14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/107

Pranešėjas:

Christos POLYZOGOPOULOS

1.1.

EESRK teigiamai vertina šį komunikatą, kadangi jis logiškai pratęsia pastangas, dedamas siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir ekonomiškai efektyvesnį jūrų stebėjimą, o tai yra vienas strateginių integruotos jūrų politikos tikslų, ir pažymi, kad geresnis institucijų, atsakingų už šį stebėjimą, keitimasis informacija yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių ES apsaugą, saugumą, ekonomiką ir aplinkos ateitį.

1.2.

Neseniai atkreipęs dėmesį (3) į jūrų saugumo srityje kylančias vis didesnes geopolitines, strategines ir aplinkosaugos problemas, EESRK ragina Komisiją nedelsiant pradėti „peržiūros procesą siekiant įvertinti jūrų srities BDIA įgyvendinimą ir tolesnės veiklos būtinybę“ (4) ir imtis naujų priemonių, kurias reikėtų pradėti įgyvendinti iki 2018 m.

1.3.

EESRK rekomenduoja toliau plėtojant BDIA (bendra dalijimosi informacija aplinka) pasinaudoti neseniai paskelbto komunikato dėl ES jūrų saugumo strategijos (5) platesne taikymo sritimi ir teikiamomis galimybėmis, kad būtų suformuotas atnaujintas, nuoseklus ir visuotinis požiūris į jūrų stebėjimą.

1.4.

EESRK ragina Komisiją konkrečiau nurodyti, kaip būtų galima paskatinti valstybes nares toliau modernizuoti savo jūrų stebėjimo sistemą tam neturint jokių papildomų išteklių, išskyrus „nedidelės apimties tobulinimui“ (6) numatytą finansavimą, ir rekomenduoja paskirstyti arba reinvestuoti dalį sutaupytų išteklių, kad būtų pašalinti BDIA trūkumai ir apskritai ji būtų patobulinta.

1.5.

Atsižvelgdamas į projekto savanorišką pobūdį ir į politinės valios reikšmę šioje srityje bei susijusias kultūrines kliūtis, kurias, be kita ko, lemia nuo seno įsišaknijęs požiūris, stereotipai ir darbo metodai, EESRK ragina Komisiją pastangas sutelkti į švietimo ir mokymo priemones bei pasitikėjimo didinimo iniciatyvas, pasinaudojant turima teigiama patirtimi, pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto pakrantės apsaugos tarnybų forumu ir Tarptautine švyturių asociacija.

1.6.

Jis taip pat ragina Komisiją aiškiau nurodyti, kokį priemonių derinį ji ketina taikyti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais, kad pašalintų teisines ir technines kliūtis, neleidžiančias veiksmingai kurti BDIA.

1.7.

EESRK perspėja, kad labai sparčiai tobulėjant elektroninėms priemonėms, visos naujos dalijimosi svarbia informacija aplinkos priemonės, kaip ir BDIA, neišvengiamai gali patirti kibernetinių (7) ir teroristinių išpuolių, kurių žala gali būti milžiniška transporto, prekybos, uostų, laivų, ekipažų ir krovinių saugumui, todėl prašo Komisijos nedelsiant išnagrinėti kibernetinio saugumo jūrų transporto srityje klausimą ir parengti išsamias BDIA apsaugos priemones. 2014 m. JAV Kongreso audito skyriaus ataskaita dėl Ypatingos svarbos jūrų infrastruktūros apsaugos akivaizdžiai rodo, kad būtina nedelsiant spręsti šį klausimą (žr. http://gao.gov/products/GAO-14-459).

1.8.

EESRK pabrėžia, kad geresnis padėties žinojimas ir glaudesnis jūrų stebėjimo institucijų bendradarbiavimas, kurį bus galima užtikrinti naudojantis BDIA, padės išsaugoti ES ekologinį jūrų srities vientisumą geriau apsaugant biologinę įvairovę ir jūrų išteklius nuo branduolinių avarijų, neteisėto toksinių medžiagų išmetimo, didelių katastrofų, kurių metu išmetami teršalai ir skatinama klimato kaita. Be to, užtikrinus didesnį povandeninių kabelių ir vamzdynų saugumą, pagerės energijos vartojimo efektyvumas.

2.1.

Norint suvokti riziką ir pavojus, labai svarbu turėti galimybę laiku gauti tikslią informaciją ir susidaryti bendrą ir realų jūrų padėties vaizdą. Įvairių duomenų šaltinių integravimas ir kompetentingų institucijų veiksmų tarpusavio koordinavimas padeda geriau suprasti, kas vyksta jūroje, ir sukuria pridėtinę vertę ekonomiškai efektyviai naudojant ribotus išteklius.

2.2.

Todėl jūrų stebėjimo institucijų optimalus keitimasis informacija yra vienas iš integruotos jūrų politikos strateginių tikslų. ES jūrų sričiai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos sukūrimas aptartas dviejuose komunikatuose, kuriuos Komisija paskelbė 2009 ir 2010 m (8).

2.3.

2012 m. jūrų saugumo stiprinimas užtikrinant integruotą jūrų stebėjimą tapo svarbiausia mėlynojo augimo darbotvarkės, kuria siekiama skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą jūrų ekonomikos sektoriuje, dalimi (9).

2.4.

Neseniai (2014 m.) paskelbtame bendrame komunikate dėl ES jūrų saugumo strategijos (10) remiantis argumentais patvirtinama jūrų stebėjimo ir keitimosi informacija jūrų klausimais svarba, kadangi tai neatsiejama nuo jūrų saugumo.

3.1.

Komunikate pristatoma Europos ir nacionaliniu lygmeniu padaryta pažanga nuo tada, kai buvo pristatytas BDIA veiksmų planas, nuolatinis savanoriško bendradarbiavimo procesas, kuriuo siekiama didinti informuotumą, veiksmingumą, kokybę, gebėjimą reaguoti ir Europos jūrų srityje vykdomų stebėjimo veiksmų koordinavimą, taip pat skatinti inovacijas.

3.2.

Europos Sąjunga BDIA pagalba siekia ne tik tiesiog užtikrinti keitimąsi informacija, bet ir suteikti įvairioms vartotojų bendrijoms galimybę visapusiškai ir tinkamai ja naudotis, kad būtų išvengta dubliavimosi pasinaudojant decentralizuotu jūrų stebėjimo tinklu, atitinkančiu nuostatas dėl duomenų apsaugos ir tarptautines taisykles. Ja nepakeičiamos šiuo metu veikiančios keitimosi informacija sistemos ir platformos ir nedaromas poveikis valstybėse narėse veikiančioms šios srities sistemoms ar teisės aktams.

3.3.

Konkrečiai kalbant, veiksmų plane (11) nustatyti šeši BDIA kūrimo etapai, t. y. vartotojų bendrijų nustatymas, duomenų rinkinių atvaizdis ir keitimosi duomenimis atotrūkio analizė, bendrų duomenų klasifikavimo lygmenų nustatymas, pagalbinės sistemos sukūrimas, prieigos teisių nustatymas ir teisinių nuostatų laikymosi užtikrinimas.

3.4.

Bendra dalijimosi informacija aplinka yra susijusi su šiais sektoriais, kuriuose vykdomi veiksmai: 1) saugi laivyba (įskaitant paiešką ir gelbėjimą), laivybos apsauga ir laivų keliamos taršos prevencija; 2) žuvininkystės kontrolė; 3) pasirengimas ir reagavimas į atsitiktinę jūrų taršą ir jūrų aplinkos apsauga; 4) muitinės; 5) sienų kontrolė; 6) bendroji teisėsauga; 7) gynyba.

3.5.

Sumažėjus administracinėms ir veiklos sąnaudoms, sutaupytos lėšos Europos ekonomikai galėtų duoti maždaug 400 mln. EUR bendros naudos per metus, o viešosios valdžios institucijos tiesiogiai sutaupytų apie 40 mln. EUR per metus. Atitinkamos investicinės sąnaudos sudarytų maždaug 10 mln. EUR per metus pirmuosius dešimt metų.

4.1.

Pabrėždamas Europos laivybos sektoriaus kiekybinį mastą ir svarbą užimtumui ir ekonomikai, EESRK savo ankstesnėse nuomonėse pateikė svarbių pastabų ir rekomendacijų dėl su Europos jūrų politika (12) susijusių problemų ir išsamiai išdėstė savo poziciją ne tik bendrais jūrų saugumo klausimais, bet ir konkrečiai su integruotu jūrų stebėjimu susijusiomis temomis, ir nurodė, kad būtina sukurti integruotą priemonę tokiam stebėjimui užtikrinti (13).

4.2.

EESRK palankiai įvertino tarpsektorinį požiūrį į jūrų valdymą ir konkrečiai pabrėžė, kad norint sukurti tikrai integruotą jūrų rinką, būtina, kad valstybių narių kontrolės tarnybos, pakrančių apsaugos tarnybos ir karo laivynai užmegztų glaudesnį bendradarbiavimą, kuriam bus reikalinga keitimosi informacija struktūra ir integruota jūrų stebėjimo sistema (14).

4.3.

EESRK taip pat pritarė bendram, visoje ES galiosiančiam stebėjimo mechanizmui, grindžiamam suderintais teisės aktais ir leidžiančiam keistis neskelbtina ar skelbtina informacija ES valstybių narių kompetentingoms institucijoms, tarnyboms ir vartotojams (15).

4.4.

EESRK ypač pabrėžia, kad svarbu aiškiau apibrėžti ir sutvirtinti valdymo struktūras ir išteklius, jei norima užtikrinti nagrinėjamos itin sudėtingos ir plataus užmojo iniciatyvos, kurioje dalyvauja daugiau kaip 400 kompetentingų institucijų, valdančių didžiulį kiekį su jūrų stebėjimu susijusios informacijos, įgyvendinimą. Daugiausia tai ES valstybių narių ir EEE valstybių valdžios institucijos, pavyzdžiui, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA), Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex), Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) ir Europos gynybos agentūra (EGA).

4.5.

EESRK pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad ši iniciatyva yra savanoriško pobūdžio, ir į subsidiarumo principą, šiomis griežto biudžeto taupymo ir krizės sąlygomis pagrindinis vaidmuo visame projekte tenka valstybėms narėms, kurios turės padidinti darbo krūvį savo kompetentingoms institucijoms ir patirs didelių išlaidų svarbios programinės įrangos, kuri dažniausiai (maždaug ketvirtadalis jos) yra pasenusi, įrengta monolitinės ir pasenusios statybos pastatuose, modernizavimui arba atitikties užtikrinimui (žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentą SWD(2014) 224 final„Poveikio vertinimas“ ir Gartner, 2013 m., Sustainability and Efficiency of Visions for CISE („BDIA scenarijų tvarumas ir veiksmingumas“), Europos Komisija, Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD).

4.6.

Atsižvelgdamas į atliktą rizikos ES jūrų srityje artimiausius penkiolika metų vertinimo tyrimą, EESRK mano, kad klasifikuojant informaciją, kuria bus keičiamasi, pirmenybę reikia teikti veiksmingam įvairaus pobūdžio pavojaus, grėsmės ir silpnųjų vietų nustatymui kiekviename atskirame sektoriuje, tiek jūrų regionuose, tiek plačiąja prasme (žr. Wise Pen International, 2013 m. Risk Assessment Study as an Integral Part of the Impact Assessment in Support of a CISE for the ES Maritime Domain (Rizikos vertinimo tyrimas, BDIA skirto poveikio ES jūrų sričiai vertinimo sudėtinė dalis), Europos Komisija, Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD).

4.7.

Bet kuriuo atveju konfidencialumas ir neskelbtinų asmens ar komercinių duomenų apsauga yra labai svarbūs klausimai. EESRK nuomone, jiems reikia skirti daugiau dėmesio ir juos išsamiau išnagrinėti, ir primena savo pirmiau išdėstytas pastabas ir rekomendacijas šiuo klausimu.

4.8.

EESRK palankiai vertina pažangą, padarytą vykdant su BDIA susijusį veiksmų planą įgyvendinant programas „BlueMassMed“, „Marsuno“ ir „CoopP“, kurios patvirtino veiksmų būtinumą siekiant užtikrinti keitimąsi informacija tarp įvairių sektorių ir suteikė aiškumo šioje srityje; ragina Komisiją išplėsti šias pastangas.

4.9.

EESRK taip pat mano, kad vilčių teikia ir jau padaryta pažanga įgyvendinant įvairias priemones (16), padedančias siekti tikslų įvairiose veiklos srityse, o kai kuriais atvejais apimančias daugiau negu vieną sektorių.

4.10.

EESRK pabrėžia, kad ES turi išskirtinę jūrų aplinką: šešis jūrų baseinus, atokius regionus, ypatingus salų regionus, ir pažymi, kad didelėms grėsmėms ir pavojams įgaunant pasaulinį mastą nėra prasmės didinti informuotumą apie BDIA ir jos veiksmingumą, jei nebus stiprinamas tarptautinis, regioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas reikiamą dėmesį skiriant keitimusi pasirinkta informacija su trečiosiomis šalimis ir šių duomenų saugumo bei abipusiškumo klausimų nagrinėjimui.

4.11.

EESRK mano, kad užtikrinant nuoseklų jūrų stebėjimą ES ir tarptautiniu lygmeniu, reikės atsižvelgti į klausimus, susijusius su pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) vykdomų misijų ir operacijų planavimą ir vykdymą.

4.12.

EESRK džiaugiasi, kad labai pagerėjo civilinių ir karinių institucijų keitimasis informacija, kadangi karinės institucijos yra vienos pagrindinių su jūrų stebėjimu susijusių duomenų saugotojų, ir ragina Komisiją pagalvoti apie galimybes tikslingai naudotis NATO ištekliais. Taip pat primena pavyzdingo civilių ir kariškių bendradarbiavimo nacionaliniu ir Europos lygmeniu atvejus įgyvendinant Europos sienų stebėjimo sistemą (Eurosur).

4.13.

EESRK ragina Komisiją stengtis geriau išnaudoti išteklius ir kosmoso duomenis kuriant BDIA, kadangi jūrų stebėjimas yra viena pagrindinių sričių, kuriose naudojamos ES palydovinės sistemos. Pavyzdžiui, jūrų stebėjimo tarnybos Copernicus (anksčiau – Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema GMES) remia veiksmus, skirtus kovoti su piratavimu, prekyba narkotikais, neteisėta žvejyba ar toksinių atliekų išmetimu, bendradarbiaudamos su Frontex, Europos jūrų saugumo agentūra ar ES sausumos sienų stebėjimo palydovų centru, ir padeda diegti saugumo taikmenas siekiant užtikrinti ES išorės jūrų sienų stebėjimą.

4.14.

EESRK prašo Komisijos nedelsiant apsvarstyti kibernetinio saugumo jūrų transporte klausimą ir nustatyti konkrečias BDIA apsaugos priemones atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti labai veiksmingą horizontalų susijusių institucijų darbo koordinavimą.

5.1.

EESRK ragina Komisiją dėti daugiau pastangų mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų srityje, kad būtų galima valdyti sudėtingus techninius aspektus, t. y. taikmenų, sistemų ir paslaugų sąveikumą ir struktūrą, pavyzdžiui, įvairios programinės įrangos ir prietaisų duomenų kokybės pokyčius, turinčius didelės reikšmės sklandžiam BDIA įgyvendinimui ir jos patikimumui (17).

5.2.

EESRK mano, kad sukūrus bendrą dalijimosi informacija aplinką jūrų sektoriuje, ES atsivers užimtumo ir novatoriškų verslo perspektyvų, visų pirma susijusių su informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT). Todėl ragina Komisiją pabrėžti šį svarbų projekto aspektą.

5.3.

EESRK ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant įveikti kultūrines kliūtis, trukdančias keistis ir informacija ir ją platinti, ir mano, kad siekiant užtikrinti pasitikėjimą ir ugdyti mentalitetą „dėl bendro intereso dalytis žiniomis“ (angl. care to share to be aware) sektorių viduje ir tarp skirtingų sektorių nepakanka paskelbti neprivalomą vadovą, kuriame pateikiamos gerosios praktikos rekomendacijos, kaip įgyvendinti BDIA.

5.4.

Įvairiuose sektoriuose skirtingai įgyvendinant jūrų stebėjimą atsiranda didelių neatitikimų dedant pastangas prisijungti prie BDIA. Taigi vienos šalys ėmėsi šiai priežiūrai skirtų IT sistemų supaprastinimo, o kitos – ne. Vienos šalys ėmėsi ryžtingų veiksmų elektroniniam sektorių bendradarbiavimui užtikrinti vietoje, o kitos šalys toliau kiekviename sektoriuje naudojasi uždaromis IT sistemomis.

5.5.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama parengti standartus ir sukurti bendrąjį duomenų modelį, t. y. terminų sąrašą, reikšmes, pavadinimų suteikimo tvarką, duomenų formatą ir duomenų ryšius, kurie bus naudojami kaip interpretavimo priemonė sukurti sąsajai tarp jūrų stebėjimo informacijos sistemų, visų pirma civilinių ir karinių sistemų.

5.6.

EESRK džiaugiasi pažanga, pasiekta diegiant nacionalines „vieno langelio“ sistemas, kurios sudarys centrines nacionalines keitimosi informacija platformas, skirtas su laivais susijusiai informacijai teikti ir ja dalytis; jos bus susietos su Sąjungos laivybos informacijos sistema ir kitomis sistemomis. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) surinkti gerosios praktikos pavyzdžiai šioje srityje ir jos Rekomendacija Nr. 33 dėl palankesnių prekybos ir transporto sąlygų sudarymo taip pat yra vertingi kriterijai kuriant BDIA.

5.7.

EESRK laikosi nuomonės, kad reikėtų spręsti rimtą problemą, kylančią dėl IT platformų priklausymo nuo atitinkamų tiekėjų, kadangi tai trukdo jų sąveikumui, nes beveik 85 % valstybėse narėse jūrų stebėjimui naudojamų IT sistemų grindžiamos specialia infrastruktūra ir nėra standartizuotos, nors ir toliau išlieka priklausomos nuo tų pačių tiekėjų, jeigu bus nuspręsta jas atnaujinti ar pritaikyti.