18.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 67/141

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2000 m. gegužės 18 d. (1), 2002 m. kovo 14 d. (2) ir 2003 m. lapkričio 20 d. (3) rezoliucijas dėl Šri Lankos, į savo 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl neseniai Indijos vandenyno regione įvykusios cunamio katastrofos (4) ir į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl padėties Šri Lankoje (5),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą (6) dėl oficialaus grupuotės „Tamil Elamo išlaisvinimo tigrai“ (angl. LTTE) uždraudimo,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą Šri Lankos klausimu, kurį parengė Europos Sąjungai pirmininkavusi valstybė,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 10 d. Tokijo deklaraciją dėl Šri Lankos atkūrimo ir vystymosi, pagal kurią numatyta donorų parama taikos procesui skatinti,

—

atsižvelgdamas į Šri Lankos Vyriausybės ir LTTE pasirašytą paliaubų susitarimą, kuris įsigaliojo 2002 m. vasario 23 d.,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio mėn. Oslo deklaraciją, pagal kurią Šri Lankos Vyriausybė ir LTTE susitarė ieškoti sprendimo dėl vieningos Šri Lankos federacinės santvarkos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi po 2008 m. spalio mėn. Vyriausybės karinio puolimo LTTE atsitraukė į šiaurę ir dėl to civiliai gyventojai buvo priversti trauktis gilyn į sukilėlių kontroliuojamą teritoriją, šimtai neteko gyvybės, o maždaug 250 000 civilių gyventojų tapo pražūtingo kryžminio Šri Lankos armijos karių ir LTTE separatistų susišaudymo Mullaitivu regione įkaitais,

B.

kadangi kone 25 metus Šri Lanką niokojantis LTTE sukilimas ir Vyriausybės atsakomieji veiksmai pasiglemžė daugiau negu 70 000 gyvybių,

C.

kadangi išlaisvintose teritorijose gyvenantiems civiliams gyventojams būtina humanitarinė pagalba, taigi, kol Vyriausybės organai rūpinosi savo reikmėmis, keletui tūkstančių užsitęsusio konflikto zonose gyvenančių civilių ir toliau gresia didžiulis pavojus, be to, ir toliau nesirūpinama jiems išgyventi būtiniausiais dalykais,

D.

kadangi didelį susirūpinimą kelia apsauginėje juostoje esančių Jungtinių Tautų vietos darbuotojų ligoninės ir būstinės apšaudymai, per kuriuos žuvo ir sužeista daugybė civilių gyventojų,

E.

kadangi, remiantis organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, Vyriausybės pajėgos ir LTTE pažeidžia karo įstatymus, nes prievarta iškeldindami civiliai gyventojai ir jiems neleidžiama saugiai pasitraukti iš konflikto zonos,

F.

kadangi Tarptautinės spaudos laisvės misijos Šri Lankoje nariai, rengdami ataskaitą apie konfliktą, atkreipė dėmesį į tris tendencijas: spaudos atstovams nesuteikiama pakankama prieiga prie informacijos ir neužtikrinamas nepriklausomos informacijos srautas konflikto zonoje, užpuldinėjami apie konfliktą informuojantys žurnalistai ir jiems grasinama, be to, žiniasklaidoje taikoma savicenzūra,

G.

kadangi nuo naujųjų metų pradžios, t. y. nuo tada, kai nužudytas vyresnysis redaktorius Lasantha Wickrematunga ir užpulta populiaraus nepriklausomo televizijos kanalo redakcija, paralyžiuota žiniasklaidos bendruomenės veikla,

H.

kadangi nuo 2006 m. nužudyta mažiausiai 14 žurnalistų ir dar daugiau pagrobta arba suimta ir kadangi organizacija „Reporters Without Borders“ savo 2008 m. spaudos laisvės rodyklėje suteikė Šri Lankai 165 vietą iš 173 šalių,

I.

kadangi visos konflikto šalys turi teikti pirmenybę pagarbai žmogaus teisėms ir žmogiškumo principams, ir tai padaryti ne tik skubiai reaguodamos į blogėjančią padėtį, bet ir siekdamos nustatyti esminį pagrindą, kuriuo būtų remiamasi priimant teisingą ir ilgalaikį konflikto sprendimą,

J.

kadangi Tokijo konferencijos pirmininkės (Norvegija, Japonija, JAV ir ES) kartu paragino LTTE ir Šri Lankos Vyriausybę aptarti galimus karo veiksmų nutraukimo būdus, įskaitant galimybę sudėti ginklus, atsisakyti smurto, priimti Šri Lankos Vyriausybės pasiūlymą dėl amnestijos ir sukilėliams dalyvauti procese politinės partijos statusu siekiant priimti teisingą ir ilgalaikį politinį sprendimą,

K.

kadangi Tokijo konferencijos pirmininkės kartu paragino Šri Lankos Vyriausybę ir LTTE laikinai paskelbti „ugnies nutraukimo laikotarpį“ ir sudaryti sąlygas evakuoti sergančiuosius ir sužeistuosius bei leisti suteikti humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams,

1.

yra įsitikinęs, kad pastarojo meto pažanga gali būti krizės Šri Lankoje lūžis, pritaria Tokijo konferencijos pirmininkių pareiškimui ir viliasi, kad šalyje nusistovės taika ir stabilumas;

2.

laikosi nuomonės, kad karinė pergalė prieš LTTE nebūtinai reikštų, jog bus ieškoma politinio sprendimo ilgalaikei taikai užtikrinti;

3.

ragina Vyriausybę ir LTTE laikytis karo įstatymų, kaip galima labiau vengti civilių aukų karinių operacijų metu ir nedelsiant leisti tūkstančiams konflikto zonoje įkalintų civilių gyventojų saugiai ją palikti bei suteikti jiems humanitarinę pagalbą;

4.

palankiai vertina Šri Lankos Vyriausybės pažadą užtikrinti visapusišką, atvirą ir skaidrų visų pareiškimų apie žiniasklaidos laisvės pažeidimus tyrimą siekiant spręsti klausimą dėl nebaudžiamumo už Šri Lankoje dirbančių žurnalistų žmogžudystes ir jų puldinėjimą bei dėl abejingumo šiems nusikaltimams;

5.

pabrėžia, kad tarptautiniai stebėtojai turi būtinai įvertinti humanitarines ketvirčio milijono žmonių, įkalintų Wanni regione, reikmes ir užtikrinti tinkamą maisto bei kitos humanitarinės pagalbos paskirstymą, ypač kai kovos priartėja prie teritorijų, kur įkalinti civiliai gyventojai;

6.

pakartoja, kad smerkia pasibaisėtiną vaikų išnaudojimą juos verbuojant į kareivių gretas, ir primena, kad tai karo nusikaltimas, taip pat ragina visas sukilėlių grupuotes nutraukti šią veiklą, išlaisvinti sulaikytuosius ir paskelbti, kad ateityje jie laikysis principo, pagal kurį vaikai nebus verbuojami;

7.

ragina Vyriausybę skubiai spręsti klausimą dėl žemės minų neutralizavimo, kadangi šito nepadarius gali būti susidurta su didžiulėmis atkūrimo ir ekonomikos atgaivinimo problemomis; šiuo požiūriu ragina Šri Lankos Vyriausybę imtis teigiamų veiksmų ir prisijungti prie Otavos sutarties (Konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo);

8.

teigiamai vertina Šri Lankos Vyriausybės įsipareigojimą iš esmės dekoncentruoti provincijas: tai ypač paranku tamilų ir kitoms teritorijoms, siekiančioms užtikrinti griežtesnę administracinę kontrolę vieningos šalies sudėtyje; ragina Vyriausybę kuo skubiau įgyvendinti šį įsipareigojimą ir visiems Šri Lankos piliečiams užtikrinti vienodas teises;

9.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybių narių vyriausybes dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant padėti Šri Lankoje užtikrinti stabilią ir teisingą taiką bei atkurti saugumą ir klestėjimą;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Norvegijos Vyriausybei ir kitoms Tokijo donorų konferencijos pirmininkėms, Šri Lankos Vyriausybės Vadovui bei kitoms konflikto šalims.