This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012AE0488
Opinion of the European Economic and Social Committee on the ‘Proposal for a Council Directive laying down basic safety standards for protection against the dangers arising from exposure to ionising radiation’ COM(2011) 593 final — 2011/0254 (NLE)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų (COM(2011) 593 galutinis – 2011/0254 (NLE))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų (COM(2011) 593 galutinis – 2011/0254 (NLE))
OL C 143, 2012 5 22, p. 113–115
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
22.5.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 143/113 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų
(COM(2011) 593 galutinis – 2011/0254 (NLE))
2012/C 143/22
Pranešėjas Richard ADAMS
2011 m. rugsėjo 28 d., Europos Komisija, vadovaudamasi Euratomo sutarties 31 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl
Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų
COM(2011) 593 final – 2011/0254 (NLE).
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. vasario 3 d. priėmė savo nuomonę.
478-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. vasario 22–23 d. (vasario 22 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 118 narių balsavus už, 1 – prieš ir 5 susilaikius.
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1 Išvados
1.1.1 |
Komitetas palankiai vertina šį pasiūlymą, kuriame remiamasi naujausiais moksliniais jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų tyrimais ir kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos poreikius, juos apibrėžti ir išplėsti. |
1.1.2 |
Kartu sujungus penkias ankstesnes direktyvas, nuoseklus ir vienodas požiūris į saugą turės praktinės naudos ir teigiamą poveikį veiklai. |
1.2 Rekomendacijos
1.2.1 |
Komitetas pažymi, kad perkėlus direktyvą į nacionalinę teisę valstybėms narėms, greičiausia, teks laikytis papildomų reikalavimų. Mūsų nuomone, itin svarbu, kad, laikantis šio teisės akto, už įgyvendinimą valstybėse narėse atsakingoms kompetentingoms valdžios institucijoms būtų skiriama pakankamai išteklių. Tai ypač svarbu, jeigu visapusiško švietimo ir mokymo priemonėmis norime suformuoti teisingą požiūrį. |
1.2.2 |
Komitetas visiškai pritaria tam, kad apsaugos reikalavimai būtų taikomi ir aplinkai, todėl rekomenduoja kuo skubiau patvirtinti IX skyriaus nuostatas (atsižvelgiant į Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (TRSK) rengiamus kriterijus (taikymo gaires), kai tik šie kriterijai bus įteisinti. |
1.2.3 |
Komitetas džiaugiasi, kad pasiūlymas parengtas labai kruopščiai, dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams, ir rekomenduoja jį kuo skubiau priimti. |
2. Siūlomos direktyvos aplinkybės
2.1 Jonizuojančioji spinduliuotė aplinkoje egzistuoja visur. Visus planetos gyventojus veikia gamtinės spinduliuotės fonas. Gamtinę spinduliuotę skleidžia uolienose, grunte, dirvoje, maiste ir ore esančios gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos. Kadangi uolienos yra skirtingų rūšių, tai ir grunto skleidžiamos spinduliuotės ir iš žemės sklindančių radioaktyviųjų medžiagų (radonas) lygis yra skirtingas; taigi apšvita priklauso nuo buvimo vietos. Poveikį daro ir kosminė spinduliuotė. Didesniame aukštyje kosminiai spinduliai yra intensyvesni, todėl įgulos nariai ir dažnai skraidantys keleiviai patiria didesnę apšvitą. Taip pat visus veikia dirbtinė spinduliuotė. Svarbiausias iš šių dirbtinių šaltinių yra medicininė jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita. Taip pat egzistuoja profesinė apšvita, patiriama vykdant pramoninę veiklą, pavyzdžiui, susijusią su pramonine radiografija (suvirinimo darbai), ir gyventojų apšvita, sukelta atominių elektrinių išleidžiamų medžiagų. Be to, aplinkoje liko radioaktyvumo pėdsakų po branduolinių ginklų bandymų ir nusodrintojo urano sviedinių naudojimo kariniais tikslais.
2.2 Radiacija plačiai naudojama medicinoje, moksliniuose tyrimuose, statyboje ir kitose srityse. Spinduliuotė yra pavojinga dėl jos sukeliamos molekulių jonizacijos gyvųjų organizmų audinių ląstelėse, kuri gali sukelti biocheminius pakitimus. Jei gyvoje ląstelėje pakitimų yra gana daug, ji gali žūti arba gali nepataisomai pakisti jos genetinė informacija (DNR). Dėl šio poveikio, dar net nenustačius tikslaus žalingo veikimo mechanizmo, buvo skubiai patvirtintos nacionalinės saugos ir teisės aktais nustatytos priemonės, ir nuo pat pradžių pagal Euratomo sutartį plėtojamos bendros visai ES priemonės.
2.3 Nustatant deramas apsaugos priemones Europos teisės aktais, visada buvo vadovaujamasi Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (toliau - TRSK) rekomendacijomis. 2007 m. ši organizacija paskelbė naujas ir išsamias radiacinės saugos poreikių gaires, kuriose atsižvelgta į paskutiniųjų 20 metų pokyčius – dirbtinių spinduliuotės šaltinių plitimą ir vykdomus gamtinių šaltinių, pvz., radono dujų, poveikio tyrimus. Šia direktyva siekiama remiantis dabartinėmis mokslo žiniomis sukurti aukštą darbuotojų, pacientų ir gyventojų apsaugos nuo nepataisomo sveikatai jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio lygį. Jos taikymas taip pat aprėpia ir naujas sritis, tokias kaip aplinkos apsauga.
2.4 Šio didelio dokumento, kurį sudaro 110 straipsnių ir 16 priedų, apimtis viršija 100 puslapių. Iš esmės direktyva išdėsto nauja redakcija ir sujungia penkias ankstesnes direktyvas (1) į vieną direktyvą ir nustato privalomus apsaugos nuo patalpose esančio radono reikalavimus, statybinių medžiagų naudojimo, radioaktyviųjų nuotekų, išmetamų iš branduolinių įrenginių, poveikio vertinimo ir žalos aplinkai prevencijos avarijos atveju reikalavimus.
2.5 Apibendrintai kalbant, Europos piliečiams ši nauja direktyva bus naudinga, kadangi jiems bus suteikta geresnė sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, ypač šiais požiūriais:
— |
veiksmingesnės kampanijos ir priemonės, skirtos radono skleidžiamai apšvitai patalpose, |
— |
geresnė darbuotojų apsauga pramonėje, perdirbančioje gamtines radioaktyviąsias medžiagas, |
— |
geresnė apsauga nuo medicinoje taikomos jonizuojančiosios spinduliuotės ir apšvitos dozių kontrolė, |
— |
branduolinės pramonės specializuotų keliaujančių darbuotojų geresnė apsauga ir didesnis mobilumas. |
2.6 Teisės aktais nustatyti reikalavimai ES šalyse bus suvienodinti ir suderinti su tarptautiniais standartais. Kadangi po Fukušimos krizės branduolinei saugai skiriamas ypatingas dėmesys, pasiūlyme siūloma nustatyti didesnius reikalavimus avarinės apšvitos situacijų valdymui.
2.7 Ši direktyva papildo direktyvą dėl radioaktyviųjų medžiagų geriamajame vandenyje, dėl kurios Komitetas neseniai priėmė nuomonę (2).
2.8 Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) patvirtinti Tarptautiniai pagrindiniai saugos standartai, priimti tarptautiniu konsensusu, yra išsamūs, tačiau neprivalomi. Todėl pasaulio mastu sudaroma galimybė šių standartų laikytis pagal skirtingas šalies galimybes. Direktyva numato griežtesnius reikalavimus, nustatydama visoms valstybėms narėms vienodus standartus, tačiau kartu pripažindama vidaus rinkos taisykles. Rengiant direktyvą naudingai bendradarbiauta su Euratomo sutarties 31 straipsnyje nustatyta ekspertų grupe, TATENA, Europos kompetentingų radiacinės saugos institucijų vadovų organizacija (EKRSIVO), Tarptautine radiacinės saugos asociacija (TRSA) ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
2.9 Direktyvos teisinis pagrindas yra Euratomo sutartis. Komitetui, deja, kyla abejonių, ar nuo 1957 m. nekeista Sutartis gali ir toliau būti tinkamu pagrindu spręsti aplinkosauginius klausimus. Tačiau mažai tikėtina, kad Euratomas bus persvarstytas artimiausioje ateityje, tuo tarpu aplinkos apsaugos problemos egzistuoja jau dabar ir turi būti sprendžiamos. Reikėtų pažymėti, kad 1957 m. Euratomo sutarties 37 straipsnis yra vienas pirmųjų pirminės teisės dokumentų, nustatantis privalomus tarptautinius įpareigojimus poveikio aplinkai ir žmonių apsaugos srityse.
3. Siūlomos direktyvos pagrindinių punktų santrauka
3.1 Turint omenyje šios direktyvos sudėtingumą ir pobūdį, nei būtina, nei įmanoma pateikti išsamią santrauką. Dėl vietos stokos, neįmanoma jos pateikti ir Komiteto nuomonėje. Tačiau bendrą supratimą galima susidaryti iš trumpos Komisijos pasiūlymo antraščių ir skyrių pavadinimų analizės.
Bendras požiūris |
Skyrių pavadinimai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
Perkėlimas į nacionalinę teisę |
I skyrius. Dalykas ir taikymo sritis II skyrius. Sąvokų apibrėžtys III skyrius. Radiacinės saugos sistema IV skyrius. Su radiacine sauga susijusio švietimo, mokymo ir informavimo reikalavimai V skyrius. Veiklos pagrindimas ir teisės aktais nustatytos kontrolės taikymas šiai veiklai VI skyrius. Darbuotojų, praktikantų ir studentų sauga VII skyrius. Pacientų ir kitų medicininę apšvitą patiriančių asmenų sauga VIII skyrius. Gyventojų sauga IX skyrius. Aplinkos apsauga X skyrius. Teisės aktais numatytos kontrolės reikalavimai XI skyrius. Baigiamosios nuostatos |
4. Bendrosios pastabos
4.1 Komitetas palankiai vertina šį pasiūlymą, kuriame remiamasi naujausiais jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų moksliniais tyrimais ir kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos poreikius, juos apibrėžti ir išplėsti.
4.2 Komisija nusprendė galiojančias penkias direktyvas išdėstyti nauja redakcija ir sujungti į vieną dokumentą, ir tai turės praktinį teigiamą poveikį veiklai bei nustatys nuoseklų ir vienodą požiūrį į saugą.
4.3 Ankstesniųjų direktyvų įgyvendinimo ir veikimo nacionalinėje teisėje lyginamoji analizė atskleidė įvairių trūkumų. Tokia padėtis yra ne dėl neteisingo perkėlimo į nacionalinę teisę, o dėl neteisingo taikymo - pvz., švietimui ir mokymui naudojami ištekliai, gyventojų informavimo programų rengimas, vietinių specialistų pripažinimas, gyventojų informavimas apie tai, kaip elgtis avarijos atveju, ir kt.
4.4 Kad būtų laikomasi didesnių su perkėlimu į nacionalinę teisę susijusių reikalavimų ir šalinami galimi trūkumai, Komitetas siūlo Komisijai rengti praktinius seminarus, kuriuose būtų aptariami teisiniai ir praktiniai direktyvos įgyvendinimo sunkumai. Taip pat reikėtų paraginti naudotis ne tik nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis, bet ir pilietinės visuomenės observatorijomis, kai stebimas ir vertinamas teisės aktų taikymas konkrečiomis priemonėmis.
4.5 Komitetas apgailestauja, kad, nors direktyvoje išsamiai nagrinėjami gamtiniai ir civiliniai radiacijos šaltiniai, ji gali būti netaikoma radiacijos išmetimui iš karinių objektų, kadangi Euratomo sutartis taikoma tik civilinėms situacijoms (3).
4.6 Komitetui vilčių teikia tai, kad direktyva numato ginti piliečių teisę į dirbtinių spinduliuotės šaltinių, pavyzdžiui, vis plačiau naudojamų saugumo priemonių, tokių kaip rentgeno kūno skaitytuvai, sukeliamos apšvitos mažinimą.
4.7 Nors Komitetas tvirtai pritaria aplinkos apsaugos klausimų įtraukimui į direktyvos taikymo sritį, tačiau atkreipia dėmesį, kad prieš nustatant privalomas kiekybines taisykles pirmiausia reikia įteisinti Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (TRSK) šiuo metu rengiamus kriterijus (ir jų taikymo gaires). Šie kriterijai atspindės bendrą mokslinį supratimą apie specifinius taikytinus kriterijus, kad visos valstybės narės turėtų vieną bendrą pagrindą.
2012 m. vasario 22 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Staffan NILSSON
(1) OL L 180, 1997 7 9, p. 22–27.
OL L 346, 2003 12 31, p. 57–64.
OL L 349, 1990 12 13, p. 21–25.
OL L 357, 1989 12 7, p. 31–34.
OL L 159, 1996 6 29, p. 1–114.
(2) OL C 24, 2012 1 28, p. 122.
(3) Europos Teisingumo Teismo byla C-61/03, 2005 m. balandžio 12 d.