16.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/13

1.1

Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo srityje daro platų ir neabejotinai teigiamą poveikį bendradarbiaujančių partnerių mokslo ir technikos pažangai ir gerina tautų savitarpio supratimą. Tai pasakytina ne tik apie Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bet ir apievisą pasaulį.

1.2

Todėl Komitetas džiaugiasi Komisijos komunikatu ir pritaria jo pagrindiniams tikslams. Taip pat jis džiaugiasi ir remia 2008 m. gruodžio 2 d. Konkurencingumo tarybos nutarimus (1) ir juose priimtą sprendimą sudaryti aukšto lygio darbo grupę (speciali Mokslinių ir techninių tyrimų komiteto CREST struktūra).

1.3

Komitetas pritaria Komisijos ketinimui pasiekti, kad būtų parengtas koordinuotas valstybių narių metodas sudaryti bendruosius tarptautinius susitarimus, kad kartu planuojant mokslinių tyrimų programas ir rengiant Aštuntąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą (8-oji BP) būtų tinkamai atsižvelgta į svarbiausias tarptautinio bendradarbiavimo temines sritis.

1.4

Viena vertus, aptariami svarbiausi klausimai, pvz., mokslininkų judumas arba susitarimai dėl intelektinės nuosavybės, kita vertus, asmeninės iniciatyvos skatinimas, parama specializuotoms konferencijoms kaip žinių keitimosi ir komunikacijos platformoms, taip pat kalbama apie būtiną Europos mokslinių tyrimų erdvės patrauklumą.

1.5

Komiteto nuomone, Komisija – laikantis subsidiarumo principo – atlieka išskirtinį vaidmenį sudarant tarptautinius susitarimus dėl stambių mokslinių ir techninių infrastruktūrų, kurių sąnaudos (statybos ir eksploatacijos) ir naudojimas paprastai viršija vienos valstybės narės galimybes ir todėl yra būdinga Bendrijos užduotis. Todėl Komitetas taip pat remia tikslą kurti tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (tai jau padaryta ITER atveju) arba įtraukti tarptautinius partnerius į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras.

1.6

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui pabrėžti IRT (informacines ir ryšių technologijas) kaip tarptautinio bendradarbiavimo klausimą ir kartu rekomenduoja įvesti naują kategoriją „IRT mokslui ir tyrimams“. Be to, Komitetas rekomenduoja ne mažiau dėmesio skirti kitiems pasaulinės svarbos klausimams kaip energija, klimatas, aplinka ir sveikata. Tačiau dėl to kiti klausimai, ypač fundamentiniai tyrimai, neturėtų būti išbraukti iš tarptautinio bendradarbiavimo.

1.7

Komitetas pabrėžia, kad tarptautinio bendradarbiavimo sėkmė labiausiai priklauso nuo Europos mokslinių tyrimų erdvės patrauklumo ir nuo Europos universitetų ir mokslinio tyrimo įstaigų veiklos rezultatų. Tam būtinos priemonės yra svarbiausi Lisabonos strategijos elementai. Todėl dar svarbiau atsižvelgiant į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę vykdyti anticiklinę politiką ir naudojantis visomis finansinėmis ir struktūrinėmis priemonėmis stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir jos pagrindus, įskaitant tarptautinį aspektą, ir padaryti ją patrauklesnę.

2.1

Šiame komunikate pateikiamas strateginis Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas siekiant:

2.2

Šis komunikatas yra atsakas į Tarybos 2008 m. vasario mėnesio išvadas, ir jis yra viena iš penkių Komisijos iniciatyvų dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) ateities. Siūlomu planu bus prisidėta prie laisvo žinių judėjimo (vadinamosios penktosios ES laisvės), pasauliniu mastu, pagerins visame pasaulyje Europos įvaizdį mokslo ir technologijų srityje ir padės skleisti Europos praktinę patirtį IRT (informacijos ir ryšių technologijų) srityje.

2.3

Mokslo darbuotojų judumas yra svarbiausias aspektas.

2.4

Bendradarbiavimas su mokslo srityje pažengusiais partneriais skirsis nuo bendradarbiavimo su šalimis, kuriose mokslinė bazė dar tik kuriama; tačiau abiejų rūšių bendradarbiavimas yra reikalingas.

2.5

Be to, bus pradėtas dialogas mokslo ir technologijų tema su šalimis, reiškiančiomis ypatingą norą prisijungti prie Septintosios bendrosios programos.

2.6

Kadangi didžiausią investicijų į MTTP, finansuojamų iš viešųjų lėšų, dalį skiria valstybės narės, ES gali veiksmingai prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo tik stiprindama valstybių narių ir Europos Bendrijos partnerystę.

3.1

Įžanga. Komitetas dar 2000 m. savo nuomonėje dėl Komisijos komunikato „Europos mokslinių tyrimų erdvės link“ (2) atkreipė dėmesį į svarbiausią požymį, apibūdinantį gamtos mokslų tyrimus: „Jų metodika ir su tuo susijusios mokslo sąvokos yra bendros visoms tautoms. Tad yra tik viena pasaulinė (gamtos) mokslo kultūra ir tik viena mokslo sąvokų kalba ir su tuo susijusios bendros vertybės. ...Tik tai leidžia keistis žiniomis tarptautiniu mastu ir bendradarbiauti pasauliniu mastu“.

3.2

Išeities taškas. Džiugu, kad daugelyje valstybių narių jau keletą dešimtmečių vyksta platus tarptautinis, t. y. už ES ribų išeinantis, bendradarbiavimas mokslo ir technikos srityje tiek tarp įmonių („global players“), tiek tarp viešosios valdžios remiamų mokslinių tyrimų institucijų ir jų tyrimo grupių. Svarbų katalizatoriaus vaidmenį atlieka įvairios mokslo ir technikos draugijos (3), specialios tarptautinės organizacijos, pvz., Tarptautinė energijos agentūra (IEA) (4), Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), Tarptautinė grynosios ir taikomosios fizikos sąjunga (IUPAP), Tarptautinė tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (IPCC) arba, pvz., Europos kosmoso agentūra (EKA), Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN). Apskritai iki šiol sukaupta patirtis parodė, kad tos valstybės, kurios dalyvauja viešai keičiantis mokslo laimėjimais ir bendradarbiauja šioje srityje, vidutinės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu taip pat gauna iš to kultūrinės ir ekonominės naudos.

3.3

Bendras pritarimas. Komitetas pritaria svarbiausiems komunikato tikslams: tarptautinis bendradarbiavimas pasauliniu mastu taupo išteklius ir spartina naujų žinių sklaidą; apskritai jis daro platų ir neabejotinai teigiamą poveikį mokslo ir technikos pažangai ir gerina tautų savitarpio supratimą. Taigi jis ypač padeda vystyti gerus santykius su kaimyninėmis ES valstybėmis. Tačiau bendradarbiavimas neturi būti savitikslis, nes tam reikia papildomų išlaidų, ir jos turi būti pagrįstos papildoma nauda, kurios tikimasi.

3.4

Konkurencijos ir bendradarbiavimo konfliktas. Aptariamas tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje susijęs su konkurencijos ir bendradarbiavimo konfliktu (5). Jei konkurencijos aspektai fundamentinių tyrimų srityje daugiausia apsiriboja mokslo rezultatų prioritetais ir su tuo susijusiu pripažinimu, tai konkurencijos klausimai įgauna ekonominę svarbą tiek, kiek MTP rezultatai teikia tinkamų parduoti rinkoje procesų bei produktų ir su tuo susijusios naudos.

3.5

Parama asmeninei iniciatyvai bei judumui ir jų vertinimas. Svarbiausi tarptautinio bendradarbiavimo iniciatoriai ir dalyviai yra patys mokslo darbuotojai (mokslininkai ir inžinieriai). Todėl būtina skatinti ir vertinti jų asmeninę iniciatyvą bei judumą, tam reikia ne tik individualios paramos, bet ir remti judumą priemonėmis, panašiomis į tas, kurios jau iš dalies pasiektos, arba kurias dar tik siekiama įdiegti Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

3.6

Parama tarptautinėms specializuotoms konferencijoms bei mokslo ir technologijų asociacijoms. Specializuotos konferencijos yra pagrindiniai forumai, kuriuose skelbiami ir vertinami tyrimų rezultatai, keičiamasi žiniomis ir idėjomis, užmezgamas bendradarbiavimas ir kuriamos naujos arba patobulintos koncepcijos. Tokias konferencijas paprastai organizuoja atitinkamos specializuotos mokslo ir technologijų asociacijos, kurios yra tipiškos pilietinės visuomenės organizacijos. Todėl Komitetas rekomenduoja labiau atkreipti į jas dėmesį ir pripažinti jų laimėjimus bei labiau pasinaudoti jų vykdoma veikla skleidžiant žinias, vertinant rezultatus ir koordinuojant mokslinius tyrimus bei ją remti (6).

3.7

Saviorganizacijos skatinimas ir parama jai. Šalia pavienių mokslininkų visų pirma mokslo tyrimo įstaigos ir universitetai užmezga, sutartyse apibrėžia ir puoselėja savo srityje tarptautinį bendradarbiavimą su pasirinktomis partnerių organizacijomis – dažnai net įvairiomis formomis. Reikia tai skatinti ir remti, visų pirma sudarant patikimas teisines, finansines ir personalo sąlygas, užtikrinančias pakankamą tęstinumą.

3.8

Papildomos paramos priemonės. Norint palengvinti pirmiau minėtas priemones ar jas pradėti įgyvendinti yra labai naudingi ar net būtini vyriausybių lygmeniu bendri valstybių narių ir kitų trečiųjų, ne Europos šalių susitarimai. Komiteto nuomone, čia iškyla svarbiausias koordinavimo uždavinys – vykstant tarptautiniam bendradarbiavimui MTTP srityje, taikant europines ir nacionalines priemones – užtikrinti politikos nuoseklumą trečiųjų šalių atžvilgiu (mokslinių tyrimų politika, taip pat kaimynystės politika, vystymosi politika, pramonės ir ekonomikos politika).

3.9

ES Komisijos vaidmuo. Komitetas, viena vertus, pabrėžia, kad mokslinių tyrimų organizacijos ir verslas privalo savarankiškai inicijuoti ir formuoti svarbiausius tarptautinio bendradarbiavimo elementus ir programas, kita vertus, įžvelgia valstybėms narėms ir Bendrijai svarbius uždavinius, susijusius su pagrindiniais visiems svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, šie uždaviniai turėtų apimti šiuos klausimus, kuriuos turėtų aptarti ES Komisija ir valstybės narės remdamosi partneryste:

3.10

Svarbiausia komunikato mintis. Komiteto nuomone, svarbiausia Komisijos komunikato mintis – atkreipti Tarybos ir Parlamento dėmesį į vis didėjančią tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, užtikrinti koordinuotą valstybių narių ir Bendrijos požiūrį siekiant sudaryti bendruosius tarptautinius susitarimus, taip pat apibrėžti svarbiausius teminius ir regioninius tarptautinio bendradarbiavimo klausimus ir atsižvelgti į juos kartu planuojant mokslinių tyrimų programas ir rengiant Aštuntąją MTTP programą.

3.11

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra. Komitetas mano, kad Komisija – laikydamasi subsidiarumo principo – turėtų atlikti didesnį ir tiesioginį vaidmenį tarptautiniame bendradarbiavime, kuris susijęs su dideliais prietaisais ir projektais, priklausančiais Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kadangi jų kūrimo ir eksploatacijos išlaidos ir naudojimas paprastai viršija vienos valstybės narės galimybes. Tai pasakytina visų pirma apie Komisijos remiamas ir koordinuojamas programas, kuriose ES yra tiesioginis partneris (pvz., Europos branduolių sintezės programa ITER) arba atlieka svarbų vaidmenį koordinavimo srityje, pvz., Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (9) (angl. ESFRI) veikla ir kitos su jais susijusios priemonės. Komitetas pritaria Komisijos suformuluotam tikslui „Spręsti mokslo problemas pasitelkus pasaulines mokslinių tyrimų infrastruktūras“, tai gali būti susiję ir su tarptautinių partnerių dalyvavimu Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros projektuose. Taip pat reikia atsižvelgti į geografinį aspektą ir turimą mokslinį potencialą.

3.12

Strateginis tarptautinio bendradarbiavimo forumas – CREST. Komitetas pritaria ir remia tai, kad pagal 2008 m. lapkričio 14 d. Konkurencijos tarybos parengiamąją rekomendaciją ir taip pat su šia rekomendacija susijusį 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimą (10) buvo įsteigtas tarptautinio mokslinio ir techninio bendradarbiavimo strateginis forumas (CREST – Mokslinių ir techninių tyrimų komiteto suformuota speciali struktūra). Komitetas pritaria susijusiems tikslams ir juos remia, tai yra:

3.13

Europos mokslinių tyrimų erdvės tarptautinis aspektas. Komitetas ypač akcentuoja Europos mokslinių tyrimų erdvės tarptautinį aspektą. Tam būtinas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas (11) kintamose konfigūracijose (12), taip pat MTTP veiklos koordinavimas tarptautiniu lygiu.

3.14

Humanitarinių ir gamtos mokslų konvergencija. Komitetas rekomenduoja, kad nebūtų apsiribojama vien grynu moksliniu ir techniniu tarptautiniu bendradarbiavimu, ir ten, kur yra aiškios sąsajos su humanitariniais mokslais ir su tuo susijusiais etikos klausimais, įtraukti ir šias sritis į bendradarbiavimą.

3.15

Komunikato spragos. Komiteto nuomone, didžiausias komunikato trūkumas yra tai, kad jame deramai neatkreiptas dėmesys į jau vykstančio bendradarbiavimo ir sutarčių (žr. 3.2 punktą) pavyzdžius, taip pat jų iniciatorius bei priemones, ir dėl to komunikatą skaitantis asmuo, neturintis apie tai informacijos, gali susidaryti pernelyg neigiamą įspūdį apie pradinę padėtį. Be to, tolesni veiksmai turi būti paremti jau tokiu būdu sukaupta patirtimi ir geriau pasinaudoti visomis iniciatyvomis, pvz., iškeltomis specializuotų asociacijų.

4.1.1

IRT, įskaitant „IRT mokslui ir tyrimams“. Tarp itin svarbių tarptautiniam bendradarbiavimui klausimų Komisija akcentuoja IRT kaip mokslui ir pramonei svarbią, keletą sričių apimančią technologiją, įskaitant tikslą skleisti visame pasaulyje Europos gamybinę patirtį šioje srityje. Komitetas tam visiškai pritaria. Kartu Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad IRT klausimo nederėtų suprasti siaurąja prasme, jis turėtų apimti visą sritį, pradedant skirtingų standartų suvienodinimu, komunikacijos tinklais ir baigiant didelės galios kompiuteriais ir vis sudėtingesne jų programine įranga. Nes plati mokslinių skaičiavimų (13) disciplina, įskaitant „tinklo“ (lygiagrečių ir išskirstytų skaičiavimų) technologijas ir internetinius skaičiavimus (angl. grid- and cloud computing), šiuo metu tapo dar vienu labai svarbiu mokslo ir technikos metodikos ramsčiu. Tai būtų galima geriausiai pasiekti įtraukiant pakategorę „IRT mokslui ir tyrimams“. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent šioje srityje bendradarbiavimas su tarptautinėmis valstybių partnerių ekspertų grupėmis gali būti labai naudingas.

4.1.2

Energetika, klimatas, aplinka ir sveikata. Vis dėlto yra ir kitų reikšmingų pasaulinės svarbos klausimų, pvz., energetikos ir klimato klausimai, tyrimai aplinkos ar sveikatos srityje. Todėl šiems klausimams taip pat reikėtų skirti deramą vietą siūlomoje strategijoje.

4.1.3

Atvirumas kitiems klausimams. Nors iš tiesų tam tikrais momentais kai kurie klausimai ir temos, pvz., šiuo metu energetika ir klimatas, yra labai svarbūs bei neatidėliotini ir būtina sutelkti ribotus finansinius išteklius. Tačiau atsižvelgiant į sunkiai prognozuojamus naujus atradimus, taip pat laiką, būtiną jų įgyvendinimui techniniuose sprendimuose, Komitetas rekomenduoja bendruosiuose tarptautiniuose susitarimuose a priori neapsiriboti temų spektru, bet pasilikti galimybę atsižvelgti į aktualias ateities problemas. Tarptautinis bendradarbiavimas, beje, taip pat labai svarbus fundamentinių tyrimų srityje.

4.1.4

Fundamentiniai tyrimai. Komitetas primena jų svarbiausią indėlį atrandant tuos gamtos dėsnius, kuriais remiantis buvo sukurtos beveik visos šiuolaikinės technologijos ir padaryti atradimai medicinos srityje. Komitetas rekomenduoja dėl įgyvendinimo kreiptis patarimo į Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT).

4.2

Europos interesai ir skirtingos kategorijos. Jau vien dėl pačios Europos interesų derėtų aiškiau skirti įvairias tarptautinio bendradarbiavimo kategorijas, tai yra:

4.3

Kalbų klausimas: tai problema, bet ne tabu. Tarptautinė mokslo kalba yra anglų kalba. Todėl tos ES šalys, kuriose anglų kalba yra gyventojų gimtoji kalba, arba ją gerai moka dauguma MTTP srityje dirbančių asmenų, savaime bus pranašesnės dėl savo patrauklumo studentams, kurie ateityje priiminės sprendimus dėl mokslinio bendradarbiavimo, taip pat ir dėl mokslininkų mainų. Kitos valstybės narės turėtų siekti rasti panašius sprendimus, kurie būtų naudingi joms ir Europos mokslinių tyrimų erdvei.

4.4

Judumas ir kova su „protų nutekėjimu“. Mokslininkų, t.y., mokslo darbuotojų, dėstytojų ir studentų, judumas yra svarbi prielaida keistis žiniomis ir bendradarbiauti. Šiuo metu judumas beveik visada pripažįstamas kaip tolesnės karjeros mokslinių tyrimų srityje prielaida. Tačiau judumas gali lemti tai, kad gabiausi šalies žmonės ilgam išvyks ten, kur geriausios ir patraukliausios mokslinių tyrimų sąlygos ir asmeninio tobulėjimo galimybės. Tai problema, pastebima ne tik ES santykiuose su kaimyninėmis šalimis, bet ir, pvz., su JAV, taip pat tarp pavienių ES valstybių narių.

4.5

Sudaryti galimybes. Kadangi jokiu būdu negalima sudaryti judumo kliūčių ir neleisti talentingam jaunimui pasinaudoti savo vystymosi galimybėmis būtina, kad visos ES valstybės narės ir pati Bendrija dėtų pastangas kurti kompetencijos centrus ir (arba) kitokius patrauklius modelius – ypač pasinaudodamos struktūrinių fondų lėšomis, kad būtų pasiekta bendra pageidaujamo judumo srauto pusiausvyra („protų apykaita“).

4.6

Didinti Europos patrauklumą: Europos mokslinių tyrimų erdvė. Tai taip pat pasakytina apie ES kaip visumos santykius su jos tarptautiniais partneriais. Tarptautinio bendradarbiavimo sėkmei ir ES pozicijai derantis dėl atitinkamų susitarimų lemiamą svarbą turi ES atliekamų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, įskaitant mokymo centrus ir universitetus, infrastruktūros ir jos mokslo darbuotojų asmeninės karjeros galimybių patrauklumas. Todėl Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant užkirsti kelią „protų nutekėjimui“ iš ES ir sutelkti geriausius pasaulio mokslininkus Europoje ir įgyti tvirtą poziciją vedant derybas dėl tarptautinių susitarimų.

4.7

Lisabonos strategija, dabartinė krizė ir anticiklinė politika. Tarptautinio bendradarbiavimo sėkmė labiausiai priklauso nuo Europos mokslinių tyrimų erdvės patrauklumo ir nuo Europos universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų pajėgumų. Tam būtinos priemonės yra svarbiausi Lisabonos strategijos elementai. Todėl dar svarbiau atsižvelgiant į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę vykdyti anticiklinę politiką ir padaryti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir jos pagrindus patrauklesnius, kartu stiprinti tarptautinę dimensiją visomis finansinėmis ir struktūrinėmis priemonėmis. Kartu Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares taikant anticiklinę personalo politiką užkirsti kelią aukštųjų mokyklų absolventams gresiančiam nedarbui, kurį galėtų sukelti MTTP veiklos sumažėjimas privačiame sektoriuje (15).