16.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 115/75

1)

Transporto sistemų saugumas visuomet buvo pirmaeilis transporto operatorių ir pagrindinių suinteresuotų šalių, pvz., valstybės institucijų ir keleivių, rūpestis. Vis dėlto, paskutinieji teroristų išpuoliai Londone ir Madride priminė, kad reikia daugiau dėmesio skirti ES transporto sistemų saugumui. Regionų komitetas pritaria Europos Komisijos ketinimams 2005 m. pabaigoje paskelbti komunikatą šiuo klausimu, į kurį taip pat būtų įtrauktas saugumo priemonių finansavimo klausimas. Paskelbtą komunikatą valstybės narės ir jų regionų bei vietos valdžios institucijos turėtų apsvarstyti ir nuspręsti, kaip į jį atsakyti.

2)

RK pritaria ir priemonėms, kurių imamasi arba kurios numatytos ES ir nacionaliniu lygiu aviacijos, jūrų ir krovinių saugumo srityse.

3)

ES valstybių narių vyriausybės praneša, kad teroro išpuolių prieš civilius gyventojus grėsmė artimiausioje ateityje išlieka. Ši grėsmė ypač aktuali transporto sistemose, nes būtent jose nuolat būna daug žmonių, tačiau dažnai nebūna galimybės sistemingai tikrinti saugumą.

4)

Atsižvelgiant į jų atsakomybę už įvairius transporto klausimus, regionų bei vietos valdžiai ir susijusioms valstybės valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo ieškant būdų sušvelninti šią grėsmę ir bet kokių teroro incidentų pasekmes.

5)

Nė viena transporto sistema nėra visiškai saugi. Visuomet išlieka teroro išpuolių rizika, todėl privaloma parengti strategijas ir (arba) jas naujinti, siekiant sumažinti tokią riziką ir ją valdyti. Rizikos valdymo įgūdžiai egzistuoja visame pasaulyje, jie buvo ugdomi kaip atsakas į paskutiniųjų dešimtmečių teroro išpuolius, taip pat kaip atsakas į rugsėjo 11 d. ir vėlesnius išpuolius. Kyla klausimas, kaip pasinaudoti šiais įgūdžiais tokiuose sudėtinguose tinkluose kaip transporto sistemos, kurios apima įvairius valstybinio ir privataus sektoriaus dalyvius, ir kaip finansuoti dėl to besikeičiančią praktiką.

6)

Galimybė naudotis veiksminga ir nebrangia transporto infrastruktūra yra esminė ES valstybių narių gyvenimo dalis. ES piliečiai gali dažnai naudotis vietos transporto sistemomis, tačiau jie taip pat yra priklausomi ir nuo pasaulinio transporto bei logistikos tinklo, kuris suteikia ne tik darbą ir galimybę imtis verslo, tačiau yra labai svarbus tiekiant pagrindines vartojimo prekes, įskaitant maisto produktus. Privaloma imtis papildomų priemonių, atsižvelgiant į teroro grėsmę, tačiau jos neturėtų neproporcingai sutrikdyti transporto tinklo. Didelio masto nuolatinis trikdymas yra tai, ko siekia teroristai, ir jis turėtų rimtų pasekmių ES ekonominiam ir socialiniam gyvenimui.

7)

Šiuo pranešimu nėra bandoma aprėpti visų veiksmų, kurie sudarytų kovos su teroru strategiją. Jame dėmesys sutelkiamas į tuos klausimus, kurie priklauso regionų bei vietos valdžios kompetencijai, ypač į tuos klausimus, kurie susiję su viešojo transporto sistemų veikimu. Šiame pranešime labiau siekiama įvardyti kai kuriuos klausimus, į kuriuos minėtos valdžios institucijos turėtų sutelkti dėmesį (daugeliu atvejų dėmesį jau ir yra sutelkusios), ir nurodyti, kaip galėtų padidinti savo pastangas bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis ES lygiu.

1.1

Veiksmingas transporto tinklø saugumas priklauso nuo glaudþiausio visø susijusiø ástaigø bendradarbiavimo, pradedant antþeminiø transporto tarnybø personalu, jø direktoriais ir politikais (vietos, regionø arba nacionalinio lygmens), kuriems jie yra atskaitingi, baigiant policija ir þvalgyba. Bûtina uþtikrinti nuoseklø poþiûrá á atgrasinimà ir efektyvius veiksmus incidento atveju, pvz., uþtikrinti, kad vienu metu bûtø teikiama pagalba keleiviams ir iðsaugomi árodymai, o paslaugø teikimas atnaujinamas kuo greièiau. Aukðtesnës grandies vadovybës dalyvavimas visose ástaigose yra bûtinas.

1.2

Tokiu bendradarbiavimu turi būti siekiama pusiausvyros tarp konfidencialumo, kai jis reikalingas, ir keitimosi informacija tarp įstaigų, valstybių narių ir su visuomene, kai tai įmanoma. Tais atvejais, kai transporto paslaugas teikia privatus sektorius, jis turi visapusiškai dalyvauti saugumo strategijos srityse, pvz., kaip transporto paslaugų arba paslaugų, kurios teikiamos arti transporto mazgų (pvz., valymo paslaugos arba smulkūs prekiautojai ir (arba) kitos įmonės, turinčios patalpas geležinkelių stotyse), teikėjas.

1.3

Šį bendradarbiavimą taip pat privaloma plėtoti tarp valstybės narės regionų ir už ES sienų, kad paplistų geriausia praktika ir visos kompetentingos įstaigos — nuo avarijų likvidavimo tarnybų iki transporto valdžios — būtų iš karto informuojamos apie teroro išpuolį ir galėtų imtis tinkamų veiksmų.

1.4

Europos Sąjunga turėtų atkreipti dėmesį ne tik į ankstesnius išpuolius Europos Sąjungoje, ypač bombų sprogimus traukiniuose 2004 m. Madride, bet ir mokytis iš kitų pasaulio šalių, kuriose buvo teroro išpuolių, pvz., Niujorke, Tokijuje ir Maskvoje (1). Be to, reikėtų siekti pasinaudoti kitų sektorių patirtimi (pvz., palyginti oro linijų ir kelių transporto sektorių atsaką).

1.5

Pagrindiniai Europos bendradarbiavimo transporto saugumo srityje elementai jau egzistuoja, tačiau juos reikėtų tobulinti. Transporto operatoriai bendradarbiauja, pvz., per UITP (Tarptautinės viešojo transporto sąjungos) darbo grupę saugumo klausimais. Geležinkelio policijos pajėgos ir geležinkelio bendrovės bendradarbiauja per COLPOFER (Collaboration des services de police ferroviaire et de sécurité), kuris yra asocijuotas Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) organas (2). Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos, Italijos ir JK geležinkelio ir metro policijos pajėgos keičiasi informacija ir geriausia praktika bei ieško būdų bendradarbiauti per RAILPOL. Pirmininką ir sekretoriatą skiria Nyderlandų policija arba RAILPOL, kuris savo veiklai vykdyti gauna šiek tiek lėšų iš ES. Kai kurios kitos valstybės narės nori prisijungti prie šios grupės — šį procesą reikėtų skatinti.

2.1

Transporto ir avarijų likvidavimo tarnybos po paskutiniųjų išpuolių Londone buvo giriamos už gerai organizuotą atsaką. Atrodo, kad tai lėmė tinkamas mokymas ir nenumatytų atvejų planavimas įvairiose tarnybose. Siekiant veiksmingai naudoti žmogiškuosius išteklius, galėtų būti sudaromos specialistų grupės, įskaitant specialią transporto tinklų priežiūrą, arba transporto ar policijos personalo, specialiai parengto stebėti CCTV vaizdus, grupės.

2.2

Reguliarus transporto personalo mokymas, įskaitant pratybas, kuriose imituojami teroro išpuoliai ir kuriuose dalyvauja visos svarbiausios įstaigos, yra neįkainojamas, ypač šalinant tiesioginius išpuolio padarinius.

2.3

Nenumatytų atvejų planavimas gali apimti atkuriamąją veiklą po konkretaus incidento iki platesnės tęstinės veiklos. Šiuose planuose nurodytos situacijos gali būti nuolat imituojamos ir atnaujinamos, atsižvelgiant į naujausią išpuolių padarinių likvidavimo patirtį, pvz., problemas su įranga arba į pašalinius įvykius (pvz., trūkusios vandens trasos arba rimtos kelių eismo nelaimės). Kartu nenumatytų atvejų planuose turėtų būti atsižvelgta į pasienio aspektą, pvz., numatant aiškią atsakomybę išpuolio atveju sienos kirtimo punkte arba šalia jo arba suteikiant galimybę pasinaudoti specialistų pagalba toms valstybėms narėms, kurios galbūt tokių neturi.

2.4

Rizikos vertinimas yra esminė planavimo ir mokymo dalis. Jis apima pasaulinio masto grėsmių stebėjimą, nuolatinę praeities išpuolių analizę ir konkrečių išpuolių vertinimą (pvz., bagažo be savininko), nes to reikia siekiant sumažinti nereikalingus trukdymus.

2.5

Viešuoju transportu besinaudojantiems keleiviams ir aišku transportu besinaudojančioms įmonėms taip pat tenka svarbus vaidmuo. Tačiau jiems reikalinga aiški ir išsami informacija, pvz., kaip nesukelti panikos, ką daryti, jeigu pastebi įtartiną elgesį, ir ką daryti išpuolio atveju. Ši informacija glaustai turėtų būti pateikta pačioje transporto sistemoje, o dar išsamiau — atitinkamose interneto svetainėse. Be to, reikalinga strategija, kuri dar kartą įtikintų keleivius tinklo saugumu, pvz., matant personalą (policiją) arba rengiant reklamos kampanijas (3).

2.6

Tikslinga iðklausyti kursà dël galimo teroro aktø bei elgesio tokio akto iðpuolio metu mokyklose, kitose mokymo ástaigose, darbo kolektyvuose, áteikiant atmintines ir kitas vaizdines priemones didinant atsargumo ir maþinant galimos panikos pasekmes.

3.1

Stebėjimas per veiksmingas uždaros televizijos sistemas (CCTV) yra labai svarbus tiek atgrasinti nuo nusikaltimo, tiek ir jam atskleisti. Šioms sistemoms turi būti taikoma atitinkami standartai ir aiškūs veiklos reikalavimai, kurie leistų, pvz., parsisiųsdinti duomenis ir kartu toliau vykdyti priežiūros funkciją. Be to, stotyse arba aplink jas įsikūrusios bendrovės arba bendrovės, kurios yra transporto infrastruktūros dalis, gali turėti nuosavas CCTV sistemas. Tinkamai iš anksto informavus ir išmokius, šie ištekliai gali tapti papildomomis „akimis ir ausimis“,transporto sistemų aplinkos saugumui padidinti, turėdamos nedidelę papildomą įtaką normaliai bendrovių veiklai.

3.2

Atsparūs mobiliojo ryšio tinklai taip pat yra gyvybiškai svarbūs. Nors tam tikromis aplinkybėmis gali tekti atjungti mobiliuosius tinklus arba leisti jais naudotis tik avarijų likvidavimo tarnyboms, kitais atvejais likviduojant incidentus jiems tektų svarbus vaidmuo. Pvz., aptarnaujančiam transporto personalui tose vietose, kurios nukentėjo nuo išpuolio, gali prireikti mobiliųjų telefonų, kad galėtų bendrauti su kontrolės centru. Taip pat keleiviams gali prireikti kuo skubiau susisiekti su draugais arba giminėmis — išpuolio atveju tai galėtų sumažinti nerimą ir sumaištį.

4.1

Teikiant ar perkant viešojo transporto paslaugas bei infrastruktûrà, svarbu sutarties sàlygose iðsamiai numatyti ásipareigojimus dël saugumo. Taip pat reikëtø numatyti galimybæ pakeisti ðiuos ásipareigojimus, jeigu su saugumu susijusi padëtis pasikeistø.

4.2

Transporto valdžios institucijos ir įsikūrusieji transporto prieigose turėtų būti skatinami apsvarstyti esamų patalpų, pvz., transporto terminalų ir transporto priemonių, projektavimą, kad būtų sunkiau paslėpti bombas, palengvėtų evakuacija, sumažėtų aukų ir būtų padaryta mažiau žalos sprogimo arba kitokio pobūdžio teroro išpuolio atveju. Pvz., platus stiklo ir lengvų medžiagų naudojimas pastatuose, ypač ten, kur yra vykdoma veikla ir mažmeninė prekyba, negali būti laikomas tinkamu. Paaiškėjo, kad gero matomumo vietų sukūrimas ir slėptuvių panaikinimas buvo veiksmingas.

5.1

Priemonėms, skirtoms transporto tinklų saugumui gerinti, reikės papildomų išteklių. Dažnai šie ištekliai bus svarbūs ir (arba) ilgalaikiai, pvz., modernesnės informacinės technologijos, papildomos geležinkelio manevrinės stotys, didesnis autobusų skaičius, didesnis transporto personalas ir speciali priežiūra, daugiau mokymų ir platesnio masto informavimo kampanijų. Tokios iniciatyvos gali ir nebūti įtrauktos į ankstesnius investicijų planus, kurie visų pirma skirti transporto infrastruktūrai ir tinklams atnaujinti. Iš tiesų tikėtina, kad kai kuriais atvejais dabartiniai finansiniai procesai, skirti transporto investicijoms patvirtinti, netiks siekiant gauti finansavimą apsaugos priemonėms.

5.2

Nors valstybinio ir privataus sektorių transporto tinklų operatoriai ir kitos atitinkamos įstaigos privalo nuspręsti, koks atsakas joms geriausias, sutarus dėl prioritetų, būtina neatidėlioti įgyvendinimo dėl nesutarimo dėl finansavimo. Komisija, valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad šis esminis klausimas būtų tinkamai sprendžiamas.

5.3

Dėl to finansavimo klausimas turi būti sprendžiamas iš pradžių, kartu su kitais klausimais. Toliau turi būti dirbama, siekiant įvertinti galimas sąnaudas, tačiau tikėtina, kad dėl būtino atsako masto nebus įmanoma perkelti visų saugumo priemonių sąnaudų keleiviams, gerokai nesumažinus viešojo transporto patrauklumo. Tuomet, kai dėl įvairių politinių priežasčių (aplinkos, sveikatos, ekonominių) būtina skatinti žmones naudotis viešuoju transportu, pastebimo mokesčio už važiavimą didėjimo turi būti išvengta.

5.4

Vertindamos sąnaudas, valstybės narės ir valdžios institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kiek kainuotų nesiimti visų priemonių, siekiant sumažinti teroristų išpuolio grėsmę ir padarinius. Be tiesioginės žalos ir nuostolių atlyginimo, kuriuos lėmė koks nors išpuolis, į šias išlaidas gali būti įtrauktas ir prarastos pajamos dėl sumažėjusio turizmo, kelionių, investicijų ir kitos ekonominės veiklos per ilgą laiką.

5.5

Galimi padariniai gali gerokai iðaugti dël koordinuotø, galbût ir vienalaikiø iðpuoliø prieð pasirinktus labai svarbius vienos ar keliø infrastruktûrø objektus, kad sutrikdymas bûtø kuo didesnis ir (arba) bûtø kuo daugiau aukø ir panikos. Toliau pateiktoje lentelëje aiðkiai parodoma aprëptis ir svarba.

Finansiniai nuostoliai, kuriuos lëmë saugumo incidentai

5.6

Taèiau svarbu pabrëþti, kad transporto sistemø saugumo gerinimas gali bûti ir naudingas Priemonës, skirtos teroristams atgrasinti, taip pat atgraso ir kitus asmenis, ketinanèius ávykdyti vagystæ arba vandalizmo aktà, taip pat uþpuolimà. Geriau suprojektuoti ir stebimi transporto terminalai didina vartotojø ir keleiviø pasitikëjimà ir gali lemti didesná naudojimàsi vieðuoju transportu apskritai. Geresnis nenumatytø atvejø planavimas ir pratybos, skirtos treniruotis reaguoti á didelio masto incidentus, taip pat bus naudingos susiklosèius neteroristinio pobûdþio nepaprastajai padëèiai.

1.

RK ragina Komisiją ir visas valstybes nares transporto saugumo klausimui teikti didžiausią prioritetą. RK mano, kad visų lygių — ES, nacionalinio, regionų ir vietos — valdžios institucijos pagal savo atsakomybę privalo turėti integruotas ir suderintas strategijos kryptis, siekiant spręsti grėsmių saugumui klausimus ir švelninti kylančius incidentus.

2.

RK pabrėžia, kad nors saugumo strategijos kryptis privaloma rengti ar tobulinti, būtina leisti viešojo transporto sistemoms ir toliau veiksmingai veikti, atsižvelgiant į žalingas socialines, ekonomines pasekmes ir pasekmes aplinkai, jeigu taip nebūtų.

3.

RK ragina ES ir valstybes nares skatinti viešojo transporto operatorius ir visas atsakingas įstaigas plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp jų, remiantis esamais transporto operatorių ir transporto policijos pajėgų tinklais.

4.

RK mano, kad toks bendradarbiavimas galėtų sutelkti dėmesį į keitimosi informacija principų sukūrimą, siekiant kuo daugiau pateikti informacijos apie terorizmo grėsmes, suteikti galimybę vykdyti rizikos įvertinimą ir mokytis iš ankstesniųjų incidentų bei geriausios praktikos įvairiuose sektoriuose.

5.

RK sveikina avarijų likvidavimo tarnybas, transporto operatorius ir visuomenę už jų atsaką į paskutiniuosius teroristų išpuolius. RK pabrėžia, kad toks atsakas iš dalies buvo įmanomas dėl gero mokymo, nenumatytų atvejų planavimo ir keitimosi informacija, ir mano, kad kartu su geru projektavimu ir tinkamų informacijos technologijų naudojimu šie aspektai sudaro esminę bet kurios transporto strategijos dalį.

6.

RK ragina Komisiją ir valstybes nares operatorių ir keleivių labui imtis darbo kartu su mobiliojo ryšio tinklų tiekėjais ir transporto operatoriais, siekiant skatinti patikimesnių mobiliojo ryšio paslaugų vystymą rimtų incidentų atvejais. Be to, visi ES pasiūlymai dėl elektroninių ir telefonijos paslaugų duomenų saugojimo saugumo tikslais neturėtų silpninti esamų atitinkamų valstybių narių teisės aktų.

7.

Regionų komitetas primena ES ir valstybėms narėms, kad labai svarbu užtikrinti aukštą saugumo lygį krovinių ir keleivių vežimo keliais srityje ir priimti paminėtus pasiūlymus; ir pastebi, kad EESRK nori šią temą detaliau apsvarstyti nuomonėje, kuri šiuo metu yra ruošiama.

8.

RK mano, kad, atsižvelgiant į tikėtiną tolesnę teroro grėsmę, vargu ar įmanoma gerokai pagerinti transporto saugumo sistemas, jei nebus didelių papildomų išteklių. Dėl to RK ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka, siekiant užtikrinti, kad esminis saugumo pagerinimas nebūtų pavėluotas dėl finansinio planavimo trūkumo.