2010 m. gruodžio 16 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2010)0044

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gruodžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (1),

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) siekiama glaudesnės Europos tautų sąjungos, o jos 167 straipsnyje nustatytas Europos Sąjungos uždavinys – prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, drauge gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą. Be to, SESV 167 straipsnio 2 dalyje aiškiai pažymėta, kad Sąjunga, remdamasi proporcingumo principu, veikia siekdama skatinti labiau domėtis Europos tautų kultūra ir istorija bei remia geresnę šios informacijos sklaidą.

(2)	Jei piliečiai (visų pirma jaunimas) geriau suprastų ir labiau brangintų bendrą, nors ir nevienalytį, paveldą, jie pajustų stipresnį ryšį su Europos Sąjunga ir būtų sustiprintas kultūrų dialogas. Todėl labai svarbu teikti daugiau galimybių pažinti kultūros paveldą ir stiprinti europinį jo matmenį.

(3)

SESV nustatoma Sąjungos pilietybė, kuri papildo atitinkamų valstybių narių nacionalinę pilietybę; tai svarbus aspektas užtikrinant ir stiprinant Europos integracijos procesą. Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, daugiau dėmesio reikėtų skirti jų bendroms vertybėms, istorijai ir kultūrai – svarbiausiems dalyvavimo visuomenėje, grindžiamoje laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, kultūrų ir kalbų įvairovės, tolerancijos ir solidarumo principais, veiksniams.

(4)	Su Europos paveldo ženklu susijusią tarpvyriausybinio lygmens veiklą 2006 m. balandžio mėn. Granadoje pradėjo kelios valstybės narės ir Šveicarija.

(5)

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė išvadas (3), kuriomis siekiama pereiti nuo Europos paveldo ženklo iniciatyvos įgyvendinimo tarpvyriausybiniu lygmeniu prie oficialių Europos Sąjungos veiksmų, o Komisija paraginta pateikti tinkamą pasiūlymą dėl Europos paveldo ženklo sukūrimo ir dėl konkrečių šio projekto įgyvendinimo procedūrų.

(6)

Iš viešųjų konsultacijų ir Komisijos atlikto poveikio vertinimo rezultatų matyti, kad tarpvyriausybinio lygmens veikla, susijusi su Europos paveldo ženklu, buvo vertinga iniciatyva, tačiau kad būtų išnaudotas visas jos potencialas reikėjo imtis papildomų veiksmų, ir kad į šią veiklą įsitraukus Europos Sąjungai Europos paveldo ženklo iniciatyva gautų papildomos naudos ir taptų kokybiškesnė.

(7)	Kuriant Europos paveldo ženklą, turėtų būti pasinaudota patirtimi, iki šiol įgyta įgyvendinant tarpvyriausybinę iniciatyvą.

(8)

Europos paveldo ženklo iniciatyva turėtų papildyti kitas iniciatyvas , kaip antai UNESCO pasaulio paveldo sąrašas , UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo reprezentacinis sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“, tačiau neturėtų jų kartoti . Papildoma naujosios Europos paveldo ženklo iniciatyvos teikiama nauda turėtų būti grindžiama atrinktų paveldo vietų istorine ir kultūrine svarba Europai, įskaitant Sąjungos sukūrimą, aiškiu į piliečius, ypač į jaunimą, orientuotu švietėjišku matmeniu, bei paveldo vietų bendradarbiavimu, kad būtų dalijamasi gerąja patirtimi. Įgyvendinant šią iniciatyvą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama paveldo vietų viešinimui ir populiarinimui taip prisidedant prie bendro Sąjungos istorinio ir kultūros paveldo kūrimo bei pateiktų paaiškinimų ir siūlomos veiklos kokybei, o ne tų vietų išsaugojimui, kuris turėtų būti užtikrintas vadovaujantis galiojančia paveldosaugos tvarka.

(9)

Sąjungos veiksmais, susijusiais su Europos paveldo ženklu, siekiama ne tik stiprinti ES piliečių ryšį su Sąjunga ir skatinti kultūrų dialogą – jie taip pat galėtų padėti didinti kultūros paveldo vertę ir žinomumą, paveldo vaidmenį užtikrinant tvarų regionų ekonomikos vystymąsi (visų pirma skatinant kultūros turizmą), skatinti kultūros paveldo, šiuolaikinio meno ir kūrybiškumo sinergiją, palengvinti dalijimąsi patirtimi visoje Europoje ir remti demokratines vertybes ir žmogaus teises, kuriomis grindžiamas Europos integracijos procesas.

(10)	Šie tikslai visiškai atitinka Europos kultūros darbotvarkės tikslus, tarp kurių yra ir šis: kultūrų įvairovės, kultūrų dialogo ir kultūros kaip kūrybiškumo katalizatoriaus skatinimas (4).

(11)	Labai svarbu, kad naujasis Europos paveldo ženklas būtų teikiamas vadovaujantis bendrais, aiškiais ir skaidriais kriterijais ir tvarka.

(12)	Valstybėms narėms turėtų būti leista išankstinai atrinkti paveldo vietas, kurioms Europos paveldo ženklas jau suteiktas įgyvendinant su Europos paveldo ženklu susijusią tarpvyriausybinio lygmens veiklą. Šios vietos turėtų būti vertinamos remiantis naujais kriterijais ir pagal naujas procedūras.

(13)	Atliekant tolesnius Europos paveldo ženklo vertinimus, galėtų būti atsižvelgta į galimybę papildyti iniciatyvą įtraukiant programoje „Kultūra“ dalyvaujančias trečiąsias šalis.

(14)	Europos paveldo ženklo iniciatyvos administravimo tvarka turėtų būti nesudėtinga ir lanksti bei atitikti subsidiarumo principą.

(15)

Valstybės narės pavieniui šio sprendimo tikslų tinkamai pasiekti negali, todėl, atsižvelgiant į reikmę nustatyti naujus bendrus, aiškius ir skaidrius Europos paveldo ženklo suteikimo kriterijus ir tvarką ir imtis glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo, tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, taigi Sąjunga gali nustatyti atitinkamas priemones vadovaudamasi subsidiarumo principu, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame pačiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatomi Europos Sąjungos veiksmai, susiję su Europos paveldo ženklu.

2 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame sprendime „paveldo vietos“ – paminklai, gamtos paminklai, povandeninės, archeologinės, pramoninės ar miesto vietovės, kultūriniai kraštovaizdžiai, atmintinos vietos, kultūros vertybės, kultūros objektai ir su tam tikra vieta susijęs nematerialus paveldas, įskaitant šiuolaikinį paveldą.

3 straipsnis

Tikslai

1.   Bendraisiais tikslais siekiama padėti:

—	užtikrinti, kad ES piliečiai , ypač jaunimas, jaustų stipresnį bendromis vertybėmis, taip pat bendra Europos istorija ir kultūros paveldu grindžiamą ryšį ▐ su Sąjunga ▐;

—	stiprinti kultūrų ir teritorijų dialogą , taip pat skatinti branginti įvairovę .

2.    Šiuo tikslu imantis veiksmų ir vadovaujantis tarpiniais uždaviniais siekiama:

—	ypatingą dėmesį atkreipti į vietų, atlikusių prasmingą vaidmenį Europos istorijoje, kultūroje ir (arba) Sąjungos plėtroje, simbolinę vertę ir išsamiau apie jas informuoti ;

—	skleisti ES piliečiams informaciją apie Europos istoriją ir Sąjungos kūrimą ir apie bendrą, nors ir nevienalytį, materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą, visų pirma susijusį su demokratinėmis vertybėmis ir žmogaus teisėmis, kuriomis grindžiamas Europos integracijos procesas.

3.    Pačiose paveldo vietose siekiama šių konkrečių tikslų :

—	plėtoti europinę paveldo vietų reikšmę;

—	gerinti konkrečiai jaunimo , o apskritai ir ES piliečių žinias apie bendrą kultūros paveldą ir skatinti jų Europos tapatybės pajautą ;

—	padėti dalytis patirtimi visoje Europoje;

—	teikti visiems piliečiams , visų pirma jaunimui, daugiau ir (arba) geresnių galimybių pažinti paveldo vietas;

—	meninio, kultūrinio , istorinio ir interaktyvaus švietimo pasitelkiant internetą būdu stiprinti kultūrų dialogą, į jį visų pirma įtraukiant jaunimą;

—	skatinti kultūros paveldo ir šiuolaikinio meno sinergiją bei plėtoti kūrybiškumą ;

—	stengiantis visapusiškai užtikrinti kultūros paveldo vientisumą, puoselėti to paveldo ir ekonominės veiklos, kuri yra su juo susijusi ir kuri prisideda prie jo bei jo aplinkos tvarumo, sąveiką;

—	prisidėti prie regionų viešinimo, patrauklumo , kultūrinės įtakos, turizmo plėtros didinimo ir tvaraus jų vystymosi;

—	skatinti kurti Europos tinklus bendram Europos paveldui populiarinti.

4 straipsnis

Dalyvavimas veikloje

Veikloje gali dalyvauti Sąjungos valstybės narės. Dalyvavimas savanoriškas.

5 straipsnis

Derėjimas su kitomis iniciatyvomis

Komisija ir valstybės narės užtikrina , kad Europos paveldo ženklo iniciatyva papildytų kitas kultūros paveldo iniciatyvas , kaip antai UNESCO pasaulio paveldo sąrašas , UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo reprezentacinis sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“ , tačiau jų nekartotų .

6 straipsnis

Galimybė dalyvauti veikloje

Europos paveldo ženklas gali būti skiriamas paveldo vietoms, nurodytoms 2 straipsnyje.

7 straipsnis

Kriterijai

Europos paveldo ženklas skiriamas vadovaujantis tokiais kriterijais:

1)

Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, turi simbolinės vertės Europai ir yra atlikusios prasmingą vaidmenį Europos istorijoje , kultūroje ir (arba) Sąjungos plėtroje. Todėl kreipiantis dėl ženklo suteikimo pateikiama informacijos apie: — paveldo vietos tarptautinį ar europinį pobūdį (ankstesnė ir dabartinė paveldo vietos įtaka ir patrauklumas turi būti jaučiami ir už valstybės narės sienų); ir (arba) — paveldo vietos reikšmę ir vaidmenį Europos istorijoje ir integracijos procese, jos sąsajas su svarbiais Europos įvykiais ar asmenybėmis, taip pat su kultūros, meno, religine, politine, socialine, mokslo, technologine , aplinkos apsaugos ir pramonės veikla; ir (arba) — paveldo vietos reikšmę ir vaidmenį plėtojant ir remiant bendrąsias vertybes, kuriomis grindžiama Europos integracija: laisvę, demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, kultūrų įvairovę, toleranciją, solidarumą.

2)

Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, pateikia projektą , kuris turi būti pradėtas įgyvendinti vėliausiai baigiantis tais metais, kai suteikiamas ženklas, ir kuris apimtų toliau nurodytą veiklą: — informacijos apie europinę paveldo vietos reikšmę skleidimas, visų pirma tinkama informavimo veikla, ženklinimas ir darbuotojų mokymas; — švietimo veikla, itin daug dėmesio skiriant jaunimui, kuria siekiama gerinti žinias apie Europos istoriją ir bendrą, nors ir nevienalytį, kultūros paveldą bei stiprinti priklausomumo vienai bendruomenei jausmą; — daugiakalbystės ir regionų įvairovės, kaip svarbiausio kultūrų dialogo veiksnio, skatinimas vartojant keletą Sąjungos kalbų; — bendradarbiavimas su paveldo vietomis , kurioms jau suteiktas Europos paveldo ženklas ▐; — paveldo vietos žinomumo ir patrauklumo didinimas Europos mastu, inter alia , naudojantis naujomis informacijos ir ryšio technologijomis; — siekis užtikrinti, kad paveldo vieta būtų pasiekiama ES piliečiams kartu visapusiškai paisant jos integralumo. Jei konkrečioje paveldo vietoje yra galimybių, pageidautina organizuoti meninę ir kultūrinę veiklą (pavyzdžiui, renginius, festivalius, atvykstančių menininkų programas ir pan.), skatinančią Europos kultūros veikėjų ir meno kolekcijų judumą, kultūrų dialogą bei paveldo, šiuolaikinio meno ir kūrybiškumo sąsajas.

3)

Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, pateikia valdymo planą, kuriuo įsipareigojama: — užtikrinti tinkamą paveldo vietos valdymą; — užtikrinti paveldo vietos apsaugą ir paveldo perdavimą būsimoms kartoms, vadovaujantis galiojančia paveldosaugos tvarka; — užtikrinti kokybišką lankytojų priėmimą, t. y. teikti istorinę informaciją, lankytojams svarbią informaciją, ženklinimą ir kt.; — teikti galimybių paveldo vietą lankyti kuo didesnei visuomenės daliai, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius, pavyzdžiui, pritaikant paveldo vietą ar tinkamai parengiant darbuotojus ir naudojant internetą ; — itin daug dėmesio skirti jaunimui, visų pirma sudarant jiems palankesnes galimybes susipažinti su paveldo vieta; — populiarinti paveldo vietas kaip turistams patrauklius objektus ir kartu riboti neigiamą poveikį, kuris gali būti daromas paveldo vietoms arba jų aplinkai ; — plėtoti nuoseklią ir išsamią komunikacijos strategiją, pabrėžiant europinę paveldo vietos reikšmę; — užtikrinti, kad valdymo planas kuo labiau atitiktų ekologijos idėjas ▐.

8 straipsnis

Europos nepriklausomų ekspertų grupė

1.   Suburiama Europos nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – ekspertų grupė), kuri vykdys atrankos ir stebėsenos veiklą Europos lygmeniu. Ji užtikrins, kad kriterijai būtų vienodai taikomi visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

2.   Europos ekspertų grupę sudaro 13 narių . Vadovaudamiesi savo atitinkamomis procedūromis, keturis narius skiria Europos Parlamentas, po keturis – Taryba ir Komisija , o vieną – Regionų komitetas . Europos grupė skiria savo pirmininką.

3.   Europos ekspertų grupės nariai – nepriklausomi ekspertai. Jie turi pakankamai patirties ir žinių ▐ Europos paveldo ženklo iniciatyvai aktualiose srityse. Ekspertus skiriančios institucijos deda visas pastangas siekdamos, kad atitinkamos ekspertų profesinės kompetencijos sritys papildytų viena kitą ir kad būtų užtikrintas geografiniu požiūriu proporcingas atstovavimas.

4.   Europos ekspertų grupės nariai skiriami trejiems metams. Išimties tvarka pirmaisiais šio sprendimo galiojimo metais Komisija skiria keturis ekspertus vieniems metams, Europos Parlamentas – keturis ekspertus, Regionų komitetas – vieną ekspertą dvejiems metams, o Taryba – keturis ekspertus trejiems metams.

5.    Europos ekspertų grupės nariai praneša apie bet kokį su konkrečia paveldo vieta susijusį arba šiuo požiūriu galimą interesų konfliktą. Jei pateikiamas šis pareiškimas arba kyla toks interesų konfliktas, atitinkamas narys nedalyvauja vertinant minėtą ar bet kurią kitą tos pačios valstybės narės paveldo vietą.

6.   Visos ekspertų grupės ataskaitos, rekomendacijos ir pranešimai skelbiami viešai.

9 straipsnis

Paraiškos forma

▐ Atsižvelgdama į 7 straipsnyje nustatytus atrankos kriterijus, Komisija parengia bendrą paraiškos formą, kurią naudos visi kandidatai. Atrankoje galės dalyvauti tik pateikusieji oficialios formos paraišką.

10 straipsnis

Išankstinė atranka nacionaliniu lygmeniu

1.   Už išankstinę paveldo vietų, kurioms gali būti suteiktas Europos paveldo ženklas, atranką atsako valstybės narės , glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis .

2.   Kiekviena valstybė narė gali išankstinėje atrankoje atrinkti ne daugiau kaip dvi paveldo vietas kas dvejus metus , vadovaujadamasi priede pateikiamu kalendoriumi. ▐

3.   Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi subsidiarumo principu ir užtikrindama, kad administracinė tvarka išliktų kuo paprastesnė ir lankstesnė, nustato išankstinės paveldo vietų atrankos tvarką ir terminus. Tačiau apie išankstinės atrankos rezultatus Komisijai ji praneša ne vėliau kaip išankstinės atrankos vykdymo metų kovo 1 d.

4.   Išankstinė atranka vykdoma remiantis 7 straipsnyje nustatytais kriterijais, o paraiškos teikiamos naudojant 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

5.     Komisija paskelbia visą iš anksto atrinktų paveldo vietų sąrašą ir apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui.

11 straipsnis

Galutinė atranka Sąjungos lygmeniu

1.   Už galutinę paveldo vietų, kurioms gali būti suteiktas Europos paveldo ženklas, atranką atsako Komisija; ją vykdo ekspertų grupė.

2.   Ekspertų grupė vertina iš anksto atrinktas paveldo vietas ir atrenka ne daugiau kaip vieną kiekvienos valstybės narės paveldo vietą. Prireikus gali būti prašoma pateikti daugiau informacijos arba rengiami vizitai į paveldo vietas.

3.   Galutinė atranka vykdoma remiantis 7 straipsnyje nustatytais kriterijais, o paraiškos teikiamos naudojant 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

4.   Europos ekspertų grupė teikia ataskaitą dėl iš anksto atrinktų paveldo vietų ne vėliau kaip išankstinės atrankos vykdymo metų gruodžio 15 d. Toje ataskaitoje rekomenduojama, kurioms paveldo vietoms skirti Europos paveldo ženklą, ir argumentuojama, kodėl kai kurios paveldo vietos nepateko į galutinį sąrašą.

5.   Paraiškos dėl paveldo vietų, nepatekusių į galutinį sąrašą, gali būti kitais metais vėl teikiamos išankstinei atrankai nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Tarptautinės svarbos paveldo vietos

1.   Šiame sprendime „tarptautinės svarbos paveldo vietos“:

—	skirtingose valstybėse narėse esančios kelios paveldo vietos, susijusios su viena konkrečia tema, dėl kurių teikiama viena paraiška;

—	viena konkreti paveldo vieta, esanti bent dviejų valstybių narių teritorijose.

2.   Paraiškos dėl tarptautinės svarbos paveldo vietų teikiamos laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir dėl kitų paveldo vietų. Tarptautinės svarbos paveldo vietą iš anksto atrenka visos susijusios valstybės narės , laikydamosi 10 straipsnyje išdėstyto joms keliamo reikalavimo atrinkti ne daugiau kaip dvi paveldo vietas. Tarptautinės svarbos paveldo vietos paskiria vieną iš susijusių paveldo vietų savo koordinatore, kuri atliks bendro kontaktinio punkto ryšiams su Komisija palaikyti funkciją. Koordinatorė tinkamu metu informuoja visas valstybes nares apie kandidatavimą tarptautinės svarbos paveldo vietos ženklui gauti, kad būtų užtikrintas susijusių visos Sąjungos paveldo vietų dalyvavimas. Visos paveldo vietos, siekiančios gauti tarptautinės svarbos paveldo vietos ženklą, turi atitikti 7 straipsnyje nustatytus kriterijus ir užpildyti 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

Ypatingas dėmesys turi būti skirtas tarptautinės svarbos paveldo vietoms, su kurių pagalba – atsižvelgiant į jų materialią ir nematerialią simbolinę vertę – puoselėjama tarpvalstybinio Europos paveldo esmė.

3.   Jei tarptautinės svarbos paveldo vieta atitinka visus 7 straipsnyje nustatytus kriterijus, galutinėje atrankoje jai teikiama pirmenybė.

4.     Jei viena iš paveldo vietų, priklausančių tarptautinės svarbos paveldo vietoms, nebesilaiko 7 straipsnyje nustatytų kriterijų arba teikiant paraišką prisiimtų įsipareigojimų, taikoma 15 straipsnyje numatyta procedūra.

13 straipsnis

Europos paveldo ženklo suteikimas

1.    Tinkamai atsižvelgusi į Europos ekspertų grupės rekomendaciją , Komisija metais, einančiais po atrankos metų, oficialiai skiria paveldo vietas, kurioms suteikiamas Europos paveldo ženklas. Apie priimtus sprendimus ji informuoja Europos Parlamentą , Tarybą ir Regionų komitetą .

2.   Europos paveldo ženklas paveldo vietoms suteikiamas visam laikui, jeigu laikomasi 14 ir 15 straipsniuose nustatytų sąlygų ir jeigu tęsiama numatyta veikla.

3.     Suteikiant Europos paveldo ženklą nenustatoma jokių su miesto planavimu, teisiniais aspektais, kraštovaizdžio tvarkymu, judumu ar architektūros sprendimais susijusių įpareigojimų. Vienintelė taikoma teisė yra vietos teisė.

14 straipsnis

Stebėsena

1.   Paveldo vieta, kuriai suteikiamas Europos paveldo ženklas, nuolat stebima siekiant užtikrinti, kad būtų toliau laikomasi 7 straipsnyje nustatytų kriterijų ir įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką.

2.   Už visų paveldo vietų, esančių konkrečios valstybės narės teritorijoje, stebėseną atsako ta valstybė narė. Valstybės narės renka visą būtiną informaciją ir kas ketverius metus, vadovaudamosi priede pateikiamu kalendoriumi, parengia išsamią ataskaitą.

3.   Ataskaita teikiama nagrinėti Komisijai ir ekspertų grupei ne vėliau kaip metų, kuriais vykdoma stebėsena, kovo 1 d .

4.   Ekspertų grupė teikia ataskaitą apie atitinkamoje valstybėje narėje esančių paveldo vietų, kurioms suteiktas Europos paveldo ženklas, būklę ir, prireikus, rekomendacijas, į kurias turi būti atsižvelgiama kitu stebėsenos laikotarpiu, ne vėliau kaip metų, kuriais vykdoma stebėsena, gruodžio 15 d.

5.   Komisija , pasikonsultavusi su Europos ekspertų grupe, nustato bendrus rodiklius, kuriais vadovaudamosi valstybės narės užtikrintų nuoseklų požiūrį į stebėsenos procedūrą.

15 straipsnis

Europos paveldo ženklo atšaukimas

1.   Ekspertų grupei pastebėjus, kad konkreti paveldo vieta nebeatitinka 7 straipsnyje nustatytų kriterijų ar kad nesilaikoma teikiant paraišką prisiimtų įsipareigojimų, per Komisiją pradedamas dialogas su susijusia valstybe nare, kuriuo siekiama jai padėti imtis reikiamų pokyčių.

2.   Jei per 18 mėnesių nuo dialogo pradžios būtinų pokyčių paveldo vietoje nepadaryta, ekspertų grupė praneša apie tai Komisijai. Prie pranešimo turi būti pridedamas paaiškinimas bei rekomendacijos, kaip pagerinti padėtį.

3.   Jei per 18 mėnesių nuo pranešimo pateikimo rekomendacijos neįgyvendinamos, Europos ekspertų grupė teikia rekomendaciją atšaukti konkrečiai paveldo vietai suteiktą Europos paveldo ženklą.

4.   Galutinį sprendimą atšaukti Europos paveldo ženklą priima Komisija , tinkamai atsižvelgusi į Europos ekspertų grupės rekomendaciją . Ji apie tai informuoja Europos Parlamentą , Tarybą ir Regionų komitetą .

5.   Europos ekspertų grupės pranešimai ir rekomendacijos skelbiami viešai.

6.     Paveldo vietos gali bet kuriuo metu nuspręsti atsisakyti Europos paveldo ženklo. Tokiu atveju jos apie tai praneša atitinkamai valstybei narei, kuri, savo ruožtu, informuoja Komisiją. Komisija priima sprendimą atšaukti Europos paveldo ženklą ir apie šį sprendimą informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

16 straipsnis

Praktinės nuostatos

1.   Komisija įgyvendina Sąjungos veiksmus, susijusius su Europos paveldo ženklu. Visų pirma ji:

—	užtikrina veiklos nuoseklumą ir kokybę;

—	užtikrina valstybių narių ir Europos ekspertų grupės veiksmų koordinavimą;

—	atsižvelgdama į 3 straipsnyje nustatytus tikslus ir vadovaudamasi 7 straipsnyje išvardytais kriterijais, parengia gaires , kuriomis remiantis būtų vykdoma atrankos ir stebėsenos procedūros, bei paraiškos formą;

—	remia Europos ekspertų grupę.

2.   Komisija atsako už komunikaciją ir Europos paveldo ženklo populiarinimą Sąjungos lygmeniu, visų pirma sukurdama ir tvarkydama šiai iniciatyvai skirtą interneto svetainę ir naują logotipą, skirtą paveldo vietos žinomumui ir patrauklumui Europos mastu didinti; tai galėtų būti atliekama, pvz., išnaudojant naujų technologijų ir skaitmeninių bei interaktyvių priemonių galimybes, taip pat stengiantis užtikrinti sąveiką su kitomis Europos iniciatyvomis. Minėtojoje interneto svetainėje skelbiami visi Europos ekspertų grupės pranešimai ir rekomendacijos, nurodyti 8 straipsnio 6 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje.

3.   Komisija skatina paveldo vietų, kurioms suteiktas ženklas, bendradarbiavimą.

4.   2 ir 3 dalyse numatyta veikla bei ekspertų grupės išlaidos finansuojamos iš finansinio paketo, kaip nustatyta 18 straipsnyje.

17 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija užtikrina nepriklausomą su Europos paveldo ženklu susijusios veiklos išorės vertinimą. Toks vertinimas vyksta kas šešerius metus, vadovaujantis priede pateikiamu kalendoriumi, ir vertinami visi veiklos aspektai, įskaitant veiklos veiksmingumą, paveldo vietų skaičių, veiklos geografinę aprėptį ir poveikį, taip pat sprendžiama, kaip būtų galima pagerinti su juo susijusią veiklą ir ar ją reikia tęsti.

2.   Komisija vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia per šešis mėnesius nuo vertinimo pabaigos , jei reikia, pridėdama susijusius pasiūlymus .

▐

18 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Veiklos įgyvendinimo finansinis paketas 2011 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui yra 1 350 000 EUR.

2.   Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama daugiametės finansinės programos ribų.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 267, 2010 10 1, p. 52.

(2)  2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(3)  OL C 319, 2008 12 13, p. 11.

(4)  COM(2007)0242.