6.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/73

1.1

EESRK palankiai vertina pateiktą reglamento tekstą. Viena vertus, Komitetas mano, jog veiksmingas vadinamojo Nagojos protokolo įgyvendinimas padeda siekti kai kurių Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) tikslų ir atveria plačias galimybes plėtoti bioekonomiką ES. Kadangi tokia ekonomika dažnai būna priklausoma nuo genetinių išteklių importo, Europa yra akivaizdžiai suinteresuota gerinti galimybes naudotis tokiais ištekliais.

1.2

Kita vertus, Nagojos protokolas buvo pasirašytas ne tik siekiant skatinti biotechnologijomis grindžiamus mokslinius tyrimus ir produktų kūrimą, bet ir siekiant sąžiningai pasidalyti genetinių išteklių naudojimo ir pardavimo naudą. Todėl šiuos genetinius išteklius ir tradicines jų naudojimo žinias teikiančios šalys (čiabuvių tautos), turi gauti naudą iš pardavimo, o pačios pardavimo įmonės neturi būti kaltinamos biopiratavimu.

1.3

EESRK pripažįsta, kad būtent šis naudos pasidalijimas, dėl kurio derėtasi ir sudarytas Nagojos protokolas, yra šio pasiūlymo dėl reglamento silpnoji vieta. Tokią padėtį reikėtų skubiai keisti ir panaikinti keletą interpretavimo galimybių.

1.4

Galima būtų paminėti:

2.1

1992 m. Rio de Žaneire įvykusioje Aplinkos ir vystymosi konferencijoje priimta Biologinės įvairovės konvencija (BĮK), kurią jau ratifikavo 193 JT narės (Dar neratifikavo tik JT narės Andora, Vatikanas, Pietų Sudanas ir JAV).

2.2

BĮK siekiama trijų tikslų:

2.3

Biologinės įvairovės konvencijos 15 straipsnio 1 dalyje pripažįstama, „valstybės turi suverenias teises į savo gamtos išteklius“. Pavienėms valstybėms suteikiami įgaliojimai spręsti dėl galimybių naudotis genetiniais ištekliais.

2.4

15 straipsnio 7 dalyje BĮK šalys įpareigojamos „imtis reikalingų teisinių, administracinių ar politikos priemonių, kad su genetinius išteklius teikiančia Šalimi būtų sąžiningai ir teisingai dalijamasi genetinių išteklių mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatais bei tuos išteklius naudojant komerciniais bei kitais tikslais gaunama nauda“.

2.5

8 straipsnio j dalyje BĮK šalys raginamos „pagal savo šalyje galiojančias teisės nuostatas“ gerbti tradicines čiabuvių ir vietos bendruomenių žinias, „svarbias biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam naudojimui, ir skatina sąžiningai dalytis naudojant šias žinias, naujoves ir veiklos metodus gaunama nauda“.

2.6

Kadangi šis 1992 m. priimtas tarptautinės teisės įsipareigojimas dėl vadinamojo naudos pasidalijimo dar neįgyvendintas iki šiol, 2002 m. valstybių ir vyriausybių vadovai Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl tvaraus vystymosi nusprendė, remdamiesi BĮK, derėtis dėl „tarptautinės tvarkos skatinti ir išlaikyti sąžiningą ir teisingą naudojant genetinius išteklius gaunamos naudos pasidalijimą“ (Įgyvendinimo plano 42 punktas (o)).

2.7

2004 m. BĮK šalys savo 7-ojoje BĮK šalių konferencijoje Kvala Lumpūre susitarė visas susijusias BĮV konvencijos dalis veiksmingai įgyvendinti pasirašant Susitarimą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (angl. Access to genetic resources and benefit-sharing (ABS)).

2.8

Šio darbo rezultatas po ilgiau nei šešerius metus trukusių derybų buvo pristatytas 2010 m. spalio mėn. 10-ojoje BĮK šalių konferencijoje Nagojoje (Japonija) ir pasirašytas „Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo“ (vadinamasis Nagojos protokolas).

2.9

Visos BĮK šalys gali ratifikuoti Nagojos protokolą, 2013 m. vasario mėn. duomenimis tai jau padarė dvylika valstybių, 92 valstybės jį pasirašė iškart po priėmimo (Tarp jų Europos Komisija ir 24 ES valstybės narės iš 27 (išskyrus Latviją, Maltą ir Slovakiją)).

2.10

Nors besivystančios šalys jau 2002 m. Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl tvaraus vystymosi ragino priimti privalomą tarptautinės teisės protokolą, ES nusprendė tik prieš prasidedant paskutiniam derybų raundui sukurti galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo darbo grupę ir jai pavesti parengti protokolą, sudarytą iš “teisiškai privalomų ir neprivalomų nuostatų“ (2010 m. kovo 15 d. Aplinkos ministrų tarybos nutarimas).

2.11

Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl reglamento turėtų padėti įgyvendinti Nagojos protokolo tikslus.

2.12

Be BĮK, kartu su pateiktu Komisijos dokumentu reikia paminėti ir Jungtinių Tautų priimtą Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių. Jos 31 straipsnio 1 dalyje nustatoma teisė „išlaikyti, kontroliuoti, saugoti ir toliau plėtoti“ čiabuvių tautų genetinius išteklius ir tradicines žinias, įskaitant šių žinių intelektinę nuosavybę. 2 dalyje valstybės narės raginamos imtis „veiksmingų priemonių pripažinti ir apsaugoti naudojimąsi šiomis teisėmis“. Viena šių veiksmingų JT deklaracijos įgyvendinimo priemonių turėtų būti Nagojos protokolo įgyvendinimas.

3.1

Pateikto Pasiūlymo dėl reglamento aiškinamajame memorandume Komisija teigia, jog „Sąjungai įgyvendinus ir ratifikavus Protokolą atsivers naujų galimybių gamtos moksliniams tyrimams ir paspartės bioekonomikos plėtra“ (1). Komisija toliau teigia, kad „ES ir jos valstybės narės yra politiškai pasiryžusios tapti Protokolo šalimis, kad užtikrintų galimybes ES mokslininkams ir įmonėms naudotis kokybiškais genetinių išteklių pavyzdžiais už nedidelę kainą ir remiantis patikimais galimybę naudotis suteikiančiais sprendimais“ (2).

3.2

EESRK taip pat mano, kad Nagojos protokolo įgyvendinimas suteikia dideles galimybes plėtoti bioekonomiką ES. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį, kad pagrindinis Nagojos protokolo tikslas yra 3-iojo BĮK tikslo „naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimas“ įgyvendinimas. Naudos pasidalijimo svarbiausi aspektai yra tinkamos galimybės naudotis genetiniais ištekliais, tinkamas svarbiausių technologijų perdavimas paisant visų su šiais ištekliais ir technologijomis susijusių teisių ir pakankamas finansavimas.

3.3

Nagojos protokolą sudaro trys ramsčiai:

3.4

Jei Europos Komisija savo Pasiūlyme dėl reglamento nurodo, kad „yra du pagrindiniai Protokolo ramsčiai – su galimybe naudotis susijusios priemonės ir su naudotojų atitiktimi reikalavimams susijusios priemonės“ (3), ji praranda galimybę aiškiai pabrėžti, kad naudos pasidalijimas yra esminis Nagojos protokolo tikslas, pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl tvaraus vystymosi uždavinys ir tarptautinės teisės įsipareigojimas pagal BĮK.

3.5

Pasiūlymas dėl reglamento sudaro įspūdį, jog Nagojos protokolu siekiama užtikrinti neribotas ES valstybių narių galimybes naudotis žaliavomis besivystančiose šalyse.

3.6

Toks esminio Nagojos protokolo tikslo nepaisymas yra ne tik didelis Komisijos projekto trūkumas, bet ir neveiksmingas ir nepatenkinamas sprendimas, kuris gali turėti rimtų padarinių Europos įmonėms. Nesant aiškių naudos pasidalijimo (ir jos stebėsenos) taisyklių įmonėms sunku atremti dažnai metamus kaltinimus biopiratavimu.

3.7

Komisijos reglamento projektas grindžiamas atsargumo principu (4 straipsnis). Genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojui tenka esminis vaidmuo užtikrinant taikytinų šalies ir užsienio šalių įstatymų dėl galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo laikymąsi.

3.8

EESRK palankiai vertina tokį požiūrį į paties mokslinių tyrimų ir mokslo sektoriaus atsakomybę. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tarptautinės teisės įsipareigojimą, susijusį su Nagojos protokolo ratifikavimu, imtis „teisinių, administracinių ar politikos priemonių“ ir užtikrinti, kad naudojant ir parduodant genetinius išteklius ir susijusias tradicines žinias gauta nauda iš tiesų būtų dalijamasi su kilmės šalimis arba čiabuvių ir vietos bendruomenėmis.

3.9

Reglamento projekte taip pat beveik neatsižvelgiama į šią svarbią Nagojos protokolo įsipareigojimų dalį, todėl EESRK rekomenduoja Tarybai ir Parlamentui tolesniame etape nustatyti pakankamas atsakomybės laikymosi stebėsenos taisykles. Be to, tai reiškia, kad nacionalinės vyriausybės negali atsisakyti atsakomybės dėl taisyklių stebėsenos.

3.10

Taigi pasiūlymo dėl reglamento nepakanka norint sukurti pasitikėjimo tarp ES valstybių, jų mokslininkų, įmonių ir kilmės šalių pagrindą, kuris yra būtinas skatinant dvišales galimybes naudotis genetiniais ištekliais ir naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo sutartis ir konstruktyviai tęsiant tarptautines derybas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo. EESRK nuogąstauja, kad pasiūlyta galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo sistema veikiau bus kliūtimi nei parama Europos moksliniams tyrimams ir ekonomikai.

4.1.1

Reglamento projekto 2 straipsnyje nurodoma, kad nuostatos dėl naudos pasidalijimo taikomos tik genetiniams ištekliams ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms, kuriais naudotis galimybė suteikiama po to, kai ES įsigaliojo Nagojos protokolas. Komisija praleidžia galimybę parengti naudos pasidalijimo taisykles, taikytinas dabartiniam jau nuo 1993 m. į ES patekusių be galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo sutarčių tokių genetinių išteklių ir susijusių tradicinių žinių naudojimui ir pardavimui.

4.1.2

Todėl reglamento projektas atsilieka nuo Nagojos protokolo ir BĮK teksto, jame ignoruojami BĮV tarptautinės teisės įsipareigojimai dėl naudos pasidalijimo nuo 1993 m. Nagojos protokolo 3 straipsnyje aiškiai patvirtinama, kad visiems genetiniams ištekliams taikomos protokolo taisyklės, kurios apima BĮK taikymo sritį. Reikia išnaudoti Nagojos protokolo įgyvendinimą šiam įgyvendinimo trūkumui pašalinti ir parengti veiksmingas nuostatas dėl nuo 1993 m. gautos naudos pasidalijimo (IUCN 2012, p. 84–85).

4.1.3

Kalbant apie nuostatas dėl sąsajų su kitomis tarptautinėmis sutartimis, į reglamento projekto 4 straipsnio 4 dalį neįtraukta svarbi Nagojos protokolo pastraipa. Reikia pripažinti, kad genetiniams ištekliams kito susitarimo taisykles galima taikyti tik tada, jei jis yra „atitinkantis Konvencijos ir šio Protokolo tikslus ir jiems neprieštaraujantis“. Šio papildymo trūksta ir jį būtina įtraukti į reglamento projektą, kad Nagojos protokolas būtų tinkamai įgyvendintas. Sprendimą, ar tam tikriems genetiniams ištekliams galima taikyti kito susitarimo taisykles dėl galimybių naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo taisykles, turi priimti kompetentingos tarptautinės organizacijos ir ES institucijos.

4.1.4

EESRK manymu, reglamento projekto 2 straipsniu aiškiai neįgyvendinamos pagrindinės Nagojos protokolo nuostatos, todėl jį reikia peržiūrėti ir papildyti.

4.2.1

Komisijos pasiūlyme dėl reglamento iš esmės nukrypstama nuo Nagojos protokolo 2 straipsnio teksto. Komisija neįtraukia svarbios Nagojos protokolo 2 straipsnio c punkto nuostatos, pagal kurią genetinių išteklių naudojimas apima „biotechnologijų, apibrėžtų Biologinės įvairovės konvencijos 2 straipsnyje, taikymą“. Ši apibrėžtis kartu su naudos pasidalijimu yra labai svarbus aspektas. Beveik visais atvejais, kai sukuriami sėkmingi produktai iš genetinių išteklių, pavyzdžiui, medicinos ir kosmetikos srityse, pelningai parduodami jau ne patys ištekliai, o taikant biotechnologijas sukurti ekstraktai arba ingredientai („išvestiniai dariniai“). Todėl į reglamento projekto apibrėžtis reikia įtraukti ir sąvoką „išvestiniai dariniai“, kaip ji yra apibrėžta Nagojos protokolo 2 straipsnio e punkte.

4.2.2

Šis sąvokų apibrėžčių sutrumpinimas turės didelį poveikį įsipareigojimams dėl naudos pasidalijimo. Nes tokiu atveju nereikės dalytis nauda, gaunama naudojantis išvestiniais dariniais. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtent tokie išvestiniai dariniai – izoliuotos biocheminės medžiagos, pavyzdžiui, medicininės veikliosios medžiagos, kosmetikos ingredientai – atneša pelną iš produktų, kurie buvo sukurti naudojantis genetiniais ištekliais, pardavimų.

4.2.3

Sveikintina tai, kad reglamento projekte genetiniai ištekliai ir su jais susijusios tradicinės žinios įvairiais atžvilgiais laikomi lygiaverčiais. Tradicinės žinios reglamento projekte apibrėžiamos 3 straipsnio 8 dalyje, tačiau jos laikomos tik pagalbine genetinių išteklių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemone. Pagal reglamento nuostatas išsamesnės sąlygos bus nustatytos vėliau sudarytinose naudotojų ir čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių sutartyse.

4.2.4

EESRK neaišku, kaip šios taisyklės tinkamai reglamentuos ir užtikrins naudos pasidalijimą laikantis atitinkamų Nagojos protokolo straipsnių. Komisijos, Tarybos ir Parlamento prašoma tolesniame etape paaiškinti šias aplinkybes.

4.3.1

Reglamento projekto 7 straipsnio 2 dalyje numatytas įpareigojimas pranešti apie genetinių išteklių ir susijusių žinių naudojimą tik tuomet, kai teikiamas prašymas dėl leidimo teikti rinkai produktą arba komercializacijos etape. Taigi ankstyviausias terminas, kada naudotojas privalo institucijas informuoti yra po naudojimo, bet pagal Nagojos protokolą, naudojimas yra moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, o ne pardavimas. Logiška, nes prieš prašant leidimo teikti į rinką, atliekami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra.

4.3.2

Žinoma, kad tik dalis viso naudojimo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse galiausiai tampa parduotinais produktais. Natūralu, kad naudojimu tik mokslo tikslais nesiekiama kurti produktų. Dėl to kompetentingos institucijos apie didelę dalį naudojimo niekada nesužinotų, jei nebūtų privaloma pranešti naudojimo pradžioje, t. y. mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etape.

4.3.3

Ši nuostata prieštarauja netgi politiniam reglamento projekto tikslui. 8-oje konstatuojamojoje dalyje teigiama, jog „būtina užkirsti kelią neteisėtai įgytų genetinių išteklių ar su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimui Sąjungoje“ (4). Tačiau nustatant, kad pranešti privaloma pasibaigus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapui, neįmanoma užkirsti kelio neteisėtam ar sutartims prieštaraujančiam naudojimui, galima tik vėliau taikyti sankcijas už tokį naudojimą.

4.3.4

Nei moksliniams tyrimams, nei pramonei nenaudinga imtis veiklos remiantis tokiu teisiniu pagrindu, kuris neatlieka pagrindinės užduoties – užkirsti kelią biopiratavimui.

4.3.5

Be to, EESRK mano, kad reglamento projekto 7 straipsnio 1 dalis palieka vietos interpretacijoms, Komisija, Taryba ir Parlamentas turi kuo greičiau tai išspręsti. Reglamento tekstą galima suprasti ir taip, jog privačiai finansuojami naudotojai neprivalo pranešti. Jei taip yra iš tiesų, be to ir dėl pagal 7 straipsnio 2 dalį nustatytą terminą pateikti pranešimą labai vėlyvame etape, kompetentingos institucijos nieko nežinotų apie didelę dalį genetinių išteklių ir susijusių žinių naudojimo ir taip pat pardavimo atvejų. Todėl institucijos negalėtų patikrinti, ar laikomasi naudos pasidalijimo taisyklių, kai moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra finansuojami privačiai ir parduodami taip sukurti produktai.

4.3.6

Reglamento projekto 9 straipsnio 3 dalyje numatoma, jog kompetentinga institucija gali atlikti atitinkamų naudotojų patikrinimus, jei ji gauna pagrįstus trečiųjų šalių skundus, pavyzdžiui, NVO arba čiabuvių bendruomenių pranešimus apie biopiratavimą. Ir ši nuostata prieštarauja reglamento politiniam tikslui, todėl turi būti pakeista formuluote, jog privaloma tai daryti.

4.3.7

Už įpareigojimo imtis atsargumo priemonių nesilaikymą gali būti taikomos sankcijos (11 straipsnis) ir net „neteisėtai įgytų genetinių išteklių konfiskavimas“. Šiais pasiūlymais siekiama užtikrinti, kad „būtų naudojami tik teisėtai įgyti genetiniai ištekliai“. Šios sankcijos taikomos tik naudojimo, t y. mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, etape, bet ne komercializacijos etape. Kadangi 7 straipsnio 2 dalyje siūloma kontrolės sistema taps visiškai veiksminga tik komercializacijos etape, ir tai tik iš dalies, grasinimas sankcijomis yra visiškai neveiksmingas. EESRK nuogąstauja, kad reglamento projektas sudarys sąlygas ES nekliudomai prekiauti produktais, sukurtais naudojantis genetiniais ištekliais neteisėtai arba nesilaikant sutarčių.