5.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 356/49

—

atkreipia dėmesį į svarbius aspektus, kurie turės būti reglamentuojami kuriamoje ES kosmoso politikoje: pramonės standartai, klausimai, susiję su technine veikla, ir palydovinio ryšio infrastruktūros eksploatavimas komerciniais tikslais;

—

pritaria tam, kad į paklausą orientuota ES kosmoso sektoriaus viešoji politika yra skirta suteikti daugiau galimybių naudotojams, tačiau negali būti apribota tik vartojimo subsidijomis;

—

ragina Europos Komisiją valdžios institucijoms priklausančios kompetencijos paslaugoms ir poreikiams nustatyti viešojo naudingumo kriterijus, kuriais bus remiamasi vertinant paslaugų gavėjų paklausą;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad glaudus ryšis tarp vietos ir (arba) regionų lygmens, kuris padeda pramonės įmonėms nustatyti ir paremti jų pirmuosius veiksmus, ir nacionalinio ir (arba) bendrijos lygmenų turėtų būti gyvybiškai svarbus ES pramonės politikos aspektas;

—

nori atkreipti dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų gerosios praktikos pavyzdžius, kurių dauguma patvirtina, kad COPERNICUS / GMES vartotojų paslaugos atitinka viešosios politikos poreikius, ir jau paaiškėjo, kad jos naudingos viešiesiems tikslams siekti;

—

siūlo paslaugas ir taikmenas, sukurtas remiantis kosmoso technologijomis, bendrai finansuoti iš struktūrinių fondų, jeigu fondų valdytojams pakanka politinės valios ir supratimo. Toks mechanizmas jau buvo taikytas 2007–2013 m. finansinėje programoje, kurioje nepanaudotos sanglaudos fondo ir (arba) ERPF lėšos buvo perskirstytos naujiems prioritetams: palydoviniam plačiajuosčiam internetui atokiausiuose regionuose;

—

mano, kad COPERNICUS veiklos etapas yra labai svarbus ekonominiam naujų technologijų vystymo proveržiui, tačiau prireiks finansinės paramos, kad įvairiems naudotojams būtų padengta dalis veiklos pradžios sąnaudų, susijusių su naujų technologijų įsisavinimu.

Pranešėjas

Adam STRUZIK (PL/ELP), Mazovijos vaivadijos maršalka

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“

COM(2013) 108 final

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame aiškiai nurodyta ES kosmoso pramonės politikos svarba;

2.

pabrėžia, kad kosmoso sektorius yra svarbiausia strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinių iniciatyvų, pirmiausia Inovacijų sąjungos ir Pramonės politikos, dalis. Kosmoso technologija yra ypač svarbi žinių ekonomikai, daro poveikį būsimam ekonomikos konkurencingumui ir suteikia priemones kitoms aktualioms antžeminėms problemoms spręsti. Kosmoso pumpurinės įmonės (angl. spin-off) veiklos objektą galima apibrėžti kaip kažką, apie ką buvo sužinota arba kas pakito vystant kosmoso veiklą, ir kas tuomet yra panaudojamas arba perkeliamas į kitas sritis ir toliau kuria ekonominę vertę;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos kosmoso agentūros (EKA) atliktą kosmoso taikmenų vartotojų grandies vertę kuriančių sektorių vertinimą, Europos rinka yra mažesnė ir ne tokia specializuota privačios rinkos dalyje, palyginti su pasauline rinka. Be to, skirtingai nei kitose kosminėse valstybėse, ES gynybos pramonė nenustato pradinių standartų ir veiklos rūšių. Dauguma bendrovių pasaulyje veiklą vykdo kelete segmentų ir per visą vertės grandinę. O Europoje vargu ar galima rasti subjektą, kontroliuojantį visą vertės grandinę. Apskritai specializacija Europoje (kur dėmesys sutelkiamas į specialias palydovinės navigacijos taikmenas) yra šiek tiek mažesnio masto nei pasaulyje;

4.

puikiai suvokia ES kosmoso sektoriui kylančias pagrindines politikos problemas, kurios apima rinkos organizavimą, administracinį supaprastinimą, viešųjų pirkimų principus, prieigą prie duomenų, klientų poreikiams pritaikytas valdžios institucijas ir reglamentavimo sistemą;

5.

pripažįsta, kad apskritai ES kosmoso pramonės poveikis Europos pozicijai mokslinių tyrimų ir technologijų srityje yra didelis. Tai apima Europos mokslo ir technologijų bazės skatinimą ir platesnį kosmoso technologijų poveikį platesnio masto ekonomikai;

6.

pritaria 2013 m. gegužės 30 d. Vadovų Tarybos išvadoms dėl „ES kosmoso pramonės politikos. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimo“, kad, siekiant subalansuotos pramoninės bazės, MVĮ dalyvavimas tiekimo grandinėje yra esminis Europos kosmoso pramonės konkurencingumo aspektas, ir pritaria Tarybos raginimui, kad Komisija dar kartą įvertintų, ar reikia naujų novatoriškų finansinių priemonių;

7.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų požiūriu itin svarbu skatinti naudoti kosmoso taikmenas ES politikoje ir kad dėl to ES turėtų sukurti tinkamas paramos priemones, kad paskatintų naujų kosmoso taikmenų kūrimą ir jų diegimą viešajame ir privačiajame sektoriuose, ypač vietos valdžios institucijų ir MVĮ sektoriuje, kartu įgyvendinant susijusias inovacijų paramos priemones;

8.

pritaria Komisijos nuomonei, kad kosmosas yra itin svarbus ES ir jos piliečiams ir, kaip ir Komisija, konstatuoja, kad Europos kosmoso pramonė dėl naujų kosminių valstybių, pavyzdžiui, Kinijos ir Indijos, vystymosi, susiduria su dideliais iššūkiais. Kaip nurodyta komunikate, tokią situaciją išprovokavo nepakankamas finansavimas, o ne nepakankamas Europos kosmoso sektoriaus veiksmingumas;

9.

supranta, kad tuo metu, kai ES ir jos valstybės narės susiduria su finansiniais sunkumais, ES kosmoso pramonės politikos dėmesys turėtų būti nukreiptas į pamato, kuris ateityje padidintų šio sektoriaus augimą pasaulinėje rinkoje, kūrimą ir kliūčių, trukdančių šiam procesui, pašalinimą. Todėl Komitetas visiškai pritaria komunikate apibūdintiems tikslams: reglamentavimo sistemos sukūrimas; konkurencingos pramoninės bazės plėtojimas; ekonominio efektyvumo skatinimas, kosmoso taikmenų rinkos plėtojimas ir technologinio savarankiškumo ir nepriklausomos prieigos prie kosmoso užtikrinimas;

10.

pritaria teiginiui, kad, siekiant veiksmingo kosmoso valdymo Europoje, reikalingas svarbiausių suinteresuotųjų subjektų, t. y. EK, EKA ir valstybių narių, susitarimas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, politiniu požiūriu, priėmus bendrą sprendimą dėl Europos gynybos politikos nacionalinių karinių sektorių bendradarbiavimas taptų sklandesnis, o kartu būtų naudingas ir civiliniam kosmoso sektoriui;

11.

pripažįsta Europos kosmoso sektoriaus rinkos laimėjimus, ypač palydovinio ryšio srityje, ir pritaria Komisijos pastangoms išlaikyti šį segmentą konkurencingą pasaulinėje rinkoje. Šiuo požiūriu Komitetas tvirtai remia iniciatyvą užtikrinti Europos veiklos vykdytojams galimybę naudotis radijo dažnių kanalais. Šis klausimas yra aktualus regionams, nes palydovinis ryšys leidžia užpildyti plačiajuosčio ryšio spragas mažo gyventojų tankumo vietovėse;

12.

pripažįsta Europos kosmoso sektoriaus technologinį savarankiškumą ir pritaria pasiūlytiems sprendimams, pavyzdžiui, sąveikai su ne kosmoso sektoriais, paskelbiant atitinkamus konkursus dėl projektų pagal programą „Horizontas 2020“ ir investuojant į kvalifikuotos darbo jėgos rengimą kosmoso pramonei;

13.

tačiau abejoja, ar skirto finansavimo (pavyzdžiui, pagal programą „Horizontas 2020“) pakaks norint žengti svarbų žingsnį į technologinio savarankiškumo vystymą. Todėl ragina Komisiją pateikti išsamų planą, kaip pasiekti šį tikslą;

14.

siūlo kvalifikuotos darbo jėgos pirmiausia ieškoti naujose ES valstybėse narėse, kurios išreiškė susidomėjimą ir norą įstoti į kosminių valstybių klubą ir kurios išsiskiria aukštu išsilavinimo lygiu inžinerijos ir fizikos mokslų srityje;

15.

tvirtai remia kosmoso taikmenų ir paslaugų rinkos vystymą ir atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali vaidinti labai svarbų vaidmenį šiame procese;

16.

atsižvelgdamas į tai, nori priminti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra svarbūs galutiniai kosmoso paslaugų naudotojai. Tačiau tam, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visapusiškai pasinaudotų kosmoso taikmenų potencialu, jos turėtų geriau žinoti jų naudą. Būtinas intensyvesnis paslaugų teikėjų ir galutinių naudotojų dialogas;

17.

be to, mano, kad savo teritorijose vietos ir regionų valdžios institucijos suburia įvairius ekonominės veiklos vykdytojus ir inovacijų trikampio dalyvius. Vietos ir regionų valdžios institucijos atsako už inovacijų ir MVĮ programas, kurias būtų galima susieti su kosmosu ir taip strategiškai prisidėti prie kosmoso rinkos stiprinimo;

18.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad šios valdžios institucijos yra arčiausiai visuomenės ir turi prieigą prie jų teritorijose esančių įvairių visuomenės grupių, kaip jokia kita institucija, todėl turi puikią galimybę informuoti žmones apie kosmoso paslaugų naudą; todėl ypač svarbūs yra vietos ir regionų valdžios institucijų tinklai, pavyzdžiui, NEREUS (Europos regionų, naudojančių kosmoso technologijas, tinklas);

19.

žiūrėdamas iš regionų, kaip vieno svarbiausių palydovinio ryšio taikmenų, pirmiausia COPERNICUS / GMES paslaugų ir produktų, naudotojų, perspektyvos, pripažįsta, kad ES kosmoso pramonės politika turėtų remti technines inovacijas ir pašalinti kliūtis, trukdančias jas vystyti. ES kosmoso politikos sėkmė bus vertinama pagal augimą, sąnaudų vengimą, paplitimą įvairiuose sektoriuose ir galimybę gauti kvalifikuotą, našų darbą;

20.

pritaria Komisijos nuomonei, kad skatinti paklausias inovacijas yra svarbiausias ES kosmoso politikos uždavinys siekiant, kad ES regionai ir piliečiai gautų ekonominę naudą iš jau investuotų į kosmosui skirtas bendrąsias programas lėšų;

21.

pritaria tam, kad į paklausą orientuota ES kosmoso sektoriaus viešoji politika yra skirta suteikti daugiau galimybių naudotojams, tačiau negali būti apribota tik vartojimo subsidijomis;

22.

ragina Komisiją valdžios institucijoms priklausančios kompetencijos paslaugoms ir poreikiams nustatyti viešojo naudingumo kriterijus, kuriais bus remiamasi vertinant paslaugų gavėjų paklausą;

23.

žvelgdamas iš regionų perspektyvos pastebi, kad vietos ir regionų lygmens galutiniai naudotojai COPERNICUS paslaugas ir produktus rinksis tik tuomet, jeigu įžvelgs akivaizdžią ekonominę jų panaudojimo naudą;

24.

rekomenduoja Komisijai spręsti finansavimo mechanizmų faktiniams ir potencialiems naudotojams klausimą; tokį finansavimą galėtų skirti ES ir valstybės narės, kai tik būtų pradėtos teikti paslaugos. Europoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, Žemės stebėsenos infrastruktūra yra viešoji, o norint tenkinti viešuosius interesus reikia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei praktiniam paslaugų teikimui skirti viešąjį finansavimą;

25.

mano, kad COPERNICUS veiklos etapas yra labai svarbus ekonominiam naujų technologijų vystymo proveržiui, tačiau prireiks finansinės paramos, kad įvairiems naudotojams būtų padengta dalis veiklos pradžios sąnaudų, susijusių su naujų technologijų įsisavinimu;

26.

tikisi, kad tokiems naudotojams, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos ir MVĮ, ir toliau reikės ES ir valstybių narių paskatų ir paramos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad EKA taip pat galėtų dalyvauti teikiant paramą naudotojams;

27.

nori atkreipti dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų gerosios praktikos pavyzdžius, kurių dauguma patvirtina, kad COPERNICUS / GMES vartotojų paslaugos atitinka viešosios politikos poreikius, ir jau paaiškėjo, kad jos naudingos viešiesiems tikslams siekti;

28.

siūlo paslaugas ir taikmenas, sukurtas remiantis kosmoso technologijomis, bendrai finansuoti iš struktūrinių fondų, jeigu fondų valdytojams pakanka politinės valios ir supratimo. Toks mechanizmas jau buvo taikytas 2007-2013 m. finansinėje programoje, kurioje nepanaudotos sanglaudos fondo ir (arba) ERPF lėšos buvo perskirstytos naujiems prioritetams: palydoviniam plačiajuosčiam internetui atokiausiuose regionuose;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad kosmoso sektoriui yra būdingi ilgi raidos ciklai. Tai didina rinkos riziką, nes rinkos potencialą naujoms taikmenoms reikia įvertinti iš anksto. Dėl to kosmoso srityje dirbantiems verslininkams sunku pritraukti investuotojus. Be to, dėl ilgo kosminių įrenginių eksploatacinio laikotarpio (10–15 metų ryšių palydovams) rinka tampa labai cikliška, todėl sunku pasiūlą sparčiai pritaikyti prie besikeičiančios paklausos;

30.

pripažįsta, kad gamintojų grandies sektoriuje didelės pastoviosios sąnaudos dėl didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, ilgi raidos laikotarpiai ir mažos rinkos užkerta kelią masto ekonomijai, o tai skatina koncentracijos tendenciją (pavyzdžiui, paleidimo paslaugų srityje). Kita vertus, didelė masto ekonomija yra galima vartotojų grandies sektoriuje ir dėl to didesnės rinkos tampa ekonomiškai perspektyvesnės. Jau vien dėl šių iššūkių pobūdžio negalima ignoruoti pagrindinio vyriausybių vaidmens Europos kosmoso ekonomikoje;

31.

pabrėžia, kad Europos Sąjungai ir valstybėms narėms labai svarbu kartu su EKA nedelsiant priimti būtinus politinius, teisinius ir techninius spendimus, kad būtų skirtos būtinos finansinės lėšos užtikrinti nepriklausomą prieigą prie kosmoso, baigti diegti dabar kuriamas ar planuojamas kosmoso sistemas, skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei vystyti novatoriškas kosmoso paslaugas ir taikmenas;

32.

suvokia, kad nors kosmoso gamybos pramonė yra strateginės svarbos, vis tik nacionalinėse ekonomikose ji nėra tokia didelė jėga, palyginti su kitais pramonės sektoriais Europoje, ir ragina, kad būsima ES kosmoso pramonės politika užtikrintų didesnę ES nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekiamų strateginės svarbos komponentų;

33.

ragina EKA ir toliau remti organizacijas, kurios norėtų perduoti kosmoso technologijas kitoms pramonės šakoms, – finansuoti galimybių studijas, rinkos analizes ir prototipų kūrimą. Naujai įsteigtoms įmonėms paramą galima skirti per verslo inkubatorius ir EKA technologijų perdavimo programos biuro (TTPO) skiriamą „paskatą“ (arba finansuojant pradinį kapitalą). Be to, Komitetas ragina pradėti dialogą, kuris padidintų vietos ir regionų lygmens subjektų galimybes;

34.

mano, kad gyvybiškai svarbu, kad ES skatintų „pažangiąją specializaciją“ ir bendradarbiavimą tarp savo regioninių ir inovacijų finansavimo programų, jeigu nenori atsilikti nuo savo tarptautinių konkurentų;

35.

pritaria Tarybos išvadoms, kad vienas svarbiausių pažangiosios specializacijos elementų yra regionų – svarbiausių Europos inovacijų politikos dalyvių – dalyvavimas; be to, tai gali padėti mokslinių tyrimų sektoriui pasinaudoti didžiulėmis ES regioninių fondų teikiamomis finansinėmis galimybėmis. Vietos ir regionų valdžios institucijų požiūriu yra itin svarbu kurti verslo modelius ir atnaujinti verslo įgūdžius, kurių turi MVĮ su Žemės stebėsena susijusių paslaugų srityje;

36.

ragina koordinuoti ES ir nacionalinę politiką, kad ji paspartintų Europos Žemės stebėsenos (ŽS) sektoriaus brendimo procesą ir pasiūlos, ir paklausos srityse. Pastarojo laikotarpio konsolidacijos banga – ženklas, kad pati pramonė rengiasi kitam etapui. Pats laikas tokioms labai svarbioms klientų grupėms kaip vyriausybės įdiegti didelio masto ŽS taikmenas. Kai vyriausybėms pasiseks suvienodinti paklausą ES, tai, viena vertus, padidins paklausą, o kita vertus, leis standartizuoti (ir pasiekti pramonei masto ekonomiją);

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES nepakankamai išnaudojamas kosmoso sektoriui priklausančių pumpurinių įmonių, kuriančių su gyvosios gamtos mokslais susijusias technologijas, potencialas ir kad Europos lygmeniu būtų gauta didelė nauda, jeigu prieš pradedant vykdyti kosmoso programą būtų parengta tikslinė purpurinių įmonių strategija, kurioje dalyvautų platesnis kitų pramonės šakų atstovų ratas;

38.

pabrėžia palydovinių technologijų svarbą ES kosmoso sektoriuje ir atkreipia dėmesį į tai, kad apie du trečdalius visų palydovų pardavimų sudaro telekomunikacijų taikmenos. Todėl labai svarbu ES kosmoso pramonės politikoje atsižvelgti į tai, kad šiai rinkai būdingi cikliški svyravimai, kurie labiausiai susiję su GEO ryšių palydovų ir susijusių paleidimo paslaugų paklausos pokyčiais;

39.

pastebi, kad mobilieji telefonai, internetas, kreditinės kortelės, kelių rinkliavos, televizijos laidos ir orų prognozės – tai tik keletas kasdienio gyvenimo funkcijų, kurios iš dalies arba visiškai priklauso nuo palydovų. Kitos didesnės strateginės svarbos funkcijos – tai, pavyzdžiui, ūkininkavimas, vandenynų ir vėjo srovių stebėsena, laivų ir orlaivių navigacija, nelaimių, taršos, klimato ir aplinkos stebėsena;

40.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad privačių subjektų skaičiaus padidėjimas kosmoso srityje leido pasiekti, kad kosmoso technologijų ir paslaugų kainos taptų prieinamesnės ir būtų sudaryta geresnė prieiga prie šių technologijų ir paslaugų; tai padėjo nacionalinių kosmoso programų neturinčioms valstybėms ir besivystančioms valstybėms gauti tam tikros naudos iš kosmoso;

41.

pripažįsta, kad Europos septintoji bendroji programa svariai prisidėjo prie GALILEO / EGNOS inovacijų ir papildomų paslaugų skatinimo; tačiau pranešėjas apgailestauja, kad Septintojoje bendrojoje programoje labai mažai dėmesio skiriama taikmenoms, nors ši programa sutelkta į gamintojų rinką;

42.

abejoja, ar to, kad iki šiol buvo akcentuota tik darbo rinka, infrastruktūra ir konkurencijos laikymasis (kitaip sakant, ekonominių sąlygų kokybė), pakanka, o gal dėmesys turėtų būti nukreiptas į gebėjimą gaminti eksportuojamas prekes ir paslaugas;

43.

palankiai vertina tai, kad daugiametėje 2014–2020 m. finansinėje programoje buvo atsižvelgta į programas GALILEO ir Copernicus;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, kad Europos strategija 2014–2020 m. yra nukreipta į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei aukštąsias technologijas, ES gali šioje srityje prarasti konkurencinį pranašumą konkuruodama su tokiomis sparčiai besivystančiomis pramoninėmis šalimis kaip Indija, Kinija ir Brazilija, jeigu moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skiriamas valstybių narių biudžetas bus mažesnis už Lisabonos strategijoje nurodytą tikslą.

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuri sėkminga pramonės politika yra glaudžiai susijusi ir su ES bei nacionalinių ekonomikų makroekonomikos tendencijomis, ir ragina vystyti aukštąsias technologijas, moksliniams tyrimams imlią pramonės gamybą, kur būtų galima išnaudoti konkurencinį pranašumą;

46.

mano, kad svarbu užtikrinti subalansuotą strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą, todėl abejoja, ar pakanka novatoriškų sektorių konkurencingumo, kad padidėtų užimtumas ir augimas visose ES ekonomikos srityse, ir ragina remti visą kosmoso sektorių, kad šis sektorius būtų subalansuotas – jame būtų ir didelių, ir vidutinių, ir mažų įmonių;

47.

pripažįsta, kad nors Europos Komisija turi priemonių (pavyzdžiui, pažangiąją specializaciją), kad būtų užtikrintas labiau geografinis požiūris į pramonės politiką svarbiausiuose sektoriuose, dar reikia nemažai nuveikti, kad būtų užtikrinta pakankama prieiga prie finansavimo (rizikos kapitalo) iš šaltinių, kurie nebijo rizikos;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad glaudus ryšis tarp vietos ir (arba) regionų lygmens, kuris padeda pramonės įmonėms nustatyti ir paremti jų pirmuosius veiksmus, ir nacionalinio ir (arba) bendrijos lygmenų turėtų būti gyvybiškai svarbus ES pramonės politikos aspektas;

49.

pritaria Komisijos nuomonei, kad pagal SESV 4 straipsnio 3 dalį mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir kosmoso srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų, ypač programoms apibrėžti ir įgyvendinti, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija. Bendra kompetencija galios tol, kol ES parengs ES antrinės teisės aktų šiose srityse, o tuomet nacionaliniai parlamentai turės panaikinti visus prieštaraujančius nacionalinės teisės aktus;

50.

atkreipia dėmesį į tai, kad kosmoso moksliniams tyrimams skiriamas išskaidytas ir ribotas finansavimas yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių toliau vystyti kosmoso veiklą, todėl ragina geriau koordinuoti ES, EKA ir jų valstybių narių kosmoso veiklą, taip suteikiant Europai galimybę būti pasaulio lydere kosmoso srityje. ES dalyvavimo finansuojant kosmoso mokslinių tyrimų veiklą svarbą patvirtina ir tai, kad didelė kosmoso mokslinių tyrimų veiklos dalis negalėtų vykti be EK paramos. Todėl ES veiksmai šioje srityje yra laikomi būtinais;

51.

mano, kad komunikate pasiūlyti veiksmai yra būtini, kadangi daugelis sprendžiamo klausimo aspektų yra tarpvalstybiniai, o jų valstybės narės negali tinkamai reglamentuoti, ir kadangi esamų ES priemonių ir tikslinės pagalbos esant tokioms sąlygoms nepakanka numatytiems tikslams pasiekti. Pasiūlyti veiksmai dėl savo masto ir veiksmingumo, palyginti su išskaidytais nacionalinio, regionų ar vietos lygmens veiksmais, bus akivaizdžiai naudingi – daugiausia dėl masto ekonomijos, nes išsamioms kosmoso programoms reikės tokio dydžio investicijų, kokių valstybės narės negalės sau leisti;

52.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad šia iniciatyva nesiekiama pakeisti valstybių narių įgyvendinamų iniciatyvų. Ja siekiama papildyti valstybių narių lygmeniu vykdomus veiksmus ir stiprinti koordinavimą tais atvejais, kai jo reikia bendriems tikslams pasiekti;

53.

mano, kad pateikti argumentai yra aiškūs, adekvatūs ir įtikinami. Todėl komunikate numatyti ES veiksmai atitinka subsidiarumo principą;

54.

pritaria Komisijai, kad pagal proporcingumo principą ES turėtų rengti tik tiek teisės aktų, kiek būtina. Pirmenybę reikėtų teikti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimui, nacionalinių veiksmų derinimui arba tokių veiksmų papildymui ir paramai nustatant gaires, kuriant pasikeitimo informacija mechanizmus, kt. Svarbūs aspektai, kurie turės būti reglamentuojami kuriamoje ES kosmoso politikoje, bus pramonės standartai, klausimai, susiję su technine veikla, ir palydovinio ryšio infrastruktūros eksploatavimas komerciniais tikslais.