52005DC0008

Briuselis, 27.1.2005

KOM(2005) 8 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

2003–2005 m. BEPG antroji įgyvendinimo ataskaita(pateikta pagal EB sutarties 99 straipsnio 3 dalies nuostatas){SEC(2005)91}

Bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo pažangos antrasis įvertinimas... ...yra indėlis į 2005 m. pavasario ataskaitą | Kaip numatyta 2003–2005 m. bendrosiose ekonominės politikos gairėse (BEPG), šiame komunikate apžvelgiama ES vidutinės trukmės ekonominės politikos strategijos įgyvendinimo pažanga[1]. 2003 m. priimtose, o 2004 m.[2] atsižvelgiant į Sąjungos plėtrą atnaujintose gairėse dėmesys sutelkiamas į ekonominės politikos indėlį į Lisabonos strategiją, tiek siekiant patikimos makroekonominės politikos, tiek vykdant ryžtingą ekonomikos reformą. Šiame komunikate apibendrinami pagrindiniai duomenys iš BEPG įgyvendinimo ataskaitos, kuriuos Komisijos tarnybos pateikė rengdamos Įgyvendinimo paketą, taip pat pateikiamas Bendrojo pranešimo apie užimtumą projektas ir Vidaus rinkos strategijos įgyvendinimo ataskaita. Įgyvendinimo pakete pateikiama Komisijos 2005 m. pavasario ataskaitai ir Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio peržiūrai svarbi bendra informacija. |

Pasikeitimas: dėmesys politikos priemonėms | Palyginti su praėjusiais metais[3] atliktu preliminariu įvertinimu, šioje įgyvendinimo ataskaitoje atliekamas nuodugnesnis vertinimas, siekiant nustatyti, ar pažanga akivaizdi, ar jos trūksta. Taigi iš dalies dėmesys sutelkiamas nebe į politikos tikslus, o į politikos priemones. Tačiau atliekant vertinimą tinkamai atsižvelgiama į tai, jog laikas, per kurį įstojusios naujosios valstybės narės turėjo pradėti laikytis šių gairių, buvo ribotas. |

Nedidelis ekonomikos atsigavimas ir sumažėjusi vidaus paklausa | Netrukus po 2003–2005 m. BEPG priėmimo, per 2003 m. antrąjį pusmetį ūkio padėtis pradėjo keistis. Atsigavimas tęsėsi ir 2004 m., prie kurio prisidėjo palankios pasaulinės ekonomikos sąlygos. Visgi ekonomikos atsigavimas yra gana nedidelis, jį dar turėtų sustiprinti didėjanti vidaus paklausa, tačiau 2004 m. numatomas augimas ES tesiekia 2,5 proc. (ir apie 2 proc. euro zonoje). Padėtis šiek tiek pagerėjo darbo rinkoje, kur dėl nedidelių darbo užmokesčio pokyčių užimtumas 2004 m. padidėjo iki 0,4 procento. Numatoma, kad infliacija, palyginti su 2003 m., padidės nedaug – iki 2,2 proc. tiek ES-25, tiek euro zonoje, nepaisant energijos kainų pokyčių, kuriuos euro zonoje sušvelnino didėjanti euro vertė. |

Makroekonominė politika buvo pritaikoma prie aplinkybių Išliekantis biudžeto deficitas | Kai vis dar nėra aišku, ar ekonomikos atsigavimas bus stiprus ir ar energijos kainos kils, makroekonominė politika 2004 m. ir toliau buvo pritaikoma prie esamų aplinkybių. ECB laikėsi savo pagrindinės politikos – ir toliau nekeisti palūkanų normų. Kai kurie Sąjungos centriniai bankai savo palūkanų normas pakėlė, kad sumažintų infliacijos spaudimą. Apskritai 2004 m. ES-15 fiskalinė politika 2004 m. daugiausiai išliko neutrali – tą rodo tik minimalūs savo nuožiūra taikomo komponento pakeitimai, tuo tarpu savaiminiai stabilizatoriai buvo naudojami laisvai, kad būtų paremta ekonominė veikla. Kai kuriose naujosiose valstybėse narėse viešųjų finansų konsolidavimas prisidėjo prie pagal aplinkybes labiau pritaikomos pinigų politikos, nei būtų buvę kitu atveju. 2004 m. kelių valstybių narių, kuriose 2003 m. buvo užfiksuotas didelis biudžeto deficitas, pažanga užtikrinant patikimą biudžeto būklę buvo nedidelė. Todėl esant vis dar nedideliam potencialiam augimui 2004 m., euro zonoje vidutinis nominalus deficitas padidėjo iki beveik 3 proc. BVP, o visoje ES išliko beveik nepakitęs. Tačiau skirtingose valstybėse narėse padėtis labai skiriasi: blankūs kai kurių valstybių rezultatai skiriasi nuo kelių kitų valstybių narių, pasiekusių arba išsaugojusių beveik subalansuotą biudžetą arba biudžeto perteklių 2003 m. arba 2004 m. (Belgija, Danija, Estija, Ispanija, Airija, Liuksemburgas, Suomija ir Švedija). |

2004 m. beveik trečdalio valstybių narių deficitas viršijo 3 % BVP | Nominalus biudžeto balansas mažėjo daugiau kaip pusėje valstybių narių: perteklius tapo neigiamas keturiose valstybėse narėse, o deficitas padidėjo dar dešimtyje, ypač Graikijoje ir Lenkijoje. Remiantis Komisijos 2004 m. rudens ekonominėmis prognozėmis, numatoma, kad 2004 m. devyniose valstybėse narėse deficitas pastebimai perkops 3 proc. BVP. Tai atspindi pradinę biudžeto būklę keliose naujosiose valstybėse narėse – tebesitęsiantį pereinamąjį procesą ir skirtingus fiskalinės politikos iššūkius. Perviršinis deficitas Portugalijoje buvo nustatytas dar 2002 m., Vokietijoje ir Prancūzijoje – 2003 m., o dar aštuoniose šalyse perviršinio biudžeto deficito būklė buvo nustatyta 2004 metais: Graikijoje ir Nyderlanduose, o po stojimo Čekijoje, Kipre, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Nors 2004 m. Portugalijoje perviršinio deficito jau nebuvo, o 2004 m. Nyderlanduose deficitas buvo kiek mažesnis negu 3 proc. BVP, tačiau (iš buvusių ES-15 valstybių narių) Vokietija, Prancūzija, o labiausiai Graikija, vis dar kovoja su dideliu deficitu. Išskyrus Graikiją ir Vengriją, kitose šalyse pagal perviršinio deficito procedūrą (PDP) vykdomas fiskalinis konsolidavimas. |

Išlaikytas darbo rinkos reformų tempas | 2004 m. buvo išlaikytas darbo rinkos reformų tempas, kurį visų pirma rodo neseniai Vokietijos priimtos priemonės bei akivaizdi Danijos, Nyderlandų, Airijos ir Austrijos pažanga (taip pat žr. 2004–2005 m. bendrojo pranešimo apie užimtumą projektą). Bendra vyraujanti tendencija – dauguma priemonių yra mokesčių mažinimo priemonės, mokymosi visą gyvenimą strategijos arba aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, o mažiau iniciatyvų (arba ne tokių išsamių pasiūlymų) yra susiję su išmokų sistemomis, derybomis dėl darbo užmokesčio ir darbo apsaugos teisės aktais. |

Paskatų dirbti stiprinimo priemonės ir toliau siejamos su mokesčių reformomis | Kelios valstybės narės patvirtino mokesčių reformas, kad padidintų paskatas patekti į darbo rinką arba joje pasilikti, o kai kurios valstybės narės (pvz., Čekija, Danija, Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai) taip pat sumažino bedarbio pašalpų mokėjimo trukmę arba (ir) sugriežtino teisę į jas ir darbo paieškos kriterijus. |

Tik kelios valstybės narės ėmėsi prisitaikymo stiprinimo priemonių | Darbo rinkos turi tapti lankstesnės, bet tuo pačiu užtikrinti tinkamą darbuotojų apsaugą. 2004 m. tik kelios valstybės narės ėmėsi priemonių, kuriomis stiprinami darbo organizavimo sistemos gebėjimai prisitaikyti prie atitinkamų sąlygų. Pavyzdžiui, Vokietijoje mažoms įmonėms taikomi darbo apsaugos įstatymai buvo sušvelninti, terminuotos sutarties laikotarpis buvo prailgintas, o tendencija mažinti darbo laiką tam tikrose šakose ėmė duoti priešingų rezultatų. Prancūzija iš dalies pakeitė atleidimą iš darbo reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau nei viena kita valstybė narė nesprendė kartais pernelyg griežtų nuolatinio darbo sutartis reglamentuojančių darbo apsaugos teisės aktų klausimo arba darbo rinkos segmentacijos problemos skirtingų rūšių sutartyse. Nors reformos Italijoje buvo pradėtos tam, kad būtų palaikomas darbo jėgos aktyvumo didinimas, išaugusi darbo sutarčių įvairovė gali dar padidinti jau dabar akivaizdžią darbo rinkos segmentaciją |

Dauguma valstybių narių ir toliau skatino profesinį mobilumą per mokymosi visą gyvenimą strategijas ir aktyvios darbo rinkos programas. Regioninio mobilumo klausimą kai kurios valstybės narės sprendė didindamos mokesčių ar išmokų sistemose numatomas paskatas arba, kaip Ispanija, mažindamos suvaržymus apsirūpinimo būstu rinkoje. |

Akivaizdu, jog pažanga nepakankama, kad būtų pasiekti visi 2005–2010 m. nustatyti užimtumo tikslai | Nepaisant neseniai pasiektos pažangos, vis mažiau tikėtina, kad Sąjunga pasieks Lisabonos ir Stokholmo užimtumo tikslus (galbūt išskyrus siekiamą moterų užimtumo lygį), nebent visos valstybės narės sparčiai vykdytų tolesnes visapuses reformas. Tvarus ekonomikos dinamikos augimas taip pat skatins tolesnį užimtumo augimą. |

Nepalankūs našumo augimo pokyčiai | Reformos didinant našumą ES yra taip pat svarbios, kaip ir darbo rinkos reformos. Nuo šio amžiaus pradžios keliose valstybėse narėse ir toliau lėtėjo valandinis darbo našumo augimas, o 2003 m. jis tapo neigiamas Italijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje. Iš dalies tai gali būti susiję su mažesniu investicijų lygiu vienam darbuotojui, nes paskutinio dešimtmečio antroje pusėje buvo sukurta daugiau darbo vietų. Tačiau tuo galima paaiškinti tik mažą stebimo našumo mažėjimo dalį. Svarbesnis yra technologijos pažangos tempo sulėtėjimas dėl lėto persiorientavimo į didelio našumo augimo sektorius, santykinai mažos ES IKT gamybos pramonės ir šios pramonės akivaizdžiai per lėtų žingsnių pasinaudojant IKT teikiamomis galimybėmis padidinti našumą daugelyje IKT naudojančių pramonės šakų. |

Vidaus rikos integracijos tempas sulėtėjo... | Norint padidinti našumo lygį, reikia įgyvendinti ryžtingas ir visapuses reformas, kad būtų galima pasinaudoti visa ekonominės integracijos teikiama nauda. Tačiau, kaip jau pastebėta pirmojoje 2003–2005 m. BEPG įgyvendinimo ataskaitoje, duomenų esama įvairių. Keli rodikliai (ES vidaus prekyba, kainų konvergencija) rodo, kad vidaus rinkos integracijos tempas sulėtėjo iš dalies dėl lėtesnės ekonominės veiklos. Atsiliekama į nacionalinę teisę perkelti vidaus rinkos direktyvas, ir tik Ispanija ir Lietuva sugebėjo sumažinti neperkeltų direktyvų procentą, kuris šiose šalyse yra mažesnis nei sutartas 1,5 procento. Susirūpinimą taip pat kelia didelis pažeidimų skaičius Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Viešųjų pirkimų srityje ir toliau auga viešųjų konkursinių projektų vertė, nors vis dar sudaro tik 16 proc. visos viešųjų pirkimų vertės. |

..tuo tarpu liberalizuojant tinklų pramonės šakas, pasiekta pažangos, o konkurencijos politika tapo efektyvesnė | Konkurencijos skatinimas tinklų pramonės šakose išlieka nuolatiniu tikslu. 2004 m. buvo imtasi tolesnių priemonių liberalizuojant tinklų pramonės šakas, bet kaip rodo vis dar labai didelė šiuo metu veikiančių subjektų užimama rinkos dalis, veiksminga konkurencija buvo užtikrinama ne visada. Įgyvendinus naują reguliavimo sistemą, daugumoje rinkų stiprėja elektroninio ryšio paslaugų sektoriaus konkurencija, kuri vis naudingesnė vartotojams. Aštuonios valstybės narės ir toliau siekė visiškai liberalizuoti energijos rinką (Belgija, Danija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Portugalija). Daugelyje naujų valstybių narių konkurencija tinklų rinkose taip pat didėja, nes jų ekonomikos atsivėrė tarptautinei konkurencijai. Konkurencijos politikos veiksmingumą sustiprino Komisijos konkurencijos (angl. anti-trust) ir susijungimų režimų atnaujinimas, taip pat nors ir nedidelės, bet stiprėjančios Komisijos tyrimo galios. Vykstant šiems pasikeitimams, kurie suteikė daugiau atsakomybės nacionalinėms konkurencijos institucijoms, valstybės narės (ypač Airija, Nyderlandai, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) ėmėsi sveikintinų priemonių apsirūpindamos papildomais ištekliais. |

Integruojant finansų rinką pasiekta pažanga | 2004 m. buvo žengti svarbūs žingsniai nustatant atitinkamą reguliavimo sistemą, kad kapitalo rinkos būtų efektyvesnės, o finansinė integracija ES – didesnė. Po rizikos kapitalo veiksmų plano (RCAP) įgyvendinimo etapo supirkimo rinkos tapo gerai išvystytos, bet rizikos kapitalo investicijos, tenkančios ankstesnės pakopos bendrovėms, išlieka nedidelės. Kadangi baigiasi Finansinių paslaugų veiksmų plano (FSAP) teisėkūros etapas, dėmesį imta skirti priimtų priemonių perkėlimui į nacionalinę teisę. Direktyvų perkėlimo santykinė dalis labai skiriasi priklausomai nuo direktyvų ir valstybių narių, nors ir atrodytų, kad 2004 m. jų perkelta pakankamai. |

2004 m. gegužės mėn. Komisijai paskelbus Komunikatą dėl tarpuskaitos (kliringo) ir atsiskaitymo ir Tarpuskaitos ir atsiskaitymo patariamosios ir stebėsenos ekspertų grupės sukūrimo, šiek tiek pažangos pasiekta kuriant integruotą, saugią ir veiksmingą poprekybinę aplinką ES vertybinių popierių rinkose. Priėmus atitinkamas ES ir vidaus iniciatyvas, taip pat pasiekta pažangos stiprinant įmonių valdymą. Atsižvelgdamos į rinkos pokyčius, valstybės narės ir toliau gerino savo tarpšakinius priežiūros planus ir reikšmingų priemonių buvo imtasi gerinant tarpšakinį bendradarbiavimą. |

Pagerėjusi verslo aplinka | Verslo sąlygos gerėja, nors verslininkystė vis dar mažiau dinamiška nei JAV. Vyriausybės deda pastangas, kad būtų sumažintas laikas ir sąnaudos, kurių reikia bendrovei įkurti, ir kad paslaugos būtų teikiamos internetu (pvz., Belgijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje). Europos lygmeniu taip pat skiriamas didesnis dėmesys reguliavimo reformai. Valstybėse narėse įgyvendinamos priemonės, kuriomis ketinama mažinti atitikimo įmonių pelno mokesčių reikalavimams (kurie gali būti labai dideli MVĮ) išlaidas. Be to, buvo imtasi priemonių įmonių pelno mokesčio bazei išplėsti, o tai gali padidinti mokesčių tarifų mažinimo apimtis. |

Tik laipsniška pažanga siekiant žinių ekonomikos... ...mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos Lisabonos tikslams atsidūrus pavojuje | Nepaisant skirtingų priemonių, kurių imtasi spartinant perėjimą prie žinių ekonomikos, pažanga nebuvo greita. ES mokslinių tyrimų ir naujovių sritis (moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla) ir toliau labai atsilieka nuo JAV. Paskutinis ciklinis verslo investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) sulėtėjimas trukdė žinių ir technologijų sklaidai, kuri yra ypač svarbi naujoms valstybėms narėms. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos išlaidos padidėjo tik nežymiai – iki 2 proc. BVP 2002 m., dėl to be didelių iniciatyvų faktiškai neįmanoma iki 2010 m. pasiekti užsibrėžto tikslo – investicijoms į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą skirti 3 proc. BVP (iš kurių du trečdalius finansuotų privatus sektorius). Kai kurių valstybių narių (Švedijos ir Suomijos) mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos santykinė dalis yra didelė, tuo tarpu kitose (Graikijoje, Airijoje ir Nyderlanduose) ši dalis mažėjo nuo 1999 metų. Beveik visos valstybės narės patvirtino nacionalinį tikslą didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir vis didesnis jų skaičius netiesiogiai remia verslo sektoriaus vykdomus mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą per mokestines paskatas. Naujosios valstybės narės turėtų pasinaudoti žinių perdavimu per tiesiogines užsienio investicijas (TUI). Toks perdavimas šioms valstybėms narėms yra labai svarbus tam, kad jos pasivytų senąsias valstybes nares ir padidintų savo specializaciją aukštesnės pridėtinės vertės veiklos srityse. Viešosios investicijos į žmogiškuosius išteklius šiek tiek padidėjo, bet labai skyrėsi visose valstybėse narėse. Nepaisant vilčių teikiančios pažangos, reikės tolesnių pastangų, kad būtų pasiekti 2010 m. tikslai dėl suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą ir mokyklą anksti palikusių vaikų. Mažai pažangos pasiekta didinant 22 metų amžiaus žmonių, gavusių aukštesnį vidurinį mokymą, dalį. Apibendrinant galima teigti, jog valstybėms narėms dedant pastangas reformuoti mokslinių tyrimų, naujovių, švietimo ir mokymo sistemas, išlieka pavojus, kad dabartinis reformos tempas neleis Sąjungai pasiekti Lisabonoje ir Barselonoje užsibrėžtų žinių ekonomikos tikslų. Apskritai bendros viešosios investicijos (BVP procentas), kurios nuo aštuntojo dešimtmečio vis mažėjo, 2000–2004 m. stabilizavosi ties 2,5 proc. BVP. Europos augimo iniciatyvoje pabrėžiamas viešųjų investicijų į pagrindinę transporto infrastruktūrą vaidmuo stiprinant vidaus rinkos dinamiką. Buvo nustatytas artimiausių įgyvendintinų priemonių sąrašas, kuris dabar yra sudėtinė 2004 m. balandžio mėn. Sąjungos patvirtintų TEN prioritetų dalis. Be to, iš ES biudžeto ženkliai finansuojamos investicijos, pvz., į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą be švietimą, siekiant prisidėti prie našumo ir užimtumo didinimo. |

Daugumoje valstybių narių dar neužtikrintas ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas | Be to, kad pasiektas didesnis užimtumo lygis ir potencialaus augimo tempas, politikos strategijos, dėl kurių susitarta, sprendžiant visuomenės senėjimo daromą poveikį ekonomikai ir biudžetui taip pat priklauso nuo skolos dydžio mažinimo ir pensijų sistemų reformos. Per pastaruosius metus nebuvo pasieka jokios apčiuopiamos pažangos mažinant valstybės skolą, kuri 2004 m. išliko didesnė negu 60 proc. BVP pamatinė vertė tiek visoje ES, tiek ir euro zonoje. Ir toliau išliekančią didelę skolą lėmė tai, kad kelios valstybės narės neteikia pirmenybės biudžeto konsolidavimui ir silpno ekonominio augimo aplinkai. Po esminių pensijų reformų 2003 m. (ypač Prancūzijoje ir Austrijoje) 2004 m. buvo imtasi svarbių priemonių, pvz., Italijoje ir Slovakijoje, tuo tarpu kitų šalių priemonės buvo ribotos (pvz., Latvija padidino minimalų pensinį amžių, o Portugalija įvedė baudas anksčiau į pensiją išeinantiems valstybės tarnautojams), o kartais jomis buvo siekiama sušvelninti ankstesnių reformų padarinius. Analizė parodo, kad nepaisant pastarųjų pastangų užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, šis klausimas išlieka svarbia problema daugelyje valstybių narių, ypač Belgijoje, Kipre, Čekijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje. |

Socialinei darnai trukdo darbo rinkos būklė | 2004 m. pažanga gerinant socialinę darną išliko ribota. Visų svarbiausia, santykinai silpnos darbo rinkos rezultatai ir lėtas ekonomikos augimas 2003–2004 m. ir toliau stabdo bendrą pažangą, nes užimtumas vaidina pagrindinį vaidmenį padedant žmonėms išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties. Priemonėmis, kurių neseniai ėmėsi Slovakija, Vengrija, Čekija, Slovėnija ir Estija, siekiama modernizuoti mokesčių ir išmokų sistemas arba palengvinti užimtumo galimybes pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Todėl svarbu didinti abipusiai stiprinantį ekonominį augimą, užimtumą bei ekonominę ir socialinę sanglaudą remiančios politikos poveikį. |

Pasiekta didesnė pažanga įgyvendinant priemones aplinkos darnai gerinti | Palyginti su 2003 m., didesnė pažanga pasiekta 2004 m. imantis priemonių aplinkos darnai gerinti. Klimato kaitos srityje 2004 m. baigta rengtis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų sistemai Bendrijoje, taigi sistema pradės veikti 2005 m. sausio 1 d. Tačiau kai kurios valstybės narės dar laiku nepranešė apie užbaigtus nacionalinius veiksmų planus dėl emisijos kvotų ir dėl to negalėjo dalyvauti sistemoje nuo pat pradžių. Tai, kad Rusija ratifikavo Kioto protokolą, reiškia, kad jis įsigalios nuo 2005 m., didindamas spaudimą įgyvendinti veiksmingą politiką, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija būtų sumažinta. Iki šiol šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebuvo pakankamai sumažintas, kad ES-15 atsidurtų finišo tiesiojoje siekdamos atitikti Kiote prisiimtus įsipareigojimus. Kelios valstybės narės ėmėsi rinkos priemonių skatindamos energijos efektyvumą (pvz., Belgija ir Italija) arba remdamos alternatyvaus kuro naudojimą (pvz., Prancūzija, Austrija, Švedija ir Jungtinė Karalystė), tačiau kitos, sumažindamos kuro mokesčius, sumažino galimybes daryti poveikį aukštesnėmis energijos kainomis. Transporto sektoriuje kelios valstybės narės (pvz., Belgija, Kipras ir Austrija) prisijungė prie grupės tų šalių, kurios pritaikė savo transporto priemonių mokesčių sistemas taip, kad būtų atsižvelgiama į anglies dvideginio ir (arba) kietųjų dalelių išmetimą. Be to, Austrijoje įsigaliojo, o Vokietijoje galiausiai buvo patvirtinti kelių mokesčiai sunkiasvorėms transporto priemonėms – tai naudinga siekiant geresnės tarprūšinės pusiausvyros. Siekdamos pažangos gaminant elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, keturios šalys dėjo daug pastangų taikydamos nemokamus tarifus (Danija, Vokietija ir Ispanija) ir neapmokestindamos atsinaujinančių energijos šaltinių (Suomija). Pastangos didinant bendrą energijos pasiūlos ir paklausos grandinės efektyvumą turėtų būti dedamos siekiant sumažinti Europos energetinį priklausomumą, užtikrinti priimtinas kainas visiems galutiniams vartotojams (tiek pramonės, tiek namų ūkių) bei atitikti visus tarptautinius įsipareigojimus pagal Kioto protokolą. |

Nevienoda pažanga euro zonoje, kur biudžeto politika ir toliau nuvilia... ...bet kur ekonomikos valdymui bus naudos dėl Euro grupės 2 metus trunkančio pirmininkavimo | Įgyvendinant euro zonos gaires pasiekta nevienodos pažangos. Nors įvairios makroekonominės politikos priemonės ir toliau rėmė augimą, o po augimą remiančios monetarinės pozicijos sekė neutrali fiskalinė pozicija, tai, kad reikia tolesnių ir visapusiškesnių ekonomikos reformų, parodo vangus ir pavėluotas atsigavimas, palyginti su kitomis pramoninėmis ekonomikomis. Vis dar reikia tolesnių reformų, kurios mažintų struktūrinį nelankstumą, ir pasiekti pakankamas biudžeto savaiminio stabilizavimo ribas, kad būtų sustiprinti gebėjimai prisitaikyti prie šokų. Didelį susirūpinimą šia prasme kelia tai, kad nepasiekta reikšmingos pažangos konsoliduojant biudžetą nei vienoje iš septynių valstybių narių, kurios 2003 m. nebuvo pasiekusios beveik subalansuoto biudžeto arba biudžeto pertekliaus. Nors cikliškai subalansuoto biudžeto deficito būklės pagerėjimas buvo nustatytas Prancūzijoje ir Nyderlanduose, būklė ir toliau blogėjo Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Austrijoje. Vis dėlto euro zonoje jau antrus metus iš eilės mažėjo infliacijos diferencialai. 2004 m. sprendimas nuo 2005 m. įgyvendinti dvejų metų pirmininkavimo euro grupėje sistemą bus naudingas, ir euro zonos atstovai nuolatos dalyvaus tarptautiniuose susitikimuose. Tai galima vertinti kaip svarbų pirmą žingsnį stiprinant euro zonos atstovų balsą pasaulyje. |

Apskritai pažanga įgyvendinant 2003–2005 m. BEPG buvo tokia nedidelė, kad lieka daug ką padaryti | Apibendrinant galima pateikti bendrą šios 2003–2005 m. antrosios įgyvendinimo ataskaitos išvadą, kad pažanga ir toliau išlieka nevienoda. Vienų valstybių narių pažanga didesnė nei kitų. Pavyzdžiui, įgyvendindamos pateiktas rekomendacijas santykinai gerų tolesnių priemonių ėmėsi Belgija, Danija, Airija, Nyderlandai, Suomija ir Jungtinė Karalystė, tuo tarpu kelių valstybių narių pasiekta pažanga buvo nedidelė. Įvertinus rekomendacijų naujoms valstybėms narėms, kurios buvo pateiktos vos prieš pusmetį, įgyvendinimą nurodoma, kad nepaisant skirtingo tempo, procesas vyksta teisinga kryptimi, ypač Kipre ir Slovakijoje. Kita vertus, kai dėmesys sutelkiamas į pokyčius kiekviename sektoriuje, santykinai gera pažanga buvo pasiekta gerinant bendras verslo sąlygas, stiprinant konkurencijos politikos efektyvumą ir gerinant aplinkos darną. Darbo rinkos reformų, kurios buvo stiprinamos 2003 m., tempas buvo išlaikytas. Tačiau pasiekta nedaug pažangos pereinant prie žinių ekonomikos, ir čia atotrūkis tarp ES ir JAV išlieka didelis. Panašu, kad vidaus rinkos integracijos tempas sulėtėjo, o šiek tiek pažangos pastebėta tik perkeliant vidaus rinkos direktyvas į nacionalinę teisę, bet pažeidimų skaičius vis dar didelis. Be to, nedaug pažangos pasiekė kelios valstybės narės siekdamos patikimos biudžeto būklės ir (arba) susirūpinimą kelia perviršinio deficito koregavimas. Nors tam tikros pažangos pasiekta gerinant fiskalinį tvarumą ir, inter alia, kai kuriose valstybėse narėse vykdant pensijų reformas, skolos santykiai išlieka dideli, o 14 valstybių narių 2004 m. dar neužtikrino ilgalaikio tvarumo. Apibendrinant galima pasakyti, kad bendras reformų tempas 2004 m. liko nepasikeitęs. Akivaizdu, kad esant dabartiniam reformų tempui, visiškas 2003–2005 m. BEPG įgyvendinimas nebus užtikrintas, o tai pasunkins Lisabonos tikslų įgyvendinimą. |

[1] 2003 m. birželio 26 d. Tarybos rekomendacija dėl valstybėms narėms ir Bendrijai skirtų bendrųjų ekonominės politikos gairių (2003–2005 m.), 2003/555/EB, paskelbta Oficialiajame leidinyje (L 195/1, 2003 m. rugpjūčio 1 d.).

[2] 2004 m. liepos 5 d. Tarybos rekomendacija dėl 2004 m. bendrųjų ekonominės politikos gairių 2003–2005 m. laikotarpiu atnaujinimo.

[3] Komisijos komunikatas „Pirmoji 2003–2005 m. bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo ataskaita“, KOM(2004) 20 galutinis, priimtas 2004 m. sausio 21 d.