11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/19

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl penktosios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos Kankūne (1), 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo (2), 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijai Honkonge (3), 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi (4), 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge (5), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą (6), 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl PPO Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo (7), 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (8), 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (9) ir 2008 m. birželio 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006 (10) ir 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo (11),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės narių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais vadovaujantis sudaromi ekonominės partnerystės susitarimai arba ketinama juos sudaryti (12),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės partnerystės susitarimai“ (COM(2007)0635),

—

atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

—

atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusiame ketvirtajame PPO ministrų konferencijos posėdyje,

—

atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge vykusiame šeštajame PPO ministrų konferencijos posėdyje,

—

atsižvelgdamas į Pagalbos prekybai darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kuriuos PPO Generalinė taryba priėmė 2006 m. spalio 10 d.,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai priimti skurdo naikinimo kriterijai,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. Ruandoje, Kigalyje, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtą Kigalio deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl padėties Fidžyje (13), kurioje jis griežtai pasmerkė tai, kad valdžią perėmė Fidžio karinės pajėgos,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 103 rekomendacijų sąrašą, paskelbtą 2010 m. kovo 23 d. Visuotinės reguliarios peržiūros darbo grupės pranešime, ir atsižvelgdamas į oficialų 2010 m. birželio 10 d. Fidžio vyriausybės atsakymą, kuriame teigiama, kad visuotiniai rinkimai, kurių buvo ilgai reikalauta ir kurie buvo dažnai atidedami, dabar numatyti 2014 m. ir dėl šios datos nebus diskutuojama,

—

atsižvelgdamas į Komisijai 2010 m. gruodžio 16 d. pateiktą klausimą dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo sudarymo (O–0212/2010 – B7–0807/2010),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi ankstesni ES ir AKR šalių prekybos santykiai, kurių pagrindu pastarosios šalys, neatsižvelgdamos į abipusiškumo principą, naudojosi lengvatine prieiga prie ES rinkų, nuo 2008 m. sausio 1 d. nebeatitiko PPO taisyklių,

B.

kadangi ekonominės partnerystės susitarimai (toliau EPS) atitinka PPO reikalavimus ir pagal juos siekiama remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, taip puoselėjant tvarią šių šalių socialinę ir ekonominę plėtrą ir prisidedant prie bendro siekio kovoti su skurdu šiose šalyse,

C.

kadangi EPS turėtų būti naudojami siekiant sukurti ilgalaikius santykius, kuriuos plėtojant prekyba skatintų vystymąsi,

D.

kadangi Cukraus protokolas, įtrauktas į vieną po kitos priimtas Lomės konvencijas ir į Kotonu susitarimą, sudarė sąlygas mažoms Ramiojo vandenyno saloms, kurių žemės ūkio sektoriaus diversifikavimo galimybės ribotos, gauti numatomas pajamas,

E.

kadangi laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai (toliau LEPS) – tai susitarimai dėl prekybos prekėmis, kuriais siekiama išvengti AKR ir ES prekybos sutrikimo,

F.

kadangi dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės prekybos politika besivystančioms šalims yra svarbesnė nei kada nors anksčiau,

G.

kadangi iš AKR priklausančių Ramiojo vandenyno valstybių iki šiol tik Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika 2009 m. pabaigoje pasirašė LEPS; kadangi visos kitos AKR Ramiojo vandenyno valstybės naudojasi arba iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“, pagal kurią siūloma prieiga prie ES rinkos netaikant jokių kvotų ir muitų, arba įprastine bendrąja ES lengvatų sistema,

H.

kadangi Papua Naujosios Gvinėjos atveju susitarimas laikinai taikomas nuo 2009 m. gruodžio 20 d., kadangi susitarimas Fidžio Salų Respublikai dar nepradėtas taikyti dėl to, kad laukiama Fidžio Salų Respublikos pranešimo apie susitarimo laikinąjį taikymą arba ratifikavimą,

I.

kadangi derybos vis dar vyksta su visomis 14 AKR Ramiojo vandenyno regiono valstybių dėl išsamaus EPS,

J.

kadangi LEPS apima visas pagrindines susitarimo dėl prekybos prekėmis nuostatas,

K.

kadangi į susitarimą įtraukti įsipareigojimai gali daryti labai didelį poveikį susijusioms šalims ir Ramiojo vandenyno regionui,

L.

kadangi LEPS turės įtakos Papua Naujosios Gvinėjos, Fidžio Salų Respublikos ir kitų prekybos partnerių ateityje sudaromų susitarimų taikymo sričiai ir turiniui, taip pat regiono pozicijai derybose dėl EPS,

M.

kadangi ES ir Ramiojo vandenyno regiono valstybės menkai konkuruoja tarpusavyje, nes dauguma ES eksporto prekių – daugiausiai prekės, kurių Ramiojo vandenyno regiono valstybės negamina, tačiau jos dažnai reikalingos šių valstybių tiesioginiam vartojimui arba vidaus pramonės gamybai,

N.

kadangi žuvininkystė ir su ja susijusi veikla bei pramonė turi daug potencialo siekiant ateityje didinti eksportą, su sąlyga, kad bus vykdoma aplinkos požiūriu tvari žvejyba,

O.

kadangi naujos prekybos taisyklės turi būti nustatomos siekiant remti vidaus pramonės šakų plėtrą ir užkirsti kelią išteklių išeikvojimui bei klimato kaitai ir kadangi šios taisyklės turi būti taikomos kartu didinant paramą, susijusią su prekyba,

P.

kadangi skiriant pagalbą prekybai siekiama stiprinti besivystančių šalių gebėjimus pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis,

Q.

kadangi ES ir AKR valstybės vedė derybas dėl naujų, geresnių ir lankstesnių kilmės taisyklių, kurios, jeigu taikomos tinkamai, visapusiškai laikantis susitarimo tikslo ir tinkamai atsižvelgiant į sumažėjusius šių šalių pajėgumus, atneš daug naudos,

R.

kadangi leidimas nukrypti nuo kilmės taisyklių laikinajame EPS apima visą gamybos grandinę – nuo žaliavų gavybos iki perdirbimo, rinkodaros ir eksporto,

S.

kadangi dėl didelės tunų produktų paklausos šie produktai turi specifinių savybių, kaip antai greitas reagavimas į kainų svyravimus, dėl to tarptautinėje rinkoje jie priskiriami „jautrių produktų“ kategorijai ir į tai reikia atsižvelgti visose prekybos derybose,

T.

kadangi Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (angl. WCPCF), tarptautinė organizacija, kurios atsakomybė – užtikrinti, kad žuvų ištekliai šioje teritorijoje būtų tvarūs, pranešė, jog trečiosios šalys, ypač Kinija, kurios nuo to laiko, kai buvo nustatytos naujos kilmės taisyklės, investavo į didelio masto pramonės projektus Papua Naujojoje Gvinėjoje, labai padidino savo žvejybos pajėgumus šioje teritorijoje ir jie bus ir toliau didinami, taigi didės žuvų išteklių pereikvojimo pavojus,

1.

yra įsitikinęs, kad plėtojant šio regiono ir ES prekybos santykius turėtų būti skatinama ir didinama prekyba, tvarus vystymasis ir regionų integracija, taip pat reikėtų skatinti ekonomikos įvairinimą ir skurdo mažinimą; pabrėžia, kad remiantis LEPS turi būti prisidedama prie TVT įgyvendinimo;

2.

pabrėžia, kad teigiama derybų dėl LEPS su Papua Naująja Gvinėja ir Fidžiu baigtis rodo didelį ES suinteresuotumą ir toliau palaikyti artimus ir aukšto lygio ekonominius santykius su Ramiojo vandenyno šalimis; tikisi, kad šis LEPS, šiandien sudarytas su dviem šalimis, galėtų būti platesnio pobūdžio susitarimo, į kurį būtų įtrauktos kitos Ramiojo vandenyno regiono šalys, pradžia;

3.

pabrėžia, kad LEPS tikslas – išsaugoti atvirą rinką Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio Salų Respublikos eksportui ir sudaryti galimybes derėtis dėl išsamaus EPS, jei šios šalys to pageidauja;

4.

pažymi, kad Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika iki šiol yra vienintelės Ramiojo vandenyno regiono valstybės, kurios daug eksportuoja į ES ir kurios yra pasirašiusios šį susitarimą; visos kitos Ramiojo vandenyno regiono valstybės dėl nedidelio savo prekybos su ES masto nusprendė jo nepasirašyti;

5.

primena, kad, nors LEPS gali būti laikomas pirmuoju žingsniu procese, teisiniu požiūriu tai nepriklausomas tarptautinis susitarimas, po kurio nebūtinai bus priimtas EPS arba nebūtinai visos šalys, pasirašiusios LEPS, pasirašys išsamų EPS;

6.

primena ES institucijoms ir vyriausybėms, kad nei sudarydama EPS, nei atsisakydama jį sudaryti AKR šalis neturėtų atsidurti tokioje padėtyje, kuri būtų mažiau palanki, negu numatyta pagal Kotonu susitarimo prekybos nuostatas;

7.

pabrėžia, kad galimas Parlamento pritarimas LEPS sudarymui neturi lemiamos įtakos Parlamento pozicijai dėl pritarimo išsamaus EPS sudarymui, kadangi kalbama apie dviejų skirtingų tarptautinių susitarimų sudarymo procedūrą;

8.

primena, kad iš tikrųjų veikianti regiono rinka yra esminis sėkmingo LEPS (ateityje bet kokio išsamaus EPS) įgyvendinimo pagrindas ir kad regionų integracija ir bendradarbiavimas labai svarbūs siekiant socialinės ir ekonominės Ramiojo vandenyno valstybių plėtros; mano, kad į tai reikia atsižvelgti įgyvendinant šį susitarimą;

9.

pabrėžia, kad tam tikrų nuostatų dėl žuvininkystės produktų kilmės taisyklių tikslas – vystyti AKR Ramiojo vandenyno regiono valstybių žuvies apdirbimo krante gebėjimus siekiant sukurti darbo vietas vietoje ir suteikti galimybes gauti pajamas;

10.

pabrėžia, kad laikinasis EPS Papua Naujojoje Gvinėjoje sudarė sąlygas rengti pramonės projektus, pvz., Ramiojo vandenyno jūrų pramonės zonos Madange projektą, kurį vykdant tikimasi per dvejus metus pagaminti daugiau kaip 400 000 tonų tuno konservų;

11.

taigi yra susirūpinęs ir sunerimęs dėl tokių priemonių, kaip Papua Naujosios Gvinėjos valdžios institucijų neseniai vykdytas aplinkosaugos teisės aktų persvarstymas, kurį atlikus praktiškai panaikinamas reikalavimas pateikti su tokiais projektais susijusias aplinkos apsaugos ataskaitas ir trukdoma vykdyti skundų procedūras;

12.

pabrėžia žuvininkystės pramonės, kaip pagrindinio Ramiojo vandenyno regiono valstybių moterų darbo šaltinio, svarbą; mano, kad Komisija turėtų teikti techninę, politinę ir finansinę pagalbą, siekdama pagerinti Ramiojo vandenyno regiono valstybių moterų galimybes gauti darbą;

13.

susirūpinęs pažymi, kad Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) duomenimis trečiosios šalys šiuose Ramiojo vandenyno vandenyse padidino žvejybos pajėgumus ir kad dėl to kyla neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos ir žuvininkystės išteklių pernelyg didelio išnaudojimo pavojus, kuris trukdo vietinei žuvininkystės pramonei tvariai vystytis;

14.

pabrėžia, kad, nors Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio pajėgumai žvejoti nedideli, taigi visos sugaunamos žuvies kiekis mažas ir gebėjimai apdirbti krante riboti, dėl nukrypimo nuo kilmės taisyklių, taikomų perdirbtiems žuvininkystės produktams, kuriuo aktyviai naudojasi Papua Naujoji Gvinėja, ši šalis tapo tikru didelių iš įvairių šaltinių (Filipinai, Tailandas, Kinija, Jungtinės Valstijos ir Australija) gaunamų tuno kiekių perdirbimo centru; atkreipia dėmesį į tai, kad leidimas nukrypti nuo kilmės taisyklių gali ES žuvies perdirbimo ir konservavimo pramonei daryti destabilizuojantį poveikį;

15.

ragina Komisiją kuo skubiau pateikti Parlamentui ataskaitą dėl šių konkrečių Ramiojo vandenyno regiono valstybių žuvininkystės sektoriaus aspektų, taip pat dėl Ramiojo vandenyno žuvų išteklių valdymo, įskaitant tvaraus vystymosi patirtį; ragina Komisiją nedelsiant pradėti konsultacijas, numatytas prie LEPS pridėto II protokolo 6 straipsnio 6 dalies d punkte, ir panaikinti išimtines nuostatas dėl kilmės taisyklių, jei vertinimo ataskaitoje bus įrodyta, kad dėl jų mažėja ES žuvies perdirbimo ir konservavimo pramonės stabilumas;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokia specialių kilmės taisyklių įgyvendinimo ataskaita turi būti parengta per 2011 m., t. y. praėjus trejiems metams nuo Papua Naujajai Gvinėjai pateikto pranešimo dėl Reglamente (EB) Nr. 1528/2007 nustatytų taisyklių patvirtinimo, ir kad minėtoje ataskaitoje turėtų būti atsižvelgiama į visuotinio leidimo nukrypti nuo kilmės taisyklių ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kuris būtų daromas Papua Naujosios Gvinėjos gyventojams, ypač pakrančių bendruomenėms; šiuo tikslu ragina nedelsiant pateikti informaciją apie šios ataskaitos rengimo sąlygas ir apie tai, ar rengiant šią ataskaitą bus konsultuojamasi su visomis suinteresuotomis šalimis ir susijusiomis šalimis, įskaitant Papua Naujosios Gvinėjos pilietinės visuomenės organizacijas;

17.

ragina Fidžį vadovautis tarptautinės bendruomenės rekomendacijomis ir įgyvendinti gero valdymo patirtį; mano, kad po to, kai bus imtasi minėtų veiksmų, reikėtų skirti finansinę paramą Fidžio cukraus sektoriui; pripažįsta, kad šių lėšų labai reikia siekiant remti cukraus sektorių, kuris yra pagrindinis darbo šaltinis Fidžyje;

18.

pabrėžia, kad kiekvienas regioninis EPS turėtų priklausyti nuo visų susijusių Fidžio Salų Respublikos politinių grupių pritarimo, pradedant planu ir baigiant demokratiniais rinkimais;

19.

rekomenduoja laikytis lankstaus, asimetriško ir pragmatinio požiūrio tebevykstančiose derybose dėl išsamaus EPS; primygtinai prašo, kad į išsamų EPS būtų įtrauktas skirsnis dėl vystomojo bendradarbiavimo;

20.

pažymi, kad susitarimas gali daryti poveikį Ramiojo vandenyno valstybių ir jų artimiausių ir didžiausių prekybos partnerių Australijos ir Naujosios Zelandijos santykiams ir kad būtina užtikrinti, jog dabartinio susitarimo sąlygos netaptų kliūtimi ateityje sudaryti prekybos susitarimus su šiomis šalimis;

21.

primena, kad EPS privalo padėti pasiekti Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi tikslus, įgyvendinti politiką ir nustatyti prioritetus, turint mintyje ne tik susitarimo struktūrą ir turinį, bet ir įgyvendinimo metodus bei pobūdį;

22.

primena, kad 2007 m. spalio mėn. patvirtinta ES pagalbos prekybai strategija, pagal kurią įsipareigojama iki 2010 m. padidinti bendrą ES su prekyba susijusią paramą iki 2 mlrd. eurų per metus (1 mlrd. eurų iš Bendrijos ir 1 mlrd. eurų iš valstybių narių); primygtinai ragina Ramiojo vandenyno regionui skirti tinkamą ir teisingą šios paramos dalį;

23.

ragina kuo greičiau nustatyti ir paskirti Ramiojo vandenyno regionui prekybos tikslams numatytą paramos dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomi ištekliai, o ne vien tik perskirstytos Europos plėtros fondo lėšos, kad jos turėtų būti naudojamos Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio Salų Respublikos, taip pat platesnio Ramiojo vandenyno regiono prioritetinėse srityse ir kad išmokos būtų mokamos laiku, pagal planą ir laikantis nacionalinių ir regioninių strateginių vystymosi planų įgyvendinimo tvarkaraščių;

24.

atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. rugsėjo mėn. Taryba, pasirašydama sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS) ir prieiga prie vaistų, prisiėmė įsipareigojimus, ragina Komisiją vedant derybas dėl EPS nesiderėti dėl su vaistais susijusių „TRIPS+“ nuostatų, kurios daro įtaką visuomenės sveikatai ir galimybei gauti vaistų, nereikalauti laikytis Patentinės kooperacijos sutarties ir Patentų teisės sutarties ar jas patvirtinti, atsisakyti reikalavimo įtraukti Direktyvos 2004/48/EB (14) sąlygas ir neįtraukti į EPS tokių taisyklių, kaip neoriginalių duomenų bazių apsauga;

25.

toliau remia išsamų ES ir Ramiojo vandenyno valstybių EPS; pritaria tam, kad derybose turi būti svarstomi šie pagrindiniai klausimai:

26.

tačiau reikalauja, kad Komisija ir toliau siektų išsamesnio susitarimo ir ieškotų galimų alternatyvų, kurios būtų prieinamos ir perspektyvios ir suteiktų galimybę patekti į rinką laikantis PPO taisyklių, kad šalys, kurios nenori sudaryti LEPS, išsamaus EPS ar abiejų susitarimų, galėtų kūrybiškiau pasinaudoti pagal šias taisykles suteikiamu lankstumu, įskaitant atleidimus nuo prievolės;

27.

laikosi nuomonės, kad sudarius išsamų EPS reikėtų įsteigti parlamentinį komitetą, kuris stebėtų, kaip įgyvendinamas susitarimas, ir kad Europos Parlamentas nustatytų komiteto sudėtį atsižvelgdamas į CARIFORUM ir ES jungtinio parlamentinio komiteto sudėtį;

28.

pabrėžia, kad tiek į LEPS, tiek į išsamų EPS reikėtų įtraukti persvarstymo sąlygą, kurioje būtų numatytas nepriklausomas bendras poveikio vertinimas, įskaitant ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, taip pat įgyvendinimo sąnaudas ir pasekmes, kurį reikėtų atlikti per 3–5 metus nuo susitarimo pasirašymo dienos; pabrėžia, kad LEPS, o vėliau ir EPS persvarstymo sąlygoje turėtų būti numatyta nuostata, kad visos pasirašiusios šalys, atsižvelgdamos į minėtąjį poveikio vertinimą, turi teisę taikyti persvarstymo sąlygą; reikalauja, kad peržiūrint susitarimą dalyvautų Europos Parlamentas ir Ramiojo vandenyno valstybių parlamentai;

29.

atsižvelgdamas į tai, remia Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad šis bendras nukrypimas nuo kilmės šalies taisyklių būtų išimtis, o ne būsimo EPS taisyklė;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Tarybai bei AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai.