This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52021AE3871
Opinion of the European Economic and Social Committee on ‘Proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council establishing a carbon border adjustment mechanism’ (COM(2021) 564 final — 2021/0214 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (COM(2021) 564 final – 2021/0214 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (COM(2021) 564 final – 2021/0214 (COD))
EESC 2021/03871
OL C 152, 2022 4 6, p. 181–188
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
2022 4 6 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 152/181 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas
(COM(2021) 564 final – 2021/0214 (COD))
(2022/C 152/30)
|
Pranešėjas |
Andrés BARCELÓ DELGADO |
|
Bendrapranešėjis |
John COMER |
|
Konsultavimasis |
Europos Parlamentas, 2021 9 13 Taryba, 2021 9 21 |
|
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis |
|
Atsakingas skyrius |
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius |
|
Priimta skyriuje |
2021 11 25 |
|
Priimta plenarinėje sesijoje |
2021 12 8 |
|
Plenarinė sesija Nr. |
565 |
|
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė) |
179 / 3 / 7 |
1. Išvados ir rekomendacijos
|
1.1. |
EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM), siekiant didinti informuotumą apie ES klimato srities užmojus ir sudaryti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje. |
|
1.2. |
EESRK ragina poveikio vertinimą išplėsti taip, kad jis apimtų ir sektorių, kurie įtraukti į PADKM taikymo sritį, eksporto veiklą. ES turi ir toliau siekti savo klimato srities užmojo, tačiau taip pat svarbu užtikrinti Europos pramonei vienodas sąlygas tarptautinėje arenoje, suteikiant galimybę konkuruoti bendrojoje rinkoje ir eksportuoti į tarptautines rinkas. |
|
1.3. |
EESRK ragina ES teisės aktų leidėjus ištirti, kaip tvarkyti eksportą, kad ES pramonė išliktų konkurencinga tarptautinėse rinkose. EESRK rekomenduoja atlikti poveikio vertinimą, siekiant sužinoti, kaip aiškinti ar pritaikyti PPO taisykles, kad jomis būtų remiami PADKM tikslai ir jo veiksmingumas, siekiant prisidėti prie pramonės išmetamo CO2 kiekio mažinimo visame pasaulyje. |
|
1.4. |
Daugelį svarbių temų reikės toliau plėtoti priimant įgyvendinimo deleguotuosius aktus. Todėl atsižvelgiant į šį ir į pirmiau išdėstytą punktą, beveik neįmanoma numatyti, kokios bus įgyvendinimo pasekmės kiekviename gamybos sektoriuje. Abejojant dėl kelių svarbių siūlomo reglamento nuostatų, tai įvertinti bus sudėtinga tol, kol teisėkūros procesas nepasistūmės į priekį. Tačiau reikia vengti neaiškių bendrųjų sąlygų, ypač nustatant importuojamiems gaminiams tenkantį CO2 kiekį, kad nebūtų pakenkta aktyvioms ir iš anksto numatytoms priemonėms, kurių Europos įmonės imasi siekdamos apsaugoti klimatą. |
|
1.5. |
EESRK prašo Europos teisės aktų leidėjų tiesiogiai paskirstyti iš PADKM gautas pajamas, siekiant paremti paveiktų sektorių pramonės pertvarką. Kai kuriems ekonomikos sektoriams, kurie nukenčia dėl nesąžiningos konkurencijos klimato atžvilgiu, gali prireikti papildomos paramos, pripažįstant jų pastangas, kadangi jie gali tapti mažiau konkurencingi nei tie sektoriai, kurie neatsižvelgia į klimatui ir (arba) aplinkai daromą poveikį. |
|
1.6. |
EESRK ragina Europos Sąjungą padėti besivystančioms šalims gerinti savo technologines galimybes, siekiant užkirsti kelią PADKM apėjimo rizikai. |
|
1.7. |
Atliekant patikimą faktinio importuojamiems produktams būdingo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimą bus užtikrintas teisingas PADKM įgyvendinimas. EESRK rekomenduoja Komisijai nustatyti konkrečius reikalavimus įgaliotoms tikrinimo tarnyboms. |
|
1.8. |
Komitetas pažymi, kad Europoje vėl turi įsitvirtinti stipri pramonė, kuri būtų visiškai konkurencinga ir atsakinga klimato kaitos atžvilgiu. |
|
1.9. |
Kartu, vykstant teisėkūros procedūrai, Komisijos prašoma atlikti poveikio tyrimą dėl galimo PADKM poveikio pridėtinės vertės grandinėje, kuris gali būti patirtas jį įgyvendinus. |
|
1.10. |
Nustačius PADKM pasaulinėje prekybos sistemoje įvyktų esminių pokyčių. ES turi imtis visų veiksmų, kurių reikia, kad būtų užtikrinta, dėl PADKM nepadidėtų kitose pasaulio dalyse išmetamas ŠESD kiekis ir nebūtų išmetama papildomo ŠESD kiekio pasaulio mastu. PADKM jokiais atvejais neturėtų lemti ES deindustrializacijos. Nustatant ES klimato kaitos tikslus negalima pamiršti, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas yra pasaulinio masto problema. |
|
1.11. |
Politinis PADKM aspektas nebuvo pakankamai pabrėžtas. Galutiniai sprendimai dėl PADKM bus iš esmės grindžiami ne vien diskusijomis Europos Sąjungoje, bet ir remiantis derybomis, kurios bus būtinos su prekybos partneriais, siekiant susitarti dėl rezultato ir išvengti prekybos konflikto. |
|
1.12. |
EESRK pagrįstai tikisi, kad veikianti PADKM sistema užtikrins stabilesnį užimtumą klimatui palankiose pertvarkytose praeityje daug CO2 išskiriančiose įmonėse ir sektoriuose. Tačiau jis taip pat įspėja apie pavojų, kad PADKM sistema, sąveikaudama su ATLPS, gali žlugti. Visiškai panaikinus nemokamus apyvartinius taršos leidimus pradėjus taikyti PADKM, ES gali būti prarasta daug darbo vietų. |
|
1.13. |
PADKM padės siekti ir ES klimato kaitos tikslų ir užtikrinti tvirtesnį Europos pramonės poveikį ateityje. Įgyvendinant PADKM sistemą pereinamuoju laikotarpiu ir vėliau būtina atsižvelgti į akivaizdžią riziką, pavyzdžiui, sunkumus tikrinant trečiųjų šalių išmetamo CO2 kiekio deklaracijas ir reikalavimų apėjimą. |
2. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos
|
2.1. |
Liepos 14 d. Komisija paskelbė priemonių rinkinį „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (1). Jame yra pasiūlymas dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) (2), kuris yra labai susijęs su Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) direktyva (3). Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys buvo parengtas remiantis komunikatu dėl Europos žaliojo kurso (4), kuris buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 15 d. |
|
2.2. |
Pasiūlymu pristatoma „teorinė ATLPS“, kuri turėtų būti taikoma tam tikrų pramonės produktų ir elektros energijos importui. Pirmame etape numatyti tokie sektoriai: cemento, plieno, trąšų, aliuminio ir elektros. |
|
2.3. |
Kalbant apie tas medžiagas, kurioms reikalingas intensyvesnis galutinis apdorojimas, pasiūlyme jau numatyta daugelis vartotojų grandies produktų. Tačiau yra nuoroda į „sudėtingus produktus“, dėl ko pasiūlymo taikymo sritis gali padidėti. |
|
2.4. |
PADKM administracinė našta tenka Komisijai, valstybėms narėms ir importuotojams į ES rinką. |
|
2.5. |
„Teorinė ATLPS“ atitinka esamą ATLPS, tačiau yra keletas pagrindinių skirtumų: išmetamo ŠESD kiekio sertifikatais nebus prekiaujama ir importuotojai turės atsisakyti tų sertifikatų pagal tuometinę CO2 kainą ES, remiantis į ES importuojamiems produktams būdingu išmetamu ŠESD kiekiu. |
|
2.6. |
Į PADKM įtrauktų sektorių ir produktų sąrašas yra nurodytas pasiūlymo I priede. Komisija išplės PADKM taikymo sritį, kad ji apimtų ir naujus produktus, jei bus nustatyta didelė apėjimo rizika. Komisijos pasiūlymui įtraukti naujus sektorius bus taikomas visas teisėkūros procesas. |
|
2.7. |
Pagal siūlomą sistemą atsižvelgiama tik į tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį (1 lygio išmetamieji teršalai), o ne į netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su energija (elektros energija ar šildymu) (2 lygio išmetamieji teršalai), ar produktams galutinės vertės grandinėje būdingą netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, tačiau būtų įtrauktas ribotas pradinės vertės grandinės produktų išmetamas ŠESD kiekis (neįtraukiant transporto ar įmonių vertės grandinės) (3 lygio išmetamieji teršalai) pagal „sudėtingų prekių“ sąvoką. Pasiūlyme išsamiai nenurodyta, kaip tai bus įgyvendinta – tą numatys Komisija įgyvendinimo aktuose. |
|
2.8. |
Geografinė taikymo sritis apima visas trečiąsias šalis už muitų sąjungos ribų, išskyrus tas, kurios šiuo metu yra įtrauktos į ES ATLPS, ar šalis, kurios yra „susietos“ su ES ATLPS. Numatomos konkrečios priemonės atsižvelgti į anglies dioksido kainą kelete trečiųjų šalių. |
|
2.9. |
PADKM skiriasi nuo ATLPS, kadangi PADKM bus skirtas produktams (su konkrečiais Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodais), o ATLPS skirta įrenginiams. |
|
2.10. |
Galutinis PADKM tikslas yra palaipsniui pakeisti dabartinių nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimą numatytuose sektoriuose. Pasibaigus „trejų metų pereinamajam laikotarpiui“, nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimas bus palaipsniui nutraukiamas nuo 2026 m. po 10 % per metus dešimties metų laikotarpiu, kaip šiuo metu numatyta Komisijos pasiūlyme. Konkreti informacija apie palaipsninį nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo nutraukimą atitinkamiems sektoriams neįtraukta į PADKM pasiūlymą, tačiau numatoma ATLPS direktyvos peržiūroje. |
|
2.11. |
Nustatant PADKM bus atsižvelgta į suteiktus nemokamus apyvartinius taršos leidimus ES pramonei, siekiant išvengti dvigubos apsaugos. Komisijos įgyvendinimo aktais bus nustatoma taikytina metodologija kiekvieno produkto PADKM lygiui apskaičiuoti. |
|
2.12. |
Taisyklės, kaip nustatyti produktams būdingą išmetamą ŠESD kiekį, yra bendros, tačiau specialūs ir supaprastinti metodai numatyti elektros energijos importui. |
|
2.13. |
Komisija mano, kad bus reikalingas trejų metų pereinamasis laikotarpis būdingo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimų koregavimui ir akredituotų išmetamo ŠESD kiekio tikrintojų paskyrimui. Bendras sistemos patikrinimas turi būti atliktas 2025 m., prieš antrąjį PADKM etapą. |
|
2.14. |
Iš PADKM gautas pajamas rinks nacionalinės institucijos, kurios iš esmės mokės jas į ES iždą, atskaičiavus administracines su procedūrų valdymu susijusias išlaidas. |
|
2.15. |
Pasiūlyme numatomas trejų metų (2023–2025 m.) administracinis bandomasis etapas be ekonominių pasekmių. Importuotojai turės atlikti tam tikras ataskaitų teikimo procedūras, tačiau be prievolės patikrinti būdingojo išmetamo ŠESD kiekį, gauti prieš tai leidimą arba mokėti už importuojamų produktų sertifikatus. |
3. Bendrosios pastabos
|
3.1. |
Komisija, vadovaujant TAXUD GD, atliko puikų darbą parengdama pasiūlymą, atsižvelgdama į poreikį derinti ES klimato srities užmojų plėtrą ir poreikį išvengti anglies dioksido nutekėjimo rizikos. |
|
3.2. |
Atrodo, kad pasiūlymas buvo pateiktas nenustačius kai kurių techninių detalių, dėl kurių Komisija spręs pirmojo etapo (bandomuoju laikotarpiu) metu. Tiek Taryba, tiek Parlamentas yra pasiryžę PADKM pradėti taikyti 2023 m., todėl laiko liko nedaug. |
|
3.3. |
Daugelį svarbių sričių dar reikia toliau plėtoti parengiant įgyvendinimo deleguotuosius aktus. Todėl atsižvelgiant į šį ir į pirmiau išdėstytą punktą, beveik neįmanoma numatyti, kokios įgyvendinimo pasekmės bus kiekviename gamybos sektoriuje. Abejojant dėl kelių svarbių siūlomo reglamento nuostatų, tai įvertinti bus sudėtinga tol, kol teisėkūros procesas nepasistūmės į priekį. Tačiau reikia vengti neaiškių bendrųjų sąlygų, ypač nustatant importuojamiems gaminiams tenkantį CO2 kiekį, kad nebūtų pakenkta aktyvioms ir iš anksto numatytoms priemonėms, kurių Europos įmonės imasi siekdamos apsaugoti klimatą. |
|
3.4. |
Kalbant apie elektros importą, lieka neaišku, ar Komisija tinkamai įvertino poveikį elektros kainai ES elektros rinkoje ir kokį nenumatytą pelną tai generuos visame sektoriuje (ir lems didesnes išlaidas vartotojams) ir, atitinkamai, padidins anglies dioksido nutekėjimo riziką energijai imliuose sektoriuose. Nereikėtų pamiršti, kad elektros energijos suvartojimas neįtraukiamas į importuojamų produktų anglies pėdsako skaičiavimus (5). |
|
3.5. |
Europos pramonė yra orientuota į eksportą ir jeigu dėl PADKM bus suteikta tam tikra apsauga nuo importo, tačiau nebus galimybės konkuruoti tarptautinėse rinkose, konkurencingumo ypač trūks ir Europa nebegalės pritraukti pramonės investicijų. |
|
3.6. |
Jeigu PADKM staigiai pakeistų esamas apsaugos nuo CO2 nutekėjimo priemones, tai galėtų sukelti didelį neapibrėžtumą, sužlugdytų ilgalaikius investicinius sprendimus, kurie buvo priimti pagal neseniai pakoreguotus 2030 m. tikslus. Tai taip pat galėtų sumažinti pramonės galimybes investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir taptų konkurencine kliūtimi patekti į trečiųjų šalių rinkas. Todėl esant būtinybei reikia palikti esamus nemokamus leidimus, kad į PADKM taikymo sritį įtraukti pramonės sektoriai galėtų pagerinti savo CO2 efektyvumą, ir tuomet palaipsniui mažinti nemokamų leidimų suteikimą, jei manoma, kad tai tikslinga, siekiant sudaryti palankias sąlygas toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. |
|
3.7. |
Reikėtų atidžiai vertinti poveikį konkurencingumui ir kainai vertės grandinėje siekiant apriboti poveikį, ypač eksportą vykdančiuose sektoriuose (pavyzdžiui, žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuje), kurie labai priklauso nuo produktų iš tų sektorių, kurie jau yra įtraukti į PADKM pasiūlymą. |
|
3.8. |
PADKM gali veiksmingai pasiekti savo tikslus tik tuo atveju, jei poreikį išvengti į ES importuojamų produktų išmetamo CO2 kiekio atsvertų Europos gamintojų eksportuojamos klimatui nekenksmingos produkcijos nauda. Gali būti, kad trečiųjų šalių įmonės ir ES įmonės bendrojoje rinkoje turės gana vienodas sąlygas, tačiau jokia ES bendrovė negalės konkuruoti užsienyje, kadangi ES gamintojai mokės visą anglies dioksido kainą, o konkurentai iš trečiųjų šalių mokės mažiau arba visai nemokės. |
|
3.9. |
Sistema gali būti sudarytos sąlygos reikalavimų vykdymo vengimo schemoms, susijusioms su šaltinio pakeitimu, tikrinimo duomenimis, trečiosiose šalyse veikiančioms kelių gamyklų bendrovėms, melagingai teigiančioms, kad produktai, pagaminti didelio anglies pėdsako įmonėse, kurios pasižymi dideliu anglies dioksido išmetimo rodikliu yra pagaminti mažo anglies pėdsako įmonėse, šaltinio pertvarkymu ir prekių apibrėžimu. Tai galėtų stabdyti pažangą siekiant PADKM didesnio užmojo klimato srities tikslų. Pasiūlymą reikia atidžiai pakoreguoti teisėkūros proceso metu, siekiant išvengti šių kenksmingų veiksmų, kurie galėtų stipriai pakenkti teisės akto tikslams: turi būti nustatytas prekių poveikis klimatui, nepriklausomai nuo to, iš kur jos atkeliauja, siekiant veiksmingai švelninti klimato kaitą visame pasaulyje, o ne vietos lygmeniu ją mažinti perkeliant teršalų išmetimą kitur. |
4. Konkrečios pastabos
|
4.1. |
EESRK labai aktyviai nagrinėjo galimybes, apribojimus ir svarbius aspektus, kuriuos reikia įgyvendinti pagal Pasienio korekcinę schemą ar su mokesčiais susijusią alternatyvą, siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimą išlyginus su klimatu susijusias išlaidas ir pastangas, susijusias tiek su ES, tiek ne ES produktais. EESRK buvo pirmoji ES institucija, kuri šias galimybes nustatė kaip papildomą anglies dioksido nutekėjimą ribojančią priemonę. |
|
4.2. |
Komisija norėtų išplėsti PADKM įtraukiant 2 lygio išmetamuosius teršalus (iš elektros energijos ar šildymo), kurie šiuo metu nėra įtraukti. ES teisės aktų leidėjai turėtų atsižvelgti į tai, kad kompensacija už netiesiogines elektros energijos išlaidas yra labai skirtinga, kadangi priklauso nuo valstybių narių sprendimų. Blogiausio scenarijaus atveju PADKM apribotų pramonės gaunamą kompensaciją už netiesiogines išlaidas, ir dėl to kompensacija būtų mažesnė nei leidžiama pagal ES gaires. |
|
4.3. |
Į PADKM pasiūlymą neįtraukti ferolydiniai (CN 7202), tačiau neaišku, ar ferolydiniams būdingas išmetamas ŠESD kiekis bus įskaičiuotas vertinant atitinkamus produktus (pvz., nerūdijantįjį plieną (CN 7218)), nes dėl daugelio aspektų laukiama antrinio reguliavimo, kuris apims technines ir kitas labai svarbias temas. |
|
4.4. |
ES lygmeniu teisinis tikrumas yra ypač svarbus, tad PADKM pasiūlymą reikia koreguoti teisėkūros proceso metu, siekiant aiškumo visiems ekonominės veiklos vykdytojams, tiek Europoje, tiek trečiosiose šalyse. |
|
4.5. |
Sąžiningas Europos ir už Europos ribų esančios efektyvios pramonės konkurencingumas klimato ir aplinkos apsaugos požiūriu, kuris taip pat apima tinkamas darbo sąlygas, dėl kurių susitarė socialiniai partneriai kolektyvinėse derybose, turėtų būti skatinamas tarptautinėje arenoje remiantis panašiu pagrindu. Tik sąžiningomis darbo ir socialinėmis sąlygomis palankus klimatas suteikia socialiniu požiūriu pageidaujamą naują Europos pramonės konkurencingumą. Toks ES bendrosios rinkos ir tarptautinės rinkos supratimas paskatins sąžiningą konkurenciją klimato srityje. |
|
4.6. |
Importo į ES atitiktis PADKM reikalavimams yra grindžiama ne ES išleistais dokumentais. Todėl iškyla klausimas dėl ekstrateritorialumo ir ES kompetencijos įvertinti tokių dokumentų galiojimą. Be to, dėl tokiam vertinimui skiriamo laiko į ES rinką pateks importuojamos prekės su didesniu anglies dioksido išmetimo rodikliu nei deklaruojama, o tai bus žalinga siūlomo Reglamento veiksmingumui ir Europos pramonei. |
|
4.7. |
Neaišku, kaip apskaičiuoti perdirbtiems produktams, kurie nėra paminėti I priede, bet kurių sudėtyje yra I priede nurodytų medžiagų, būdingą išmetamą ŠESD kiekį. |
|
4.8. |
Ataskaitų teikimas, tikrinimas, atsekamumas ir stebėsena yra pagrindiniai aspektai, ir jie neturėtų būti įgyvendinami atsitiktine tvarka, taip kaip ATLPS stebėsena nėra atsitiktinė. Turi būti numatyta aiški ir greita procedūra, kuri užtikrintų, kad aptikus galimą PADKM reikalavimų vykdymo vengimą ar neatitikimą PADKM reikalavimams, tai būtų išspręsta kuo greičiau, siekiant išvengti tiek reikalavimų vykdymo vengimo, tiek prekybos ir (arba) tiekimo grandinės sutrikdymo. |
|
4.9. |
Tikrinimas ir stebėsena turėtų būti visiškai skaidrūs ir patikimi Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse. Atitinkamos tarnybos, kurios įpareigotos atlikti priežiūrą, turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija, remiantis pagrįstais konfidencialumo principais. |
|
4.10. |
Europos Komisija turėtų pasiūlyti savo paramą toms ES valstybėms narėms, kurios turi silpnus pasienio administracinius pajėgumus, nes jos gali tapti neteisėtos veiklos taikiniu ir sudaryti sąlygas apeiti PADKM reikalavimus. Ji taip pat turi įtraukti „mokymus“ apie PADKM į savo programas, skirtas besivystančioms ir kaimyninėms šalims remti, siekiant padėti joms spręsti klimato apsaugos uždavinius ir išvengti apėjimo rizikos. |
|
4.11. |
Iš PADKM gaunamos pajamos turėtų būti skiriamos sąžiningam atitinkamų Europos pramonės sektorių perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos remti. ES galėtų įsteigti specialų technologinei plėtrai skirtą inovacijų fondą, siekiant paskatinti pramonės pertvarką, nekeliant pavojaus jos konkurencingumui klimato srityje. |
5. Su PPO susijusios pastabos
|
5.1. |
Komisija iki šiol buvo itin atidi dėl suderinamumo su PPO normomis. Todėl eksportas buvo neįtrauktas į pasiūlymą. Kadangi yra prieštaringų nuomonių dėl suderinamumo su PPO normomis, būtina atlikti išsamią šio klausimo analizę, taip pat tai aptarti su prekybos partneriais sąžiningos diplomatinės diskusijos metu, siekiant išvengti prekybos karo ir suteikti galimybę ES pramonei išlikti konkurencingai tarptautinėse rinkose. |
|
5.2. |
Tikėtina, kad bus remtasi Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT; 1994 m.) XX straipsnio b ir g punktais tam, kad būtų galima PADKM vertinti kaip aplinkos apsaugos politikos priemonę. Neįmanoma numatyti, kokį sprendimą šiuo klausimu priimtų PPO kolegija ar Apeliacinis komitetas. |
|
5.3. |
Dabartinėmis aplinkybėmis, kai būtina skubiai kovoti su klimato kaita, labai svarbu, kad atnaujinta PPO į savo darbotvarkę įtrauktų aplinkos ir klimato klausimus. ES galėtų pasinaudoti PADKM kaip galimybe pradėti šias diskusijas kartu su kitais PPO prekybos partneriais. EESRK jau pasiūlė tai savo nuomonėje REX/531 (6). |
Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė
Christa SCHWENG
(1) COM(2021) 550 final.
(2) COM(2021) 564 final.
(3) COM(2021) 551 final.
(4) COM(2019) 640 final.
(5) Europos Komisijos PADKM poveikio vertinimas, 8 priedas.
(6) EESRK nuomonė Anglies dioksido rinkos. Formavimas, struktūravimas ir iššūkiai Europos pramonei (REX/531) (OL C 429, 2020 12 11, p. 122).
PRIEDAS
Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 43 straipsnio 2 dalis):
1 PAKEITIMAS
3.6 punktas
Iš dalies pakeisti taip:
|
Skyriaus nuomonė |
Pakeitimas |
|
Jeigu PADKM staigiai pakeistų esamas apsaugos nuo CO2 nutekėjimo priemones, tai galėtų sukelti didelį neapibrėžtumą, sužlugdytų ilgalaikius investicinius sprendimus, kurie buvo priimti pagal neseniai pakoreguotus 2030 m. tikslus. Tai taip pat galėtų sumažinti pramonės galimybes investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir taptų konkurencine kliūtimi patekti į trečiųjų šalių rinkas. Todėl esant būtinybei reikia palikti esamus nemokamus leidimus, kad į PADKM taikymo sritį įtraukti pramonės sektoriai galėtų pagerinti savo CO2 efektyvumą, ir tuomet palaipsniui mažinti nemokamų leidimų suteikimą, jei manoma, kad tai tikslinga, siekiant sudaryti palankias sąlygas toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. |
Jeigu PADKM staigiai pakeistų esamas apsaugos nuo CO2 nutekėjimo priemones, tai galėtų sukelti didelį neapibrėžtumą, sužlugdytų ilgalaikius investicinius sprendimus, kurie buvo priimti pagal neseniai pakoreguotus 2030 m. tikslus. Tai taip pat galėtų sumažinti pramonės galimybes investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir taptų konkurencine kliūtimi patekti į trečiųjų šalių rinkas. Todėl esant būtinybei reikia palikti esamus nemokamus leidimus, kad į PADKM taikymo sritį įtraukti pramonės sektoriai galėtų pagerinti savo CO2 efektyvumą, ir tuomet palaipsniui mažinti nemokamų leidimų suteikimą, iki kol bus įrodyta, kad naujoji priemonė yra veiksminga, siekiant sudaryti palankias sąlygas toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. |
|
Paaiškinimas |
|
Kadangi 3.6 punkte iš esmės kalbama apie nemokamus apyvartinius taršos leidimus, kuriuos iš pradžių reikėtų išlaikyti, kad į PADKM taikymo sritį įtraukti pramonės sektoriai galėtų pagerinti savo CO2 efektyvumą, ir tuomet palaipsniui mažinti nemokamų leidimų suteikimą, šią nuostatą reikėtų perkelti į išvadas ir rekomendacijas įtraukiant sąlygą „iki kol bus įrodyta, kad naujoji priemonė yra veiksminga“. Tokiu būdu bus sustiprinama pozicija, kad PADKM turėtų būti laikomas nemokamus apyvartinius taršos leidimus papildančia priemone tol, kol jis pradės visapusiškai veikti, bus veiksmingas ir nesukels anglies dioksido nutekėjimo, taip užtikrinant tikrai vienodas sąlygas ES pramonei. |
Balsavimo rezultatai
|
Už |
66 |
|
Prieš |
90 |
|
Susilaikė |
24 |
2 PAKEITIMAS
1.12 punktas
Iš dalies pakeisti taip:
|
Skyriaus nuomonė |
Pakeitimas |
|
EESRK pagrįstai tikisi, kad veikianti PADKM sistema užtikrins stabilesnį užimtumą klimatui palankiose pertvarkytose praeityje daug CO2 išskiriančiose įmonėse ir sektoriuose. Tačiau jis taip pat įspėja apie pavojų, kad PADKM sistema, sąveikaudama su ATLPS, gali žlugti. Visiškai panaikinus nemokamus apyvartinius taršos leidimus pradėjus taikyti PADKM, ES gali būti prarasta daug darbo vietų. |
EESRK pagrįstai tikisi, kad veikianti PADKM sistema užtikrins stabilesnį užimtumą klimatui palankiose pertvarkytose praeityje daug CO2 išskiriančiose įmonėse ir sektoriuose. Tačiau jis taip pat įspėja apie pavojų, kad PADKM sistema, sąveikaudama su ATLPS, gali žlugti. Visiškai panaikinus nemokamus apyvartinius taršos leidimus pradėjus taikyti PADKM, ES gali būti prarasta daug darbo vietų. Reikia palikti esamus nemokamus leidimus, kad į PADKM taikymo sritį įtraukti pramonės sektoriai galėtų pagerinti savo CO2 efektyvumą, ir tuomet palaipsniui mažinti nemokamų leidimų suteikimą, iki kol bus įrodyta, kad naujoji priemonė yra veiksminga, siekiant sudaryti palankias sąlygas toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. |
|
Paaiškinimas |
|
Norima labai svarbią teksto dalį iš 3.6 punkto perkelti į išvadas (žr. pirmiau). Reikia pabrėžti tai, kad nemokami leidimai pagal PADKM turėtų būti visiškai panaikinti tik tada, kai bus įsitikinta naujojo mechanizmo veiksmingumu. |
Balsavimo rezultatai
|
Už |
60 |
|
Prieš |
94 |
|
Susilaikė |
26 |