22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/123

3.1.1

EESRK apgailestauja, kad Komisija Žaliojoje knygoje nepateikė šiuo klausimu jau įvykusių svarstymų rezultatų, nors siūlomas apibrėžtis ji jau pateikė savo sanglaudos ataskaitose.

3.1.2

Jis pritaria Komisijos analizei, pateiktai jos trečiojoje sanglaudos ataskaitoje, kad „politikos požiūriu tikslas būtų pasiekti labiau darni plėtrą, mažinant esamus skirtumus, užkertant kelią teritoriniam atotrūkiui, taip pat užtikrinti erdvinės įtakos turinčios sektorių politikos ir regionų politikos sanglaudą. Be to, siekiama pagerinti teritorinę integraciją ir skatinti bendradarbiavimą tarp regionų“ ir „nepaisant kylančių sunkumų, vienodos galimybės naudotis tam tikromis pagrindinėmis priemonėmis, paslaugomis ir žiniomis – vadinamosiomis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis – kiekvienam asmeniui, kad ir kur jis gyventų, yra pagrindinė teritorinės sanglaudos sąlyga.“

3.1.3

Remdamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis, EESRK taip pat mano, kad teritorinė sanglauda turi sudaryti galimybę patvirtinti visos Europos teritorijos viziją (9). Jis mano, kad darnus ir tvarus ES teritorijų vystymasis (10) turi padėti susieti konkurencingumą, ekonominę ir socialinę sanglaudą bei žiniomis pagrįstą ekonominį pajėgumą (11) su solidarumo ir socialinio teisingumo tikslais (12).

3.1.4

EESRK mano, kad piliečiai vertins teritorinę sanglaudą tik tuomet, kai ji įgaus konkrečią reikšmę jiems patiems ir kai jie patys dalyvaus jos rengimo ir įgyvendinimo veikloje. EESRK teikia pirmenybę tai teritorinės sanglaudos apibrėžčiai, kurioje pabrėžiami jos laimėjimai, teikiantys naudos piliečiams ir vietos ekonominių ir visuomeninių procesų dalyviams. Teritorinė sanglauda turi užtikrinti lygias galimybes ir tinkamas gyvenimo sąlygas visiems europiečiams visose jų gyvenamose vietose.

3.2.1

EESRK nuomone, teritorinė sanglauda dar kartą parodo, kad būtina užtikrinti sąveiką tarp ekonominės ir socialinės sanglaudos. Šių dienų kontekste, vienai po kitos kylant krizėms – finansų, ekonomikos, maisto, nekilnojamojo turto, klimato, … – ji parodo, kad vystymosi modelis, kurio mes laikėmės pastaruosius penkiasdešimt metų, yra nepriimtinas.

3.2.2

EESRK mano, kad kuriant tvaresnį visuomenės modelį būtina lygiagrečiai skatinti tris vystymosi aspektus: socialinį, ekonominį ir teritorinį.

3.2.3

Jis primena, kad trečiojoje sanglaudos ataskaitoje Komisija pateikė tris teritorinės sanglaudos politikos dalis, nė vienos iš jų nelaikydama svarbesne už kitas; pirmoji būtų koreguojamoji, skirta „esantiems skirtumams mažinti“, antroji būtų prevencinė, skirta „atskirų sektorių politikos sąveikai gerinti“, ir trečioji – iniciatyvinė, skirta „teritorinei integracijai stiprinti skatinant bendradarbiavimą“.

3.2.4

Šis trinaris EESRK atrodo tinkamas, tačiau Komitetas nori pabrėžti, kad teritorinė sanglauda jokiu būdu negali tapti tik papildomu jau vykdomos ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos elementu. Iš esmės, teritorinė strategija turi būti apibrėžta Europos, nacionaliniu, regioniniu ir net vietos lygmeniu ir turėtų apimti visas politikos sritis (13).

3.2.5

Sąjungos struktūrinės politikos (kaip ji apibrėžta Žaliojoje knygoje) atžvilgiu, Komitetas pasisako už labiau kompleksišką fondų naudojimą neapsiribojant vien tik būtinu jų koordinavimu.

3.3.1

EESRK stebina tai, kad Komisija daugialygmenį valdymą pateikia tik kaip galimybę, nes Komitetas mano, kad tai yra būtinybė, kurios veiksmingumas įrodytas ir kuri palaipsniui Europos Sąjungoje tampa valdymo principu.

3.3.2

Jis pritaria kompleksiško problemų sprendimo pasiūlymui, tačiau konstatuoja (kaip buvo nurodyta), kad jis turi tapti konkrečiomis priemonėmis, pavyzdžiui, fondų, susijusių su Sąjungos struktūrine politika, integracija. Komitetas apgailestaudamas pabrėžia, kad dabartinė veikla šiuo atžvilgiu labai atsilieka nuo ankstesnių programavimo laikotarpių praktikos. Sugriežtinus atskaitomybės, finansinių operacijų ir audito taisykles, atsirado daug papildomų administracinės kontrolės elementų, todėl procedūros finansavimui gauti tapo dar sudėtingesnės.

3.4.1

EESRK nuomone, kertinis veiksmingos teritorinės sanglaudos įgyvendinimo akmuo yra, visų pirma, būtinybė nustatyti tinkamas valdymo sistemas, kad po to būtų galima pereiti prie kompleksiško sudėtingų situacijų valdymo atsižvelgiant į:

3.4.2

Metodas „iš apačios į viršų“, kuris remiasi piliečių dalyvavimu, skatina Bendrijos ir nacionalinės politikos integraciją kaip tik todėl, kad organizuotos pilietinės visuomenės organizacijų požiūris į politiką ir veiksmus yra holistinis ir skiriasi nuo valdžios institucijų, atsakingų už sektorių politiką nacionaliniu ir Europos lygmeniu, požiūrio. Šis požiūris visiškai atitinka visas subsidiarumo formas.

3.4.3

EESRK dar kartą pakartoja savo raginimą parengti tikslią darbotvarkę, kurioje būtų detalizuoti tikslai ir veiksmai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais (14) ir įtraukti institucijų ir dalyvaujančių šalių Europos ir nacionaliniu lygmeniu jau įgyvendinti ar numatomi įgyvendinti įsipareigojimai ir veiksmai.

3.5.1

EESRK mano, kad vienas iš konkrečiausių ir prioritetinių teritorinės sanglaudos įgyvendinimo būdų yra užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos piliečiai, nepaisant jų gyvenamosios ar darbo vietos, galėtų naudotis VESP ir BITSP  (15). Būtent šios sritys reikalauja stiprios sąveikos tarp politikos ir veiksmingo daugialygmenio valdymo. Šiuo metu padėtis toli gražu nepatenkinama, ypač kalbant apie silpniausias teritorijas ir jų gyventojus arba ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojus.

3.5.2

EESRK dar karta ragina Bendrijos lygmeniu „apibrėžti bendras gaires, bendrus standartus, kurie turėtų būti nustatyti visoms visuotinės svarbos paslaugoms (ekonominėms ir neekonominėms), įskaitant ir visuotinės svarbos socialines paslaugas. Visa tai turėtų būti numatyta pagrindų direktyvoje, kuri turėtų būti priimta pagal bendro sprendimo procedūrą ir kurioje galėtų būti nustatyta Bendrijos sistema, pritaikyta prie konkrečių VSSP savybių“ (16).

3.6.1

Siekdamas užtikrinti „tikrai lygias galimybes visose teritorijose“ EESRK rekomenduoja patvirtinti specialią politiką, skirtą nuolatinių sunkumų turintiems regionams, įskaitant ir atokiausius regionus, kuri būtų grindžiama nuolatinumo (ilgalaikės priemonės), pozityvios diskriminacijos (lėšų iš biudžeto skyrimas ir tam tikrų teisinių lengvatų numatymas taikant bendruosius principus) ir proporcingumo (priemonių mastas ir jų poveikis kiekvienu konkrečiu atveju) principais, kad būtų tikrai atsižvelgta į skirtingas situacijas (17).

3.6.2

Šiuose regionuose, kuriuose kuriant ir įgyvendinant finansinius projektus būtinai reikalingos papildomos pastangos, Europos Sąjunga neturėtų pasisavinti vietos ir regionų valdžios institucijų ar socialinių ir ekonominių partnerių vaidmens, o apsiriboti tik visokeriopu jų skatinimu bendradarbiauti ir veikti bendru sutarimu.

3.7.1

EESRK įsitikinęs, kad bendradarbiavimas yra vienas iš Europos socialinio modelio ramsčių ir esminė integracijos priemonė.

3.7.2

Jis mano, kad teritorinis bendradarbiavimas susiduria su kliūtimis, atsirandančiomis dėl įvairių lygių valdžios institucijų nenoro bendradarbiauti ir dalintis praktine patirtimi. ES privalo skatinti bendradarbiavimo kultūrą regionuose lengvindama ir paprastindama jau naudojamų priemonių kaip, pavyzdžiui, partnerystė, procedūras.

3.7.3

EESRK pripažįsta dviejų pirmųjų teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų – tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo – indėlį. Tačiau jis pabrėžia Komisijos Žaliojoje knygoje pamiršto tarpregioninio bendradarbiavimo svarbą, kadangi tai yra svarbi keitimosi patirtimi ir gerąją praktika tarp negretimų regionų, siekiančių tų pačių tikslų, priemonė.

3.8.1

EESRK įsitikinęs, kad teritorinė sanglauda turėtų būti galimybė menkiausiai finansuojamose teritorijose esantiems ūkio subjektams ir asmenims įgyvendinti jų pačių sukurtą vystymosi strategiją, o ne tik būti priklausomiems ir laukti naujų finansinių kompensacijų. Siekiant paskatinti juos tenkinti savo poreikius ir kurti projektus, turi būti sudaryta galimybė naudotis specialiais naujovių ir gerosios patirties mainų tinklais kartu su kitais ūkio subjektais iš teritorijų, susiduriančių su tais pačiais geografiniais, klimatiniais ar demografiniais iššūkiais.

3.8.2

Todėl EESRK ragina Komisiją tarpregioninio bendradarbiavimo programoje INTERREG IV C daugiau dėmesio skirti teritorinėms, socialinėms ir politinėms naujovėms, stiprinti bendradarbiavimą pagal EŽŪKPF 4 kryptį, skirtą programai LEADER, ir imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų palengvintas skirtų lėšų įsisavinimas.

3.9.1

EESRK pasisako už tai, kad, baigus struktūrinės politikos vidurio laikotarpio persvarstymą, būtų vėl vykdomos Bendrijos iniciatyvinės programos. Tokių veiksmingų programų, kaip, pavyzdžiui, UURBAN, EQUAL, Interprise ir kt., panaikinimas buvo praradimas tiek teminio teritorinio bendradarbiavimo, tiek ir socialinių naujovių srityje, kadangi jų vaidmens neatliko nei fondų įtraukimas (angl. mainstreaming), nei kitos priemonės.

3.9.2

EESRK pabrėžia, kad įprastas teritorinio bendradarbiavimo formas būtina atitinkamai pritaikyti prie ypatingų greta didžiųjų žemynų esančių regionų, pavyzdžiui, Karibų jūroje ar Indijos vandenyne esančių salų arba regionų, kurie ribojasi su rytinėmis ES sienomis, geografinių sąlygų.

3.10.1

EESRK ryžtingai palaiko Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) kūrimą. Jis pasisako už nacionalinių teisės aktų pritaikymą taip, kad jos galėtų veikti visoje ES. Kadangi jos tik pradedamos kurti, EESRK mano, kad dar anksti kalbėti apie jų naudą ir mąstyti apie dar kitas naujas priemones. Šią veiklą būtų galima įtraukti į pirmiau pateiktą gairių sąrašą.

3.11.1

EESRK mano, kad teritorinę sanglaudą tobulinti galima remiantis strateginiu teritorijų vystymo požiūriu ir geresniu intervencinių veiksmų derinimu, kadangi jokia politika viena pati negali panaikinti visų teritorijų tarpusavio skirtumų, kuriuos sukėlė sektorių politika ir nevaldomos dabartinio vystymosi modelio tendencijos.

3.12.1

EESRK pabrėžia, kad visa Europos Sąjungos politika turi skatinti siekti socialinės sanglaudos tikslo, o teritorijose – geriau darnaus ekonomikos vystymosi (18).

3.12.2

Teritorinei sanglaudai reikalingas išankstinis visos sektorių politikos ir skirtingų valdymo lygmenų, pradedant vietos ir baigiant ES, įvertinimas.

3.13.1

Komitetas, kaip ir Europos Parlamentas, mano, kad, būtinas kompleksiškas požiūris į Bendrijos politiką, t. y., teritorinį aspektą reikia įtraukti į transporto, aplinkosaugos, žemės ūkio, energetikos, konkurencijos ir mokslinių tyrimų politikos sritis.

3.13.2

Jis rekomenduoja svarstant bendrosios žemės ūkio politikos ateities klausimus būtinai atsižvelgti į teritorinę sanglaudą, kadangi jos ekonominiai, aplinkos ir kraštovaizdžio aspektai daro didžiulį poveikį visai Europos teritorijai.

3.13.3

Europos Sąjungos teisė, politika ir programos turėtų būti analizuojamos per jų įtakos teritorinei sanglaudai prizmę. Komisijai tenka ypatinga atsakomybė atliekant šį poveikio vertinimą, kuriame turėtų aktyviai dalyvauti visos suinteresuotos ir susijusios šalys. Reikėtų nustatyti tinkamiausius tyrimo ir vertinimo kriterijus (19).

3.14.1

EESRK rekomenduoja aktyviau derinti šias kryptis ir siūlo Ministrų Tarybai taikyti teritorinei sanglaudai atvirąjį koordinavimo metodą (20), t. y. remtis konkrečiomis gairėmis, po to atlikti patikrą ir partnerių atliekamą patikrą, keistis gerąja patirtimi ir rodikliais bei užtikrinti visų suinteresuotų šalių dalyvavimą. Jis siūlo daugialygmenį valdymą ir koordinavimą tarp sektorių pripažinti šio metodo, kai jis bus įgyvendinamas, gairėmis.

3.14.2

Atvirojo koordinavimo metodo įgyvendinimą būtų galima įrašyti į pirmiau pasiūlytą gairių sąrašą.

3.15.1

EESRK pabrėžia valstybių narių pažangą, padarytą neoficialiuose už miestų plėtrą ir teritorinę sanglaudą atsakingų ministrų susitikimuose Leipcige, Azorų salose ir Marselyje. Komitetas ragina, laikantis Teritorinės darbotvarkės įsipareigojimų, pradėti savanorišką nacionalinės politikos koordinavimą ir sektorių politikos integravimą ir skatinti regionų ir vietos valdžios institucijas imtis šių veiksmų. Jis primena, kad bet kuriai, net ir neturinčiai didelių pranašumų, Europos teritorijai būtina taikyti koordinuotą taktiką, kad būtų išsaugotas jos kultūrinis ir gamtinis paveldas.

3.16.1

EESRK mano, kad būtina teritorinės sanglaudos sąlyga yra kuo gausesnis suinteresuotų dalyvių skaičius rengiant ir įgyvendinant visas politikos kryptis.

3.16.2

Vienas iš pagrindinių teritorinio valdymo ramsčių turi būti socialinis dialogas. Siekdamas aktyvesnio socialinių partnerių dalyvavimo, EESRK rekomenduoja Komisijai pritarti teritoriniam socialiniam dialogui ir skatinti jį.

3.16.3

EESRK teigiamai vertina atsakingų ministrų poziciją, kurie pirmojoje veiksmų programoje (21) pabrėžė esą „įsitikinę, kad daugialygmenis valdymas yra pagrindinė priemonė užtikrinant suderintą teritorijų planavimą ES“ ir nutarė „susitikti su suinteresuotais subjektais bei vietos ir regionų valdžios atstovais ir aptarti Teritorinėje darbotvarkėje įtvirtintų prioritetų įgyvendinimą“.

3.17.1

Teritoriniai vystymosi paktai yra įdomus metodas, kadangi sąlygų ir konkrečių iššūkių įvairovė reikalauja skirtingų priemonių ir kompetencijos, taip pat visų šalių, ypač socialinių partnerių, socialinės ekonomikos ir NVO, veikiančių socialinėje, aplinkos, vietos vystymosi, vyrų ir moterų lygybės, taip pat mokymosi visą gyvenimą srityse, dalyvavimo.

3.17.2

Kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės šiuo metu daug kur vyksta įmonių restruktūrizavimas, labai svarbu tose teritorijose kuo skubiau įdiegti tokio pobūdžio paktus.

3.17.3

EESRK pritaria Regionų komiteto iškeltai minčiai, kad partnerystė tarp vietos bei regionų valdžios institucijų ir socialinės ekonomikos organizacijų gali būti svarbi veiksmingo kaimų, miestų, regionų ir kitų teritorinių vienetų socialinio ekonominio vystymosi ir teritorinės sanglaudos skatinimo priemonė. Į šią partnerystę būtina įtraukti ir visus susijusius naujuosius pilietinės visuomenės dalyvius.

3.17.4

EESRK atkreipia dėmesį į socialinės ekonomikos, kurios srityje dirba 10 proc. Europos įmonių, svarbą. Jis primygtinai pabrėžia, kad ji atlieka reikšmingą vaidmenį tiek sanglaudos, tiek ir tvaraus vystymosi procesuose, kurdama naujas darbo vietas teritorijose, skatindama kaimo vietovių vystymąsi, kurdama socialines vertybes ir dalyvaudama sektorių ir teritorijų restruktūrizavimo veikloje (22).

3.18.1

EESRK mano, kad tinkamai struktūruotos konsultacijos gali sukurti naudingą partnerystę su nevyriausybiniais ir socialiniais partneriais visose teritorinės sanglaudos grandyse (apibrėžimas, eiga ir įvertinimas) (23).

3.18.2

Geram daugialygmeniam valdymui taip pat reikalinga partnerystė su pilietinės visuomenės organizacijomis, atstovaujančiomis regionų ir vietos lygmeniui. Savo veiksmais šios organizacijos galėtų prisidėti prie pilietinės visuomenės dalyvavimo modelio vystymo nustatant politikos, kuri stiprina teritorinę sanglaudą, koncepciją ir ją įgyvendinant (24).

3.18.3

Todėl regionų ir vietos organizuotai pilietinei visuomenei reikėtų sudaryti galimybę atsakingai ir skaidriai dalyvauti apibrėžiant ir įgyvendinant teritorinės sanglaudos politiką ir veiksmus (25).

3.19.1

Siekdamas pagerinti piliečių supratimą apie teritorinę sanglaudą, EESRK pabrėžia būtinybę rengti nuolatines diskusijas visais lygmenimis patikslinant būsimus teritorinės sanglaudos iššūkius ir pasirinktas strategijas. Šių diskusijų tikslas turėtų būti naujas sutarimas teritorinės sanglaudos srityje, pagrįstas bendrais visų suinteresuotų šalių, ypač pilietinės visuomenės organizacijų, įsipareigojimais.

3.20.1

EESRK mano, kad būtina nustatyti naujus „gerovės“ kriterijus, kurie nebūtų griežtai susieti su BVP/BNP, o rodytų gyvenimo kokybės pažangą teritoriniu lygmeniu (26).

3.20.2

Komitetas laiko, kad reikia skubiai nustatyti naujus vertinimo kriterijus, kuriais remiantis būtų galima parengti naują Europos Sąjungos sanglaudos žemėlapį ir nustatyti, kuriems Bendrijos regionams skirti paramą, kadangi remiantis vieninteliu kriterijumi – BNP vienam gyventojui – neretai atsiranda diskriminacija įgyvendinant struktūrinę politiką. Žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos lygis, nevienodos pajamos, infrastruktūros trūkumai, įskaitant galimybės pasinaudoti visuotinės svarbos paslaugomis ir socialine apsauga, stoką, atsilikimas lyginant su Europos ekonomika, demografinė struktūra ir t. t. yra svarbūs veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti (27). Eurostatas, EPSON ir jų atstovai valstybėse narėse turėtų stengtis sukaupti vientisą išsamesnių ir tikslesnių statistikos duomenų bazę. Šie vertinimo kriterijai ir statistinė bazė taps pagrindu, kuriuo remiantis bus nustatomi pirmiau pasiūlyto atvirojo koordinavimo metodo rodikliai.

3.20.3

Taip pat reikia atsižvelgti į pačių regionų parengtus metodus, jų sukurtą gerąją patirtį ir skleisti jos pavyzdžius (28).