1.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 87/98

A.

kadangi tarptautinė ekonomika ir pasaulio rinkos pastaruosius 25 metus augo be precedento ir šis augimas istorijoje buvo unikalus – buvo pasiekti gamybos pajėgumai, lėmę gerovę didesniam žmonių skaičiui negu kada nors anksčiau; ekonomikai lėtėjant, o paklausai atitinkamai mažėjant, šie pajėgumai turi būti suderinti iš naujo,

B.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė kasdien vis gilėja ir, jei nebus imtasi daug energingesnių ir veiksmingesnių viešųjų veiksmų nei ligi šiol, Europos Sąjungai ir jos kaimyninėms šalims vis labiau gresia gili socialinė ir politinė krizė, kelianti pavojų Europos solidarumui,

C.

kadangi pagrindinės problemos, kylančios siekiant nugalėti tarptautinės ir Europos ekonomikos nuosmukį, šiuo metu yra pasitikėjimo stoka finansų ir kapitalo rinkose ir augantis nedarbas,

D.

kadangi dėl precedento neturėjusio dabartinės finansų krizės masto ir jos sukelto didelio nuosmukio ES ir tarptautiniu lygmenimis reikia iš esmės pertvarkyti finansų rinkų reguliavimo ir valdymo sistemą, kad būtų užkirstas kelias būsimoms tarptautinės ekonomikos problemoms, tokioms pat finansų rinkų problemoms, ir kad ES ekonomika taptų atsparesnė pokyčiams,

E.

kadangi svarbiausių finansinių institucijų žlugimas kenkia kreditų rinkoms, trukdo kapitalo srautams, investicijoms ir prekybai ir mažina kainas ir vertes, taigi griauna stabilumą ir mažina kapitalą, kuris reikalingas finansų įstaigoms, kad jos galėtų teikti paskolas, ir bendrovėms, kad jos galėtų užsitikrinti savo finansavimą,

F.

kadangi dabartinės finansų krizės priežastys – netvarkinga pinigų politika, politinėmis priemonėmis primestas didesnis būsto kreditavimas ir daugiausia JAV ir besiformuojančios ekonomikos valstybių, pvz., Kinijos (praeityje), makroekonominio disbalanso aspektai; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ES konkurencingumą ir investicijas į infrastruktūrą bei mokslinius tyrimus, taip pat į naujas bendroves ir naujas rinkas,

G.

kadangi svarbiausi ES ekonomikos atkūrimo užtikrinimo politikos formuotojų prioritetai turėtų būti finansų ir kapitalų rinkų veikimo atkūrimas ir užimtumo apsauga, ir tai padėtų ES ekonomikai vėl pasiekti augimo, investavimo ir naujų darbo vietų kūrimo laikotarpį,

H.

kadangi dabartiniu nuosmukiu reikėtų pasinaudoti kaip galimybe skatinti ekologiškas investicijas ir kurti ekologiškas darbo vietas, atitinkant ilgalaikius Lisabonos ir Gioteburgo strategijos tikslus bei klimato kaitos ir energetikos srities dokumentų paketą,

I.

kadangi siekiant užtikrinti ekonomikos atkūrimą būtini koordinuoti veiksmai atsižvelgiant į ES teisės aktus, reglamentuojančius konkurenciją ir valstybės pagalbą, taip pat finansų ir darbo rinkų stabilumas, o kartu neturi būti iškraipoma bendrovių konkurencija ar sudaromos nevienodos sąlygos valstybėms narėms siekiant užtikrinti ES ekonomikos stabilumą ir konkurencingumą,

J.

kadangi dėl finansų krizės poveikio realiajai ekonomikai susidarė išskirtinės ekonominės sąlygos, dėl kurių reikalingos laiku vykdomos, tikslingos, laikinos ir proporcingos priemonės ir sprendimai siekiant rasti būdų įveikti precedento neturinčią pasaulinę ekonomikos ir užimtumo padėtį, ir kadangi valstybės įsikišimas, nors ir neišvengiamas, iškraipo normaliomis sąlygomis esamą privataus ir viešojo sektorių vaidmenų pasiskirstymą,

K.

kadangi dabartinės finansų reguliavimo sistemos trūkumus Parlamentas jau minėjo savo pozicijose dėl teisėkūros pasiūlymų ir savo rezoliucijose,

L.

kadangi iš naujausių Bendrijos pateiktų duomenų, susijusių su 2009 m. prognozėmis, matyti, jog ekonominės sąlygos sparčiai blogėja visoje Europos Sąjungoje, ir kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės šiuo metu labiausiai atsako už tai, kad būtų garantuojamas makroekonominis stabilumas, tvarus augimas ir užimtumas,

M.

kadangi finansų krizė atskleidė dilemą: ekonominės politikos reguliavimo kompetencija yra klausimas, kurį reikia spręsti ES lygmeniu, tačiau ekonomikos skatinimo planai – valstybių narių institucijų reikalas,

N.

kadangi atskirų valstybių narių inicijuoti trumpalaikiai veiksmai turi būti visapusiškai koordinuojami ES lygmeniu siekiant užtikrinti bendrą svertinį poveikį ir užkirsti kelią šalutiniam poveikiui, rinkų iškreipimui ir išteklių švaistymui dubliuojant veiksmus,

O.

kadangi trumpalaikiai veiksmai turi atitikti ir papildyti ilgalaikius tikslus padaryti Europos Sąjungą konkurencingiausia žiniomis grindžiama ekonomika nepakertant būsimo pasitikėjimo ir užtikrinant makroekonomikos stabilumą,

P.

kadangi turėtų būti pripažinti skirtingi valstybių narių pajėgumai dalyvauti atkūrimo programose; kadangi reikėtų taikyti pastebimą poveikį turintį papildomą Europos Sąjungos metodą, orientuotą į tarpusavyje suderintas politikos priemones ekonomikos, aplinkos, užimtumo ir socialinėje srityje,

Q.

kadangi dėl narystės euro zonoje padidėjo atitinkamų valstybių narių ekonominis stabilumas; kadangi ekonominio nuosmukio laikotarpiu piliečiai tikisi ir atsakingų vyriausybės veiksmų, kuriais siekiama nugalėti ekonomikos nuosmukį, ir tvirtos Europos Sąjungos reakcijos, kuri atsispindėtų Sąjungos nuostatose ir socialinėje ir regioninėje sanglaudoje, kartu išlaikant taisykles ir principus, pagal kuriuos garantuojama stipri ir stabili valiuta,

R.

kadangi ypač svarbu, kad būtų atkurtas pasitikėjimas, nes tik tada pradės tvarkingai veikti finansų rinkos ir sumažės poveikis realiajai ekonomikai,

S.

kadangi neseniai į Europos Sąjungą įstojusios ir euro zonai nepriklausančios valstybės narės patiria didžiulį neigiamą spekuliacijos jų valiutų atžvilgiu, kapitalo nutekėjimo ir tarptautinių kreditų rinkų sąstingio poveikį,

1.

palankiai vertina greitą Komisijos iniciatyvą reaguojant į didelį besitęsiantį ekonominį nuosmukį pradėti įgyvendinti Europos ekonomikos atkūrimo planą (atkūrimo planas); tačiau apgailestauja, kad šio pasiūlymo Bendrijos dalis sudaro 15 proc. atkūrimo programos biudžeto, kurį vis dar reikia nedelsiant įgyvendinti;

2.

pabrėžia, kad visų pirma atkūrimo planu turi būti siekiama skatinti Europos Sąjungos ekonomiką ir konkurencingumą, kad būtų užtikrinamos piliečių galimybės ir garantuojamas jų saugumas bei išvengta nedarbo augimo; mano, kad pagal atkūrimo planą turi būti sustabdytas ekonomikos nuosmukis sudarant galimybes finansų rinkoms vėl tinkamai veikti, sudarant palankesnes sąlygas investicijosms ir gerinant augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes, kartu stiprinant ES ekonomiką ir darbo rinką, taip pat tobulinant bendras augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygas;

3.

tikisi, kad Komisija pateiks aiškias ir veiksmingas gaires, kad visos valstybės narės, valdydamos šią gilėjančią ekonomikos krizę ir siekdamos išsaugoti Europoje kiek galima daugiau darbo vietų ir kuo didesnį užimtumą, laikytųsi geriau koordinuoto požiūrio;

4.

primena, kad visa finansinė parama turi būti teikiama laiku, ji turi būti tikslinga ir laikina; perspėja dėl galimo ES konkurencijos politikos išstūmimo ir žlugimo; ragina kuo greičiau atkurti sąžiningai veikiančias konkurencingas rinkas, kaip nustatyta Sutartyse; susirūpinęs pažymi greitą valstybės skolos ir biudžetų deficito augimą; be to, ragina kuo skubiau grįžti prie patikimų valstybės finansų, kaip numatyta pagal persvarstytą Stabilumo ir augimo paktą, kad ateities kartoms nebūtų užkraunama pernelyg didelė našta;

5.

pabrėžia, kad per aiškiai apibrėžtą laiko tarpą turi būti atšauktos laikinos išimtys ir leidimai nukrypti nuo Bendrijos konkurencijos politikos ir grįžtama į įprastą padėtį;

6.

pabrėžia, kad pasitelkiant atkūrimo planą turi būti pasiektas sąžiningas ir teisingas tarptautinis susitarimas, 2012 m. pakeisiantis Kioto protokolą ir kad šiuo susitarimu, inter alia, neturtingesnėms šalims būtų suteikta galimybė išvengti skurdo nedidinant pasaulinio atšilimo – padedant joms finansuoti masines investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos ir atsinaujinančių šaltinių energiją bei energijos suvartojimo veiksmingumą;

7.

susirūpinęs pažymi greitą valstybės skolos ir biudžetų deficito augimą; yra susirūpinęs, kad valstybės skola gali tapti per sunki našta ateities kartoms;

8.

nors pripažįsta, kad būtinybė prisitaikyti prie pasaulinės konkurencingos aplinkos ir grąžinti Europos ekonomikai augimą yra labai svarbūs bendrieji tikslai, ragina Europos Sąjungą padidinti investicijas į kvalifikaciją, mokymą ir tvarų darbo vietų kūrimą, užimtumo užtikrinimą ir masinio nedarbo prevenciją, kartu užtikrinant konstruktyvią mokesčių politiką, ir šie tikslai turėtų lemti atkūrimo plano dydį ir sudedamąsias dalis; tikisi, kad per 2009 m. pavasarį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą bus susitarta dėl aiškių gairių ir konkrečių priemonių siekiant išsaugoti užimtumą ir kurti naujas darbo vietas;

9.

rekomenduoja užtikrinti, kad nacionaliniai atkūrimo planai būtų koordinuojami taip, kad kiekviena programa būtų parengta pagal atitinkamos šalies konkrečius poreikius, bet atsižvelgiant į bendrą interesą, bendras strategijas, kuriose apibrėžta ir kova su klimato kaita, ir užtikrinant kuo didesnį svertinį poveikį, ypač užimtumui – tai pagrindinė veiksmingumo sąlyga;

10.

rekomenduoja ES lygmeniu imtis naujų horizontalių iniciatyvų, nes skirtingi nacionaliniai pajėgumai ir galimybės naudotis biudžeto priemonėmis visoje ES gali lemti labai nevienodus rezultatus; tačiau primena kiekvienos valstybės narės atsakomybę už fiskalinę drausmę, investicijas ir struktūrines reformas;

11.

tvirtai rekomenduoja užtikrinti, kad įgyvendinami sprendimai nebūtų valstybių narių politikos priemonių suma, lemianti galimus prieštaravimus ir sąnaudas, kenkianti bendrajai rinkai, ekonominei ir pinigų sąjungai ir silpninanti Europos Sąjungos, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį;

12.

pritaria Komisijoms įsipareigojimui pagal persvarstytą Stabilumo ir augimo paktą ir atkreipia dėmesį į jos siekį kuo lanksčiau vykdyti kovos su cikliškumu politiką, kuri numatyta pagal paktą, siekiant spręsti ekonomikos nuosmukio problemas, kad valstybėms narėms būtų sudaromos galimybės tinkamai reaguoti į ekonomikos krizę, t. y. įvertinti, ar sprendimai dėl trumpalaikių investicijų atitinka vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslus ir palankūs tvariam ekonomikos augimui ir ilgalaikiams Lisabonos strategijos tikslams siekti;

13.

pabrėžia, kad valstybėms narėms būtina toliau vadovautis bendru požiūriu į persvarstytą Stabilumo ir augimo paktą siekiant veiksmingai spręsti dabartinėmis išimtinėmis aplinkybėmis kilusias problemas ir užtikrinti tvirtą įsipareigojimą, kad ekonomikai atsigavus bus grąžinta įprasta biudžetinė drausmė, taip įtvirtinant persvarstytame Stabilumo ir augimo pakte numatytą kovos su cikliškumu politiką;

14.

pritaria patvirtintoms trumpalaikėms priemonėms, kuriomis siekiama atkurti pasitikėjimą finansų sistema; primena, kad šių neatidėliotinų priemonių nepakanka norint išspręsti esmines problemas, susijusias su krizės priežastimis – pusiausvyros nebuvimą pasaulio mastu, per didelę riziką, per didelį skolinimąsi investicijoms ir trumpalaikiam pelnui palankią sistemą; primena, kad būtina persvarstyti užmokesčio sistemas, kaip galimą finansų nestabilumo šaltinį;

15.

ragina valstybes nares imtis koordinuotų veiksmų numatant bendrąsias ir specialiąsias nacionalinių bankų garantijas, kuriomis dengiami įsipareigojimai, tačiau nedengiamas nuosavas kapitalas, kad būtų sumažintas kreditų rinkų neapibrėžtumas ir supaprastintas šių rinkų veikimas;

16.

ragina valstybes nares, ypač tas, kurios priklauso euro zonai, apsvarstyti didelės Europos paskolos galimybę, kurią bendrai garantuotų valstybės narės;

17.

dar kartą teigia, kad asmenų ir įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutinio dydžio įmones (MVĮ), santaupų apsauga ir kreditų teikimas joms yra svarbiausi motyvai, kuriais pateisinama išimtinė valstybės intervencija į finansų sistemą; primena valstybių narių vyriausybėms jų atsakomybę už atskaitomybę savo parlamentams naudojant viešąsias lėšas atkūrimo planams ir tvirtai rekomenduoja nustatyti tinkamą priežiūrą ir, jei reikia, sankcijas bei jas koordinuoti ES mastu, kad šie tikslai būtų pasiekti;

18.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad centrinių bankų palūkanų normų sumažinimo nauda būtų perkelta besiskolinantiems subjektams;

19.

primena, kad reguliavimo institucijos ir atitinkamos valstybių narių institucijos turi išsamiai patikrinti paskutinių mėnesių bankų ir bankininkų veiklą ir nustatyti, ar prie bankų nuosmukio neprisidėjo smerktina ar net nusikalstama veikla, taip pat užtikrinti, kad valstybės įsikišimu ir pinigų politikos sprendimais, susijais su palūkanų normomis, būtų galima įveikti kreditų krizę;

20.

mano, kad reikia vykdyti griežtą finansų įstaigų atkūrimo paketų taikymo stebėseną – taip bus užtikrintos vienodos sąlygos: mokumo lygis, tikėtina nauda, tarpbankinės rinkos likvidumas, žmogiškųjų išteklių plėtotė ir klientų (privačių klientų ir verslininkų) pasitikėjimas;

21.

mano, kad į bankininkystės sektoriaus atkūrimo planus turėtų būti įtrauktos piniginių paskatų, kreditų teikimo, skolinimo sąlygų, sektoriaus struktūros reformos ir socialinės politikos nuostatų apsaugos sąlygos;

22.

mano, kad reikėtų skatinti plėtoti mikrokreditus, ypač padarant juos privalomais komerciniams bankams, kurie naudojosi valstybės parama – mikrokreditai pripažįstami kaip veiksminga priemonė, turinti didelį svertinį poveikį;

23.

primygtinai reikalauja, kad svarstant bet kokį naują reglamentavimą pirmiausia būtų siekiama grįžti prie įprasto bankų išduodamų kreditų lygio, ypač siekiant atkurti paskolų pavertimo vertybiniais popieriais procesą, kaip būtiną sąlygą atkurti hipotekos paskolų finansavimą, automobilių ir kredito kortelių finansavimą;

24.

ragina Komisiją parengti aiškią atkūrimo paketo poveikio finansų sektoriaus konkurencingumui ir tarpbankinės rinkos veikimui analizę; ragina Komisiją sukurti tarpdisciplinines grupes, turinčias Komisijos Konkurencijos, Ekonomikos ir finansų, Vidaus rinkos ir paslaugų generalinių direktoratų, 3 lygmens priežiūros institucijų ir Europos centrinių bankų sistemos atstovų, siekiant sutelkti žinias ir praktinę patirtį bei užtikrinti, kad valstybėse narėse bus laiku priimami suderinti nešališki aukštos kokybės sprendimai;

25.

mano, kad nors Europos centriniam bankui (ECB) oficialiai nesuteikti priežiūros įgaliojimai, būtina sustiprinti jo vaidmenį, susijusį su euro zonos finansų stabilumo stebėsena, visų pirma su visos ES bankininkystės sektoriaus priežiūra; taigi rekomenduoja, kad ECB dalyvautų vykdant sistemos požiūriu svarbių finansų institucijų visos ES masto makroekonominę priežiūrą pagal Sutarties 105 straipsnio 6 dalį;

26.

apgailestauja, kad trūksta aiškių ES politikos ir kitų priemonių, kuriomis visapusiškai ir laiku būtų sprendžiamas nevienodo finansų krizės poveikio euro zonai priklausančioms ir jai nepriklausančioms valstybėms narėms klausimas;

27.

pakartoja savo raginimą Komisijai išanalizuoti bankų, kurie perkėlė savo lėšas iš paskiausiai įstojusių valstybių narių į kitas valstybes nares, kai pastarosios patvirtino atkūrimo planus, elgesio poveikį ir kruopščiai ištirti spekuliacinius veiksmus (skolintų vertybinių popierių pardavimas), susijusius su paskiausiai įstojusių valstybių narių valiutomis; ragina Komisiją pateikti šios analizės rezultatus Larosière‘o grupei ir atsakingam Parlamento komitetui;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares skubos tvarka spręsti banko garantijų problemą siekiant užtikrinti, kad vienodai sudarytos sistemos apsaugotų bankus nuo bankroto visoje Europos Sąjungoje, taigi atsirastų galimybės vėl atkurti tarpbankinį skolinimąsi, nes šis atkūrimas yra būtina bankininkystės krizės pabaigos sąlyga ir taip sudaromos galimybės teikti realiajai ekonomikai naujus kreditus, didinti investicijas ir vartojimą, kurie yra ekonomikos krizės įveikimo būdas;

29.

tvirtai ragina Larosière‘o grupę įgyvendinti ankstesnėse Parlamento rezoliucijose pateiktas rekomendacijas, susijusias su finansų rinkos priežiūra; ragina Komisiją patvirtinti savo įnašus stabiliai ir veiksmingai reguliavimo ir priežiūros struktūrai sukurti – ši struktūra gali užkirsti kelią neigiamam būsimų krizių poveikiui arba šį poveikį sumažinti; ragina Tarybą, prieš pritariant šioms išvadoms, deramai atsižvelgti į poziciją, kurią Parlamentas gali dėl jų pareikšti;

30.

atkreipia dėmesį į J. de Larosière’o grupės rekomendacijas ir pažymi, kad Parlamentas pastaraisiais metais jau reikalavo laikytis daugelio iš jų; palankiai vertina Komisijos ketinimą pasinaudoti savo iniciatyvos teise ir imtis veiksmų siekiant išspręsti neatidėliotinas su finansų krize susijusias problemas ir ragina Komisiją kuo greičiau pradėti šį procesą; ragina 2009 m. pavasario Europos Vadovų Tarybą duoti stiprų politinį postūmį ir parengti visų teisinių iniciatyvų planą, siekiant užtikrinti, kad, dalyvaujant Parlamentui, jos būtų laiku priimtos;

31.

dar kartą patvirtina, kad skaidrumas ir geresnis rizikos valdymas, taip pat koordinuota priežiūra, – didžioji dalis tolesnės krizių prevencijos sprendimų ir kad reguliavimo reforma turi apimti viską, būti taikoma visiems finansų rinkų subjektams ir operacijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl finansų rinkų pasaulinio pobūdžio būtina koordinuoti reformas tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad reguliavimo iniciatyvomis turi būti siekiama visų finansų rinkų skaidrumo, tvarumo, stabilumo ir didesnės finansų rinkų subjektų atsakomybės; primena Komisijai, kad ji privalo reaguoti į Parlamento prašymus dėl rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo reguliavimo;

32.

mano, kad kredito reitingų agentūros turėtų panaikinti informacijos spragas ir atskleisti neapibrėžtą padėtį bei interesų konfliktus; dar kartą pabrėžia, kad siekiant išvengti prociklinio poveikio reikia persvarstyti ir tobulinti apskaitos politiką;

33.

siūlo kruopščiai įvertinti, ar dėl būsimų veiksmų siekiant tinkamo finansų sektoriaus reguliavimo, t. y. reguliavimo sistemos makroekonominės priežiūros, taptų sunku arba neįmanoma atkurti ekonomiką ir įdiegti finansinių produktų srities naujoves, sumažėtų ES finansų rinkų patrauklumas, todėl finansų srautai ir įmonės būtų perkeliami į trečiąsias šalis; primena, kad ES yra labai suinteresuota išlikti pasaulio finansų rinkų lydere;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas turimas priemones, kad būtų remiamos ES įmonės, ypač MVĮ, skatinama kurti darbo vietas ir didinamas ES investuotojų, darbdavių, darbuotojų bei vartotojų pasitikėjimas;

35.

tvirtai rekomenduoja visoje Europos Sąjungoje MVĮ, piliečiams ir tiems sektoriams, kurių tvariai ateičiai kyla pavojus dėl krizės, visų pirma dėl nepakankamo kreditų teikimo, skubiai užtikrinti pakankamas, finansiškai prieinamas ir pakankamai saugias galimybes gauti kreditų; ragina Komisiją užtikrinti, kad šioje srityje būtų keičiamasi gerąja patirtimi;

36.

pabrėžia, kad dabartinėje aplinkoje, kai MVĮ susiduria su didelėmis pinigų srautų problemomis ir ribotomis galimybėmis gauti kreditą, valdžios institucijos ir privatūs klientai MVĮ atžvilgiu turėtų laikytis maksimalaus 30 dienų trukmės mokėjimo termino; ragina Komisiją persvarstant Pavėluoto mokėjimo direktyvą (7) į ją įtraukti šį aspektą;

37.

ragina ES ir nacionaliniu lygmenimis visapusiškai ir sparčiau įgyvendinti Parlamento rekomendacijas, susijusias su Komisijos komunikatu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394);

38.

ragina veiksmingai pradėti taikyti bendrą Europos užimtumo iniciatyvą, užtikrinant, kad įmonę galima būtų nemokamai įsteigti visoje Europos Sąjungoje per tris dienas ir kad pirmųjų darbuotojų įdarbinimo formalumai būtų atliekami vienoje vietoje, kad būtų tobulinamos motyvavimo sistemos, ypač tos, kurios skirtos žemos kvalifikacijos darbuotojams, teikiamos asmeninės konsultacijos, vykdomi intensyvūs darbuotojų mokymai, perkvalifikavimo mokymai, didinama kvalifikacija, sudaromos sąlygos atlikti gamybinę praktiką, subsidijuojamas įdarbinimas, taip pat teikiamos dotacijos savarankiškai dirbantiems asmenims ir įmonėms; be to, remia Komisijos iniciatyvą skirti Europos socialinio fondo finansavimą vystymuisi skatinti ir įgūdžių atitikčiai didinti;

39.

itin rekomenduoja, kad ES užimtumo iniciatyva apimtų ankstyvos intervencijos priemones, kai darbo vietos faktiškai jau prarastos, ne tik tam, kad būtų sumažintas darbo vietas prarandančių žmonių skaičius; mano, kad norint naudoti šias priemones reikės didelių investicijų į mokymus, taip pat į mokymo paslaugų teikėjus, kartu labai didelį dėmesį skiriant geresniam mokymo koordinavimui ir reintegracijos į darbo rinką programoms, taip pat nereikėtų naudoti tik trumpalaikių priemonių ir kartu reikėtų stengtis rengti kiek įmanoma aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, kad būtų padidintas bendras kvalifikacijos lygis Europos Sąjungoje;

40.

pritaria Komisijos pasiūlymams ir ragina valstybes nares adaptuoti naujas reglamentų dėl Europos socialinio fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, taip pat supaprastinti procedūras ir užtikrinti didesnį finansuotinų išlaidų paskirstymą, kad veiksmingiau būtų siekiama užimtumo ir socialinės integracijos tikslų, toliau remti užimtumą pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose ir užtikrinti, kad teikiant šias paslaugas socialinė ir teritorinė sanglauda išliktų prioritetinė sritis siekiant išvengti asimetriškos Europos Sąjungos plėtros; tikisi, kad greičiau bus skiriama lėšų užimtumui remti, ir tikisi, kad ES paramos programos bus skiriamos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms padėti, įskaitant programas, kurios padės užtikrinti geras gyvenimo sąlygas ir galimybę visiems naudotis aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis;

41.

ragina valstybes nares investuoti į socialinės ekonomikos sektorių, kuris prisidėtų prie augimo, kadangi šis sektorius turi daug galimybių kurti aukštos kokybės darbo vietas ir stiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą;

42.

pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti bendrus lankstumo ir užimtumo garantijų principus ir tuo pačiu metu visiems užtikrinti atitinkamą socialinę apsaugą, ypač socialinės apsaugos sistemą, kuri užtikrintų tinkamą apsaugą nacionalinių tradicijų požiūriu;

43.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir toliau nuolat stebėti, kaip kinta ES darbo rinka ir kokį poveikį rinkai daro krizė, ir imtis atitinkamų priemonių, kad Europos Sąjungos ekonomika būtų nukreipta tvarios plėtros linkme;

44.

pabrėžia, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams reikia užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį, ir ragina imtis deramų neatidėliotinų priemonių; ragina pritaikyti socialinę politiką recesijos problemoms spręsti remiant aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir socialinės įtraukties politiką ir ypatingą dėmesį atkreipti į pažeidžiamiausius visuomenės narius;

45.

ragina Komisiją visoje Europoje skubiai įvertinti įvairių pramonės sektorių recesijos riziką, kad prireikus būtų galima ES lygmeniu imtis intervencijos priemonių; tačiau pabrėžia, kad kai kurių ES pramonės sektorių problemų priežastis negali būti tik finansų krizė; taigi mano, kad valstybės pagalbos priemonės turėtų būti skiriamos labai tikslingai, kad nebūtų peržengtos finansų krizės pasekmių pašalinimo ribos, ir kad kartu su šiomis priemonėmis turėtų būti taikomos griežčiausios pertvarkymo, investavimo į naujoves ir tvarumo sąlygos;

46.

įspėja, kad nebūtų nederamai sušvelnintos ES konkurencijos taisyklės, nes tai gali susilpninti vidaus rinką; yra susirūpinęs, kad valstybių narių atsako į ekonomikos nuosmukį priemonės gali skatinti atsirasti protekcionizmą ir iškraipyti konkurenciją – ilgainiui tai gerokai pakenktų ekonominei Europos Sąjungos piliečių gerovei;

47.

ragina įvertinti nacionalinių atkūrimo planų priemones atsižvelgiant į jų greitą poveikį perkamajai galiai;

48.

ragina Tarybą pritarti pasiūlymui suteikti visoms valstybėms narėms galimybę taikyti mažesnį PVM tarifą su energijos taupymu susijusioms prekėms ir paslaugoms, darbui imlioms paslaugoms ir vietos mastu teikiamoms paslaugoms; mano, kad jos gali turėti poveikį užimtumui ir paklausos didinimui;

49.

pabrėžia transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) programos naudą siekiant Lisabonos strategijos tikslų, Europos Sąjungos kovos su klimato kaita tikslų ir didesnės socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos, taip pat laiku teikiant paramą, kad būtų išlaikyta bendroji paklausa Europos Sąjungoje; pabrėžia, kokie svarbūs 30 TEN-T prioritetiniai projektai, ypač projektai dėl tarpvalstybinių koridorių, norint sugrąžinti ekonomikos augimą ir sudaryti sąlygas geresnio ir ekologiškesnio įvairių transporto rūšių derinio paklausai didėti; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti naujus transporto infrastruktūros finansavimo metodus ir kitose finansinėse perspektyvose ir atkūrimo plane iš esmės padidinti TEN-T projektų biudžetą;

50.

prašo valstybes nares apsvarstyti galimybę sumažinti mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų apmokestinimą siekiant didinti perkamąją galią ir skatinti mažmeninių produktų paklausą;

51.

pabrėžia, kad itin svarbu, jog siūlomose nuostatose yra teritorinės sanglaudos skatinimo tikslai, nes Europos teritorijoje krizė akivaizdžiai padarė nevienodą poveikį;

52.

ragina Komisiją deramai įvertinti, ypač atsižvelgiant į šią krizę, horizontalių politikos priemonių poveikį skirtingiems regioniniams rezultatams euro zonoje, kaip Komisija pažymi komunikate dėl EPS@10;

53.

ragina kurti deramas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad spartesnis ne tokių dinamiškų regionų suartėjimas būtų grindžiamas strateginiais tikslais, pvz., didesniu ekonomikos ekologiškumu ir deramu dalyvavimu siekiant Lisabonos strategijos tikslų – skatinant naujoves, MVĮ ir labai mažų subjektų lygmens iniciatyvas;

54.

palankiai vertina visus Komisijos pasiūlymus, kuriais supaprastinama ir pagreitinama naudojimosi esamomis sanglaudos priemonėmis tvarka ir paspartinamas projektų įgyvendinimas – didžiausią lėšų dalį numatant laikotarpio pradžioje, laikinai didinant Bendrijos paramos išmokas, gerinant techninę pagalbą ir spartinant mokėjimo procedūras;

55.

ragina ir ES, ir valstybių narių lygmeniu tobulinti atkūrimo politikos ir kitas priemones, kuriomis būtų galima padidinti paklausą ir pasitikėjimą visoje Europos Sąjungoje, kaip nurodyta bendrame Lisabonos strategijoje numatytame prioritetų sąraše: investuoti į švietimą, infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, įgūdžius ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, energijos naudojimo efektyvumą ir ekologiškas technologijas, plačiajuosčius tinklus, miestų transportą, kūrybingas pramonės šakas ir paslaugas, sveikatos apsaugos paslaugas ir vaikams bei pagyvenusiems žmonėms skirtas paslaugas;

56.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą iš 2010 m. perkelti į 2009 m. 500 mln. EUR investicijų į transporto infrastruktūrą; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi įtraukti miestų transporto ir TEN-T prioritetinius projektus į projektų, kurie gali būti finansuojami iš papildomų 5 mlrd. EUR lėšų, kurios bus sutelktos pagal ekonomikos atkūrimo planą, grupę; mano, kad daugiau asignavimų turėtų būti skiriama tiems TEN-T projektams, kuriuos jau beveik baigiama įgyvendinti;

57.

pabrėžia, kad dabartinėmis skaudžiomis aplinkybėmis ES lėšų reikia neseniai į Europos Sąjungą įstojusioms valstybėms narėms, nepriklausančioms euro zonai; šios lėšos būtų reikalinga biudžeto paskata šalims, neturinčioms veikimo laisvės, kurią turi euro zonai priklausančios valstybės narės, arba turinčioms didelius biudžeto ir einamosios sąskaitos deficitus;

58.

pabrėžia, kad krizės ekonominiai ir socialiniai padariniai itin neigiami daugelyje naujųjų valstybių narių ir todėl kyla didelis pavojus, kad sumažės augimas bei stabilumas ir padidės skurdas; be to, mano, kad tai paveiks ir eurą bei euro zonos ekonomiką; todėl siekiant Bendrijos solidarumo ragina laikytis koordinuoto požiūrio Bendrijos mastu ir atsižvelgus į tai įtvirtinti kolektyvinę atsakomybę; ragina Komisiją persvarstyti ir sugriežtinti visas krizės paveiktų valstybių narių stabilizavimo priemones, įskaitant valiutos keitimo kursų stabilizavimą, kad būtų galima įgyvendinti nuostatas dėl skubių ir veiksmingų apsaugos priemonių ir reagavimo priemonių rinkinius;

59.

ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis galima pagerinti energetinį saugumą sparčiau plėtojant Europos Sąjungos dujų perdavimo vidaus tinklą, kuriuo būtų užtikrinamas tiekimo saugumas;

60.

mano, kad tvirta viešojo investavimo politika, kuria siekiama sukurti mažai anglies dioksido išmetančią ekonomiką, itin svarbi sprendžiant ekonominio nuosmukio problemas;

61.

atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares atlikti savo fiskalinių režimų reformą užtikrinant, kad tam tikri sektoriai, pvz., žemės ūkis, transportas ir energetika, kurie daro didelį poveikį aplinkai, veiktų tvariai;

62.

tvirtai pritaria, kad būtų pradėtos įgyvendinti miesto politikos priemonės, kuriomis transporto ir pastatų energijos naudojimo efektyvumas būtų derinamas su darbo vietų kūrimu;

63.

pabrėžia, jog būtinos precedento neturinčios koordinuotos pastangos ir didelės investicijos į energetikos, aplinkos apsaugos ir infrastruktūros sritis, kad būtų remiama plėtra, kuriamos aukštos kokybės darbo vietos ir užtikrinama socialinė sanglauda; taigi mano, kad žmonės bus labiau linkę dėti pastangas, kurių reikalaujama iš jų, jei suvoks, kad tai daroma sąžiningai ir kad tai, be kita ko, užtikrins užimtumą ir socialinę integraciją;

64.

ragina ES imtis iniciatyvų švietimo ir mokymo, rizikos kapitalo, kreditų ir mikrokreditus teikiančių subjektų srityje, kad visoje Europos Sąjungoje didėtų ekonomikos augimas ir konvergencija;

65.

pabrėžia, kad reikia mažinti privačių bendrovių bendrai finansuojamų investicinių projektų biurokratinę naštą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų spartinamos investicijos ir joms sudaromos geresnės sąlygos;

66.

pabrėžia, kad sprendžiant ūmias problemas, atsiradusias dėl ekonomikos krizės, nereikėtų pamiršti ilgalaikės strategijos ir galimybės pasiekti kai kuriuos labai pavėluotus tikslus, būtent:

67.

ragina užtikrinti didesnį dabartinio valstybių narių lygmens atkūrimo plano, Lisabonos strategijos tikslų ir prioritetų, integruotųjų politikos gairių, nacionalinių reformų programų ir persvarstytame Stabilumo ir augimo pakte suteikiamų lankstumo galimybių taikymo nuoseklumą;

68.

pažymi, kad pagrindinė dabartinės krizės dilema ta, kad Europos ekonomikos politikos priemonės dar nėra tokios pažangios, kad jas taikant būtų galima įveikti laukiančius sunkumus; todėl reikalauja iki 2010 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo persvarstyti pagrindines politikos priemones, ypač integruotąsias politikos gaires;

69.

ragina Komisiją remiantis savo ekonomikos augimo prognozėmis aktyviai konsultuoti nacionalinių reformų programų klausimu;

70.

ragina Komisiją parengti išsamius atidaus atkūrimo planų veiksmingumo stebėjimo ir jo nuolatinio vertinimo kriterijus ir standartus, ypač susijusius su paskelbtų investicijų realumu, nepamirštant, kad dar negalima iki galo įvertinti viso krizės ir būtinų taisomųjų priemonių masto;

71.

ragina visas suinteresuotąsias šalis – Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir ES bei valstybių narių lygmens socialinius partnerius – bendradarbiauti remiantis toliau nurodytais pasiūlymais, kurie bus pateikti 2009 m. kovo mėn. pavasario Europos Vadovų Taryboje:

72.

ragina Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir Europos investicijų banką nedelsiant ištirti naudą, kuri būtų gaunama, jei būtų įsteigtas Europos valstybių paskolų fondas, kurio teikiamų paskolų aptarnavimo kainos būtų mažesnės nei atitinkamos bendro nacionalinių skolų aptarnavimo kainos ir kurios būtų laikinos, o po tam tikro laiko būtų perkeltos į nacionalines skolas;

73.

mano, kad Europos investicijų banko (EIB) dalyvavimas turi didžiulę reikšmę ir kad didelė dalis atkūrimo plane minimų skolintų lėšų priklauso jo kompetencijai; palankiai vertina valstybių narių susitarimą dėl EIB kapitalo didinimo; primena, kad kai kurioms EIB intervencijos priemonėms taip pat reikia paramos iš ES biudžeto, bet tai dabartiniame atkūrimo plane nenumatyta; mano, kad šią paramą galima būtų suteikti arba derinant dotacijas ir paskolas, arba naudojant kapitalo ar bendros rizikos pasidalijimo priemones, panašias į Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę ir Paskolų garantijų priemonę transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) projektams; pastaruoju atveju galima būtų prašyti EIB prisidėti naudojant nuosavus išteklius, nes taip labai padidėtų finansinio sverto poveikis; pabrėžia EIB vaidmenį pakartotinai finansuojant MVĮ, komercinius bankus, įskaitant esamas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia parengti tausojančio aplinką finansavimo kriterijus;

74.

primena, kad atkūrimo plane ir tolesnėse priemonėse, kuriuos Komisija pasiūlė 2009 m. sausio 28 d., numatytas maždaug 30 000 000 000 eurų Bendrijos įnašas ir šios lėšos bus išdalytos šiems sektoriams: 5 000 000 000 eurų bus skirta transeuropiniams energetikos tinklams ir sparčiajam internetui atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą, taip pat vykdant priemones, susijusias su BŽŪP būklės patikra; struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo išankstiniams mokėjimams; keletui mokslinių tyrimų ir naujovių srities iniciatyvų, pvz., Europos ekologiškų automobilių iniciatyvai, ateities gamyklų iniciatyvai ir energiškai efektyvių pastatų iniciatyvai; galutinį baigiamąjį įgyvendinimo etapą pasiekusių transeuropinių transporto tinklų projektų išankstinio finansavimo padidinimui, taip pat iniciatyvoms, susijusioms su parama MVĮ arba Bendrijos naujovių programai (Konkurencingumo ir naujovių programai, angl. CIP) ir finansavimui, kurį jau skyrė EIB pagal esamas ar naujas paskolas ir lėšas;

75.

pabrėžia, kad dabartine krize neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu atidėti labai reikalingą išlaidų perorientavimą į ekologiškas investicijas, tačiau ji turėtų būti papildoma paskata daryti didesnę pažangą šio perorientavimo srityje, ir, atsižvelgdamas į tai, primena, kokia svarbi 2009 m. numatoma biudžeto peržiūra, kuri neturėtų apsiriboti teoriniais svarstymais, kaip biudžetas galėtų atrodyti po 2013 m., bet taip pat turėtų apimti ryžtingus pasiūlymus, susijusius su programų pakeitimu atliekant daugiamečių programų laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant reaguoti į dabartinę krizę, skatinti tvarų vystymąsi ir atsižvelgti į klimato kaitos keliamas problemas;

76.

pabrėžia, kad kai kurie siūlomo atkūrimo plano elementai apibrėžti labai neaiškiai; prašo Komisijos nedelsiant pateikti abiem biudžeto valdymo institucijoms visą išsamią informaciją, kurios reikia, kad būtų priimtas sprendimas; taip pat pabrėžia, kad dėl keleto atkūrimo plano elementų reikėtų pakeisti esamas daugiametes programas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad šiuos pakeitimus būtina padaryti visapusiškai atsižvelgiant į Parlamento įgaliojimus;

77.

pabrėžia, kad yra rizikos, jog Komisijos siūlomo atkūrimo plano įgyvendinimas užtruks, ir ragina visas susijusias institucijas kuo greičiau priimti būtinus sprendimus atsižvelgiant į labai sunkią ekonominę padėtį, į kurią šiuo metu patekusi Europos Sąjunga;

78.

pabrėžia, kad dauguma Komisijos pasiūlytų Bendrijos priemonių pagrįsta jau suplanuotų biudžeto asignavimų perkėlimu, o ne naujų biudžeto išteklių sutelkimu; ragina Komisiją padaryti visas būtinas išvadas, išanalizavus labai blogas ekonomines prognozes, Komisijos paskelbtas 2009 m. sausio mėn., ir iš naujo įvertinti savo pasiūlymus dėl biudžeto atsižvelgiant į šias naujas prognozes;

79.

pritaria atkūrimo planui ir susijusioms iniciatyvoms ir primena, kad naujos išlaidos, nenumatytos 2009 m. biudžete, privalo būti padengiamos iš naujų lėšų, kad nebūtų pažeisti įsipareigojimai, prisiimti pagal 2007–2013 m. DFP, dėl kurios susitarė abi biudžeto valdymo institucijos; atsižvelgdamas į tai, primena galimybes, kurios numatytos pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo, visų pirma jo 21–23 punktų, nuostatas;

80.

pabrėžia, kad atkūrimo plane numatyti daugiasluoksniai koordinuoti veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti Europos šalių ekonomiką; primena Parlamento pasirengimą pradėti derybas su Taryba dėl Komisijos pasiūlyto 5 000 000 000 eurų, numatytų 2007–2013 m. DFP, persvarstymo ir kitų priemonių, kurios turėtų poveikį biudžetui, pakeitimo; mano, kad derybose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas projektų, remiamų šio biudžeto persvarstymo metu, plėtimui pagal valstybių narių prioritetus;

81.

pripažįsta vyraujantį EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vaidmenį prisidedant prie investicijų finansavimo ir didinant įmonių, visų pirma MVĮ, galimybes gauti finansavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžeto įnašai į EIB operacijas galėtų sukelti didelį finansinio sverto poveikį investicijoms, ir norėtų ištirti, kaip ES biudžetas galėtų toliau prisidėti prie tokio poveikio atsiradimo, taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bet kuriuo atveju kartu turėtų būti pateikiamas Parlamento, Tarybos, Komisijos ir EIB susitarimo memorandumas dėl investicijų prioritetų, kuriame būtų užtikrinama, kad investicijos bus skiriamos tikrai tvariems projektams; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Taryba ir Komisija vis dažniau patiki EIB ir ERPB daug papildomų užduočių prieš tai nesuteikus visų būtinų ekonominių ir finansinių garantijų, kad EIB ir ERPB galėtų sėkmingai įvykdyti šias užduotis; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo skirti daugiau lėšų finansinėms priemonėms, kurias vykdo EIB pagal 2007–2013 m. DFP; prašo Komisijos pateikti veiklos, kuri jau vykdoma pagal minėtąsias priemones, pirmąjį įvertinimą ir pasiūlyti priemonių, susijusių su JASMINE, JASPERS, JEREMIE ir panašių programų įgyvendinimo biudžetinių ir reglamentavimo problemų sprendimu;

82.

tikisi, kad Komisija išaiškins savo ketinimus dėl būsimų veiksmų, ypač atsižvelgdama į galimą ES biudžeto indėlį siekiant sustiprinti šias priemones; prašo Komisijos nurodyti dviem biudžeto valdymo institucijoms, kokiu mastu naujoms priemonėms, kuriomis gali naudotis EIB, finansuodamas būsimas iniciatyvas, reikės lėšų iš ES biudžeto; be to, pabrėžia, kad patikėjus daugiau užduočių EIB ir ERPB kyla rimtų abejonių dėl finansuojamų projektų demokratinės kontrolės, kai klausimai susiję su ES biudžeto lėšomis;

83.

apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymas investuoti į transeuropinius energetikos tinklus ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektus ir toliau neduoda rezultatų, nes nepasiekta susitarimo Taryboje, nors tai prieštarauja Europos Vadovų Tarybos valiai, paskelbtai 2008 m. gruodžio mėn.; mano, kad ES biudžetas turėtų būti naudojamas siekiant prisidėti prie dabartinės ekonomikos krizės problemos sprendimo atitinkamomis priemonėmis, kurios numatytos Tarpinstituciniame susitarime, ir ragina Tarybą kuo greičiau su Parlamentu aptarti šį klausimą; mano, kad pasinaudoti galima tik tais rezervais, kurių prieinamumas patvirtintas, o ne apskaičiuotas remiantis būsimų biudžetinių metų poreikiais; primena, kad biudžeto lėšų perkėlimas gali trukdyti vykdyti patvirtintą politiką; mano, kad laikotarpio vidurio peržiūra yra paskutinė vėlyvoji galimybė reaguoti į ekonomikos krizę; atkreipia dėmesį į tai, kad jei atkūrimo planas bus patvirtintas, jis turės didelį poveikį 2009 m. biudžetui; primena Komisijai, kad šis pasiūlymas yra orientacinis ir privaloma, kad teisės aktų leidėjas jį patvirtintų; reikalauja, kad būtų pateikiama išsamesnė informacija kiekvieno projekto rengimo etapu siekiant užtikrinti spartų šių projektų įgyvendinimą, taip pat šių projektų artimiausio poveikio visos ES užimtumui ir ekonomikos augimui įvertinimas, ir prašo konkrečių skaičių, susijusių su įgyvendinimu, visų pirma atsižvelgiant į finansinį programavimą; pabrėžia, kad ES išlaidos energetikos projektams, kurias pagal šiuo metu galiojančią ES finansinę programą būtina sumažinti, turėtų būti daugiausia skiriamos projektams, kuriuos galima greitai pradėti ir kurie padėtų pasiekti Europos Sąjungos kovos su klimato kaita politikos 2020 m. tikslus, t. y. energijos taupymo ir energijos efektyvumo projektams, taip pat investicijoms į atsinaujinančių energijos šaltinių tinklus;

84.

primena bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarta 2008 m. lapkričio 21 d. derinimo posėdyje: pareiškimą tema „Sanglaudos politikos įgyvendinimas“, kuriame pabrėžiama spartesnio struktūrinio ir sanglaudos fondų įgyvendinimo nauda ekonomikai, ir pareiškimą tema „Mokėjimų asignavimai“, kuriame pritariama naujų iniciatyvų, visų pirma susijusių su ekonomikos krize, finansavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad papildomų išankstinių išmokų, numatytų 2009 m. remiantis Komisijos pasiūlymu dėl Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo finansų valdymo, suma yra 6 300 000 000 eurų ir kad kiti siūlomi fondų finansų valdymo pakeitimai gali paspartinti tarpinius mokėjimus;

85.

prašo Komisijos informuoti biudžeto valdymo instituciją ir išaiškinti, ar pagal fondų finansų valdymo programą numatytos išmokos bus mokamos pagal tvarkaraštį, kurį sudarė biudžeto valdymo institucija 2009 m., t. y. ar išmokų lygio, dėl kurio susitarė Parlamentas ir Taryba, pakaks dabartinėms ir būsimoms iniciatyvoms finansuoti;

86.

primena, kad visi išmokų lygio pakeitimai, kuriuos Komisija pasiūlys, privalo būti įtraukti į taisomąjį biudžetą, kad juos patvirtintų abi biudžeto valdymo institucijos;

87.

pabrėžia transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) programos naudą siekiant Lisabonos strategijos tikslų, Europos Sąjungos kovos su klimato kaita tikslų ir didesnės socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos, tuo pat metu laiku teikiant paramą, kad būtų išlaikyta bendroji paklausa Europos Sąjungoje; taigi teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą iš 2010 m. į 2009 m. perkelti 500 000 000 eurų investicijų į transporto infrastruktūrą;

88.

prašo Komisiją pateikiant konkrečių projektų, dėl kurių pateikta paraiška gauti ES biudžeto finansavimą, sąrašą, kaip 2008 m. gruodžio mėn. prašė Europos Vadovų Taryba, atsižvelgti į tai, kad ilgainiui reikia didinti ES ekonomikos konkurencingumą toliau įgyvendinant projektus, dėl kurių nuspręsta ir kurie jau suplanuoti;

89.

rekomenduoja Europos biudžeto išlaidų struktūrai taikyti lankstų požiūrį ir neįsipareigotus asignavimus arba ne kasmet į biudžetą įtraukiamus asignavimus skirti sanglaudos srities prioritetams; dar kartą ragina skubiai stiprinti Europos biudžetą, iš naujo įvertinti jo dydį ir išlaidų struktūrą;

90.

tvirtai ragina Europos Sąjungą atlikti atskirą vadovaujantį vaidmenį tarptautiniuose forumuose, ypač Finansinio stabilumo forume (FSF) ir Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), taip pat būsimuose didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimuose; mano, kad ypač svarbu stiprinti daugiašalį valiutos zonų ir finansų rinkų stebėjimą; primena, kad laisvų pasaulinių kapitalo srautų laikais konvergencija yra pagrindinis tikrai vienodų konkurencijos sąlygų ir visapusiškos reguliavimo bei priežiūros sistemos aspektas;

91.

primena ateinančio didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo, vyksiančio 2009 m. balandžio 2 d. Londone, svarbą – planuojama, kad šiame susitikime pareiškimai virs sprendimais; primena, kad svarbu susitarti dėl aiškaus veiksmų tvarkaraščio, siekiant, kad procesas būtų orientuotas į rezultatus; primygtinai teigia, kad reikia susitarti ne tik dėl finansinių motyvų, bet ES valstybių ir vyriausybių vadovai turi apsvarstyti ir tai, kaip ištaisyti pasaulinį disbalansą ir susitarti koordinuoti įvairius neseniai patvirtintus atkūrimo planus atsižvelgiant į nedarbo klausimą; pritaria tam, kad formuojant ES poziciją dėl būsimos finansinės struktūros būtų naudojamasi Larosière grupės rekomendacijomis; ragina Tarybą ir Komisiją prieš susitariant dėl derybų pozicijos, kurios bus laikomasi susitikime, išklausyti Parlamento požiūrį;

92.

tvirtai remia G20 Europos narių sprendimą imtis galutinių veiksmų prieš „mokesčių rojus“ ir nebendradarbiaujančias jurisdikcijas kiek galima greičiau susitariant dėl sankcijų rinkinio, kuris turi būti patvirtintas Londono aukščiausio lygio susitikime; rekomenduoja ES priimti savo pačios lygiu atitinkamą verslo su tomis jurisdikcijomis apribojimo teisinę sistemą; pabrėžia, kad sprendžiant šią problemą labai svarbu, kad požiūriai pasaulyje suartėtų;

93.

tvirtai rekomenduoja deramai įvertinti tarptautinių operacijų poveikį realiajai Europos Sąjungos ekonomikai, ypač prekybai, klimato kaitai ir finansams; remia aktyvesnį tarptautinį dialogą su svarbiausiais valiutos blokais siekiant išvengti manipuliavimo valiuta ir realiosios ekonomikos pažeidžiamumo;

94.

ragina Tarybą ir Komisiją aktyviau konsultuotis ir puoselėti bendradarbiavimo santykius su Europos Sąjungos prekybos partneriais, ypač su naująja JAV administracija;

95.

mano, kad dabartinė krizė neturi trukdyti Europos Sąjungos įsipareigojimams skatinti tarptautinį vystymąsi ir kovoti su pasaulio skurdu; įspėja, kad reikia vengti remtis protekcionistinėmis politikos priemonėmis; pabrėžia, kad laiku užbaigus Dohos prekybos derybų raundą viso pasaulio mastu būtų labai sustiprintos ekonomikos atkūrimo pastangos;

96.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, Europos investicijų bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir euro grupės pirmininkui.