14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/72

Pranešėjas:

Pedro Augusto ALMEIDA FREIRE

1.1.

EESRK pritaria bendrai Komisijos programai, kuria siekiama priimti:

kadangi intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai yra visuotinė problema ir jį reikia naikinti visuminėmis priemonėmis.

1.2.

EESRK remia veiksmų plano tikslą kovoti su komercinio masto INT pažeidimais, kadangi jie atgraso nuo investicijų į inovacijas ir stabdo tvarių darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje, dėl jų negaunamos mokestinės pajamos.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į vis stiprėjantį Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT, angl. OHIM) vaidmenį rengiant ir įgyvendinant Europos Komisijos INT skatinimo ir gynimo strategijas, taip pat remia veiksmų plane siūlomą daugelį tikslinių grupių aprėpiantį požiūrį.

1.4.

EESRK remia pragmatišką Komisijos požiūrį t. y. sprendimą pirmenybę teikti tokioms priemonėms kaip lėšų sekimo principas ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

1.5.

EESRK galėtų palankiai vertinti Komisijos daugelį tikslinių grupių aprėpiantį požiūrį, su sąlyga, kad bus geriau apibrėžti tikslai ir patikslinti jų kiekybiniai ir kokybiniai aspektai; jis visų pirma teigiamai vertina Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro (toliau – stebėsenos centras) komunikacijos kampanijas, skirtas informuoti apie ITN pažeidimo pasekmes ne tik jaunimą (1), bet ir teisėjus ir praktikuojančius teisininkus (2).

1.6.

EESRK palankiai vertina Komisijos MVĮ skiriamą dėmesį, t. y. siekį sudaryti palankesnes sąlygas naudotis teisminėmis procedūromis, taip pat remia Europos projektą IPorta, pagalbos MVĮ sistemą (3), kuri padeda spręsti INT apsaugos klausimus ir nacionalinės pagalbos koordinavimo klausimus.

1.7.

EESRK ragina Komisiją užtikrinti visoms Europos įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, galimybes, įskaitant ir finansines, naudotis veiksmingomis INT apsaugos priemonėmis.

1.8.

Tačiau apgailestauja, kad Komisijos strategijoje numatytos tik ne teisėkūros procedūra priimtos priemonės ir net nenurodytos galimybės įvertinti ir persvarstyti esamas teisėkūros priemones. Šiuo klausimu EESRK pabrėžia, kad Komisija galėjo imtis platesnio užmojo veiksmų ir atsižvelgti į šį aspektą.

1.9.

Be to, Komitetas nepritaria Komisijos skiriamam pernelyg dideliam vaidmeniui savanoriškų europinių schemų, savanoriškų susitarimų memorandumų įgyvendinimui ir gerosios patirties taikymui su klastojimu ir piratavimu susijusiose srityse.

2.1.

ES veiksmų plane „Siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo“ pasiūlyta dešimt konkrečių veiksmų, kaip pereiti prie naujos politikos, kurios tikslas parengti ir taikyti kovos, visų pirma su komercinio masto INT pažeidimais, priemones. Šie pažeidimai daro didžiausią žalą ir kovoti su jais yra svarbus ES uždavinys, kadangi jie atgraso nuo investicijų į inovacijas ir stabdo tvarių darbo vietų kūrimą, dėl jų nesurenkamos mokestinės pajamos.

2.2.

Šiose naujose priemonėse, kurios kol kas yra ne teisėkūros procedūra priimtos„ siūlomi veiksmai, grindžiami lėšų sekimo principu, kuriuo siekiama „komercinio masto“ pažeidėjams neleisti skatinti pirkti ir pardavinėti INT pažeidžiančius produktus ir atkirsti juos nuo pajamų srautų.

2.3.

Šioje nuomonėje aptariamame Komisijos komunikate pateiktu ES veiksmų planu „Siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo“ ir strategija dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse siekiama bendrų tikslų:

2.4.

Pasiekti, kad vartotojams ir gamintojams vis labiau rūpėtų INT pažeidimų pasekmės, pavyzdžiui, organizuojant diskusijas ir informavimo kampanijas, yra taip pat svarbus šio proceso uždavinys.

2.5.

Europos lygmeniu veiksmus įgyvendins Komisija, kai tinka, bendradarbiaudama su Vidaus rinkos derinimo tarnyba (VRDT), kurioje nuo 2012 m. birželio mėn. veikia stebėsenos centras (4). 2013 m. lapkričio 25 d. paskelbtas stebėsnos centro tyrimas (5) parodė, kad respondentams, ypač jaunesniems, nerūpi, kokį poveikį INT pažeidimai daro IN grindžiamų darbo vietų išsaugojimui ir kūrimui. Jis taip pat parodė, kad jaunieji europiečiai mano, jog IN struktūra didžia dalimi naudinga didelėms bendrovėms.

2.6.

Taigi, Komisija nusprendė laikytis daugelį tikslinių grupių aprėpiančio požiūrio ir išanalizuoti, kodėl skaitmeninė karta vis labiau vaikosi INT pažeidžiančių produktų. Dalis šios strategijos skirta stebėsenos centro plėtojamoms komunikacijos priemonėms, kurių tikslas – didinti Sąjungos piliečių informuotumą apie INT pažeidimų poveikį darbo vietoms ir ekonomikai.

3.1.

Komisija kol kas nepateikia išsamaus šių priemonių turinio, tačiau užtikrina, kad surengs konsultaciją dėl ne teisėkūros procedūra priimtų priemonių, grindžiamų lėšų sekimo principu, kurio tikslas komercinio masto pažeidėjams neleisti skatinti pirkti ir pardavinėti INT pažeidžiančius produktus ir atkirsti juos nuo pajamų srautų. Šios priemonės bus rengiamos skaidriai ir atsakingai, kad būtų galima veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisų pažeidimais.

3.2.

Procesui sustiprinti bus vykdomas Europos valdžios institucijų bendradarbiavimas ir rengiamos diskusijos ir (arba) derybos su trečiosiomis šalimis. Visų pirma bus siekiama „visomis priemonėmis efektyviai atgrasyti ir trukdyti pateikti ES rinkai ir platinti INT pažeidžiančius produktus“ į ES ir trečiųjų šalių rinkas.

3.3.

Šių ne teisėkūros procedūra priimtų priemonių įgyvendinimas priklausys nuo suinteresuotųjų subjektų geros valios, nebus priimamos naujos teisėkūros priemonės, o remiamasi jau sukurtomis. Šių suderintų sprendimų privalumas yra tas, kad jie gali būti greitai įgyvendinti. Tokios prevencinės priemonės padės sustiprinti civilinių teisių gynimo procedūrų veiksmingumą teismuose skundų nagrinėjimo veiksmingumą civiliniuose teismuose. Tačiau šį tikslą pavyks pasiekti, jei minėtos priemonės bus rengiamos skaidriai ir atsižvelgiant į susijusius viešuosius interesus.

3.4.

EESRK mano, kad savireguliacijos forma, apsiribojanti savanoriškais susitarimais arba gerąja praktika, negalės pakeisti teisėkūros veiksmų srityse, kuriose būtinas veiksmingas reglamentavimas.

4.1.

Sąvoka „komercinis mastas“, kuri susijusi su Komisijos veiksmų plane nerodytomis priemonėmis, yra gerokai platesnė, nei gali atrodyti. Veiksmų plane mažai kalbama šiuo klausimu, tačiau EESRK pabrėžia, kad ši sąvoka vartojama Sąjungos acquis ir kad ja remiantis galima sustiprinti draudžiamąsias priemones ir civilines sankcijas.

4.2.

EESRK pabrėžia, kad sąvoka „komercinis mastas“ gali apimti veiksmus, kurie nebūtinai vykdomi komerciniais tikslais.

4.3.

Ši sąvoka vartojama Direktyvoje 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (6) ir yra pagrindas naudotis tam tikromis civilinėmis teisių gynimo procedūromis. Pavyzdžiui, „komercinio masto“ kriterijus leidžia nacionaliniam teismui nurodyti imtis atsargumo priemonių: areštuoti įtariamo pažeidėjo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant banko sąskaitų ir kito turto įšaldymą (Direktyvos 9 straipsnio 2 dalis). Kai kuriose valstybėse narėse šiuo kriterijumi naudojamasi kaip prielaida skirti baudžiamąsias sankcijas, nors tai nenumatyta Sąjungos acquis.

4.4.

Kitose ES teisėkūros priemonėse vartojamos panašios į „komercinio masto“ sąvokos, pavyzdžiui, Direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (7) pateikiamos sąvokos „komercinis pobūdis“, „komerciniai tikslai“, „tiesioginė ar netiesioginė ekonominė ar komercinė nauda“ ar „komercinis naudojimas“.

1998 m. spalio 13 d. Direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos (8) 13 straipsnio „Teisės į dizainą suteikiamų teisių apribojimas“ 1 dalies a punkte nurodoma: „registruotos teisės į dizainą suteikiamomis teisėmis nesinaudojama, jeigu veiksmai atliekami: savo poreikiams tenkinti ir nekomerciniais tikslais“.

4.5.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad kiekvienu atskiru atveju sprendimą priima teisėjas, nors ir rizikuojama sukurti nenuoseklią, nesuderintą, taigi ir ginčytiną teismų praktiką.

4.6.

Komisijos tarnybos, pripažindamos šios sąvokos dviprasmiškumą ir dėl to kylantį teisinį netikrumą, paragino stebėsenos centrą kaupti nacionalinių teismų praktikos, susijusios su INT pažeidimais, pavyzdžius, kad būtų galima, be kita ko, patikslinti minėtą sąvoką. Be to, šių metų vasarą paskelbus universitetams skirtą kvietimą pareikšti susidomėjimą, kurio tikslas išanalizuoti ekonomines intelektinės nuosavybės sąvokas, 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo surengtas pirmasis ekonomikos seminaras. Seminare kai kurie specialistai diskutavo dėl praktinio sąvokų „komercinis mastas“ ir „komerciniai tikslai“ vartojimo IN pažeidimų kontekste (9) ir dėl galimo jų aiškinimo žvelgiant iš ekonominių pozicijų.

4.7.

Atsižvelgiant į šių diskusijų svarbą, EESRK norėtų, kad Komisijos tarnybos išanalizuotų šį klausimą ir pateiktų savo išvadas suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę.

5.1.

Komunikate siūlomi veiksmai apima internetinę prekybą, ir platinimo tinklus. Jie susiję su skaitmeniniais ir neskaitmeniniais produktais, INT pažeidimais, kurie trukdo tokius produktus kurti, skatinti pirkti, platinti ir naudoti. Lėšų sekimo principo tikslas atgrasinti pažeidėjus prekiauti INT pažeidžiančiais produktais.

5.2.

Šio principo taikymas užtikrins, kad visi didelės pridėtinės vertės IN grandinės dalyviai imsis būtinų išankstinių priemonių, kad išsaugotų savo konkurencingumą rinkoje. Pagrindinis šių rinkų tikslas ir toliau turi būti inovacijos, kuriomis skatinamos investicijos į kūrybinę ir išradimų veiklą.

5.3.

Tai turėtų sustiprinti pasitikėjimą skaitmeninėmis rinkomis ir padėti platinti konkurencingus IN požiūriu didelę pridėtinę vertę turinčius produktus, taip pat skatinti šių rinkų augimą ir klestėjimą. Siekiama nuo į sankcijas ir į nuostolių, patirtų dėl INT pažeidimų, atlyginimą orientuotos intelektinės nuosavybės politikos pereiti prie labiau prevencinio ir įtraukaus požiūrio, kuris vidaus rinkos vartotojams užtikrintų plačią ir įvairią didelės IN pridėtinės vertės produktų pasiūlą.

5.4.

Komisija siūlo kas dveji metai skelbti šios politikos įgyvendinimo ataskaitą. EESRK primygtinai reikalauja, kad pirmojoje ataskaitoje būtų pateikti patikimi rodikliai ir kad ji būtų paskelbta laiku.

5.5.

Didinti mokėjimo paslaugų saugumą, numatant galimybę pateikti skundą tais atvejais, jei asmuo netyčia įsigyja padirbtą prekę – tai taip pat vienas būdų užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą ir sustiprinti jų pasitikėjimą vidaus rinka. Komisija šiuo klausimu ketina surengti viešą konsultaciją dėl vartotojų apsaugos sistemų poveikio kovai su komercinio masto INT pažeidimais.

5.6.

Atsižvelgiant į glaudų abiejų Komisijos iniciatyvų tarpusavio ryšį ir į lėšų sekimo principo svarbą, EESRK pageidautų, kad Komisija pradėtų plataus masto konsultaciją dėl ypač svarbaus klausimo – vartotojų apsaugos užtikrinimo mokėjimo paslaugų sektoriuje ir joje aptartų taip pat ir lėšų sekimo principo klausimą.

5.7.

EESRK taip pat ragina Komisijos tarnybas konsultuotis su ekonominės veiklos vykdytojais, kad sužinotų, kaip jie apskaičiuoja dėl pažeidėjų gaunamo pelno patirtus nuostolius padirbtų prekių atvejais (10).

6.1.

Kai kuriose valstybėse narėse intelektinės nuosavybės klausimas nėra svarbus daugiau nei pusei MVĮ (54 %) arba tai joms yra žinoma sritis (46 %), tačiau manoma, kad tai yra brangiai kainuojantis, sudėtingas ir ilgas procesas. Stebina, kad tokia padėtis vyrauja žinių ekonomikoje, kurioje labai svarbūs tapo nematerialūs elementai: žinios, reputacija, dizainas ar ženklas (11).

6.2.

Be to, kaip rodo kai kurie duomenys, MVĮ, kurios į savo vystymosi strategijas įtraukė pramoninės nuosavybės klausimą, pasiekė geresnių ūkinės veiklos rezultatų, palyginti su kitomis įmonėmis. Pavyzdžiui, MVĮ kategorijoje 32 Prancūzijos įmonės Pramoninės nuosavybės instituto 2010 m. inovacijų konkurso laureatės nuo 2006 m. sukūrė 614 darbo vietų, nuo 2006 iki 2009 m. penkis kartus padidino savo apyvartą ir padvigubino savo eksporto apyvartą. Be to, šios įmonės sustiprino savo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą padidindamos jai skirtą biudžetą 65,6 % (12).

6.3.

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad apskritai reikia sudaryti geresnes sąlygas MVĮ pasinaudoti teisminėmis procedūromis (13), ypač ginčų dėl INT pažeidimų atveju. Dėl bylinėjimosi sudėtingumo ir didelių išlaidų novatoriškos MVĮ dažnai atsisako ginti savo INT, įskaitant tas, kurios pagrįstos esminių standartų patentais.

6.4.

Didelės išlaidos yra Europos įmonių investicijas į inovacijas lemiamas veiksnys. Todėl turi būti prieinama įperkama intelektinės nuosavybės apsauga, intelektinės nuosavybės teisių atnaujinimas ir jų apsauga. Bendrasis patentas galėtų tapti priemone paskatinti įmones, įskaitant MVĮ, jaunuosius verslininkus ir naujas verslo įmones saugoti savo išradimus, tačiau patento suteikimo kaina turi būti pagrįsta ir neatgrasanti. Įmonės turi būti tikros, kad galės už pagrįstą kainą kreiptis į teismą, įskaitant Bendrą patentų teismą.

6.5.

Komisijos veiksmų plane teisingai nurodoma, kad MVĮ taip pat turi priimti prekybos ar platinimo strategijas, tačiau daugelis jų tai daro nesėkmingai, kadangi trūksta žinių ir patirties, būtinų veiksmingai apsaugoti ir ginti savo INT.

6.6.

EESRK remia Europos projektą IPporta, pagalbos MVĮ sistemą (14), kuri padeda spręsti INT apsaugos klausimus ir nacionalinės pagalbos koordinavimo klausimus.