Europos regionų komiteto nuomonė. 2018 m. plėtros dokumentų rinkinys

(2019/C 86/02)

Pranešėjas: Franco IACOP (IT/PES), Friulio-Venecijos Džulijos regiono tarybos narys Pamatinis dokumentas: 2018 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos COM(2018) 450 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos

1.

susidomėjęs stebi atnaujintą Komisijos įsipareigojimą, susijusį su ES plėtra, aiškėjantį ne tik iš nagrinėjamo komunikato COM(2018) 450 final, bet ir iš 2018 m. vasario mėn. strateginio dokumento Vakarų Balkanų klausimais (žr. nuomonę COR 2018/00065) ir sprendimo skubiai pradėti teisės aktų peržiūrą su Albanija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija po Tarybos teigiamos reakcijos dėl sprendimo priėmimo 2019 m. birželio mėn. pradėti derybas, remiantis Komisijos vertinimo ataskaita ir jeigu bus padaryta būtina pažanga;

2.

pabrėžia, kad plėtros procesas turi likti ES prioritetu ir sutinka su Komisija, kad esminiai šio proceso aspektai ir toliau turėtų būti teisinė valstybė, teisingumas, pagrindinės teisės ir pagarba mažumoms bei jų apsauga;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina į šį procesą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, ir ragina šalis kandidates (Albaniją, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Juodkalniją, Serbiją ir Turkiją) ir potencialias šalis kandidates (Bosniją ir Hercegoviną bei Kosovą (*1)) stiprinti administracinės decentralizacijos strategijas siekiant tikrojo subsidiarumo;

4.

palankiai vertina aplinkybę, kad abi valstybės narės, 2018 m. pirmininkaujančios ES Tarybai, Vakarų Balkanų temą pripažino atitinkamo pusmečio prioritetu, palankiai vertina Sofijos aukščiausiojo lygio susitikimo organizavimą ir tikisi, kad jame pasirašyta deklaracija greitai virs konkrečiomis iniciatyvomis;

5.

apgailestauja, kad Vakarų Balkanų šalyse sulėtėjo reformos, vykdomos siekiant narystės ES, ir kad tai paskatino piliečių abejones ir skepticizmą;

6.

apgailestauja, kad dėl padėties Turkijoje iki ir po birželio mėnesį vykusių rinkimų laipsniškai silpnėjo pagarba teisinės valstybės vertybėms bei principams ir šiuo metu yra susidariusios skirtingos nuomonės dėl Vakarų Balkanų šalių ir Turkijos įstojimo į ES perspektyvų;

7.

tiki, kad Komisijos naujoji strategija Vakarų Balkanų šalims (o netiesiogiai ir Turkijai) taps nauju postūmiu visą procesą pradėti iš naujo;

8.

tikisi, kad nauja ES teritorinio bendradarbiavimo dinamika, kurios perspektyvos nubrėžtos Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų sanglaudos klausimu (Interreg) ir plėtros klausimu (IPA III) paskatins glaudų valstybių narių ir šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą;

9.

pakartoja, kad Kopenhagos kriterijų plačiausia prasme laikymasis yra ir turi likti pagrindinis rodiklis vertinant šalių kandidačių tinkamumą tapti ES valstybėmis narėmis;

10.

patikina, kad yra pasirengęs dirbti kartu su kitomis ES institucijomis siekiant paremti šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates joms siekiant narystės ir per būsimą stojimo į ES procesą;

11.

tiki, kad 2018 m. kovo 27 d. Strasbūre pasirašytas naujas RK ir Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso bendradarbiavimo susitarimas leis sustiprinti šių dviejų institucijų bendradarbiavimą, padidinti sinergiją ir išvengti veiklos dubliavimosi;

12.

pažymi, kad viena veiksmingiausių valdžios sektoriaus lygmeniu teikiamų pagalbos formų yra tarpusavio mainų iniciatyvos; taip pat pažymi, kad daugelio valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos yra kompetentingos taikyti acquis, tad vėliau galėtų sėkmingai perduoti šiuos gebėjimus atitinkamoms šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių institucijoms;

13.

primena, kad ES narystės siekiančiose šalyse visa visuomenė turi dalyvauti esminėse vertybių reformose ir kad šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes su jomis piliečiai susiduria kasdieniame gyvenime;

14.

pabrėžia, kad tik vietos ir regionų valdžios institucijos, turėdamos tiesioginį ryšį su visuomene, gali veiksmingai komunikuoti apie narystės ES privalumus ir supažindinti su nauda ir apsaugos priemonėmis, kurias ES suteikia visiems ES piliečiams net ir šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių teritorijose;

15.

todėl apgailestauja, kad nagrinėjamo plėtros dokumentų rinkinio santraukoje nėra aiškiai paminėta vietos ir regionų valdžios institucijų padėtis, o tik nurodyta, kad reikia pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp centrinės ir vietos valdžios lygmenų;

Pageidavimai, pasiūlymai ir rekomendacijos

16.

tikisi, kad Vakarų Balkanų šalių Vyriausybės pradės artėjimo prie ES procesą ir gebės suprasti teigiamus signalus, rodančius tikruoju laiku vykstančius svarbius pokyčius; taip pat tikisi, kad regiono piliečiai dar kartą ryžtingai pasmerks nacionalizmą, radikalizaciją ir tapatumo uždarumą bei parems Europos idealą;

17.

tikisi, kad Turkija nebesivadovaus ekstremaliųjų situacijų valdymo principais ir sugrįš į artėjimo prie ES kelią, panaikins priemones, kuriomis reiškiama nepagarba teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, ir atkurs demokratinių jėgų pusiausvyrą visais lygmenimis – centriniu, regionų ir vietos;

18.

ragina visas šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates ryžtingai žengti administracinės reformos keliu ir veiksmingai siekti realių, bet plataus užmojo decentralizacijos tikslų ir skirti tinkamas biudžeto dotacijas vietos ir regionų valdžios institucijoms;

19.

primena, kad reikia skatinti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių ekonomikos augimą ir gyvenimo gerovės didėjimą ir užtikrinti, kad tai būtų juntama ir vietos lygmeniu;

20.

primena, kad norint valdyti migrantų srautus būtina bendradarbiauti su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra; pažymi, kad Vakarų Balkanų šalims ir Turkijai skiriama ES pagalba siekiant padėti valdyti šiuos migrantų srautus, turi pasiekti ir vietos bei regionų valdžios institucijas, kurios kasdien priima migrantus ir teikia jiems paramą;

21.

pažymi, kad nei decentralizacijos procesas, nei viešojo administravimo ir valdymo reformos neįtrauktos nė į vieną derybų skyrių; todėl ragina Komisiją aptarti šias temas per visus dvišalius susitikimus acquis skyrių klausimais, kai bus tinkama nagrinėti administravimo decentralizacijos temą, ir, bendraujant su šalimis kandidatėmis bei potencialiomis šalimis kandidatėmis, pabrėžti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos į pasirengimo narystei procesą;

22.

ragina Komisiją sukurti ad hoc veiklos priemonių, kad būtų galima TAIEX ir Twinning mechanizmus panaudoti valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimui;

23.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atkurti ankstesniais plėtros etapais naudotas priemones „Vietos administravimo priemonė“ ir „Regioninė mokymo programa“;

24.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pasinaudoti programos „Sigma“ veiksmais šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu, kad būtų galima parengti vietos valdžios institucijų valdymo reformos modelius siekiant taikyti acquis;

25.

ragina Komisiją įgyvendinti iniciatyvas kultūros ir sporto srityse, ypač nevienalytės etninės sudėties teritorijose, į kurias būtų galima tiesiogiai įtraukti visus vietos gyventojus, visų pirma jaunimą, siekiant paskatinti jų integraciją ir tapatumo tarpusavio pripažinimą;

26.

ragina Komisiją stebėti Vakarų Balkanų šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių valstybės atstovų elgesį lyčių lygybės ir pagarbos etninėms ir kalbinėms mažumoms ir LGBT + bendruomenės srityse. Europos Sąjunga yra tolerancijos švyturys visame pasaulyje ir mes manome, kad bet kokios šalies stojimas ateityje turi sietis su tvirta politine parama demokratinėms vertybėms: pagarba žmonėms, ginantiems laisvę ir lygybę;

27.

ragina Komisiją imtis bendrų iniciatyvų – vadovaujantis ir Berlyno proceso idėjomis – su organizacijomis, kurios išmano šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų realijas ir jau yra išbandžiusios įvairias bendradarbiavimo su jomis formas, visų pirma su NALAS (Pietryčių Europos vietos valdžios institucijų asociacijų tinklu), ALDA (Europos vietos demokratijos agentūrų asociacija), CEI (Vidurio Europos iniciatyva) ir RBT (Regioninio bendradarbiavimo taryba);

28.

galiausiai, dar kartą ragina Komisiją kitose plėtros proceso pažangos ataskaitose daugiau dėmesio ir vietos skirti vietos ir regionų valdžios institucijų padėties analizei ir įvertinti administracinės reformos pažangą ar trūkumus, panašiai kaip tai buvo padaryta centrinės valdžios institucijų atveju,

Konkrečios pastabos dėl šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių

Juodkalnija

29.

palankiai vertina reikšmingus Juodkalnijos rezultatus siekiant narystės NATO;

30.

pažymi, kad reikia dėti dideles pastangas siekiant stiprinti teisinę valstybę ir demokratines institucijas, kad Parlamente vėl būtų atstovaujama visoms politinėms jėgoms;

31.

reiškia susirūpinimą dėl žodžio laisvės padėties, visų pirma dėl didelio žurnalistų bauginimo ir smurto prieš juos atvejų skaičiaus;

32.

džiaugiasi, kad buvo imtasi naujų priemonių siekiant įdiegti meritokratinius įdarbinimo kriterijus tiek centrinės, tiek periferinės valdžios institucijose, ir džiaugiasi, kad visos savivaldybės priėmė savo tarnautojų ir išrinktų vietos atstovų etikos kodeksus;

33.

ragina patikrinti, kokį poveikį vietos lygmeniu turėjo naujojo teritorijų planavimo ir civilinės statybos įstatymo, kuriuo buvo iš dalies pakeista teritorijos naudojimo reglamentavimo kompetencija, taikymas;

Serbija

34.

teigiamai vertina tai, kad Komisija nurodė, jog ši šalis, kaip ir Juodkalnija, gali tapti ES nare 2025 m., nors tai yra plataus užmojo tikslas;

35.

pabrėžia, kad toliau siekiant šio tikslo reikės prisiimti įsipareigojimus ir dėti daug pastangų, visų pirma stiprinant teisinę valstybę ir normalizuojant santykius su Kosovu;

36.

palankiai vertina tai, kad pirmą kartą šalies istorijoje Vyriausybės vadovu tapo moteris, tačiau pažymi, kad Parlamentas dar nėra priėmęs lyčių lygybės įstatymo ir kad reikia dėti daug pastangų siekiant pagerinti romų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų ir socialiai pažeidžiamų grupių padėtį;

37.

pripažįsta Serbijos įsipareigojimą valdyti jos teritoriją kertančių migrantų srautus;

38.

pabrėžia, kad kova su korupcija vis dar yra vienas svarbiausių šios šalies uždavinių, kad būtina kuo skubiau priimti naują įstatymą dėl kovos su korupcija agentūros, bet reikia skirti dėmesio ir korupcijos prevencijai vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu;

39.

susirūpinęs pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijų administraciniai pajėgumai nėra pakankami ir kad šiems subjektams skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai ne visuomet atitinka jų atliekamas funkcijas; tačiau teigiamai vertina tai, kad 2017 m. buvo priimtas įstatymas dėl vietos ir regionų valdžios institucijose mokamų algų;

40.

primygtinai reikalauja, kad Serbija įgyvendintų Konstitucijos nuostatas dėl Voivodinos autonominės provincijos finansavimo, kuo skubiau imdamasi tinkamų teisėkūros priemonių; taip pat reikalauja, kad Vyriausybė gerbtų išrinktų vietos atstovų savarankiškumą neatsižvelgiant į jų politines pažiūras;

41.

primena, kokį vaidmenį NVO gali atlikti ir vietos lygmeniu, ir tikisi, kad bus skubiai nustatyti veiksmingi ir skaidrūs viešojo finansavimo skyrimo kriterijai; tikisi, kad visuomet bus užtikrinta žodžio laisvė, o už grasinimus žurnalistams ir jų bauginimą kaltininkai bus valdžios institucijų smerkiami ir persekiojami;

Turkija

42.

pripažįsta, kad Turkija yra svarbi ES partnerė, bet pažymi, kad dideli asmens laisvių suvaržymai, dešimčių tūkstančių žmonių sulaikymas ir suėmimas ir masinis valstybės tarnautojų atleidimas prieštarauja pamatinėms ES vertybėms ir principams, visų pirma ES pagrindinių teisių chartijai;

43.

primena, kad Venecijos komisija neigiamai įvertino neseniai įsigaliojusius Konstitucijos pakeitimus, kuriais siekta įvesti prezidentinį valdymą, visų pirma su valdžių atskyrimu susijusius aspektus; primena, jog tikimasi, kad kiekviena šalis kandidatė laikysis aukščiausių demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių standartų, taip pat užtikrins teisminių institucijų nepriklausomybę ir veikimą;

44.

yra giliai susirūpinęs dėl to, kad priverstinai nušalinta, o kai kuriais atvejais ir suimta daugiau kaip šimtas demokratiškai išrinktų merų, kurie buvo pakeisti Vyriausybės patikėtiniais, ir dėl to, kad daugeliui kitų miestų merų darytas spaudimas atsistatydinti;

45.

tikisi, kad iki 2019 m. kovo mėn. įvyksiantys vietos rinkimai bus rengiami užtikrinant visišką demokratijos principų paisymą ir taps proga atkurti demokratinį atstovavimą vietos institucijoms;

46.

pripažįsta Turkijos pastangas paremti jos teritorijoje esančius perkeltus asmenis ir pabėgėlius ir pabrėžia, jog ES yra prisiėmusi finansinį įsipareigojimą, kad tos pastangos jai būtų ne tokios skausmingos; tikisi, kad tinkama ES skirtų lėšų dalis pasieks vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios tiesiogiai dalyvauja valdant pabėgėlių srautus;

47.

apgailestauja, kad Turkija vis dar neatitinka ES asociacijos susitarimo papildomo protokolo nuostatų ir nepripažįsta Kipro Respublikos; ragina siekti teisingo, visapusiško ir perspektyvaus Kipro klausimo sprendimo remiantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis bei ES aquis ir ragina Turkiją įsipareigoti ir padėti spręsti šį klausimą; palankiai vertina padarytą pažangą siekiant abipusiškai priimtino sprendimo, taip pat JT pastangas atnaujinti derybas;

48.

ragina Turkiją tvirtai įsipareigoti palaikyti gerus kaimyninius santykius su visomis savo kaimyninėmis šalimis; pabrėžia, kad būtina gerbti visų valstybių narių teisę sudaryti dvišalius susitarimus ir tirti bei naudoti gamtos išteklius vadovaujantis ES teisynu ir tarptautine teise; pabrėžia būtinybę gerbti valstybių narių suverenitetą ir jų suverenias teises, susijusias su jų išskirtinėmis ekonominėmis zonomis, teritorine jūra ir oro erdve;

49.

ragina Turkiją pradėti savo pajėgų išvedimą iš Kipro ir perduoti JT atskirtą Famagustos zoną pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984 m); pabrėžia, kad tokios pasitikėjimo stiprinimo priemonės taptų abiejų bendruomenių ekonominio, socialinio ir regioninio augimo galimybe; pažymi, kad pilietinės visuomenės dialogas vietos bendruomenėse gali padėti pasiekti susitarimą;

50.

primena, kad Turkija yra šalis kandidatė nuo 1999 m. ir kad derybos dėl stojimo pradėtos 2005 m.; pažymi, kad pastaraisiais metais artėjimo prie ES procesas tapo ne toks dinamiškas, ir nustatė didelį atsilikimą teisinės valstybės principų atitikties ir pagrindinių teisių bei laisvių paisymo srityje; mano, kad šiuo metu Turkija privalo įvertinti, ar ir kaip turi toliau žengti keliu, kurį pasirinko 1987 m. pateikdama prašymą priimti ją į ES;

Albanija

51.

palankiai vertina 2018 m. birželio mėn. Tarybos išvadas ir ragina Albaniją dėti daugiau pastangų užtikrinti teigiamą Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl stojimo 2019 m. birželio mėn.;

52.

primena, jog taikomas reikalavimas, kad šalis toliau stiprintų teisinę valstybę, visų pirma vadovaudamasi penkiais pagrindiniais prioritetais (viešojo administravimo reforma, teisingumas, kova su korupcija, kova su organizuotu nusikalstamumu, žmogaus teisių skatinimas ir paisymas, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises ir nuosavybės teises);

53.

palankiai vertina teisėjų ir prokurorų pakartotinio įvertinimo procesą, kuris jau davė apčiuopiamų rezultatų;

54.

pripažįsta daugumos ir opozicijos politinių jėgų rodomą gebėjimą užtikrinti tinkamą 2017 m. rinkimų eigą, bet pabrėžia, kad tuo metu ESBO nustatė ir trūkumų; tikisi, kad prieš 2019 m. vyksiančius rinkimus rinkimų įstatymas bus tinkamai pakeistas;

55.

vertina pastangas reformuoti vietos ir regionų valdžios institucijoms taikytinus teisės aktus, bet apgailestauja, kad jos dažnai netaiko meritokratinių atrankos metodų ir kad apskritai viešosios tarnybos įstatymas netinkamai taikomas vietos lygmeniu;

56.

apgailestauja, kad vėluojama skirti naujojo pagrindinių teisių ombudsmeno pagrindinius bendradarbius, o tuo tarpu paplitęs elgesys, susijęs su kerštu, papročių kodeksais ir nepriimtinu smurto namuose lygiu;

57.

tiki, kad šalis toliau žengs reformų keliu įgyvendindama pagrindinius prioritetus ir visomis išgalėmis sieks įveikti ateities iššūkius, pradedant acquis peržiūra (angl. screening);

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

58.

palankiai vertina 2018 m. birželio mėn. Tarybos išvadas ir ragina buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją dėti daugiau pastangų užtikrinti teigiamą Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl stojimo 2019 m. birželio mėn.;

59.

sveikina po Pržino susitarimo ir 2016 m. pabaigoje įvykusių rikimų sudarytos naujosios Vyriausybės politinę drąsą, dėl kurios buvo pasiektas susitarimas su Graikija dėl oficialaus šalies pavadinimo; tikisi, kad greitai bus baigtas reikalingas konstitucinės reformos procesas;

60.

taip pat džiaugiasi, kad vyksta atviras dialogas ir su kitomis regiono šalimis, visų pirma su Bulgarija;

61.

palankiai vertina 2017 m. spalio mėn. įvykusius vietos rinkimus ir tai, kad konsultavimasis iš esmės vyko tvarkingai;

62.

primena, kad 2001 m. Ochrido pagrindų susitarime buvo numatytas decentralizacijos procesas, tačiau per kelerius paskesnius metus jis nebuvo iki galo įgyvendintas; todėl palankiai vertina sprendimą padidinti investicijas į vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiant užtikrinti geresnę paslaugų pasiūlą piliečiams;

63.

pažymi, kad nors etninių grupių santykiai atrodo mažiau įtempti nei netolimoje praeityje, būtina iki galo įgyvendinti viską, kas nustatyta Ochrido pagrindų susitarime;

64.

tiki, kad šalis toliau žengs reformų keliu įgyvendindama pagrindinius prioritetus ir visomis išgalėmis sieks įveikti ateities iššūkius, pradedant acquis peržiūra (angl. screening);

Bosnija ir Hercegovina

65.

palankiai vertina tai, kad 2018 m. vasario mėn. šalis galiausiai pateikė Komisijai atsakymus į „klausimyną“;

66.

tačiau pažymi, kad iš esmės pasiekta nedidelė pažanga įgyvendinant reformas, kurių prireiks siekiant atgaivinti šalies plėtrą ir europinę perspektyvą;

67.

apgailestauja ir yra susirūpinęs dėl politinių vadovų bejėgiškumo pasiekti susitarimą dėl naujo rinkimų įstatymo iki būsimų nacionalinių rinkimų ir dėl nerandamos išeities iš aklavietės sprendžiant įsisenėjusį Mostaro savivaldybės klausimą;

68.

primena, kad reikia išaiškinti valdžios institucijų, kantonų ir savivaldybių kompetencijų paskirstymą, siekiant užkirsti kelią galimiems konfliktams ir paskatinti bendradarbiavimą;

69.

pripažįsta, kad šalis deda pastangas kovoti su terorizmu ir radikalizacija, ir ragina tęsti atitinkamus prevencijos ir kovos veiksmus; pabrėžia, kad svarbu įtraukti vietos valdžios institucijas į padėties stebėseną ir sudaryti palankesnes sąlygas radikalizuotų buvusių kovotojų reintegracijai;

Kosovas

70.

pripažįsta, kad, nors esama vidinių ir išorinių sunkumų, dialogas su Serbija, kurį įgyvendinti padėjo ES, tęsiamas techniniu ir politiniu lygmeniu, tačiau pabrėžia, kad būtina ryžtingiau prisiimti konkretesnius įsipareigojimus;

71.

palankiai vertina tai, kad Komisija nusprendė, jog yra įvykdyti visi vizų režimo liberalizavimo reikalavimai;

72.

teigiamai vertina tai, kad 2017 m. pabaigoje tvarkingai įvyko vietos rinkimai ir kad visoje Kosovo teritorijoje paskirta daugiau kaip du šimtai merų;

73.

pabrėžia, kad politinių jėgų santykių formos ir tonas kartais būna nepriimtini, ir ragina visas šalis saugoti demokratinių institucijų prestižą ir užtikrinti jų veikimą;

74.

ragina valdžios institucijas konkrečiai įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris būtų naudingas piliečiams ir artėjimo prie ES procesui.

---

(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl Kosovo statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.