This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52018AE1056
Opinion of the European Economic and Social Committee on the Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions — FinTech action plan: for a more competitive and innovative European financial sector [COM(2018) 109 final]
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „FinTech“ srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius (COM(2018) 109 final)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „FinTech“ srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius (COM(2018) 109 final)
EESC 2018/01056
OL C 367, 2018 10 10, p. 61–64
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
10.10.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 367/61 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „FinTech“ srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius
(COM(2018) 109 final)
(2018/C 367/12)
Pranešėjas |
Petru Sorin DANDEA |
Prašymas pateikti nuomonę |
Europos Komisija, 2018 4 10 |
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis |
Atsakingas skyrius |
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius |
Priimta skyriuje |
2018 6 27 |
Priimta plenarinėje sesijoje |
2018 7 12 |
Plenarinė sesija Nr. |
536 |
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė) |
126/1/1 |
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1. |
Komitetas pritaria Komisijos planui ir mano, kad finansų technologijų („FinTech“) plėtra Europos finansų sektoriuje gali suteikti daug naudos Europos įmonėms ir jų klientams. |
1.2. |
EESRK mano, kad Komisijos pateiktas planas gali paskatinti kapitalo rinkų plėtrą, taip pat finansų sektoriuje veikiančias MVĮ. |
1.3. |
Komitetas laikosi nuomonės, kad kibernetinio saugumo, o taip pat ir finansų sektoriaus atsparumo gerinimo klausimu, veiksmų plane pateikiamos priemonės yra svarbios, tačiau turi būti papildytos taisyklėmis, kuriomis būtų užtikrinta vienoda finansų technologijų plėtra Europos Sąjungoje. Be to, Komitetas mano, kad finansų technologijų srities subjektams turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir finansų sektoriui, visų pirma kiek tai susiję su atsparumu, priežiūra ir kibernetiniu saugumu. |
1.4. |
EESRK mano, kad norint užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas prieigos prie klientų duomenų srityje pagal Mokėjimo paslaugų direktyvą ir pagal Reglamentą dėl asmens duomenų apsaugos, būtina įgyvendinti asmeninių duomenų perkeliamumo teisę tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su minėta direktyva. |
1.5. |
Atsižvelgdamas į kriptovaliutų augimą ir į jų didelį nepastovumą, EESRK rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su Europos priežiūros institucijomis, atidžiai ir nuolat stebėti padėtį šioje srityje. Kai tinkama, reikia ES lygmeniu imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekonomikos ir finansų sistemos saugumui ir stabilumui jokiu būdu niekada neiškiltų pavojus. |
1.6. |
Iš kelių neseniai atliktų tyrimų matyti, kad pradėjus taikyti „FinTech“ buvo prarasta daug darbo vietų finansų sektoriaus įstaigose. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms kurti ir įgyvendinti programas, kuriose būtų numatyta veiksmingų priemonių darbo rinkoje, kad darbuotojai, praradę darbą dėl technologinių inovacijų finansų sektoriuje, kuo greičiau surastų naują darbą. |
1.7. |
EESRK taip pat rekomenduoja Komisijai nustatyti taisykles, kurias būtų galima taikyti debesijos paslaugas teikiančioms bendrovėms dėl joms tenkančios atsakomybės už turimų duomenų apsaugą. Šioms įmonėms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės dėl asmens duomenų apsaugos kaip ir įmonėms, patikinčioms kai kurias šias paslaugas trečiosioms šalims. |
2. Komisijos pasiūlymas
2.1. |
Tam, kad finansų rinka taptų konkurencingesnė ir novatoriškesnė, 2018 m. kovo 8 d. Komisija pateikė veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama galimybių, kurias suteikia finansų paslaugų srities technologijos arba „FinTech“ grindžiamos inovacijos, išnaudojimui. |
2.2. |
Komisijos paskelbtu veiksmų planu siekiama užtikrinti, kad finansų sektorius galėtų integruoti ir išnaudoti sparčią naujų technologijų, pavyzdžiui, blokų grandinių (blockchain) (1), dirbtinio intelekto ar debesijos kompiuterijos paslaugų pažangą. Komisija mano, kad Europa turėtų tapti pasauliniu „FintTech“ centru, turinčiu įmonių ir investuotojų, galinčių šioje dinamiškoje srityje naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais. |
2.3. |
Remdamasi viešųjų konsultacijų, kurios vyko nuo 2017 m. kovo iki birželio mėn., rezultatais Komisija mano, kad šiuo metu nėra didelio poreikio ES lygmeniu vykdyti įstatymų ar teisės aktų reformą. Tačiau būtina imtis konkrečių iniciatyvų, kad ES atsižvelgtų į skaitmeninimą finansų sektoriuje. |
2.4. |
„FinTech“ veiksmų plane visų pirma siūloma imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad novatoriški verslo modeliai išplistų ES mastu, teikti paramą diegiant technologines inovacijas finansų sektoriuje, taip pat pagerinti šio sektoriaus saugumą ir atsparumą. |
2.5. |
Pagal šį veiksmų planą kartu su aptariamu komunikatu Komisija taip pat pateikė ES reglamento dėl Europos investicijomis ir skolinimu grindžiamo sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų pasiūlymą. |
2.6. |
Veiklos leidimų išdavimo „FinTech“ įmonėms klausimu Komisija paragino Europos priežiūros institucijas įvertinti dabartines šioje srityje taikomas procedūras ir prireikus jai pateikti rekomendacijų dėl finansinių paslaugų srityje taikomų ES teisės aktų pritaikymo. 2018 m. Komisija toliau stebės pokyčius kriptografinio turto srityje bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucijomis, Europos centriniu banku ir Finansinio stabilumo taryba. Remdamasi rizikos įvertinimu Komisija nuspręs, ar reikia priimti ES lygmens taisykles. |
2.7. |
Bendrų standartų ir sąveikių sprendimų „FinTech“ srityje klausimais Komisija bendradarbiaus su Europos standartizacijos komitetu ir Tarptautine standartizacijos organizacija, visų pirma dėl blokų grandinių. Siekiant ES lygmeniu sukurti naujoviškus verslo modelius, Komisija skatins kompetentingas valstybių narių institucijas imtis inovacijas skatinančių iniciatyvų. Ji taip pat paprašys Europos priežiūros institucijų sudaryti palankias sąlygas bendradarbiavimui priežiūros srityje, visų pirma koordinuojant ir teikiant informaciją apie novatoriškas technologijas, inovacijų centrų steigimą ir apribotas bandomąsias reglamentavimo aplinkas. |
2.8. |
Siekiant skatinti technologines inovacijas finansų sektoriuje Komisija įsteigs ekspertų grupę, kurios uždavinys bus išanalizuoti, ar nėra reglamentavimo kliūčių, kuriomis trukdoma inovacijoms finansų srityje. Ji ragina Europos priežiūros institucijas išnagrinėti, ar reikia paslaugų teikėjams paskelbti gaires dėl užsakomųjų debesijos paslaugų. Komisija padės parengti standartines finansų įstaigų sudaromų sutarčių dėl užsakomųjų debesijos paslaugų sąlygas. |
2.9. |
Komisijos nuomone, Europos reguliavimo ir priežiūros sistema turėtų padėti bendrojoje rinkoje veiklą vykdančioms įmonėms pasinaudoti finansinėmis inovacijomis ir tokiu būdu savo klientams teikti aukštos kokybės produktus. |
2.10. |
Komisija surengs viešas konsultacijas dėl tolesnio reglamentavimo informacijos apie biržines ES reguliuojamųjų rinkų bendroves skaitmeninimo, taip pat dėl galimo Europos finansinio skaidrumo vartų iniciatyvos, pagrįstos paskirstytojo registro technologija („RegTech“), įgyvendinimo. |
2.11. |
Blokų grandinės technologijų srityje 2018 m. vasario mėn. Komisija įsteigė ES blokų grandinės stebėjimo centrą ir forumą, taip pat, siekdama plėtoti tarpvalstybines paslaugas, pradėjo rengti ES viešosios blokų grandinės infrastruktūros galimybių studiją. Ji norėtų įvertinti, kokiu mastu blokų grandinės technologija gali būti naudojama kaip skaitmeninių paslaugų infrastruktūra pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Komisijos patalpose taip pat bus įrengta Europos „FinTech“ laboratorija. |
2.12. |
Siekiant padidinti finansų sektoriaus saugumą ir atsparumą, viešojo ir privačiojo sektorių atstovams Komisija surengs seminarą, kad būtų galima nustatyti kliūtis, finansų rinkų dalyviams trukdančias keistis informacija apie kibernetines grėsmes, ir rasti galimus problemų sprendimo būdus. Komisija taip pat ragina Europos priežiūros institucijas įvertinti nuoseklios kibernetinio atsparumo testavimo sistemos, skirtos suinteresuotiesiems subjektams ir didelei infrastruktūrai visame ES finansų sektoriuje, kūrimo kaštus ir naudą. |
3. Bendrosios ir konkrečios pastabos
3.1. |
Komitetas pritaria Komisijos planui nes mano, kad finansų technologijų („FinTech“) plėtra Europos finansų sektoriuje suteikia daug naudos Europos įmonėms ir vartotojams. |
3.2. |
EESRK mano, kad „FinTech“ veiksmų planas yra nepaprastai svarbus siekiant plėtoti ir stiprinti kapitalo rinkas į jas integruojant skaitmeninimą, taigi, svarbus ir tų rinkų sąjungai, kuri yra svarbus Europos Sąjungos prioritetas. Be to, jis laikosi nuomonės, kad šis veiksmų planas gali būti svarbiausias veiksnys MVĮ sektoriui, kuris sudaro 99 % visų Europos įmonių, nes veiksmų planas stiprina jų finansavimo galimybes ir dėl to MVĮ galės priimti paprastesnius ir prieinamus sprendimus. |
3.3. |
Komitetas laikosi nuomonės, kad kibernetinio saugumo, o taip pat ir finansų sektoriaus atsparumo gerinimo klausimu, veiksmų plane pateikiamos priemonės labai svarbios, tačiau jos turi būti papildytos taisyklėmis, kuriomis būtų užtikrinta vienoda finansų technologijų plėtra Europos Sąjungoje. |
3.4. |
EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad Europos reguliavimo ir priežiūros sistema turėtų padėti bendrojoje rinkoje veiklą vykdančioms įmonėms pasinaudoti finansinėmis inovacijomis ir tokiu būdu savo klientams teikti aukštos kokybės produktus. Vis dėlto jis mano, kad tai neturi būti daroma saugumo sąskaita. Būtina sukurti vienodas sąlygas visiems operatoriaus, nepriklausomai nuo jų veiklos vykdymo būdų (2). |
3.5. |
Europos, o taip pat ir nacionaliniu lygmeniu finansų įstaigoms taikomi teisės aktai po paskutinės finansų krizės buvo sugriežtinti. Jie apima ir kibernetinį saugumą bei nustato privalomas saugumo nuostatas ir standartus, skirtus finansų sektoriaus įstaigoms. EESRK mano, kad kibernetinio saugumo standartai turėtų būti įgyvendinami ES lygmeniu taip pat ir tais atvejais, kai įmonės teikia „FinTech“ paslaugas. Siekiant užtikrinti, kad jie būtų taikomi vienodai, reikėtų juos nustatyti ES lygmeniu, o galbūt net ir pasaulio mastu. |
3.6. |
EESRK primena, kad kibernetiniai išpuoliai paprastai vyksta tarpvalstybiniu mastu. Šiuo metu valstybių narių valdžios institucijų keitimasis informacija apie kibernetines grėsmes ir kibernetinius išpuolius vyksta gana vangiai dėl skirtingų nacionalinės teisės nuostatų. Būtina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti koordinavimą, reguliavimą ir stebėseną ES lygmeniu. |
3.7. |
Europoje neseniai pastebėtas kriptografinio turto ir visų pirma kriptovaliutų augimas ir nepastovumas. Atsižvelgdamas į šiuos pokyčius, į kriptografiniam turtui ir kriptovaliutoms būdingą nepakankamą skaidrumą ir jų keliamą didelę riziką, EESRK rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su Europos priežiūros institucijomis, atidžiai ir nuolat stebėti padėtį šioje srityje. Jei bet kuriuo metu kokiu nors būdu iškiltų pavojus finansų sistemos saugumui ir stabilumui, svarbu imtis priemonių, kurios visų pirma turėtų būti taikomos visai ES, taigi, turėtų būti patvirtintos šiuo lygmeniu. |
3.8. |
Kriptografinio turto srityje pastebėta, kad technologijomis grindžiamos inovacijos gali nepatekti į reglamentų taikymo sritį, net jei šios valiutos operacijos realiai vykdomos griežtai reguliuojamoje rinkoje. Dėl didelio šio sektoriaus nepastovumo, skaidrumo stygiaus ir dėl to, kad šis turtas kelia rimtą riziką investuotojams, EESRK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms išnagrinėti, kokius metodus būtų galima taikyti siekiant stebėti su kriptovaliutomis susijusius sandorius. |
3.9. |
Komisija pasiūlė įsteigti observatoriją blokų grandinės technologijų klausimais. EESRK mano, kad atsižvelgiant į sparčiai vykstančią technologijų taikomųjų programų plėtrą, šios institucijos įgaliojimai turėtų būti išplėsti, kad apimtų visą „FinTech“ sektorių. Be to, blokų grandinių tipo taikomosios programos kelia kompetencijos ir atsakomybės dėl taikytinų teisės aktų problemų. EESRK pritaria Komisijos sumanymui pradėti ES masto blokų grandinių iniciatyvą siekiant paaiškinti, kaip jos naudojamos ir išspręsti dabartinio susiskaidymo problemą. |
3.10. |
Buvo nustatyta, kad pradėjus taikyti „FinTech“, prarasta daug darbo vietų finansų sektoriaus įstaigose. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms kurti ir įgyvendinti programas, kuriose būtų numatyta veiksmingų priemonių darbo rinkoje, kad darbuotojai, praradę darbą dėl technologinių inovacijų finansų sektoriuje, kuo greičiau surastų naują darbą. |
3.11. |
Komisija būgštauja, kad finansinių paslaugų įmonėms šias paslaugas patikėjus debesijos paslaugų teikėjams, informacijos ir duomenų perdavimas bus pernelyg sutelktas šioje rinkoje veikiančiose keliose įmonėse, kurios paprastai yra ne Europos įmonės. EESRK rekomenduoja Komisijai nustatyti taisykles, kurias būtų galima taikyti debesijos paslaugas teikiančioms bendrovėms, susijusias su joms tenkančia atsakomybe už turimų duomenų apsaugą. |
2018 m. liepos 12 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Luca JAHIER
(1) Blokų grandinė yra nuolat augantis įrašų, vadinamų „blokais“, sąrašas. Tuos blokus tarpusavyje sujungia ir apsaugo kriptografija. Kaip rodo blokų grandinės koncepcija, ji yra saugoma nuo duomenų pakeitimo. Tai atviras ir skirstomas registras, kuris leidžia veiksmingai, patikrinamai ir nuolat registruoti sandorius tarp dviejų šalių. Bloke užregistruoti duomenys negali būti keičiami atgaline data, nepakeičiant visų tolesnių blokų, nes šiam veiksmui būtinas bendras visų tinklo subjektų sutarimas balsų dauguma (šaltinis: Wikipedia EN).