23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/45

1.1.

EESRK pritaria pasiūlymui priimti reglamentą, kuriuo nustatomas teisinis perkamosios galios paritetų (PGP) pagrindas. Šis reglamentas turėtų sudaryti galimybę pagerinti skaidrumą, reguliarumą ir viso perkamosios galios paritetų rengimo proceso kokybę tiek Bendrijos, tiek valstybių lygiu.

1.2

Kadangi šiame pasiūlyme priimti reglamentą svarstomas klausimas yra labai svarbus ir būtina nustatyti privalomas taisykles, kurios apibrėžtų Komisijos ir valstybių narių įgaliojimus bei nustatytų vienodą skaičiavimo ir duomenų perdavimo pagrindą PGP srityje, Komitetas rekomenduoja kuo greičiau patvirtinti reglamento projektą.

1.3

Tačiau EESRK pažymi, kad dėl didelių sąnaudų Komisija (Eurostatas) skaičiuoja PGP pagal šalis, o ne pagal regionus (1). Vis dėlto šie skaičiavimai be kita ko naudojami regionų ekonominiams laimėjimams įvertinti. Dabartiniai duomenys akivaizdžiai parodo, kad valstybėse narėse yra prekių ir paslaugų kainų regioninių skirtumų, kartais net labai didelių. Net jeigu bazinę informaciją renkantys statistikos institutai ir taiko erdvinio koregavimo koeficientus, svarbiausia, kad tie koeficientai būtų priderinti ir kad būtų išvengta iškraipymų skaičiuojant PGP. Todėl rekomenduojama, kad valstybės narės padarytų viską, ką gali ekonominiu ir techniniu požiūriu, kad erdvinio koregavimo koeficientai kaip galima tiksliau atspindėtų geografinius skirtumus kainų srityje.

1.4.

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių manoma, kad minimalus šešerių metų terminas erdvinio koregavimo koeficientams peržiūrėti yra pernelyg ilgas, todėl patariama jį sumažinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad reglamento projekte numatytas minimalus pagrindinės informacijos teikimo dažnumas (2), jei įmanoma, reikėtų nustatyti, kad informacija apie kainas būtų teikiama kas dveji metai (3) (projekte nustatytas minimalus dažnumas — kas treji metai).

1.5

Apskritai reikėtų pabrėžti, kad būtina sutelkti pastangas ES statistikos sistemos veiksmingumui padidinti kalbant tiek apie jos aprūpinimą technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais, tiek apie Eurostato ir nacionalinių statistikos institucijų, turinčių didelės įtakos apskaičiuojant PGP, veiksmų derinimą.

2.1

Devintojo dešimtmečio pradžioje buvo sudaryta Eurostato ir EBPO PGP programa, kad, remiantis pastovia ir reguliaria sistema, būtų galima palyginti Europos Sąjungos valstybių narių ir EBPO (4) bendrąjį vidaus produktą. Taigi PGP yra valiutų perskaičiavimo kursai, kuriais nacionalinėmis valiutomis išreikšti ekonominiai rodikliai perskaičiuojami bendra dirbtine valiuta, vadinama perkamosios galios standartu (PGS), kuri išlygina skirtingų nacionalinių valiutų perkamąją galią.

2.2

Suvestiniai ekonominiai apimties rodikliai, išreikšti PGS, gaunami jų pradinę vertę nacionalinės valiutos vienetais padalinus iš atitinkamų PGP. Tokiu būdu, šalių BVP, išreikšti PGS, kaip perskaičiavimo koeficientus naudojant PGP, atspindi gryną apimties palyginimą, kadangi kainų lygio komponentas yra pašalinamas.

2.3

Kitaip tariant, PGP yra tiek kainų defliatoriai, tiek valiutų konverteriai. Euro zonos valstybėse narėse įvedus eurą, pirmą kartą kainas galima lyginti tiesiogiai šalyse, kurių perkamoji galia skiriasi, priklausomai nuo nacionalinių kainų lygių. Kitaip tariant, ne euro zonos šalims PGP yra valiutų konverteriai ir pašalina skirtingų kainų lygių poveikį, tuo tarpu euro zonos šalims jie atlieka tik pastarąją, kainų defliatoriaus, funkciją.

2.4

PGP yra apskaičiuojami remiantis Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatoriumi (COICOP (5)) pasirinktų palyginamų prekių ir paslaugų krepšelio kainų santykiu ir produktų klasifikatoriumi pagal veiklos rūšį (CPA). Darbai lauko sąlygomis atliekami viename ar daugelyje ekonominės teritorijos miestų (paprastai tik valstybių narių sostinėse). Dauguma valstybių narių taiko erdvinio koregavimo koeficientus, kad būtų atsižvelgta į regionų skirtumus. Tačiau kai kurios valstybės narės naudoja duomenis tik apie sostinę, manydamos, kad dėl nedidelio geografinio ploto nėra regionų skirtumų.

3.1

BVP parodo visos ūkio subjektų veiklos tam tikroje ekonominėje teritorijoje ir per tam tikrą laikotarpį, paprastai vienerius metus, rezultatus. BVP apskaičiuojamas pagal nacionalinių sąskaitų sistemą, kuri ES yra 1995 m. Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistema (ESS 95). Jis gali būti matuojamas gamybos, išlaidų ir pajamų atžvilgiu. PGP apskaičiavimui ypač svarbus yra išlaidų matas, kadangi jis parodo, kokiu mastu šalies ekonomikos pagamintos (arba importuotos) prekės ir paslaugos naudojamos privačiam vartojimui, viešam vartojimui, kapitalo formavimui arba eksportui.

3.2

Todėl siekiant realiai palyginti apimtis, labai svarbu naudoti perskaičiavimo koeficientus (erdvinius defliatorius), kurie atspindi kainų lygio skirtumus tarp šalių. Tam negalima naudoti valiutų kursų, kadangi paprastai jie atspindi kitus elementus, o ne vien tik kainų skirtumus.

3.3

PGP įvairių šalių valiutoms buvo specialiai parengti, kad būtų galima juos naudoti kaip erdvinio perskaičiavimo koeficientus.

4.1

Iš pradžių pagrindiniai PGP naudotojai buvo šios tarptautinės organizacijos: Eurostatas, TVF, EBPO, Pasaulio bankas ir Jungtinės Tautos. Tačiau laikui bėgant PGP statistikos duomenų naudojimas smarkiai išaugo. Šiuo metu yra daug naudotojų: vyriausybinės agentūros, universitetai, mokslinių tyrimų institutai, valstybinės ir privačios įmonės. Bankai naudojasi PGP duomenimis ekonominėms analizėms atlikti ir valiutų keitimo kursams sekti, o privatūs asmenys ir jų darbdaviai — atlyginimui vykstant iš vienos šalies į kitą apskaičiuoti.

PGP duomenys gali būti naudojami ir nacionalinėse kolektyvinėse derybose dėl darbo užmokesčio.

4.2

PGP yra pagrindiniai ekonominiai ir politiniai rodikliai ES tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Viena vertus, taisyklės nustato, kad jie turi būti naudojami struktūriniams fondams (6). Kita vertus, tai privalomas orientyras Sanglaudos fondui (7). Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pirmuoju atveju (struktūrinių fondų) skaičiavimai atliekami remiantis bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui, o antruoju atveju (Sanglaudos fondo) remiamasi bendruoju nacionaliniu produktu (BNP) vienam gyventojui. Reglamento projekte, apie kurį kalbama šioje nuomonėje, atsižvelgiama tik į BVP (8).

4.3

Be to, PGP taip pat naudojami apskaičiuojant koregavimo koeficientus, taikytinus Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimui ir pensijoms (9).

5.1

Pasiūlymu priimti šį reglamentą siekiama užpildyti teisės spragą, nustatant teisinę PGP apskaičiavimo sistemą. Taigi taip norima sustiprinti skaidrumą ir valstybių narių teikiamų duomenų, nustatant Bendrijos taisykles dėl informacijos teikimo, kokybę (1 str.). Todėl būtų siekiama teigiamo poveikio Eurostatui, kaip rezultatų koordinatoriui, taip pat kiekvienos valstybės statistikos institutams.

5.2

Atsakomybės ir kompetencijos apibrėžimas. Per Eurostatą Komisija bus atsakinga už pagrindinės informacijos teikimo koordinavimą, PGP apskaičiavimą ir paskelbimą bei metodikos parengimą konsultuojantis su valstybėmis narėmis (4 str. 1 dalis). Valstybės narės bus atsakingos už pagrindinės informacijos teikimą, raštišką tyrimų rezultatų patvirtinimą ir duomenų patikimumo patikrinimą (4 str. 2 dalis).

5.3

Valstybių narių statistikos institutai perduos Eurostatui pagrindinę informaciją, parengtą pagal bendrus parametrus ir laikantis vienodo techninio formato (5 str. ir I priedas).

5.4

Statistiniai vienetai yra tie vienetai, kurie nustatyti Reglamente (EEB) Nr. 696/1993, arba kiti vienetai, kuriuos reikėtų nustatyti ateityje (6 str.). Komisija (Eurostatas) ir valstybės narės nustatys kokybės kontrolės sistemą (7 str.).

5.5

Kartą per metus Eurostatas apskaičiuos PGP (8 str.) ir bus atsakingas už jų paskelbimą kiekvienai valstybei narei tinkamu lygiu (9 str.).

5.6

Reglamento projekte nereikalaujama iš valstybių narių atlikti tyrimus išimtinai siekiant nustatyti koregavimo koeficientus, taikytinus Bendrijos ir kitų tarnautojų atlyginimui ir pensijoms (10 str.).

5.7.

Laikini koregavimo koeficientai ir erdvinio koregavimo koeficientai. PGP apskaičiuojamas remiantis nacionalinėmis vidutinėmis metinėmis prekių kainomis (2 str. 2 dalis). Kadangi „duomenys gali būti renkami vienoje ar keliose ekonominės teritorijos vietų“ ir „konkrečiu laikotarpiu“, valstybės narės turi taikyti laikiną koregavimo koeficientą (kurio trukmė negali viršyti vienerių metų) ir erdvinio koregavimo koeficientą (kurio trukmė negali viršyti šešerių metų) (I priedas. Metodika, 2–4 dalys).