15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/1

1.

pažymi, kad Europos Komisijos baltoji knyga dėl Europos ateities „Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai“ yra svarus indėlis į dabartinį debatų raundą dėl tolesnės Sąjungos raidos, ir ji turi duoti apčiuopiamų rezultatų iki 2019 m. Europos rinkimų ir po jų;

2.

palankiai vertina Romos deklaraciją, kurią pasirašiusieji pareiškė: „Dirbsime kartu tokiu lygmeniu, kuriuo užtikrinsime realius pokyčius, – ar tai būtų Europos Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, laikydamiesi tiek valstybių narių tarpusavio, tiek jų ir ES institucijų pasitikėjimo bei lojalaus bendradarbiavimo idėjos ir vadovaudamiesi subsidiarumo principu“;

3.

yra pasiryžęs besąlygiškai gerbti pagrindines vertybes, susijusias su žmogiškuoju orumu, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, ir siekti ES tikslų, be kita ko, užmojo kurti vis glaudesnę Europos tautų sąjungą, apibrėžtą sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje;

4.

pabrėžia, kad Lisabonos sutartyje numatytas svarbus decentralizuotų vietos valdžios institucijų vaidmuo realiai užtikrinti subsidiarumą ir dalyvavimą ES teisėkūros procese dar nėra įgyvendintas. Tokiu būdu vietos valdžios institucijos ir toliau beveik visada yra laikomos Bendrijos politikos vykdytojomis, o ne tikromis jos plėtojimo dalyvėmis, visų pirma kalbant apie teisėkūrą;

5.

primena, kad ES politikos kryptys ir institucijos neatsirado kaip savaiminis tikslas, jos turi tarnauti piliečiams, jeigu norima pasiekti pagrindinius Europos Sąjungos tikslus ir vertybes; pabrėžia, kad šios institucijos ir politika yra grindžiamos bendru sutarimu, kuris būtinas siekiant skirtingų interesų ir nuomonių pusiausvyros, ir atspindi demokratinių procesų rezultatus; todėl tikisi, kad ieškant maksimalaus bendro sutarimo bus vadovaujamasi ne ribotais kompromisais, o solidarumu, kuris yra pamatinis vieningos Europos principas, grindžiamais politiniais sprendimais, kurie taip pat padės įveikti dabartinį skepticizmą, taigi ir atkurti piliečių tikėjimą Europos projektu;

6.

būdamas ES vietos ir regionų atstovų politine asamblėja mano, kad svarbu, jog sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių, įtvirtinant pasidalijamąjį suverenumą ES lygmeniu kaip būdą didinti kiekvieno ES piliečio galimybę nulemti savo likimą;

7.

pabrėžia, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ES viduje yra būtina, ir akcentuoja, kad nepaprastai svarbu veiksmingai ir subalansuotai vystyti ekonomiką ir socialinius reikalus mažinant ES regionų nelygybę; šiuo požiūriu sanglaudos politika yra tinkamiausia politikos kryptis, tiesiogiai sudaranti sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms dalyvauti Europos integracijos procese ir ugdyti solidarumą, taip pat rodanti narystės ES naudą vietos ir regionų lygmeniu. Sanglaudos politika yra būtina ES politikos priemonė, kuri sukuria ypatingą Europos pridėtinę vertę, todėl RK griežtai atmeta bet kokį ES ateities scenarijų, pagal kurį būtų ribojama arba visiškai panaikinama sanglaudos politika, ir išreiškia savo nerimą dėl to, kad oficialiame Komisijos dokumente net galėjo būti svarstoma tokia prielaida;

8.

supranta, kad baltojoje knygoje pateikti scenarijai verčia būti budriems ir deramai įvertinti ES kylančius pavojus ir atsiveriančias galimybes, tuo pat metu perspėja, kad jokios acquis dalies negalima laikyti savaime suprantama; pabrėžia, kad debatai dėl ES integracijos tempo ar intensyvumo neturėtų atitraukti dėmesio nuo fakto, kad tikrasis iššūkis – išvengti daugiakryptės Europos; yra įsitikinęs, kad pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į vienybę ir pagarbą įvairovei bei vietos ypatumams, be kurių negalima užtikrinti tvarios ateities visiems ES piliečiams;

9.

pabrėžia, kad vienas iš unikalių Europos Sąjungos aspektų yra daugiapakopio valdymo struktūra, ir apgailestauja, kad šis aspektas neatsispindi baltojoje knygoje; taip pat apgailestauja, kad baltojoje knygoje nenurodomas skirtingų pristatytų scenarijų teritorinis poveikis; atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai apskritai labiau pasitiki miestais ir regionais; todėl mano, kad visi politiniai veiksmai turi būti sutelkti į piliečius ir jų viltis, lūkesčius ir rūpesčius, ir pabrėžia, kad bet kokios diskusijos apie Europos Sąjungos ateitį ir iš jų išplaukiančios reformos turi būti vykdomos iš apačios į viršų pasitelkiant visus valdymo lygmenis; vis dėlto pabrėžia, kad Bendrijos metodas ir darbo dvasia turi būti aukščiau už „tarpvyriausybinį“ visais Sąjungos sprendimų priėmimo etapais;

10.

pritaria baltojoje knygoje ir Romos deklaracijoje nustatytoms pagrindinėms prioritetinėms sritims ir tvirtai tiki, kad Europos Komisija, būdama viršvalstybine ES sutarčių sergėtoja, institucija, kuriai patikėta puoselėti bendruosius Sąjungos interesus, turėtų pateikti išsamius pasiūlymus šiais klausimais; RK yra pasirengęs pateikti politinius atsakymus ir rekomendacijas iš vietos ir regionų perspektyvos;

11.

siekdamas glaudesnės Europos atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos, ragina persvarstyti ir supaprastinti Europos piliečių iniciatyvą; pabrėžia, kad reikia nustatyti teisinę prievolę Europos Komisijai ne tik apsvarstyti galimybę, bet ir pradėti diskusijas, po kurių būtų balsuojama Europos Sąjungos Taryboje ir Europos Parlamente dėl sėkmingų EPI, kurioms surinktas 1 milijonas parašų, ir siūlo išnagrinėti kitas priemones, kuriomis būtų sudaromos geresnės sąlygos dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese (1);

12.

atkreipia dėmesį į keletą aspektų, kurie yra labai svarbūs nustatant patikimą ir plataus užmojo Europos Sąjungos ateities scenarijų žvelgiant iš regionų ir miestų pozicijų:

12.1

aktyvus europinis pilietiškumas, skatinantis su piliečiais vykdomus ir jų tarpusavio mainus ir bendradarbiavimą, siekiant puoselėti Europos tapatybę ir atsakomybės už Europos projektą jausmą;

12.2

partnerystės, daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principų taikymas visose politikos srityse, taip pat visų visuomenės sektorių bendradarbiavimo skatinimas, siekiant demokratiškesnės, veiksmingesnės ir reformuotos ES;

12.3

stipresnis ES ir ekonominės ir pinigų sąjungos socialinis aspektas; tikisi, kad pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinių teisių ramsčio bus galima spręsti problemas, kurių kyla dėl darbuotojų teisių ir darbuotojų judumo kintančioje darbo rinkoje, kartu laikantis subsidiarumo principo; šis pasiūlymas neturėtų būti tik privalomos teisinės galios neturintis teisės aktas, kuris papildytų galiojančių teisės aktų rinkinį, jame pateiktos priemonės turėtų būti tokio pat poveikio, kaip priemonės, taikomos įgyvendinant ekonominę ir pinigų sąjungą. Žmonės turi suprasti, kad ES yra socialiai atsakingesnė ir sugeba spręsti savo problemas;

12.4

visiškai atskaitinga ir skaidri ES, kurioje piliečiai galėtų aiškiai matyti, kas yra politiškai atsakingas ir atskaitingas už Europos Sąjungoje priimtus sprendimus, ir kurioje visi valdymo lygmenys prisiima savo atsakomybės dalį už sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą;

12.5

visapusiška, tinkamai finansuojama, ilgalaikė ir patikima strategija siekiant ekonominės ir socialinės regionų sanglaudos ES, stiprinant jos pamatus ir užtikrinant didėjančią socialinę konvergenciją, kurią įgyvendinant svarbiausias taikomas principas būtų žmonių saugumas, JT darnaus vystymosi tikslus įtraukiant į savo trumpalaikes ir vidutinės trukmės programas ir įgyvendinant veiksmus, atitinkančius Darbotvarkės iki 2030 m. parametrus;

12.6

aktyvesnis regionų dalyvavimas Europos sprendimų priėmimo procese – teisėkūros ir politinių sprendimų priėmimo procese, o taip pat įgyvendinimo ir sklaidos procesuose – yra būtina teigiamos ir tikros Europos integracijos ir Europos piliečių pasitikėjimo didinimo sąlyga. Todėl planuojant atnaujinti Europos politinę ir institucinę sistemą taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę įsteigti Teisėkūros rūmus, kurie atstovautų regionų ir vietos ir regionų valdžios institucijoms;

12.7

socialiai atsakinga ES, kurioje skatinama moterų ir vyrų lygybė, taip pat lygios teisės ir galimybės visiems; ES, kurioje kovojama su nedarbu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir skurdu; ES, kurioje jaunuoliams suteikiamas geresnis švietimas ir mokymas ir kurie gali mokytis ir rasti darbą visame žemyne; ES, kuri saugo mūsų kultūros paveldą ir skatina kultūros įvairovę;

12.8

inovatyvi, skaitmeninė ir versli Europa, kurioje miestai ir regionai veikia kaip katalizatoriai ir sudaro sąlygas kurti naujas darbo vietas, visų pirma jaunimui, ir skatinti tvarų augimą;

12.9

tikrais nuosavais ištekliais paremtas ES biudžetas, atitinkantis jos plataus užmojo tikslus ir stiprinantis privačių ir viešųjų investicijų vaidmenį skatinant augimą ir užtikrinant darbo vietas ES piliečiams;

12.10

stipresnė, teisingesnė ir labiau integruota Europos pinigų sąjunga, turinti reikiamų politikos priemonių, kad būtų užkirstas kelias asimetriniams sukrėtimams ir skatinama socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda, įskaitant fiskalinį pajėgumą, papildantį ES biudžetą;

12.11

visiškai integruota laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, grindžiama pagrindinėmis teisėmis, visiška judėjimo laisve, bendra išorės sienų apsauga ir bendra migracijos ir prieglobsčio politika, grindžiama žmogaus teisėmis, taip pat bendrais įsipareigojimais, ypač siekiant reaguoti į dabartinius imigracijos reiškinius;

12.12

visiško skaidrumo ir demokratinės kontrolės visais valdymo lygmenimis užtikrinimas sudarant sąžiningus ir subalansuotus tarptautinius prekybos susitarimus;

12.13

bendra užsienio, kaimynystės ir gynybos politika, užtikrinanti visuotinį stabilumą ir pasiryžimą skleisti ES vertybes; atvirumas plėtrai, kai įvykdomos stojimo sąlygos, sykiu atsižvelgiant į ES integracinius pajėgumus.

12.14

arti savo piliečių esanti ES, galinti jiems aiškiai ir suprantamai perteikti savo laimėjimus ir ateities iššūkius;

13.

yra įsipareigojęs per artimiausius mėnesius įsitraukti į „iš apačios į viršų“ principu paremtą procesą dalyvaujant piliečiams, ES regionų, miestų, miestelių ir kaimų išrinktiems atstovams, taip pat kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams tam, kad būtų nustatyti jų su ES susiję poreikiai ir lūkesčiai; pabrėžia, kad šio proceso rezultatai kartu su konkrečiomis rekomendacijomis bus pateikti RK nuomonėje „Svarstymai apie Europą: vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo atkuriant pasitikėjimą Europos Sąjunga“;

14.

ragina Europos Parlamentą pakartoti pagrindinių kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) procesą 2019 m. vyksiančiuose Europos rinkimuose ir siūlo savo pagalbą didinant informuotumą apie šį procesą ir jo svarbą šiuo tikslu naudojant savo vietos ir regionų politikų tinklus;

15.

yra pasiryžęs padėti užtikrinti skaidrų ir demokratišką institucinės ir politinės reformos procesą, kuriame pagrindinis dėmesys būtų skiriamas ES piliečiams ir atsižvelgiama į ES, valstybių narių, regionų ir vietos valdymo lygmenis, kad rezultatus būtų galima pristatyti Europos piliečiams per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus;

16.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip arčiausiai piliečių esantis lygmuo ir pagrindinės viešųjų paslaugų teikėjos, turi atlikti svarbesnį vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese, jeigu ES ketina toliau dirbti vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai priklausančiose srityse; todėl ragina nustatyti, kad teisės aktams, darantiems poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms, turi pritarti RK;

17.

primena, kad kai kuriems pakeitimams, kuriuos piliečiai gali laikyti prioritetu, gali prireikti keisti Sutartis, ir primygtinai teigia, kad tokiu atveju pagal 48 straipsnio 3 dalį turi būti naudojamas Konvento metodas ir tokiame Konvente RK turi būti visateisis atstovas.