22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/78

1.1

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymą sunku įgyvendinti, jis gali pareikalauti labai didelių papildomų sąnaudų ir padidinti administracinę naštą. Be to, pasiūlymas neatitinka vieno pagrindinių tikslų, apibrėžtų Direktyvoje 2002/15/EB, t. y. nustatyti būtiniausius darbo laiko organizavimo reikalavimus siekiant pagerinti asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugą ir saugą, kelių eismo saugumą bei suvienodinti konkurencijos sąlygas. Iš tiesų, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, nustatantį vairavimo trukmių ir poilsio laikotarpių taisykles, mobilus darbuotojas negali dirbti ilgiau nei 48 valandas (vidutiniškai) per savaitę, tuo tarpu nepriklausomas vairuotojas galės dirbti 86 valandas per savaitę nepažeisdamas minėto reglamento nuostatų.

1.2

Manoma, kad kelių transportas Europoje per ateinančius dvidešimt metų išaugs 50 proc. nepriklausomai nuo kitų transporto rūšių (geležinkelio ir vandens) augimo. EESRK teigia, kad lemiamos reikšmės direktyvos tikslams pasiekti turės ne vairuotojo statusas, o sąlygos, sudarytos verstis mobiliąja kelių transporto veikla.

1.3

Komitetas šioje nuomonėje dar kartą pakartoja pagrindines EESRK nuomonės „Kelių transportas. Savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laikas“ išvadose pateiktas mintis (1).

Komitetas minėtoje nuomonėje pabrėžė, kad:

1.4

EESRK mano, kad direktyvos tikslų pasiekti galima tik tuo atveju, jei kelių transporto sektoriuje bus tinkamai taikomi būtiniausi socialinės apsaugos standartai visiems mobiliąja kelių transporto veikla besiverčiantiems asmenims neatsižvelgiant į jų statusą.

1.5

Komiteto nuomone, į direktyvos taikymo sritį įtraukiant savarankiškai dirbančius vairuotojus būtina kiek galima labiau supaprastinti jiems tenkančias administracines užduotis. Savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laiko apibrėžtis reikalauja, kad bendra administracinė veikla nebūtų įskaityta į darbo laiką.

1.6

Nepriklausomus darbuotojus priskyrus direktyvos taikymo sričiai, būtina priimti tam tikras Direktyvos 2002/15/EB nuostatų taikymo ir laikymosi kontrolės priemones.

2.1

2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB įsigaliojo 2005 m. kovo 23 d. Direktyva susijusi su asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimu. Dokumentu nustatytomis naujosiomis bendromis taisyklėmis užtikrinami būtiniausi socialinės apsaugos standartai šio sektoriaus darbuotojams. Šie būtiniausi standartai laikomi svarbia pažanga siekiant geresnės darbuotojų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugos bei saugos ir didesnio kelių eismo saugumo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo.

2.2

Ši direktyva, kurios nuostatomis siekiama mobilius darbuotojus apsaugoti nuo neigiamo poveikio, atsirandančio dėl pernelyg ilgų darbo valandų, nepakankamo poilsio ir netinkamo darbo organizavimo, yra bendrosios Darbo laiko direktyvos 2003/88/EB lex specialis. Ji papildo 2006 m. kovo 15 d. Reglamentą Nr. 561/2006, kuriuo nustatytos bendros vairuotojams skirtos vairavimo trukmių ir poilsio laikotarpių taisyklės.

2.3

Po taikinimo procedūros priimdami direktyvą Taryba ir Parlamentas sutarė, kad ji iš esmės turėtų būti taikoma savarankiškai dirbantiems vairuotojams nuo 2009 m. kovo 23 d. Be to, Komisijos paprašyta vėliausiai likus dvejiems metams iki minėtos datos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, o vėliau, remiantis šia ataskaita, pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytos savarankiškai dirbančių vairuotojų įtraukimo arba neįtraukimo į direktyvos taikymo sritį sąlygos.

3.1

Komisija siūlo iš dalies keisti Direktyvą 2002/15/EB iš jos taikymo srities pašalinant savarankiškai dirbančius vairuotojus ir paaiškina jos taikymo sritį, kuri apims visus mobilius darbuotojus, įskaitant „fiktyvius“ savarankiškai dirbančius vairuotojus, t. y. vairuotojus, kurie oficialiai yra savarankiški, tačiau iš tikrųjų negali laisvai organizuoti savo darbinės veiklos.

3.2

Komisija apibrėžia „fiktyviai“ savarankiškai dirbančių vairuotojų sąvoką: „mobilus darbuotojas“ taip pat reiškia bet kurį asmenį, kuris nėra susietas su darbdaviu pagal darbo sutartį arba bet kokį kitą hierarchinį darbo santykį, tačiau:

3.3

Komisija siūlo įtraukti sąlygą dėl darbo, atliekamo nakties metu. Iš tiesų, pagal Direktyvą 2002/15/EB, bet koks darbas nakties metu laikomas naktiniu darbu. Komisijos pateiktame pakeitime į šią sąvoką siūloma įtraukti darbo laiką, kai mažiausiai dvi valandas buvo dirbama nakties metu.

3.4

Pasiūlyme iš dalies pakeisti direktyvą taip pat numatomas naujas straipsnis dėl teisingo ir nuoseklaus Direktyvos 2002/15/EB taisyklių įgyvendinimo užtikrinimo ir patikslinama, kad atsakingose nacionalinėse institucijose turi būti užtektinai kvalifikuotų inspektorių ir kad šios institucijos turi imtis visų reikalingų priemonių.

3.5

Siekdama užtikrinti, kad direktyva būtų veiksmingai ir vienodai įgyvendinama visoje Bendrijos teritorijoje, Komisija remia valstybių narių dialogą, kurio tikslai:

4.1

Svarstydama poveikio vertinime pateiktas problemas, Komisija mano, kad „siekiant išvengti dėl vairuotojų nuovargio atsirandančių kelių eismo saugumo problemų, vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių taisykles būtina griežtai taikyti visiems vairuotojams, neatsižvelgiant į jų įdarbinimo statusą.“ Todėl Darbo laiko direktyvos taikymas nėra labai svarbus gerinant kelių eismo saugumą. Dokumento dėl poveikio vertinimo išvadose Komisija pirmenybę teikia sprendimui netaikyti direktyvos nuostatų savarankiškai dirbantiems vairuotojams ir įtraukti į jos taikymo sritį „fiktyviai“ savarankiškai dirbančius asmenis ir taip užtikrinti veiksmingesnę kontrolę. Tokiu būdu sumažės konkurencijos iškraipymų, o valstybės narės galės užtikrinti geresnę darbuotojų ir jiems prilygintinų grupių socialinę apsaugą.

4.2

Daugelio socialinių partnerių nuomone, direktyvos nuostatų netaikymas savarankiškai dirbantiems asmenims iškreipė konkurenciją kelių transporto sektoriuje, todėl Komitetas neseniai priimtoje nuomonėje dėl baltosios knygos dėl transporto politikos vidurio laikotarpio apžvalgos (TEN 257, pranešėjas Rafael Barbadillo Lopez) (2) pateikė tokį prašymą:

„Taikant socialinius kelių transporto sektoriaus teisės aktus, reikia užtikrinti vienodą požiūrį į visus darbuotojus nepaisant, ar jie samdomi darbuotojai, ar dirba savarankiškai, todėl kovo 11 d. Direktyvą 15/2002 dėl asmenų, kurie vykdo mobilią kelių transporto veiklą, darbo laiko nustatymo reikia nedelsiant pradėti taikyti savarankiškai dirbantiems asmenims nelaukiant numatyto pereinamojo laikotarpio, kadangi šia direktyva siekiama užtikrinti kelių eismo saugumą, išvengti konkurencijos iškreipimo ir sudaryti geresnes darbo sąlygas“ (4.3.1.2 punktas).

4.3

Manoma, kad kelių transportas Europoje per ateinančius dvidešimt metų išaugs 50 proc. nepriklausomai nuo kitų transporto rūšių (geležinkelio ir vandens) augimo, todėl nuo 3,5 iki 60 tonų masės transporto priemones vairuojančių vairuotojų fizinės ir psichinės sveikatos, kelių eismo saugumo ir sąžiningos konkurencijos sąlygos gali būti sukurtos tik aiškiai nustačius būtiniausius socialinius standartus, vienodai taikomus visiems mobiliąją transporto veikla besiverčiantiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų statuso. EESRK mano, kad ne statusas turi atlikti lemiamą vaidmenį, o tai, kad darbuotojas verčiasi mobiliąja transporto veikla.

4.4

Komitetas nuomonėje TEN/326 „Kelių transportas. Savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laikas“ išreiškė abejonių dėl tyrimo ir poveikio vertinimo rezultatų išvadų, susijusių su kelių eismo saugumu, konkurencijos sąlygomis ir socialiniais aspektais.

EESRK šioje nuomonėje taip pat pabrėžė, kad „pernelyg ilgas darbo laikas yra viena pagrindinių vairuotojų nuovargio, taigi ir užmigimo prie vairo, priežasčių.“

Galiausiai Komitetas minėtame dokumente išreiškė nuomonę, kad „sąžininga konkurencija atsiranda tuomet, kai didelės įmonės, atsakingos už visus su prekių paskirstymu ir vežimu susijusius aspektus, subrangovams taiko kainas, nustatomas laikantis su nagrinėjamu sektoriumi susijusių socialinių teisės aktų tiek mobilių, tiek savarankiškai dirbančių vairuotojų atžvilgiu.“

4.5

Todėl poveikio vertinimo ataskaitoje pateiktas teiginys, kad Darbo laiko direktyvos taikymas nėra labai svarbus gerinant kelių eismo saugumą, nėra teisingas. Iš tiesų, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, nustatantį vairavimo trukmių ir poilsio laikotarpių taisykles, mobilus darbuotojas negali dirbti ilgiau nei 48 valandas (vidutiniškai) per savaitę, tuo tarpu nepriklausomas vairuotojas galės dirbti 86 valandas per savaitę nepažeisdamas minėto reglamento nuostatų.

4.6

Atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą, kai pripažįstama, kad vairuotojas dirba „fiktyviai“ savarankiškai, jis privalo laikytis Darbo laiko direktyvos nuostatų. Taigi, Komisijos pasiūlymu neatsakoma nei į vieną pagrįstai iškylantį klausimą: ar tapęs mobiliu darbuotoju vairuotojas privalo pasirašyti darbo sutartį? Kas yra jo darbdavys? Jei transporto priemonė yra vairuotojo nuosavybė, ką jis turi su ja daryti? Jie jis investavo į infrastruktūrą ar atliko kitas investicijas, kas atsako už susijusias pasekmes? Galiausiai, kaip turi elgtis valstybės narės jau įtraukusios savarankiškai dirbančius vairuotojus?

4.7

Komitetas mano, kad Komisijos pasiūlymas gali pareikalauti ne tik didelių papildomų sąnaudų, bet ir padidinti administracinę naštą.

4.8

Vis dėlto EESRK nuomone, siekiant taikyti Direktyvos 2002/15/EB nuostatas savarankiškai dirbantiems vairuotojams, būtina, kad valstybės narės tinkamai perkeltų minėtą direktyvą, visų pirma savarankiškai dirbančio vairuotojo apibrėžtį. Ši direktyva turėtų numatyti, kad bendra administracinė veikla neturi būti įtraukta į savarankiškai dirbančių asmenų darbo laiką.