19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/14

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą (COM(2007)0062) ir į susijusius Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2007)0214), (SEC(2007)0215) ir (SEC(2007)0216),

—

atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 2, 136, 137, 138, 139, 140, 143 ir 152 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (1) ir ypač į jos 27, 31 ir 32 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į TDO konvencijas ir rekomendacijas sveikatos ir saugos darbo vietoje klausimais,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių, skirtų gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, diegimo (2)(pagrindų direktyvą) ir į atskiras Tarybos direktyvas,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (3),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/30/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/391/EEB, ir į atskiras direktyvas ir Tarybos direktyvas 83/477/EEB, 91/383/EEB, 92/29/EEB ir 94/33/EB, siekiant praktinio įgyvendinimo ataskaitų supaprastinimo ir racionalizavimo (4),

—

atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės išvadas po 2007 m. kovo 8 ir 9 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2002 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl 2002–2006 m. Bendrijos strategijos dėl sveikatos ir saugos darbe (5),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir saugos darbe skatinimo (6),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos nuo per kraują perduodamų virusų susižalojus adatomis (7),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl padoraus darbo visiems skatinimo (8),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Bendrijos visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos ir saugos statistikos (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. pareiškimą dėl hepatito C (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0518/2007),

A.

kadangi yra teigiama sąsaja tarp sveikatos ir saugos darbo vietoje standartų kokybės ir finansinių rodiklių, turint mintyje bendruosius veiklos rezultatus, neatvykimus į darbą, personalo kaitos rodiklius, darbuotojų motyvaciją, geresnį bendrovės įvaizdį ir našumą,

B.

kadangi konkurencingiausių ekonomikų profesinės sveikatos ir saugos (angl. OHS) rodikliai geriausi, o aukštas sveikatos apsaugos ir saugos lygis daro teigiamą poveikį viešiesiems finansams, turint mintyje sutaupytas socialinės apsaugos lėšas ir didesnį našumą; kadangi sveikatos apsauga ir sauga ne tik didina našumą, rezultatus ir darbuotojų gerovę, bet ir sumažina visos ekonomikos ir visuomenės sąnaudas,

C.

kadangi reikia daugiau kai kurios darbinės veiklos ilgalaikio poveikio sveikatai mokslinių tyrimų siekiant geriau apsaugoti darbuotojus, nes kai kurios ligos pasireiškia tik praėjus keletui metų po to, kai buvo vykdoma jas sukelianti veikla,

D.

kadangi yra susirūpinimą keliantis nevienodai pasiskirstęs nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sumažėjimas, kadangi tam tikrų kategorijų darbuotojai (pvz., migrantai, pagal neužtikrintas sutartis dirbantys darbuotojai, moterys, jaunesnio ir pagyvenusio amžiaus darbuotojai), tam tikrose įmonėse (ypač mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) ir labai mažose įmonėse), tam tikruose veiklos sektoriuose (ypač statybos, žvejybos, žemės ūkio, transporto) ir tam tikrose valstybėse narėse dirbantys darbuotojai patiria daugiau nelaimingų atsitikimų darbe ir dažniau suserga, negu matyti iš ES vidurkio,

E.

kadangi OHS užtikrinimo priemonės turėtų būti nuosekli verslo kultūros dalis ir kadangi jos turėtų būti vykdomos kartu su visą gyvenimą trunkančiu darbuotojų ir vadovų mokymu,

F.

kadangi nuosekliai diegiama OHS užtikrinimo kultūra gali padėti nebiurokratiškai įgyvendinti sveikatos ir saugos procedūras ir taip užtikrinti veiksmingą sveikatos ir saugos apsaugą,

G.

kadangi poilsio laikotarpiai svarbiausi siekiant aukštų darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos standartų,

H.

kadangi TDO apskaičiavo, kad ES maždaug 167 000 žmonių 2006 metais mirė dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba dėl su darbu susijusių ligų, ir kadangi pagal Komisijos paskaičiavimus jos komunikate dėl darbo kokybės ir našumo gerinimo kasmet maždaug 300 000 darbuotojų patiria įvairaus laipsnio neįgalumą,

I.

kadangi patikima darbuotojų sveikatos ir saugos strategija turėtų būti grindžiama šiomis tinkamai suderintomis priemonėmis: pakankamomis visų subjektų žiniomis, specialiu švietimu ir mokymu, pakankamomis prevencijos paslaugomis ir kampanijomis, socialiniu dialogu ir darbuotojų dalyvavimu, deramais teisės aktais ir jų įgyvendinimu, specialiu dėmesiu konkrečioms grupėms, veiklos sektoriams ir konkrečių tipų įmonėms, veiksmingais patikrinimais ir veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis nuobaudomis,

J.

kadangi senstantys darbuotojai turėtų kuo ilgiau išsaugoti sveikatą, galimybę dirbti ir įsidarbinti ir kadangi reikėtų imtis atitinkamų priemonių,

K.

kadangi inspekcija atlieka svarbų vaidmenį – priverčia laikytis esamų teisės aktų, užkerta kelią visų formų išnaudojimui darbo vietoje ir taip padeda diegti padoraus darbo koncepciją; kadangi valstybių narių inspekcijoms glaudžiau bendradarbiaujant ir keičiantis informacija turi būti sustiprintas inspektorių vaidmuo ir įgaliojimai, o jų darbo sąlygos – pagerintos,

L.

kadangi rizikos vertinimas įmonės lygmeniu negali būti laikomas vienkartine veikla – jis turi būti atliekamas periodiškai ir pritaikomas naujoms aplinkybėms ir (arba) naujai rizikai; kadangi rizikos vertinimo neatlikimas arba netinkamas jo atlikimas yra įstatymų pažeidimas ir viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežasčių,

M.

kadangi nėra statistinių duomenų apie neigiamą gaisrų poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai,

N.

kadangi sveikatos apsaugos darbuotojams kyla pavojus užsikrėsti daugiau negu 20 gyvybei pavojingų virusų, įskaitant hepatitą B, hepatitą C ir ŽIV/AIDS,

O.

kadangi Lisabonos strategijoje siekiama, kad iki 2010 m. bendras užimtumo lygis būtų 70 proc., moterų užimtumo lygis – 60 proc., o pagyvenusių darbuotojų užimtumo lygis – 50 proc. ir kadangi lėtinėmis arba ilgalaikėmis ligomis sergantys darbuotojai daugeliu atvejų į darbą negrįžta, nors ir laikomi tinkamais dirbti, ir kadangi tie, kurie sugrįžta, dažnai įvairiai diskriminuojami, pvz., sumažinant jų pajamas; kadangi tai ypač pasakytina apie sergančius vėžiu asmenis, nes, naujausių tyrimų duomenimis, penktadalis anksčiau krūties vėžiu sirgusių pacienčių negrįžta į darbą, nors ir galėtų tai padaryti,

P.

kadangi vadinamosios juodojoje darbo rinkoje be jokio draudimo įdarbinama daugiau moterų nei vyrų, ir tai akivaizdžiai turi dideles pasekmes jų sveikatos ir saugumo sąlygoms darbe,

Q.

kadangi moterys ir vyrai nesudaro vienalytės grupės ir todėl OHS gerinimo strategijos bei priemonės turi būti konkrečiai pritaikytos tam tikroms darbo vietoms, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie veiksniai gali daryti skirtingą įtaką moterims ir vyrams,

1.

džiaugiasi dideliu Komisijos tikslu ES sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių vidutiniškai 25 proc.; pripažįsta, kad įvairiose šalyse šis rodiklis gali skirtis, nes ne visų vienoda pradinė padėtis, bet mano, kad vis tiek svarbu nustatyti kryptingas priemones ir tvarkaraštį bei finansinius įsipareigojimus, kuriuos vėliau būtų galima išmatuoti ir įvertinti; nesant tokių priemonių, tvarkaraščio ir įsipareigojimo, ragina Komisiją pateikti Europos ataskaitą jos vykdymo laikotarpio viduryje;

2.

ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti ne tik į skirtumus tarp valstybių narių, bet ir į skirtumus valstybių narių viduje ir įsipareigoti juos sumažinti;

3.

pažymi Komisijos siūlymus daugiausia naudoti neprivalomas priemones, kai privalomosios priemonės nėra galimos ar tinkamos, sudarant valstybėms narėms lanksčias galimybes nuspręsti, kaip konkrečiomis jų aplinkybėmis pasiekti geriausių sveikatos ir saugos rezultatų;

4.

teigiamai vertina tai, kad Komisija daugiau dėmesio skiria reguliavimo supaprastinimui ir administravimo naštos mažinimui, ir pažymi, kad supaprastinimas piliečiams teikia didesnę naudą, o darbdaviai ir darbuotojai gali daugiau pajėgumų skirti praktiniam sveikatos ir saugos klausimų sprendimui siekiant geresnių sveikatos ir saugos rezultatų; mano, kad ypač svarbu, kad šis supaprastinimas jokiu būdu nesumažintų darbuotojams suteikiamos apsaugos lygio;

5.

ragina Komisiją strategijoje pirmenybę teikti ypač rizikingai veiklai ir (arba) pramonės sritims (pvz., metalo apdirbimo, statybos, elektros energijos ar miškininkystės);

6.

ragina Komisiją į savo procedūrą glaudžiau įtraukti Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą (OSHA) ir pirmiausia paprašyti jos pateikti analizę, kuriose pramonės šakose didžiausia nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų rizika ir kaip veiksmingai tokią riziką pašalinti;

7.

mano, kad didelis Komisijos dėmesys pagalbai MVĮ, kad šios įvykdytų savo įsipareigojimus sveikatos ir saugos srityje, yra puikus ir visapusiškai remia šį Komisijos požiūrį;

8.

apgailestauja, kad Komisija nekalba apie tikslus, susijusius su profesinių ligų mažinimu, bet supranta, kad sunku nustatyti profesines ligas; taigi ragina Komisiją toliau plėtoti reikiamas statistines priemones, taikyti būtinas priemones ir užtikrinti, kad būtų vykdomi reikiami moksliniai tyrimai, siekiant, jog profesinės ligos, ypač vėžys, būtų teisingai nustatomos ir įvertinamos, nustatant jų mažinimo tikslus; todėl siūlo, kad Komisija apsvarstytų galimybę pakeisti Komisijos rekomendaciją 2003/670/EB dėl profesinių ligų sąrašo (11) direktyva;

9.

pabrėžia būtinybę sprendžiant sveikatos ir darbo saugos problemas įtraukti lyčių aspektą ir teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą raginti parengti unikalius OHS poveikio vertinimo metodus, kuriuose būtų atsižvelgiama į lyčių specifiškumą; vis dėlto kritiškai vertina tai, kad Komisijos komunikate ar Bendrijos strategijos 2007–2012 m. tiksluose ar jų poveikio įvertinime nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad reikia įtraukti lyčių aspektą;

10.

ragina Komisiją įvertinti pagal lytis suskirstytų statistikos duomenų apie mirtinas ir nemirtinas ligas, susijusias su darbu, prieinamumą Bendrijos lygmeniu;

11.

ragina valstybes nares įgyvendinti esamas direktyvas dėl OHS labiau atsižvelgiant į lyčių aspektą, įvertinti, kokį poveikį lytims turi tos direktyvos;

12.

pabrėžia, kad darbuotojų po ligos ar įvykio darbe reabilitacija ir reintegracija labai svarbios, ir pritaria tam, kad nacionalinėse strategijose ypatingas dėmesys būtų skiriamas reabilitacijai ir integracijai, kaip ir raginama; pabrėžia, kad yra svarbu, kad vyriausybės savo sveikatos ir saugos strategijose užtikrintų pareigą išsaugoti darbo vietą (surengiant mokymą, perskirstant funkcijas ir kt.) asmenims, profesiniame gyvenime susirgusiems fizine arba psichine liga;

13.

ragina Komisiją surinkti daugiau skaičių – duomenų apie lėtinėmis ligomis sergančius darbuotojus, išnagrinėti jų darbo sąlygas ir parengti vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių asmenų teisių darbo vietoje apsaugos chartiją siekiant nustatyti įmonėms pareigą sergantiems asmenims sudaryti galimybes toliau dirbti ir grįžti į darbo rinką baigus gydymą;

14.

reiškia didelį susirūpinimą, kad daug nelaimingų atsitikimų tarp darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas, laikinas sutartis ar turinčių žemą kvalifikacijos lygį, ir šis skaičius kai kuriose valstybėse narėse dvigubai didesnis nei tarp kitų darbuotojų, pripažįstant sąryšį tarp šių užimtumo kategorijų ir jų užimtumo tokiose didesnės rizikos pramonės srityse kaip statyba; pabrėžia, kad 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikiančia papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe (12), nustatoma bendra taisyklė, kad laikinieji darbuotojai turi tokias pačias profesinės sveikatos teises kaip ir nuolatiniai darbuotojai, bet direktyvoje nenustatytos konkrečios priemonės, kuriomis šis principas būtų paverčiamas veiksmingu praktiškai; ragina Komisiją nedelsiant atkreipti dėmesį į tuos trūkumus;

15.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didėja netipinių darbo sutarčių skaičius ir pabrėžia, kad jose negali būti numatyta sąlygų, kurios keltų pavojų darbuotojų ir sutarties dalyvių sveikatai ir saugumui;

16.

prašo parengti priemones, skirtas stebėti, ar užtikrinamos moterų teisės į saugą ir sveikatą netipiškose darbo vietose, pvz., slaugant namuose ligonius;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įvertinti demografinių pokyčių reikšmę OHS; kviečia Komisiją ir valstybes nares vykdyti konkrečias prevencines priemones ir priimti priemones, skirtas fiziniams apribojimams kompensuoti, ypač taikant ergonominius sprendimus, darbo vietos dizainą, priemones ir lengvatas, skirtas senstančių darbuotojų motyvacijai, gebėjimams ir sveikatai išsaugoti;

18.

pažymi, kad moksliškai įrodytas ryšys tarp didesnio streso darbo vietoje ir jo sukeliamų ligų, ypač chroniškų ligų, kraujagyslių ligų, raumenų ir stuburo sistemos sutrikimų;

19.

mano, kad ypač svarbu užtikrinti geresnį esamų teisinių priemonių, susijusių su profesine sveikata ir sauga, taikymą, taigi ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visais įmanomais būdais, kad tai būtų pasiekta; reikėtų apsvarstyti šias priemones:

20.

mano, kad Komisijai labai trūksta išteklių tam, kad ji galėtų tinkamai tikrinti direktyvų dėl OHS veiksmingą perkėlimą į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimą; mano, kad Komisija turėtų tam panaudoti visas savo turimas priemones, taip pat naudoti teisinį procesą dėl teisės aktų pažeidimų;

21.

pažymi, kad OHS apsauga turėtų būti vienodai taikoma visiems darbuotojams Europos Sąjungoje, kad tokia apsauga galiausiai yra pagrįsta pagrindine teise į fizinį žmogaus vientisumą ir bet koks atsisakymas laikytis OHS apsaugos įstatymų kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir vienodoms galimybėms ir gali tapti tokios apsaugos nuosmukio pradžia;

22.

ragina Komisiją taip pat įsipareigoti nuolat atlikti poveikio sveikatai ir saugai darbo vietoje vertinimą kartu su poveikio aplinkai vertinimais;

23.

mano, kad darbo inspekcija sudaro svarbiausią sveikatos ir saugos įstatymų įgyvendinimo dalį;

24.

pripažįsta, kad prevencijos svarba yra didžiausia, ir ragina Komisiją įgyvendinant savo strategiją:

25.

pabrėžia valstybių narių reikšmę užtikrinant galimybę naudotis techniniais dokumentais ir normomis dėl sveikatos ir saugos darbo vietoje nacionaliniu lygiu nemokamai;

26.

džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl švietimo ir mokymo, pateiktu Komisijos komunikate, ir mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys vystant prevencinę kultūrą ir kad, be to, tai turėtų būti tęstinis ir nuolatinis procesas, pritaikytas prie naujų technologinių sąlygų darbo vietoje, kuris taip pat taikomas tiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą po ligos arba pertraukos darbe dėl šeimos priežiūros įsipareigojimų;

27.

mano, kad darbuotojams ir jų atstovams sveikatos ir saugos klausimais darbo vietoje turėtų būti parengtos tinkamos profesinio mokymo ir pakartotinio mokymo programos, susijusios su darbuotojų sveikatos ir saugos sritimi, kuriose daugiausia dėmesio būtų skirta subrangos, laikino darbo, dalinio darbo, taip pat moterų ir migrantų darbo sritims; mano, kad šiuo atžvilgiu turi būti toliau naudojami nacionaliniai ir ES fondai;

28.

mano, kad darbdaviai visų pirma privalo sudaryti sąlygas pasitikrinti sveikatą padieniams darbininkams ir darbuotojams, sudariusiems darbo ne visą darbo dieną sutartis;

29.

ragina Komisiją visiškai panaudoti veikiančius Bendrijos fondus (pirmiausia Europos socialinį fondą), įgyvendinant programas, susijusias su sveikatos ir saugos sritimi (prevencijos priemonėms ir prevencijos kultūros kūrimui, sąmoningumo kėlimui, profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, taip pat darbuotojų, patyrusių gamybinę traumą arba sirgusių profesine liga, reabilitacijai ir reintegracijai), daugiausia dėmesio skiriant MVĮ; ragina Komisiją profesinių ligų mokslo tyrimams skirti kitų Bendrijos fondų (pvz., 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų veiklos programos fondų) ir nacionalinių fondų lėšas;

30.

mano, kad atsižvelgiant į didesnę riziką, kurią patiria kalnakasybos, metalų gavybos, geležies ir plieno pramonės, laivų statybos sektoriuose dirbantys darbuotojai, svarbu, kad valstybės narės ir Komisija skirtų pakankamai lėšų investicijoms, reikalingoms darbų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti;

31.

prašo valstybių narių ir Komisijos užtikrinti, kad rengiant nacionalines ir Bendrijos OHS strategijas bei renkant duomenis, atliekant nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus OHS srityje būtų nuolat atsižvelgiama į lyčių aspektą ir ragina valstybes nares ir Komisiją pasinaudoti finansavimo galimybėmis pagal programą PROGRESS, ypač jos skyrių dėl lyčių lygybės;

32.

ragina valstybes nares įvertinti finansinių paskatų remti sveikatą ir saugą darbo vietoje, o būtent mokesčių nuolaidų ir pirmenybės teikimo saugioms įmonėms ir sveikatos ir saugos pažymėjimus turinčioms įmonėms, kai kviečiama dalyvauti konkursuose, vadinamosios „nuolaidos nesant reikalavimų“ sistemos taikymas draudimo strategijų ir socialinio draudimo įmokų srityse, ir finansinių paskatų pakeisti pasenusius arba nesaugius įrengimus, priėmimą;

33.

be to, siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikrus sveikatos ir saugos standartus renkantis, su kuo sudaryti viešųjų pirkimų sutartis;

34.

atsižvelgdamas į vykstančius socialinius bei ekonominius pokyčius, kurie padaro įtaką darbo rinkai ir ją keičia, ragina Komisiją skatinti pažangią įdarbinimo politiką ir padorias darbo sąlygas bei skatinti darbdavius propaguoti sveiką gyvenseną darbo vietoje rengiant sveikatos darbo vietoje skatinimo kampanijas, laikantis rūkymo draudimo darbo vietoje ir padedant rūkantiems darbuotojams mesti rūkyti ir užtikrinti atsakomybę ir suderinamumą su kitomis politikos sritimis, ypač visuomenės sveikatos;

35.

ragina Komisiją pradėti 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata (13), nustatymo, persvarstymą;

36.

mano, kad dėl kenksmingo asbesto poveikio kylančios sveikatos problemos gerai žinomos ir kad Europos teisės aktų dėl asbesto nuostatos yra tinkamos; pabrėžia, kad, remiantis prognozėmis, susirgimų dėl kenksmingo asbesto poveikio Europoje skaičius dar daugelį metų išliks labai didelis; dėl to ragina Komisiją surengti klausymus, kurių metu būtų apsvarstytos galimybės milžiniškoms OHS srities problemoms, kylančioms dėl asbesto, vis dar esančio pastatuose ir įrengimuose (pvz., laivuose, traukiniuose ir mechanizmuose), išspręsti; taip pat ragina valstybes nares parengti nacionalinius veiksmų planus dėl palaipsnio asbesto pašalinimo, į kuriuos būtų įtrauktas įpareigojimas sudaryti asbesto pasiskirstymo pastatuose planus ir užtikrinti asbesto pašalinimo saugumą;

37.

apgailestauja, kad, nepaisydama pakartotinių specifinių Europos Parlamento užklausų, Komisija vis dar nėra pateikusi pasiūlymo dėl dalinio Direktyvos 2000/54/EB pakeitimo, kad jos nuostatose būtų atsižvelgiama į medicinos darbuotojų susižeidimų adatomis ir kitais aštriais medicininiais įrankiais pavojų; ragina Komisiją nedelsiant užbaigti poveikio įvertinimą, naudojant konkursą (2007/S 139-171103) ir ragina, kad būtų priimtas deramas pakeitimas iki 2009 m. vidurio kadencijos pabaigos, suderintas su anksčiau minėta rezoliucija dėl medicinos darbuotojų apsaugos nuo susižeidimų adatomis ir kitais aštriais medicininiais įrankiais; ragina Komisiją įgyvendinti atitinkamas prevencijos ir kontrolės priemones, kad būtų sumažinta per kraują perduodamų ligų, pvz., hepatito C, rizika;

38.

ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir parengti ES praktikos kodeksą dėl infekcijų, susijusių su sveikatos priežiūra, prevencijos;

39.

ragina Komisiją patobulinti sveikatos ir saugos nuostatas dėl sveikatos priežiūros patalpų, įskaitant slaugos namus, t. y. parengti priemones, kurios sudarytų prielaidas įprastiniams sveikatos priežiūros darbuotojų patikrinimams, kad anksti nustačius ir pradėjus atitinkamą gydymą būtų galima sumažinti darbe gautų arba darbe perduodamų infekcijų (pvz., MRSA);

40.

džiaugiasi valstybių narių reikalavimu parengti nacionalines strategijas; pabrėžia, kad šios strategijos turėtų apimti tą patį laikotarpį ir prasidėti tais pačiais metais, kad būtų lengviau palyginti nacionalines strategijas bei šių strategijų rezultatus, taip pat kad minėtosiose strategijose turėtų būti nurodomi aiškūs ir išmatuojami tikslai ir ypatingas dėmesys būtų skiriamas MVĮ bei pažeidžiamų asmenų grupėms, pvz., darbuotojams migrantams, jauniems ir senyviems darbuotojams, moterims, pagal laikinas sutartis dirbantiems darbuotojams ir neįgaliems darbuotojams;

41.

pabrėžia, kad ypač svarbu, jog darbo vieta būtų atitinkamai pritaikyta ir taptų prieinama ir saugi neįgaliems darbuotojams, kad jiems būtų pateikta speciali, individualius poreikius atitinkanti įranga, teikiamos neįgaliems darbuotojams ypač dėl jų negalios reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant paslaugas, kurios sumažintų pavojų arba užkirstų kelią kitoms negalioms išsivystyti;

42.

ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai taikyti ir vykdyti pagrindų direktyvą ir esamas sveikatos ir saugos nuostatas (taip pat iš dalies pakeisti galiojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su tam tikromis darbuotojų rizikos grupėmis, jei nuostatos nėra veiksmingos) visiems darbuotojams, (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) įskaitant darbuotojus, į kuriuos dažnai neatsižvelgiama, pvz., ūkio darbininkus, sveikatos priežiūros srities darbuotojus, vairuotojus profesionalus, namų darbininkus ir dirbančiuosius namie, ir, jei reikia, kariuomenei; taip pat užtikrinti, kad būtų taikoma ir vykdoma direktyva 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (14); taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti visas prieinamas galimybes išplėsti ES sveikatos ir saugos nuostatų taikymą dirbantiems savo pačių įmonėje ir neįgaliems darbuotojams, kuriems suteiktos užimtumo garantijos;

43.

ragina valstybes nares rimtai apsvarstyti įvairų pavojų, susijusį su darbuotojų moterų ir vyrų OHS, bei numatyti įvairią socialinę ir fizinę infrastruktūrą siekiant kovoti su šiuo pavojumi;

44.

pabrėžia, kad poreikis analizuoti moterims ir vyrams gresiantį pavojų ir imtis atitinkamų priemonių nereiškia, kad reikia iš naujo parengti prevencinę išskyrimo politiką ar kad reikia sukurti skirtingas darbo vietas moterims ir vyrams;

45.

mano, kad nors darbdavio įsipareigojimai saugos srityje apriboti tik teisiškai privalomais pagal įdarbinimo sutartį įsipareigojimais, siekiant į ĮSA įtraukti sveikatos ir saugos politiką, visais įmanomais atvejais reiktų skatinti darbdavius nagrinėti subrangovų ir subrangos grandžių sveikatos ir saugos politiką;

46.

laukia konsultacijų su socialiniais partneriais dėl raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų antrojo etapo rezultatų ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, atsižvelgiant į augantį raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų atvejų skaičių ir į tai, kad dabartinių įstatymų gali nepakakti, nes juose neatsižvelgiama į visas situacijas darbe ir neapimama visa rizika, susijusi su dėl darbo kylančiais raumenų ir griaučių sistemos sutrikimais; ragina, kad mokslo principų būti griežtai laikomasi;

47.

laukia konsultacijų su socialiniais partneriais dėl 2004 m. kancerogenų direktyvos antrojo etapo rezultatų ir mano, kad tinkamas sprendimas galėtų būti iš dalies pakeisti šią direktyvą, įtraukiant toksiškas reprodukcijai medžiagas, taip pat pasiūlyti persvarstyti privalomas profesinio poveikio ribines vertes kancerogenams ir mutagenams, išvardytiems direktyvoje, ir nustatyti naujas kai kurių kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinų, dar neįtrauktų į direktyvą, privalomas profesinio poveikio ribines vertes;

48.

primena, kad grėsmė darbuotojų sveikatai ir saugai kyla ne vien tik dėl fizinio darbo; ragina atidžiau nustatyti profesinių ligų pavojų visuose sektoriuose; ragina daugiau dėmesio skirti psichinių ligų priežastims ir psichinei sveikatai, žalingiems įpročiams psichologiniams pavojams darbo vietoje, pvz., stresui, priekabiavimui, patyčioms (angl. mobbing), taip pat smurtui; toliau ragina daugiau dėmesio skirti darbdavių politikai, pagal kurią skatinama fizinė ir psichinė sveikata;

49.

mano, kad reikia geriau koordinuoti veiklą su nauja Helsinkyje esančia Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir patikslinti tam tikrus klausimus, kylančius dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų. registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) ir kitų direktyvų, susijusių su sveikata darbo vietoje (15), sąsajų;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti į vienalaikį Bendrijos strategijos ir REACH reglamento įgyvendinimą: strategijos tikslas turėtų būti papildyti REACH reglamentą siekiant apsaugoti nuo rizikos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, ir pasinaudoti REACH įgyvendinimu siekiant sustiprinti prevencijos priemones, skirtas apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl cheminių medžiagų darbo vietoje;

51.

džiaugiasi neseniai sudarytu socialinių partnerių pamatiniu susitarimu dėl priekabiavimo ir smurto darbo vietoje; vis dėlto apgailestauja, kad šis susitarimas neapima tiksliai trečiosios šalies smurto klausimų; taigi ragina socialinius partnerius konsultuotis šiuo klausimu;

52.

akcentuoja daugelio krovininio transporto vairuotojų, dalyvaujančių kelių eisme Europoje, sunkias darbo sąlygas dėl nepakankamų galimybių pasinaudoti tinkamomis poilsio vietomis; Reglamento (EB) Nr. 561/2006 (16) 12 straipsnyje dėl vairavimo ir poilsio laiko aiškiai pripažįstama pakankamo saugių ir patikimų poilsio vietų, skirtų profesionaliems ES transporto kelių tinklu besinaudojantiems vairuotojams, skaičiaus svarba; todėl ragina Komisiją vykdyti Europos Parlamento inicijuotą bandomąjį projektą dėl saugių sustojimo vietų atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl saugių ir patikimų stovėjimo vietų siūlomas priemones (17);

53.

ragina Komisiją atlikti reikalavimo visuose naujuose pastatuose, skirtuose darbo vietoms, įrengti automatines gesinimo sistemas įgyvendinamumo ir naudos sveikatos ir saugos darbe sričiai ir visai visuomenei mokslo tyrimus;

54.

pabrėžia nenutrūkstamo dialogo tarp visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybės valdžios institucijas, darbdavius, darbuotojus, jų atstovus ir pilietinę visuomenę, svarbą, nes tai svarbiausia veiksmingo aukštų sveikatos ir saugos standartų plėtojimo priemonė; šis dialogas turėtų padėti geriau pažinti tikruosius pavojus darbuotojų sveikatai ir saugumui bei tam tikrų darbuotojų grupių specifinius poreikius ir darbo sąlygas įmonės ir sektoriaus lygmenimis ir keistis pažangiąja patirtimi;

55.

ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą moterų atstovavimą priimant sprendimus, susijusius su visų lygmenų OHS;

56.

mano, kad Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra viena veiksmingiausių priemonių siekiant didesnio konkurencingumo, OHS ir geresnės darbo aplinkos ir, atsižvelgdamas į tai, ragina keistis geromis praktikomis vietos, nacionaliniu ir Europos lygiais tarp valstybių narių bei visame pasaulyje daugianacionaliniu lygiu ir toliau taikyti ĮSA laisvanoriškai, tačiau kaip neatsiejamą įmonių plėtros programos dalį;

57.

mano, kad darbuotojų atstovavimas ypač svarbus bet kurios darbo vietos sveikatos ir saugos politikai; mano, kad negalima pervertinti teigiamo ryšio tarp atstovų sveikatos ir saugos klausimais darbo vietoje buvimo ir geresnio darbo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti šį bendradarbiavimo požiūrį ir užtikrinti, kad kuo daugiau darbuotojų galėtų susisiekti su atstovais sveikatai ir saugai;

58.

mano, kad viršvalandžiai ir nepakankamas poilsio laikas – pagrindinis veiksnys, dėl kurio kyla daugiau nelaimingų atsitikimų darbo vietose ir susirgimų, ir ragina siekti tinkamos darbo ir šeimyninio gyvenimo pusiausvyros;

59.

sveikina OHSA ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą dėl iki šiol atlikto darbo ir mano, kad turi būti visapusiškai panaudota šių institucijų patirtis ir galios; mano, kad šioms institucijoms ir toliau turėtų būti skirtos šios funkcijos: sąmoningumo didinimas, informacijos rinkimas ir analizė, keitimasis informacija, keitimasis patirtimi, naujų galinčių kilti pavojų tyrimas ir prognozė, įskaitant jų sąsajas su socialinės kaitos ar techninių inovacijų sritimis;

60.

mano, kad labai svarbu nustatyti ir stebėti naujus ir kylančius pavojus, pvz., psichosocialinius pavojus; taigi džiaugiasi OHSA rizikos observatorijos darbu ir tikisi, kad Komisija imsis veiksmų, atsižvelgdama į tai, ką nustatė minėtoji agentūra, ir pateiks būtinų pasiūlymų, nes atsiranda vis naujų pavojų, ir kai tie nauji pavojai atsiranda;

61.

rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikiamų priemonių, kad darbai sunkiomis arba pavojingomis sąlygomis būtų siejami su atitinkamomis socialinės apsaugos teisėmis, kuriomis atitinkami darbuotojai galėtų pasinaudoti ir dirbdami, ir išėję į pensiją;

62.

rekomenduoja, kad OHSA atliktų konkrečius atskirų problemų ir pavojų, su kuriais susiduria laikini ir institucijų darbuotojai, taip pat subrangovinių įmonių darbuotojai, tyrimus, kad padėtų Komisijai ir valstybėms narėms nugalėti patiriamus pavojus ir tinkamai įgyvendinti esamus įstatymus, susijusius su šiomis darbuotojų grupėmis; vis dėlto pripažįsta, kad tokios rūšies darbas (pvz., statybų), kuriam samdomos šios grupės tam tikrose valstybėse narėse, dėl jo pobūdžio yra labiau susijęs su nelaimingais atsitikimais;

63.

mano, kad pasaulio mastu būtina bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip PPO, PSO ir TDO, ir užtikrinti, kad visos šalys priimtų profesinės sveikatos ir saugos konvencijas ir susitarimus bei juos įgyvendintų; mano, kad tai svarbus veiksnys, siekiant išlaikyti ES konkurencingumą ir išvengiant ES įmonių perkėlimo į trečiąsias šalis, ieškant sveikatos ir saugos klausimais daugiau leidžiančios aplinkos; be to, mano, kad šis klausimas – tai žmogaus teisių apsaugos klausimas, todėl į jį turėtų būti atsižvelgiama derantis su trečiosiomis šalimis;

64.

taigi ragina valstybes nares laikytis tarptautinių nuostatų sveikatos ir saugos klausimais ir ypač ratifikuoti TDO konvenciją C-187 ir įgyvendinti rekomendaciją R-197;

65.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.