji taryba turėtų pateikti gaires, atitinkančias Sąjungos politikos prioritetus, ir jai turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai, visų pirma įgaliojimai priimti dvimetes imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų veiklos darbo programas, susitarti dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų specialių ad hoc veiksmų, kuriais įgyvendinami prioritetai ir tenkinami nauji į dvimetę darbo programą dar neįtraukti poreikiai, skirti išteklių veiklai, dėl kurios sutarta, ir atsiskaityti už jos vykdymą. Nei Valdančiosios tarybos, nei imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų tarpininkų užduotys neturėtų daryti poveikio išsiunčiančių institucijų kompetencijai, susijusiai su užduočių atitinkamiems savo imigracijos ryšių palaikymo pareigūnams skyrimu. Valdančioji taryba, vykdydama savo užduotis, turėtų atsižvelgti į imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų įvairovę, taip pat į labiausiai su atitinkamomis trečiosiomis šalimis susijusių valstybių narių nuomonę;

(14)

Valdančioji taryba turėtų sudaryti ir reguliariai atnaujinti į trečiąsias šalis išsiųstų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų sąrašą. Į sąrašą turėtų būti įtraukta informacija, susijusi su įvairių tinklų vieta, sudėtimi ir veikla, įskaitant išsiųstų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų kontaktinę informaciją ir pareigų santrauką;

(15)

turėtų būti skatinama bendrai siųsti ryšių palaikymo pareigūnus siekiant stiprinti valstybių narių operatyvinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija, taip pat tenkinti poreikius Sąjungos lygmeniu, kaip nustato Valdančioji taryba. Sąjungos lėšomis turėtų būti remiamas bent dviejų valstybių narių vykdomas bendras siuntimas, skatinant bendradarbiavimą ir teikiant papildomą naudą visoms valstybėms narėms;

(16)

turėtų būti įtvirtinta speciali nuostata dėl platesnio masto imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų veiksmų stiprinant Sąjungos pajėgumus. Toks pajėgumų stiprinimas turėtų apimti bendrų pagrindinių mokymo programų rengimą ir kursus prieš siuntimą, be kita ko, dėl pagrindinių teisių, bendradarbiaujant su susijusiomis Sąjungos agentūromis, ir imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų veiklos pajėgumų stiprinimą. Tokios mokymo programos turėtų būti neprivalomos ir papildyti išsiunčiančių institucijų nustatytas nacionalines mokymo programas;

(17)

imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklai turėtų vengti dubliuoti Sąjungos agentūrų ir kitų Sąjungos priemonių ar struktūrų darbą, įskaitant bendradarbiavimo Šengeno erdvėje vietos grupių darbą, taip pat turėtų teikti papildomos naudos be to, ką jos jau yra pasiekę su imigracija susijusios informacijos rinkimo ir keitimosi ja srityje, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant veiklos aspektams. Tie tinklai turėtų būti kaip tarpininkai ir informacijos iš trečiųjų šalių teikėjai, padedantys Sąjungos agentūroms vykdyti savo funkcijas ir uždavinius, visų pirma, kai Sąjungos agentūros dar nėra užmezgusios bendradarbiavimo ryšių su trečiosiomis šalimis. Todėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklai ir atitinkamos Sąjungos agentūros turėtų glaudžiau bendradarbiauti. Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turėtų visada žinoti, kad jų veiksmai gali turėti pasekmių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų vietos ir regioninių tinklų veiklai arba reputacijai. Vykdydami savo užduotis, jie turėtų elgtis atitinkamai;

(18)

valstybių narių valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad atitinkamais atvejais ir pagal Sąjungos teisę bei nacionalinę teisę, į kitas valstybes nares išsiųstų ryšių palaikymo pareigūnų gauta informacija, taip pat Sąjungos agentūrų strateginiai ir operatyviniai analitiniai produktai, susiję su neteisėta imigracija, oriu ir veiksmingu grąžinimu ir reintegracija, tarpvalstybiniu nusikalstamumu arba tarptautine apsauga ir perkėlimu į ES, veiksmingai pasiektų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus trečiosiose šalyse ir kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų surinkta informacija būtų dalijamasi su atitinkamomis Sąjungos agentūromis, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) ir Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO), atsižvelgiant į jų atitinkamų teisinių pagrindų taikymo sritį;

(19)

siekiant užtikrinti, kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų surinkta informacija būtų kuo veiksmingiau naudojamasi, tokia informacija, laikantis taikomų duomenų apsaugos teisės aktų, turėtų būti prieinama saugioje žiniatinkliu pagrįstoje keitimosi informacija platformoje;

(20)

imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų surinkta informacija turėtų padėti vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1624 (3) nurodytą techninį ir operatyvinį Europos integruotą sienų valdymą ir padėti kurti bei prižiūrėti nacionalines sienų stebėjimo sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013 (4);

(21)

siekiant remti Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo veiklą ir padėti valstybėms narėms bendrai siųsti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus, turėtų būti įmanoma naudoti turimus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 515/2014 (5) numatytus išteklius;

(22)

valstybėms narėms tvarkant, taip pat perduodant, asmens duomenis pagal šį reglamentą, turi būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (6). Komisija ir Sąjungos agentūros, tvarkydamos asmens duomenis, turėtų taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2018/1725 (7);

(23)

asmens duomenys pagal šį reglamentą turėtų būti tvarkomi siekiant palengvinti trečiųjų šalių piliečių gražinimą, palengvinti asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimą į Sąjungą ir įgyvendinti Sąjungos ir nacionalines priemones, susijusias su leidimu atvykti teisėtos migracijos tikslais ir siekiu užkirsti kelią neteisėtai imigracijai, neteisėtam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis ir su tuo kovoti. Todėl šiomis aplinkybėmis būtina nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo pripažįstamas imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų vaidmuo;

(24)

imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turi tvarkyti asmens duomenis, kad palengvintų tinkamą grąžinimo procedūrų įgyvendinimą, sėkmingą sprendimų grąžinti vykdymą ir, kai taikoma bei įmanoma, reintegraciją. Trečiosioms šalims, į kurias grąžinama, dažnai nėra taikomi tinkamumo sprendimai, kuriuos Komisija priima pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį, ir jos dažnai nėra sudariusios arba neketina sudaryti readmisijos susitarimo su Sąjunga ar kitaip numatyti atitinkamų apsaugos priemonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 46 straipsnyje. Nors Sąjunga itin stengiasi bendradarbiauti su pagrindinėmis neteisėtai esančių šalyje trečiųjų šalių piliečių, kuriems nustatyta prievolė grįžti, kilmės šalimis, ne visada įmanoma užtikrinti, kad tokios trečiosios šalys sistemingai vykdytų tarptautinėje teisėje nustatytą pareigą priimti atgal savo piliečius. Todėl readmisijos susitarimai, kuriuos Sąjunga arba valstybės narės yra sudariusios arba dėl kurių derasi ir kuriuose numatytos tinkamos duomenų perdavimo į trečiąsias šalis apsaugos priemonės pagal Reglamento (ES) 2016/679 46 straipsnį, apima nedaug trečiųjų šalių. Tais atvejais, kai tokių susitarimų nėra, imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turėtų perduoti asmens duomenis Sąjungos vykdomų grąžinimo operacijų reikmėms, laikydamiesi Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnyje nustatytų sąlygų;

(25)

numatant reikalavimo dėl tinkamumo sprendimo arba atitinkamų apsaugos priemonių išimtį, turėtų būti leidžiama pagal šį reglamentą perduoti asmens duomenis trečiųjų šalių institucijoms, kad būtų galima įgyvendinti Sąjungos grąžinimo politiką. Todėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turėtų turėti galimybę pasinaudoti leidžiančia nukrypti nuostata, numatyta Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnio 1 dalies d punkte, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų šio reglamento tikslais, būtent dėl oraus ir veiksmingo trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo, buvimo ar gyvenimo valstybėje narėje sąlygų, grąžinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (8);

(26)

atitinkamų asmenų labui imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turėtų turėti galimybę tvarkyti asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga ir kurie perkeliami į ES, taip pat asmenų, norinčių teisėtai migruoti į Sąjungą, asmens duomenis, siekiant patvirtinti jų tapatybę ir pilietybę. Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai veikia tokiomis aplinkybėmis, kai tikėtina, kad jie gauna svarbios informacijos apie nusikalstamų organizacijų, susijusių su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, veiklą. Todėl jie taip pat turėtų turėti galimybę su teisėsaugos institucijomis ir imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinkluose dalytis vykdant jų pareigas tvarkomais asmens duomenimis, su sąlyga, kad šie asmens duomenys yra būtini siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir su ja kovoti arba neteisėto migrantų gabenimo ar prekybos žmonėmis prevencijai, tyrimui, nustatymui ir baudžiamajam persekiojimui už juos;

(27)

šio reglamento tikslai yra optimaliai panaudoti valstybių narių, Komisijos ir Sąjungos agentūrų į trečiąsias šalis išsiųstų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklą, siekiant veiksmingiau įgyvendinti Sąjungos prioritetus, kartu paisant valstybių narių nacionalinių kompetencijų. Tarp tokių Sąjungos prioritetų yra užtikrinti geresnį migracijos valdymą, kad neteisėti srautai būtų pakeisti saugiais ir tinkamai valdomais būdais taikant nuoseklų visus imigracijos aspektus apimantį požiūrį, taip pat užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui, prekybai žmonėmis ir neteisėtai imigracijai ir su jais kovoti. Kiti Sąjungos prioritetai yra palengvinti orų ir veiksmingą grąžinimą, readmisiją ir reintegraciją, prisidėti prie integruoto Sąjungos išorės sienų valdymo ir remti teisėtos imigracijos ar tarptautinės apsaugos sistemų valdymą. Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir dėl didelio jo masto ir jo poveikio visai Sąjungai to tikslo būtų geriau siekti koordinuojant veiksmus Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(28)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (10) 1 straipsnio A ir E punktuose nurodytą sritį;

(29)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (11), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir E punktuose, siejamuose su Tarybos sprendimo 2008/149/TVR (12) 3 straipsniu, nurodytą sritį;

(30)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (13), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir E punktuose, siejamuose su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (14) 3 straipsniu, nurodytą sritį;

(31)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(32)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnio 2 dalį 2018 m. spalio 1 d. Jungtinė Karalystė pranešė Tarybai apie savo pageidavimą nedalyvauti priimant šį reglamentą. Pagal minėtojo protokolo 5 straipsnio 3 dalį 2019 m. sausio 31 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinės Karalystės pranešimo apie savo pageidavimą nebedalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, išdėstytas Reglamente (EB) Nr. 377/2004. Tuo remdamasi 2019 m. vasario 18 d. Taryba nusprendė (15), kad nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Tarybos sprendimo 2000/365/EB (16) ir Tarybos sprendimo 2004/926/EB (17) I priedo 6 punkto nuostatos nebetaikomos Jungtinei Karalystei dėl Reglamento (EB) Nr. 377/2004 ir bet kurių kitų jo pakeitimų.

(33)

Airija taiko šį reglamentą pagal Protokolo Nr. 19 5 straipsnio 1 dalį ir Tarybos sprendimo 2002/192/EB (18) 6 straipsnio 2 dalį;

(34)

Airijos dalyvavimas taikant šį reglamentą pagal Sprendimo 2002/192/EB 6 straipsnio 2 dalį yra susijęs su Sąjungos įsipareigojimais imtis priemonių, kurias taikant būtų plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, skirtos kovai su neteisėtos imigracijos organizavimu, kurias Airija taiko;

(35)

šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje,