(6)

kad būtų pasiekti bendrieji tikslai, labai svarbu įgyvendinti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį (1), 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją (2), (3), (4), Sąjungos gamtos teisės aktus (5) ir su tuo susijusią politiką (6) ,  (7) ,  (8) ,  (9) ,  (10).

(6)

kad būtų pasiekti bendrieji tikslai, labai svarbu įgyvendinti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį (1), 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją (2), (3), (4), Sąjungos septintąją aplinkos apsaugos veiksmų programą iki 2020 m. ir galimai ją pakeisiančią programą  (5), Sąjungos gamtos teisės aktus (6) ir su tuo susijusią politiką (7) ,  (8) ,  (9) ,  (10) ],  (11) ,  (12) ,  (13) ,  (14) ,  (15);

(7)

siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti energiją efektyviai vartojančia, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo CO2 lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat pasirengti Sąjungos ilgalaikei klimato ir energetikos strategijai, galiosiančiai iki amžiaus vidurio. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(7)

siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti energiją efektyviai vartojančia, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo CO2 lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat pasirengti Sąjungos ilgalaikei klimato ir energetikos strategijai, galiosiančiai iki amžiaus vidurio. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(8)

perėjimas prie švarios energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir juo teikiama papildomos naudos aplinkai. Į Programą turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020 m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

(8)

perėjimas prie švarios energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir juo teikiama papildomos naudos aplinkai. Į Programą, paliekant tą patį bendro finansavimo koeficientą , turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020 m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

(9)

švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į švarią energiją, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

(9)

švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir decentralizuoti atsinaujinantieji energijos ištekliai , bet kokio tipo energijos vartojimui, visų pirma skirti energijai, naudojamai šildymui ir oro kondicionavimui ), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams, pavyzdžiui, skatinant bandomuosius projektus nedidelėse miestų aglomeracijose ir gyvenvietėse bei atskiruose gyvenamuosiuose namuose kaimo vietovėse. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į švarią energiją, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

(12)

Sąjungos naujausiame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros dokumentų rinkinyje (1) nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti aplinkos ir klimato tikslų integravimą į kitų sričių politiką. Todėl Programa turėtų paskatinti reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(12)

Sąjungos naujausiame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros dokumentų rinkinyje (1) nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti aplinkos ir klimato tikslų integravimą į kitų sričių politiką. Todėl Programa turėtų paskatinti reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, vertinimą, stebėseną ir peržiūrą; skatinant didesnį informuotumą ir komunikaciją; plėtojant gerą valdymą; didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą siekiant padidinti atsparumą pasauliniams pokyčiams ; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(15)

savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schema skatinama biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. BEST padėjo geriau suvokti atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Savo 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užsienio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Tinkama leisti, kad pagal Programą toliau būtų finansuojamos mažos dotacijos biologinei įvairovei ir atokiausiuose regionuose, ir užjūrio šalyse bei teritorijose;

(15)

savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schema skatinama biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. BEST padėjo geriau suvokti atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Savo 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užsienio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Tinkama, kad pagal Programą toliau būtų finansuojamos dotacijos biologinei įvairovei ir atokiausiuose regionuose, ir užjūrio šalyse bei teritorijose , atsižvelgiant į sustiprintos ir atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais tikslus ir priemones  (1);

(17)

Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuriam esant nebūtų daromas neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai. Visuomenė labai gerai žino apie didžiulę oro taršą, ir piliečiai tikisi valdžios institucijų veiksmų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 pabrėžiama Sąjungos teikiamo finansavimo svarba siekiant švaraus oro tikslų. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami projektai, įskaitant strateginius integruotuosius projektus, teikiantys galimybių papildyti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad jie būtų gerosios patirties pavyzdžiai ir oro kokybės planų bei teisės aktų įgyvendinimo skatinamoji priemonė vietos, regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

(17)

Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuriam esant nebūtų daromas neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai. Visuomenė labai gerai žino apie didžiulę oro taršą, ir piliečiai tikisi valdžios institucijų veiksmų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 pabrėžiama Sąjungos teikiamo finansavimo svarba siekiant švaraus oro tikslų. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami projektai, įskaitant strateginius integruotuosius projektus, teikiantys galimybių papildyti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad jie būtų gerosios patirties pavyzdžiai ir oro kokybės planų bei teisės aktų įgyvendinimo skatinamoji priemonė vietos, regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; Šios pastangos, skirtos pagerinti oro kokybę, turėtų derėti su reikalavimais sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir su ilgalaike būtinybe mažinti visos Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, iškastiniu kuru grindžiamą energijos infrastruktūrą palaipsniui keičiant atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiama infrastruktūra, jeigu tai techniškai ir ekonomiškai įmanoma.

(17a)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti skatinimui atsisakyti oro taršos šaltinių, visų pirma labiausiai teršiantį iškastinį kurą naudojančių įrenginių namų šildymui ir elektrinių. Siekiant spręsti oro taršos problemą reikėtų sutelkti pastangas perėjimui prie atsinaujinančiųjų ir kitų švarių energijos išteklių, pirmenybę teikiant vidutinės trukmės ir (arba) ilgalaikei perspektyvai;

(20)

siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie švarios energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, įtraukti vartotojus ir plėsti suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką;

(20)

siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie švarios energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, taip pat vykdant komunikacijos strategiją, kuri apimtų naujas medijas ir socialinius tinklus ir kuri skatintų vartotojų angažuotumą, ir plėsti suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką . Be to, vietos ir regionų valdžios institucijų – pagal subsidiarumo principą arčiausiai piliečių esančio valdymo lygmens – dalyvavimas ir bendra atsakomybė, atsižvelgiant į šalių konferencijos Paryžiuje (Paryžiaus susitarime) miestams, regionų ir vietos valdžios institucijoms suteiktą pripažinimą, gali padėti pasiekti gerų rezultatų aplinkosaugos, energetikos ir klimato srityse, kaip rodo auganti „Merų pakto“ iniciatyvos ir kitų savivaldybių klimato ir aplinkos apsaugos tinklų sėkmė ;

(22)

įgyvendinant Programą turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(22)

įgyvendinant Programą turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, ypač novatoriškų, tvarių ir atsinaujinančiosios energijos technologijų panaudojimą, reikėtų didinti bendrą informuotumą ir skleisti informaciją apie šias technologijas, siekiant skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(24a)

atsižvelgiant į padidėjusį klimato kaitos sukeltų gaivalinių nelaimių skaičių ir nepakankamas jų prevencijos priemones, programa LIFE rems iniciatyvas, skirtas stiprinti atsparumo klimato kaitai strategijas siekiant reaguoti į su tuo susijusias nelaimes;

(25)

įgyvendinant Programą deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai, atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą perėjimo prie švarios energijos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

(25)

įgyvendinant Programą deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai, atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato, žiedinės ekonomikos ir atitinkamą perėjimo prie švarios energijos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

Šios strategijos finansavimas turėtų būti konkrečiai ir atskirai įtrauktas į programą;

(26a)

Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atitinka reikalavimus ir gali būti teisinė priemonė LIFE programai įgyvendinti. ETBG struktūra panaši į konsorciumų struktūrą ir dauguma jų veikia tarpvalstybiniu pagrindu. Dėl šios savybės ETBG gali centralizuotai valdyti projektų įgyvendinimą veiklos ir finansiniu požiūriu;

a)

plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus ir metodus Sąjungos aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie švarios energijos, ir padėti taikyti su gamta ir biologine įvairove susijusią geriausią patirtį;

a)

plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus ir metodus Sąjungos aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie švarios energijos, ir padėti taikyti su gamta ir biologine įvairove susijusią geriausią patirtį;

b)

padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, gerinant valdymą didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

b)

padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, gerinant valdymą didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

c)

skatinti sėkmingų techninių ir su politika susijusių sprendimų, kaip įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir politiką, didelio masto taikymą, atkartojant rezultatus, susijusius tikslus integruojant į kitų sričių politiką ir viešojo bei privačiojo sektorių praktiką, telkiant investicijas ir gerinat galimybes gauti finansavimą.

c)

skatinti sėkmingų techninių ir su politika susijusių sprendimų, kaip įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir politiką, didelio masto taikymą, atkartojant rezultatus, susijusius tikslus integruojant į kitų sričių politiką ir viešojo bei privačiojo sektorių praktiką, telkiant investicijas ir gerinat galimybes gauti finansavimą.

d)

stiprinti atsparumo klimato kaitai strategijų ir su klimato kaita susijusių gaivalinių nelaimių rizikos mažinimo sąveiką priimant techninius sprendimus, pavyzdžiui, unikalus gaivalinių nelaimių rizikos analizės metodas.

3 500 000 000 EUR aplinkos sričiai; iš šios sumos

a)

4 165 000 000 EUR aplinkos sričiai; iš šios sumos

2 150 000 000 EUR skiriama paprogramei „Gamta ir biologinė įvairovė“,

1 350 000 000 EUR – paprogramei „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“;

1 950 000 000 klimato sričiai; iš šios sumos

b)

2 615 000 000 klimato sričiai; iš šios sumos

950 000 000 EUR skiriama paprogramei „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

1 000 000 EUR – paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

a)

informavimas ir ryšių palaikymas, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas. Ryšių palaikymo veiklai pagal šį reglamentą skiriami finansiniai ištekliai apima ir institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat apie Sąjungos aplinkos, klimato arba susijusių švarios energijos teisės aktų įgyvendinimo bei perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį;

a)

informavimas ir ryšių palaikymas, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas. Ryšių palaikymo veiklai pagal šį reglamentą skiriami finansiniai ištekliai apima ir institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat apie Sąjungos aplinkos, klimato arba susijusių švarios energijos teisės aktų įgyvendinimo bei perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį;

b)

tyrimai, apklausos, modeliavimas ir scenarijų kūrimas;

b)

tyrimai, apklausos, modeliavimas ir scenarijų kūrimas;

c)

pagal Programą nefinansuojamų projektų, politikos, programų ir teisės aktų rengimas, įgyvendinimas, stebėsena, patikra ir vertinimas;

c)

pagal Programą nefinansuojamų projektų, įgyvendinimo veiksmų ir valdymo gerinimo veiksmų, politikos, programų ir teisės aktų rengimas, įgyvendinimas, stebėsena, patikra ir vertinimas;

d)

praktiniai seminarai, konferencijos ir susitikimai;

d)

praktiniai seminarai, konferencijos ir susitikimai;

e)

tinklų ir geriausios patirties platformų kūrimas;

e)

tinklų ir geriausios patirties platformų kūrimas;

f)

Kitos veiklos rūšys.

f)

Kitos veiklos rūšys.

a)

pagal Programą finansuojami projektai turi nekelti pavojaus Programos aplinkos, klimato politikos ar atitinkamiems švarios energijos tikslams, ir, kai įmanoma, jais turi būti skatinamas žaliasis viešasis pirkimas;

a)

pagal Programą finansuojami projektai turi padėti siekti bent jau vieno iš Programos aplinkos, klimato politikos , perėjimo prie žiedinės ekonomikos modelio ar tvarios energijos tikslų, nekeliant pavojaus kitiems tikslams ir, kai įmanoma, jais turi būti skatinamas žaliasis viešasis pirkimas;

f)

tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose arba atokiausiuose regionuose.

f)

tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių (pvz., teritorijose, kurioms būdingos patvirtintos oro kokybės problemos, arba tose, kurioms poveikį padarė klimato kaita) arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose (projektai, pagal kuriuos tarpvalstybinis bendradarbiavimas turi lemiamos reikšmės siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir įgyvendinti klimato politikos tikslus) arba regionuose, kurie dėl pasaulinės ir klimato kaitos patiria didžiulę riziką, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose.