14.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 133/31

Pranešėjas:

Ionuţ SIBIAN

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad Komisija itin daug dėmesio skyrė pagrindiniams stojimo proceso principams ir pabrėžė, kad plėtros šalys pirmenybę turi teikti reformoms teisinės valstybės srityje, pagrindinėms teisėms, demokratinių institucijų veikimui (įskaitant rinkimų sistemos ir viešojo administravimo reformą), ekonominei plėtrai ir konkurencingumo didinimui. Stebint pažangą ypač daug dėmesio reikėtų skirti pilietinės visuomenės įspėjimams dėl politinių veiksmų ir pokyčių, kurie turi neigiamo poveikio teisinei valstybei ir demokratijos standartams.

1.2.

EESRK primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad dalyvaujamosios demokratijos kokybė ir toliau būtų vienas iš pagrindinių vertintinų politinių kriterijų. Siekiant užtikrinti nuolatinį darbą kuriant veiksmingas ir visapusiškai veikiančias institucijas, šiame procese prasmingai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO), reikėtų toliau imtis ryžtingų veiksmų. Tai padės kovoti su pavojumi, kad valstybę užvaldys politiniai interesai, didinti informuotumą apie visų dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų atskaitomybę ir užtikrinti, kad visi reformų ir derybų procesai būtų atviri ir skaidrūs.

1.3.

Ataskaitų teikimo procese naudojamos suderintos vertinimo skalės ir dėmesys tiek dabartinei kiekvienos šalies padėčiai, tiek padarytai pažangai padeda didinti skaidrumą, suteikia galimybę tikslingai sutelkti dėmesį į prioritetines sritis ir turėtų būti naudingi didinant informuotumą apie stojimo procesą. Šiomis priemonėmis taip pat sudaromos sąlygos aktyviau bendradarbiauti su kiekviena šalimi, atsižvelgiant į įvairesnius klausimus, kuriems taikoma tikrinimo procedūra. Reikėtų įvertinti susijusią riziką, kad gali atsitikti taip, jog dėmesys bus nukreipiamas nuo konkrečių problemų, su kuriomis susiduria šalys, ir tokią riziką mažinti. Šioje srityje labai svarbūs nuolatinių ES institucijų ir plėtros šalių ryšių palaikymo kanalų ir jų tarpusavio konsultacijų mechanizmų suderinamumas, dėsningumas ir aprėptis.

1.4.

EESRK palankiai vertina aiškią Komisijos nuostatą, kad pilietinė visuomenė, kuriai suteikta galių, yra esminė bet kokios demokratinės sistemos dalis, ir patvirtina, kad politiškai rems daug palankesnės pilietinei visuomenei aplinkos kūrimo procesą, įskaitant prasmingas konsultacijas su pilietine visuomene formuojant politiką. Tai – pagrindinė tinkamo politinių kriterijų įgyvendinimo sąlyga, kuri taip pat galėtų būti lyginamasis stojimo derybų standartas.

1.5.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą, kad Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas turėtų aktyviau bendrauti ir išaiškinti Europos Sąjungos piliečiams plėtros politikos teikiamą naudą ir su ja susijusius uždavinius, o socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos šiame procese turėtų veikti kaip aktyvios partnerės ir žinių skleidėjos.

1.6.

EESRK dar kartą pabrėžia būtinybę didinti viso stojimo proceso skaidrumą ir atvirumą (1). Komisija turėtų parodyti pavyzdį sudarydama palankesnes sąlygas susipažinti su derybų dokumentais, pavyzdžiui, misijų ataskaitomis, ekspertų nuomonėmis nacionalinės teisės aktų klausimais, Techninės pagalbos ir informacijos mainų programos (angl. TAIEX) ataskaitomis, ir viešai skelbdama šiame regione įgyvendinamų ES lėšomis finansuojamų projektų laimėjimus ir rezultatus. Taip bus didinamas informuotumas apie ES pagalbos poveikį, o veiksmai bus grindžiami šiame regione jau įgyta patirtimi.

1.7.

Komisija turėtų numatyti gerokai didinti finansinę paramą, be kita ko, teikiamą įgyvendinant Pilietinės visuomenės kaimynystės programos, kuria siekiama stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus (įskaitant politinės kompetencijos ugdymą ir paramą stebėsenos pajėgumams didinti) ir skatinti žiniasklaidos profesionalumą ir nepriklausomumą, projektus. Reikėtų toliau remti regioninį bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą, pasinaudojant šiame regione jau sukauptais gerosios patirties pavyzdžiais, įskaitant priemones, kurių paskirtis – sudaryti palankesnes sąlygas nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir socialinių partnerių (įskaitant verslo organizacijas) bendradarbiavimui ir bendram jų darbui, bendru pagrindu laikant pilietinį dialogą ir mokymosi perspektyvą.

1.8.

Socialinių partnerių gebėjimų aktyviai dalyvauti socialiniame dialoge stiprinimas turėtų tapti ES pagalbos programų prioritetu. Reikia padėti jiems paprasčiau pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir stiprinti jų gebėjimus veiksmingai dalyvauti sprendžiant visus ekonominius, socialinius ir teisinius klausimus, taip pat dalyvauti stojimo į ES derybose. Reikėtų stiprinti socialinių partnerių organizacines struktūras, vidaus komunikaciją ir gebėjimus tenkinti savo narių poreikius.

1.9.

EESRK ragina stiprinti pilietinės visuomenės jungtinių konsultacinių komitetų (JKK) atliekamą vaidmenį. JKK turėtų stengtis užpildyti „tuščias nišas“, kurių per derybų procesą neužpildo kiti organai, ir sutelkti dėmesį į keletą pasirinktų sričių. Šiuo požiūriu EESRK prašo užtikrinti, kad JKK, Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas geriau keistųsi informacija.

1.10.

EESRK prašo šio regiono šalių Vyriausybių vienodai remti socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas ir juos aktyviai įtraukti į savo nacionalines strategijas, stojimo į ES politiką ir derybų struktūras, taip pat į ES lėšomis finansuojamų projektų programų rengimo ir įgyvendinimo procesus. Siekiant nustatyti prisitaikymo riziką, rengiant nacionalines derybų pozicijas ir derinant teisės aktus reikėtų atlikti reguliavimo poveikio vertinimus (RPV). Labai svarbu, kad dalyvautų nevalstybiniai subjektai, įskaitant verslo bendruomenę, profesines sąjungas ir atitinkamų socialinių grupių atstovus.

1.11.

Visos šio regiono šalys turėtų įsteigti nacionalines Europos integracijos tarybas, kuriose, siekdami didinti ES integracijos proceso skaidrumą ir apie jį plačiau informuoti visuomenę, nuolat rinktųsi aukšto lygio politinių institucijų ir pagrindinių pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

1.12.

Tam tikrose šalyse nustatytų teigiamų pokyčių, susijusių su Vyriausybės ir PVO dialogo ir bendradarbiavimo sistemomis ir mechanizmais, nepakanka. Nacionalinės Vyriausybės turėtų pripažinti, kad pirmenybę reikia teikti veiksmingam teisės aktų nuostatų įgyvendinimui, skaidrumui ir konsultavimosi procesų nuoseklumui, taip pat reikėtų atitinkamai stebėti daromą pažangą.

1.13.

EESRK ragina politines institucijas, nustatant su pagrindiniais klausimais, pavyzdžiui, aukšto lygio korupcijos bylų nagrinėjimu, susijusias reformas ir įgyvendinant tokių sričių teisės aktus, glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, atidžiau prižiūrėti, kaip taikomos viešųjų pirkimų procedūros, ir tobulinti teisinę politinių partijų finansavimo sistemą. Be to, EESRK ragina šio regiono šalis tobulinti laisvės susipažinti su informacija reglamentavimo taisykles ir praktinį jų taikymą, patvirtinti ir įgyvendinti informavimo apie pažeidimą srities įstatymus ir užtikrinti veiksmingesnį praktinį informatorių apsaugos sistemos veikimą. Reikėtų didinti visuomenės informuotumą apie galimybes pranešti apie korupcijos atvejus, ir PVO šioje srityje galėtų būti patikimos partnerės. Be to, būtų naudinga, šalims pritarus, reglamentuoti trišalį socialinį dialogą siekiant užtikrinti tolesnius veiksmus, susijusius su sudarytais susitarimais.

1.14.

Šio regiono šalių politinės institucijos turėtų skatinti ir remti stiprių ir nepriklausomų reguliavimo institucijų, ypač ombudsmeno institucijų veikimą pagal Albanijos ir Serbijos modelius, taip pat laisvės susipažinti su informacija, privatumo apsaugos, kovos su korupcija, audito ir rinkimų srityse. EESRK pabrėžia, kad ombudsmenas gali svariai prisidėti papildydamas pagrindinių teisių, visų pirma – nepilnamečių apsaugos srityje dirbančių pilietinės visuomenės organizacijų veiklą.

1.15.

Atsižvelgdamas į labai aukštą jaunimo nedarbo lygį Vakarų Balkanuose, EESRK rekomenduoja išplėsti ES Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritį ir ją įgyvendinti šio regiono narystės ES siekiančiose šalyse. Ši Jaunimo garantijų iniciatyvos dalis turėtų būti finansuojama atitinkamų ES fondų lėšomis. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, įskaitant prekybos ir pramonės rūmus bei kitas verslo asociacijas, turėtų būti nustatyta dualinio mokymo sistema.

1.16.

Nors ES siekia, kad skirstant ES lėšas Vyriausybės atliktų svarbesnį vaidmenį, finansavimas pilietinei visuomenei neturėtų būti daugiausia skiriamas per Vyriausybių kanalus, nes tokiu atveju gali kilti interesų konfliktų. ES turėtų remti labiau nepriklausomų finansavimo sistemų kūrimo procesą. Nepriklausomų pilietinės visuomenės paramos fondų modeliai gali būti tinkamesnė ES lėšų paskirstymo priemonė. Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos privalu atidžiai stebėti, yra, be kita ko, lėšų paskirstymo ir naudojimo skaidrumas, vienodas požiūris ir interesų konfliktų ir (arba) politinio kišimosi skirstant bet kokias viešojo finansavimo lėšas vengimas.

1.17.

PVO nacionalinių pajėgumų ugdymas (kuriant išteklių centrus, teikiant paramą koalicijoms, rengiant kompetencijos ugdymo programas ir kt.), pagalbos aprėpties didinimas (visų pirma teikiant pagalbą ne sostinėse ir užtikrinant, kad ji pasiektų visuomenines organizacijas) ir PVO skatinimas dalyvauti, remiantis EESRK patirtimi, turėtų toliau būti Komisijos ir nacionalinio finansavimo prioritetai.

2.1.

EESRK pripažįsta, kad, užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą Europoje, ES plėtros politika atlieka pagrindinį vaidmenį. 2015 m. plėtros darbotvarkėje pirmą kartą nustatyta šios politikos vidutinės trukmės laikotarpio perspektyva. Nors buvo perduota nedviprasmiška žinia, kad per dabartinės Komisijos kadenciją nė viena plėtros šalis nebus pasirengusi įstoti į ES, labai svarbu, kad Vakarų Balkanų šalys toliau matytų aiškias galimybes ateityje tapti ES narėmis ir kad jų daroma pažanga bei dedamos pastangos būtų vertinamos ir stebimos, taip pat kad joms būtų padedama šiame procese, remiantis aiškiais lyginamaisiais standartais ir suteikiant aiškią būsimos šių šalių padėties, kurią jos nori ir gali pasiekti, perspektyvą.

2.2.

Pilietinės visuomenės įtraukimas į atskirą šalių ataskaitų politinių kriterijų skyrių ir tam tikru mastu tolesnis pilietinės visuomenės atliekamo vaidmens įtraukimas į derybų skyrius yra palankiai vertintinas žingsnis. Stebint pažangą ir vertinant, ar dabartinė padėtis palanki pilietinei visuomenei, Komisija turėtų atidžiai stebėti, kaip plėtros šalyse integruojamos jos gairės dėl ES paramos pilietinei visuomenei. Šios gairės taip pat turėtų tapti pačių narystės siekiančių šalių atskaitos tašku ir vadovu.

2.3.

EESRK dar kartą patvirtina, kad socialinis dialogas yra labai svarbus Vakarų Balkanų ir ES ekonominei plėtrai. Šalių vertinimuose ir ataskaitose reikėtų sistemingiau ir išsamiau atsižvelgti į konkrečius uždavinius, kuriuos turi spręsti socialiniai partneriai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti žmonių užimtumo ir socialinės apsaugos teisių apsaugojimui.

2.4.

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą ateityje įgyvendinant plėtros šalių parengtas ekonominių reformų programas daugiau dėmesio skirti užimtumo ir socialinėms problemoms. Į šį procesą reikėtų įtraukti ir PVO, o į jų nuomonę ir patirtį atsižvelgti tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis, kad nesusiklostytų tokia padėtis, kai PVO tik informuojamos apie strategijas arba veiksmų planus, dėl kurių jau susitarta. Iš nacionalinės valdžios institucijų turėtų būti reikalaujama užtikrinti veiksmingą PVO dalyvavimą.

2.5.

Pilietinės visuomenės dalyvavimą stojimo procese sudaro šie etapai: 1) tiesioginis dalyvavimas pačiose derybose (t. y. atranka, nacionalinės pozicijos rengimas, pažangos stebėsena), 2) socialinis ir pilietinis dialogas, susijęs su politikos rengimu ir teisės aktų suderinimu su acquis, 3) dalyvavimas rengiant pasirengimo narystei finansavimo programas, 4) nepriklausoma pažangos ir reformų procesų socialinių padarinių stebėsena. Norint atlikti šias funkcijas, reikalinga tinkama finansinė parama nacionalinės Vyriausybės ir pasirengimo narystei ES lėšomis.

2.6.

Informuotumo apie pilietinės visuomenės atliekamą vaidmenį didinimas ir socialinių partnerių įtraukimas į stojimo procesą buvo ir EESRK misija, ir jam kylantis iššūkis. Kai kuriose šalyse Vyriausybės požiūris į pilietinę visuomenę išliko neigiamas, todėl jungtinio konsultacinio komiteto (JKK) rekomendacijos nesulaukė didelio atgarsio. Vis dėlto JKK suteikė galimybių pilietinei visuomenei, ES ir nacionaliniams politikams bei pareigūnams tiesiogiai keistis nuomonėmis, net jeigu tai ir nepadarė didelio poveikio Vyriausybės politikai. Atsižvelgiant į tai, JKK būtų labai naudinga aktyvesnė Komisijos, Tarybos ir EP parama ir glaudesnis bendradarbiavimas su jais, taip užtikrinant, kad vykstant pilietiniam ir socialiniam dialogui šalyse atsirandantys pagrindiniai nuogąstavimai dėl nacionalinių stojimo realijų būtų išklausyti visose atitinkamose politikos formavimo arenose.

2.7.

Kaip nurodė ir Komisija, EESRK pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti regioninį bendradarbiavimą ir skatinti regioninę ekonominę plėtrą bei ryšius, nes tai yra esminės Stabilizacijos ir asociacijos susitarimų ir plėtros proceso dalys. Siekiant šio tikslo, pasirašius susitarimą dėl Prekybos ir pramonės rūmų investicijų forumo (angl. CIF) (2), PVO regioninio bendradarbiavimo srityje padaryta teigiamų pokyčių. Šis forumas grindžiamas sumanymu, pasitelkiant prekybos ir pramonės rūmus ir laikantis Berlyno procese nustatytų prioritetų, įtraukti šio regiono verslo bendruomenę į Vakarų Balkanų ekonomikos klestėjimui svarbių projektų įgyvendinimo procesą.

2.8.

EESRK labai nerimauja dėl asociacijų laisvės, didelių susirinkimų ir saviraiškos laisvės bei žiniasklaidos nepriklausomumo pažeidimų keliose šalyse (3) (Juodkalnijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Turkijoje, bet taip pat ir Serbijoje, kiek tai susiję su teisės aktų dėl susirinkimo laisvės sistema). Šios laisvės – būtina sąlyga tvirtai demokratijai užtikrinti ir gyvybingai pilietinei visuomenei formuoti. Šiuo požiūriu tvirtai remiamas visapusiškas Plėtros GD parengtų 2014–2020 m. pilietinės visuomenės vystymosi plėtros šalyse gairių ir ES paramos žiniasklaidos laisvei ir sąžiningai žiniasklaidai gairių įgyvendinimas. Vis dėlto dar reikia spręsti vieną uždavinį – kaip užtikrinti, kad žiniasklaida pasiektų Europos auditoriją, kuri taip pat turi būti išsamiai informuojama apie plėtros politikos reikšmę ir dinamiką.

2.9.

PVO vaidmuo formuojant politiką ir stebint jos įgyvendinimą, taip pat apskritai užtikrinant demokratijos veikimą, yra labai svarbus. Labai neramu dėl 2015 m. įvykdytų išpuolių prieš PVO (visų pirma stebėjimo ir priežiūros bei nepriklausomas žurnalistų organizacijas, kurios atidžiai stebi svarbius politinius procesus ir praneša apie rinkimų rezultatų klastojimą ir politinę korupciją) teisėtumą ir atskaitomybę, kurie buvo užregistruoti keliose plėtros šalyse. Todėl EESRK pripažįsta, kad per visus procesus būtina skatinti bendravimą ir dialogą, visų pirma užmegzti ryšius tiek su ES, tiek su plėtros šalių piliečiais.

2.10.

Kalbant apie teisinę valstybę ir pagrindines teises, daugiau dėmesio reikia skirti pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių ir mažumų, visų pirma romų, klausimui. Privalu pasiekti aiškių rezultatų šioje srityje, taip pat daryti tolesnę pažangą etninių santykių palaikymo ir mažumų bei mažumų teisių (teisės įgyti išsilavinimą, naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kalbėti mažumų kalbomis, be kita ko, viešojo administravimo įstaigose ir kt.) apsaugos klausimais.

2.11.

EESRK savo 2015 m. gruodžio 10 d. nuomonėje (4) nagrinėjo Komisijos pasiūlymą dėl saugių kilmės šalių sąrašo sudarymo ir tvirtai laikosi joje išdėstytų principų. Šalies įtraukimas į saugių kilmės šalių sąrašą turi remtis patikimu įvertinimu. Atsižvelgiant į pastarojo meto žiniasklaidos pranešimus apie abejotiną priverstinį grąžinimą į krizės ištiktas zonas, šie principai yra svarbūs ir saugių trečiųjų šalių atveju, nepaisant kilmės aspekto.

2.12.

Įgyvendinant plėtros politiką, reikia visapusiškai spręsti klausimą, kaip informuoti ES piliečius apie lemiamą šios politikos reikšmę viso žemyno saugumui ir gerovei, nes tai galėtų padėti išsklaidyti nuogąstavimus dėl tolesnės plėtros, kurių gali atsirasti kartu su kitomis ksenofobijos formomis, ypač ekonomikos ir besitęsiančios pabėgėlių krizės laikais.

2.13.

Siekdamos surinkti įrodymus apie pažangą, daromą įgyvendinant su stojimu į ES susijusias reformas, ES institucijos sukūrė keletą konsultacijų su pilietine visuomene kanalų, įskaitant susirašinėjimą internetu, kasmetines pilietinės visuomenės konsultacijas Briuselyje, šalyse organizuojamus susitikimus, informacinius susitikimus ir viešus renginius per ES pareigūnų vizitus. Komisija taip pat noriai priima pilietinės visuomenės organizacijų parengtas nepriklausomos stebėsenos ataskaitas. Vis dėlto tiesa tai, kad Komisija ryšius daug aktyviau palaikė su NVO negu su profesinėmis sąjungomis ir verslo asociacijomis. Todėl EESRK ragina Komisiją tobulinti savo požiūrį ir imtis tolesnių veiksmų pagal EESRK nuomonėje „Stojimo į Europos Sąjungą skaidrumo ir atvirumo didinimas“ (REX/401) pateiktas rekomendacijas.

2.14.

PVO Vakarų Balkanuose nuolat stengiasi užsitikrinti finansinį tvarumą. PVO vis dar daugiausia priklausomos nuo iš užsienio dotacijų ir valstybės biudžeto gaunamų pajamų, įskaitant iš loterijų gaunamas pajamas, o alternatyviais finansavimo šaltiniais naudojamasi retai. Valstybės parama – tiek finansinė, tiek nefinansinė – pernelyg dažnai paskirstoma taikant neskaidrius mechanizmus, ir jos nepakanka. Taigi PVO, norėdamos užsitikrinti finansinį savarankiškumą ir tvarumą, turi nuolat įvairinti savo finansavimo šaltinius. Pasikliaudamos vienu ar dviem finansiniais ištekliais, PVO tampa pernelyg priklausomos nuo galimybių jais naudotis ir negali užsitikrinti pakankamo finansinio saugumo ir savarankiškumo.

2.15.

Kad būtų pripažinta ekonominė PVO vertė plėtros šalyse, reikia prasmingai rinkti duomenis ir, dar svarbiau, – imtis veiksmų siekiant skatinti jas atlikti savo vaidmenį ir didinti informuotumą apie jį. Vis dar nėra daug oficialių duomenų ir statistikos apie PVO dirbančius ir savanorišką veiklą tokiose organizacijose vykdančius asmenis Vakarų Balkanuose. Pagal darbo teisės nuostatas PVO ir toliau laikomos lygiavertėmis kitiems darbdaviams; vis dėlto jos nepakankamai įtraukiamos į tas valstybės užimtumo politikos sritis, kuriose kuriamos paskatos galimiems darbdaviams. Toks diskriminacinis PVO vertinimas atsiranda todėl, kad valstybė nepakankamai pripažįsta, jog pilietinė visuomenė yra vienas iš darbo vietas kuriančių sektorių. Nustatydamos statistikos srities prioritetus, tiek nacionalinės valdžios institucijos, tiek Komisija turėtų atidžiai apsvarstyti pastarojo meto PVO pastangas kiekvienoje šalyje rinkti duomenis ir vertinti konkrečias kliūtis (5).