52011PC0614

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė kitos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymą – strategijos „Europa 2020“ biudžetą[1]. Savo pasiūlyme Komisija nusprendė, kad sanglaudos politika turėtų išlikti esminis kito finansinio paketo elementas, ir pabrėžė lemiamą jos reikšmę įgyvendinant strategiją „Europa 2020“[2].

Todėl Komisija pasiūlė kelis svarbius sanglaudos politikos rengimo ir įgyvendinimo pakeitimus. Lėšų sutelkimas mažesniam skaičiui geriau su strategija „Europa 2020“ susietų prioritetų, dėmesio sutelkimas į rezultatus, sutartų tikslų siekimo pažangos stebėsena, geresnis nustatytų sąlygų laikymasis ir praktinio įgyvendinimo supaprastinimas yra pagrindiniai šio pasiūlymo skiriamieji bruožai.

Šiame reglamente nustatomos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas Europos regioninės plėtros fondas ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006. Jis pagrįstas veikla, vykdyta 2007 m. gegužės mėn. paskelbus ketvirtąją sanglaudos ataskaitą, kurioje nurodytos pagrindinės ateinančių dešimtmečių regionų problemos ir dėl kurios pradėtos diskusijos būsimos sanglaudos politikos klausimu. 2010 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė penktąją sanglaudos ataskaitą, kurioje pateikta socialinių ir ekonominių tendencijų analizė ir apibrėžtos būsimos sanglaudos politikos kryptys.

Sanglaudos politika yra svarbiausia investicinė priemonė pagrindiniams strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintiems Sąjungos prioritetams remti. Ją įgyvendinant pirmiausia atsižvelgiama į tas šalis ir regionus, kuriems labiausiai reikia padėti. Vienas svarbiausių ES laimėjimų yra jos gebėjimas gerinti visų savo piliečių gyvenimo lygį. Tai daroma ne tik remiant neturtingesnių valstybių narių ir regionų plėtrą bei ekonominį augimą, bet ir skatinant integraciją į didelę bendrąją rinką, kurioje rinkos ir masto ekonomija atveriamos visoms ES valstybėms narėms – turtingoms ir neturtingoms, didelėms ir mažoms. Komisijos atliktame ankstesnių metų sanglaudos politikos išlaidų vertinime pateikta daug papildomos naudos ir investicijų, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas ir kurių nebūtų buvę be paramos iš ES biudžeto, pavyzdžių. Vis dėlto iš rezultatų taip pat matyti tam tikras susiskaidymas ir tai, kad prioritetai nepakankami aiškiai nustatyti. Dabar, kai viešosios lėšos ribotos ir kai kaip niekad reikia ekonomikos augimą skatinančių investicijų, Komisija nusprendė pasiūlyti iš esmės pakeisti sanglaudos politiką.

Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) tikslas – stiprinti Europos Sąjungos ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant jos regionų pusiausvyros sutrikimus. ERPF remia regionų ir vietos plėtrą bendrai finansuodamas investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, klimato kaitos ir aplinkos politiką, verslo paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, telekomunikacijų, energetikos ir transporto infrastruktūrą, sveikatos, švietimo ir socialinę infrastruktūrą bei tvarią miestų plėtrą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI

2.1.      Konsultacijos ir ekspertų patarimai

Teikiant pasiūlymus atsižvelgta į viešas konsultacijas dėl penktosios ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitos, ES biudžeto peržiūrą[3], pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos[4], penktąją sanglaudos ataskaitą[5] ir į konsultacijas priėmus šią ataskaitą.

Viešos konsultacijos dėl penktosios sanglaudos ataskaitos išvadų vyko nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. sausio 31 d. Iš viso gautos 444 nuomonės. Respondentai buvo valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai, Europos interesų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai ir kiti suinteresuotieji subjektai. Per viešas konsultacijas pateikta klausimų apie sanglaudos politikos ateitį. Rezultatų santrauka paskelbta 2011 m. gegužės 13 d.[6]

Remtasi 2000–2006 m. programų ex post vertinimų rezultatais ir įvairiais tyrimais bei ekspertų patarimais. Ekspertų patarimų taip pat pateikė iš nacionalinių administracijų ekspertų sudaryta Aukšto lygio grupė būsimos sanglaudos politikos klausimais, 2009–2011 m. surengusi dešimt susitikimų.

Iš viešų konsultacijų dėl penktosios sanglaudos ataskaitos rezultatų matyti, kad bendrai pritariama ketinimui sutelkti lėšas. Vis dėlto susirūpinta, kad sprendimai dėl jų sutelkimo gali būti priimami ne reikiamu lygmeniu. Visų pirma daugelyje nuomonių pabrėžiama, kad reikia lankstumo ir nepamiršti teritorinių ypatumų. Be to, kai kas išreiškė susirūpinimą, kad per daug apribojus prioritetus ES lygmeniu nebus galima užtikrinti lankstumo, kurio reikia tinkamai regioninės plėtros strategijai apibrėžti.

2.2.      Poveikio vertinimas

Politikos variantai vertinti visų pirma atsižvelgiant į ERPF paramą dviem viešosioms gėrybėms:

– paramą užimtumui, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (toliau – MTTP) ir inovacijoms remiant įmones;

– investicijas į pagrindinę infrastruktūrą (pvz., transporto, energetikos, aplinkos, socialinę ir sveikatos).

Kitos sritys, kuriose ERPF labai prisideda prie viešųjų ES gėrybių teikimo, nenagrinėtos, nes vieną po kito atlikus vertinimus ir akademinius tyrimus konkrečių šių sričių ERPF intervencijų aprėpties problemų nenustatyta.

Galima tvirtinti, kad paramos įmonėms, ypač dotacijomis, labiausiai reikia mažosioms įmonėms, novatoriškai veiklai ir struktūrinį pokytį patiriančiose pramoninio nuosmukio vietovėse. Daug mažiau tokios paramos reikia investicijoms į dideles įmones, mažiau inovatyvias vietoves ir regionus, kurie investuotojams yra patrauklūs neteikiant paramos.

Finansuoti infrastruktūrą labiausiai reikėtų mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kuriuose valdžios institucijos neturi pakankamai lėšų investicijoms ir kuriuose investicinių sąnaudų negalima susigrąžinti dėl mažų gyventojų pajamų. Daug mažiau investicijų į pagrindinę infrastruktūrą reikia labiau išsivysčiusiuose regionuose.

Nagrinėti faktinės padėties ir pakeitimų siekiant didinti finansavimo tikslingumą variantai ir variantas, pagal kurį aprėptis būtų daug mažesnė už dabartines finansavimo galimybes. Pasirinktas didesnio tikslingumo variantas, kuriuo didinamas finansavimo efektyvumas, veiksmingumas ir papildoma ES nauda, bet kartu regionams paliekama pakankamai lankstumo investicijų atžvilgiu ir mažinama rizika, kad veikla, kurią reikia finansuoti, nepateks į intervencijos aprėptį.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Europos regioninei politikai tenka svarbus vaidmuo sutelkiant vietos išteklius ir plėtojant vidinį potencialą.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 174 straipsnyje Europos Sąjunga raginama imtis veiksmų, kad sustiprintų savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei skatintų visokeriopą darnią plėtrą mažinant regionų plėtros lygio skirtumus ir skatinant nepalankiausias sąlygas turinčių regionų plėtrą.

Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo siekiama trimis ES fondais. SESV 176 straipsnyje nustatyta, kad ERPF tikslas – skatinti atsiliekančių regionų ir nuosmukį patiriančių pramoninių regionų plėtrą bei struktūrinį prisitaikymą.

SESV 174 straipsnyje nustatyta, kad ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms ir didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pvz., labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams ir salų, pasienio bei kalnuotiems regionams.

SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad reikia priimti konkrečias priemones, kad būtų atsižvelgta į struktūrinę socialinę ir ekonominę atokiausių regionų padėtį, kuri yra dar sunkesnė dėl tam tikrų konkrečių savybių, labai ribojančių šių regionų plėtrą. Šios konkrečios priemonės turi apimti galimybės naudotis struktūriniais fondais sąlygas.

Sanglaudai skatinti skirto ES finansavimo peržiūros laikas susijęs su Komisijos darbo programoje pateiktu pasiūlymu dėl naujos daugiametės finansinės programos.

ES biudžeto peržiūroje pabrėžta, kad „ES biudžetas turėtų būti naudojamas finansuoti ES viešosioms gėrybėms, veiklai, kurios valstybės narės ir regionai patys finansuoti negali arba kur juo užtikrinami geresni rezultatai“[7]. Teisiniame pasiūlyme bus atsižvelgiama į subsidiarumo principą, nes ERPF užduotys nustatytos Sutartyje, o politika įgyvendinama laikantis pasidalijamojo valdymo principo ir atsižvelgiant į valstybių narių bei regionų institucijų kompetenciją.

Teisinė priemonė ir jos pobūdis (t. y. finansavimas) apibrėžti SESV, kurioje nustatytas teisinis struktūrinių fondų pagrindas ir teigiama, kad struktūrinių fondų užduotys, organizacinė struktūra ir prioritetiniai tikslai apibrėžiami reglamentuose.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos daugiametės finansinės programos pasiūlyme 2014–2020 m. laikotarpiu ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai numatyta skirti 376 mlrd. EUR.

Pasiūlytas 2014–2020 m. biudžetas || Mlrd. EUR

Konvergencijos regionai Pereinamojo laikotarpio regionai Konkurencingumo regionai Teritorinis bendradarbiavimas Sanglaudos fondas Papildomi asignavimai atokiausiems ir retai apgyvendintiems regionams || 162,6 39 53,1 11,7 68,7 0,926

Europos infrastruktūros tinklų priemonė transportui, energijai ir informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) || 40 (su papildomais Sanglaudos fonde rezervuotais 10 mlrd. EUR)

*Visi skaičiai nurodyti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Siekiant didinti fondų įnašą įgyvendinant pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus Komisijos pasiūlyme nustatytos minimalios Europos socialinio fondo (ESF) paramos kiekvienai regionų kategorijai dalys. Taikant šias dalis ESF iš viso skiriama ne mažiau kaip 25 proc. sanglaudos politikai numatyto biudžeto, t. y. 84 mlrd. EUR. Taigi 2014–2020 m. Europos regioninės plėtros fondui lieka daugiausia 183,3 mlrd. EUR.

5.           PASIŪLYTO REGLAMENTO TURINIO SANTRAUKA

Pasiūlytame reglamente apibrėžta ERPF intervencijos aprėptis ir nustatytas neigiamas netinkamos remti veiklos sąrašas. Šiame reglamente apibrėžti kiekvieno teminio tikslo investavimo prioritetai.

Pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivysčiusiuose regionuose didžiąją dalį asignavimų (išskyrus ESF) pirmiausia reikės sutelkti į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, MVĮ konkurencingumą ir inovacijas. Mažiau išsivystę regionai galės skirti jiems skirtus asignavimus įvairesniems tikslams, atitinkantiems įvairesnius jų plėtros poreikius. Pasiūlytuoju mechanizmu numatyta:

– bent 80 proc. išteklių skirti energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir MVĮ paramai labiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, iš jų – bent 20 proc. energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams. Atsižvelgiant į regionuose, kuriems parama pagal konvergencijos tikslą laipsniškai panaikinama, vykstančios restruktūrizacijos poreikius, minimali procentinė dalis sumažinama iki 60 proc.;

– bent 50 proc. išteklių skirti energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir MVĮ paramai mažiau išsivysčiusiuose regionuose, iš jų – bent 6 proc. energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams.

Pasiūlytame reglamente numatyta daugiau dėmesio skirti tvariai miestų plėtrai. Šis didesnis dėmesys užtikrintinas skiriant bent 5 proc. ERPF išteklių tvariai miestų plėtrai, įsteigiant miestų plėtros forumą, kad būtų skatinama stiprinti gebėjimus bei dalytis patirtimi ir priimant miestų, kuriuose bus įgyvendinami integruotieji tvarios miestų plėtros veiksmai, sąrašą.

Pasiūlytu reglamentu siekiama padėti labiau orientuotis į finansavimo rezultatus apibrėžiant bendrus rodiklius, susijusius su fiziniais rezultatais ir galutiniu finansavimo tikslu.

Pasiūlytame reglamente nurodyta, kad veiksmų programose ypatingą dėmesį reikia skirti konkretiems didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių regionų sunkumams.

Galiausiai pasiūlytame reglamente pateiktos konkrečios specialių papildomų asignavimų naudojimo atokiausiems regionams nuostatos.

2011/0275 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 178 ir 349 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

įstatymo galią turinčio teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sutarties 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Todėl ERPF padeda mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų, įskaitant kaimo ir miestų vietoves, nuosmukį patiriančius pramoninius regionus, didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčias vietoves, pvz., salas, kalnuotas vietoves, retai apgyvendintas vietoves ir pasienio regionus, atsilikimo mastą;

(2) ERPF, Europos socialiniam fondui (ESF) (toliau – struktūriniai fondai) ir Sanglaudos fondui bendros nuostatos išdėstytos [data] Reglamente (ES) Nr. […]/2012, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006[10] [bendrų nuostatų reglamentas – BNR];

(3) Reikėtų nustatyti konkrečias nuostatas, susijusias su veiklos, kurią būtų galima finansuoti iš ERPF pagal Reglamente (ES) Nr. [...]/2012 [BNR] nustatytus teminius tikslus, rūšimis. Kartu reikėtų apibrėžti ir paaiškinti į ERPF aprėptį nepatenkančias išlaidas, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą įrenginiuose, patenkančiuose į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB[11], taikymo sritį;

(4) kad būtų atsižvelgta į konkrečius ERPF poreikius ir į strategiją „Europa 2020“[12], pagal kurią sanglaudos politika reikėtų remti poreikį užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ERPF veiksmus kiekvieno Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnyje nustatyto teminio tikslo taikymo srityje būtina apibrėžti kaip investavimo prioritetus;

(5) ERPF turėtų prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, kartu užtikrindamas didesnį ERPF paramos sutelkimą Sąjungos prioritetams. Atsižvelgiant į remiamų regionų kategoriją, ERPF lėšas reikėtų sutelkti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir klimato kaitos švelninimui. Skiriant lėšas reikėtų atsižvelgti į regiono išsivystymo lygį ir konkrečius regionų, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis nei 75 proc. ES-25 BVP vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, poreikius;

(6) prieš valstybėms narėms rengiant veiksmų programas reikėtų apibrėžti bendrus rodiklius programų įgyvendinimo pažangai įvertinti. Šiuos rodiklius turėtų papildyti konkrečios programos rodikliai;

(7) atsižvelgiant į tvarios miestų plėtros programą manoma, kad būtina remti integruotuosius miestų vietovėse kylančių ekonomikos, aplinkos, klimato ir socialinių problemų sprendimo veiksmus ir nustatyti miestų, kuriems taikomi šie veiksmai, sąrašų bei šiems veiksmams atidėtų finansinių asignavimų tvarką;

(8) remiantis tvarios miestų plėtros priemonių integravimo į 2007–2013 m. ERPF lėšomis bendrai finansuojamas veiksmų programas patirtimi ir pranašumais Sąjungos lygmeniu reikėtų imtis tolesnių veiksmų ir įsteigti miestų plėtros forumą;

(9) naujiems Sąjungos lygmeniu svarbiems su tvaria miestų plėtra susijusių problemų sprendimams nustatyti arba išbandyti ERPF turėtų remti novatoriškus tvarios miestų plėtros veiksmus;

(10) ERPF turėtų spręsti 1994 m. Stojimo akto Protokole Nr. 6 dėl specialių nuostatų, skirtų struktūrinių fondų sistemos 6 tikslui Suomijoje ir Švedijoje, nurodytų itin retai apgyvendintų teritorijų problemas, susijusias su galimybe patekti į dideles rinkas ir nutolimu nuo jų. ERPF turėtų taip pat mažinti konkrečius kai kurių salų, kalnuotų vietovių, pasienio regionų ir retai apgyvendintų teritorijų, kuriose dėl geografinės padėties plėtra lėtesnė, patiriamus sunkumus siekiant remti tvarią jų plėtrą;

(11) ypač daug dėmesio reikėtų skirti atokiausiems regionams, t. y. išimties tvarka reikėtų išplėsti ERPF aprėptį – į ją įtraukti veiklos pagalbą, susijusią su papildomų išlaidų, atsirandančių dėl konkrečios ekonominės ir socialinės jų padėties, kuri dar pasunkėja dėl trūkumų, susijusių su Sutarties 349 straipsnyje nurodytais veiksniais, visų pirma, atokumo, izoliuotumo, mažumo, sunkių topografinių ir klimato sąlygų ir ekonominio priklausomumo nuo kelių produktų, o šių veiksnių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą, kompensavimu. Esamai ir naujai ekonominei veiklai remti bent 50 proc. specialių papildomų asignavimų reikėtų skirti veiksmams, kuriais padedama įvairinti ir modernizuoti atokiausių regionų ekonomiką;

(12) novatoriškų veiksmų atrankos ir įgyvendinimo procedūroms apibrėžti Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimą pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus dėl 9 straipsnyje išdėstyto turinio ir aprėpties. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas su ekspertais. Rengdama deleguotųjų teisės aktų projektus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai laiku ir tuo pačiu metu būtų deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(13) vienodoms šio reglamento įgyvendinimo sąlygoms užtikrinti Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su miestų plėtros forume dalyvausiančių miestų sąrašu. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[13];

(14) šiuo reglamentu pakeičiamas 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999[14]. Todėl siekiant aiškumo Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnis Dalykas

Šiame reglamente nustatomos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) užduotys, jo paramos aprėptis investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslų atžvilgiu ir konkrečios nuostatos, susijusios su ERPF parama siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo.

2 straipsnis ERPF užduotys

ERPF prisideda prie finansavimo paramos, kuria siekiama didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą – ištaisyti pagrindinius regionų pusiausvyros sutrikimus, ir dėl to remia regionų ekonomikos plėtrą ir struktūrinį prisitaikymą, įskaitant nuosmukį patiriančių pramoninių regionų ir atsiliekančių regionų pertvarkymą.

3 straipsnis Paramos iš ERPF aprėptis

1. ERPF remia:

(a) pelningas investicijas, kuriomis padedama kurti ir išsaugoti tvarias darbo vietas teikiant tiesioginę pagalbą investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ);

(b) investicijas į piliečiams teikiamų pagrindinių paslaugų infrastruktūrą energetikos, aplinkos, transporto ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityse;

(c) investicijas į socialinę, sveikatos ir švietimo infrastruktūrą;

(d) vidaus potencialo plėtojimą remiant regionų ir vietos plėtrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šios priemonės apima:

i)        kapitalo investicijas į įrangą ir nedidelius infrastruktūros objektus;

ii)       paramą ir paslaugas įmonėms, ypač MVĮ;

iii)      paramą valstybinėms mokslinių tyrimų ir inovacijų įstaigoms ir investicijas į technologiją bei taikomuosius mokslinius tyrimus įmonėse;

iv)      regionų, miestų ir susijusių socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos veikėjų tinklų kūrimą, bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi;

(e) techninę pagalbą.

Labiau išsivysčiusiuose regionuose ERPF neremia investicijų į piliečiams teikiamų pagrindinių paslaugų infrastruktūrą aplinkos, transporto ir IRT srityse.

2. ERPF neremia:

(a) atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo;

(b) šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įrenginiuose, patenkančiuose į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį;

(c) tabako ir tabako gaminių gamybos, perdirbimo ir prekybos;

(d) sunkumų patiriančių įmonių, kaip apibrėžta Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse.

4 straipsnis Lėšų telkimas pagal temas

Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnyje išdėstyti teminiai tikslai ir šio reglamento 5 straipsnyje nurodyti atitinkami investavimo prioritetai, prie kurių gali prisidėti ERPF, sutelkiami taip:

(a) labiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose:

i)       bent 80 proc. visų ERPF išteklių nacionaliniu lygmeniu skiriama Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytiems teminiams tikslams ir

ii)       bent 20 proc. visų ERPF išteklių nacionaliniu lygmeniu skiriama Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnio 4 dalyje nustatytam teminiam tikslui;

(b) mažiau išsivysčiusiuose regionuose:

i)       bent 50 proc. visų ERPF išteklių nacionaliniu lygmeniu skiriama Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytiems teminiams tikslams;

ii)       bent 6 proc. visų ERPF išteklių nacionaliniu lygmeniu skiriama Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnio 4 dalyje nustatytam teminiam tikslui.

Nukrypstant nuo a dalies i punkto, tuose regionuose, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis nei 75 proc. ES-25 BVP ataskaitiniu laikotarpiu, bet kurie 2014–2020 m. laikotarpiu atitinka pereinamojo laikotarpio arba labiau išsivysčiusių regionų finansavimo reikalavimus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. [...]/2012 [BNR] 82 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, bent 60 proc. visų ERPF išteklių nacionaliniu lygmeniu skiriama kiekvienam iš Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytų teminių tikslų.

5 straipsnis Investavimo prioritetai

ERPF remia šiuos investavimo prioritetus, atitinkančius Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnyje nurodytus teminius tikslus:

(1) mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas:

(a) mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) infrastruktūros tobulinimas, MTI gebėjimų tobulinti kompetenciją lavinimas ir kompetencijos centrų, ypač Europos svarbos, skatinimas;

(b) įmonių MTI investicijų, produktų ir paslaugų plėtros, technologijų perdavimo, socialinių inovacijų ir viešosioms paslaugoms teikti skirtų inovacijų, paklausos generavimo, tinklų kūrimo, grupių ir atvirų inovacijų mažosiose ir vidutinėse įmonėse skatinimas naudojantis pažangiąja specializacija;

(c) technologinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, bandomųjų linijų, ankstyvo produktų patvirtinimo veiksmų ir didelio poveikio technologijų pažangiosios gamybos pajėgumų ir pirminės gamybos skatinimas bei bendrosios paskirties technologijų sklaida;

(2) IRT prieinamumo ir naudojimo skatinimas ir kokybės gerinimas:

(a) plačiajuosčio ryšio diegimo plėtra ir sparčiųjų tinklų plėtojimas;

(b) IRT produktų ir paslaugų, elektroninės prekybos tobulinimas ir IRT paklausos didinimas;

(c) taikomųjų IRT e. valdžios, e. mokymosi, e. įtraukties ir e. sveikatos programų tobulinimas;

(3) MVĮ konkurencingumo didinimas:

(a) verslumo, ypač sudarant palankesnes sąlygas pritaikyti naujas idėjas ekonominei veiklai, ir naujų įmonių steigimo skatinimas;

(b) naujų MVĮ verslo, ypač internacionalizavimo, modelių kūrimas;

(4) perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas:

(a) atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir skirstymo skatinimas;

(b) energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimas MVĮ;

(c) energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo viešosiose infrastruktūrose ir gyvenamųjų namų sektoriuje rėmimas;

(d) pažangiųjų žemos įtampos paskirstymo sistemų kūrimas;

(e) anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamos miestų vietovių strategijos skatinimas;

(5) prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas:

(a) specialių prisitaikymo prie klimato kaitos investicijų skatinimas;

(b) investicijų, skirtų mažinti konkrečią riziką, užtikrinti atsparumą nelaimėms ir parengti nelaimių valdymo sistemas, skatinimas;

(6) aplinkos apsauga ir tausaus išteklių naudojimo skatinimas:

(a) atsižvelgimas į svarbius investicijų atliekų sektoriuje poreikius siekiant įvykdyti aplinkos acquis reikalavimus;

(b) atsižvelgimas į svarbius investicijų vandens sektoriuje poreikius siekiant įvykdyti aplinkos acquis reikalavimus;

(c) kultūrinio paveldo apsauga, propagavimas ir plėtimas;

(d) biologinės įvairovės, dirvožemio apsauga ir ekosistemų funkcijų skatinimas, įskaitant „Natura 2000“[15] ir tausias infrastruktūras;

(e) miestų aplinkos gerinimo veiksmai, įskaitant apleistų pramoninių miesto rajonų atgaivinimą ir oro taršos mažinimą;

(7) tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas:

(a) daugiarūšės bendros Europos transporto erdvės rėmimas investuojant į transeuropinį transporto tinklą (TEN-T);

(b) regionų judumo didinimas prie TEN-T infrastruktūros prijungiant antrinius ir tretinius transporto mazgus;

(c) ekologiškų ir anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamų transporto sistemų kūrimas ir tvaraus judumo miestuose skatinimas;

(d) plataus, kokybiško ir sąveikaus geležinkelių tinklo kūrimas;

(8) užimtumo ir darbo jėgos judumo skatinimas:

(a) verslo inkubatorių kūrimas ir investicinės paramos savarankiškam darbui ir įmonių steigimui teikimas;

(b) vietos plėtros iniciatyvos ir pagalba struktūroms, kuriomis užtikrinamos vietos bendruomenės paslaugos siekiant kurti naujas darbo vietas, jei šie veiksmai nepatenka į Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [ESF] taikymo sritį;

(c) investicijos į valstybės įdarbinimo tarnybų infrastruktūrą;

(9) socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu:

(a) investicijos į sveikatos ir socialinę infrastruktūrą, kuria prisidedama prie nacionalinės, regionų ir vietos plėtros, nelygybės mažinimas sveikatos atžvilgiu ir perėjimas nuo institucinių prie bendruomenės paslaugų;

(b) parama fiziniam ir ekonominiam nepasiturinčių miestų ir kaimų bendruomenių atnaujinimui;

(c) socialinių įmonių rėmimas;

(10) investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą tobulinant švietimo ir mokymo infrastruktūrą;

(11) institucinių gebėjimų ir veiksmingo viešojo administravimo gerinimas stiprinant institucinius gebėjimus ir viešųjų administravimo institucijų bei viešųjų paslaugų, susijusių su ERPF įgyvendinimu, veiksmingumą teikiant paramą ESF remiamoms institucinių gebėjimų ir viešojo administravimo veiksmingumo priemonėms.

II skyrius ERPF paramos siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo rodikliai

6 straipsnis Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo rodikliai

Šio reglamento priede pateikti bendri rodikliai taikomi, jei reikia, ir pagal Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 24 straipsnio 3 dalį. Bendriems rodikliams nustatomas nulinis atskaitos taškas ir 2022 m. bendrieji tikslai.

Konkrečios programos našumo rodikliams nustatomas nulinis atskaitos taškas ir 2022 m. bendrieji tikslai.

Konkrečios programos rezultatų rodikliams atskaitos taškas pasirenkamas remiantis naujausiais esamais duomenimis ir nustatomi 2022 m. tikslai, bet juos galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai.

III skyrius

Konkrečios nuostatos dėl tam tikrų teritorinių aspektų

7 straipsnis Tvari miestų plėtra

1. ERPF per veiksmų programas remia tvarią miestų plėtrą taikant strategiją, kuria nustatomi integruotieji veiksmai ekonominėms, aplinkos, klimato ir socialinėms miestų vietovių problemoms spręsti.

2. Kiekviena valstybė narė savo partnerystės sutartyje sudaro miestų, kuriuose reikėtų įgyvendinti integruotuosius tvarios miestų plėtros veiksmus, sąrašą ir orientacinius metinius asignavimus šiems veiksmams nacionaliniu lygmeniu.

Bent 5 proc. nacionaliniu lygmeniu skirtų ERPF išteklių skiriama integruotiesiems tvarios miestų plėtros veiksmams, kurie pavesti miestams, valdymui taikant Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 99 straipsnyje nurodytas integruotąsias teritorines investicijas.

8 straipsnis Miestų plėtros forumas

1. Siekdama skatinti gebėjimų stiprinimą ir miestų tinklų kūrimą bei dalijimąsi miestų politikos patirtimi Sąjungos lygmeniu su ERPF investicijų prioritetais ir tvaria miestų plėtra susijusiose srityse, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. [...]/2012 [BNR] 51 straipsnį įsteigia miestų plėtros forumą.

2. Remdamasi partnerystės sutartyse pateiktais sąrašais, Komisija įgyvendinimo aktais tvirtina šiame forume dalyvausiančių miestų sąrašą. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Šį sąrašą sudaro daugiausia 300 miestų, ne daugiau kaip po 20 iš kiekvienos valstybės narės. Miestai atrenkami pagal šiuos kriterijus:

(a) gyventojų skaičių atsižvelgiant į nacionalinių miestų sistemų ypatumus;

(b) integruotųjų veiksmų strategijos, skirtos miestų vietovių ekonominėms, aplinkos, klimato ir socialinėms problemoms spręsti, buvimą.

3. Šis forumas taip pat remia visų miestų, kurie Komisijos iniciatyva imasi novatoriškų veiksmų, tinklų kūrimą.

9 straipsnis Novatoriški tvarios miestų plėtros veiksmai

1.           Jei skiriama iki 0,2 proc. viso metinio ERPF asignavimo, Komisijos iniciatyva ERPF gali remti novatoriškus tvarios miestų plėtros veiksmus. Šie veiksmai apima tyrimus ir bandomuosius projektus, kuriais siekiama nustatyti arba išbandyti Sąjungos lygmeniu svarbius su tvaria miestų plėtra susijusių problemų sprendimus.

2.           Nukrypstant nuo 4 straipsnio, novatoriškiems veiksmams skirtomis lėšomis gali būti finansuojama visa Reglamento (ES) Nr. [...]/2012 [BNR] 9 straipsnyje nurodytiems teminiams tikslams ir atitinkamiems investicijų prioritetams įgyvendinti būtina veikla.

3.           Vadovaudamasi 13 straipsniu Komisija priima deleguotuosius aktus dėl novatoriškų veiksmų atrankos ir įgyvendinimo procedūrų.

10 straipsnis Gamtinių arba demografinių trūkumų turinčios vietovės

Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 111 straipsnio 4 dalyje nurodytas didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčias vietoves apimančiose veiksmų programose, bendrai finansuojamose iš ERPF, ypatingas dėmesys skiriamas šių vietovių konkretiems sunkumams spręsti.

11 straipsnis Atokiausi regionai

1. Specialiais papildomais atokiausiems regionams skirtais asignavimais padengiamos papildomos sąnaudos, susijusios su Sutarties 349 straipsnyje nurodytais atokiausių regionų trūkumais, remiant:

(a) Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnyje nustatytus teminius tikslus;

(b) krovininio transporto paslaugas ir pagalbą transporto paslaugų veiklai pradėti;

(c) veiksmus, susijusius su sandėliavimo apribojimais, per didelėmis gamybos priemonėmis ir priežiūra bei žmogiškojo kapitalo trūkumu vietos rinkoje.

Bent 50 proc. specialių papildomų asignavimų skiriama veiksmams, kuriais padedama įvairinti ir modernizuoti atokiausių regionų ekonomiką, ypatingą dėmesį skiriant Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems teminiams tikslams.

2. Specialūs papildomi asignavimai gali būti naudojami padėti finansuoti veiklos pagalbą ir išlaidas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimais ir sutartimis atokiausiuose regionuose.

3. Suma, kuriai taikoma bendro finansavimo norma, yra proporcinga 1 dalyje nurodytoms paramos gavėjo patirtoms papildomoms išlaidoms tik veiklos pagalbos ir išlaidų, susijusių su viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimais ir sutartimis, atveju ir gali apimti visas tinkamas finansuoti išlaidas investicinių išlaidų atveju.

4. Finansavimas pagal šį straipsnį nenaudojamas siekiant remti:

(a) veiksmus, susijusius su produktais, kuriems taikomas Sutarties I priedas;

(b) pagalbą transportuojant asmenis, kuri yra leidžiama pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalies a punktą;

(c) atleidimą nuo mokesčių ir socialinių įmokų.

IV skyrius Baigiamosios nuostatos

12 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.           Šis reglamentas neturi įtakos paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1080/2006 arba kitais teisės aktais, kurie taikomi tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d. ir kurie toliau taikomi tai paramai arba susijusiems projektams po tos datos iki jų galiojimo pabaigos, tolesniam teikimui arba keitimui, įskaitant visos paramos arba jos dalies nutraukimą.

2.           Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 pateiktos paraiškos skirti paramą ir toliau galioja.

13 straipsnis Įgaliojimų suteikimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami nuo 2014 m. sausio 1 d. neribotam laikui.

3. 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti. Sprendimu atšaukti įgaliojimus nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų perdavimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba jame nurodytą vėlesnę dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Komisija priima deleguotąjį aktą ir tuo pačiu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 9 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jei per du mėnesius po pranešimo pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimo arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Europos Parlamentas ir Taryba Komisijai praneša, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

14 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai talkina Fondų koordinavimo komitetas. Tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

15 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

16 straipsnis Peržiūra

Europos Parlamentas ir Taryba iki 2022 m. gruodžio 31 d. peržiūri šį reglamentą Sutarties 177 straipsnyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

Bendri ERPF paramos rodikliai pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą (6 straipsnis)

|| VIENETAS || PAVADINIMAS

Pelningos investicijos || ||

|| Įmonės || Dotacijas gaunančių įmonių skaičius

|| Įmonės || Finansinę paramą, išskyrus dotacijas, gaunančių įmonių skaičius

|| Įmonės || Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius

|| Įmonės || Naujų remiamų įmonių skaičius

|| EUR || Privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą MVĮ (dotacijos)

|| EUR || Privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą MVĮ (ne dotacijos)

|| Visos darbo dienos ekvivalentai || Remiamose MVĮ sukurtų darbo vietų skaičius

Turizmas || Apsilankymai || Apsilankymų remiamuose atrakcionuose skaičius

IRT infrastruktūra || Asmenys || Gyventojų, turinčių bent 30 Mbps plačiajuostę prieigą, skaičius

Transportas || ||

Geležinkeliai || Kilometrai || Bendras naujų geležinkelio linijų ilgis

||  iš jų TEN-T

Kilometrai || Visas rekonstruotų arba modernizuotų geležinkelio linijų ilgis

||  iš jų TEN-T

Keliai || Kilometrai || Bendras naujai nutiestų kelių ilgis

|| iš jų TEN-T

Kilometrai || Bendras rekonstruotų arba modernizuotų kelių ilgis

|| iš jų TEN-T

Miestų transportas || Keleivių kelionės || Keleivių kelionių naudojantis remiama miesto transporto paslauga skaičiaus padidėjimas

Vidaus vandens keliai || Tonos/km || Padidėjęs krovinių gabenimas patobulintais vidaus vandens keliais

Aplinka || ||

Kietosios atliekos || Tonos || Papildomas atliekų perdirbimo pajėgumas

Vandentieka || Asmenys || Papildomas gyventojų, kuriems teikiamos geresnės vandentiekos paslaugos, skaičius

|| m3 || Numatomas mažesnis nuotėkis vandens paskirstymo tinkle

Nuotekų apdorojimas || Gyventojų ekvivalentas || Papildomas gyventojų, kuriems teikiamos geresnės nuotekų valymo paslaugos, skaičius

Rizikos prevencija ir valdymas || Asmenys || Gyventojai, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės

Asmenys || Gyventojų, kurie naudojasi apsaugos nuo miškų gaisrų ir kitomis apsaugos priemonėmis, skaičius

Žemės rekultivavimas || Hektarai || Bendras rekultivuotos žemės plotas

Dirvožemio sandarinimas || Hektarai || Dėl ekonomikos plėtros vykstantys dirvožemio sandarinimo pokyčiai

Gamta ir biologinė įvairovė || Hektarai || Geresnės apsaugos būklės buveinių plotas

Moksliniai tyrimai, inovacijos || ||

|| Asmenys || Naujai pastatytų arba įrengtų mokslinių tyrimo infrastruktūros įrenginiuose dirbančių MTTP darbuotojų/mokslininkų skaičius

|| Įmonės || Su remiamomis mokslinėmis institucijomis bendradarbiaujančių įmonių skaičius

|| Visos darbo dienos ekvivalentai || Remiamose įmonėse sukurtų mokslinių tyrimų darbo vietų skaičius

|| EUR || Privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą inovacijoms arba MTTP projektams

|| Įmonės || Įmonių, kurios remiant inovacijas arba MTTP projektus rinkai pateikė naujų arba iš esmės patobulintų produktų, skaičius

|| Įmonės || Įmonių, kurios remiant inovacijas arba MTTP projektus rinkai pateikė naujų arba iš esmės patobulintų produktų, kurie ir įmonei buvo naujovė, skaičius

Energetika ir klimato kaita || ||

Atsinaujinantieji energijos ištekliai || Megavatai || Papildomas atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumas

Energijos vartojimo efektyvumas || Namų ūkiai || Geresnio energijos vartojimo klasei priskiriamų namų ūkių skaičius

|| kWh per metus || Sumažėjęs pirminės energijos vartojimas viešuosiuose pastatuose

|| Vartotojai || Papildomų energijos vartotojų, prisijungusių prie pažangiųjų elektros energijos tinklų, skaičius

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas || Tonos CO2 ekvivalentų || Prognozuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2 ekvivalentais sumažėjimas

Socialinė infrastruktūra || ||

Vaikų priežiūra ir švietimas || Asmenys || Remiamos vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas

Sveikata || Asmenys || Remiamų sveikatos paslaugų pajėgumas

Būstas || Namų ūkiai || Namų ūkių, kurių būsto sąlygos pagerintos, skaičius

Kultūros paveldas || Apsilankymai || Apsilankymų remiamose vietovėse skaičius

Miestų plėtra || ||

|| Asmenys || Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos

|| Kvadratiniai metrai || Naujos atviros erdvės miestų vietovėse

|| Kvadratiniai metrai || Nauji viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse

|| Kvadratiniai metrai || Nauji būstai miestų vietovėse

[1]               COM(2011)500 galutinis.

[2]               Komisijos komunikatas Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, COM(2010)2020 galutinis, 2010 3 3/COM(2011)500 galutinis.

[3]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir nacionaliniams parlamentams ES biudžeto peržiūra, COM(2010) 700 galutinis, 2010 10 19.

[4]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Strategijos „Europa 2020“ biudžetas, COM(2011) 500 galutinis, 2011 6 29.

[5]               5-oji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, 2010 m. lapkričio mėn.

[6]               Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Viešųjų konsultacijų dėl penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvadų rezultatai, SEC(2011) 590 galutinis, 2011 5 13.

[7]               COM(2010) 700 galutinis, 2010 10 19.

[8]               OL C , , p. .

[9]               OL C , , p. .

[10]             OL L , , p. .

[11]             OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

[12]             Komisijos komunikatas 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[13]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[14]             OL L 210, 2006 7 31, p. 1.

[15]             Įsteigtas kaip vientisas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 3 straipsnio 1 dalį, OL 206, 1992 7 22, p. 7.