Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui

(COM(2021) 420 final – 2021/0239 (COD))

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą (nauja redakcija)

(COM(2021) 422 final – 2021/0241 (COD))

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849

(COM(2021) 423 final – 2021/0250 (COD))

(2022/C 152/15)

Pranešėjas	Javier DOZ ORRIT
Bendrapranešėjis	Benjamin RIZZO

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 10 4 Taryba, 2021 10 8
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	230 / 7 / 0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Remiantis Europos Komisijos (2019 m.) ir Europos Audito Rūmų (2021 m.) ataskaitomis, akademiniais tyrimais ir „Pandoros dokumentais“ bei kitais panašiais leidiniais, atskleistas didelis pinigų plovimo ES mastas. Esami Europos teisės aktai iš esmės nepakankami dėl nesukoordinuotų atvejų ir nacionalinių skirtumų.

1.2.

EESRK tvirtai remia kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinį, ypač Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos, suteikiant jai tiesioginius priežiūros įgaliojimus, kūrimą ir formavimą. Siekiant, kad ji taptų integruotos Europos priežiūros ir žvalgybos sistemos pagrindu, tam turi būti skiriama pakankamai išteklių.

1.3.

EESRK sutinka, kad reikia paskirstyti turinį tarp pirmojo kovos su pinigų plovimu reglamento – privačių institucijų priežiūros – ir šeštosios kovos su pinigų plovimu direktyvos – nacionalinių priežiūros institucijų ir FŽP koordinavimo – ir suderinti abiejų teisės aktų nuostatas su nacionalinės teisės aktais ir automatizuoti informacijos registravimą ir perdavimą.

1.4.

Tam, kad kova su pinigų plovimu ir susijusiais pirminiais nusikaltimais būtų veiksminga, reikalingas kultūrinis pokytis ir veiksmingas organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas. EESRK dar kartą primena savo Europos pakto pasiūlymą dėl kovos su veiksmais, kurie griauna etinius ir politinius mūsų demokratijos principus ir kenkia viešosioms gėrybėms. Jis taip pat siūlo įsteigti pilietinės visuomenės patariamąjį organą, kuris veiktų prie Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos arba būtų pavaldus Europos Komisijai ir kuriame dalyvautų Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija.

1.5.

EESRK siūlo skubiai įgyvendinti Kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinio Kriptoturto rinkų reglamentą. Komisijos pasiūlymas dėl Reglamento dėl kriptoturto rinkų (1) yra žingsnis bendro reguliavimo link ir turėtų įsigalioti kuo skubiau, tačiau jis nepakeičia visų priemonių, reikalingų apsisaugoti nuo šių finansinių produktų keliamos finansinės ir nusikalstamos rizikos.

1.6.

EESRK ragina Komisiją apsvarstyti, kaip teisės aktų rinkinį taikyti pinigų plovimo kanalams už finansų sistemos ribų: meno dirbinių ir didelės vertės turto rinkoje; laisvuose uostuose, muitinės sandėliuose ir specialiosiose ekonominėse zonose; tam tikriems komerciniams ir prekybos sandoriams, nekilnojamojo turto investicijoms, lošimui ir pan. Manoma, kad šioms sritims bus reikalingi nauji Europos teisės aktai.

1.7.

EESRK siūlo Europolui suteikti daugiau įgaliojimų ir pakankamai išteklių kovai su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir šiose srityse koordinuoti nacionalines policijos pajėgas. Veiksmingas Europos prokuratūros, kurį turėtų nedelsiant pradėti veiklą, Europolo ir naujosios Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos veiksmų koordinavimas yra ypač svarbus, siekiant sėkmingai praktiškai įgyvendinti šį teisės aktų rinkinį.

1.8.

EESRK ragina Komisiją siekti, kad visose valstybėse narėse į nacionalinę teisę būtų skubiai perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/1673 (2), kuria nustatoma bendra pinigų plovimo nusikaltimo apibrėžtis, ir kad būtų priimta nauja direktyva dėl bendros susijusių nusikalstamų veikų apibrėžties, kurioje bausmių už šiuos nusikaltimus dydžiai turėtų būti bendri.

1.9.

EESRK susirūpinimą kelia tai, kad ES veikia daug priedangos įmonių, kurios ir yra daugiausiai susijusios su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu. Siūloma, kad esamos atsakingos institucijos ir būsima integruotoji priežiūros sistema nustatytų konkrečias programas, kuriomis būtų stebimos šios įmonės, valdomos tam tikrų teisės paslaugų firmų, konsultacinių bendrovių ar konsultantų mokesčių klausimais, siekiant nustatyti jų tikruosius savininkus ir už sandorius atsakingus asmenis, taip pat tirti nusikaltimus, kuriuos jie gali padaryti.

1.10.

EESRK ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybę, kad iki 2026 m. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija pradėtų veikti visu pajėgumu, įskaitant tiesioginę priežiūrą. Visais atvejais EESRK ragina iki to laiko visas susijusias institucijas tampriau bendradarbiauti, kad esami teisės aktai būtų veiksmingiau įgyvendinti.

1.11.

EESRK mano, kad būtina parengti naują, realistišką ir teisingą didelės rizikos trečiųjų šalių, įskaitant tas, kurios palengvina pinigų plovimą, sąrašą. Taip pat siūloma Europos Komisijai nustatyti taisyklę, kad su finansiniu nusikaltimu ar pinigų plovimu susijusioms įmonėms ir asmenims būtų draudžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose.

1.12.

EESRK ragina ES ir nacionalines Vyriausybes apginti žurnalistų, darbuotojų ir valstybės tarnautojų, kurie demaskuoja ekonominę ir politinę korupciją, gyvenimus ir neliečiamumą ir mano, kad delsimas perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (3) į nacionalinę teisę yra nepateisinamas.

2.   Europos Komisijos pasiūlymas ir aplinkybės

2.1.

2019 m. liepos mėn. Europos Komisija pristatė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu vertinimą. Komunikate ir keturiuose vertinimuose (4) atkreiptas dėmesys į rimtus galiojančių teisės aktų įgyvendinimo trūkumus ir valstybių narių skirtumus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje.

2.2.

Siekdama spręsti šias problemas, 2020 m. gegužės 7 d. Komisija paskelbė Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmų planą (5) ir dėl jo pradėjo viešas konsultacijas. Planas grindžiamas šešiais ramsčiais, t. y. veiksmingo esamų taisyklių įgyvendinimo užtikrinimu, bendru ES taisyklių sąvadu, ES lygmens priežiūra, finansinės žvalgybos padalinių veiklos rėmimo ir bendradarbiavimo užtikrinimu, geresniu baudžiamosios teisės nuostatų vykdymu ir stipresne ES pasaulio lygmeniu. Savo nuomonėje „Kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu“ (6) EESRK pareiškė pritariantis planui ir skubiam jo plėtojimui bei įgyvendinimui.

2.3.

Tarybai ir Europos Parlamentui patvirtinus ir pravedus konsultacijas, Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo plano 2021 m. liepos 20 d. teisės aktų rinkinyje, kuriame yra šie pasiūlymai: — Reglamentas, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija (7), — Bendras kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių sąvadas, apimantis dalį teisės aktų (8), — nauja šeštoji direktyva, kuria peržiūrimi kai kurie likę teisės aktai (9), — Lėšų pervedimo reglamento reforma, kad ji apimtų kriptoturtą (10).

2.4.

Teisės aktų rinkinio esmę sudaro tai, kad steigiama nauja ES institucija (kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu), kuriai suteikiami tiesioginiai priežiūros įgaliojimai ir kuri gerins koordinacijos ir bendradarbiavimo galimybes su nacionalinėmis institucijomis, taip siekdama užtikrinti, kad ES taisyklės būtų teisingai ir nuosekliai taikomos privačiame sektoriuje. Konkrečiai ši institucija: — kartu su nacionalinėmis institucijoms įkurs bendrą integruotą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo priežiūros sistemą, — tiesiogiai vykdys kai kurių rizikingiausių finansinių institucijų, veikiančių daugelyje ES valstybių narių, priežiūrą. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija bus įgaliota taikyti ribojamas priemones šiems „atrinktiems įpareigotiesiems subjektams“, — prižiūrės ir koordinuos nacionalines priežiūros institucijas, kurios atsakingos už kitas finansines ir nefinansines institucijas ir ES taisyklių taikymą, periodiškai vertins tam tikrą ar visas vienos, kelių ir visų finansinių priežiūros institucijų veiklas, įskaitant jų priemonių ir išteklių vertinimą, siekdama užtikrinti aukštus standartus atitinkančią priežiūrą ir veiklą, — skatins ir rems bendradarbiavimą tarp finansinės žvalgybos padalinių ir gerins tarpvalstybinį bendravimą ir bendros analizės galimybes.

2.5.

Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai vadovaus pirmininkas, vykdomoji valdyba, susidedanti iš penkių narių, ir bendroji valdyba, kurioje numatomos dvi narystės struktūros ir kompetencijos: priežiūros ir FŽP; šiose bus nacionalinių priežiūros ir žvalgybos agentūrų vadovai, kurie vadovaus integruotai Europos priežiūros ir finansinės žvalgybos sistemai. Europos Komisijos narys bus ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos valdymo organų narys. Bendrojoje valdyboje stebėtojo teisėmis dalyvaus Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Europos Centrinio Banko (ECB) atstovai, kurių kompetencijos ir priemonės – centrinė duomenų bazė ir FiU.net – kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bus perduota naujajai institucijai. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija savo veiklą pradės 2024 m., o visos pareigos bus paskirstytos ir tiesioginė priežiūra bus pradėta 2026 m.

2.6.

Pirmuoju ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reglamentu išplečiamas įpareigotųjų subjektų sąrašas, įtraukiant kriptoturto paslaugų teikėjus, sutelktinio finansavimo platformas ir migracijos veiklos vykdytojus (kurie padeda įsigyti gyvenamąją vietą, o kartais ir pilietybę investuotojams). Išsamaus patikrinimo priemonės ir kontrolė yra griežtinama ir aiškiau apibrėžiama. Reikalavimai, susiję su trečiosiomis šalimis ir politikoje dalyvaujančiais asmenimis, yra peržiūrimi. Atitinkamai tikrosios nuosavybės reikalavimai yra patikslinti, ir pristatyti nauji reikalavimai, siekiant sumažinti riziką, kad nusikaltėliai maskuotųsi tarpinėse grandyse. Imtasi veiksmų prieš pareikštinių priemonių netinkamą naudojimą ir nustatyta didžiausia 10 000 EUR riba grynųjų pinigų naudojimui.

2.7.

Priešingai nei privatų sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose, šeštojoje kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyvoje didžiausias dėmesys skiriamas institucinei sistemai ir jos pritaikymui kiekvienoje valstybėje narėje. Pasiūlyme patikslintos kompetencijos, užduotys ir galimybė susipažinti su FŽP informacija, nustatoma bendros analizės atlikimo tvarka ir numatomas teisinis FIU.net sistemos pagrindas. Sustiprinti priežiūros institucijų įgaliojimai imtis veiksmų ir bendradarbiavimo tarp priežiūros ir kitų institucijų tvarka yra pagerinta. Numatyta sąsaja tarp banko sąskaitų registrų.

2.8.

Siūlomu Reglamentu dėl lėšų pervedimo ir tam tikro kriptoturto nauja redakcija išdėstomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 (11) dėl lėšų pervedimo, siekiant užtikrinti, kad kriptoturto pervedimų atsekamumo ir identifikavimo reikalavimai būtų panašūs į taikomus fondams. Kartu kriptoturto paslaugų teikėjams bus taikomi Kovos su pinigų plovimu reglamento reikalavimai, taikomi kitiems finansų subjektams.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Pirmoji kovos su pinigų plovimu direktyva buvo priimta 1991 m. Nuo tada buvo patvirtintos keturios kitos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyvos ir daugybė kitų papildančiųjų direktyvų, susijusių su finansų sistema ar atitinkama nusikalstama veikla ar teisės pažeidimais. Šių pastangų, kurias ES institucijos laikė prioritetinėmis, rezultatai buvo akivaizdžiai nepatenkinami iki šiol.

3.2.

Dėl to iš esmės sutariama, ir tai jau atsispindi Komisijos 2019 m. vertinimuose ir tokių institucijų kaip Europos Parlamentas 2019 m. kovo mėn. ir 2020 m. liepos mėn. rezoliucijose (12), Audito Rūmų 2021 m. birželio mėn. ataskaitoje „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas – nepakankamas“ (13) ir daugumoje specialistų, akademinės bendruomenės ir ekspertų grupių analizių, visų pirma CEPS ir ECRI darbo grupės ataskaitoje (14).

3.3.

Pagal preliminarius skaičiavimus pinigų plovimo apimtys yra nuo 1 % ES 27 BVP (pagal Europolo ir Europos Komisijos duomenis) iki 1,3 % (pagal Audito Rūmų skaičiavimus), t. y. nuo 140 iki 208 mlrd. EUR per metus. Dar svarbiau yra tai, kad, Europolo duomenimis, tik apie 1 % šio kiekio yra atgaunama. Pastaraisiais metais buvo daug pinigų plovimo skandalų, kuriuose dalyvavo pagrindinės finansų įstaigos, ir pažymėtina, kad daugelis jų būtų buvę neatskleisti, jeigu nebūtų taikomi Europos teisės aktai ar priežiūros institucijų nebūtų ėmusios veiksmų. Kitaip tariant, nepaisant Europos Komisijos ir Europos Parlamento pastangų ir pasiryžimo, nebūtų buvę jokios pažangos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu rezultatų atžvilgiu.

3.4.

Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui paskelbus „Pandoros dokumentus“, buvo dar kartą išryškintas pinigų plovimo ir susijusių nusikaltimų problemos mastas ir esminis mokesčių rojų vaidmuo sudarant sąlygas šiems nusikaltimams. Todėl sunku suprasti, kad dokumentuose dažniausiai minima jurisdikcija nėra įtraukta į ES „nebendradarbiaujančių jurisdikcijų“ sąrašą, ir kad Ecofin taryba tik ką pašalino iš sąrašo dar vieną jurisdikciją, pagal kurioje galiojančius teisės aktus neįmanoma nustatyti tikrųjų bendrovių ir sąskaitų savininkų.

3.5.

EESRK atkreipia ES institucijų ir nacionalinių Vyriausybių dėmesį į poreikį užtikrinti stiprią apie ekonominę ir politinę korupciją pranešančių žurnalistų, darbuotojų ir valstybės tarnautojų gyvybės ir neliečiamybės apsaugą. Komitetas yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės nepradėjo Direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos perkėlimo į nacionalinę teisę procedūrų, ir ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ji būtų skubiai perkelta į nacionalinę teisę iki 2021 m. pabaigos.

3.6.

ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politikos trūkumus ir netinkamumą lemia kelios priežastys, kurios daro bendrą poveikį: i) išskaidytos kompetencijos po daugybę ES ir valstybių narių institucijų; ii) nėra vieno ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu prižiūrėtojo; iii) kompetentingi ES organai gali naudotis ribotomis priemonėmis; iv) prasta koordinacija tiek apsaugos iniciatyvų atžvilgiu, tiek imantis veiksmų, kovojant su nustatytais rizikos veiksniais, ir delsiama juos įgyvendinti; v) priežiūros institucijų ir FŽP daugelyje šalių darbo trūkumai; vi) direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę buvo labai uždelstas ir yra didelių skirtumų tarp valstybių narių, dėl ko Europos Komisija vykdė administracines ir teismines pažeidimų nagrinėjimo procedūras; vii) daugelyje šalių nepakanka informacijos, kaip svarbu rimtai kovoti su pinigų plovimu ir susijusiais nusikaltimais; viii) skirtumai, kylantys dėl nevienodų nusikaltimų apibrėžčių baudžiamuosiuose kodeksuose, visų pirma pačios pinigų plovimo sąvokos ir susijusių baudų; ix) netinkami susijusių pirminių nusikaltimų tyrimai, ypač trečiosiose šalyse, ir x) kai kurių ES Vyriausybių politinės valios priimti ir įgyvendinti Europos standartus trūkumas. Geografiniai ir sektorių skirtumai dėl visų šių veiksnių padeda finansiniams nusikaltėliams suformuoti pačius patogiausius savo neteisėtos prekybos tinklus.

3.7.

Tam tikrose situacijose nebuvo manoma, kad bendradarbiavimas tarp ES institucijų yra būtinas. Tai pasakytina apie Europos Komisijos ir EBI bendradarbiavimą tiriant ES teisės pažeidimus, kurio atžvilgiu Audito Rūmai pareiškė, kad šis procesas yra neveiksmingas (15). Be to, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendradarbiavimas su EK sudarant „didelės rizikos trečiųjų valstybių“ sąrašą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje nebuvo veiksmingas (16). 2019 m. Europos Komisijos sąrašą, kuriam pritarė EP, galiausiai atmetė Taryba, o 2020 m. gegužės mėn. priimtas sąrašas yra FATF sąrašo pritaikymas ir jame yra daug trūkumų.

4.   EESRK nuomonė

4.1.

EESRK išreiškia savo visišką paramą Komisijos teisės aktų rinkiniui, nes yra įsitikinęs, kad tinkamai ir operatyviai jį įgyvendinus būtų galima padėti iš esmės pakeisti nestabilią padėtį, kuri aprašyta ankstesnėje dalyje. Visų pirma jis remia Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos sukūrimą ir struktūrą. Ši institucija, nors ir vykdo savo tiesioginę priežiūrą, tampa Europos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (ir žvalgybos) priežiūros (ir žvalgybos) sistemos pagrindu, integruojant nacionalines priežiūros institucijas ir FŽP į jos bendrąją valdybą ir stebėtojų teisėmis – kitas susijusias ES institucijas.

4.2.

EESRK sutinka su turinio paskirstymu tarp pirmojo reglamento ir šeštosios direktyvos ir abiejų jų taikymu, siekiant standartizuoti nacionalinės teisės aktus ir palengvinti nacionalinių TŽP ir priežiūros institucijų veiklą pagrindinėse srityse: registruojant, pranešant ir tiriant įtartinus sandorius (SAR) standartizuotais metodais. Siekiant išspręsti vieną iš pagrindinių aktualių problemų, labai pageidautina, kad būtų pabrėžiama, kad institucijos savo įvairius įsipareigojimus įvykdytų per trumpiausią įmanomą laikotarpį. EESRK įsitikinęs kad siūlomi teisės aktai dera su Europos duomenų apsaugos reglamentavimo sistema ir asmens ir įmonių teisėmis, kurias galiausiai gina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

4.3.

EESRK ragina nacionalines Vyriausybes ir Europos pilietinės visuomenės organizacijas remti šio teisės aktų rinkinio priėmimą ir tinkamą įgyvendinimą. Nei ES, nei valstybės narės negali sau leisti situaciją palikti tokią, kokia ji yra dabar. Ypač tokiu metu, kai dėl kovos su COVID-19 pandemijos pasekmėmis sveikatai, ekonomikai ir siekiant sumažinti socialinį poveikį, taip pat ir dėl ekonomikos gaivinimo poreikio, valstybės narės ir ES turi iš esmės didinti viešuosius išteklius. Kaip teigiama CEPS-ECRI ataskaitoje: „Siekis sustabdyti ar bent stipriai sumažinti pinigų plovimo mastą yra kiekvienos demokratinės visuomenės moralinė pareiga, nes tokioje visuomenėje visi piliečiai yra laisvi ir lygūs prieš įstatymą, gyvenantys sąžiningoje bendradarbiavimo sistemoje […]. Aiškumo trūkumas, delsimas ir neveiksmingumas tik paskatins pinigų plovimą“ (17).

4.4.

EESRK supranta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą šioje srityje. Kai kuriose šalyse tyrimai daugiausiai atliekami privačiame sektoriuje (18). Skatindama ES institucijas teisės aktų rinkinio įgyvendinimo metu imtis visų jų galioje esančių veiksmų skatinti nacionalinių priežiūros institucijų ir FŽP veiklos gerinimą, Komitetas taip pat norėtų, kad jos kiek galima labiau gerintų viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

4.5.

Gerinant kovos su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais veiksmingumą daugelyje šalių greičiausiai pareikalaus kultūrinių pokyčių ir aktyvesnio pilietinės visuomenės dalyvavimo. Tai buvo vienas iš argumentų, kuriais remiantis buvo pateiktas EESRK pasiūlymas dėl Europos pakto prieš mokestinius nusikaltimus, mokesčių vengimą ir pinigų plovimą (19). EP taip pat mano, kad svarbu „[…] atkurti visuomenės pasitikėjimą, užtikrinant sąžiningą ir skaidrią mokesčių sistemą ir mokesčių teisingumą“ (20). Siekiant šių tikslų EESRK siūlo, kad Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijoje būtų įsteigtas konsultavimosi su pilietine visuomene organas (21), arba įsteigti EK organą, kuriame dalyvautų ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir pats Komitetas galėtų aktyviau dalyvauti kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir prisidėti teikdami savo praktines žinias ir pasiūlymus. ES institucijos ir organizuota pilietinė visuomenė turi veikti kartu, siekiant informuoti Europos piliečius apie ypač neigiamą pinigų plovimo ir susijusių nusikaltimų poveikį viešosioms gėrybėms ir teisingumo bei sąžiningumo, kuriuo demokratija yra grindžiama, principams.

4.6.

Europolas ir kiti ekspertai mano, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios daugėjo pinigų plovimo ir susijusių nusikaltimų, ypač elektroninėmis priemonėmis, panaudojant kriptovaliutas ir kitą kriptoturtą (22). Todėl EESRK mano, kad yra pagrindo priimti reglamentą, kuriuo jie būtų reglamentuojami taip pat, kaip ir kiti sandoriai, įvedant privalomą reikalavimą nurodyti tikruosius savininkus. Pasiūlymas dėl Reglamento dėl kriptoturto rinkos (23) yra žingsnis bendrojo reguliavimo link ir turėtų įsigalioti skubos tvarka, tačiau juo nepakeičiamos visos priemonės, reikalingos apsisaugoti nuo šių finansinių produktų finansinės rizikos ir nusikalstamų veikų.

4.7.

EESRK, EP ir kitos institucijos pabrėžė, kad ES veikia šimtai tūkstančių priedangos įmonių (24), įteisintų ir valdomų tam tikrų teisės paslaugų firmų, konsultacinių bendrovių ar konsultantų mokesčių klausimais, kurios kelia riziką ir kurių dauguma yra naudojamos pinigų plovimui ar kitiems susijusiems pirminiams nusikaltimams, taip pat ir mokesčių vengimui. Per jas praeina didžiuliai kapitalo srautai. Kompetentingos institucijos šiandien ir naujoji Europos priežiūros sistema turės pradėti taikyti konkrečias programas, kuriomis būtų įgyvendinamos šių įmonių tikrųjų savininkų ir jų sandorių emitentų ir gavėjų nustatymo taisyklės, siekiant kovoti su ekonominiais ir finansiniais daugelio šių įmonių daromais nusikaltimais. Jokioje valstybėje narėje neturėtų būti leidžiama užregistruoti įmonę ar kitą subjektą, kuris galėtų būti naudojamas pinigų plovimui ar teroristų finansavimui, jei tikrieji savininkai yra nežinomi ar susiję su tokia veikla.

4.8.

EESRK mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės skubiai užbaigtų Direktyvos 2018/1673, kuria nustatoma bendra pinigų plovimo nusikaltimo apibrėžtis, perkėlimą į nacionalinę teisę. EESRK siūlo priimti naują direktyvą, kurioje būtų nustatyti bendri susijusių nusikalstamų veikų apibrėžimai valstybių narių įstatymuose, o bausmių už šiuos nusikaltimus dydžiai turėtų būti bendri. SESV 83 straipsnyje aiškiai užsimenama, kad pinigų plovimo ir susijusių tarpvalstybinių nusikaltimų apibrėžtys ir bausmės yra tarp tų, kurie galėtų būti suderinti pritaikant Europos minimalias taisykles.

4.9.

EESRK ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybę, kad iki 2026 m. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija pradėtų veikti visu pajėgumu, įskaitant tiesioginę priežiūrą. Bet kuriuo atveju EESRK ragina Europos Komisiją ir kitas susijusias institucijas tuo tarpu gerinti bendradarbiavimą, siekiant įgyvendinti esamus teisės aktus veiksmingiau, kaip rekomenduoja EP ir Audito Rūmai. Ypač tai taikoma EBI (ir jo naujajam Kovos su pinigų plovimu komitetui), ECB ir Europolui. EESRK taip pat ragina Europos Komisiją, EIVT ir Europolą atlikti dar vieną trečiųjų šalių, kurios gali būti įtrauktos į naująjį ES nebendradarbiaujančių šalių dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sąrašą, analizę.

4.10.

EESRK pripažįsta Europos prokuratūros svarbą kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir ragina Europos institucijas ir valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų lengvinant visišką šios kovos įgyvendinimą. Ji apgailestauja, kad kai kuriuos Vyriausybės nustatė kliūtis šio proceso įgyvendinimui, ypač kad tokių veiksmų ėmėsi tos Vyriausybės, kurios neseniai laikinai pirmininkavo ES. Komitetas sutinka su EP, kuris ragina Europos Komisiją apsvarstyti pasiūlymą įkurti Europos struktūras tarpvalstybinių finansinių ir mokesčių nusikaltimų tyrimams.

4.11.

Kadangi pinigų plovimas vyksta tarptautiniu mastu, būtina gerinti nacionalinių policijos pajėgų ir žvalgybos tarnybų veiksmų koordinavimą. Tuo pačiu EESRK įsitikinęs, kad būtų labai naudinga suteikti Europolui daugiau įgaliojimų ir pakankamai žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, ir koordinuoti nacionalines policijos pajėgas. Veiksmingas Europos prokuratūros, naujosios Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos ir Europolo veiksmų koordinavimas yra ypač svarbus, siekiant sėkmingai praktiškai įgyvendinti šį naująjį teisės aktų rinkinį.

4.12.

EESRK įsitikinęs, kad turi būti sudarytas naujas tikroviškas ir teisingas nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašas. Taip pat siūloma Komisijai parengti direktyvą, kurioje būtų numatoma, kad su finansiniu nusikaltimu ar pinigų plovimu susijusioms įmonėms ir asmenims būtų draudžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose.

4.13.

EESRK taip pat mano, kad esamus ryšius tarp valstybių narių FŽP reikėtų išlaikyti ir įtraukti juos į naujosios Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos struktūrą. Per daugelį metų tarp įvairių valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių sudarytos informacinės ir strateginės sąjungos negali būti prarastos.

4.14.

Didelė dalis pinigų plovimo veiklos vyksta už finansų sistemos ribų, naudojant grynuosius pinigus, už kuriuos įsigyjamos vėliau legalizuojamos ar laikomos prekės, arba vykdant konkrečius komercinius sandorius. EESRK ragina Komisiją ištirti, kaip siūlomas teisės aktų rinkinys galėtų būti pritaikytas meno dirbinių ir didelės vertės turto rinkoje bei jų laikymui laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose ir specialiose ekonominėse zonose, taip pat konkretiems komerciniams sandoriams, bei komerciniams sandoriams, susijusiems su nepalūkaninėms paskoloms, kurios grąžinamos paskirties šalyse, nekilnojamojo turto investicijoms ir sandoriams su lošimų įmonėmis. Tokio tyrimo rezultatai, kur tinkama, galėtų padėti pagrindus rengiant teisės aktų pasiūlymus dėl kovos su pinigų plovimu ir susijusiais nusikaltimais.

4.15.

Didžioji dauguma ne pelno siekiančių pilietinės visuomenės organizacijų savo veikla skatina demokratiją, padarydamos ją dalyvaujamąja, taip pat kuria didėjančios vertės ekonomikos sektorių. Daugelis jų iš tiesų kovoja su pinigų plovimu ir prisideda prie pinigų plovimo praktikos atskleidimo. Tačiau kai kurios NVO ir ne pelno organizacijos gali būti įtrauktos į pinigų plovimo operacijas. Dėl šios priežasties rengiant politiką, susijusią su ne pelno pilietinės visuomenės organizacijomis, reikia labai atsargiai vertinti riziką šiame sektoriuje, kad būtų galima aptikti atvejus, kai tokios organizacijos yra naudojamos neteisėtiems tikslams, bet nesukeliant kliūčių kitų organizacijų plėtrai, ir neleisti, kad tuo pasinaudotų autoritarinės Vyriausybės, užsipuldamos jas kritikuojančias organizacijas.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

Pandemijos metu, padaugėjus internetiniams sandoriams ir daugiau naudojant kriptoturtą, labai išsiplėtė nepakeičiamų žetonų (NFT) rinka (25), kurioje pinigai juda tarp valstybių (2,5 mlrd. USD per 2021 m. pirmąjį pusmetį), naudojant blokų grandinės technologiją. EESRK siūlo, kad NFT (daugialypės platformos) operatoriai būtų įtraukti į įpareigotųjų subjektų sąrašą. Atitinkamai „nepiniginiai sandoriai“, kurie naudojami pinigų plovimui, turi būti stebimi.

5.2.

Per pandemiją sumažėjo grynųjų pinigų naudojimas. Tai, o kartu ir sprendimas sustabdyti 500 EUR banknotų spausdinimą, sukūrė poreikį nusikaltėliams „išplauti“ šiuos pinigus ir įkelti juos į realiąją ekonomiką. Todėl EESRK rekomenduoja, kad, atsižvelgdama į skirtingą padėtį įvairiose valstybėse narėse, Europos Komisija ištirtų galimybę nustatyti grynųjų pinigų sandorių ribą, kuri būtų mažesnė nei 10 000 EUR.

5.3.

EESRK mano, kad labai svarbu, jog FŽP veiktų tinkamai. Tam reikia turėti pakankamai aukšto lygio techninių ir žmogiškųjų išteklių. Jų galimybės dirbti kartu su kitomis FŽP ir ES institucijomis turi būti stiprinamos, taikant suderintus standartus, procedūras ir IT priemones, taip pat organizuoti pakankamai tinkamų mokymų visiems savo darbuotojams. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, kad maksimaliai padidintų savo darbo efektyvumą. Komitetas ragina nacionalines Vyriausybes, ypač tas, kurios buvo paminėtos Europos semestro konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, teikti pirmenybę sklandžios FŽP veiklos tikslui ir skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su Europos institucijomis.

5.4.

EESRK įsitikinęs, kad tik dėl Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo institucijos vadovų ir kitų šios institucijos darbuotojų aukštos profesinės kvalifikacijos, patirties ir nepriklausomumo (siekiant ginti tik ES interesus ir vertybes), taip pat dėl jų sąžiningumo ši institucija gali veikti tinkamai. Todėl atranka turi būti vykdoma itin kruopščiai ir skaidriai. Komitetas siūlo Komisijai parengti principų ir vertybių, kuriomis grindžiami pradiniai įdarbinimo procesai ir kurios gali būti įtrauktos į etikos kodeksą, kurį turi parengti ir patvirtinti Institucijos organai, sąrašą.

5.5.

EESRK dar kartą primena pasiūlymą (26) – kartu su EP pateiktu pasiūlymu – palaipsniui nutraukti pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimą pagal investavimo subjektus, o iki tol griežtai tikrinti, kad tie, kuriems tai naudinga, yra įvykdę savo teisinius įsipareigojimus savo kilmės šalyje ir nedalyvauja pinigų plovimo operacijose.

5.6.

EESRK siūlo, kad Europos Komisija sukurtų duomenų bazę, siekiant teikti MVĮ informaciją apie asmenims ir įmonėms taikomas ribojamąsias priemones dėl terorizmo finansavimo ir tų priemonių trukmę.

5.7.

Kovos su pinigų plovimu institucijai turi būti skirtas biudžetas, kurio pakaktų pagrindiniams uždaviniams, susijusiems su jos tikslais ir misijomis, spręsti. Veiksminga kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu stipriai padidins mokestines pajamas, kurias gauna valstybės narės, kurios turi spręsti problemas, susijusias su žaliąja ir skaitmenine transformacija ir savo teisingu perėjimu, taip pat imtis veiksmų gerinant socialinę ir politinę sanglaudą. Reikia skirti dėmesio įmonių, kurios prisiima naujus teisinius įsipareigojimus, sąnaudoms, ir jas reguliariai tikrinti jų efektyvumo atžvilgiu. EESRK siūlo Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją finansuoti iš ES biudžeto.

5.8.

Svarbiausios sėkmingos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu prielaidos yra gerų tarpusavyje susietų tikrųjų savininkų sąskaitų, turto, patikos ar patikėtinių ir sandorių duomenų bazių ir registrų turėjimas, ir kad jie būtų parengti įgaliotų asmenų naudojimui. Didėjant šių registrų ir duomenų bazių apimtims ir atsirandant geresnėms galimybėms greičiau su jais susipažinti, atsiranda daugiau reikalavimų asmens duomenų apsaugai. EESRK mano, kad šis klausimas turėtų būti ypač atidžiai nagrinėjamas.

---

(1)  COM(2020) 593 final.

(2)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 284, 2018 11 12, p. 22).

(3)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(4)  2019 m. liepos 24 d. COM(2019) 360 final, COM(2019) 370 final, COM(2019) 371 final ir COM(2019) 372 final.

(5)  C(2020) 2800 final.

(6)  OL C 429, 2020 12 11, p. 6.

(7)  COM(2021) 421 final.

(8)  COM(2021) 420 final.

(9)  COM(2021) 423 final.

(10)  COM(2021) 422 final.

(11)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(12)  2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo (OL C 108, 2021 3 26, p. 8) ir 2020 m. liepos 10 d. EP rezoliucija.

(13)  Audito Rūmų specialioji ataskaita 13/2021.

(14)  CEPS-ECRI darbo grupės ataskaita: kova su pinigų plovimu ES; 01/2021.

(15)  Audito Rūmai, ten pat, 86 punktas. Per 10 metų EBI Priežiūros taryba savo iniciatyva neatliko nei vieno tyrimo dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Neturėdama teisinės pareigos laiku atsakyti į užklausimus, ji ištyrė tik du iš keturių Europos Komisijos pateiktų skundų.

(16)  Audito Rūmai, ten pat, 26 ir 28 punktai.

(17)  CEPS-ECRI, ten pat, 2 punktas.

(18)  CEPS-ECRI, ten pat, IV punktas.

(19)  Žr. EESRK nuomonę dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu (OL C 429, 2020 12 11, p. 6), 3.4, 3.5 ir 3.6 punktus.

(20)  2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veiksmų plano.

(21)  Nuo jų įkūrimo ir siekiant palengvinti konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, EBI, ESMA (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir EIOPA (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) turi suinteresuotųjų asmenų grupes, kurias sudaro nariai, atstovaujantys proporcingai privačias įmones, vartotojus, naudotojus, sektorių įmonių darbuotojus ir aukščiausio lygio mokslininkus.

(22)  Europolas-EFECC: Įmonių nusikaltimai. Europos kova su pasauliniu finansinių ir ekonominių nusikaltimų tinklu (06/2020); ir WCA: COVID 19 atvėrė duris naujam pinigų plovimo etapui.

(23)  COM(2020) 593 final.

(24)  „Priedangos įmonė“ ar „šešėlinė“, „fiktyvi“ – tai tokia bendrovė, kuri nevykdo tikros ūkinės veiklos toje šalyje, kurioje ji yra registruota ir neturi jokių ar vos kelis darbuotojus. Kai kurios iš jų yra naudojamos pinigų plovimui, mokesčių vengimui ar siekiant apeiti direktyvos dėl komandiravimo nuostatas. Žr.: EPRS, 10/2018: „Priedangos įmonių Europos Sąjungoje apžvalga“; TVF, F&D, 09/2019: Damgaard, Elkjaer ir Johannesen: „Šešėlinių investicijų didėjimas“ ir EESRK nuomonę dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu (OL C 429, 2020 12 11, p. 6).

(25)  „Reuters“, 2021 6 6: NFT prekybos apimtis.

(26)  OL C 47, 2020 2 11, p. 81 ir OL C 429, 2020 12 11, p. 6.