17.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/41

1.1

ES teritorijoje, kaip ir visame pasaulyje, vis dažniau įvyksta katastrofos; kai kurios iš jų, pvz., potvyniai, žemės drebėjimai, gaisrai, sausros, uraganai ir pan., kyla dėl gamtinių priežasčių, kitos yra susijusios su teroristų veikla, kuri sėja baimę tarp paprastų žmonių. Galima laikytis nuomonės, kad priežastis abiem atvejais tam tikru mastu yra žmonių veiksmai, net jei ketinimų laipsnis nepalyginamas. ES, atsižvelgdama į klimato kaitą, įsipareigojo įgyvendinti prevencines priemones, ir ne tik susijusias su įsipareigojimais pagal Kioto protokolą, bet ir pagal daugelį nuostatų, susijusių su žemės, vandens ir oro apsaugos priemonėmis. Šios pastangos nukreipia prevencinį poveikį norima linkme; jos gali padėti išlaikyti ir atkurti mūsų žemę, jūras ir atmosferą ir kartu paskatinti imtis veiksmų pasauliniu mastu. Tuo tarpu kovojant su terorizmu (1) buvo parengta nemažai tiek policijos, tiek teisingumo organų veiklos koordinavimo priemonių, kurios sudarė galimybę pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą.

1.2

Vis dėlto ES turėjo parengti Bendrijos sistemą, pagal kurią būtų teikiama pagalba bet kokios nelaimės jos teritorijoje atveju– tai Bendrijos civilinės saugos mechanizmas, kuris padeda ir palengvina gyvybiškai svarbią civilinės saugos pagalbą neatidėliotinoms nelaimės ištiktų šalių reikmėms; ši pagalba teikiama ir už Sąjungos ribų. Komisijos komunikato tikslas yra patobulinti 2001 m. (2) nustatytą Civilinės saugos mechanizmą ir papildyti Civilinės saugos veiksmų programą (3) pasiūlymu dėl Tarybos reglamento dėl Greitojo reagavimo ir pasirengimo didelio masto ekstremalioms situacijoms (4) priemonės parengimo.

1.3

Be to, turėtų būti naudinga apibrėžti sąvoką „civilinė sauga“, kadangi ji dažnai painiojama su humanitarinės pagalbos sąvoka. Komisija komunikate aiškiai skiria šias sąvokas, nors ir civilinės saugos, ir humanitarinės pagalbos tikslas yra tas pats — „išgelbėti gyvybes ir sušvelninti nelaimės padarinius pirmosiomis dienomis“. Komisija nurodo civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos skirtumus: pirma, civilinės saugos atveju galima šalinti nelaimės ne tik žmonėms, bet ir aplinkai padarytą žalą; antra, jai reikalingas komandas sudaro ir lėšas skiria valstybės narės, o ne humanitarinės organizacijos ir NVO; trečia, civilinės saugos pagalba gali būti teikiama ir ES, ir už jos ribų, nors procedūros, taikomos nelaimių trečiosiose šalyse atveju, skiriasi (5).

1.4

Civilinės saugos mechanizmo ypatinga paskirtis yra imtis priemonių ES mastu, visada prašant valstybei narei, kurioje įvyko nelaimė. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad civilinės pagalbos operacijos vykdomos ir tarptautiniu mastu, koordinuojant veiksmus su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (OCHA), su kuriuo yra nustatyta keletas bendrų veiklos procedūrų, ir bendradarbiaujant su Raudonojo Kryžiaus organizacijomis ir vietos NVO.

1.5

Atsižvelgdama į ES poziciją dėl įvykusių nelaimių (kurios, deja, atrodo nesibaigiančios), Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba 2005 m. sausio 7 d. nepaprastajame posėdyje pasiūlė tobulinti Bendrijos mechanizmą ir išplėsti ES greitojo reagavimo pajėgumus nelaimių atvejais. Po kelių dienų, 2005 m. sausio 13 d., Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl neseniai cunamio Indijos vandenyne padarinių raginama sutelkti žmogiškuosius ir materialius pajėgumus ir mokomąsias priemones, kuriais būtų galima pasinaudoti nelaimės atveju.

1.6

Dabartinė bendradarbiavimo civilinės saugos srityje sistema yra paremta dviem teisinėmis priemonėmis: Bendrijos civilinės saugos mechanizmu ir Civilinės saugos veiksmų programa. Komunikate daugiausia dėmesio skiriama Bendrijos civilinės saugos mechanizmui, ypač Monitoringo ir informacijos centrui (MIC), įsteigtam Europos Komisijoje ir veikiančiam visą parą. Jis sukaupęs duomenų bazę apie visų valstybių narių turimas civilinės saugos priemones; kartu į šią bazę įtraukti ir kai kurie karinių duomenų bazės duomenys.

2.1

Tobulinti Bendrijos civilinės saugos mechanizmą: pastarieji įvykiai parodė, kad turi būti gerinamas Civilinės saugos mechanizmas ir stiprinamas koordinavimas tarp valstybių narių ir pagalbos teikimu susijusių organų. Komisija siūlo keturias sistemos tobulinimo sritis:

2.1.1

Pasirengimo stiprinimas organizuojant grupių mokymus ir rengiant parengiamąsias pratybas. Tam, pirma, turi būti įvertinti esami pajėgumai, antra, turi būti parengtas planas, nustatantis atskirus modulius, kuriuos būtų galima labai greitai panaudoti; galiausiai turi būti rengiami mokymo kursai ir bendros pratybos, siekiant pagerinti bendrą operacijų vykdymą ir prisidėti ugdant bendrą pagalbos teikimo kultūrą.

2.1.2

Poreikių analizė ir įvertinimas sustiprinant perspėjimo sistemą, kuri naudoja MIC turimus išteklius ir sujungia visą informaciją, sudarančią galimybę Centrui bendradarbiauti su kitomis pagalbos komandomis, ypač su Jungtinių Tautų. Poreikių vertinimo nelaimės vietoje gerinimas leis nustatyti specifinius poreikius kiekvienu konkrečiu atveju; taip bus užtikrinta veiksmingesnė pagalba. Siūloma didinti MIC personalą ir patikslinti vertinimo metodus ir standartus.

2.1.3

Koordinavimo stiprinimas yra viena sričių, kur siūlomi ypač dideli patobulinimai. Tai siejasi su geresniu valstybių narių teikiamos pagalbos derinimu, siekiant stipresnio Europos civilinės saugos pagalbos koordinavimo, taip pat didesnio veiksmų tarpusavio papildomumo ir koordinavimo su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis organizacijomis, teikiančiomis humanitarinę pagalbą, bei karinėmis pajėgomis. Toks koordinavimas turi stiprinti operacijų planavimo pajėgumus vietose, įskaitant įvairias Komisijos tarnybas.

2.1.4

Pagalbos ES piliečiams gerinimas. Cunamio padarinių likvidavimo patirtis parodė, kad pagalbą piliečiams gali užtikrinti civilinės saugos komandų ir konsulinių įstaigų bendradarbiavimas nelaimių ištiktose šalyse. Taigi turi būti stiprinamas bendradarbiavimas tarp šių subjektų ir valstybių narių.

2.2

Komisijos pasiūlytos priemonės turi būti stiprinamos sutelkiant civilinės saugos išteklius. Taigi Taryba paragino teikti pasiūlymus dėl esamų išteklių plėtojimo. ES 2005 m. sausio 31 d. veiksmų plane yra išvardytos svarbiausios tokios veiklos sritys.

2.2.1

Pirma, siūloma sutelkti civilinės saugos išteklius; tokiu būdu, jei poreikiams patenkinti neužtenka nacionalinių išteklių ir pajėgumų, galima būtų imtis priemonių Europos lygmeiu, siekiant padidinti pagalbos veiksmingumą.

2.2.2

MIC analitinių pajėgų sustiprinimas padėtų pagrindus aktyviajam metodui, ypač prireikus informuoti trečiąsias šalis. Dėl to būtini sklandūs ryšiai, kurie sudarytų galimybę nelaimės ištiktos trečiosios šalies prašymu lanksčiai panaudoti turimus išteklius.

2.2.3

Atsarginiai moduliai vaidina svarbų vaidmenį teikiant pagalbą didelių nelaimių atveju ir tada, kai juos panaudoti prašo valstybė narė ar trečioji šalis. Dėl to svarbu įdiegti Komisijos komunikate siūlomą sistemą, kad kiekviena valstybė galėtų turėti kelis pagrindinius modulius, kurie nuolat būtų pasirengę teikti pagalbą nelaimės atveju ES arba už jos ribų.

2.2.4

Logistinės bazės stiprinimas ir atitinkamų išteklių sutelkimas leidžia MIC veikti sparčiai ir veiksmingai. Būtinos greitojo reagavimo įrangos nuomos išlaidos finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis (6) tais atvejais, kai pagalba teikiama už ES ribų, turi būti patikrintos sinergijos su Jungtinėmis Tautomis galimybės.

2.2.5

Galiausiai, vienas svarbiausių veiksnių siekiant suteikti greitą pagalbą nelaimių atvejais yra tarptautinis koordinavimas. Bendrijos mechanizmas numato intervencines priemones, kurios, tikslingai panaudotos kartu su kitų organizacijų ištekliais, gali užtikrinti geresnę pagalbą. Taip pat turi būti atsižvelgta į Jungtinių Tautų organus ir kitas organizacijas, teikiančias humanitarinę pagalbą.

3.1

EESRK, atsižvelgdamas į būtinybę stiprinti ir vystyti turimus išteklius, pritaria pasiūlymui tobulinti Bendrijos civilinės saugos mechanizmą, kad būtų galima teikti pagalbą nelaimės atveju tiek ES, tiek už jos ribų. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad Bendrijos civilinė sauga turi būti tobulinama įvairiais aspektais; Komitetas taip pat mano, kad, siekiant padidinti pasiūlytų priemonių dėl Bendrijos mechanizmo tobulinimo veiksmingumą, pirmiausia reikėtų atkeipti dėmesį į kelias pastabas.

3.2

Pirma, nacionalinių civilinės saugos sistemų pagrindu turi būti stiprinami ES reagavimo gebėjimai nelaimių atvejais; tai turi būti daroma įvairiose srityse:

3.2.1.1

Būtų tikslinga sustiprinti Bendrą ekstremalių situacijų susižinojimo ir informavimo sistemą (CESIS (7)) pereinant prie palydoviniais ryšiais pagrįstos, saugios struktūros, turinčios vaizdo, garso ir duomenų perdavimo pajėgumus, kuri per MIC (8) būtų prisijungusi prie specialių žinių centrų, kad ypatingų nelaimių atvejais galėtų pasinaudoti jų duomenimis, ekspertais ir modeliais (pvz., numatomų pasekmių). Europos kosminės erdvės agentūra ir Jungtinis mokslinių tyrimų centras rengia kai kuriuos pagrindinius dabartinių trečiųjų šalių žemėlapių pavyzdžius ir įvertina žalą ar daro žemėlapių pakeitimus po nelaimės (pvz., žemės drebėjimo ar potvynių), kuri gali sugriauti infrastruktūros tinklą pagalbai teikti. Šis tinklas turėtų būti pagrįstas ryšio punktais kiekvienoje valstybėje narėje, kuri galėtų prisidėti teikiant pagalbą nelaimės atveju.

3.2.1.2

Turi būti užtikrintas nuolatinis, saugus ir sklandus keitimasis informacija tarp ES ir MIC:

3.2.1.3

Šios problemos gali būti išspręstos naudojant palydovinį ryšį. Patirtis parodė, kad palydovinis ryšys:

3.2.1.4

Vis dėlto duomenų perdavimo palydoviniu ryšiu galimybės yra ribotos ir kai kuriais atvejais tinklas gali būti perkrautas dėl kitų poreikių ar vartotojų (pvz., žiniasklaidos). Taigi būtina užtikrinti savoms reikmėms pastovius palydovinių ryšių diapazonus, kad būtų sudaryta galimybė palaikyti pakankamą ryšį tarp nelaimės ištikto regiono(-ų) ir MIC, ir tarp įvairių regionų, kuriems teikiama pagalba.

3.2.1.5

Atsižvelgiant į veikimo zoną galėtų atrodyti, kad pakaktų apsiriboti mažesne geografine teritorija (ES ir kaimyninėmis teritorijomis); vis dėlto iš tikrųjų turi būti siekiama sukurti pasaulinį tinklą. Neseniai įvykusi cunamio katastrofa aiškiai parodė, kad toks ankstesnis sprendimas yra netinkamas; turėtų būti užtikrintas ryšys ne tik su MIC, bet ir tarp vienas nuo kito nutolusių regionų, kuriuose vykdomos operacijos, pvz., Maldyvais, Šri Lanka, Tailandu ir Indonezija.

3.2.1.6

Siekdama užtikrinti ryšių efektyvumą, ES turi pasirūpinti savo (t. y. tik jai skirta) saugia (apsaugota nuo gedimų), patikima ir pasaulinį tinklą turinčia palydovinio perdavimo sistema. Ši sistema turėtų sudaryti galimybę rengti vaizdo konferencijas ir perduoti duomenis (fakso pranešimus, paštą ir gero ryškumo atvaizdus) bei garsinę informaciją.

3.2.1.7

Jungtinis mokslinių tyrimų centras, Europos kosminės erdvės agentūra ir Komisija (Informacinės visuomenės generalinis direktoratas) turi pakankamai pajėgumų, kad patenkintų reikmes, išvardytas Veiksmų programos ir Mechanizmo valdymo tarybos, kuri atskaitinga už civilinę saugą atsakingam generaliniam direktoratui (Aplinkos generalinis direktoratas).

3.2.2.1

Pagalbos komandų vykdoma intervencija:

3.2.2.2

Parama valstybėms narėms avarijų atveju:

3.2.3.1

Mechanizmo dabartinių struktūrų pagrindą sudaro įvairios intervencinės komandos, priemonės ir įranga, kuriomis galima naudotis ES mastu. Nors šie papildymai užpildo ankstesnę spragą, jie dar nėra visiškai pakankami.

3.2.3.2

Dėl ES geografinės plėtros ir įvairių grėsmių, kylančių jos teritorijai, vertėtų išnagrinėti klausimą dėl regioninių pagalbos struktūrų įtraukimo į mechanizmą; jas sudarytų šiuo metu jau egzistuojančios įvairios komandos ir priemonės, kurias galima būtų žymiai greičiau panaudoti ir kurios būtų geriau pritaikytos kovai su regioninėmis grėsmėmis ES teritorijoje.

3.2.3.3

Šios priemonės galėtų būti sezoninės (pvz., lėktuvai, skirti kovai su miškų gaisrais) arba pastovios.

3.2.3.4

Kita galimybė pagerinti padėtį — pagalbos priemonių išsidalijimas tarp kaimyninių valstybių; tuomet priemonėmis galėtų naudotis visos to regiono šalys. Tokiu būdu ES galėtų skatinti įsigyti priemonių, kad jomis bendrai naudotųsi vidutinio dydžio valstybės, kuriose kyla tie patys pavojai (potvyniai tos pačios upės baseine, žemės drebėjimai ir t. t.).

3.2.4.1

Nors MIC — 24 valandas veikianti sistema, šiuo metu jai trūksta žmogiškųjų ir techninių išteklių, kurių turi dauguma valstybių narių nepaprastųjų centrų. Komisija turėtų įsipareigoti pakeisti šią padėtį.

3.2.4.2

Vis dėlto dabartinė Komisijos koncepcija apsiriboja tuo, kad būtų apsirūpinta priemonėmis, atsižvelgiant į esamą nepaprastąją padėtį. Kyla klausimas, ar ši koncepcija pakankamai pretenzinga, kad atitiktų dalyko esmę.

3.2.4.3

Nekyla abejonių, kad MIC pagal jo apibrėžimą nėra nei sprendimų priėmimo, nei nepaprastųjų situacijų koordinavimo centras. Vis dėlto, kai teikiama pagalba priimant tam tikrus sprendimus arba planuojant pagalbos priemones, reikia, kad būtų užkirstas kelias improvizacijoms ir naudojamas griežtai apibrėžtas veiklos planas, kuris gali kiek kisti priklausomai nuo konkrečios nepaprastosios situacijos. Per potvynį nebus imtasi tų pačių veiksmų kaip nuošliaužos, žemės drebėjimo arba ugnikalnio išsiveržimo atveju. Taikomos priemonės — taip pat skirtingos.

3.2.4.4

Dėl to papildomai prie galimybės gauti patikimų duomenų nepaprastosios situacijos atveju MIC turi turėti tokių iš anksto sudarytų pagalbos planų, kad Komisija galėtų planuoti ryšius su specializuotais organais tiek ES viduje, tiek už jos ribų. Šie planai turėtų būti sudaryti pagal nepaprastosios situacijos rūšį, sunkumą, valstybę, kurioje ji gali įvykti, ir t. t., ir jais turėtų būti siekiama numatyti veiksmingos ir greitos pagalbos priemones. Aišku, į juos turėtų būti įtraukti kiekvienos valstybės moduliai, kuriuos galima būtų pasitelkti.

3.2.4.5

Kyla klausimas, ar be savo, kaip monitoringo centro, funkcijos MIC taip pat galėtų koordinuoti nacionalinių įstaigų, specializuotų humanitarinės pagalbos organizacijų ir ypač savanorių, atvykstančių padėti į nelaimės ištiktas teritorijas, veiksmus. Koordinavimas — svarbi užduotis, kurią turėtų vykdyti informaciją ir atitinkamas priemones turinčios organizacijos.

3.2.5.1

Neabejotina, kad valstybių narių iš anksto atrinktos intervencinių komandos žino, kaip veikti avarijų metu. Dabartinė mokymų programa leidžia pasiekti gerų rezultatų bendrų veiksmų srityje. Turėtų būti padidintas kursų skaičius, be to, reikėtų ieškoti galimybių organizuoti juos ne vien anglų kalba, nes priemonės gali būti vykdomos ir šalyse, kurios, pavyzdžiui, turi kultūrinių sąsajų su prancūzų arba ispanų kalba.

3.2.5.2

Intervencinės komandos galėtų būti supažindintos su išankstiniais pagalbos planais (jei sudaryti), tam juos įtraukiant į mokymų programas.

3.2.5.3

Taip pat vertėtų apsvarstyti galimybę kursuose naudoti naują nuotolinio mokymo metodiką.

4.1

Nors ir nekyla abejonių, kad tai teigiamas pasiūlymas, jį dar reikėtų tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad mechanizmas skirtas ES vidaus reikmėms ir dėl to šiuo metu yra ES tarpregioninio solidarumo priemonė.

4.2

Dėl šios priežasties ES turėtų negailėti pastangų, kad būtų sukurtos skubios ir ypač veiksmingos pagalbos priemonės, skirtos bet kokioms nepaprastosioms situacijoms. Tam reikia iš anksto apibrėžtų veiksmų arba pagalbos planų, kurie būtų išbandyti per mokymus ir atnaujinti, remiantis jų metu arba iš tikrųjų teikiant pagalbą gauta patirtimi.

4.3

Siekiant užtikrinti tinkamą veiksmų koordinavimą planai turi apimti ryšius, naujausius žemėlapius ir tinkamas priemones. Šias priemones turi valdyti ES. Europos pagalbos planai turi atitikti tarptautinius standartus, kadangi tai ypač sustiprins ES įvaizdį ir įtaką tarptautiniu mastu.

4.4

Be to, ES vertinimo komandos ir koordinatoriai turi būti pasiruošę pareikšti savo nuomonę dėl nukentėjusių regionų atstatymo ir dėl galimų tolesnių veiksmų planų.

4.5

EESRK mano, kad visai su Bendrijos mechanizmu susijusiai veiklai turėtų būti skirtos tinkamo dydžio dotacijos, kad pakaktų tiek techninio personalo, tiek priemonių siekiant pagerinti Europos teikiama pagalbą ir Europos įvaizdį, ypač teikiant pagalbą katastrofų už ES ribų metu. Transportas — viena svarbiausių prielaidų, kurios užtikrintų veiksmų staigumą ir leistų sumažinti nelaimių padarinius.

4.6

Teikiant pagalbą ne ES valstybėse, pagalbos priemonės turi būti vertinamos kaip neatsiejama ES užsienio politikos dalis ir atsižvelgiama į jų svarbą, kadangi tai — ES solidarumo su nelaimėje atsidūrusiomis valstybėmis išraiška.

5.1

EESRK pritaria Komunikatui dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo tobulinimo. Vis dėlto jis mano, kad galima būtų dar patobulinti kai kuriuos specifinius aspektus, ir atkreipia dėmesį į organizuotos pilietinės visuomenės atstovų Komitete šiuo klausimu pateiktas pastabas.

5.2

Kaip išeities taškas ir siekiant, kad būtų privalomas pasiūlytų priemonių įgyvendinimas, turi būti parengtas tinkamas teisės aktas. EESRK mano, kad reglamentas (9) — tinkama privaloma priemonė, kuri leistų suderinti visų ES valstybių narių veiksmus.

5.3

Kitas aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, — tai mechanizmui skiriamos dotacijos, kurių turėtų pakakti didesniam personalo skaičiui ir tinkamoms priemonėms įsigyti. Be to, nors Bendrija nenumato valstybėms narėms teikiamos finansinės pagalbos, naujame pasiūlyme dėl Solidarumo fondo (10) turėtų būti atsižvelgta į visų rūšių nelaimes, įskaitant sausras.

5.4

Kalbant apie šioje nuomonėje paminėtus EESRK pasiūlymus dėl mechanizmo tobulinimo, daugiausia dėmesio turėtų būti skirta:

5.5

EESRK, kaip pilietinės visuomenės atstovas, pageidauja viešai išreikšti paramą savanoriams, kurie dirba be atlygio ir dažnai visą darbo dieną nelaimių zonose. Tai ne vien praktinis solidarumas, bet ir esminė pagalba padedant likviduoti nelaimių padarinius asmenims ir jų nuosavybei.