14.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 8/49

A.

kadangi kalnų regionai užima 40 proc. viso Europos paviršiaus ploto ir juose gyvena 19 proc. Europos gyventojų,

B.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Austrijoje ir Portugalijoje daugiau negu 50 proc. teritorijos užima kalnų regionai ir kadangi šiuose regionuose žemės ūkiu besiverčiantys gyventojai kaip ir anksčiau atlieka svarbų vaidmenį,

C.

kadangi kalnų regionai (ypač aukšti ir vidutinio aukščio kalnai) yra kultūriniai kraštovaizdžiai, kurie atspindi darnią žmogaus ir biosistemų sąveiką ir priklauso gamtos paveldui,

D.

kadangi kalnų regionams didelę įtaką daro klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių, pvz., sausros ir miškų gaisrų, pasekmės,

E.

kadangi kalnų regionų kraštovaizdis nevienalytis, bet susideda iš įvairiausių ir skirtingo aukščio kalnynų formų (aukšti kalnai, vidutinio aukščio kalnai, ledynai, neproduktyvūs regionai),

F.

kadangi kalnų regionai nuo kitų Europos Sąjungos regionų skiriasi tam tikrais ypatumais (šlaitų nuolydžiu, aukščių įvairove, neprieinamumu, plėtra, trumpesniais vegetacijos laikotarpiais, žema dirvožemio klasifikacija, orais ir ypatingomis klimato sąlygomis) ir kadangi dėl nuolatinių nepalankių gamtos sąlygų yra daugeliu atžvilgių nepalankioje padėtyje, ir dėl to kai kurie kalnuoti regionai laipsniškai dykumėja ir juose mažėja žemės ūkio produkcija,

G.

kadangi kalnų regionai (ypač aukšti ir vidutinio aukščio kalnai) turi potencialą (arba sąlygas) arba galėtų tapti modeliu kokybiškų produktų gamyboje, aukštos kokybės paslaugų teikime ir poilsio zonų plėtojime, kurį ilgalaikėje perspektyvoje galima išnaudoti tik integruotai ir tvariai naudojant išteklius ir tradicijas,

H.

kadangi kalnų regionuose gaminami ypač kokybiški gyvulininkystės produktai ir jų gamybos proceso metu integruotai ir tvariai naudojami gamtiniai ištekliai, ganyklos ir specialiai prisitaikytos pievų augalų rūšys, bei tradiciniai gamybos būdai,

I.

kadangi kalnai (ypač aukšti ir vidutinio aukščio kalnai) yra „daugiafunkcinė“ gyvenamoji aplinka, kurioje ūkis ir žemės ūkis glaudžiai susiję su socialiniais, kultūriniais ir ekologiniais veiksniais, todėl būtina suteikti paramą šiems regionams skiriant tinkamą finansavimą,

J.

kadangi kalnų regionų ekonomika dėl nuolatinių struktūrinių trūkumų yra ypač jautri ekonomikos ciklo svyravimams ir ilgalaikiu požiūriu priklauso nuo gamybos procesų įvairinimo ir specializacijos,

K.

kadangi jau egzistuoja Europos konvencijos, skirtos kai kurių kalnų regionų apsaugai – 1991 m. lapkričio 7 d. Konvencija dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencija) ir 2003 m. gegužės 22 d. Pagrindų konvencija dėl Karpatų apsaugos ir tvaraus vystymosi (Karpatų konvencija) – kurios atitinkamai yra svarbios integralios kalnų regionų politikos priemonės, tačiau jos dar nėra visiškai ratifikuotos ir įgyvendintos,

L.

kadangi žemės ūkis, miškų ūkis ir ganyklų valdymas kalnų regionuose, kuris dažnai įvairiapusišką veiklą, yra ekologinės pusiausvyros pavyzdys ir neturėtų būti pamirštas,

M.

kadangi dauguma žemės ūkio įmonių kalnų regionuose yra šeimos įmonės su padidinta finansine rizika,

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių pastangos, susijusios su kalnų regionais(ypač aukštais ir vidutinio aukščio kalnais), labai skiriasi ir yra nukreiptos ne į visapusišką, bet į išimtinai sektorinę plėtrą, ir kad nėra jokios integruotos ES sistemos (pvz., tokios kaip jūrų erdvės atveju COM(2007)0574);

2.

pabrėžia, kad Lisabonos sutartimi pakeistame EB sutarties 158 straipsnyje dėl sanglaudos politikos nurodyta, kad kalnuoti regionai – tai vietovės, kurių gamtinės sąlygos yra nepalankios, pripažįstant, kad jie gali būti įvairūs, ir prašoma jiems skirti ypatingą dėmesį; tačiau apgailestauja, kad Komisija iki šiol nesugebėjo parengti kalnų vietovėms ir kitiems regionams, kurių gamtinės sąlygos yra nepalankios, skirtos visapusės veiksmingos paramos strategijos, nors Europos Parlamentas daug kartų to prašė;

3.

pabrėžia, kad reikia gerai suderinti įvairią Bendrijos politiką, skirtą užtikrinti darnų vystymąsi, ypač tokiose vietovėse kaip kalnai, kurių gamtinės sąlygos nepalankios; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs, ar naudinga dabartiniu 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu atskirti Bendrijos sanglaudos politiką nuo kaimo plėtros, tai įvyks Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai integruojant į Bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪB); mano, kad šį naują požiūrį reikia nuodugniai apsvarstyti ir įvertinti, kokį poveikį jis turės regioniniam vystymuisi;

4.

atkreipia dėmesį, kad kalnų regionuose, kurių gamtinės sąlygos nepalankios, žemės ūkiui sunkiau prisitaikyti prie konkurencijos sąlygų ir prireikia papildomų sąnaudų, todėl čia žemės ūkio gamintojai negali išauginti produkcijos, kuri būtų konkurencinga ir nebrangi;

5.

siūlo Komisijai, atsižvelgiant į žaliąją knygą dėl teritorinės sanglaudos, kuri bus priimta 2008 m. rudenį, ir laikantis Teritorinės darbotvarkės tikslų ir Europos teritorijų planavimo perspektyvos nuostatų, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pateikti teritorinį požiūrį, kuris padėtų išspręsti problemas, kylančias įvairių tipų kalnų regionuose, ir pasirūpinti, kad tokios priemonės būtų numatytos būsimame struktūrinių fondų teisės aktų pakete;

6.

pageidauja, kad Komisija parengtų tikrą integruotą kalnų regionų rėmimo ES strategiją, ir mano, kad kalnų regionų žaliosios knygos paskelbimas bus svarbus pirmasis žingsnis šia linkme; ragina Komisiją pradėti plataus masto viešas konsultacijas įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas, socialinės, ekonominės ir aplinkos apsaugos sferų dalyvius, taip pat nacionalines ir Europos asociacijas, atstovaujančias kalnuotų vietovių regioninėms valdžios institucijoms, kad būtų geriau suprasta padėtis šiuose regionuose;

7.

pritaria Žaliajai knygai dėl teritorinės sanglaudos kaip požiūriui į skirtingus ES regionų tipus ir atsižvelgdamas į tai ragina sukurti BŽŪP pagal pirmą ir antrą ramstį, kad atsižvelgiant į tarptautinius iššūkius Europos Sąjungoje atitinkamai galėtų būti kuriamos ekonominės sąlygos, kurios turėtų poveikį funkcionaliam ir daugiafunkciniam kalnų regionų žemės ūkiui; taip pat būtinos su gamybos funkcija susijusios priemonės, įskaitant pieno transportą;

8.

taip pat ragina Komisiją neperžengiant savo kompetencijos ribų per šešis mėnesius nuo šios rezoliucijos priėmimo parengti integruotą tvarios plėtros ir išteklių kalnų regionuose naudojimo strategiją (ES kalnuotų regionų strategiją); be to, ragina ja remiantis ir pasitarus su regioninėmis įstaigomis ir pilietinės visuomenės atstovais, kurie žino vietos sąlygas ir interesus (pvz., susijusius su įvairiomis kalnų regionų kategorijomis) ir jiems atstovauja, kurti nacionalines veiksmų programas su konkrečiomis įgyvendinimo priemonėmis atitinkamai atsižvelgiant į jau egzistuojančias regionines iniciatyvas;

9.

pabrėžia kalnų regionų ribų nustatymų svarbą, kuri yra tikslingų priemonių, visų pirma susijusių su kalnuotų vietovių žemės ūkiu, sąlyga, taip pat būtinybę tinkamai suklasifikuoti šiuos regionus pagal su gamtinėmis sąlygomis susijusių trūkumų mastą; valstybės narės turi aktyviau vykdyti šį procesą remdamosi dabartiniu regionų išsidėstymu;

10.

siekiant perduoti žinias ir skatinti naujoves, ragina Komisiją parengti finansuojamų programų ir projektų, susijusių su sritimis, kurios yra svarbios kalnų regionams, apžvalgą;

11.

ragina Komisiją vykdant Europos teritorijų planavimo stebėsenos tinklo darbo programą ypač atkreipti dėmesį į padėtį vietovėse, kurių gamtinės sąlygos nepalankios, pavyzdžiui, kalnų regionuose; mano, kad patikimos ir išsamios žinios apie padėtį kalnų regionuose būtinos norint sukurti diferencijuotas priemones, kuriomis būtų geriau sprendžiamos šiuose regionuose iškilusios problemos;

12.

pabrėžia ūkininkavimo kalnų vietovėse vaidmenį gamybai, plataus masto žemės ūkio išsaugojimui ir naudojimui, taip pat jo, kaip daugiafunkcinio pagrindo kitoms ūkio šakoms ir kaip pagrindinio kultūrinio kraštovaizdžio ir socialinės struktūros dalies, vaidmenį;

13.

mano, kad dėl patrauklumo turizmo veiklai daugelyje kalnų regionų patiriamas spaudimas vykdyti urbanizaciją, tuo pat metu juose turi būti rūpinamasi tradicinio kraštovaizdžio, kuris praranda savo žemės ūkio paskirtį, grožį ir vertę, svarbią ekosistemai, apsauga;

14.

pažymi, kad dėl gamtinių sąlygų ir pavojų užsiimti žemės ūkiu kalnų regionuose (ypač aukštuose ir vidutinio aukščio kalnuose) reikia daugiau pastangų (inter alia, dėl didelio darbo intensyvumo, rankų darbo) ir didesnių išlaidų (inter alia, dėl specialios technikos poreikio, didesnių transporto išlaidų);

15.

ragina vykdant būsimas BŽŪP reformas specialiai ir labiau atsižvelgti į įvairiapusį kalnų regionų žemės ūkio funkcionalumą, kaimo plėtros pagrindų direktyvas ir nacionalines programas derinant su kalnų regionų ūkininkų vaidmeniu, kurį jie atlieka ne tik kaip gamintojai, bet ir kaip ekonominiai novatoriai kituose sektoriuose, ir sudarant sąlygas sinergetinio bendradarbiavimo galimybėms (inter alia, ekologinio turizmo planų finansavimui ir aukštos kokybės produktų rinkodarai); ypač atkreipia dėmesį į būtinybę finansiškai kompensuoti ūkininkavimo kalnų vietovėse ekologinius pasiekimus;

16.

vertina kalnų regionų ūkininkų darbą; tvirtina, kad šios veiklos sąlygų (visų pirma papildomo uždarbio, profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir galimybės sukurti šeimą) neturi apsunkinti biurokratija ir jos turi būti gerinamos sektorių politikos sričių tarpusavio sąveika; ragina Komisiją ir atsakingus komitetus (komitologija) patikrinti egzistuojančias ir būsimas taisykles (visų pirma susijusias su įsipareigojimu sudaryti registrus) atsižvelgiant į iniciatyvą „geresnis reglamentavimas“ arba prireikus sušvelninti siekiant visapusiško administracinių procedūrų supaprastinimo;

17.

pabrėžia, kad kompensacijos kalnų regionuose (ypač aukštuose ir vidutinio aukščio kalnuose) ateityje turėtų būti ir toliau mokamos vien tik kompensuojant su gamtos sąlygomis susijusius trūkumus ir papildomas ūkininkavimo sunkumų sukeltas išlaidas, kad tokios išmokos ilgainiui pateisinamos dėl alternatyvios gamybos trūkumo ir kad visiškas atskyrimas lemtų sistemingą visų sektorių veiklos mažinimą; pabrėžia, kad kalnų regionų poreikių negalima patenkinti vien tik panaudojant finansavimą, skirtą kaimo plėtrai;

18.

ragina labiau skatinti jaunuosius ūkininkus ir ūkininkes ir lygias galimybes tarp vyrų ir moterų (ypač šeimai palankiomis priemonėmis, dalinio ir visiško užimtumo tvarka, taikant su darbo veikla susietų valstybės mokamų priedų schemas, dalinio užimtumo modelius, profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybę sukurti šeimą) kaip būtį lemiančius veiksnius; ragina Komisiją svarstant lankstumo ir užimtumo garantijas bei vykdant projektus ir dalyvaujant suinteresuotosioms šalims parengti metodus;

19.

ragina regionuose, kuriuose dažnai iškyla problemos dėl masinio gyventojų išsikėlimo, išlaikyti demografinę pusiausvyrą;

20.

yra įsitikinęs, kad reikia teikti pirmenybę pakankamo gyventojų tankumo išsaugojimui kalnų regionuose ir kad būtina imtis kovos prieš dykumėjimą priemonių ir pritraukti naujų žmonių;

21.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukštą visuotinės ekonominės svarbos paslaugų lygį, pagerinti prieigą į regionus, kalnuotų vietovių tarpusavio ryšį ir sukurti reikiamas infrastruktūras, ypač keleivių ir krovinių transporto, švietimo, žiniomis grindžiamos ekonomikos ir ryšių tinklų (įskaitant plačiajuostį ryšį) srityse, siekiant palengvinti ryšius su kalnų regionų rinkomis ir miestais; ragina kompetentingas institucijas skatinti šiems tikslams skirtą viešojo bei privačiojo sektorių partnerystę;

22.

pabrėžia, kad gamintojų sąjungos, žemės ūkio kooperatyvai, žemdirbių valdomos kolektyvinės tiekimo į rinką iniciatyvos ir įvairius sektorius apimančios partnerystės, kuriomis dėl integruoto vystymosi plano regionuose sukuriama pridėtinė vertė (pvz., LEADER grupės), prisideda prie žemės ūkio gamybos stabilumo ir saugumo ir kad būtina jas labiau skatinti;

23.

ragina papildomai finansiškai remti pienininkystę (pieno gamybos įmones ir pieno perdirbimo įmones), kuriai dėl nepakankamų gamybos alternatyvų kalnų regionuose (ypač aukštuose ir vidutinio aukščio kalnuose) tenka pagrindinis vaidmuo; ragina pieno kvotų reformos metu parengti strategiją, skirtą sukrėtimams kalnų regionuose išvengti (angl. soft landing), taip ją lydinčias priemones (specialias išmokas), skirtas neigiamiems padariniams mažinti, kuriomis būtų sudaromos sąlygos įvesti prisitaikymo procesus, kuriais būtų išsaugomas ūkininkavimo pagrindas; ragina skirti papildomų lėšų iš pirmojo ramsčio, visų pirma priemokos už karvę žindenę forma;

24.

ragina valstybes nares numatyti papildomas už hektarą mokamas išmokas už ekologinę žemdirbystę ir ekstensyvų ganyklų valdymą bei paramą investicijoms į rūšį atitinkančius gyvulių auginimo įrengimus, visų pirma remiant tvarų ir adaptuotą žemės ūkį kalnų regionuose;

25.

primena, kad įmonės kalnų regionuose, naujoviškai naudojančios tradicines žinias bei gamybos procesus ir gaminančios kokybiškus produktus, yra svarbus užimtumą lemiantis veiksnys, todėl į jas turi būti atsižvelgiama ES paramos sistemose;

26.

ragina numatyti specialias paramos priemones, susijusias su didesnėmis išlaidomis ir darbo sąnaudomis tiekiant pieną ir pieno produktus į slėnius ir iš jų; šiame kontekste pakartotinai ragina įvesti priemoką už karvę žindenę kalnų regionuose;

27.

pabrėžia būdingų (aukštos kokybės) regioninių ir tradicinių produktų reikšmę visiems sektoriams; prašo, kad į ES kalnų regionų strategiją būtų įtrauktos šių produktų ar jų gamybos procesų apsaugos ir skatinimo priemonės (pvz. pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006, dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (5) ir 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006, dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (6), nuostatas) ir apsaugoti juos nuo kopijavimo; ragina ES paramos programose nustatyti specialią priemonę teikti paramą aukštos kokybės maisto produktams (pvz., sūriui, pagamintam kalnuose arba ūkiuose esančiose pieninėse, aukštos kokybės mėsai);

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares paremti žemės ūkio gamintojų grupes ir vietines bendrijas įvedant regioninius prekių ženklus pagal 27 straipsnio nuostatas; parama turėtų būti teikiama informuojant ir atitinkamu mokant ūkininkus ir vietinius maisto perdirbėjus, taip pat teikiant finansinę paramą vietinių maisto perdirbimo įmonių steigimui ir rinkodaros kampanijoms pradėti; ragina įsteigti fondą, skirtą nepalankioms sritims, įskaitant kalnų regionus (pvz., iš antrojo ramsčio lėšų, kurios dėl nepakankamo bendro valstybių narių finansavimo yra nepanaudojamos);

29.

ragina įsteigti nepalankiems regionams, įskaitant kalnų regionus, skirtą fondą, kuriame būtų sukauptos, pvz., dėl nepakankamo bendro valstybių narių finansavimo nepanaudojamos antrojo ramsčio lėšos;

30.

ragina, remiantis 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (7), 69 straipsniu teikti specialią tikslinę finansinę paramą kalnų regionams, užtikrinti konkrečią, nebiurokratinę prieigą prie jos ir 20 proc. padidinti lėšų pagal 69 straipsnį viršutinę ribą;

31.

primena, kad kalnų regionuose gali būti gaminami aukštos kokybės žemės ūkio gaminiai, išplečiama žemės ūkio gaminių įvairovė Europos rinkoje, išsaugojami tam tikrų rūšių gyvūnai ir augalai, išlaikomos tradicijos ir skatinama pramoninė ir turizmo veikla, kovojama prieš klimato kaitą saugant biologinę įvairovę, jų daugiametėse ganyklose ir miškuose surenkamas anglies dioksidas, ir kad laikantis tvaraus miškų ūkio eksploatavimo principų bus galima gaminti energiją naudojant medienos atliekas;

32.

ragina priemonėse, susijusiose su gyvūnų sveikata, gyvūnų apsauga ir auginimu (veisimo programos, kilmės knygų tvarkymas, atitikties patikrinimai ir t. t.) atsižvelgti į gyvulių, ypač vietinių veislių, veisėjų ir augintojų kalnų regionuose interesus ir į šiuo metu jiems kylančius pavojus ir spaudimą;

33.

griežtai pabrėžia, kad Komisija, vykdydama konkurencijos politiką ir imdamasi veiksmų tarptautinės prekybos srityje, turi įtakos kalnų regionų vystymuisi; šiuo aspektu ragina Komisiją tikslingiau ir platesniu mastu atsižvelgti į šių regionų poreikius, susijusius su pasikeitimais ateityje, visų pirma, vykstant deryboms Pasaulio prekybos organizacijoje ir dėl valstybės paramai taikomų taisyklių bei dėl konkurencijos teisės taikymo visuotinės svarbos viešosioms paslaugoms;

34.

ragina ypatingą dėmesį skirti gyvulių augintojams nuo gaisrų nukentėjusiuose kalnų regionuose, kadangi per ateinančius penkerius metus ganyklomis tuose regionuose galima naudotis ribotai ir atsargiai;

35.

ragina remiantis strategija atsižvelgti į kalnų regionų kraštovaizdžio skirtumus (kalnų ganyklas, saugomus miškus, aukštus ir vidutinio aukščio kalnus, pievas, itin vaizdingas vietoves) ir numatyti ganyklų, pievų ir miškų apsaugos ir kitų pažeidžiamų, jautrių plotų apsaugos priemones ir ilgalaikę naudojimo koncepciją siekiant jas atgaivinti ir apželdinti žole, apsaugoti nuo erozijos, skatinti racionalų vandens išteklių valdymą ir užkirsti kelią nepageidaujamiems reiškiniams (ypač nenaudojimui ganykloms, ir dėl to, viena vertus, kylančiam sulaukėjimui arba, kita vertus, ganyklų nualinimui);

36.

atsižvelgdamas į rūšių įvairovės išsaugojimą, pabrėžia būtinybę įsteigti vietinių gyvūnų ir augalų rūšių, ypač vietinių ūkio gyvulių ir kalnų floros, genetinės medžiagos saugyklas; ragina Komisiją išnagrinėti, ar ir kaip pradėti tarptautinio veiksmų plano iniciatyvą;

37.

pabrėžia, kad kai kuriuose Europos Sąjungos kalnų regionuose, ypač naujosiose valstybėse narėse, kyla vis didesnis pavojus, kad vietinės bendruomenės praras gyventojus ir nuskurs jų socialinis gyvenimas, o taip pat kad bus apribota arba net nutraukta žemės ūkio veikla, dėl ko galėtų pasikeisti kraštovaizdis ir ekosistema;

38.

pabrėžia, kad priemokos už žole apželdintus plotus kalnų vietovėse itin svarbios ir todėl turėtų būti toliau mokamos;

39.

pabrėžia tvarios miškininkystės strategijos, kuria atsižvelgiama į klimato kaitos padarinius, natūralų ciklą ir natūralią miškų sistemos sudėtį, kuria sukuriami prevencijos, kovos ir kompensacijų krizės situacijų atveju (pvz., audrų ir miško gaisrų) mechanizmai, ir paskatų, skirtų integruotam miško tvarkymui, svarbą; atkreipia dėmesį į galimybę vietoje tvariai perdirbti ir naudoti medieną ir medienos gaminius iš kalnų regionų (kaip aukštos kokybės produktus, kurių transportavimo išlaidos nedidelės ir taip išmetama mažiau CO2, kaip statybos medžiagas ir antrosios kartos biodegalus);

40.

pabrėžia kalnuotų vietovių vandens išteklių valdymo klausimo svarbą, ragina Komisiją skatinti vietos ir regionines valdžios institucijas plėtoti žemupių ir aukštupių naudotojų solidarumą, įskaitant atitinkamo finansavimo tausiam vandens išteklių naudojimui remti šiose vietovėse skyrimą;

41.

pabrėžia, kad kalnų regionai ypač jautrūs klimato kaitos įtakai, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir kompetentingas regioninės ir vietos valdžios institucijas skatinti nedelsiant įgyvendinti priemones, kad šiuose regionuose būtų apsisaugota nuo stichinių nelaimių, ypač miškų gaisrų;

42.

pabrėžia, kad kalnų regionuose reikia ieškoti naujų būdų, kaip apsaugoti teritorijas nuo potvynių (sutelkiant dėmesį į potvynių prevenciją), o ūkininkai ir miškininkai galėtų prisidėti prie potvynių prevencijos, panaudodami tiesiogines išmokas, gautas įgyvendinant BŽŪP;

43.

pabrėžia, kad visapusiška ir nuosekli dirvožemio, statinių apsauga nuo erozijos ir vandeningųjų sluoksnių apsauga turi būti sudedamoji žemės ūkio ir miškų ūkio veiklos dalis, siekiant sumažinti potvynių grėsmę ir dirvožemio eroziją, užkirsti kelią sausroms ir miškų gaisrams, taip pat siekiant padidinti požeminio ir paviršinio vandens tiekimą kaimo vietovėse;

44.

pabrėžia, kad lapuočių ir spygliuočių miškams kaip ūkio šakai, poilsio zonai ir gyvenamajai erdvei būtina ypatinga priežiūra, ir kad dėl netvaraus miškų naudojimo kyla ekologinių ir saugumo pavojų (tokių, kaip akmenų griūtys ir purvo nuošliaužos), kuriems pašalinti reikia atitinkamų priemonių;

45.

primena savo 2006 m. vasario 16 d. rezoliucijos 15 dalyje išdėstytą pasiūlymą, kad reikia stengtis skatinti kalnų regionuose atskirti miškus ir ganyklas ir įvesti reikalavimą naudotis keliais (ne vien saugumo sumetimais);

46.

primena, kad kalnai yra natūrali kliūtis ir neretai taip pat ir valstybinė siena, todėl atsižvelgiant į bendras jų problemas (pvz., klimato kaitą, gyvūnų epidemijas, rūšių išnykimą) esminiais tampa tarpvalstybinis, daugiašalis ir tarpregioninis bendradarbiavimas ir jo skatinimas;

47.

pritaria pastangoms, susijusioms su tvariu turizmu, ir pastangoms remiantis tvariomis ir tradicinėmis laisvalaikio ir sporto koncepcijomis, atsižvelgiant į šių regionų ypatybes, gamtą veiksmingai naudoti kaip „ekonominę naudą“; pabrėžia gamtos naudotojų, kurie gerbdami gamtą prisideda prie savo sveikatos, svarbą;

48.

ragina geriau koordinuoti kaimo plėtrą ir struktūrinę paramą ir kurti bendras programas;

49.

ragina geriau susieti kaimo plėtrą ir struktūrinę paramą ir kurti bendras programas;

50.

pabrėžia, kad svarbu pradėti įgyvendinti integruotą požiūrį priimant sprendimus ir atliekant administracines procedūras, pavyzdžiui, vykdant regioninį planavimą, išduodant leidimus vykdyti statybas ir atnaujinti statinius laikantis aplinkos apsaugos, paveldo ir miestų planavimo taisyklių, kad būtų užtikrintas tvarus vystymasis kalnų regionuose; rekomenduoja kalnų regionų potencialą panaudoti siekiant skatinti visapusį turizmo vystymą ir naujovių naudojimą vystant kraštą, ir šiuo tikslu skatina vietines ir decentralizuotas iniciatyvas bei skirtingų kalnų regionų bendradarbiavimą;

51.

pabrėžia, kad auginimui ir gamybai netinkami plotai turi būti kiek įmanoma geriau naudojami, inter alia, vykdant miškų priežiūrą, tvarią medžioklę, žvejybą ir skatinant šią veiklą, kad būtų užkirstas kelias sulaukėjimui, gaisro pavojui, erozijai ir biologinės įvairovės praradimui;

52.

nurodo kalnų regionų (ypač aukštų ir vidutinio aukščio kalnų) svarbą išsaugojimui, rūšių įvairovei ir gyvenamosios erdvės priežiūrai; tačiau ypač pabrėžia būtinybę išsaugoti žemės ūkio ir miškininkystės veiklą „Natura 2000“ srityse ir saugomuose gamtos parkuose ir ragina labiau susieti šiuos regionus ir nustatyti minimalią ekologinės kompensacinės žemės dalį žemės ūkio regionuose (galbūt 5 %);

53.

ragina Komisiją kiek įmanoma labiau remti kalnų regionų įtraukimą į pasaulio gamtos paveldą ir pasinaudoti galimybėmis tarptautiniu lygiu, skirtomis kalnų regionų apsaugai;

54.

atkreipia dėmesį į ypatingus kalnų regionų vandens išteklius, kuriuos kaip natūralias drėkinimo sistemas, geriamojo vandens ir energijos šaltinius būtina tvariai naudoti, taip pat ir gydomajam turizmui; pabrėžia, kad aukštupių ir žemupių regionai turi solidariai valdyti šiuos išteklius; šiuo aspektu siekiant išvengti konfliktų pabrėžia būtinybę bendradarbiaujant rasti sprendimus, kaip naudoti vandens išteklius atitinkamuose regionuose;

55.

ragina Komisiją skatinti įgyvendinti Alpių konvencijos Ūkininkavimo kalnų vietovėse protokolą, artimai bendradarbiaujant su Alpių konvencijos institucijomis, suteikti tinkamą paramą ūkininkavimo kalnų ir aukštumų vietovėse susiejimui su kitoms politikos sritims ir šiuo aspektu imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų ratifikuoti Alpių konvencijos protokolai, kurie dar nėra Bendrijos teisyno dalis, ir kad Europos Sąjunga prisijungtų prie Karpatų konvencijos kaip sutarties šalis;

56.

pabrėžia savanoriškos veiklos reikšmę (ypač gelbėjimo darbų kalnuose, civilinės saugos ir labdaros organizacijų) paslaugoms, taip pat kultūros ir gamtos paveldui kalnuose;

57.

vertina kalnų regionams skirtų organizacijų ir mokslinių tyrimų institutų veiklą ir pabrėžia, kad būtina pasinaudoti jų žiniomis ir motyvacija nustatant ES kalnų regionų strategiją ir panašias priemones;

58.

atkreipia dėmesį į profesinio ir papildomo profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo skatinimo reikšmę visą gyvenimą trunkančio mokymosi iniciatyvoms ir projektams siekiant paįvairinti profesinio mokymo pajėgumus ir galimybes;

59.

mano, kad būtina investuoti kuriant šiose vietose pažangius kalnų regionų žemės ūkio ekonomikos mokymo centrus, kad būtų išugdyti profesionalai, gebantys vadovauti darbui kalnų sąlygomis, tausoti kraštą ir vystyti žemės ūkį;

60.

ragina ypatingą dėmesį skirti kraštovaizdžio išsaugojimui ir infrastruktūros plėtojimui ir modernizavimui sunkiai prieinamuose kalnų regionuose ir siekti įveikti skaitmeninę atskirtį ir suteikti galimybę (pvz., el. vyriausybei) naudotis mokslinių tyrimų pagrindų programų rezultatais;

61.

atkreipia dėmesį, kad siekiant išlaikyti gyventojų skaičių ir konkurencingumą būtina teikti veiksmingas vietines paslaugas; ragina kryptingai remti vietos savivaldos institucijas visuotinės svarbos paslaugų srityje;

62.

pabrėžia būtinybę taikyti tvarius judumo sprendimus ir integruotą požiūrį į tarptautinius (tranzitas, ilgųjų nuotolių transporto koridoriai) ir vietos (kaip, pvz., prieiga prie skirtinguose aukščiuose esančių sričių ir miesto judumas) reikalavimus;

63.

ragina remti kalnų regionus transporto mažinimo, apsaugos nuo triukšmo, kraštovaizdžio išsaugojimo srityse taikant priemones „toliau nuo gatvės“ prasme (pvz., „pažeidžiamų zonų“ stiprinimas Kelių mokesčių direktyvoje (8)), taip paremiant gyvenimo kokybės ir tvaraus turizmo pagrindą;

64.

pabrėžia vadinamųjų pereinamųjų zonų tarp lygumų ir kalnų regionų svarbą teikiant aukštos kokybės privačią ir viešąją infrastruktūrą ir paslaugas (pvz., universitetus, oro uostus, ligonines); ragina teikti paramą tam, kad tokios įstaigos taptų prieinamesnės, ypač naudojant viešąjį transportą;

65.

pabrėžia, kad tausiai naudojant įvairius energijos šaltinius kalnų regionai yra pavyzdys skirtingų energijų rūšių naudojimo, energiją tausojančių statybų sprendimų ir antrosios kartos biodegalų požiūriu ir kad turi būti remiami šia kryptimi vykdomi moksliniai tyrimai; vis dėlto pabrėžia, kad antrosios kartos biodegalų kūrimas neturi sukelti konkurencijos tarp žemės plotų, kurie skirti jų žaliavų gamybai (pūdymai, atžalynai ir t. t.) ir ganyklų plotų;

66.

pataria valstybėms narėms gerinti finansinės pagalbos, skirtos kalnų regionų vystymuisi remti, struktūrą ir teikimo procedūras, bet kartu administracinę tvarką daryti paprastesnę, kad ištekliai, skirti krašto vertybių (kultūros paveldo, gamtos ir žmogiškųjų išteklių) apsaugai ir tausiam naudojimui, būtų lengviau prieinami;

67.

mano, kad kitų veiklos rūšių, tokių kaip biomasės naudojimo ir agroturizmo, kurios padidina vietos žmonių pajamas, išsaugojimui tvarus, modernizuotas ir daugiafunkcinis žemės ūkis yra būtinas, ir prašo Komisijos ir Tarybos įgyvendinant BŽŪP bei regioninę politiką ypač atsižvelgti į kalnų regionų poreikius: naujų ūkininkų atvykimą, papildomų išlaidų, susijusių su nepasiekiamumu, pavyzdžiui, surenkant pieną, kompensavimą, paslaugų teikimo kaimo vietovėse išsaugojimą, transporto infrastruktūros vystymą;

68.

atkreipia dėmesį į kalnų ir ledynų priklausomybę nuo klimato kaitos dėl jų topografinių savybių ir struktūrinių trūkumų, taip pat į jų kaip „bandymų laboratorijos“ potencialą gamtą imituojančioms, naujoviškoms klimato apsaugos technologijoms; ragina Komisiją kalnų regionams nustatyti diferencijuotą klimato politiką ir ją nustatant remtis turimomis žiniomis (pvz., Alpių ir Karpatų konvencijomis); ragina imtis mokslinių tyrimų ir laikinųjų priemonių;

69.

ragina kalnų regionų ir nepalankių regionų koordinavimą funkciniu požiūriu susieti su BŽŪP ir antruoju ramsčiu – kaimo plėtra;

70.

pabrėžia, kad tvari žemdirbystė ir kalnų regionų plėtra svarbi ne tik šių, bet ir kaimyninių regionų (pvz., lygumų) gyventojams, ir kad ES kalnų regionų strategija turėtų paveikti šių kaimyninių regionų tvarumą, susijusį su vandens tiekimu, biologine įvairove, gyventojų pasiskirstymo pusiausvyra ir kultūrine įvairove; ragina Komisiją formuluojant ES kalnų regionų politiką ištirti, kaip esamas kalnų ir kaimyninių regionų integravimo iniciatyvas būtų galima naudingai įtraukti į strategiją;

71.

paveda Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui stebėti šios rezoliucijos pažangą Taryboje ir Komisijoje;

72.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.