8.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 332/20

Pranešėja:

Vladimíra DRBALOVÁ

1.1.

EESRK pritaria bendrai Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančių valstybių trejeto iniciatyvai dėmesį sutelkti į verslumo (1) ir verslios mąstysenos ugdymą Europoje.

1.2.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms grįžti prie vis dar labai aktualios Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020), pagrįstos 2006 m. Oslo darbotvarke.

1.3.

Komitetas rekomenduoja valstybėms narėms parengti savo verslumo ugdymo strategijas arba verslumo koncepciją įtraukti į savo nacionalines mokymosi visą gyvenimą strategijas.

1.4.

EESRK ragina palaipsniui ugdyti bendrąsias kompetencijas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (2006 m.) (2), siekiant padėti pagerinti gebėjimą prisitaikyti, galimybes įsidarbinti, socialinę aprėptį ir judumą.

1.5.

Kokybiškos stažuočių, praktikos, pameistrystės, dualistinės ar kitokių darbo vietoje įgyvendinamų sistemų, startuolių ir verslo inkubatorių programos, savanoriška ir sportinė veikla gali palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką ar savarankišką darbą.

1.6.

Procedūras, pagal kurias pripažįstamos ne švietimo įstaigoje įgytos žinios, turi būti patobulintos, o besimokantys asmenys, ugdytojai ir darbdaviai būtinai turi dalyvauti rengiant pripažinimo tvarką ir turi būti jos motyvuoti (3).

1.7.

Tačiau verslumo ugdymas turi būti svarstomas atsižvelgiant į bendrą socialinę, o ne tik verslo, aplinką. Verslumo įgūdžiai turėtų būti ugdomi visais švietimo ir mokymo lygiais, atitinkamai pradedant nuo ankstyvojo amžiaus ir visose mokymo programose taip, kad būtų užtikrintas nuolatinis jų vystymas.

1.8.

EESRK pritaria valstybėms narėms skirtam Europos Komisijos pasiūlymui sukurti orientacinę verslumo kompetencijų sistemą, atsižvelgiant į Bendrųjų kompetencijų metmenis. Tai padėtų užtikrinti koordinuotą požiūrį įvairiuose švietimo lygmenyse ir tai, kad būtų atsižvelgta į neformalųjį mokymąsi ir savišvietą.

1.9.

EESRK ragina valstybes nares parengti programą mokytojams, dėstytojams ir švietimo bei mokymo įstaigų vadovams, skirtą ugdyti verslumo įgūdžius ir verslią mąstyseną. Tuo tarpu švietimo įstaigos, kurios bendradarbiautų su platesne bendruomene, turėtų užtikrinti verslią mąstyseną skatinančią mokymosi aplinką.

1.10.

EESRK norėtų pabrėžti, kaip svarbu įvairiems suinteresuotiesiems subjektams – valstybių administravimo institucijoms, mokykloms, įmonėms, įdarbinimo tarnyboms ir šeimoms – užmegzti tarpusavio partnerystės ryšius, ypač pabrėžiant socialinių partnerių vaidmenį ugdant į realybę orientuotas profesines ir universaliąsias kompetencijas.

1.11.

Komitetas ragina valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis programomis ir priemonėmis, skirtomis paremti verslumą švietimo ir mokymo, kūrybiškumo, inovacijų ir judumo srityse. EESRK ragina Komisiją paremti valstybes nares ir suteikti tinkamą pagalbą įgyvendinant programą „Erasmus +“, užtikrinant, kad visos šios programos sklandžiai veiktų.

2.1.

Vienas iš 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos prioritetinių išvadų, kaip nurodyta I priede Strateginė Sąjungos kintančiame pasaulyje darbotvarkė  (4), padėti ugdyti įgūdžius ir išnaudoti visų talentus ir gyvenimo įgūdžius, skatinant moderniai ekonomikai ir mokymuisi visą gyvenimą tinkančius įgūdžius.

2.2.

Siekiant prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ peržiūros, pirmininkaujanti Italija (5) pradėjo politines diskusijas dėl švietimo ir mokymo vaidmens ateityje nacionalinėse ir ES ekonomikos augimo darbotvarkėse. Pirmininkaujanti Latvija taip pat toliau skatins skaitmenines galimybes ir verslumo ugdymą, visų pirma regionų lygmeniu (6).

2.3.

Jaunimo, švietimo, kultūros ir sporto taryba savo 2014 m. gruodžio 12 d. išvadose (7) pabrėžė, kad verslumas ir švietimas yra Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ prioritetai. Verslios mąstysenos ugdymas piliečiams gali suteikti didelės naudos profesinėje karjeroje ir gyvenime.

3.

3.1.

Dėmesys verslumo ugdymui reiškia grįžimą prie Oslo darbotvarkės „Verslumo ugdymas Europoje“  (8), aktyviau propaguojant verslią mąstyseną visuomenėje, ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020)  (9).

3.2.

Kūrybiškumas ir inovacijos yra itin svarbūs įmonių vystymuisi ir užtikrinant Europos gebėjimą konkuruoti tarptautiniu mastu. Investicijos į švietimą ir mokymą gebėjimams ugdyti yra labai svarbios, jei ketiname paskatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Pirmas uždavinys – skatinti, kad visi piliečiai įgytų universaliųjų kompetencijų, pavyzdžiui, skaitmeninę kompetenciją, „mokėjimą mokytis“, iniciatyvumą bei verslumą ir kultūrinį sąmoningumą (10).

3.3.

DRO konferencija „Parama startuoliams, kad augtų ekonomika ir būtų kuriamos darbo vietos“ (11), taip pat aiškiai parodė, kad verslumo ugdymo klausimas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į platesnę socialinę aplinką. Tačiau, nepaisant to, verslo aplinka turėtų būti orientuota į palankesnes sąlygas startuoliams pradėti veiklą, mažinti biurokratiją ir sudaryti įdarbinimo galimybes. Paskatos, skirtos prieš veiklos pradžią, pradėjus veiklą ir plėtros etapais, gali būti veiksmingai susietos su daugeliu kitų aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) sričių, svarstant jas taip pat platesniame verslo paramos ir įmonių plėtojimo kontekste.

3.4.

Iniciatyvos Small Business Act  (12) persvarstymas suteikia išskirtinę galimybę sustiprinti MVĮ ir verslumui ugdyti skirtų priemonių sąsajas naudojantis visomis turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, COSME. Skatinti įgūdžių tobulinimą MVĮ ir įvairių formų inovacijas yra vienas iš 10 principų siekiant sudaryti vienodas sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms visoje ES.

4.1.

Verslumo ugdymo aspektų įtraukimu į švietimo ir mokymo sritį turėtų būti siekiama visiems besimokantiems asmenims, nepaisant jų lyties, socialinių ir ekonominių aplinkybių ar specialiųjų poreikių, suteikti galimybę ugdyti įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus verslui.

4.2.

Be tokių pagrindinių įgūdžių kaip skaitymas, raštingumas ir aritmetika, reikia palaipsniui įgyti bendrųjų kompetencijų, kaip apibrėžta 2006 m. EP ir Tarybos rekomendacijoje, įskaitant iniciatyvumo ir verslumo jausmą bei sugebėjimą idėjas paversti veiksmais. Verslumas neatsiejamas nuo kūrybiškumo, novatoriškumo ir pasirengimo rizikuoti bei gebėjimo planuoti ir valdyti projektus siekiant iškeltų tikslų.

4.3.

Bendravimas užsienio kalbomis itin svarbus siekiant užtikrinti, kad Europos piliečiai galėtų judėti, dirbti ir mokytis visoje Europoje, ir tampa vis svarbesnis jaunimui (13).

4.4.

Skaitmeninis verslumas labai svarbus bendros skaitmeninės rinkos eroje kuriant naujas darbo vietas, inovatyvias idėjas ir klasterius, kad spartėtų inovacijų diegimas. ES turi parengti politikos programą, kuria bus skatinami IRT įgūdžiai, o valstybės narės – raginamos sužinoti vienos iš kitų, kaip galėtų padidinti IRT specialybę įgijusių absolventų skaičių ir pagerinti jų išsilavinimo kokybę pagal įmonių poreikius.

4.5.

Privalome išnaudoti milžinišką moterų potencialą ir išnagrinėti jų išskirtinį požiūrį į lyderystę ir vadovavimą verslui. Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų įgyvendinti programas, kuriose dėmesys sutelkiamas į verslo ir verslumo įgūdžių ugdymą, verslo ir moterų dalyvavimą pasaulinėse tiekimo grandinėse (14).

5.1.

Verslumo įgūdžiai yra svarbūs gyvenimui apskritai ir padės žmonėms labiau kontroliuoti savo ateitį. Verslumo įgūdžiai turėtų būti ugdomi visais švietimo ir mokymo lygmenimis, pradedant atitinkamai nuo ankstyvojo amžiaus, ir visose mokymo programose taip, kad būtų užtikrintas nuolatinis jų vystymas.

5.2.

Visi mokiniai turėtų turėti galimybę dalyvauti darbo patirties įgijimo programose, siekiant padėti šiuos įgūdžius ugdyti, ir priemonės, parengtos pažangai įvertinti ir įgytiems verslumo gebėjimams pademonstruoti, turėtų būti skiriamos būsimos darbo patirties kokybei gerinti. Geras pavyzdys yra Suomijos darbo programa „Yrittäjyyskasvatus“ (15), kurioje numatytas verslo mokymas įvairiais švietimo lygmenimis.

5.3.

Verslumo ugdymas yra apibrėžiamas kaip „formalizuoto mokymo rinkinys, informuojantis, mokantis ir ugdantis visus, kas nori dalyvauti socialiniame ir ekonominiame vystymesi įgyvendinant projektą, skirtą propaguoti informuotumą verslumo, verslo steigimo ir mažųjų įmonių plėtros klausimais“ (16).

5.3.1.

Europa šiandien visas viltis deda į dualinių sistemų ir panašių mokymosi darbo vietoje formų propagavimą ir vystymą. Valstybės narės, kurios taiko tokias sistemas laikui bėgant pasiekia gerų rezultatų, o jų jaunimo nedarbo lygis yra mažesnis už ES vidurkį.

5.3.2.

Stažuotės yra svarbi priemonė nedarbo ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemai spręsti ar perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką užtikrinti. Reikėtų aktyviau remti stažuočių įtraukimą į mokymo programas (17).

5.3.3.

Stažuotės, kurios yra skirtos darbuotojų verslumui skatinti, ir darbuotojų inicijuotas ir (arba) socialinis verslumas gali būti sėkmingi darbuotojų dalyvavimo sistemų pavyzdžiai, skirti organizacijų, kuriose jie dirba, ekonominiams ir socialiniams tikslams siekti.

5.3.4.

Savanoriška veikla gali padėti įgyti svarbios patirties įgūdžiams ugdyti. Jaunimo organizacijos yra pagrindinės neformaliojo švietimo paslaugų teikėjos. Per savo švietimo programas jos padeda ugdyti nemažai universaliųjų kompetencijų, pavyzdžiui, darbo grupėje, kompetencijos tarpasmeninių santykių srityje, iniciatyvumo ir rizikavimo. Jaunimas gali pasimokyti iš savo klaidų saugioje aplinkoje (priešingai nei realus verslo pasaulis).

5.4.

2012 m. Europos Komisija paskelbė ataskaitą „Verslumo ugdymas Europos mokyklose“ (18), kurioje dėmesys skiriamas nacionalinėms strategijoms, mokymo programoms ir mokymosi rezultatams. Verslumo ugdymas šiuo metu propaguojamas daugelyje Europos šalių ir laikomasi skirtingų požiūrių: 1) konkrečios strategijos/veiksmų planai, skirti tik verslumo ugdymui, 2) platesnio masto švietimo ar ekonomikos strategijos, kuriose numatyti ir verslumo ugdymo tikslai, 3) individualios ar kompleksinės iniciatyvos, susijusios su verslumo ugdymu.

5.5.

Ne visi žmonės gimsta būti verslininkais. Verslumo dvasia atveria jiems daugiau pasirinkimo galimybių sėkmingai profesinei ir gyvenimo karjerai. Tačiau tie, kurie yra gabūs verslui ir turi drąsos verslumą paversti veiksmais, turėtų būti skatinami.

5.5.1.

Verslo inkubatoriai yra inovacijų ir verslumo veiklos centrai. Jų yra daug universitetuose, jie užtikrina saugią aplinką, kurioje studentai gali gauti profesinių rekomendacijų dėl verslo idėjų įgyvendinimo ir rizikuoti nepatirdami neigiamo poveikio ir nesėkmių. Verslo mokyklų, kuriuose yra inkubatorių, studentų kelias į startuolius arba savo verslą gali būti tiesesnis.

5.5.2.

Verslumo įgūdžių galima įgyti ir dalyvaujant gebėjimų ugdymo programose, kurios rengiamos ne bendrojo lavinimo sistemose. Šios programos gali apimti konsultavimo ir kuravimo veiklą, kurią vykdo patyrę ugdytojai, verslininkai ir verslo ekspertai. Jos ne tik padeda potencialiems verslininkams įgyti vertingos praktinės verslo patirties, tačiau suteikia ir galimybę sukurti kontaktų su veikiančiomis įmonėmis ir verslininkais tinklą.

5.5.3.

Iš visoje Europoje veikiančių prekybos ir pramonės rūmų ugdomų verslumo įgūdžių aiškėja mokymo ir praktikos formų įvairovė, kai žmonėms padedama identifikuoti verslo įmones, steigti įmones, nustatyti ir rasti reikalingų išteklių bei imtis rizikos, susijusios su įmonėmis: Entrepreneurial Skills Pass (Austrija) (19), Startup@Campus (Belgija) (20), Incuba’ school (Prancūzija), Long night of Start-ups (Vokietija) (21), New Entrepreneurs Day (Ispanija) ir Bright and Young (Belgija) (22).

5.6.

Suinteresuotieji subjektai ir pilietinės visuomenės organizacijos gali svariai prisidėti prie iniciatyvų, skirtų verslumui ugdyti ir versliai mąstysenai skatinti, įgyvendinimo. Vienas iš pavyzdžių yra Suomijos fondas Startup Sauna  (23), įkurtas Suomijos verslininkų, bendradarbiaujant su keletu viešojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų.

6.1.

Tebesitęsiantys sunkumai, susiję su įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimu ir skaidrumu, trukdo kurti tinkamą įvairių įgūdžių ir kvalifikacijų derinį bei judumą, kuris reikalingas siekiant geresnio darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimo, kad padidėtų konkurencingumas ir gerovė.

6.2.

Nemažai priemonių buvo sukurta Europos lygmeniu, siekiant sklandesnio bendradarbiavimo pasinaudojant gebėjimų ir kompetencijų, įgytų profesinio mokymo ir rengimo bei aukštojo mokslo sistemose visoje ES, skaidrumu ir pripažinimu (24).

6.3.

Be šių priemonių, yra nemažai iniciatyvų, kuriomis siekiama pašalinti įgūdžių neatitikties problemą, pavyzdžiui, Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO) ir įgūdžių panorama. Mobilumui skatinti turime Europasą, įskaitant Europaso gyvenimo aprašymą ir Europos įgūdžių pasą, ir neseniai persvarstytą Direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (25).

6.4.

Didesnio Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS ir ECVET) ir daugiakalbio Europos įgūdžių, kvalifikacijų ir profesijų klasifikatoriaus (ESCO) suderinamumo užtikrinimas padėtų užtikrinti kvalifikacijų pripažinimą, neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimą ir visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą. Šis procesas turi išlikti visapusiškas ir turėtų būti neatsiejamas nuo įvairių priemonių, susijusių su jų veiksmingumo užtikrinimu, vertinimo.

6.5.

Komunikate dėl švietimo persvarstymo (26) taip pat nurodoma būtinybė pripažinti, įvertinti ir patvirtinti įgūdžius, įgytus darbuotojų ne švietimo įstaigoje, ir parengti potencialiems darbdaviams skirtą gebėjimų aprašą. Įgytų ne klasėje įgūdžių pripažinimas yra svarbus, kai svarstoma asmens kandidatūra tam tikram darbui; tačiau prievolė įvertinti ir patvirtinti tokius įgūdžius neturėtų būti uždėta tik darbdaviams.

6.6.

Be to, politika ir sistemos, remiančios kvalifikacijų perkeliamumą, paprastai būna susijusios su galiojančiais ES teisės aktais, o keletas jų yra nacionalinės iniciatyvos dėl ankstesnio mokymosi pripažinimo valstybių narių lygmeniu. Sisteminga tokių nacionalinių iniciatyvų peržiūra ir stebėsena turėtų būti siekiama nustatyti geriausią patirtį ir skatinti tarpusavio mokymąsi bei bendrus principus (27).

6.7.

EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlymui parengti verslumui skirtą kompetencijų orientacinę sistemą pagal Europos bendrųjų kompetencijų metmenis, suskirstant kompetencijas į sudedamąsias dalis, paremtas Europos kvalifikacijų sandaros mokymosi rezultatų aprašais ir lygiais. Tai padės užtikrinti koordinuotą požiūrį tarp skirtingų švietimo lygmenų ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos rezultatų pripažinimo proceso.

1.

„Verslumas 360“  (28), kuria siekiama stiprinti verslumą mokyklose, techninio ir profesinio mokymo įstaigose ir užtikrinama visiems prieinama savivertinimo priemonė, kuria būtų remiamos įstaigos ir individualūs mokytojai, padedant jiems rengti savo strategijas ir praktiką, skirtą verslumui skatinti;

2.

HEInnovate internetinė priemonė, kuri padeda aukštojo mokslo įstaigoms ugdyti verslesnę ir inovatyvesnę mąstyseną, atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą (29).

7.1.

Mokytojai ir ugdytojai atlieka lemiamą vaidmenį palengvinant mokymąsi ir skleidžiant idėjas. Naujų edukacinių procesų ir mokymosi technologijų diegimas klasėse nėra paprasta užduotis – tam prireiks kvalifikuotų mokytojų, kurie būtų pokyčių proceso priešakyje (30). Jie turi skatinti alternatyvius ir neformaliojo mokymosi metodus ir taikyti individualų požiūrį.

7.1.1.

Mokytojų ir kuratorių kokybė yra esminis veiksnys užtikrinant sėkmingas ir veiksmingas verslumo mokymo programas. Todėl potencialūs verslininkai, kurie tik pradeda savo verslo veiklą, ypač vertina patyrusių pedagogų, vyresnio amžiaus verslininkų, kurie, pavyzdžiui, gali pasidalyti savo patirtimi, praktinę patirtį ir žinias (31).

7.1.2.

Vienas iš veiksmingų verslumo mokymo programų pavyzdžių yra Airijos nacionalinio verslumo mokymo fondo programa (32); pagal šią programą yra rengiami intensyvūs mokytojų mokymo kursai, kad vidurinių mokyklų mokytojai ir su jaunimu dirbantys asmenys įgytų reikiamų žinių ir išteklių sėkmingam jaunimo verslumo mokymui. Sėkmingai šią programą baigę dalyviai įgijo sertifikuoto verslumo dėstytojo (SVD) kvalifikaciją.

7.1.3.

Dar vienas pavyzdys – Nyderlandų veiksmų programa verslumo ir švietimo srityje (33), skirta stiprinti studentų verslumo dvasią ir požiūrį įtraukiant verslumo įgūdžius ir žinias į Nyderlandų švietimo sistemą. Programą sudaro įvairios paprogramės, kurių tikslas – sudaryti sąlygas įvairiai veiklai plėtoti, siekiant ugdyti studentų verslumo įgūdžius visais jų mokymosi etapais, taip pat rengti mokymo kursus, kurie palengvintų mokytojams skirtą verslumo mokymą.

7.2.

Mokytojai, dėstytojai ir švietimo įstaigų vadovai turėtų siekti ugdyti savo pačių kūrybiškumą ir inovatyvius požiūrius, o mokyklos turėtų sukurti tokią mokymosi aplinką, kuri skatintų verslumo mąstyseną ir būtų prieinama platesnei bendruomenei.

7.3.

2013 m. birželio mėn. Komisija paskelbė Vadovą pedagogams  (34), kuriame nustatyti pagrindiniai principai verslumo mokytojams, įvertinami kokybiniai mokymosi rezultatai, tarpdisciplininis mokymasis, būsimų ir dirbančių mokytojų mokymas, kuravimas, verslumo pedagogikos inovacijos ir pateikiama praktinių pavyzdžių.

7.3.1.

Verslumo mokytojų mokymo įstaigos turėtų parengti aiškią edukacinę koncepciją, kad mokytojai sugebėtų mokyti darbo rinkai. Švietimas, padedantis ugdyti verslią mąstyseną, kaip tarpdisciplininis ir horizontalusis požiūris turi būti taikomas studijų programos metu.

7.3.2.

Verslumo mokytojų rengimo programos turėtų skatinti dėstytojus įgyti verslumo žinių, gebėjimų ir požiūrių.

7.3.3.

Parama turėtų būti teikiama kuriant nemokamas ir atviras skaitmenines ir internetines priemones, kurios padėtų lengviau įgyti verslumo įgūdžių ir išnagrinėti galimybes bendradarbiauti su atvirojo kodo bendruomene siekiant propaguoti nemokamas verslui skirtas priemones ir mokyti, kaip šiomis priemonėmis naudotis.

7.3.4.

Pedagogų judumas visoje Europoje, ypač aukštojo mokslo srityje, įgyvendinant ES mokymosi visą gyvenimą programą ir (arba) kitas specialiai šiam tikslui skirtas priemones, yra svarbus. Didesnis judumas ir keitimasis patirtimi yra būtinas Europoje, ir ne tik tarp universitetų, bet ir tam tikrais atvejais tarp akademinio ir verslo pasaulio. Reikia rengti programas, kurios leistų mokytojams praleisti tam tikrą laiką kitose institucijose ir (arba) privačiame sektoriuje, kad galėtų visapusiškai dalyvauti, mokytis ir tobulėti.

8.1.

Turėtų būti konsultuojamasi su įmonėmis rengiant verslumo ugdymo veiklą. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad absolventai įgytų įgūdžių, kurių jiems reikia sėkmingai veiklai. Verslo įmonės turėtų būti raginamos aktyviau dalyvauti rengiant vadovus ir darbuotojus verslumo, bendradarbiavimo ir dalyvavimo savo organizacijų valdyme srityse. Įmonės taip pat turėtų mokyti savo darbuotojus būtinų įgūdžių ir suteikti naujų žinių, mokyti priimti sprendimus ir sudaryti tokias darbo sąlygas, kurios leistų darbuotojams pasinaudoti mokymo programomis. Be to, jos turėtų bendradarbiauti su pedagogais, kad jaunimas galėtų sužinoti apie darbo rinką ir susirasti sau vietą joje.

8.2.

Ryšys tarp profesinių sąjungų ir jaunimo mokymo srityje yra ypač svarbus. Profesinės sąjungos gali dalyvauti jaunimo mokyme darbo aplinkoje, bet ne mokyklose ar mokymo centruose. Labiausiai patyrę ir profesionalūs darbuotojai gali dirbti su jaunais darbuotojais, stažuotojais ir savanoriais kaip kuratoriai ar mokytojai arba tapti mokytojais specialiose pameistrystės mokyklose. Šie ryšiai su įmonėmis yra svarbūs jaunų žmonių mokymui apie darbo rinkos procesą ir darbo santykius. Mokytojų profesinės sąjungos yra labai svarbios rengiant veiksmingą mokymo ir rengimo politiką, tačiau ryšiai su įmonėmis yra gyvybiškai svarbūs.

8.3.

Svarbiausia, ypač socialinės partnerystės kontekste, kad darbdaviai ir darbuotojų organizacijos būtų įtraukti į nacionalinių mokymosi visą gyvenimą strategijų ir „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų planų rengimą. EESRK remia Jaunimo užimtumo veiksmų planą (35), kurį parengė Europos socialiniai partneriai.

8.4.

Labai svarbu užtikrinti, kad dalyvautų pilietinės visuomenės organizacijos. Tai leistų įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms (moterų, jaunimo, šeimų, neįgaliųjų, migrantų, mažumų ir kitų grupių) daugiau dėmesio skirti tam tikrų piliečių grupių reikmėms ir prioritetams švietimo sistemoje ir darbo rinkoje.

8.5.

Šeimos ir toliau atlieka svarbų vaidmenį, kaip jau buvo minėta Komiteto nuomonėje (36).

9.1.

Komisijos naujos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus +“  (37) 2014–2020 m. tikslas – gerinti įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, modernizuoti švietimo, mokymo ir darbo su jaunimu sistemas. Šios septynerių metų programos biudžetas sudaro 14,7 mlrd. eurų, t. y. 40 % daugiau nei dabartinės išlaidos, ir rodo ES įsipareigojimą investuoti į šias sritis. Programa „Erasmus+“ atvers daugiau nei keturiems milijonams europiečių galimybes mokytis, įgyti darbo patirties ir savanoriauti užsienyje. Tai svarbus žingsnis visapusiškai panaudoti „Erasmus+“ potencialą verslumo ugdymui remti, pavyzdžiui, skatinant švietimo ir įmonių bendradarbiavimą įtraukti į aukštojo mokslo žinių sąjungas ir profesinio rengimo ir mokymo sektorių įgūdžių sąjungas.

9.2.

Yra ir kitų programų ir priemonių, remiančių verslumo ugdymą ES: ESF  (38) , ESCO – Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijų ir profesijų sistema  (39) , COSME  (40) , HORIZONTAS 2020  (41) , Jaunimo užimtumo iniciatyva  (42) ir Kūrybiška Europa  (43).