52007SC0744

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.6.2007

SEK(2007) 744

KOMISIJOS PERSONALO DARBINIS DOKUMENTAS Pridedamas prie Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe, ilgalaikiais atostogų produktais, perpardavimo ir keitimosi aspektais Projektas POVEIKIO VERTINIMAS susijęs su Direktyvos 94/47/EB dėl teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais peržiūra SANTRAUKA {KOM(2007) 303 galutinis}{SEK(2007) 743}

ĮVADAS

Pakaitinis naudojimasis bendra nuosavybe – tai teisė trejus arba daugiau metų tam tikrą nustatytą arba nustatytiną laiką per metus (pvz., savaitę arba ilgiau) praleisti atostogų būste. Direktyvoje dėl teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais (94/47/EB) (toliau – direktyva) numatyta vartotojų apsauga, susijusi, be kita ko, su vartotojams teikiama ikisutartine informacija, jų teise atsisakyti sutarties per trumpiausią 10 dienų laikotarpį, draudimu minėtą laikotarpį atlikti išankstinius mokėjimus ir sutarties kalba.

2006 m. pradžioje buvo pradėtos plataus masto viešos konsultacijos: parengti du klausimynai suinteresuotųjų šalių nuomonei sužinoti ir konsultacinis dokumentas, kuriame pateikiamos svarbiausios probleminės sritys, kurias reikia peržiūrėti. Konsultacijų procesas kulminaciją pasiekė 2006 m. liepos mėn., surengus bendrą suinteresuotųjų šalių pasitarimą.

Prie naujos direktyvos pasiūlymo, šiame sektoriuje pridedamame poveikio vertinime pateikiami konsultacijų proceso konkrečiais klausimais rezultatai bei trys tinkamiausios politikos galimybės. Taip pat įtrauktas kiekvienos galimybės poveikio vertinimas ir kiekvieną galimybę atitinkantys politiniai veiksmai. Siekiant palengvinti susijusios rizikos ir naudos nagrinėjimą, pasirinktas analitinis metodas. Todėl poveikio vertinime pateikiamos lentelės, kuriose keliais sakiniais apibendrinamos svarbiausios galimų svarstomų priemonių derinių pasekmės.

PROBLEMOS APIBRėžIMAS

Nuo direktyvos priėmimo, 1994 m. rinkoje įvyko reikšmingų pokyčių: be kitų, atsirado naujų produktų, kurių atžvilgiu pavyksta išvengti su pakaitiniu naudojimusi bendra nuosavybe susijusių teisės aktų taikymo. Šie produktai panašiai parduodami kaip ir teisė pakaitomis naudotis bendra nuosavybe, ir ekonominiu požiūriu yra labai į ją panašūs tuo, kad už juos nemaža suma yra mokama iš anksto, o vėlesni mokėjimai yra susiję su vėliau faktiškai naudojamu atostogų būstu (atskirai arba kartu su kelionės išlaidomis). Kadangi šių produktų atžvilgiu išvengiama reglamentavimo, vartotojai ir teisėtai veikiančios įmonės susiduria su rimtomis problemomis – tą liudija Europos vartotojų centrų, vartotojų organizacijų ir kitų valstybės institucijų gaunamų skundų skaičius.

Ekonominiu požiūriu pakaitinį naudojimąsi bendra nuosavybe ir į jį panašius produktus galima apibūdinti kaip daugkartinės turto nuomos ir paslaugos (pvz., turto priežiūra) derinį. Sutartyse paprastai numatytas daugkartinis apgyvendinimas atostogų būste. Skiriasi būsto vietos ir naudojimo laikotarpio apibūdinimo laipsnis. Sumažintų tarifų atostogų klubai į kainą taip pat gali įtraukti vežimą, o vežimas taip pat gali būti įtraukiamas kaip paslauga keičiantis.

Dėl sutarčių vartotojams atsiranda didelių finansinių įsipareigojimų – jie moką bendrą pradinį įnašą, o vėliau visą sutarties galiojimo laiką atlieka kasmetinius mokėjimus (kurių dydis priklauso nuo siūlomo būsto tipo, sezono ir paslaugų ypatumų). Kalbant apie ilgalaikius atostogų produktus, pvz., sumažintų tarifų atostogų klubus, stojimo mokestis gali būti mažesnis negu už pakaitinį naudojimąsi bendra nuosavybe arba panašius produktus mokama kaina, tačiau už kiekvieną faktinę viešnagę mokama suma gali būti didesnė, palyginti su pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkų mokamu metiniu administravimo mokesčiu.

Jei vartotojas prisijungia prie mainų sistemos, jis patiria išlaidų, mokėdamas metinius nario mokesčius ir (arba) atskirą mokestį, susijusį su kiekvienu keitimusi.

Perpardavimo sutartyse paprastai numatytas vienkartinis mokestis padengti, pavyzdžiui, su perpardavimu susijusias rinkodaros ir administracines išlaidas, kurias vartotojas paprastai privalo sumokėti iš anksto.

Pirmiau išvardyti sandoriai dažnai yra susiję su keliais dalyviais (žr. poveikio vertinimo II priedą), pvz., pakaitinio naudojimosi poilsiavietės statybos vykdytoju, bendrove, kuri prekiauja produktais, patikėtiniu, kuriam priklauso poilsiavietė, ir poilsiavietę administruojančia valdymo bendrove. Keitimąsi pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savaitėmis administruoja mainų bendrovė, o kad būtų galima keistis, reikia būti mainų klubo, kuris dažnai reklamuojamas ir parduodamas kartu su parduodama pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe teise, nariu. Jei vartotojas nori parduoti savo pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe teisę, jis gali sudaryti perpardavimo sutartį su perpardavimo agentu, o pardavimo sutartį sudaro parduodantis vartotojas ir kitas vartotojas.

Pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe, panašių produktų ir ilgalaikių atostogų produktų sutartys, paprastai yra tarpvalstybinio pobūdžio, nes prekyba ir (arba) sutarties sudarymas dažnai vyksta kitoje negu vartotojo šalyje arba ne toje pačioje šalyje, kurioje yra turtas. Perparduodant, perpardavimo agentas iš kitos šalies gali susisiekt su vartotoju jo šalyje, o poilsiavietė, su kuria yra susijusi parduodama pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe teisė, gali būti trečiojoje šalyje. Keitimosi sistemomis siūlomi būstai visame pasaulyje, todėl jos susijusios su bendrovėmis, turtu ir paslaugomis daugelyje šalių.

Apskritai sutartys yra sudėtingos teisiniu požiūriu. Remiantis vartotojų skundais, atrodo, kad vartotojui ne visuomet yra aiškus šalių atsakomybės pasidalijimas; tipiškas pavyzdys: ne visuomet galima gauti paslaugas, kurios buvo žadėtos pardavimo pristatymuose. Daugeliu atveju poilsiavietės arba valdymo bendrovės atsakymas būna, kad abi bendrovės nėra susijusios ir nė viena iš jų nėra atsakinga už pristatymuose duotus pažadus. Galbūt tai tiesa, tačiau remiantis skundų duomenimis galima teigti, jog tą ne visuomet supranta vartotojas, kuris suvokia pardavėją kaip poilsiavietės atstovą.

Politikos galimybės

Atliekant poveikio vertinimą daugiausia dėmesio buvo skirta trijų pagrindinių politikos galimybių analizei:

1. Nesiimti veiksmų

2. Vertikali direktyvos peržiūra (galimi įvairūs variantai)

3. Su teisės aktų leidyba nesusijusi galimybė (3 galimi variantai)

Numatomas poveikis

Tyrimo rezultatai rodo, kad pasirinkus s tatus-quo galimybę (1 galimybė) būtų neigiamas poveikis daugumai suinteresuotųjų šalių ir kad nedaugeliui suinteresuotųjų šalių būtų naudinga, jei direktyva nebūtų keičiama. Tas pats taikoma ir su teisės aktų leidyba nesusijusiai galimybei (3 galimybė), kurią pasirinkus persvarstymo procese dauguma nustatytų probleminių klausimų nebūtų išspręsta.

Kita vertus, galimybės vertikaliai peržiūrėti direktyvą (2 galimybė) poveikio tyrimas rodo, kad pasirinkus šį variantą, būtų užtikrinti geresni rinkos rezultatai daugumai susijusių suinteresuotųjų šalių. Pasirinkus šią galimybę, svarbiausias tikėtinas poveikis būtų toks:

Ekonominis poveikis

Poveikis vartotojams

Perkantiems šiuos produktus vartotojams būtų suteiktos teisės ir apsauga.

- Greičiausiai padidėtų vartotojų pasitikėjimas, nes perkantys šiuos produktus vartotojai dabar bus apsaugoti: bus numatytas apsisprendimo laikotarpis ir kitos teisės.

- Mažesnė tikimybė, kad vartotojai nukentės nuo nesąžiningų ūkio subjektų ir sukčiavimo, nes reglamentuojant greičiausiai juos pavyks pašalinti iš rinkos.

- Didesnė vartotojų apsauga, nes jiems dabar bus teikiama geresnė su jų sutartimi susijusi informacija.

- Aiškesnės ir skaidresnės teisės vartotojams visoje ES.

Poveikis įmonėms

- Suderinus apsisprendimo laikotarpius visoje ES teritorijoje bus pagerintas teisinis aiškumas.

- Sumažės teisinių konsultacijų išlaidos.

- Tarp atskirų šalių panaikinus skirtumus, susijusius su skirtingais apsisprendimo laikotarpiais, bus galima lengviau sudaryti tarpvalstybinius sandorius.

- Dėl geresnio produkto įvaizdžio ir didesnio vartotojų pasitikėjimo greičiausiai padidės pardavimas.

- Atnaujintais kalbos reikalavimais supaprastinami įmonių sutartiniai įsipareigojimai vartotojams.

- Dėl šių produktų reglamentavimo, greičiausiai pavyks pašalinti iš rinkos nesąžiningus pardavėjus.

- Panaikinta nesąžininga konkurencija teisėtoms pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe srityje veikiančioms įmonėms, nes parduodantys naujus produktus ūkio subjektai dabar turės laikytis teisės akto nuostatų.

- Bendrai pagerėjęs rinkos veikimas turėtų būti naudingas tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms, tiek stambiems ūkio subjektams.

- Neturėtų kilti pernelyg didelių administravimo sąnaudų. Praktika rinkoje rodo, kad rimtai dirbančios ir teisėtos firmos jau užtikrina, kad informacija būtų pateikiama sistemingai bei skaidriai ir dažnai viršija direktyvoje nustatytus reikalavimus. Apskaičiuota, kad pasirinkus pageidaujamą politikos galimybę (2 galimybė) papildomos administracinės išlaidos sudarytų 202 541 eurų, palyginti su 279 794 eurų pagal galiojančią direktyvą.

Poveikis investicijų srautams ir konkurencingumui

- Kadangi iš naujo reglamentavus šiuos produktus tikimasi pagerinti padėtį rinkoje, ES taps patrauklesnė investicijų fondams – tiek Europos, tiek tarptautinėms bendrovėms. Tai liudija pastaraisiais metais pastebėtas padidėjęs investavimas, susijęs su pakaitiniu naudojimosi bendra nuosavybe, visų pirma JAV, Vidurio Rytuose ir Azijoje.

Socialinis poveikis

- Didesnė darbo paklausa ir dėl to, plečiantis pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe rinkai, bus kuriama daugiau darbo vietų tuose regionuose, kuriuose įsikūrusi pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe pramonė.

- Žmogiškųjų išteklių diversifikacija turizmo pramonėje ir įvairius įgūdžius turinčių darbuotojų turizmo sektoriuje paklausos didinimas.

- Mažiau nuostolių vartotojams pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe rinkoje, nes pakeistu teisės aktu sumažinamos galimybės šiame sektoriuje užsiimti nusikalstama ar sukčiavimo veikla.

Poveikis aplinkai

- Kadangi dėl geresnio reglamentavimo pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe pramonėje atsiranda geresnės sąlygos pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe rinkos plėtrai (daugiausia dėl pirmiau išvardytų ekonominio pobūdžio argumentų), logiškai reikėtų tikėtis dabartinių pakaitinio naudojimosi poilsiaviečių plėtros ir naujų poilsiaviečių, kad būtų galima patenkinti vartotojų poreikius. Tai galėtų turėti tam tikrą poveikį aplinkai. Tačiau remiantis ekspertų nuomone, pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe plėtra atitinka Europos ir nacionalinių teisės aktų aplinkosaugos standartus.

- Todėl, nemanoma, kad dėl persvarstytos direktyvos pasiūlymo bus neigiamas poveikis aplinkai.

Politikos galimybių palyginimas

Politikos galimybės Tikslas | 1 galimybė: Nesiimti veiksmų | 2 galimybė: Vertikali direktyvos 94/47/EB peržiūra | 3 galimybė: Su teisės aktų leidyba nesusijusi galimybė |

BENDRIEJI TIKSLAI | Didinti vartotojų ir įmonių pasitikėjimą vidaus rinka užtikrinant bendrą aukštą vartotojų apsaugos lygį, panaikinus vidaus rinkos kliūtis ir supaprastinus reglamentavimą pritaikius geresnio reglamentavimo principus. | Nebūtų pažangos siekiant šio tikslo, nes vartotojai, pirkdami produktus, kuriems netaikoma direktyva, vis tiek nebūtų apsaugoti; įmonės vis tiek patirtų nesąžiningą konkurenciją dėl nesąžiningų prekiautojų; dėl skirtingų nacionalinių taisyklių (pvz., apsisprendimo laikotarpio) vidaus rinka liktų nevienalytė | Ėmus taikyti vartotojų apsaugos nuostatas naujiems produktams, greičiausiai padidėtų vartotojų pasitikėjimas; įmonėms būtų naudingas nesąžiningos konkurencijos pašalinimas ir jos nenukentėtų dėl neproporcingų reglamentavimo arba administravimo išlaidų, susijusių su naujuoju teisės aktu. Priėmus visoje ES visiškai suderintą 14 dienų apsisprendimo laikotarpį būtų pašalinta vidaus rinkos kliūtis. Dėl švelnesnių kalbos reikalavimų ir aiškesnio bei atnaujinto ikisutartinės informacijos ir sutarties reikalavimų sąrašo pasiekta supaprastinimo. Geresnio teisės aktų vykdymo pasiekta į naująją direktyvą įtraukus atitinkamas nuostatas. | Paaiškėjo, kad savireguliavimas šioje srityje turi poveikio verslo valdymui, tačiau taip neįmanoma panaikinti reglamentavimo spragų; tą patį galima pasakyti ir apie galimybę geriau vykdyti galiojančius vartotojų apsaugos teisės aktus; galbūt teigiamą poveikį turėtų vartotojų informavimo kampanijos, tačiau negalima tikėtis, kad dėl jų padidės vartotojų pasitikėjimas; jas pasitelkus taip pat nepavyks išspręsti problemos, susijusios su nepakankamu produktų, atsiradusių po direktyvos priėmimo, reglamentavimu. |

KONKRETŪS TIKSLAI | 1. Taikyti apsaugą, kuri taikoma vartotojams perkant pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe teisę, ir kitiems panašiems produktams bei ilgalaikiams atostogų produktams, taip pat perpardavimo ir keitimosi sistemoms. | Nebūtų pažangos siekiant šio tikslo. | 2 galimybė, susijusi su teisės aktų taikymu šiems produktams, yra viena iš trijų nagrinėtų galimybių, kurią pasirinkus galima pasiekti šį tikslą. | Geriau vykdant galiojančius teisės aktus, būtų galima užkirsti kelią nesąžiningai veiklai; savireguliavimu taip pat galima pasiekti tam tikrų rezultatų; tačiau vartotojams, perkant šiuos produktus, nebūtų užtikrinta teisinės apsaugos. |

3. Prireikus, visoje ES teritorijoje visiškai suderinti vartotojų apsaugos nuostatas, susijusias su pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe, panašiomis į pakaitinį naudojimąsi, sumažintų tarifų atostogų klubų, perpardavimo ir keitimosi sutartimis (pvz., dėl informacijos reikalavimų). | Šiame etape nebūtų pažangos siekiant šio tikslo. | 2 galimybė apima visiškai suderintos informacijos vartotojams reikalavimus, panaikinti skirtumus tarp valstybių narių, sumažinti išlaidas teisinėms konsultacijoms ir didinti teisinį aiškumą. | Nebūtų pažangos siekiant šio tikslo. |

VEIKLOS TIKSLAI | 1. Sudaryti galimybę įmonėms vystyti teisėtą pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe verslą visoje ES jas apsaugant nuo nesąžiningos konkurencijos ir šalinant tarpvalstybinės prekybos kliūtis. | Nebūtų pažangos siekiant šio tikslo. | Pasirinkus 2 galimybę, būtų pasiekta tam tikros pažangos šalinant tarpvalstybinės prekybos kliūtis; dar svarbiau – tikimasi, kad pasirinkus 2 galimybę įmonių rezultatai pagerėtų, nes jos nebesusidurtų su nesąžininga prekiautojų, kuriems netaikomas reguliavimas, konkurencija. Tą galima pasiekti be didelių reglamentavimo arba administravimo išlaidų. | Nebūtų pažangos siekiant šio tikslo. |

2. Užtikrinti veiksmingą vykdymą | Nebūtų pažangos siekiant šio tikslo. | Pasirinkus 2 galimybę, galima pasiekti šį tikslą, nes pasiūlymo projekte numatytos specialios nuostatos, susijusios su valstybių narių teisės aktų vykdymu. | Pasirinkus 3 galimybę, būtų galima pasiekti pažangos atsižvelgiant į šį konkrektų tikslą, tačiau visos kitos nustatytos problemos nebūtų sprendžiamos. |

3. Sudaryti galimybę vartotojams priimti informacija grindžiamus sprendimus | Nebūtų pažangos siekiant šio tikslo. | Pasirinkus 2 galimybę, šį tikslą galima pasiekti įtraukus vartotojams teiktino aiškios ir atnaujintos informacijos sąrašo reikalavimą | Pasirinkus 3 galimybę, būtų galima pasiekti nemažos pažangos atsižvelgiant į šį konkretų tikslą, tačiau visos kitos nustatytos problemos nebūtų sprendžiamos. |

Administracinės išlaidos

Pagal Komisijos rekomendacijas atliekant šį poveikio vertinimą, buvo atidžiai nagrinėjama, kokios būtų patirtos išlaidos pasirinkus tris svarstomas politikos galimybes.

Palyginti su šiuo metu galiojančioje direktyvoje numatytomis administravimo išlaidomis (279 794 eurų), grynos papildomos išlaidos, susijusios su Komisijos pasiūlymu keisti direktyvą, yra 202 541 eurų.

Manoma, kad Europos lygiu tai labai nedidelė suma, palyginti su šios reglamentavimo galimybės nauda. Kalbant apie įmonių išlaidas, šios priemonės neturėtų labai apsunkinti arba neturėtų būti neproporcingos atsižvelgiant į problemos dydį.

Daugiau informacijos apie šiuos vertinimus ir taikytą metodiką rasite poveikio vertinimo I priede.

Išvada

Pasirinkus 2 galimybę, būtų palankiausias privalumų ir trūkumų santykis, todėl ji siūloma kaip optimalus direktyvos peržiūros sprendimas.

Nenustatant pernelyg apsunkinančių įsipareigojimų įmonėms, pasitelkus 2 galimybę, direktyvos vartotojų apsaugos nuostatos bus pradėtos taikyti naujų ir probleminių produktų srityse, kaip antai sumažintų tarifų atostogų klubai, panašūs į pakaitinį naudojimąsi bendra nuosavybe produktai, perpardavimas ir keitimasis. Pagal šį pasiūlymą, vartotojams turėtų būti suteiktos teisės aktais nustatytos teisės (pavyzdžiui, atsisakymo laikotarpis) ir apsauga jiems perkant šiuos produktus – tai, kas greičiausiai padidins vartotojų pasitikėjimą. Pasitikėjimą rinkoje taip pat greičiausiai padidins spaudimas nesąžiningiems prekiautojams, kad jie vykdytų veiklą laikydamiesi įstatymų, antraip jiems bus taikomos teisinės sankcijos. Be to, visiškai suderintu 14 dienų sutarties atsisakymo terminu bus užtikrintas aiškumas vartotojams ir sudaryta paprastesnė teisinė aplinka įmonių veiklai.

Dėl įmonių, nauja direktyva bus sukurtos vienodesnės veikimo sąlygos. Nors pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe subjektai šiuo metu privalo laikytis direktyvos nuostatų, įmonės, parduodančios kitus ilgalaikius atostogų produktus, pavyzdžiui, sumažintų tarifų atostogų klubų narystės teisę, vykdo veiklą tame pačiame sektoriuje, siekia pritraukti tuos pačius vartotojus ir siūlo produktus, kurie galėtų būti laikomi pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe alternatyvomis, tačiau joms netaikomi direktyvoje numatyti įsipareigojimai. Tuo galima bent iš dalies pagrįsti Europos pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe pramonės nuosmukį pastaraisiais metais. Nauja direktyva siekiama taisyti tokią padėtį kovojant su nesąžininga konkurencija ir šalinant iš rinkos nesąžiningus prekiautojus. Šių tikslų tikimasi pasiekti be didelių arba neproporcingų administravimo išlaidų, kurios atsirastų, pavyzdžiui, tuo atveju, jei būtų nustatyti profesinių licencijų reikalavimai.