Byla C‑132/09

Europos Komisija

prieš

Belgijos Karalystę

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Europos mokyklų statutas – 1962 m. Susitarimas dėl būstinės – 1957 m. ir 1994 m. konvencijos – Arbitražinė išlyga – EB 10 straipsnis – Europos mokyklų finansavimas – Išlaidos baldams ir mokymo medžiagai“

Sprendimo santrauka

1.        Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ieškinys – Kaltinimų ir pagrindų nurodymas – Formos reikalavimai

(EB 226 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.        Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Europos mokyklos statutas

(EB 10 ir 226 straipsniai)

1.        Remiantis Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir šio teismo Procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalimi, pagal EB 226 straipsnį pareikštame ieškinyje Komisija turi nurodyti tikslius kaltinimus, dėl kurių Teisingumo Teismo prašoma priimti sprendimą. Šie reikalavimai turi būti suformuluoti nedviprasmiškai, siekiant išvengti to, kad Teisingumo Teismas priims sprendimą ultra petita arba nepriims sprendimo dėl tam tikro kaltinimo.

(žr. 36–37 punktus)

2.        Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl pagal EB 226 straipsnį pareikšto Europos Komisijos ieškinio, grindžiamo tuo, jog Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1962 m. spalio 12 d. Europos mokyklos valdytojų tarybos ir Belgijos Karalystės Vyriausybės sudarytą Susitarimą dėl būstinės, kartu su EB 10 straipsniu. Kaip matyti iš 1957 m. balandžio 12 d. Liuksemburge pasirašytos Konvencijos dėl Europos mokyklos statuto 28 straipsnio, minėtame susitarime įtvirtintos taisyklės yra tokios pačios, kokios numatytos minėtoje konvencijoje, kurios Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos aiškinti, nes, nepaisant šio statuto sąsajų su Bendrija ir jos institucijų veikimu, tai yra valstybių narių sudaryta tarptautinė konvencija, kuri nėra Bendrijos teisės sudedamoji dalis. Šio vertinimo negalima apriboti prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūriniu kontekstu, bet jis taip pat taikytinas EB 226 straipsnyje numatytai procedūrai, kurios dalykas gali būti tik valstybės narės įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdymas.

Be to, nei 1957 m. konvencijos acquis konsolidavimas 1994 m. birželio 21 d. Liuksemburge sudaryta ir šiuo metu galiojančia konvencija, nei joje pateikta nuoroda į susitarimus dėl būstinės negali atgaline data pakeisti Susitarimo dėl būstinės, kuris yra tarptautinis susitarimas, sudarytas valdytojų tarybos ir vienos valstybės narės vyriausybės, teisinio pobūdžio. Galiausiai, kiek tai susiję su galimu arbitražinės išlygos, įtvirtintos 1994 m. konvencijos 26 straipsnyje, taikymu, procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kaip tai suprantama pagal EB sutartį ir Teisingumo Teismo praktiką, galima pradėti tik pagal EB 226 straipsnį.

(žr. 44–46, 51–53 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 30 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Europos mokyklų statutas – 1962 m. Susitarimas dėl būstinės – 1957 m. ir 1994 m. konvencijos – Arbitražinė išlyga – EB 10 straipsnis – Europos mokyklų finansavimas – Išlaidos baldams ir mokymo medžiagai“

Byloje C‑132/09

dėl 2009 m. balandžio 6 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo

Europos Komisija, atstovaujama J.‑P. Keppenne ir B. Eggers, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Belgijos Karalystę, atstovaujamą J.‑C. Halleux,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai E. Juhász (pranešėjas), G. Arestis, J. Malenovský ir T. von Danwitz,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

susipažinęs su 2010 m. birželio 15 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Šiuo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo konstatuoti, kad atsisakydama padengti Europos mokyklų išlaidas baldams ir mokymo medžiagai Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1962 m. spalio 12 d. Europos mokyklos valdytojų tarybos ir Belgijos Karalystės Vyriausybės sudarytą Susitarimą dėl būstinės (toliau – Susitarimas dėl būstinės), skaitomą kartu su EB 10 straipsniu.

 Teisinis pagrindas

 Europos mokyklų statutas

2        Nuo pat įkūrimo Europos mokyklų veikla buvo reguliuojama dviem dokumentais, t. y., pirma, 1957 m. balandžio 12 d. Liuksemburge pasirašytu Europos mokyklos statutu (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 443 tomas, p. 129; toliau – 1957 m. konvencija) ir, antra, 1962 m. balandžio 13 d. Liuksemburge pasirašytu Protokolu dėl pagal Europos mokyklos statutą įsteigtų Europos mokyklų įkūrimo (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 752 tomas, p. 267; toliau – 1962 m. protokolas). Šiuos du dokumentus sudarė šešios pirmosios Europos Bendrijų valstybės narės.

3        Pagal 1957 m. konvencijos 7 straipsnį įsteigtą Europos mokyklos valdytojų tarybą (toliau – Valdytojų taryba), remiantis šios konvencijos 8 straipsniu, sudaro kiekvienos Susitariančiosios Šalies kompetentingas ministras arba ministrai. Pagal minėtos konvencijos 9 straipsnį Valdytojų taryba prižiūri šios konvencijos įgyvendinimą, ir šiuo tikslu jai suteikti reikalingi įgaliojimai švietimo, biudžeto ir administraciniais klausimais. Ji bendru sutarimu nustato bendrąsias mokyklų taisykles. Pagal minėtos konvencijos 28 straipsnį Valdytojų taryba gali derėtis su valstybės, kurios teritorijoje yra mokykla, vyriausybe dėl bet kokio papildomo susitarimo, reikalingo siekiant užtikrinti, kad mokykla veiktų pačiomis geriausiomis materialinėmis ir moralinėmis sąlygomis.

4        1957 m. konvencija ir 1962 m. protokolas buvo panaikinti ir pakeisti šiuo metu galiojančia 1994 m. birželio 21 d. Liuksemburge sudaryta Konvencija, apibrėžiančia Europos mokyklų statutą (OL L 212, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 16 sk., 1 t. p. 16; toliau – 1994 m. konvencija), kaip numatyta jos 34 straipsnyje. 1994 m. konvenciją sudarė valstybės narės ir Bendrijos, kurios tai padaryti buvo įgaliotos 1994 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimu 94/557/EB, Euratomas, įgaliojančiu Europos bendriją ir Europos atominės energijos bendriją pasirašyti ir sudaryti Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą (OL L 212, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 16 sk., 1 t. p. 14).

5        1994 m. konvencijos 34 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta, kad nuorodos į ankstesnius nei ši konvencija teisės aktus dėl mokyklų suprantamos, atsižvelgiant į atitinkamus šios konvencijos straipsnius.

6        Į 1994 m. konvencijos taikymo sritį patenka jos I priede nurodytos mokyklos, tarp kurių yra Briuselio I, Briuselio II, Briuselio III ir Molio (Belgija) Europos mokyklos.

7        Pagal minėtos konvencijos 2 straipsnio 3 dalį, prieš atidarant naują mokyklą valstybės narės teritorijoje, Valdytojų taryba privalo sudaryti susitarimą su priimančiąja valstybe nare dėl naujai mokyklai tinkančių patalpų neatlygintino suteikimo ir priežiūros.

8        1994 m. konvencijos 6 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad, kiek tai susiję su teisėmis ir pareigomis, kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į šios konvencijos konkrečias nuostatas, mokyklą laiko švietimo įstaiga, kuri yra viešosios teisės subjektas.

9        Remiantis 1994 m. konvencijos 10 straipsnio pirma pastraipa, Valdytojų taryba, kurią, be kitų atstovų, sudaro kiekvienos valstybės narės ministerijų atstovas ir Komisijos narys, prižiūri, kaip įgyvendinama ši konvencija, ir šiuo tikslu turi reikalingus įgaliojimus priimti sprendimus švietimo, biudžeto ir administraciniais klausimais ir derėtis dėl susitarimų, nurodytų minėtos konvencijos 28–30 straipsniuose.

10      Vadovaujantis 1994 m. konvencijos 25 straipsniu, mokyklų biudžetas sudaromas, be kita ko, iš valstybių narių įnašų, nuolat mokant atlyginimą komandiruotiems ar paskirtiems mokymo personalo nariams, ir prireikus finansinių įnašų bei Europos Bendrijų įnašo, skirto mokyklų visų išlaidų ir visų kitų pajamų skirtumui padengti.

11      Vadovaujantis 1994 m. konvencijos 26 straipsniu, Valdytojų taryboje neišspręsti Susitariančiųjų Šalių ginčai dėl šios konvencijos aiškinimo ir taikymo priklauso išimtinei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

12      Pagal minėtos konvencijos 30 straipsnį Valdytojų taryba gali derėtis su valstybės, kurios teritorijoje yra mokykla, vyriausybe dėl bet kokio papildomo susitarimo, reikalingo siekiant užtikrinti, kad mokykla veiktų pačiomis geriausiomis sąlygomis, sudarymo.

13      1994 m. konvencijos 33 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose, be kita ko, nurodyta, kad šią konvenciją ratifikuoja valstybės narės, kurios yra Susitariančios Šalys, pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus ir kad ji įsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po valstybių narių visų ratifikavimo priemonių ir aktų, kuriais pranešama apie Europos Bendrijų įvykdytą konvencijos sudarymą, deponavimo, dieną.

14      Neginčytina, kad 1994 m. konvencija įsigaliojo 2002 m. spalio 1 dieną.

 Susitarimas dėl būstinės

15      Susitarimas dėl būstinės, patvirtintas 1975 m. lapkričio 8 d. Belgijos įstatymu (Moniteur belge, 1976 m. vasario 7 d., p. 1415), buvo sudarytas siekiant užtikrinti geriausias materialines ir moralines Europos mokyklų Briuselyje ir Molyje veiklos sąlygas, kaip nurodyta 1957 m. konvencijos 28 straipsnyje.

16      Susitarimo dėl būstinės I skyriaus „Mokyklų pastatai ir įranga“ 1 straipsnyje nurodyta:

Belgijos Karalystės Vyriausybė įsipareigoja suteikti mokykloms jų veiklai reikalingus pastatus, atitinkančius Protokolą dėl Europos mokyklų įkūrimo pasirašiusių vyriausybių nustatytus tikslus.

Ji įsipareigoja prižiūrėti šiuos pastatus ir juos apdrausti pagal Belgijos valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą reguliuojančias taisykles.

Ji įsipareigoja aprūpinti mokyklas baldais ir mokymo medžiaga pagal jos pačios įstaigoms taikomus kriterijus.“

 Ikiteisminė procedūra

17      2007 m. spalio 17 d. oficialiu pranešimu Komisija apkaltino Belgijos Karalystę tuo, kad ši neįvykdė Susitarimo dėl būstinės ir EB 10 straipsnio nuostatų, kai atsisakė, pirma, nuo 1995 m. finansuoti jos teritorijoje esančių Europos mokyklų pradinį aprūpinimą baldais bei mokymo medžiaga ir, antra, nuo 1989 m. mokėti metinį įnašą veiklai ir įrengimui, skirtą einamosioms jos teritorijoje įsteigtų Europos mokyklų išlaidoms padengti.

18      Kadangi Belgijos Karalystės atsakymas į minėtą pranešimą Komisijos netenkino, 2008 m. birželio 26 d. ji išsiuntė pagrįstą nuomonę, ragindama šią valstybę narę per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į šią nuomonę būtų tinkamai atsižvelgta.

19      Kadangi Belgijos Karalystė per nustatytą terminą nurodytų priemonių nesiėmė, Komisija pareiškė šį ieškinį.

 Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį

20      2010 m. birželio 23 d. laišku Komisija paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį.

21      Teisingumo Teismas gali savo nuožiūra, generalinio advokato siūlymu arba šalių prašymu priimti nutartį atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį, jeigu mano, kad nepakanka informacijos arba kad byla turi būti nagrinėjama remiantis argumentu, dėl kurio šalys nepareiškė savo nuomonių (2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija prieš Bavarian Lager, C‑28/08 P, Rink. p. I‑0000, 36 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

22      Savo prašyme Komisija teigia, kad generalinio advokato reikalavimai pagrįsti argumentais, dėl kurių Teisingumo Teisme nebuvo pareikšta nuomonių. Pirma, Komisija tvirtina neturėjusi galimybės per procesą pareikšti nuomonės dėl generalinio advokato išvadoje nurodyto su jurisdikcijos neturėjimu susijusio motyvo, kad dėl 1994 m. konvencijos 26 straipsnyje įtvirtintos arbitražinės išlygos EB 226 straipsnis netaikytinas. Antra, ji pažymi, kad generalinio advokato išvadoje EB 10 straipsnį siūloma aiškinti siaurai ir šiuo klausimu per procesą ji taip pat neturėjo galimybės išreikšti nuomonės.

23      Teisingumo Teismas mano, kad šiuo atveju jis turi visą informaciją, kurios reikia jo nagrinėjamam ginčui išspręsti, ir kad byla negali būti nagrinėjama atsižvelgiant į argumentus, dėl kurių jam nebuvo pareikštos nuomonės.

24      Todėl nereikia priimti nutarties atnaujinti žodinę proceso dalį.

 Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos

 Šalių argumentai

25      Belgijos vyriausybė ginčija Teisingumo Teismo jurisdikciją nagrinėti ginčus, susijusius su Susitarimu dėl būstinės. Ji teigia, kad norėdama teisėtai pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį Komisija privalo nustatyti, kad buvo pažeista Bendrijos teisės ar susitarimo, kurio šalis yra Europos bendrija, nuostata arba kad egzistuoja jurisdikciją suteikianti nuostata.

26      Belgijos Karalystės manymu, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad buvo pažeista kokia nors Bendrijos teisės nuostata, nes nebuvo pažeistos EB sutarties, jos priedų ar antrinės teisės aktų nuostatos. Ši valstybė narė tvirtina, kad Susitarimas dėl būstinės nėra susitarimas, kurio šalis yra Bendrija, ir kad nėra jurisdikciją suteikiančios nuostatos.

27      Belgijos Karalystė patikslina, kad Susitarimas dėl būstinės skiriasi nuo 1994 m. konvencijos ir kad tik šios konvencijos 26 straipsnyje yra įtvirtinta tokia jurisdikciją suteikianti nuostata. Ji mano, kad Susitarimo dėl būstinės negalima laikyti 1994 m. konvencijos išvestiniu teisės aktu ir kad tai, jog Europos anglies ir plieno bendrija (EAPB) buvo balso teisę turinti Valdytojų tarybos narė (Valdytojų taryba turi nuo EAPB atskirą tarptautinį juridinio asmens statusą), nereiškia, jog EAPB buvo Susitarimo dėl būstinės, kurį sudarė Valdytojų taryba ir Belgijos vyriausybė, Susitariančioji Šalis.

28      Be to, jei, kaip teigia Komisija, EAPB, būdama balso teisę turinti Valdytojų tarybos narė, būtų Susitarimo dėl būstinės Susitariančioji Šalis, taip būtų ir Belgijos Karalystės, kuri yra tos pačios tarybos narė, atveju. Tokiomis aplinkybėmis ši valstybė narė būtų sudariusi susitarimą su savimi, o tai pagal bendrąjį teisės principą neįmanoma.

29      Ši valstybė narė taip pat teigia, kad teisės akto, pagal kurį ji sudarė šį susitarimą, privalomoji galia kyla tik iš jos suvereniteto.

30      Komisija nesutinka su šiuo aiškinimu remdamasi dviem argumentais.

31      Pirma, ji primena, kad ieškinyje daroma nuoroda ne tik į Susitarimą dėl būstinės, bet ir į EB 10 straipsnį, skaitomą kartu su šiuo susitarimu.

32      Antra, Komisija tvirtina, kad neatsižvelgiant į EB 10 straipsnį Susitarimas dėl būstinės neginčijamai yra Bendrijos teisės dalis, nes jį reikia laikyti 1994 m. konvencijos, kuri pati yra Bendrijos teisės dalis, išvestiniu teisės aktu.

33      Ji nurodo, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką dėl su Bendrijos kompetencija susijusių teisės nuostatų Bendrijos ir jos valstybių narių sudaryti susitarimai su trečiosiomis šalimis Bendrijos teisės sistemoje turi tokį patį statusą kaip tik Bendrijoje sudaryti susitarimai ir kad 1994 m. konvencija buvo sudaryta tarp Bendrijos ir jos valstybių narių.

34      Komisija primena, kad Susitarimas dėl būstinės pirmiausia buvo 1957 m. konvencijos išvestinis teisės aktas ir kad jau 1962 m. EAPB vyriausioji valdyba buvo balsavimo teisę turinti Valdytojų tarybos narė. Taigi ji mano, kad Vyriausioji valdyba turi būti laikoma Susitarimo dėl būstinės Susitariančiąja Šalimi. Komisija pažymi, kad, 1965 m. balandžio 8 d. pasirašius Sujungimo sutartį, ji pakeitė EAPB vyriausiąją valdybą ir kad 1994 m. konvencijos tikslas buvo konsoliduoti 1957 m. konvencijos acquis ir sustiprinti Bendrijų, kaip Susitariančiosios Šalies, vaidmenį. Todėl ji prieina prie išvados, jog atsižvelgiant į tai, kad Susitarimas dėl būstinės buvo priimtas remiantis 1957 m. konvencijos 28 straipsniu, ir tai, kad susitarimai dėl būstinės taip pat numatyti 1994 m. konvencijoje, Susitarimas dėl būstinės yra 1994 m. Bendrijų įgytų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų dalis.

 Teisingumo Teismo vertinimas

35      Reikia priminti, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant tik į ieškinyje, kuriuo pradėta byla, nurodytus reikalavimus (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑256/98, Rink. p. I‑2487, 31 punktas ir 2006 m. gegužės 4 d. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C‑508/03, Rink. p. I‑3969, 61 punktas).

36      Taip pat svarbu priminti, kad, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir šio teismo Procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalimi, pagal EB 226 straipsnį pareikštame ieškinyje Komisija turi nurodyti tikslius kaltinimus, dėl kurių Teisingumo Teismo prašoma priimti sprendimą (1992 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją, C‑52/90, Rink. p. I‑2187, 17 punktas ir 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑255/04, Rink. p. I‑5251, 24 punktas).

37      Šie reikalavimai turi būti suformuluoti nedviprasmiškai, siekiant išvengti to, kad Teisingumo Teismas priims sprendimą ultra petita arba nepriims sprendimo dėl tam tikro kaltinimo (2003 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑296/01, Rink. p. I‑13909, 121 punktas ir minėto 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 24 punktas).

38      Šioje byloje reikia konstatuoti, kad vienintelis kaltinimas, paminėtas ieškinio, kuriuo pradėta byla, reikalavimuose, susijęs su tariamu Belgijos Karalystės įsipareigojimų pagal Susitarimą dėl būstinės, skaitomą kartu su EB 10 straipsniu, neįvykdymu.

39      Žinoma, minėto ieškinio motyvuose EB 10 straipsnis minimas du kartus. Komisija pažymi, kad Belgijos valdžios institucijų elgesys neatitinka Bendrijos finansavimo ir finansinių įsipareigojimų paskirstymo tarp valstybių narių sistemos ir todėl pažeidžia minėtą straipsnį, ir nurodo, kad šio elgesio pasekmės yra žalingos. Komisija priduria, kad iš Susitarimo dėl būstinės kylantys Belgijos Karalystės įsipareigojimai turi būti aiškinami atsižvelgiant į sąžiningumo principą, kuris yra EB 10 straipsnio ir bendrosios tarptautinės teisės dalis.

40      Tačiau iš ieškinio, kuriuo pradėta byla, matyti, kad tariamas Belgijos Karalystės padarytas EB 10 straipsnio pažeidimas yra tik papildomas, palyginti su nurodytu įsipareigojimų pagal Susitarimą dėl būstinės nevykdymu. Anot Komisijos, dėl to, kad Belgijos Karalystė nevykdo įsipareigojimų pagal Susitarimą dėl būstinės, ji taip pat pažeidžia EB 10 straipsnį.

41      Be to, dublike Komisija nurodo būtent tai, kad šioje byloje ji niekuomet nesirėmė EB 10 straipsniu per se, t. y. neatsižvelgdama į Susitarimą dėl būstinės.

42      Šiomis aplinkybėmis dėl to, kad Teisingumo Teismas gali neturėti jurisdikcijos pagal EB 226 straipsnį konstatuoti, jog Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Susitarimą dėl būstinės, visas ieškinys neišvengiamai būtų nepriimtinas.

43      Kalbant apie tarptautines konvencijas apskritai, reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką, jei Bendrija nėra susitarimo Susitariančioji Šalis, šis teismas iš principo neturi jurisdikcijos prejudicinio sprendimo priėmimo tvarka aiškinti šios konvencijos nuostatų (žr. 1973 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Vandeweghe ir kt., 130/73, Rink. p. 1329, 2 punktą; 1998 m. lapkričio 12 d. Nutarties Hartmann, C‑162/98, Rink. p. I‑7083, 9 punktą; 2009 m. spalio 22 d. Sprendimo Bogiatzi, C‑301/08, Rink. p. I‑10185, 24 punktą ir 2010 m. gegužės 4 d. Sprendimo TNT Express Nederland, C‑533/08, Rink. p. I‑0000, 61 punktą).

44      Konkrečiai kalbant apie 1957 m. konvenciją, svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau nusprendė neturintis jurisdikcijos priimti sprendimo dėl jos aiškinimo ir dėl valstybėms narėms iš jos kylančių įsipareigojimų, nes, nepaisant šios konvencijos sąsajų su Bendrija ir jos institucijų veikimu, tai yra valstybių narių sudaryta tarptautinė konvencija, kuri nėra Bendrijos teisės sudedamoji dalis (žr. 1986 m. sausio 15 d. Sprendimo Hurd, 44/84, Rink. p. 29, 20–22 punktus).

45      Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 46 punkte, šio vertinimo negalima apriboti vien bylos, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Hurd ir kurioje Teisingumo Teismo buvo prašoma priimti prejudicinį sprendimą, procedūriniu kontekstu, bet jis taip pat taikytinas EB 226 straipsnyje numatytai procedūrai, kurios dalykas gali būti tik valstybės narės įsipareigojimų pagal EB sutartį neįvykdymas.

46      Iš Susitarimo dėl būstinės preambulės matyti, kad jis yra pagrįstas 1957 m. konvencijos 28 straipsniu, kuriuo Valdytojų tarybai suteikiami įgaliojimai derėtis su valstybės, kurios teritorijoje yra mokykla, vyriausybe dėl bet kokio papildomo susitarimo, reikalingo siekiant užtikrinti, kad Europos mokyklos veiktų pačiomis geriausiomis materialinėmis ir moralinėmis sąlygomis. Darytina išvada, kad taikoma tokia pati tvarka, kokia buvo nustatyta 1957 m. konvencijoje.

47      Komisijos argumentas, kad EAPB, o vėliau Bendriją reikia laikyti Susitarimo dėl būstinės Susitariančiąja Šalimi, nes EAPB vyriausioji valdyba buvo balsavimo teisę turinti Valdytojų tarybos narė ir Komisija ją pakeitė, nepaneigia ankstesniame punkte padarytos išvados, todėl šį argumentą reikia atmesti.

48      Negalima daryti išvados, kad 1957 m. konvencijos Susitariančiųjų Šalių numatyta galimybė EAPB vyriausiajai valdybai suteikti teisę dalyvauti Valdytojų taryboje balsavimo teisę turinčios narės statusu, kuria Vyriausioji valdyba vėliau naudojosi, reiškia, jog Susitarimą dėl būstinės pasirašiusios šalys norėjo suteikti EAPB šio susitarimo Susitariančios Šalies statusą. Beje, būtent tai teigia Belgijos Karalystė, kuri yra Susitarimo dėl būstinės Susitariančioji Šalis.

49      Taigi negalima teigti, kad Bendrija yra Susitarimo dėl būstinės Susitariančioji Šalis ir kad dėl šios priežasties šiuo susitarimu yra nustatomos jos teisės ir pareigos.

50      Taip pat negalima sutikti su kitu Komisijos argumentu, kad Susitarimas dėl būstinės yra teisių ir įsipareigojimų, dėl kurių Bendrijos pasirašė 1994 m., neatskiriama dalis. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad 1994 m. konvencija, kurią sudarė ir patvirtino Bendrijos, siekiama konsoliduoti 1957 m. konvencijos acquis, ir tuo, kad 1994 m. konvencijoje yra numatyti susitarimai dėl būstinės.

51      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nei nurodytas 1957 m. konvencijos acquis konsolidavimas 1994 m. konvencija, kuri, beje, įsigaliojo tik 2002 m. spalio 1 d., nei joje pateikta nuoroda į susitarimus dėl būstinės negali atgaline data pakeisti Susitarimo dėl būstinės, kuris yra tarptautinis susitarimas, sudarytas Valdytojų tarybos ir vienos valstybės narės vyriausybės, teisinio pobūdžio.

52      Kalbant apie galimą arbitražinės išlygos, įtvirtintos 1994 m. konvencijos 26 straipsnyje, taikymą, reikia konstatuoti, kad procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo EB sutarties ir Teisingumo Teismo praktikos prasme galima pradėti tik pagal EB 226 straipsnį, o tai, beje, buvo padaryta šioje byloje.

53      Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl pagal EB 226 straipsnį pareikšto Komisijos ieškinio, grindžiamo tuo, jog Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Susitarimą dėl būstinės, skaitomą kartu su EB 10 straipsniu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

54      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Belgijos Karalystė reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Komisija pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl pagal EB 226 straipsnį pareikšto Europos Komisijos ieškinio, grindžiamo tuo, jog Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1962 m. spalio 12 d. Europos mokyklos valdytojų tarybos ir Belgijos Karalystės Vyriausybės sudarytą Susitarimą dėl būstinės, skaitomą kartu su EB 10 straipsniu.

2.      Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: prancūzų.